PARTNERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS

PARTNERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Ukrainos PARTNERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS PARTNERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS nustatantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Ukrainos partnerystę BELGIJOS KARALYSTĖ, DANIJOS KARALYSTĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, GRAIKIJOS RESPUBLIKA, ISPANIJOS KARALYSTĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA, AIRIJA, ITALIJOS RESPUBLIKA, LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ, NYDERLANDŲ KARALYSTĖ, PORTUGALIJOS RESPUBLIKA, JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ, Europos bendrijos steigimo sutarties, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties Susitariančiosios Šalys toliau – valstybės narės, bei EUROPOS BENDRIJA, EUROPOS ANGLIŲ IR PLIENO BENDRIJA IR EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA toliau – Bendrija, ir UKRAINA, ATSIŽVELGDAMOS į Šalių siekį užmegzti glaudžius santykius, kurie būtų grindžiami jų istoriniais ryšiais, ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad svarbu plėtoti Bendrijos, jos valstybių narių ir Ukrainos bendradarbiavimo ryšius bei jų bendras vertybes, PRIPAŽINDAMOS, kad Bendrija ir Ukraina nori stiprinti šiuos ryšius ir nustatyti partnerystę ir bendradarbiavimą, kuris sustiprintų ir plėstų praeityje užmegztus santykius, ypač 1989 m. gruodžio 18 d. pasirašytu Europos ekonominės bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos susitarimu dėl prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo, ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių ir Ukrainos pasiryžimą stiprinti politines ir ekonomines laisves, kurios sudaro tos partnerystės pagrindą, ATSIŽVELGDAMOS į Šalių pasiryžimą skatinti tarptautinę taiką ir saugumą, taip pat taikų ginčų sprendimą ir šiuo tikslu bendradarbiauti Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos sistemoje, ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių ir Ukrainos tvirtą pasiryžimą visiškai įgyvendinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) baigiamojo akto principus ir nuostatas, vėlesnių posėdžių Madride ir Vienoje baigiamuosius dokumentus, ESBK Bonos konferencijos dėl ekonominio bendradarbiavimo dokumentą, Paryžiaus chartiją naujai Europai ir 1992 m. ESBK Helsinkio dokumentą „Permainų iššūkiai“, PRIPAŽINDAMOS, kad tokiomis sąlygomis Ukrainos nepriklausomybės, suverenumo ir teritorinio vientisumo palaikymas prisidės prie taikos ir stabilumo Vidurio ir Rytų Europoje, o kartu ir visame Europos žemyne, išsaugojimo, PATVIRTINDAMOS Bendrijos bei jos valstybių narių ir Ukrainos įsipareigojimus pagal Europos energetikos chartiją ir 1993 m. balandžio mėn. Liucernos konferencijos deklaraciją, ĮSITIKINUSIOS pirmaeile teisės viešpatavimo ir pagarbos žmogaus teisėms, ypač mažumų teisėms, daugiapartinės sistemos su laisvais ir demokratiniais rinkimais nustatymo ir ekonomikos liberalizavimo siekiant kurti rinkos ekonomiką svarba, MANYDAMOS, kad egzistuoja būtinas ryšys tarp, viena vertus, visiško partnerystės įgyvendinimo ir, kita vertus, Ukrainos politinių, ekonominių ir teisinių reformų tolesnio sėkmingo vykdymo, taip pat kad yra nustatyti būtini bendradarbiavimo veiksniai, ypač atsižvelgiant į ESBK Bonos konferencijos išvadas, SIEKDAMOS skatinti regioninio bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis procesą šiame Susitarime taikymo srityse, kad būtų palaikoma šio regiono gerovė ir stabilumas, SIEKDAMOS užmegzti ir plėtoti nuolatinį politinį dialogą dvišaliais ir tarptautiniais abipusio intereso klausimais, PRIPAŽINDAMOS IR PALAIKYDAMOS Ukrainos siekį įtvirtinti glaudų bendradarbiavimą su Europos institucijomis, ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos pasirengimą plėtoti ekonominį bendradarbiavimą ir, esant reikalui, teikti techninę pagalbą ekonominei reformai Ukrainoje įgyvendinti, TURĖDAMOS OMENYJE Susitarimo naudingumą sudarant palankias sąlygas laipsniškam artimesnių Ukrainos ir platesnės bendradarbiavimo erdvės Europoje bei kaimyniniuose regionuose santykių kūrimui ir Ukrainos laipsnišką integraciją į atvirą tarptautinės prekybos sistemą, ATSIŽVELGDAMOS į Šalių pasiryžimą liberalizuoti prekybą, remiantis Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Urugvajaus raunde, principais, SUPRASDAMOS, kad reikia sudaryti verslui ir investicijoms palankesnes sąlygas, taip pat palankesnes sąlygas tokiose srityse, kaip bendrovių steigimas, darbo, paslaugų teikimas ir kapitalo judėjimas, SVEIKINDAMOS IR PRIPAŽINDAMOS Ukrainos pastangų siekiant pertvarkyti ekonomiką iš valstybine šalies prekyba su centralizuota planine ekonomika pagrįstos ekonomikos į rinkos ekonomiką, svarbą, ĮSITIKINUSIOS, kad Šalių bendradarbiavimas šiame Susitarime numatytai būdais paskatins nuolatinę pažangą rinkos ekonomikos link, ĮSITIKINUSIOS, kad šis Susitarimas sudarys palankų klimatą Šalių ekonominiams ryšiams, ypač plėtojant prekybą ir investicijas, kurios itin svarbios ekonomikos pertvarkai ir technologiniam modernizavimui, SIEKDAMOS nustatyti glaudų bendradarbiavimą aplinkosaugos srityje atsižvelgiant į esamą Šalių savitarpio priklausomumą šioje srityje, TURĖDAMOS OMENYJE Šalių ketinimą plėtoti bendradarbiavimą civilinio mokslo ir technologijų srityje, įskaitant kosmoso tyrimus, numatant abipusį savo veiklos šioje srityje papildymą, SIEKDAMOS nustatyti kultūrinį bendradarbiavimą ir gerinti informacijos srautus, SUSITARĖ: 1 straipsnis Šiuo Susitarimu nustatoma Bendrijos bei jos valstybių narių ir Ukrainos partnerystė. Šios partnerystės tikslai: – sudaryti Šalių politiniam dialogui atitinkamą struktūrą, leidžiančią plėtoti glaudžius politinius santykius, – skatinti prekybą ir investicijas bei darnius Šalių ekonominius ryšius ir taip palaikyti tvarią jų plėtrą, – sukurti abipusiškai naudingo ekonominio, socialinio, finansinio, civilinio, mokslinio ir technologinio bei kultūrinio bendradarbiavimo pagrindą, – remti Ukrainos pastangas stiprinti demokratiją, vystyti savo ekonomiką ir užbaigti perėjimą į rinkos ekonomiką. I ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRIEJI PRINCIPAI 2 straipsnis Pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms, kaip apibrėžta pirmiausia Helsinkio Baigiamajame akte ir Paryžiaus chartijoje naujai Europai, taip pat rinkos ekonomikos principai, įskaitant ESBK Bonos konferencijos dokumentuose išdėstytus principus, yra Šalių vidaus ir užsienio politikos pamatas bei esminė partnerystės ir šio Susitarimo dalis. 3 straipsnis Šalys mano, kad buvusių Tarybų Sąjungos respublikų regiono gerovei ir stabilumui užtikrinti yra būtina, kad naujosios nepriklausomos valstybės, atsiradusios iširus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai (toliau – nepriklausomos valstybės), palaikytų ir plėtotų tarpusavio bendradarbiavimą pagal Helsinkio baigiamojo akto principus ir tarptautinę teisę, palaikydamos gerus kaimyniškus santykius, ir dėtų visas pastangas šiam procesui paskatinti. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kas pasakyta pirmiau, mano, kad plėtojant tarpusavio santykius reikėtų tinkamai atsižvelgti į Ukrainos norą palaikyti bendradarbiavimo santykius su kitomis nepriklausomomis valstybėmis. 4 straipsnis Šalys įsipareigoja apsvarstyti (pirmiausia, kai Ukraina toliau pažengs vykdydama ekonomikos reformą) šio Susitarimo atitinkamų antraštinių dalių, ypač III antraštinės dalies ir 49 straipsnio, pakeitimus, siekdamos sukurti tarpusavyje laisvos prekybos erdvę. Bendradarbiavimo taryba gali teikti Šalims tokio plėtojimo rekomendacijas. Toks plėtojimas gali būti vykdomas tik remiantis Šalių susitarimu pagal jų atitinkamas teisines procedūras. 