LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA 1997 M. LAPKRIČIO 21 D. NUTARIMO NR. 26 „DĖL FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO INSTRUKCIJOS“ PAKEITIMO 2003 m. birželio 19 d. Nr. 6 Vilnius Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija nutaria: 1. Pakeisti Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo instrukciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 1997 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 26 „Dėl Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo instrukcijos“ (Žin., 1997, Nr. 108-2754; 2001, Nr. 50-65; 2002, Nr. 31-1195), išdėstyti ją nauja redakcija ir pavadinti Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklėmis (pridedama). 2. Nustatyti, kad Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklės įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1d. KOMISIJOS PIRMININKAS                                                                     VIRGILIJUS PODERYS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 1997 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 26 (Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 6 redakcija) FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato įmonių, turinčių Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją teikti investicines paslaugas, taip pat įmonių, kurios pageidauja teikti investicines paslaugas (toliau – įmonės) ir kreipiasi į Vertybinių popierių komisiją dėl licencijos išdavimo, minimalaus pradinio kapitalo ir kapitalo pakankamumo reikalavimus bei jų skaičiavimo tvarką. 2. Šių taisyklių teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 24 straipsnio 6 dalies 4 punktas. Taisyklės parengtos atsižvelgus į Europos Sąjungos Tarybos 1993 m. kovo 15 d. direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, į Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. birželio 22 d. direktyvą 98/31/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, į Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. kovo 20 d. direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimo ir veiklos. 3. Įmonių vedama buhalterinė apskaita bei finansinės atskaitomybės duomenys yra pagrindas kapitalo pakankamumui apskaičiuoti. 4. Kapitalo pakankamumas skaičiuojamas siekiant užtikrinti, kad įmonės turėtų pakankamai likvidžiojo nuosavo kapitalo savo įsipareigojimams vykdyti. Įmonės privalo laikytis šiose taisyklėse nustatytų pradinio kapitalo ir kapitalo pakankamumo reikalavimų. Įmonės veiklos vidaus kontrolės padalinys turi sukurti efektyvią kontrolės sistemą ir stebėti, ar prisiimta rizika neviršija nustatytų reikalavimų. 5. B ar C kategorijos licenciją turinčios įmonės gali investuoti lėšas ir turėti šias vertybinių popierių pozicijas neprekybos knygoje. 6. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: 6.1. atpirkimo sandoris ir atvirkštinis atpirkimo sandoris – tai sandoris, pagal kurį finansų maklerio įmonė arba jos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius ar prekes arba garantuotas teises į vertybinius popierius ar prekes, kai tokios garantijos suteiktos pripažintos biržos, turinčios teises į minėtus vertybinius popierius ar prekes, ir pagal kurį įmonė negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių ar prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos atpirkti už perdavėjo nustatytą kainą tam tikrą datą, kurią perdavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius ar prekes perduodančiai įmonei tai yra atpirkimo sandoris, o vertybinius popierius ar prekes perkančiai įmonei – atvirkštinis atpirkimo sandoris; 6.2. atsiskaitymų ir sandorio šalies rizika – tai rizika, kuria siekiama įvertinti nuostolius, jei kita sandorio šalis ateityje nesugebėtų įvykdyti sutarties įsipareigojimų; prie šio punkto taip pat priskiriama atsiskaitymo rizika atidėto mokėjimo atveju ir neįvykdytų operacijų rizika; 6.3. aukštos kokybės skolos vertybiniai popieriai – tai skolos vertybiniai popieriai, kuriems suteiktas investicinis reitingas, atitinkantis ne žemesnį kaip BBB – investicijų reitingą, pagal Standard & Poor’s agentūros teikiamą reitingą arba analogiškus agentūrų Moody’s bei IBCA reitingus, ir A zonos valstybių vyriausybių bei centrinių bankų išleisti ar visiškai garantuoti vertybiniai popieriai; 6.4. A zonos valstybės – tai visos Europos Sąjungai priklausančios valstybės, Europos ekonominės erdvės sutarties valstybės, valstybės tikrosios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės ir valstybės, su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) sudariusios specialius skolinimo (kredito) susitarimus. Valstybės, kurios pakeičia skolų grąžinimo terminą, penkerius metus nelaikomos A zonos valstybėmis; 6.5. bendra grynoji pozicija – tai vertybinių popierių susumuotų grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų skirtumas; 6.6. bendroji pozicija – tai vertybinių popierių grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų suma; 6.7. bendroji rizika – tai galima vertybinių popierių rinkos kainos pasikeitimo rizika, kuri priklauso nuo palūkanų normos lygio pasikeitimo arba nuo bendrų visos akcijų rinkos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų vertybinių popierių požymiais; 6.8. delta koeficientas (delta) – tai pasirinkimo sandorio (option) kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinkimo sandorio pagrindinių (bazinių) vertybinių popierių kainos pasikeitimui; 6.9. didelė pozicija – tai įmonės nuosavybės teise turimų vieno emitento išleistų vertybinių popierių pozicija arba grynoji vieno kliento arba susijusių klientų grupės pozicija, sudaranti 10 arba daugiau procentų įmonės likvidžiojo nuosavo kapitalo (didelė pozicija gali būti prekybos ir neprekybos knygos); 6.10. didelių pozicijų rizika – tai rizika, susijusi su įmonės didelėmis prekybos ir neprekybos knygos pozicijomis, viršijančiomis šių taisyklių nustatytus apribojimus; 6.11. garantinė įmoka (margin) – tai pinigų suma, kurią klientas per viešosios apyvartos tarpininką įmoka į banką, kai skolinasi iš jo, norėdamas įsigyti vertybinių popierių. Garantinę įmoką sudaro pradinis įnašas ir papildomi mokėjimai; 6.12. grynoji ilgoji užsienio valiutos pozicija – tai tokia pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra didesnės už įmonės balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta; 6.13. grynoji pozicija – tai tapačių vertybinių popierių ar prekių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas; 6.14. grynoji trumpoji užsienio valiutos pozicija – tai tokia pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesnės už įmonės balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta; 6.15. ilgoji pozicija – tai pozicija, atsirandanti dėl įmonės nuosavybės teise turimų vertybinių popierių ar prekių, dėl reikalavimo teisių į vertybinius popierius ar prekes ir dėl įmonės teisės pirkti vertybinius popierius ar prekes; 6.16. įmokos (fees) – visos gautinos sumos, susijusios su prekybos ir neprekybos knygos operacijomis, išskyrus garantinę įmoką, taip pat priklauso įnašai į Nacionalinės vertybinių popierių biržos garantinį fondą; 6.17. kliringo narys – tai vertybinių popierių biržų ir kliringo banko narys, vykdantis vertybinių popierių biržoje sudarytų vertybinių popierių sandorių piniginius atsiskaitymus, o ne kliringo nariai pavedimus įsigyti arba perleisti vertybinius popierius biržoje privalo vykdyti per kliringo narį; 6.18. nelikvidusis turtas – tai toks turtas, kurį sudaro: 6.18.1. ilgalaikis materialus turtas, išskyrus tą užstatytos žemės ar pastatų dalį, kurios