1998 m. Šalys konsultuojasi norėdamos nustatyti, ar aplinkybės, ir ypač Ukrainos laimėjimai vykdant į rinką orientuotas ekonomikos reformas, bei tuo metu vyraujančios sąlygos leidžia pradėti derybas dėl laisvos prekybos erdvės sukūrimo. 5 straipsnis Šalys įsipareigoja bendru sutarimu kartu nagrinėti bet kurios Susitarimo dalies pakeitimus, kurių gali prireikti atsižvelgiant į aplinkybių pokyčius, ypač dėl padėties, susidarančios dėl Ukrainos prisijungimo prie GATT. Pirmą kartą Susitarimas peržiūrimas praėjus trejiems metams nuo jo įsigaliojimo arba kai Ukraina prisijungs prie GATT, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių įvykių bus ankstesnis. II ANTRAŠTINĖ DALIS POLITINIS DIALOGAS 6 straipsnis Tarp Šalių nustatomas nuolatinis politinis dialogas, kurį jos ketina plėtoti ir intensyvinti. Jis lydi ir stiprina artimesnių Europos Sąjungos ir Ukrainos santykių kūrimą, remia toje šalyje vykstančius politinius ir ekonominius pokyčius ir padeda kurti naujas bendradarbiavimo formas. Politinis dialogas: - stiprina Ukrainos ir Bendrijos, o kartu ir demokratinių valstybių bendruomenės, ryšius. Ekonominė konvergencija, pasiekta šiuo Susitarimu, atvers kelius intensyvesniems politiniams santykiams, - skatina pozicijų suartėjimą bendro intereso tarptautiniais klausimais, šitaip stiprindamas saugumą ir stabilumą, - numato, kad Šalys stengsis bendradarbiauti klausimais, susijusiais su stabilumo ir saugumo Europoje stiprinimu, demokratijos principų laikymusi, pagarba žmogaus teisėms, ypač mažumų teisėms, bei jos skatinimu, ir prireikus rengia konsultacijas atitinkamais klausimais. 7 straipsnis Šalių konsultacijos rengiamos aukščiausiu atitinkamu politiniu lygiu. Ministrų lygiu politinis dialogas vyksta Bendradarbiavimo taryboje, įsteigtoje pagal 85 straipsnį, o kitais atvejais, įskaitant dialogą su Sąjungos troika, – bendru sutarimu. 8 straipsnis Kitas politinio dialogo procedūras ir mechanizmus Šalys nustato užmegzdamos atitinkamus ryšius, vykdydamos mainus ir konsultacijas, pirmiausia šiais būdais: - reguliarūs vyresniųjų pareigūnų, atstovaujančių Ukrainai ir Bendrijai, susitikimai, - galimybių, kurias teikia visi Šalių diplomatiniai kanalai, įskaitant atitinkamus kontaktus dvišalių ir daugiašalių santykių srityje, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose, ESBK posėdžiuose ir kitur, visapusiškas panaudojimas, - reguliarus keitimasis informacija abi Šalis dominančiais klausimais, susijusiais su politiniu bendradarbiavimu Europoje, - bet kurios kitos priemonės, kurios padėtų stiprinti ir plėtoti politinį dialogą. 9 straipsnis Politinis dialogas parlamentų lygiu vyksta Parlamentiniame bendradarbiavimo komitete, įsteigtame pagal 90 straipsnį. III ANTRAŠTINĖ DALIS PREKYBA PREKĖMIS 10 straipsnis 1. Šalys viena kitai suteikia palankiausią režimą, apibūdintą GATT 1 straipsnio 1 dalyje. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma: a) pranašumams, teikiamiems siekiant sukurti muitų sąjungą ar laisvosios prekybos erdvę arba sukūrus tokią sąjungą ar erdvę, b) pranašumams, teikiamiems konkrečioms šalims pagal GATT ir kitus tarptautinius susitarimus besivystančių šalių labui; c) pranašumams, teikiamiems kaimyninėms šalims siekiant palengvinti judėjimą per sieną. 11 straipsnis 1. Šalys sutaria, kad tranzito laisvės principas yra esminė sąlyga šio Susitarimo tikslams pasiekti. Dėl to kiekviena Šalis numato neribotą tranzitą per savo teritoriją prekėms, kurių kilmės vieta arba kurių paskirties vieta yra kitos Šalies muitinės teritorija. 2. Tarp Šalių taikomos GATT V straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse apibūdintos taisyklės. 3. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės neprieštarauja jokioms kitoms specialioms taisyklėms, susijusioms su konkrečiais sektoriais, pirmiausia transporto, ar Šalių sutartais produktais. 12 straipsnis Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 1998 m. gruodžio 31 d. arba Ukrainai prisijungus prie GATT, jeigu tai įvyktų iki minėtos dienos, 10 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnio 2 dalis netaikomos I priede nurodytiems pranašumams, kuriuos Ukraina yra suteikusi kitoms nepriklausomoms valstybėms nuo dienos, kai Susitarimas dar nebuvo įsigaliojęs. 13 straipsnis Nepažeisdama teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš abi Šalis saistančių tarptautinių konvencijų dėl prekių laikinojo įvežimo, kiekviena Šalis atleidžia kitą Šalį nuo importo mokesčių ir muitų mokėjimo už laikinai įvežtas prekes tais atvejais ir laikantis tų procedūrų, kuriuos numato bet kuri kita ją saistanti tarptautinė konvencija šiuo klausimu, pagal jos teisės aktus. Atsižvelgiama į sąlygas, kuriomis atitinkama Šalis yra priėmusi iš tokios konvencijos kylančias prievoles. 14 straipsnis Ukrainos ir Bendrijos kilmės prekės importuojamos atitinkamai į Bendriją ir Ukrainą be kiekybinių apribojimų, nepažeidžiant šio Susitarimo 18, 21 ir 22 straipsnio bei II priedo ir Ispanijos ir Portugalijos stojimo akto 77, 81, 244, 249 ir 280 straipsnių. 15 straipsnis 1. Vienos Šalies teritorijos produktams, importuotiems į kitos Šalies teritoriją tiesiogiai ar netiesiogiai netaikomi vidaus mokesčiai ar kiti bet kurios rūšies mokesčiai, viršijantys tuos, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai taikomi panašiems vidaus produktams. 2. Be to, šiems produktams taikomas ne mažiau palankus režimas negu tas, kuris taikomas panašiems nacionalinės kilmės produktams pagal visus įstatymus ir kitus teisės aktus bei reikalavimus, turinčius poveikio jų pardavimui, siūlymui parduoti, pirkimui, vežimui, platinimui ar naudojimui šalies viduje. Šios straipsnio dalies nuostatos nedraudžia taikyti skirtingus vidaus vežimo mokesčius, kurie yra grindžiami išimtinai transporto rūšies ekonomine veikla, o ne produkto nacionaline kilme. 16 straipsnis Tarp Šalių mutatis mutandis taikomi šie GATT straipsniai. 1. VII straipsnio 1, 2, 3, 4a, 4b, 4d, 5 dalys; 2. VIII straipsnis; 3. IX straipsnis; 4. X straipsnis. 17 straipsnis Šalys tarpusavyje prekiauja prekėmis rinkos kainomis. 18 straipsnis 1. Jei koks nors produktas yra importuojamas į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją tokiais padidintais kiekiais arba tokiomis sąlygomis, kad daro arba gali padaryti žalą panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų vidaus gamintojams, Bendrija arba Ukraina, kuri iš jų suinteresuota, gali imtis atitinkamų priemonių laikydamasi toliau nurodytų procedūrų ir sąlygų. 2. Prieš imdamasi kokių nors priemonių arba atvejais, kuriems taikoma šio straipsnio 4 dalis, kuo greičiau po to atitinkamai Bendrija arba Ukraina Bendradarbiavimo komitetui pateikia visą svarbią informaciją, siekiant rasti abiem Šalims priimtiną sprendimą. 3. Jei po šių konsultacijų Šalys per 30 dienų nuo perdavimo Bendradarbiavimo komitetui nepasiekia susitarimo dėl veiksmų šiai situacijai išvengti, konsultacijų prašiusi Šalis gali apriboti atitinkamų produktų importą arba taikyti kitas atitinkamas priemones tokiu mastu ir tokį laikotarpį, kokių reikia, kad žala nebūtų padaryta arba ji būtų atitaisyta arba kitoms tinkamoms priemonėms priimti. 4. Kritinėmis aplinkybėmis, kai delsimas padarytų nepataisomą žalą, Šalys gali imtis priemonių iki konsultacijų, jeigu konsultacijos surengiamos tuojau po to, kai tokių veiksmų buvo imtasi. 5. Pasirinkdamos priemones pagal šį straipsnį, Šalys pirmenybę teikia toms, kurios mažiausiai trikdo šio Susitarimo tikslų siekimą. 