vertė atitinka gautos paskolos vertę ir gali būti realizuota; 6.18.2. atsargos; 6.18.3. turtas, turimas kitose įmonėse, ir investicijos į kitas įmones, jei negali būti iš karto realizuojamas ir neturi rinkos kainos, išskyrus įmonės prekybos knygos pozicijas; 6.18.4. reikšmingų investicijų į kitas finansų ar kredito įstaigas (išskyrus įmonės prekybos knygos pozicijas) dalis, nurodyta šių taisyklių 6.25.1 ir 6.25.2 punktuose; 6.18.5. paskolos ir kitos įmokos (gautinos sumos), kurias gauti (susigrąžinti) numatoma ne anksčiau kaip per 3 mėnesius; 6.18.6. indėliai, kurių atsiėmimo terminas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių (išskyrus mokėjimus, susijusius su būsimųjų (futures) arba pasirinkimo (opcion) sandorių nustatytomis garantinėmis įmokomis); 6.18.7. antrinių įmonių nuostoliai; 6.19. neprekybos knyga – tai visos įmonės balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos, kurios nėra įtrauktos į prekybos knygą (įskaitant ilgalaikes investicijas, investicijas į vyriausybės vertybinius popierius, laikant juos iki išpirkimo termino, ir pan.), bei su šiomis pozicijomis susijusios įmokos (komisiniai mokesčiai, palūkanos, dividendai); 6.20. pozicija – tai įmonės turto bei įsipareigojimų ir nebalansinių straipsnių, įtraukiamų į įmonės prekybos arba neprekybos knygą, dydis; 6.21. pozicijų rizika – tai rizika, kuria siekiama įvertinti galimus nuostolius dėl įmonės prekybos knygoje turimų vertybinių popierių ir biržos prekių kainų svyravimų; 6.22. įmonės prekybos knygą sudaro: 6.22.1. pozicijos dėl savo sąskaita įsigytų vertybinių popierių ir biržos prekių, kurias įmonė įsigijo perpardavimui, tikėdamasi per trumpą laiką gauti pelno iš jų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų; 6.22.2. pozicijos dėl vertybinių popierių ar biržos prekių, atsirandančios vykdant savo sąskaita suderintus sandorius (matched principal broking). Suderinti sandoriai – tai tokie sandoriai, kuriuos rinkoje gali vykdyti rinkos dalyviai, kai sandoris sudaromas dalyvio sąskaita bei vardu, nors tai daroma kliento pavedimu ir turi būti suderinta tarp rinkos dalyvio ir kliento sudarytu suderintu sandoriu. Taigi savo sąskaita prekiaujančio dalyvio pozicija yra prekybos knygos pozicija iki tol, kol su klientu sudaromas tokio pat dydžio priešingas sandoris, panaikinantis poziciją; 6.22.3. pozicijos, kurios įgyjamos siekiant apsaugoti nuo rizikos kitus prekybos knygos elementus; 6.22.4. pozicijos, atsirandančios prekiaujant vertybiniais popieriais, biržos prekėmis ir ne biržoje prekiaujamais išvestiniais vertybiniais popieriais, už kuriuos neatsiskaityta iš karto, arba tais atvejais, kai už vertybinius popierius, biržos prekes jau sumokėta, bet jos dar neperduotos (nepristatytos), ir pozicijos, atsirandančios sudarant atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo bei skolinimo, skolinimosi sandorius prekybos knygos vertybiniais popieriais ar biržos prekėmis, jei jos atitinka šias sąlygas: – pozicijos kiekvieną dieną yra perskaičiuojamos rinkos verte; – užstatas (užtikrinimo priemonė) yra perkainojamas, jei keičiasi vertybinių popierių arba biržos prekių rinkos vertė; – sutartyje arba sandoryje įmonei numatoma teisė nedelsiant įvykdyti tarpusavio užskaitą su kita sandorio šalimi, jeigu kita sandorio šalis nesilaiko įsipareigojimų; – atitinkamą sutartį arba tarpusavio sandorį sudaro profesionalūs rinkos dalyviai; – tokios sutartys ir sandoriai apsiriboja patvirtinimu, tinkamu jų naudojimu ir atitinka įmonės prekybinės veiklos politiką, o dirbtiniai sandoriai, ypač netrumpalaikiai, neįtraukiami; 6.22.5. pozicijos, atsirandančios dėl įmokų (komisinių mokesčių, palūkanų, dividendų) bei prekybos biržoje išvestiniais vertybiniais popieriais garantinių įmokų, tiesiogiai susijusių su prekybos knygos pozicijomis; 6.22.6. kitos įmonės prekybinės veiklos politikoje numatytos pozicijos; 6.23. biržos prekių rizika – tai rizika, kuria siekiama įvertinti galimus nuostolius, kuriuos įmonė, besiverčianti prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti dėl prekių kainų pokyčių. Biržos prekės – tai prekės, kuriomis galima prekiauti reguliuojamų rinkų sąraše esančioje rinkoje. Tai yra žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai ir kt.; 6.24. priimtinas užstatas (užtikrinimo priemonė) – tai pinigai, auksas, sidabras, depozitiniai pakvitavimai (antrinių įmonių išleisti depozitiniai pakvitavimai priimtinu užstatu nelaikomi), A zonos valstybių vyriausybių ir centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai; 6.25. reikšmingos investicijos į kitas finansų ir kredito įstaigas – tai: 6.25.1. įmonės investicija į kitą finansų ar kredito įstaigą bei tai įstaigai suteikta pasitikėtinė (subordinuota) paskola, sudaranti daugiau kaip 10 proc. tos įstaigos nuosavo kapitalo. Į nelikvidųjį turtą įtraukiama investicijos dalis, sudaranti daugiau kaip 10 proc. tos įstaigos nuosavo kapitalo ir tai įstaigai suteiktos pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos. Vertybinių popierių komisija gali leisti šios nuostatos netaikyti, jeigu įmonė kitos finansų ar kredito įstaigos akcijų yra įsigijusi laikinai ir jeigu tai yra traktuojama kaip finansinė pagalba, skirta atitinkamai įstaigai reorganizuoti ir gelbėti; 6.25.2. bendra įmonės investicijų į kitas finansų ar kredito įstaigas, sudarančių mažiau kaip 10 proc. tos kitos finansų ar kredito įstaigos nuosavo kapitalo, ir šioms įstaigoms suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų, kurios nėra atimamos pagal 6.25.1 punktą, suma, sudaranti 10 proc. įmonės nuosavo kapitalo, apskaičiuoto dar neatėmus 6.25.1 punkte nurodytų dydžių. Į nelikvidųjį turtą įtraukiama investicijų į kitas finansų ar kredito įstaigas ir joms suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų sumos dalis, sudaranti daugiau kaip 10 proc. įmonės nuosavo kapitalo; 6.26. specifinė rizika – tai atitinkamų vertybinių popierių kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių, susijusių su jo emitentu, arba – išvestinių vertybinių popierių atveju – tai rizika, susijusi su pagrindinių (bazinių) vertybinių popierių emitentu; 6.27. trumpoji pozicija – tai pozicija, atsirandanti dėl įsipareigojimo parduoti vertybinius popierius ar biržos prekes; 6.28. užsienio valiutos rizika – tai rizika, kuria siekiama įvertinti galimus nuostolius, kuriuos gali patirti įmonė, turinti prekybos ar neprekybos knygos pozicijų, turto ar įsipareigojimų užsienio valiuta, užsienio valiutų keitimo kursui keičiantis jai nepalankia linkme; 6.29. vertybinių popierių arba prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba prekių skolinimasis – tai operacija, kurios metu įmonė arba jos sandorio šalis už atitinkamą užstatą perduoda vertybinius popierius arba biržos prekes, o skolininkas įsipareigoja nustatytu laiku arba tada, kai perdavėjas pareikalaus, grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius arba biržos prekes. Vertybinius popierius ar biržos prekes perduodančiai įmonei tai yra vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas, o įmonei, kuriai vertybiniai popieriai ar biržos prekės perduodamos, – vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimasis. Vertybinių popierių arba biržos prekių bei jų užstato vertė kiekvieną dieną turi būti perskaičiuojama rinkos kaina ir patikrinama, kad paskolintų vertybinių popierių arba biržos prekių rinkos vertė netaptų didesnė už užstato vertę arba kad gauto užstato vertė netaptų mažesnė už paskolintų vertybinių popierių rinkos vertę. Jei taip atsitiktų, turėtų būti pateiktas papildomas užstatas arba papildomi vertybiniai popieriai ar biržos prekės. Vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimosi tarpusavio sandoris yra sudaromas tarp profesionalių rinkos dalyvių; 6.30. vertybinio popieriaus rinkos kaina laikoma reguliuojamoje rinkoje paskutinę prekybos dieną juo įvykdyto paskutinio sandorio (kotiruotos rinkos) kaina. Jei paskutinę prekybos dieną minimu vertybiniu popieriumi nebuvo prekiaujama, tai ši pozicija turi būti įvertinta priešpaskutinės prekybos dienos paskutinio sandorio (kotiruojamoje rinkoje) kaina, ir t. t. Jei vertybiniu popieriumi (kotiruojamoje rinkoje) nebuvo prekiauta 30 paskutinių kalendorinių dienų (į šį laikotarpį neįskaitoma prekybos tuo vertybiniu popieriumi reguliuojamos rinkos biržose sustabdymo trukmė), jis laikomas nelikvidžiuoju turtu; 6.31. kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos turi tą pačią prasmę kaip ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos bei Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymuose. 7. Įmonės privalo prekybinę veiklą atskirti nuo investicinės veiklos ir turi turėti atitinkamą prekybinės bei investicinės veiklos politiką, kuri užtikrintų tinkamą ir teisingą pozicijų priskyrimą prie prekybos arba neprekybos knygų, bei turi numatyti pozicijų perskaičiavimo rinkos kaina metodus ir dažnumą. Tam tikros pozicijos įtraukiamos į prekybos arba neprekybos knygą vadovaujantis įmonės valdybos patvirtinta veiklos politika, kurios tikslas yra užtikrinti saugų ir efektyvų vertybinių popierių naudojimą ir su tuo susijusios rizikos valdymą. Įmonės valdyba vertina bei tvirtina veiklos politiką, prireikus ją koreguoja ir informuoja Vertybinių popierių komisiją. Prekybinės bei investicinės veiklos politiką galima keisti ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Įmonės valdybos patvirtintą prekybinės bei investicinės veiklos politiką ir į prekybos bei neprekybos knygas priskirtų vertybinių popierių ir sandorių sąrašą bei jų priskyrimo pagrindimą įmonė finansinių metų pradžioje turi pateikti Vertybinių popierių komisijai. II. REIKALAUJAMAS PRADINIS KAPITALAS 8. Įmonės pradinis kapitalas apskaičiuojamas susumuojant šias kapitalo dalis: 8.1. apmokėtą įstatinį kapitalą – akcininkų įnašus už akcijas, išskyrus įnašus už privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu; 8.2. akcijų priedus; 8.3. rezervus (išskyrus perkainojimo rezervą); 8.4. auditoriaus patvirtintą ankstesnių metų nepaskirstytą pelną (nuostolius) bei auditoriaus nepatvirtintus praėjusių metų nuostolius; 8.5. auditoriaus patvirtintą ataskaitinių metų pelną. 9. C kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių (neturi teisės saugoti klientų piniginių lėšų ar vertybinių popierių, vykdyti vertybinių popierių įsigijimo ar perleidimo pavedimų savo sąskaita arba platinti vertybinių popierių pagal susitarimą su emitentu, įsipareigojant naują vertybinių popierių emisiją išplatinti) pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 50 000 eurų ekvivalentas litais. 10. B kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių (neturi leidimo vykdyti vertybinių popierių įsigijimo ar perleidimo pavedimų savo sąskaita arba platinti vertybinių popierių pagal susitarimą su emitentu, įsipareigojant naują vertybinių popierių emisiją išplatinti) pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 125 000 eurų ekvivalentas litais. B kategorijos licenciją turinčios įmonės prekybos knygoje laikinai gali turėti vertybinių popierių savo sąskaita pozicijų: a) jeigu tokios pozicijos atsirado tik dėl to, kad įmonė netiksliai suderino klientų pavedimus; b) visų tokių pozicijų bendra rinkos vertė negali būti didesnė kaip 15 procentų įmonės pradinio kapitalo; c) jeigu įmonė vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus; d) jeigu tokios pozicijos yra atsitiktinės, laikino pobūdžio ir yra nurodytas griežtai apribotas laikotarpis, kuris būtinas atitinkamam sandoriui įvykdyti. Šios įmonės turi skaičiuoti prekybos knygos pozicijų, atsiskaitymų ir sandorio šalies bei didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikį. 11. A kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 730 000 eurų ekvivalentas litais. III. LIKVIDUSIS NUOSAVAS KAPITALAS 12. Įmonių likvidusis nuosavas kapitalas apskaičiuojamas taip: 12.1. pradinis kapitalas (pirmo lygio kapitalas) – A suma A apskaičiuojama pagal šių taisyklių 8 punktą; 12.2. pirminis nuosavas kapitalas – C = A – B toliau išvardytų punktų suma – B: – supirktos nuosavos akcijos (nominali vertė); – nematerialusis turtas; – ataskaitinių metų nuostoliai; 12.3. antro lygio kapitalas – D toliau išvardytų punktų suma – D: – privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu nominali vertė; – ilgalaikės pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos; – perkainojimo rezervai; 12.4. trečio lygio kapitalas – E toliau išvardytų punktų suma – E: – trumpalaikės pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos; – grynasis ataskaitinio laikotarpio prekybos knygos pelnas (išskyrus pelną, kuris nurodytas šių taisyklių 8.5 punkte); 12.5. nelikvidusis turtas ir likvidumo koregavimo suma – F; suma F apskaičiuojama pagal šių taisyklių 6.18 ir 13 punktus; 12.6. likvidusis nuosavas kapitalas – G suma G apskaičiuojama taip: G = C + D + E – F. 13. Likvidumo koregavimo suma yra lygi 8 proc. neprekybos knygos pozicijų (išskyrus nelikvidžių vertybinių popierių vertę) bei tikėtinų įsipareigojimų (garantijų, akredityvų ir kt.) vertės. 14. Įmonės į likvidųjį nuosavą kapitalą gali įtraukti tik apmokėtą gautos pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos dalį. Nuo 2 iki 5 metų laikotarpiui suteikta pasitikėtinė (subordinuota) paskola laikoma trumpalaike paskola, o ne mažiau kaip 5 metams – ilgalaike pasitikėtine (subordinuota) paskola. 15. Įmonė negali grąžinti nei pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos, nei jos palūkanų, jeigu grąžinus įmonės likvidžiojo nuosavo kapitalo suma taptų mažesnė negu 100 proc. reikalaujamo kapitalo pakankamumo dydžio. Norėdama grąžinti pasitikėtinę (subordinuotą) paskolą pirma sutartyje numatyto jos grąžinimo termino, įmonė turi gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą. 16. Įmonė turi informuoti Vertybinių popierių komisiją, jeigu paaiškėja, kad, sumokėjus palūkanas ar grąžinus pasitikėtinę (subordinuotą paskolą), įmonės likvidžiojo nuosavo kapitalo suma taptų mažesnė kaip 120 proc. reikalaujamo kapitalo pakankamumo dydžio. 17. Įmonės pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų suma neturi būti didesnė kaip 150 proc. pirminio nuosavo kapitalo dydžio. Vertybinių popierių komisijai leidus, trumpalaikių ir ilgalaikių pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų suma gali būti didesnė kaip 150 proc., bet ne didesnė kaip 200 proc. pirminio nuosavo kapitalo dydžio. 18. Ilgalaikių pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų bei privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu bendra suma neturi būti didesnė kaip 50 proc. pirminio nuosavo kapitalo dydžio. 19. Antro lygio kapitalas (privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu nominalios vertės, ilgalaikių pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų bei perkainojimo rezervų bendra suma) neturi būti didesnis kaip 100 proc. pirminio nuosavo kapitalo dydžio. 