19 straipsnis Jokia šios antraštinės dalies, pirmiausia 17 straipsnio, nuostata jokiu būdu neužkerta kelio bet kuriai Šaliai imtis antidempingo ar kompensacinių priemonių pagal GATT VI straipsnį, Susitarimą dėl GATT VI straipsnio įgyvendinimo, Susitarimą dėl GATT VI, XVI ir XXIII straipsnių aiškinimo ir taikymo arba susijusius vidaus teisės aktus. Kalbant apie antidempingo ar subsidijų tyrimus, kiekviena Šalis sutinka nagrinėti kitos Šalies teikimus ir informuoti atitinkamas suinteresuotas šalis apie esminius faktus ir motyvus, kuriais remiantis turi būti priimamas galutinis sprendimas. Prieš taikydamos besąlygiškus antidempingo ir kompensacinius muitus, Šalys kiek įmanoma stengiasi siekti konstruktyvaus problemos sprendimo. 20 straipsnis Šis Susitarimas neužkerta kelio importo, eksporto ar tranzitu vežamų prekių draudimams arba apribojimams dėl viešosios moralės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugos, gamtinių išteklių apsaugos, meninę, istorinę ar archeologinę vertę turinčių nacionalinių vertybių apsaugos arba intelektinės, pramoninės komercinės nuosavybės apsaugos ar taisyklių, susijusių su auksu ar sidabru. Tačiau tokie uždraudimai ir apribojimai neturi būti šališko diskriminavimo ar Šalių tarpusavio prekybos paslėpto ribojimo priemonė. 21 straipsnis Ši antraštinė dalis netaikoma prekybai tekstilės gaminiais, klasifikuojamais kombinuotosios nomenklatūros 50–63 skirsniuose. Prekybą šiais gaminiais reglamentuoja atskiras susitarimas, parafuotas 1993 m. gegužės 5 d. ir laikinai taikomas nuo 1993 m. sausio 1 d. 22 straipsnis 1. Prekybą produktais, kuriems taikoma Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis, reglamentuoja šios antraštinės dalies nuostatos, išskyrus 14 straipsnio nuostatas, o įsigaliojus susitarimui dėl kiekybinių priemonių, taikomų prekybai EAPB plieno produktais – to susitarimo nuostatos. 2. Buvo įsteigta kontaktinė grupė anglių ir plieno klausimais, kurią sudaro Bendrijos ir Ukrainos atstovai. Kontaktinė grupė reguliariai keičiasi informacija visais Šalim rūpimais klausimais dėl anglių ir plieno. 23 straipsnis Prekybai branduolinėmis medžiagomis taikomos konkretaus Europos atominės energijos bendrijos ir Ukrainos susitarimo nuostatos. IV ANTRAŠTINĖ DALIS VERSLUI IR INVESTICIJOMS SKIRTOS NUOSTATOS I SKYRIUS DARBO SĄLYGOS 24 straipsnis 1. Atsižvelgdamos į kiekvienoje valstybėje narėje taikomus įstatymus, sąlygas ir tvarką, Bendrija ir jos valstybės narės užtikrina, kad režimas, taikomas Ukrainos piliečiams, teisėtai samdomiems kurios nors valstybės narės teritorijoje, nediskriminuotų jų dėl pilietybės, lyginant su savo piliečiais, darbo sąlygų, atlyginimo ar atleidimo iš darbo atžvilgiu. 2. Atsižvelgdama į savo įstatymus, sąlygas ir tvarką, Ukraina užtikrina, kad režimas, taikomas bet kurios valstybės narės piliečiams, teisėtai samdomiems Ukrainos teritorijoje, nediskriminuotų jų dėl pilietybės, lyginant su savo piliečiais, darbo sąlygų, atlyginimo ar atleidimo iš darbo atžvilgiu. 25 straipsnis Socialinio draudimo koordinavimas Šalys sudaro susitarimus siekdamos: 1. atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje taikomas sąlygas ir reikalavimus, patvirtinti nuostatas, reikalingas Ukrainos pilietybę turinčių darbuotojų, teisėtai samdomų pagal sutartį kurios nors valstybės narės teritorijoje, socialinio draudimo sistemoms koordinuoti.  Šios nuostatos pirmiausia užtikrina, kad: - visi tokių darbuotojų draudimo, darbo ar gyvenimo įvairiose valstybėse narėse laikotarpiai būtų įskaičiuojami apskaičiuojant pensijas dėl senatvės, invalidumo ar mirties ir tokių darbuotojų sveikatos priežiūrai, - visos pensijos dėl senatvės, mirties, invalidumo, nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, išskyrus specialias neįmokines išmokas, būtų laisvai pervedamos kursu, taikomu pagal valstybės narės skolininkės ar valstybių narių skolininkių teisę; 2. atsižvelgiant į Ukrainoje taikomas sąlygas ir reikalavimus, patvirtinti nuostatas, reikalingas darbuotojams, kurie yra kurios nors valstybės narės piliečiai ir teisėtai samdomi pagal sutartį Ukrainoje, suteikti režimą, panašų į tą, kuris nurodytas šio straipsnio 1 punkto antrojoje įtraukoje. 26 straipsnis Priemonės, kurių turi būti imtasi pagal šio Susitarimo 25 straipsnį, neturi poveikio teisėms ar įsipareigojimams, kylantiems iš dvišalių susitarimų, siejančių Ukrainą ir valstybes nares, jei tie susitarimai Ukrainos arba valstybių narių piliečiams numato palankesnį režimą. 27 straipsnis Bendradarbiavimo taryba, atsižvelgdama į readmisijos principą ir praktiką, svarsto, kokių galima imtis bendrų pastangų neteisėtai imigracijai kontroliuoti. 28 straipsnis Bendradarbiavimo taryba nagrinėja, kaip galima pagerinti verslininkų darbo sąlygas laikantis Šalių tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant tuos, kurie išdėstyti ESBK Bonos konferencijos dokumente. 29 straipsnis Bendradarbiavimo taryba teikia rekomendacijas šio Susitarimo 24, 27 ir 28 straipsniams įgyvendinti. II SKYRIUS BENDROVIŲ ĮSTEIGIMUI IR VEIKLAI TURINČIOS POVEIKIO SĄLYGOS 30 straipsnis 1. a) Bendrija ir jos valstybės narės, laikydamosi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, Ukrainos bendrovių steigimui savo teritorijose taiko ne mažiau palankų režimą nei bet kurios trečiosios šalies bendrovių steigimui. b) Nepažeisdamos IV priede išvardytų išlygų, Bendrija ir jos valstybės narės, laikydamosi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, taiko jų teritorijoje įsisteigusių Ukrainos bendrovių dukterinių įmonių veiklai ne mažiau palankų režimą nei bet kurios Bendrijos bendrovės veiklai. c) Bendrija ir jos valstybės narės, laikydamosi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, taiko jų teritorijoje įsisteigusių Ukrainos bendrovių filialų veiklai ne mažiau palankų režimą nei bet kurios trečiosios šalies bendrovių filialų veiklai. 2. a)  Nepažeisdama V priede išvardytų išlygų, Ukraina, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, Bendrijos bendrovių steigimui savo teritorijoje taiko ne mažiau palankų režimą negu tas, kuris taikomas Ukrainos bendrovėms arba bet kurios trečiosios šalies bendrovėms, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra palankesnis. b) Ukraina, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, savo teritorijoje įsisteigusių Bendrijos bendrovių dukterinių įmonių ir filialų veiklai taiko ne mažiau palankų režimą nei atitinkamai savo bendrovių ar filialų veiklai arba bet kurios trečiosios šalies bendrovių ir filialų atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra palankesnis. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos negali būti naudojamos taip, kad būtų apeinami Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi kitos Šalies bendrovių dukterinių bendrovių, įsteigtų tokios pirmosios Šalies teritorijoje, patekimui į specifinius sektorius arba veiklos rūšių vykdymui. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytu režimu naudojasi bendrovės, įsteigtos Bendrijoje ir Ukrainoje atitinkamai šio Susitarimo įsigaliojimo dieną, ir bendrovės, įsteigtos po tos dienos. 31 straipsnis 1. Nepažeidžiant 104 straipsnio nuostatų, 30 straipsnio nuostatos netaikomos oro transportui, vidaus vandenų transportui ir jūrų transportui. 