20. Įmonės likvidusis nuosavas kapitalas neturi būti mažesnis kaip vienas ketvirtadalis pagal šių taisyklių 24 punktą apskaičiuotų įmonės praėjusių finansinių metų pridėtinių išlaidų. IV. KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMAS 21. Įmonių kapitalo pakankamumas išreiškiamas likvidžiojo nuosavo kapitalo ir reikalaujamo kapitalo pakankamumo dydžio santykiu. Laikoma, kad įmonė tenkina kapitalo pakankamumo reikalavimą, jei šis santykis ne mažesnis kaip vienetas. Išreikštas procentais, šis santykis turi būti ne mažesnis kaip 100 procentų. 22. Reikalaujamas kapitalo pakankamumo dydis – tai didžiausias skaičius iš šių trijų dydžių: 22.1. minimalus pradinio kapitalo dydis, nustatytas pagal šių taisyklių 8 punktą; 22.2. pozicijų rizikos, atsiskaitymų ir sandorio šalies rizikos, didelių pozicijų rizikos, užsienio valiutos rizikos kapitalo poreikių suma; 22.3. reikalaujamas įmonės išlaidų dydis. 23. Reikalaujamas įmonės išlaidų dydis – tai ketvirtadalis ankstesnių finansinių metų pridėtinių išlaidų. 24. Įmonės praėjusių finansinių metų pridėtinės išlaidos (pastovios išlaidos – darbo užmokestis, nuoma, komunalinės paslaugos ir pan.), kurios nustatomos pagal šių taisyklių 24.1–24.3 punktus: 24.1. iš praėjusių finansinių metų audituotos bendros išlaidų sumos atimami šie to laikotarpio straipsniai: – darbuotojų premijos iš pelno, išskyrus tuos atvejus, kai jos garantuotos darbo sutartyje; – pelno paskirstymas; – palūkanos, sumokėtos arba mokėtinos klientams ar kitoms sandorio šalims už jų lėšas; – palūkanos, sumokėtos arba mokėtinos už paskolas, iš kurių finansuojama įmonės investicinė veikla; – įmokos (kiti mokesčiai), mokamos kliringo bankams, biržoms bei tarpininkams už jų teikiamas paslaugas; – užsienio valiutų keitimo nuostolis; – kitos kintamos išlaidos; – ypatingi išlaidų straipsniai, kurių įtraukimą arba neįtraukimą į išlaidas raštu nustato Vertybinių popierių komisija. 24.2. Jei praėjusiais finansiniais metais įmonė investicines paslaugas teikė ne visus 12 mėnesių, tai praėjusių finansinių metų pridėtinių išlaidų suma nustatoma pagal šių taisyklių 24.1 punktą, atitinkamai jį perskaičiavus, pvz., jei veikla buvo vykdoma tik 2 mėnesius, tai to laikotarpio išlaidų suma dauginama iš 6, ir pan. 24.3. Jei įmonė praėjusiais metais dar neturėjo atitinkamos licencijos teikti investicines paslaugas, tai praėjusių finansinių metų pridėtinių išlaidų suma nustatoma vadovaujantis verslo plano prognozėmis, kurios turi būti pateiktos Vertybinių popierių komisijai prieš gaunant licenciją. Pozicijų rizika 25. Įmonė pozicijų rizikos kapitalo poreikį skaičiuoja visoms prekybos knygos pozicijoms. Ji privalo kiekvieną dieną perskaičiuoti ir kontroliuoti savo prekybos knygos pozicijas pagal reguliuojamoje rinkoje nustatytas vertybinių popierių rinkos kainas. Prieš sudarydama sandorį, įmonė turi būti įsitikinusi, kad ji įstengs tenkinti kapitalo pakankamumo reikalavimus. 26. Įmonė pirmiausiai turi apskaičiuoti kiekvieno atskiro tapataus vertybinio popieriaus grynąją poziciją. Išvestinių vertybinių popierių grynoji pozicija skaičiuojama pagal pagrindinio (bazinio) vertybinio popieriaus pozicijas. 27. Įmonė negali sumuoti (tarpusavyje užskaityti) konvertuojamo vertybinio popieriaus ir pagrindinio (bazinio) vertybinio popieriaus priešingų pozicijų. To paties emitento skirtingų emisijų vertybinių popierių trumposios ir ilgosios pozicijos sumuojamos tik tada, kai atitinkamų emisijų vertybiniai popieriai yra tapatūs, tarpusavyje pakeičiami, kai jie vienodai traktuojami emitento likvidavimo atveju ir iki išpirkimo termino likę tiek pat laiko. 28. Prieš sumuojant grynąsias pozicijas, visos pozicijos turi būti perskaičiuotos nacionaline valiuta (litais) pagal oficialų ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutų ir lito santykį. 29. Palūkanų normos būsimieji sandoriai (interest – rate futures), išankstiniai palūkanų normos sandoriai (forward – rate agrements) ir išankstiniai įsipareigojimai (forward commitments) pirkti ar parduoti skolos vertybinius popierius yra laikomi atitinkamais ilgųjų ir trumpųjų pozicijų deriniais. Todėl palūkanų normos būsimojo sandorio ilgoji pozicija yra laikoma skolinimosi sandoriu, kurio terminas baigiasi būsimojo sandorio įvykdymo (pristatymo) dieną, ir turimo turto, kurio terminas sutampa su atitinkamu pagrindinio (bazinio) vertybinio popieriaus, kaip būsimojo sandorio pagrindo, terminu, derinys. Išankstinio palūkanų normos pardavimo sandoriu laikomas ilgosios pozicijos, kurios galiojimo terminas sutampa su atsiskaitymo diena pridėjus sandorio sutarties įvykdymo laikotarpį, ir trumposios pozicijos, kurios galiojimo terminas sutampa su atsiskaitymo diena, derinys. Išankstiniu įsipareigojimu pirkti skolos vertybinius popierius yra laikomas skolinimosi sandorio, kurio terminas baigiasi įvykdymo (pristatymo) dieną, ir skolos vertybinių popierių ilgosios pozicijos derinys. Kapitalo poreikis būsimiesiems sandoriams, kuriais prekiaujama biržoje, gali būti lygus biržos reikalaujamai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai atspindi su atskiru sandoriu susijusią riziką. 30. Įvertinant pasirinkimo sandorių (options) pozicijos riziką ir skaičiuojant jos kapitalo poreikį, laikoma, kad kiekvienas pasirinkimo sandoris savo verte atitinka pagrindinio (bazinio) vertybinio popieriaus vertę ir skaičiuojamas pagal šių taisyklių 68 punkte pateiktą delta ekvivalento metodą. Pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos. Kapitalo poreikis pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, gali būti lygus biržos reikalaujamai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai atspindi su atskiru sandoriu susijusią riziką. Kapitalo poreikis nebiržiniam pasirinkimo sandoriui nustatomas atsižvelgiant į pagrindinį pasirinkimo sandorio vertybinį popierių. Ilgalaikės pirkimo teisės (warants) vertinamos taip pat, kaip ir pasirinkimo sandoriai. 31. Įvertinant palūkanų normos riziką, apsikeitimo sandoriai (swaps) vertinami taip pat, kaip ir įmonės balanse apskaitomi vertybiniai popieriai. Todėl palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, kurių metu įmonė gauna kintamos normos palūkanas ir moka fiksuotos normos palūkanas, vertinami kaip ekvivalentiški kintamos palūkanų normos vertybiniai popieriai, kurių terminas sutampa su laikotarpiu iki kito palūkanų normos nustatymo, kaip ilgosios pozicijos ir fiksuotos normos palūkanų vertybinių popierių trumposios pozicijos derinys, kai tokio vertybinio popieriaus galiojimo terminas sutampa su paties apsikeitimo sandorio terminu. 32. Prieš skaičiuojant individualias kiekvieno vertybinio popieriaus grynąsias pozicijas, prekybos knygos išvestinių vertybinių popierių pozicijos ir visos atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo sandorių ir kitų panašių priemonių pozicijos turi būti suskirstytos į atskiras grupes pagal iki jų galiojimo termino pabaigos likusį laiką. 33. Įmonė gali sumuoti (tarpusavyje užskaityti) prekybos knygos išvestinių vertybinių popierių pozicijas tik tada, jeigu jos tenkina šias sąlygas: 33.1. pozicijų vertės yra vienodos ir išreikštos ta pačia valiuta; 33.2. bazinė norma (kintamų palūkanų normos pozicijoms) ir atkarpos (fiksuotos palūkanų normos pozicijoms) palūkanų norma atitinka viena kitą; 33.3. kita palūkanų normos nustatymo data arba – fiksuotų atkarpų pozicijų atveju – atkarpų laikotarpis, liekantis iki termino pabaigos, atitinka toliau nurodytus apribojimus: – terminas trumpesnis kaip vienas mėnuo – leistinas neatitikimas viena diena; – terminas nuo vieno mėnesio iki vienerių metų – leistinas neatitikimas 7 dienos; – terminas ilgesnis kaip vieneri metai – leistinas neatitikimas 30 dienų. 