2. Tačiau veiklos rūšims, kurių imasi laivybos agentūros teikdamos tarptautines jūrų paslaugas, įskaitant mišraus transporto operacijas, susijusias su kelionės jūra etapu, kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies bendrovėms komercine prasme būti savo teritorijoje dukterinių bendrovių ar filialų forma, taikydama įsisteigimo ir veikimo sąlygas, kurios yra ne mažiau palankios negu tos, kurios taikomos jos pačios bendrovėms arba kurios nors trečiosios šalies bendrovių dukterinėms bendrovėms ar filialams, atsižvelgiant į tai, kurios iš jų yra palankesnės. Tokia veikla apima šiuos veiksmus, bet jais neapsiriboja: a) jūrų transporto ir su juo susijusių paslaugų rinkodara ir pardavimas per tiesioginius kontaktus su klientais nuo kainų iki sąskaitos faktūros pateikimo; šias paslaugas gali teikti arba siūlyti pats paslaugų teikėjas ar paslaugų teikėjai, su kuriais paslaugų pardavėjas yra sudaręs nuolatinius verslo susitarimus; b) bet kurių transporto ir susijusių paslaugų, apimančių vidaus transporto paslaugas, teikiamas bet kokiais būdais, įskaitant vidaus vandenų kelius, kelius ir geležinkelius, būtinas integruotoms paslaugoms teikti, pirkimą ir naudojimąsi jomis savo ar klientų vardu (ir jų perpardavimą savo klientams); c) dokumentacijos rengimas, susijęs su transporto dokumentais, muitinės dokumentais ar kitais dokumentais, susijusiais su vežamų prekių kilme ir pobūdžiu; d) verslo informacijos teikimas bet kuriomis priemonėmis, įskaitant kompiuterizuotas informacines sistemas ir keitimąsi elektroniniais duomenimis (atsižvelgiant į nediskriminacinius telekomunikacijų apribojimus); e) bet kokio verslo susitarimo sudarymą, įskaitant dalyvavimą bendrovės kapitale ir vietinio personalo priėmimą į darbą (arba užsienio personalo priėmimą į darbą pagal atitinkamas šio Susitarimo nuostatas), su bet kuria vietine laivybos agentūra; f) veikimą bendrovių vardu, organizuojant laivo įplaukimą į uostą arba, prireikus, krovinių perėmimą. 32 straipsnis Šiame susitarime: a) „Bendrijos bendrovė“ arba „Ukrainos bendrovė“ atitinkamai - tai bendrovė, įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba Ukrainos įstatymus ir turinti savo registruotą buveinę ar centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą atitinkamai Bendrijos arba Ukrainos teritorijoje. Tačiau, jei bendrovė, įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba Ukrainos įstatymus, turi tik savo registruotą buveinę atitinkamai Bendrijos arba Ukrainos teritorijoje, ta bendrovė laikoma atitinkamai Bendrijos arba Ukrainos bendrove, jei jos veikla turi realų ir nenutrūkstamą ryšį atitinkamai su vienos iš valstybių narių arba Ukrainos ekonomika. b) Bendrovės „dukterinė bendrovė“ - tai pirmosios bendrovės kontroliuojama bendrovė. c) „Filialas“ - tai juridinio asmens statuso neturinti verslo vieta, kuri turi pastovumo požymių, kaip patronuojančio subjekto padalinys, turi administraciją ir yra materialiai aprūpinta turėti verslo santykių su trečiosiomis šalimis taip, kad pastarosios, žinodamos, kad prireikus bus teisinis ryšys su patronuojančiu subjektu, pagrindine buveine, kuri yra užsienyje, neturi derėtis tiesiogiai su tokiu patronuojančiu subjektu, bet gali sudaryti sandorius verslo vietoje, kuri yra padalinys. d) „Įsisteigimas“ - tai Bendrijos arba Ukrainos bendrovių, kaip nurodyta a punkte, teisė imtis ekonominės veiklos steigiant atitinkamai Ukrainoje arba Bendrijoje dukterines bendroves ir filialus. e) „Veikla“ – tai ekonominės veiklos vykdymas. f) „Ekonominė veikla“ - pramoninio, komercinio ar profesinio pobūdžio veikla. g) Tarptautinio jūrų transporto atveju, įskaitant mišraus transporto operacijas, susijusias su kelionės jūra etapu, valstybių narių arba Ukrainos nacionaliniai subjektai, įsisteigę atitinkamai už Bendrijos arba Ukrainos ribų, bei už Bendrijos arba Ukrainos ribų įsteigtos laivybos bendrovės, kurias kontroliuoja atitinkamai valstybės narės arba Ukrainos nacionaliniai subjektai, taip pat patenka į šio skyriaus ir III skyriaus nuostatų taikymo sritį, jei jų laivai yra įregistruoti atitinkamai toje valstybėje narėje arba Ukrainoje pagal atitinkamus jų teisės aktus. 33 straipsnis 1. Nepaisant bet kurių kitų šio Susitarimo nuostatų, jokiai Šaliai nedraudžiama taikyti riziką ribojančias priemones, įskaitant priemones, skirtas investuotojams, indėlininkams, draudėjams ar asmenims, kuriems finansinės paslaugos teikėjas yra įsipareigojęs kaip patikėtinis, apsaugoti arba finansų sistemos vientisumui ir stabilumui užtikrinti. Jeigu tokios priemonės prieštarauja šio Susitarimo nuostatoms, jos nenaudojamos kaip būdas išvengti kurios nors Šalies įsipareigojimų pagal šį Susitarimą. 2. Jokia šio Susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip reikalavimas, kad kuri nors Šalis atskleistų su individualių klientų reikalais ir sąskaitomis susijusią informaciją arba bet kokią konfidencialią ar viešųjų subjektų turimą patentinę informaciją. 34 straipsnis Šio Susitarimo nuostatos nekliudo abiem Šalims taikyti jokių priemonių, kurios yra būtinos siekiant neleisti pasinaudojant šio Susitarimo nuostatomis apeiti jos priemones, taikomas trečiųjų šalių patekimui į jos rinką. 35 straipsnis 1. Nepaisant I skyriaus nuostatų, Bendrijos arba Ukrainos bendrovė, įsisteigusi atitinkamai Ukrainos arba Bendrijos teritorijoje, turi teisę samdyti arba kad jos dukterinės bendrovės arba filialai, laikydamiesi priimančiojoje įsisteigimo šalyje galiojančių įstatymų, samdytų atitinkamai Ukrainos ir Bendrijos teritorijoje darbuotojus, kurie yra atitinkamai valstybių narių ir Ukrainos piliečiai, jei tokie darbuotojai priklauso pagrindiniam personalui, kaip apibrėžta 2 dalyje, ir jei juos išimtinai samdo bendrovės, dukterinės bendrovės arba filialai. Leidimai gyventi ir dirbti tokiems darbuotojams išduodami tik tokio darbo laikotarpiui. 2. Pirmiau minėtų bendrovių, čia vadinamų „organizacijomis“, pagrindinis personalas yra „bendrovės viduje perkelti darbuotojai“, kaip apibrėžta c punkte, pagal toliau nurodytas kategorijas, jeigu organizacija yra juridinis asmuo ir jeigu atitinkami asmenys buvo samdomi arba joje yra buvę partneriais (išskyrus daugumą akcijų turinčius akcininkus) bent metus prieš pat tokį perkėlimą: a) asmenys, einantys organizacijoje aukštesnes pareigas, kurie visų pirma vadovauja steiginio valdymui, daugiausia prižiūrimi tos įmonės direktorių valdybos ar akcininkų arba gaudami jų nurodymus, įskaitant: – vadovaujančius steiginiui arba steiginio skyriui ar padaliniui, – prižiūrinčius ar kontroliuojančius kitų priežiūros, profesinį ar vadybos darbą dirbančių darbuotojų darbą, – turinčius įgaliojimus asmeniškai priimti ir atleisti darbuotojus arba rekomenduoti priimti ir atleisti darbuotojus arba spręsti kitus personalo klausimus. b) Organizacijoje dirbantys asmenys, kurie turi retų žinių, svarbių organizacijos teikiamoms paslaugoms, mokslinių tyrimų įrangai, metodams ar valdymui. Vertinant tokias žinias, be tokių žinių specifikos, susijusios su steiginiu, gali būti atsižvelgiama į aukšto lygio kvalifikaciją, siejamą su darbo ar verslo pobūdžiu, reikalaujančiu specifinių techninių žinių, įskaitant priklausymą akredituotai profesinei organizacijai. c) „Bendrovės viduje perkeltas darbuotojas“ apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, dirbantis organizacijoje Šalies teritorijoje ir laikinai perkeliamas vykdant ekonominę veiklą kitos Šalies teritorijoje; atitinkama organizacija turi turėti pagrindinę verslo buveinę Šalies teritorijoje, o perkėlimas turi būti į tos organizacijos steiginį (filialą, dukterinę įmonę) veiksmingai vykdant panašių rūšių ekonominę veiklą kitos Šalies teritorijoje. 36 straipsnis 1. Šalys dės visas pastangas, kad išvengtų priemonių ar veiksmų, labiau sugriežtinančių viena kitos bendrovių įsisteigimo ir veikimo sąlygas negu ta padėtis, kuris buvo dieną prieš pasirašant Susitarimą. 2. Šio straipsnio nuostatos neturi įtakos 44 straipsnio nuostatoms: 44 straipsnyje numatytais atvejais taikomos tik to straipsnio nuostatos. 3. Ukrainos Vyriausybė, vadovaudamasi partnerystės ir bendradarbiavimo principu bei atsižvelgdama į 51 straipsnio nuostatas, informuoja Bendriją apie savo ketinimus pateikti svarstyti naujus įstatymus arba priimti naujus teisės aktus, kurie galėtų labiau apriboti Bendrijos bendrovių dukterinių įmonių ir filialų steigimą ir veiklą, palyginti su padėtimi, kuri buvo dieną prieš pasirašant šį Susitarimą. Bendrija gali kreiptis į Ukrainą su prašymu pateikti tų įstatymų ar kitų teisės aktų projektus ir pradėti konsultacijas dėl tų projektų. 4. Jeigu Ukrainos priimti nauji įstatymai ar kiti teisės aktai labiau riboja Bendrijos bendrovių steigimą jos teritorijoje ir Bendrijos bendrovių dukterinių įmonių ir filialų, įsikūrusių Ukrainoje, veiklą, palyginti su padėtimi Susitarimo pasirašymo dieną, tie atitinkami įstatymai ar kiti teisės aktai trejus metus po atitinkamo akto įsigaliojimo netaikomi toms dukterinėms įmonėms ir filialams, kurie to akto įsigaliojimo metu jau buvo įsisteigę Ukrainoje. III SKYRIUS TARPTAUTINIS PASLAUGŲ TEIKIMAS TARP BENDRIJOS IR UKRAINOS 37 straipsnis 1. Pagal šio skyriaus nuostatas, atsižvelgdamos į Šalių paslaugų sektorių plėtrą, Šalys įsipareigoja imtis būtinų priemonių siekiant palaipsniui leisti teikti paslaugas, kurias teikia Bendrijos ar Ukrainos bendrovės, įsisteigusios kitoje Šalyje nei asmenys, kuriems tos paslaugos skirtos. 2. Bendradarbiavimo taryba teikia rekomendacijas dėl šio straipsnio 1 dalies įgyvendinimo. 38 straipsnis Šalys bendradarbiauja, siekdamos sukurti Ukrainoje į rinką orientuotą paslaugų sektorių. 39 straipsnis 1. Šalys įsipareigoja veiksmingai taikyti neribojamo dalyvavimo tarptautinėje jūrų rinkoje ir eisme komerciniais pagrindais principą. a) Pirmesnė nuostata nepažeidžia teisių ir prievolių, kylančių iš Jungtinių Tautų linijinių laivų savininkų asociacijų elgesio kodekso, kiek jis taikytinas vienai ar kitai šio Susitarimo Šaliai. Asociacijoms nepriklausančios laivybos linijos yra laisvos veikti konkuruojant su asociacija, jei jos laikosi sąžiningos konkurencijos komerciniu pagrindu principo. b) Šalys patvirtina, kad jos pripažįsta laisvos konkurencijos aplinką kaip esminį biriųjų ir skystųjų krovinių vežimo verslo požymį. 2. Taikydamos šio straipsnio 1 dalies principus, Šalys: a) nuo šio Susitarimo įsigaliojimo netaiko jokių bet kurios valstybės narės ir buvusios Tarybų Sąjungos dvišalių susitarimų nuostatų dėl krovinių dalijimosi; b) neįtraukia krovinių dalijimosi nuostatų į būsimus dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, išskyrus tomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai priešingu atveju vienos ar kitos šio Susitarimo Šalies linijinių laivų kompanijos neturėtų veiksmingos galimybės netrikdomai dirbti maršrutais į atitinkamą trečiąją šalį ir atgal; c) uždraudžia susitarimus dėl krovinių dalijimosi būsimuose dvišaliuose susitarimuose dėl prekybos biriaisiais ir skystaisiais kroviniais; d) įsigaliojus šiam Susitarimui, panaikina visas vienašales priemones, administracines, technines ir kitas kliūtis, galinčias turėti ribojantį ar diskriminuojantį poveikį laisvam tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimui. Kiekviena Šalis, inter alia, suteikia ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį Šalis taiko savo laivams, su kitos Šalies vėliava plaukiojantiems laivams dėl įplaukimo į užsienio laivams atvirus uostus, naudojimosi tų uostų infrastruktūra ir pagalbinėmis laivybos paslaugomis, taip pat dėl mokesčių ir rinkliavų, muitinio tikrinimo ir stovėjimo vietų bei priemonių kroviniams pakrauti ir iškrauti. Tokį patį režimą po pereinamojo laikotarpio, bet ne vėliau kaip nuo 1997 m. liepos 1 d., kiekviena Šalis taiko kitos Šalies piliečių ir bendrovių eksploatuojamiems laivams, plaukiojantiems su trečiosios šalies vėliava. 3. Tarptautinio jūrų transporto paslaugas teikiantys Bendrijos piliečiai ir bendrovės gali laisvai teikti tarptautines jūrų-upių laivybos paslaugas Ukrainos vidaus vandenyse ir atvirkščiai. 40 straipsnis Siekiant užtikrinti Šalių transporto koordinuotą plėtrą, pritaikytą jų komerciniams poreikiams, abipusio patekimo į rinką sąlygos ir kelių, geležinkelio, vidaus vandenų transporto ir, prireikus, oro transporto paslaugų teikimas gali būti aptartas konkrečiuose susitarimuose, kuriuos Šalys, apibrėžtos 99 straipsnyje, prireikus sudaro įsigaliojus šiam Susitarimui. IV SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 41 straipsnis 1. Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos atsižvelgiant į apribojimus, pateisinamus viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais. 2. Jos netaikomos veiklai, kuri kurios nors Šalies teritorijoje, kad ir retais atvejais, yra susijusi su oficialių įgaliojimų vykdymu. 42 straipsnis Taikant šią antraštinę dalį, jokia Susitarimo nuostata neužkerta kelio Šalims taikyti savo įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius fizinių asmenų atvykimą ir buvimą, darbą, darbo sąlygas, įsisteigimą ir paslaugų teikimą, jeigu, tai darant, jie netaikomi jiems taip, kad panaikintų arba sumažintų naudą, kurią bet kuri Šalis gauna pagal kurią nors konkrečią Susitarimo nuostatą. Ši nuostata nekliudo taikyti 41 straipsnio. 43 straipsnis Bendrovės, kurios yra kontroliuojamos arba nuosavybės teise visiškai priklauso Ukrainos ir Bendrijos bendrovėms kartu, taip pat naudojasi II, III ir IV skyrių nuostatomis. 44 straipsnis Režimas, Šalių viena kitai suteikiamas pagal šį Susitarimą nuo tos dienos, kai lieka vienas mėnuo iki atitinkamų įsipareigojimų pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS) įsigaliojimo dienos, sektoriams ar priemonėms, kuriems taikomas GATS, jokiu būdu neturi būti palankesnis negu tas, kurį tokia pirmoji Šalis teikė pagal GATS nuostatas, kiekvienam paslaugų sektoriui, sektoriaus padaliniui ir paslaugos teikimo būdui. 45 straipsnis Taikant II, III ir IV skyrius neatsižvelgiama į režimą, kurį Bendrija, jos valstybės narės ar Ukraina taiko vykdydamos įsipareigojimus, prisiimtus pagal ekonominės integracijos susitarimus, laikantis GATS V straipsnio principų. 46 straipsnis 1. Palankiausias režimas, suteikiamas pagal šios dalies nuostatas, netaikomas mokesčių lengvatoms, kurias Šalys taiko arba ateityje taikys remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimais ar kitais susitarimais mokesčių klausimais. 2. Jokia šios dalies nuostata negali būti aiškinama kaip neleidžianti Šalims imtis ar vykdyti kokios nors priemonės, kuria siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui remiantis susitarimų dvigubam apmokestinimui išvengti ir kitų susitarimų mokesčių klausimais arba vidaus fiskalinių teisės aktų nuostatomis. 3. Jokia šios dalies arba nuostata negali būti aiškinama kaip neleidžianti valstybėms narėms arba Ukrainai taikant atitinkamas fiskalinių teisės aktų nuostatas daryti skirtumą tarp mokesčių mokėtojų, kurių padėtis nėra vienoda, ypač dėl nuolatinės gyvenamosios vietos. 