34. Jeigu vertybiniai popieriai arba garantuotos teisės į vertybinius popierius yra perduodami atpirkimo sandorio arba skolinimo sandorio metu ir šie vertybiniai popieriai atitinka prekybos knygos pozicijoms nustatytus reikalavimus, tai vertybinių popierių perdavėjas arba skolintojas turi apskaičiuoti šių vertybinių popierių rizikos kapitalo poreikį. Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikis 35. Įvertinant specifinę ir bendrąją nuosavybės vertybinių popierių riziką, kapitalo poreikio reikalavimai taikomi šioms įmonės prekybos knygos pozicijoms: 35.1. akcijoms; 35.2. akcijų pagrindu išleistiems depozitoriumo sertifikatams; 35.3. konvertuojamiems privilegijuotiesiems vertybiniams popieriams (nekonvertuojami privilegijuotieji vertybiniai popieriai turi būti vertinami kaip skolos vertybiniai popieriai); 35.4. konvertuojamiems skolos vertybiniams popieriams, kurie gali būti keičiami į 35.1–35.3 punktuose nurodytus vertybinius popierius, kai konvertavimas yra įmanomas anksčiau negu po 3 mėnesių ir konvertuojamojo vertybinio popieriaus premija yra mažesnė nei 10 procentų (premija yra konvertuojamo vertybinio popieriaus rinkos vertės ir nuosavybės vertybinio popieriaus rinkos vertės skirtumas, išreikštas procentais); 35.5. šių taisyklių prasme išvestiniams vertybiniams popieriams, sudarytiems 35.1–35.4 punktuose išvardytų vertybinių popierių pagrindu. 36. Kad galėtų apskaičiuoti kapitalo poreikį, įmonė privalo visus nuosavybės vertybinius popierius suskirstyti pagal valstybes, kuriose tie nuosavybės vertybiniai popieriai yra išleisti, ir tada apskaičiuoti individualias vertybinių popierių grynąsias pozicijas nacionaline valiuta, kaip nurodyta šių taisyklių 26–28 punktuose. 37. Norėdama apskaičiuoti nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikį apsisaugojimui nuo specifinės rizikos, įmonė pirmiausiai turi apskaičiuoti bendrąją tam tikros valstybės nuosavybės vertybinių popierių poziciją (total gross position) – susumuoti visas kiekvienos šalies vertybinių popierių grynąsias pozicijas, neatsižvelgiant į tai, ar jos trumposios, ar ilgosios (t. y. ilgųjų pozicijų suma plius trumpųjų pozicijų suma). 38. Kiekviena bendroji nuosavybės vertybinių popierių pozicija dauginama iš specifinės rizikos normatyvo (4 proc.), paskui visos sandaugos sudedamos, o gautoji suma ir yra nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos kapitalo poreikis. 39. Skaičiuojant nuosavybės vertybinių popierių bendrosios rizikos kapitalo poreikį, pirmiausiai reikia sudėti kiekvienos valstybės vertybinių popierių grynąsias pozicijas – ilgosios ir trumposios pozicijos sudedamos atskirai, iš gautos ilgųjų pozicijų sumos atimama trumpųjų pozicijų suma ir gaunama kiekvienos valstybės bendra grynoji nuosavybės vertybinių popierių pozicija (total net position). 40. Kiekviena valstybės bendra grynoji nuosavybės vertybinių popierių pozicija dauginama iš bendrosios rizikos normatyvo (8 proc.) ir tokiu būdu apskaičiuojamas atitinkamos valstybės bendrosios rizikos kapitalo poreikis. 41. Nuosavybės vertybinių popierių indeksų būsimieji sandoriai skirstomi į pozicijas pagal juos sudarančius nuosavybės vertybinius popierius. Norint apskaičiuoti kiekvieno nuosavybės vertybinių popierių indekso grynąją ilgąją arba grynąją trumpąją poziciją, reikia susumuoti atitinkamas – ilgąsias arba trumpąsias – pozicijas. Skaičiuojant kapitalo poreikį, taikomas atitinkamas specifinės rizikos normatyvas – 4 proc. arba bendrosios rizikos normatyvas – 8 proc. 42. Atskirais nuosavybės vertybiniais popieriais ar nuosavybės vertybinių popierių indeksais pagrįstos nuosavybės vertybinių popierių būsimųjų sandorių, išankstinių sandorių ir apsikeitimo sandorių pozicijos turi būti skaičiuojamos kaip pagrindinių (bazinių) vertybinių popierių ilgosios ar trumposios pozicijos. 43. Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos bendras kapitalo poreikis skaičiuojamas taip: sudedama nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos kapitalo poreikio suma, nuosavybės vertybinių popierių bendrosios rizikos kapitalo poreikio suma, nuosavybės vertybinių popierių indeksų kapitalo poreikio suma bei šių taisyklių 42 punkte išvardytų išvestinių vertybinių popierių pozicijų kapitalo poreikio suma. Skolos vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikis 44. Įmonė privalo apskaičiuoti skolos vertybinių popierių specifinės bei bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį. Pirmiausiai įmonė turi apskaičiuoti atskirų tapačių skolos vertybinių popierių ilgąsias, trumpąsias ir grynąsias pozicijas pagal kiekvieną valiutą atskirai. Skolos vertybiniai popieriai laikomi tapatūs, kai atitinka visus šiuos požymius: 44.1. jų tas pats emitentas; 44.2. jie vienodai traktuojami emitento likvidavimo atveju; 44.3. jie denominuoti ta pačia valiuta; 44.4. jų atkarpos dydis tas pats; 44.5. jų išpirkimo terminas vienodas. 45. Specifinės palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas taip: kiekviena individuali grynoji vertybinio popieriaus pozicija, atsižvelgiant į iki išpirkimo likusį laiką ir neatsižvelgiant į tai, ar pozicija ilgoji ar trumpoji, dauginama iš atitinkamo 1 lentelėje nurodyto rizikos koeficiento, o gautos sandaugos, nesvarbu, ar jos ilgosios, ar trumposios, susumuojamos. 1 lentelė Skolos vertybinių popierių specifinės rizikos koeficientai Eil. Nr. Skolos vertybiniai popieriai Rizikos koeficientas, % 1 Centrinės vyriausybės vertybiniai popieriai (A zonos valstybių vyriausybių išleisti vertybiniai popieriai arba visiškai garantuoti vyriausybių ar centrinių bankų vertybiniai popieriai; vertybiniai popieriai, išleisti arba visiškai garantuoti ne A zonos valstybių vyriausybių ar centrinių bankų ir iki jų išpirkimo likę 1 metai, jie išleisti atitinkamos valstybės nacionaline valiuta, jų finansavimas atliekamas įsipareigojimais ta pačia valiuta) 0,00 2. Pripažįstami vertybiniai popieriai, iki kurių išpirkimo likę mažiau nei 6 mėnesiai 0,25 3. Pripažįstami vertybiniai popieriai, iki kurių išpirkimo likę 6–24 mėnesiai 1,00 4. Pripažįstami vertybiniai popieriai, iki kurių išpirkimo likę daugiau nei 24 mėnesiai 1,60 5. Nepripažįstami vertybiniai popieriai 8,00 46. Skolos vertybiniai popieriai laikomi pripažįstamais, jei atitinka vieną iš šių sąlygų: 46.1. vertybiniai popieriai yra išleisti arba visiškai garantuoti ne A zonos valstybių vyriausybių ar centrinių bankų, iki jų išpirkimo likę daugiau nei 1 metai, jie išleisti nacionaline valiuta ir jų finansavimas atliekamas įsipareigojimais ta pačia valiuta; 46.2. vertybiniai popieriai yra išleisti arba visiškai garantuoti daugiašalių plėtros bankų; 46.3. vertybiniai popieriai yra išleisti, garantuoti, indosuoti arba akceptuoti A zonos valstybėse veikiančių kredito įstaigų; 46.4. vertybiniai popieriai yra išleisti, garantuoti, indosuoti arba akceptuoti ne A zonos valstybėse veikiančių kredito įstaigų ir iki jų išpirkimo likę metai arba mažiau kaip metai; 46.5. vertybiniai popieriai yra išleisti arba visiškai garantuoti A zonos valstybėse veikiančių finansų įstaigų, kurios kapitalo pakankamumą skaičiuoja pagal savo valstybės teisės aktus, atsižvelgdamos į Tarybos direktyvos dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimus; 46.6. vertybiniai popieriai yra išleisti arba garantuoti ne A zonos valstybėse veikiančių finansų įstaigų, kurios kapitalo pakankamumą skaičiuoja pagal savo valstybės teisės aktus, atsižvelgdamos į Tarybos direktyvos dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimus, ir iki jų išpirkimo likę metai arba mažiau kaip metai; 46.7. A zonos valstybių vyriausybių kontroliuojamų emitentų išleisti arba garantuoti vertybiniai popieriai; 46.8. vertybiniai popieriai, išleisti arba garantuoti emitento, kurio nuosavybės vertybinių popierių kainos specifinės rizikos normatyvas kapitalo poreikiui apskaičiuoti yra 4 procentai; 46.9. aukštos kokybės skolos vertybiniai popieriai. 