47 straipsnis Nepažeidžiant 35 straipsnio, jokia II, III ir IV skyriaus nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę: – valstybių narių arba Ukrainos piliečiams atvykti atitinkamai į Ukrainos arba Bendrijos teritoriją arba joje būti remiantis kokiu nors statusu, ypač kaip bendrovės akcininkas ar partneris arba jos vadybininkas ar tarnautojas, arba paslaugų teikėjas ar gavėjas, – Bendrijos dukterinėms bendrovėms arba Ukrainos bendrovių filialams įdarbinti arba būti įdarbinusiems Bendrijos teritorijoje Ukrainos piliečių, – Ukrainos dukterinėms bendrovėms arba Bendrijos bendrovių filialams įdarbinti arba būti įdarbinusiems Ukrainos teritorijoje valstybių narių piliečių, – Ukrainos bendroves arba Ukrainos bendrovių Bendrijos dukterines bendroves ar filialus aprūpinti darbuotojais, kurie yra Ukrainos piliečiai, dirbti kitiems asmenims ir jų žinioje pagal laikinas darbo sutartis, – Bendrijos bendroves arba Bendrijos bendrovių Ukrainos dukterines bendroves ar filialus aprūpinti darbuotojais, kurie yra valstybių narių piliečiai, pagal laikinas darbo sutartis. V ANTRAŠTINĖ DALIS EINAMIEJI MOKĖJIMAI IR KAPITALAS 48 straipsnis 1. Šalys įsipareigoja leisti laisvai konvertuojama valiuta bet kokius mokėjimus pagal mokėjimų balanso einamąją sąskaitą tarp Bendrijos ir Ukrainos nuolatinių gyventojų, susijusius su prekių, paslaugų ar asmenų judėjimu, daromus pagal šio Susitarimo nuostatas. 2. Dėl sandorių, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo sąskaita, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo užtikrinamas laisvas kapitalo judėjimas, susijęs su tiesioginėmis investicijomis į bendroves, kurios yra įsteigtos pagal priimančios šalies įstatymus, ir investicijomis, kurios atliekamos pagal IV antraštinės dalies II skyriaus nuostatas, taip pat su šių investicijų likvidavimu ar repatrijavimu ir bet kokiu iš to gautu pelnu. 3. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 ar 5 dalies, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo neįvedami jokie nauji užsienio valiutos apribojimai kapitalo judėjimo ir su tuo susijusių einamųjų mokėjimų tarp Bendrijos ir Ukrainos nuolatinių gyventojų atžvilgiu, o esama tvarka nesugriežtinama. 4. Šalys konsultuojasi viena su kita, kad palengvintų kapitalo rūšių, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas kapitalo rūšis, judėjimą tarp Bendrijos ir Ukrainos ir taip skatintų siekti šio Susitarimo tikslų. 5. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, kol Ukrainos valiuta taps visiškai konvertuojama, kaip apibrėžta su Tarptautinių valiutos fondu (TVF) sudaryto susitarimo VIII straipsnyje, Ukraina ypatingomis aplinkybėmis gali taikyti valiutos keitimo apribojimus, susijusius su trumpalaikių ir vidutinės trukmės finansinių kreditų suteikimu ar ėmimu, tokiu mastu, kokiu tokie kreditų suteikimo ar ėmimo apribojimai yra taikomi Ukrainai ir leidžiami pagal TVF Ukrainai nustatytą statusą. Ukraina taiko šiuos apribojimus, laikydamasi nediskriminavimo principo. Jie taikomi taip, kad kuo mažiausiai trukdytų šiam Susitarimui. Ukraina nedelsdama praneša Bendradarbiavimo tarybai apie tokių priemonių taikymą ir apie bet kuriuos jų pakeitimus. 6. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, jeigu, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kapitalo judėjimas tarp Bendrijos ir Ukrainos sukelia arba grasina sukelti rimtų sunkumų, vykdant valiutų keitimo kursų politiką ar pinigų politiką Bendrijoje ar Ukrainoje, atitinkamai Bendrija ir Ukraina kapitalo judėjimo tarp Bendrijos ir Ukrainos atžvilgiu gali imtis apsaugos priemonių daugiausiai šešių mėnesių laikotarpiui, jei tokios priemonės yra tikrai būtinos. VI ANTRAŠTINĖ DALIS KONKURENCIJA, INTELEKTINĖS, PRAMONINĖS IR KOMERCINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGA IR BENDRADARBIAVIMAS TEISĖKŪROS SRITYJE 49 straipsnis 1. Šalys susitaria dirbti, kad ištaisytų arba pašalintų, taikydamos konkurencijos įstatymus ar kitais būdais, konkurencijos apribojimus, kurių imasi įmonės arba kuriuos sukelia valstybės kišimasis, jeigu jie gali turėti poveikio Bendrijos ir Ukrainos tarpusavio prekybai. 2. Siekdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų: 2.1. Šalys užtikrina, kad turėtų ir vykdytų įstatymus, skirtus jų jurisdikcijoje esančių įmonių konkurencijos apribojimams. 2.2. Šalys neteikia valstybės pagalbos, kuri būtų naudinga tam tikroms įmonėms, prekių, išskyrus GATT apibrėžtų pagrindinių produktų, gamybai arba paslaugų teikimui ir kuri iškraipytų arba galėtų iškraipyti konkurenciją tiek, kiek ji turi įtakos Bendrijos ir Ukrainos tarpusavio prekybai. 2.3. Vienos Šalies prašymu kita Šalis teikia informaciją apie savo pagalbos planus arba konkrečius valstybės pagalbos atvejus. Neprivaloma teikti informacijos, kuriai taikomi Šalių teisiniai reikalavimai dėl profesinių ar komercinių paslapčių. 2.4. Valstybinių komercinio pobūdžio monopolijų atžvilgiu Šalys pareiškia, kad jos yra pasirengusios nuo ketvirtųjų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos užtikrinti, kad Šalių nacionaliniai subjektai nebūtų diskriminuojami dėl prekių pirkimo ir pardavimo sąlygų. 2.5. Valstybės įmonių arba įmonių, kurioms valstybės narės ar Ukraina suteikia išimtines teises, atveju Šalys pareiškia, kad jos yra pasirengusios nuo ketvirtųjų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos užtikrinti, kad nebūtų įteisinama ar išlaikoma jokia priemonė, kokiu nors mastu, kuris prieštarauja Šalių atitinkamiems interesams, iškreipianti Bendrijos ir Ukrainos tarpusavio prekybą. Ši nuostata nekliudo teisiškai ir faktiškai vykdyti šioms įmonėms paskirtus konkrečius uždavinius. 2.6. Šalių susitarimu 2.4. ir 2.5. punktuose nurodytas laikotarpis gali būti pratęstas. 3. Bendrijos arba Ukrainos prašymu Bendradarbiavimo komitete gali būti konsultuojamasi dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų konkurencijos apribojimų ar iškraipymų ir jų konkurencijos taisyklių laikymosi užtikrinimo, atsižvelgiant į įstatymų nustatytus apribojimus dėl informacijos atskleidimo, konfidencialumo ir verslo paslapties. Gali būti konsultuojamasi ir šio straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimo klausimais. 4. Konkurencijos taisyklių taikymo patirtį turinčios Šalys palankiai apsvarsto galimybę kitoms Šalims, jų prašymu ir kiek leidžia turimi ištekliai, teikti techninę pagalbą rengiant ir įgyvendinant konkurencijos taisykles. 5. Pirmiau išdėstytos nuostatos jokiu būdu neturi poveikio Šalių teisėms taikyti atitinkamas priemones, ypač nurodytas 19 straipsnyje, prekybos prekėmis ir paslaugomis iškraipymams ištaisyti. 50 straipsnis 1. Pagal šio straipsnio ir III priedo nuostatas Ukraina ir toliau gerina intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą, kad iki penktųjų metų po šio Susitarimo įsigaliojimo pabaigos apsaugos lygis pasiektų lygį, panašų į Bendrijos apsaugos lygį, įskaitant veiksmingas tokių teisių užtikrinimo priemones. 2. Iki penktųjų metų po Susitarimo įsigaliojimo pabaigos Ukraina prisijungia prie daugiašalių konvencijų dėl intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių, kurios nurodytos III priedo 1 punkte ir prie kurių yra prisijungusios valstybės narės arba kurias valstybės narės taiko de facto pagal atitinkamas tų konvencijų nuostatas. 51 straipsnis 1. Šalys pripažįsta, kad esamų ir būsimų Ukrainos teisės aktų derinimas su Bendrijos teisės aktais yra svarbi Ukrainos ir Bendrijos ekonominių ryšių stiprinimo sąlyga. Ukraina stengiasi užtikrinti, kad jos teisės aktai palaipsniui taptų suderinami su Bendrijos teisės aktais. 2. Teisės aktų derinimas pirmiausia vykdomas šiose srityse: muitinės teisė, bendrovių teisė, bankų teisė, bendrovių sąskaitos ir mokesčiai, intelektinė nuosavybė, darbuotojų apsauga darbo vietoje, finansinės paslaugos, konkurencijos taisyklės, viešieji pirkimai, žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gyvybės apsauga, aplinka, vartotojų apsauga, netiesioginis apmokestinimas, techninės taisyklės ir standartai, branduolinės energetikos įstatymai ir kiti teisės aktai, transportas. 3. Prireikus Bendrija šioms priemonėms įgyvendinti teikia Ukrainai techninę pagalbą, kuri gali apimti: – ekspertų mainus, – išankstinės informacijos, pirmiausia apie atitinkamus teisės aktus, teikimą, – seminarų organizavimą, – profesinio rengimo veiklą, – pagalbą verčiant atitinkamų sričių Bendrijos teisės aktus. VII ANTRAŠTINĖ DALIS EKONOMINIS BENDRADARBIAVIMAS 52 straipsnis 1. Bendrija ir Ukraina nustato ekonominį bendradarbiavimą, kurio tikslas yra padėti Ukrainos ekonomikos reformos procesui, pagyvinti ekonomiką ir paskatinti tvarią Ukrainos plėtrą. Toks bendradarbiavimas stiprina ir plėtoja ekonominius ryšius abiejų Šalių labui. 2. Šalių politikos kryptys ir kitos priemonės bus skirtos skatinti Ukrainos ekonomines bei socialines reformas ir ekonomikos sistemos pertvarkymą ir derinamos prie tvarios ir darnios socialinės plėtros reikalavimų; jos taip pat turėtų apimti aplinkosaugos reikalavimus. 3. Todėl bendradarbiaujant daugiausia dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui pramonės srityje, investicijų skatinimui ir jų apsaugai, viešiesiems pirkimams, standartams ir atitikties įvertinimui, kasybai ir žaliavoms, mokslui ir technologijoms, mokymui ir profesiniam rengimui, žemės ūkiui ir žemės ūkio pramonės sektoriui, energetikai, civiliniam branduoliniam sektoriui, aplinkai, transportui, kosmosui, telekomunikacijoms, finansinėms paslaugoms, pinigų plovimui, pinigų politikai, regionų plėtrai, socialiniam bendradarbiavimui, turizmui, mažoms ir vidutinėms įmonėms, informavimui ir komunikacijoms, vartotojų apsaugai, muitinei, bendradarbiavimui statistikos srityje, ekonomikai ir narkotikams. 4. Ypač daug dėmesio skiriama priemonėms, galinčioms paskatinti nepriklausomų valstybių ir kitų kaimyninių šalių bendradarbiavimą, kuris prisidėtų prie darnios regiono plėtros. 5. Prireikus Bendrija gali teikti techninę pagalbą ekonominiam bendradarbiavimui ir kitoms šiame Susitarime numatytoms bendradarbiavimo formoms, atsižvelgdama į atitinkamą Bendrijos Tarybos reglamentą, taikytiną techninei pagalbai nepriklausomose valstybėse, į prioritetus, dėl kurių buvo susitarta orientacinėje programoje dėl Bendrijos techninės pagalbos Ukrainai, ir į nustatytas koordinavimo ir įgyvendinimo procedūras. 6. Bendradarbiavimo taryba teikia rekomendacijas dėl bendradarbiavimo plėtojimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytose srityse. 53 straipsnis Bendradarbiavimas pramonės srityje 1. Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama skatinti: – abiejų Šalių ūkinės veiklos vykdytojų verslo ryšių plėtojimą, pavyzdžiui, perduodant technologijas ir pažangiąją patirtį, – Bendrijos dalyvavimą Ukrainai pertvarkant ir techniškai tobulinant savo pramonę, – valdymo tobulinimą, – atitinkamų komercijos taisyklių ir praktikos, įskaitant produktų pardavimą, kūrimą, – aplinkos apsaugą, – pramoninės gamybos struktūros pritaikymą toliau pažengusios rinkos ekonomikos standartams, – karinio pramoninio komplekso pertvarkymą. 2. Šio straipsnio nuostatos neturi įtakos įmonėms skirtų Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimui. 54 straipsnis Investicijų skatinimas ir apsauga 1. Atsižvelgiant į Bendrijos ir valstybių narių atitinkamas galias ir kompetenciją, bendradarbiaujant siekiama kurti vidaus ir užsienio investicijoms palankų klimatą, ypač gerinant investicijų apsaugos, kapitalo perkėlimo sąlygas ir keitimąsi informacija apie palankias investavimo galimybes. 2. Šio bendradarbiavimo konkretūs tikslai yra šie: – jei reikia, valstybių narių ir Ukrainos susitarimų dėl investicijų skatinimo ir apsaugos sudarymas, – jei reikia, valstybių narių ir Ukrainos susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sudarymas, – palankių sąlygų užsienio investicijoms į Ukrainos ekonomiką pritraukti sudarymas, – stabilios ir tinkamos verslo teisės ir sąlygų sudarymas, taip pat keitimasis informacija apie įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką investicijų srityje, – keitimasis informacija apie palankias investavimo galimybes, inter alia, per prekybos muges, parodas, prekybos savaites ir kitus renginius. 55 straipsnis Viešieji pirkimai Šalys bendradarbiauja sudarydamos sąlygas atviram ir konkurencingam viešųjų prekių ir paslaugų pirkimų sutarčių skyrimui, ypač konkurso tvarka. 56 straipsnis Bendradarbiavimas standartų ir atitikties įvertinimo srityje 1. Šalių bendradarbiavimas skatina tarptautiniu mastu pripažintų kriterijų, principų ir gairių taikymą kokybės srityje. Tai sudarys geresnes sąlygas abipusiam pripažinimui atitikties įvertinimo srityje bei pagerins Ukrainos produktų kokybę. 2. Tuo tikslu Šalys siekia: – skatinti tinkamą bendradarbiavimą su organizacijomis ir institucijomis, kurios specializuojasi šiose srityse, – skatinti naudoti Bendrijos techninius reglamentus ir taikyti Europos standartus bei atitikties įvertinimo procedūras, – leisti dalintis patirtimi ir techninio pobūdžio informacija kokybės valdymo srityje. 57 straipsnis Kasyba ir žaliavos 1. Šalys siekia didinti investicijas ir prekybą kasybos ir žaliavų srityje. 2. Pirmiausia bendradarbiaujama šiose srityse: – keitimasis informacija apie pokyčius kasybos ir spalvotųjų metalų sektoriuose, – bendradarbiavimui būtinos teisinės sistemos kūrimas, – prekybos klausimai, – teisinių ir kitų priemonių kūrimas aplinkosaugos srityje, – profesinis rengimas, – kasybos pramonės sauga. 58 straipsnis Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje 1. Šalys skatina bendradarbiavimą civilinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (angl. RTD) srityje remiantis abipuse nauda ir atsižvelgiant į turimus išteklius, atitinkamas galimybes dalyvauti savo atitinkamose programose bei atitinkamus intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių (angl. IPR) apsaugos lygius. 2. Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje apima: – keitimąsi moksline ir technine informacija, – bendrą RTD veiklą, – profesinio rengimo ir mobilumo programas mokslininkams, tyrinėtojams ir technikams, abiejose pusėse dalyvaujantiems RTD. Kai toks bendradarbiavimas apima veiklos formas, susijusias su mokymu ir/arba profesiniu rengimu, jis turėtų vykti pagal 59 straipsnio nuostatas. Šalys abipusio sutarimo pagrindu gali bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje kitais būdais. Tokioje bendradarbiavimo veikloje ypač daug dėmesio kreipiama į mokslininkų, inžinierių, tyrinėtojų ir technikų, kurie dalyvauja arba dalyvavo masinio naikinimo ginklų tyrimuose ir/arba gamyboje, perkėlimą į kitas sritis. 3. Bendradarbiavimas, kuriam taikomas šis straipsnis, vykdomas pagal konkrečius susitarimus, dėl kurių turi būti deramasi ir kurie turi būti sudaryti kiekvienos Šalies patvirtinta tvarka; juose, inter alia, pateikiamos atitinkamos nuostatos dėl IPR. 59 straipsnis Mokymas ir profesinis rengimas 1. Šalys bendradarbiauja siekdamos kelti bendrojo išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų lygį Ukrainos viešajame ir privačiame sektoriuose. 2. Pirmiausia bendradarbiaujama šiose srityse: – Ukrainos aukštojo mokslo ir profesinio rengimo sistemų, įskaitant aukštojo mokslo įstaigų ir aukštojo mokslo įstaigų ir diplomų sertifikavimo sistemos, modernizavimas, – viešojo ir privataus sektorių valdininkų ir valstybės tarnautojų rengimas nustatytinose prioritetinėse srityse, – švietimo įstaigų bendradarbiavimas, švietimo įstaigų ir firmų bendradarbiavimas, – dėstytojų, absolventų, administratorių, jaunų mokslininkų ir tyrėjų bei jaunimo mobilumas, – Europos civilizacijos studijų dėstymo atitinkamose institucijose skatinimas, – Bendrijos kalbų mokymas, – konferencijos vertėjų podiplominis mokymas, – žurnalistų rengimas, – dėstytojų profesinis rengimas. 3. Vienos Šalies dalyvavimas kitos Šalies atitinkamose mokymo ir profesinio rengimo programose galėtų būti svarstomas atitinkama tvarka ir prireikus tada bus kuriamos institucinės struktūros ir bendradarbiavimo planai, siejami su Ukrainos dalyvavimu Bendrijos Tempus programoje. 