47. Skolos vertybiniai popieriai, kurių emitentai neatitinka šių taisyklių 46 punkte pateiktų reikalavimų, yra laikomi kitais nepripažįstamais vertybiniais popieriais. 48. Konvertuojamiems vertybiniams popieriams – tokiems kaip obligacijos ir privilegijuotosios akcijos, kurie laikomi skolos vertybiniais popieriais, taikomas tas pats kapitalo poreikio specifinės rizikos koeficientas, kaip ir tų pačių emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams. 49. Bendrosios rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal terminų atitikimo metodą. 50. Šis metodas taikomas skolos vertybinius popierius įvertinant pagal iki išpirkimo likusį laiką ir pagal atkarpos dydį (3 proc. arba didesnį ir mažesnį kaip 3 proc). Atkarpa – tai emitento atliekami periodiški palūkanų mokėjimai. 51. Įmonė su kiekvienu prekybos knygoje esančiu skolos vertybiniu popieriumi, denominuotu skirtinga valiuta, atlieka tokius veiksmus: 51.1. kiekviena vertybinio popieriaus grynoji pozicija yra priskiriama vienai iš atitinkamų terminų grupių, nurodytų toliau pateikiamoje 2 lentelėje. Fiksuotos palūkanų normos skolos vertybiniai popieriai priskiriami atitinkamų terminų grupėms pagal likusį iki išpirkimo terminą. Kintamos palūkanų normos vertybiniai popieriai priskiriami atitinkamų terminų grupėms pagal laiką, likusį iki naujo palūkanų normos nustatymo. Pozicijos, kurių terminai yra lygiai 3, 6 ir t. t. mėnesiai, turi būti priskiriamos prie trumpesnio termino grupės; 2 lentelė Skolos vertybinių popierių atitinkamų terminų grupių rizikos koeficientai Zona Grupė – 3 proc. arba atkarpos palūkanų norma didesnė kaip 3 proc. Grupė – atkarpos palūkanų norma mažesnė kaip 3 proc. Rizikos koeficientas, % Pirma 0–1 mėnuo 0–1 mėnuo 0,00 1–3 mėnesiai 1–3 mėnesiai 0,20 3–6 mėnesiai 3–6 mėnesiai 0,40 6–12 mėnesių 6–12 mėnesių 0,70 Antra 1–2 metai 1–1,9 metų 1,25 2–3 metai 1,9–2,8 metų 1,75 3–4 metai 2,8–3,6 metų 2,25 Trečia 4–5 metai 3,6–4,3 metų 2,75 5–7 metai 4,3–5,7 metų 3,25 7–10 metų 5,7–7,3 metų 3,75 10–15 metų 7,3–9,3 metų 4,50 15–20 metų 9,3–10,6 metų 5,25 Daugiau kaip 20 metų 10,6–12,0 metų 6,00 12,0–20,0 metų 8,00 Daugiau kaip 20,0 metų 12,50 51.2. apskaičiuoja suderintas ir nesuderintas kiekvieno atskiro termino grupės pozicijas. Atskirai susumuoja rinkos verte įvertintas ilgąsias ir trumpąsias pozicijas, kurios yra padaugintos iš rizikos koeficiento (2 lentelė) pagal atitinkamą terminų grupę. Iš rizikos koeficiento padaugintos ilgosios (trumposios) pozicijos suma, kuri atitinka iš rizikos koeficiento padaugintos trumposios (ilgosios) pozicijos sumą toje pačioje terminų grupėje, vadinama suderinta ir pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija vadinama nesuderinta, pagal riziką įvertinta tos pačios terminų grupės pozicija. (Pvz., grupėje kartu yra ilgoji ir trumpoji pozicijos; ta dalis, kurios viena ilgoji pozicija yra lygi kitai trumpajai pozicijai, vadinama suderinta pozicija, o likusi grupės dalis vadinama nesuderinta pozicija). Po to apskaičiuojama bendra suderintų ir pagal riziką įvertintų visų terminų grupių pozicija; 51.3. pagal nesuderintas atskirų grupių pozicijas apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos kiekvienos zonos pozicijos. Nesuderinta, pagal riziką įvertinta ilgoji kiekvienos zonos pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas kiekvienos 2 lentelėje nurodytos zonos terminų grupės ilgąsias pozicijas. Nesuderinta, pagal riziką įvertinta trumpoji pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas kiekvienos konkrečios zonos terminų grupės trumpąsias pozicijas. Ta atitinkamos zonos nesuderintos, pagal riziką įvertintos ilgosios pozicijos dalis, kuri yra suderinta su tos pačios zonos nesuderinta, pagal riziką įvertinta trumpąja pozicija, laikoma suderinta, o ta nesuderintų pagal riziką įvertintų ilgųjų arba nesuderintų, pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų dalis, kuri negali būti suderinta, kaip nurodyta pirmiau, laikoma nesuderinta, pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija (pvz., zonoje yra nesuderintos ilgosios arba nesuderintos trumposios pozicijos įvairiose grupėse. Ta dalis, kurios vienos grupės ilgoji pozicija yra lygi su kitos grupės trumpąja pozicija, vadinama suderinta tos zonos pozicija, o likusi dalis vadinama nesuderinta zonos pozicija); 51.4. pagal nesuderintas zonų pozicijas apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos zonų tarpusavio pozicijos. Apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos ilgosios (trumposios) pirmos zonos pozicijos suma, kuri derinama su nesuderinta, pagal riziką įvertinta ilgąja (trumpąja) antros zonos pozicija. Taip gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir antros zonų tarpusavio pozicija. Taip pat apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos antros zonos likusios dalies ir trečios zonos nesuderinta, pagal riziką įvertinta pozicija. Tokiu būdu gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta antros ir trečios zonų tarpusavio pozicija (pvz., nesuderinta ilgoji ar trumpoji pirmos zonos pozicija yra sulyginama su nesuderinta trumpąja ar ilgąja antros zonos pozicija, ta dalis, kurios pirmos ir antros zonų nesuderintos pozicijos yra lygios, laikoma suderinta pozicija tarp pirmos ir antros zonų. Likusios nesuderintos ilgosios ar trumposios antros zonos pozicijos dalis toliau yra lyginama su nesuderinta trumpąja ar ilgąja trečiosios zonos pozicija. Sulygintos antros ir trečios zonos nesuderintos pozicijos yra laikomos suderintos pozicijos tarp antros ir trečios zonų); 51.5. skaičiuoti galima ir atvirkštine tvarka, t. y. pirmiausiai apskaičiuoti suderintą, pagal riziką įvertintą antros ir trečios zonų tarpusavio poziciją, o vėliau – pirmos ir antros zonų tarpusavio poziciją; 51.6. nesuderintos, pagal riziką įvertintos pirmos zonos pozicijos likusi dalis yra derinama su nesuderinta trečios zonos pozicijos dalimi, kuri lieka po pastarosios zonos pozicijos suderinimo su antros zonos pozicija. Tokiu būdu apskaičiuojama suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir trečios zonų tarpusavio pozicija; 51.7. atlikus šių taisyklių 51.1–51.6 punktuose nurodytus suderinimo skaičiavimus, po derinimo tarp grupių, zonose ir tarp zonų likusios pozicijos yra susumuojamos. 52. Šių taisyklių 51 punkte išvardytų veiksmų rezultatai dauginami iš 3 lentelėje nurodyto koeficiento. 53. Susumavus padauginus iš koeficiento gautus skaičius, apskaičiuojamas skolos vertybinių popierių bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis. 3 lentelė Skolos vertybinių popierių bendrosios palūkanų normos koeficientai Pozicijos rūšis Koeficientas, % Visų terminų grupių suderintų, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos 10 Pirmos zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos 40 Antros zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos 30 Trečios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos 30 Suderintos, pagal riziką įvertintos pirmos ir antros zonų tarpusavio pozicijos 40 Suderintos, pagal riziką įvertintos antros ir trečios zonų tarpusavio pozicijos 40 Suderintos, pagal riziką įvertintos pirmos ir trečios zonų tarpusavio pozicijos 150 Likusios nesuderintos, pagal riziką įvertintos pirmos ir trečios zonų tarpusavio pozicijos 100 54. Pagal terminų atitikimo metodą skaičiuojant kapitalo poreikį, biržos išvestinių vertybinių popierių pozicijos turi būti skaidomos į dvi atskiras pozicijas: 54.1. pozicija, rodanti sandorio termino pabaigą; 54.2. pagrindinė (bazinė) pozicija arba lygiavertė pozicija. Kai vertybinis popierius neturi pagrindinės (bazinės) pozicijos (pvz., palūkanų normos apsikeitimo sandoris), išskiriama tariamoji pozicija, kuri parodo to vertybinio popieriaus emitento valstybės vyriausybės obligacijos poziciją, kurios terminas lygus sandorio terminui. 55. Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai (forwards) skaidomi į dvi atskiras pozicijas: pirkimo valiutos ir pardavimo valiutos pozicijas. Kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos vyriausybės obligacija, denominuota atitinkama valiuta. 56. Taikant terminų atitikimo metodą, apskaičiuojamas išankstinio valiutos keitimo sandorio palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis. 57. Susitarimai dėl išankstinio palūkanų normos sandorio (FRA) ir kitos investicinės priemonės, kurių pagrindinės (bazinės) priemonės yra pinigų rinkos priemonės, skaidomi į dvi dalis: 57.1. pirma dalis parodo laiką iki išankstinio sandorio sutarties galiojimo pabaigos arba iki susitarimo dėl išankstinio palūkanų normos sandorio nustatymo datos; 57.2. antra dalis parodo laiką iki pagrindinės (bazinės) priemonės galiojimo pabaigos. 58. Kiekviena sudedamoji dalis yra vertinama kaip nulinės atkarpos emitento vyriausybės obligacija; 59. Susitarimų dėl išankstinio sandorio dydis yra lygus pagrindinės (bazinės) priemonės tariamajai vertei; 60. Obligacijų būsimieji sandoriai (bond futures) skaidomi į šias dalis: 60.1. pirma dalis – tai nulinės atkarpos vyriausybės obligacija, kurios terminas yra laikotarpis iki išankstinio sandorio arba būsimųjų sandorių galiojimo pabaigos. Jos dydis – išpirkimo dieną gautinų pinigų srautų tariamoji vertė; 60.2. antra dalis atspindi investicinės priemonės pagrindinę (bazinę) obligaciją, kurios terminas yra lygus fiksuotos palūkanų normos pagrindinės (bazinės) obligacijos terminui arba laikui iki kito galimo perkainojimo, kai palūkanų norma yra kintama. Šios dalies vertė apskaičiuojama pagrindinės (bazinės) obligacijos vertę padauginus iš būsimojo sandorio kainos. 61. Apsikeitimo sandoriai (swaps) skaidomi į šias sudedamąsias dalis: 61.1. valiutų apsikeitimo sandoris yra suprantamas kaip fiksuotos arba kintamos dalies kiekviena valiuta pozicija; 61.2. palūkanų normos apsikeitimo sandoriai skaidomi į dvi dalis, kurios priskiriamos prie atitinkamo termino grupės (pagal 2 lentelę) ir yra lygi laikui iki galimo kito perkainojimo. 62. Kiekviena sudedamoji dalis turi būti suderinta. Tai daroma atliekant šių taisyklių 51 punkte nurodytus veiksmus. 63. Atpirkimo sandoris (pirkimo-pardavimo arba vertybinių popierių skolinimo), kai vertybiniai popieriai pakeičiami grynaisiais pinigais, turi būti parodytas kaip grynųjų pinigų skolinimasis, t. y. kaip trumpoji pozicija emitento vyriausybės obligacijomis, kurių terminas yra lygus atpirkimo sandorio terminui, o atkarpos dydis yra lygus atpirkimo sandorio palūkanų normai. 64. Vertybinius popierius, kurie buvo laikomi iki atpirkimo sandorio, taip pat reikia įtraukti skaičiuojant pozicijų rizikos kapitalo poreikį. 65. Atvirkštinis atpirkimo sandoris (pirkimo-pardavimo arba vertybinių popierių skolinimosi) turi būti parodytas kaip grynųjų pinigų skolinimas, t. y. kaip ilgoji pozicija emitento vyriausybės vertybiniais popieriais, kurių terminas yra lygus atvirkštinio atpirkimo sandorio terminui ir atkarpos dydis yra lygus atpirkimo sandorio palūkanų normai. 66. Bendras skolos vertybinių popierių palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas susumavus skolos vertybinių popierių specifinės rizikos kapitalo poreikį ir bendrosios rizikos kapitalo poreikį. 67. Skaičiuojant pasirinkimo sandorių (options) rizikos kapitalo poreikį, kiekvienas pasirinkimo sandoris turi būti keičiamas į tariamąją pagrindinio (bazinio) vertybinio popieriaus poziciją pagal delta ekvivalento metodą, pagrįstą delta koeficientu. Delta koeficientas rodo pasirinkimo sandorio premijos pokyčio ir pagrindinio (bazinio) vertybinio popieriaus kainos pokyčio santykį. 68. Delta koeficientas skaičiuojamas pagal formules: Delta = N (D1) kuriose: N() – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcija, kurios reikšmes galima rasti statistinėse lentelėse arba pasinaudojus MS Excel funkcija NORMSDIST; (D1) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcijos argumentas; ln() – natūrinis logaritmas; P – pagrindinio (bazinio) vertybinio popieriaus rinkos kaina; S – pasirinkimo sandorio atlikimo (vykdymo) kaina; r – nulinės rizikos dabartinė metų palūkanų norma; v – pagrindinio (bazinio) vertybinio popieriaus kainos svyravimo matas, paprastai parodomas standartiniu nuokrypiu; t – laikas iki sandorio termino pabaigos, parodytas metais. 69. Tariamoji pagrindinio (bazinio) vertybinio popieriaus pozicija yra lygi delta koeficiento ir pagrindinio (bazinio) vertybinio popieriaus rinkos vertės sandaugai. 70. Kiekviena tariamoji pozicija toliau yra naudojama nuosavybės vertybinių popierių kainos, skolos vertybinių popierių palūkanų normos, užsienio valiutos kurso, sandorio šalies ir prekių kainos rizikos kapitalo poreikio skaičiavimams tokiu pačiu būdu, kaip ir bet kuri kita pozicija. 71. Apskaičiuota tariamoji pozicija, parodyta užsienio valiuta, įtraukiama skaičiuojant užsienio valiutos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Užsienio valiutos rizika“). 72. Apskaičiuota skolos vertybinių popierių tariamoji pozicija įtraukiama skaičiuojant tiek specifinės, tiek bendrosios skolos vertybinių popierių palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Pozicijų rizika“). 73. Apskaičiuota nuosavybės vertybinių popierių tariamoji pozicija įtraukiama skaičiuojant tiek specifinės, tiek bendrosios nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Pozicijų rizika“). 74. Kai pagrindinė (bazinė) priemonė yra nuosavybės vertybinių popierių indeksas, tariamoji pozicija yra įtraukiama skaičiuojant kapitalo poreikį (žr. šių taisyklių 41 punktą). 75. Kai pasirinkimo sandoriu prekiaujama biržoje ir jam taikomi kasdieninių papildomų įmokų reikalavimai, tariamoji pozicija įtraukiama skaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį kaip kapitalo poreikį garantinėms įmokoms (žr. „Sandorio šalies rizika“). 76. Kai pasirinkimo sandoriu biržoje neprekiaujama, tariamoji pozicija įtraukiama skaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį (žr. „Sandorio šalies rizika“). 77. Kai tariamoji pozicija yra biržos prekės, ji įtraukiama skaičiuojant biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Biržos prekių kainos rizika“). Įsipareigojimo išplatinti vertybinius popierius (Underwriting) rizikos kapitalo poreikis 78. Jeigu įmonė įsipareigoja išplatinti vertybinius popierius, ji privalo apskaičiuoti su naujos emisijos išplatinimu susijusios bendrosios ir specifinės rizikos kapitalo poreikį: 78.1. pirmiausiai įmonė turi apskaičiuoti vertybinių popierių grynąsias pozicijas, minusuoti platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusi, ar trečiųjų šalių pagal susitarimus patvirtintus įsipareigojimus nupirkti vertybinius popierius; 78.2. apskaičiuotos grynosios pozicijos sumažinamos 4 lentelėje pateiktais koeficientais; 4 lentelė Grynųjų pozicijų mažinimo koeficientai Darbo laikas Koeficientas, % 0 darbo diena 100 1 darbo diena 90 2 darbo diena 75 3 darbo diena 75 4 darbo diena 50 5 darbo diena 25 Vėliau nei 5 darbo diena 0 78.3. nulinė (0) darbo diena yra ta darbo diena, kurią įmonė įsipareigoja už sutartą kainą nupirkti ir priimti tam tikrą vertybinių popierių kiekį; 78.4. nuosavybės ar skolos vertybinių popierių specifinės ir bendrosios rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas priklausomai nuo įmonės įsipareigotų išplatinti vertybinių popierių, vadovaujantis metodika, pateikta šių taisyklių skyriuose „Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikis“ ar „Skolos vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikis“. 79. Kapitalo poreikį įmonė apskaičiuoja pagal sumažintas platinamos emisijos pozicijas. Be to, įmonė turi turėti pakankamai kapitalo padengti nuostolių rizikai, kuri egzistuoja laikotarpiu nuo pradinio įsipareigojimo iki pirmos darbo dienos. 80. Įmonės pozicijų rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas susumuojant nuosavybės vertybinių popierių specifinės ir bendrosios rizikos kapitalo poreikį, skolos vertybinių popierių specifinės ir bendrosios rizikos kapitalo poreikį, išvestinių vertybinių popierių rizikos kapitalo poreikį, kapitalo poreikį, susijusį su garantavimu išplatinti vertybinius popierius, bei bendrą biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikį. ATSISKAITYMŲ IR SANDORIO ŠALIES RIZIKA Atsiskaitymų–pristatymo rizika 81. Kai pagal įmonės sudarytus sandorius, išskyrus atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimą bei skolinimąsi, neatsiskaitoma per 5 darbo dienas po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos, įmonė turi apskaičiuoti įsipareigojimo už atitinkamus vertybinius popierius ar biržos prekes sumos ir vertybinių popierių arba biržos prekių rinkos vertės skirtumą, kuris parodo galimą nuostolį, jei įmonė negautų atitinkamos sumos. 82. Atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas taip: pagal šių taisyklių 81 punktą apskaičiuotą skirtumą padauginti iš 5 lentelėje pateikto atitinkamo koeficiento. 5 lentelė Atsiskaitymų rizikos koeficientai Darbo dienų skaičius po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos Koeficientas, % 0–4 0 5–15 8 16–30 50 31–45 75 46 ir daugiau 100 Sandorio šalių rizika 83. Jeigu įmonė sumokėjo už vertybinius popierius arba prekes, bet jie dar neperduoti, arba pateikė vertybinius popierius anksčiau negu numatytą atsiskaitymo dieną, arba sudarė tarptautinius sandorius (cross border transaction) ir po numatyto atsiskaitymo ar pateikimo termino praėjo viena arba daugiau dienų, įmonė privalo apskaičiuoti sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį ir turėti pakankamai likvidžiojo nuosavo kapitalo. 84. Sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas vertybinių popierių arba prekių rinkos vertę ar grynųjų pinigų, kurie turi būti sumokėti įmonei, sumą dauginant iš 8 proc. ir iš atitinkamai sandorio šaliai nustatyto koeficiento. 8 proc. ir atitinkamo sandorio šalies koeficiento sandauga yra sandorio šalies rizikos koeficientas, kuris nurodytas 6 lentelėje. 6 lentelė Sandorio šalies rizikos įvertinimas Sandorio šalių tipai Sandorio šalies rizikos koeficientas, % 1. Sandorio šalis arba sutartis su sandorio šalimi, už kurią garantuoja ar laiduoja: 0 1.1. A zonos valstybių vyriausybės ar centriniai bankai 1.2. Europos Sąjungos arba bet kurios kitos valstybės vyriausybės ar centriniai bankai, jei gautina suma yra įvertinta tos šalies valiuta 2. Sandorio šalis arba sutartis su sandorio šalimi, už kurią garantuoja: 1,6 2.1. Europos investicijų bankas ar Tarptautinis plėtros bankas 2.2. regioninė vyriausybė (savivaldybė) ar A zonos valstybių valdymo įstaigos 2.3. kredito įstaigos ar finansų įstaigos, turinčios atitinkamų A zonos valstybių institucijų pripažintas licencijas 2.4. kliringo namai ar biržos, kredito įstaigos bei finansų įstaigos, turinčios bet kurios valstybės, kurioje taikomi Europos Sąjungos kapitalo pakankamumo direktyvos reikalavimai, licenciją 3. Kitos sandorio šalys 8 85. Įmonė privalo kiekvieną dieną nustatyti užstatytų, pirktų ar kitaip įsigytų vertybinių popierių bei biržos prekių rinkos vertę, kuria remiantis yra skaičiuojamas sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis. 86. Įmonės ir konkretaus kliento (sandorio šalies) tarpusavio pozicijos gali būti sumuojamos (užskaitomos) tik tuo atveju, jei abi pusės to pageidauja ir yra pasirašiusios raštišką susitarimą. 87. Sandorio šalies ir atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikį įmonė gali sumažinti suma, atitinkančia turimą užstatą rizikai padengti. 88. Sandorio šalies rizikos (SKP) kapitalo poreikio apskaičiavimas: 88.1. kai įmonė turi įmokų – gautinų sumų, garantinių įmokų, palūkanų, dividendų ir pan., tiesiogiai susijusių su prekybos knygos pozicijomis ar įmonei perduotinų vertybinių popierių, biržos prekių arba grynųjų pinigų, kurie jai turi būti sumokėti, tai skaičiuojama taip: SKP = A x R kur: A – gautinų sumų, vertybinių popierių arba biržos prekių rinkos vertė; R – sandorio šalies rizikos koeficientas (procentais), pateiktas 6 lentelėje; 88.2. kai įmonė sudaro vertybinių popierių ar biržos prekių atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo, vertybinių popierių ar prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, tai skaičiuojama taip: SKP = V x R, kur: R – sandorio šalies rizikos koeficientas (procentais), pateiktas 6 lentelėje; V – vertybinių popierių ar biržos prekių atpirkimo bei skolinimo atveju – tai teigiamas skaičius (neigiamam neskaičiuojama), kuris gaunamas iš vertybinių popierių ar biržos prekių rinkos vertės bei įmonės pasiskolintos sumos atėmus už juos gauto užstato rinkos vertę, o atvirkštinio atpirkimo ir skolinimosi atveju – tai teigiamas skaičius (neigiamam neskaičiuojama), kuris gaunamas iš sumokėtos sumos arba duoto užstato rinkos vertės atėmus gautų vertybinių popierių ar biržos prekių rinkos vertę. Sukauptos palūkanos įtraukiamos į paskolintų ar pasiskolintų sumų bei užstato rinkos vertės apskaičiavimus. 89. Išvestinių vertybinių popierių, kuriais prekiaujama ne biržoje, palūkanų normų bei keitimo kurso sutartims sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas gautinos sumos ir mokėtinos sumos skirtumą (jei skaičius teigiamas) dauginant iš sandorio šalies rizikos koeficiento, pateikto 6 lentelėje. 90. Bendras sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas sudedant apskaičiuotus įmokų, perduotinų vertybinių popierių, biržos prekių, vertybinių popierių ar biržos prekių atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo, skolinimo bei skolinimosi ir ne biržos išvestinių vertybinių popierių sandorių kapitalo poreikius. DIDELIŲ POZICIJŲ RIZIKA 91. Įmonė savo turimas dideles pozicijas privalo kontroliuoti atsižvelgdama į individualių bei susijusių klientų grupes ir, prieš įgydama didelę poziciją, turi apskaičiuoti didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikį bei kapitalo pakankamumą. 92. Prekybos knygos pozicija atskiriems klientams yra apskaičiuojama sumuojant toliau išvardytus punktus: 92.1. įmonės visų atitinkamo kliento išleistų vertybinių popierių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų, įvertintų rinkos verte, perviršį, jeigu jis yra teigiamas (t. y. visų atskirų vertybinių popierių grynoji pozicija); 92.2. vertybinių popierių grynąją poziciją, kai įmonė įsipareigoja išplatinti kliento išleistus vertybinius popierius; grynoji pozicija apskaičiuojama atimant su įsipareigojimu susijusias pozicijas ir sumažinant 4 lentelėje nurodytais koeficientais; 92.3. poziciją, atsirandančią dėl skyriuje …