60 straipsnis Žemės ūkis ir žemės ūkio pramonės sektorius Bendradarbiavimo šioje srityje tikslas yra vykdyti žemės reformą, modernizuoti, privatizuoti ir pertvarkyti Ukrainos žemės ūkį, žemės ūkio pramonės ir paslaugų sektorius, plėtoti Ukrainos produktų vidaus ir užsienio rinkas esant sąlygoms, užtikrinančioms aplinkos apsaugą, ir atsižvelgiant į būtinybę gerinti maisto produktų tiekimo saugumą.  Šalys taip pat siekia palaipsniui suderinti Ukrainos standartus su Bendrijos techniniais reglamentais dėl pramoninių ir žemės ūkio maisto produktų, įskaitant sanitarijos ir fitosanitarijos standartus. 61 straipsnis Energetika 1. Bendradarbiavimas vyksta remiantis rinkos ekonomikos ir Europos energetikos chartijos principais, atsižvelgiant į laipsnišką Europos energijos rinkų integraciją. 2. Šis bendradarbiavimas, be kita ko, apima šias sritis: – energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo poveikį aplinkai siekiant užkirsti kelią šios veiklos aplinkai daromą žalą arba ją mažinti, – energijos tiekimo kokybės ir saugumo gerinimą, įskaitant tiekėjų įvairinimą, ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstu būdu, – energetikos politikos formavimą, – energetikos sektoriaus valdymo ir reguliavimo tobulinimą rinkos ekonomikos sąlygomis, – įvairių institucinių, teisinių, fiskalinių ir kitų sąlygų, reikalingų prekybai ir investicijoms energetikos srityje skatinti, kūrimą, –  energijos taupymo ir energijos ekonomiško vartojimo skatinimą, – energetikos infrastruktūros modernizavimą, plėtrą ir įvairinimą, – energetikos technologijų, naudojamų įvairių rūšių energijos tiekimui ir galutiniam vartojimui, tobulinimą, – vadybos ir techninį mokymą energetikos sektoriuje. 62 straipsnis Bendradarbiavimas civiliniame branduoliniame sektoriuje 1. Atsižvelgiant į Bendrijos ir jos valstybių narių atitinkamus įgaliojimus ir kompetenciją, bendradarbiavimas civiliniame branduoliniame sektoriuje vyksta, įgyvendinant konkrečius susitarimus dėl prekybos branduolinėmis medžiagomis, branduolinės saugos ir termobranduolinės sintezės, laikantis kiekvienos Šalies teisinių procedūrų. 2. Šalys bendradarbiauja (taip pat ir tarptautiniuose forumuose), spręsdamos dėl Černobylio katastrofos atsiradusias problemas; bendradarbiavimas galėtų apimti: – bendrą mokslinių problemų, susijusių su Černobylio nelaime, tyrimą, – kovą su oro, dirvos ir vandens radioaktyviuoju užterštumu, – aplinkos radioaktyvumo monitoringą ir priežiūrą, – avarinių situacijų, susijusių su branduoliniu arba radiacijos pavojumi, likvidavimą, – žemės, užterštos radiacija, deaktyvaciją ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, – medicinines problemas, susijusias su branduolinių avarijų poveikiu gyventojų sveikatai, – saugumo problemos, susijusio su sugriautu Černobylio ketvirtuoju energetiniu bloku, sprendimą, –  katastrofos likvidavimo veiksmų ekonominius ir administracinius aspektus, – rengimą branduolinių avarijų prevencijos ir likvidavimo srityje, – veiksmų, skirtų Černobylio katastrofos pasekmėms likviduoti, moksliniai ir techniniai aspektai, – kitas Šalių sutartas sritis. 63 straipsnis Aplinka 1. Atsižvelgdamos į Europos energetikos chartiją ir 1993 m. Liucernos konferencijos deklaraciją, Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą aplinkos ir žmonių sveikatos srityse. 2. Bendradarbiaujama siekiant kovoti su aplinkos blogėjimu, pirmiausia: – taršos lygių veiksminga stebėsena ir aplinkos įvertinimas; informavimo apie aplinkos būklę sistema, – kova su vietinio, regioninio ir tarpvalstybinio masto oro ir vandens tarša, – ekologinis atkūrimas, – tvari, naši ir aplinkai nekenksminga gamyba ir energijos naudojimas; pramonės objektų sauga, – chemikalų klasifikavimas ir saugus tvarkymas, – vandens kokybė, – atliekų mažinimas, perdirbimas ir saugus šalinimas, Bazelio konvencijos įgyvendinimas, – žemės ūkio poveikis aplinkai, dirvožemio erozija ir cheminė tarša, – miškų apsauga, – biologinės įvairovės išsaugojimas, saugomos vietovės ir biologinių išteklių tvarus naudojimas ir valdymas, – žemės naudojimo planavimas, įskaitant statybos ir miestų planavimą, – ekonominių ir fiskalinių priemonių naudojimas, – visuotinė klimato kaita, – ekologinis švietimas ir sąmoningumas, – Espoo konvencijos dėl poveikio aplinkai įvertinimo įgyvendinimas tarpvalstybiniame kontekste. 3. Bendradarbiavimas vyksta pirmiausia tokiais būdais: – planuojama, kaip likviduoti katastrofas ir kitas avarines situacijas, – keičiamasi informacija ir ekspertais, įskaitant informaciją ir ekspertus, susijusius su švarių technologijų perdavimu ir saugiu bei ekologiškai patikimu biotechnologijų naudojimu, – vykdoma bendra mokslinių tyrimų veikla, – įstatymai tobulinami derinant juos su Bendrijos standartais, – bendradarbiaujama regionų lygiu, įskaitant bendradarbiavimą Europos aplinkos agentūros sistemoje ir tarptautiniu lygiu, – kuriamos strategijos, pirmiausia susijusios su globaliniais ir klimato klausimais bei tokios, kurioms siekiama tvarios plėtros, – poveikio aplinkai tyrimai. 64 straipsnis Transportas Šalys plėtoja ir stiprina tarpusavio bendradarbiavimą transporto srityje. Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant pertvarkyti ir modernizuoti transporto sistemas ir tinklus Ukrainoje bei prireikus didinti ir užtikrinti vežimo sistemų suderinamumą siekiant kurti platesnio geografinio masto vežimo sistemą. Šis bendradarbiavimas, inter alia, apima: – kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų valdymo ir naudojimo modernizavimą, – geležinkelių, vandens kelių, automobilių kelių, jūrų ir oro uostų bei oro navigacijos infrastruktūros modernizavimą ir plėtojimą, įskaitant bendro intereso svarbiausių maršrutų ir pirmiau minėtų transporto rūšių transeuropinių jungčių modernizavimą, – įvairiarūšio transporto skatinimą ir plėtojimą, – bendrų mokslinių tyrimų ir praktinio taikymo programų skatinimą, – transporto politikos kūrimo ir įgyvendinimo teisinės ir institucinės bazės rengimą, įskaitant privatizavimą transporto sektoriuje. 65 straipsnis Kosmosas Atsižvelgdamos į Bendrijos, jos valstybių narių ir Europos kosmoso agentūros kompetenciją, Šalys prireikus skatina ilgalaikį bendradarbiavimą civilinių kosminių tyrimų, taikomosios veiklos ir komercinio taikymo srityse. Šalys ypač daug dėmesio skirs iniciatyvoms, kaip abipusiškai naudingais pagrindais visu mastu panaudoti jų atitinkamos veiklos savitarpio papildomumą. 66 straipsnis Pašto paslaugos ir telekomunikacijos Šalys pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir kompetenciją plečia ir stiprina bendradarbiavimą šiose srityse: – telekomunikacijų sektoriaus ir pašto paslaugų plėtros politikos krypčių ir gairių nustatymas, – telekomunikacijų ir pašto paslaugų tarifų politikos ir rinkodaros principų kūrimas, – telekomunikacijų ir pašto paslaugų projektų kūrimo ir investicijų skatinimas, – telekomunikacijų ir pašto paslaugų teikimo efektyvumo ir kokybės gerinimas, be kita ko liberalizuojant sektorių padalinių veiklą, – pažangus telekomunikacijų taikymas, ypač elektroninių mokėjimų srityje, – telekomunikacijų tinklų valdymas ir jų „optimizavimas“, – tinkama norminė bazė telekomunikacijų ir pašto paslaugoms teikti ir radijo dažnių spektrui naudoti, – profesinis rengimas telekomunikacijų ir pašto paslaugų srities veiklos vykdymui rinkos sąlygomis. 67 straipsnis Finansinės paslaugos Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama sudaryti palankias sąlygas Ukrainos integracijai į visuotinai pripažintas abipusių atsiskaitymų sis …