VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI) VIRŠININKO Į S A K Y M A S DĖL SEISMINIO POVEIKIO BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTAMS ANALIZĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2006 m. birželio 30 d. Nr. 22.3-33 Vilnius Vadovaudamasis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatais (Žin., 2002, Nr. 69-284): Tvirtinu Seisminio poveikio branduolinės energetikos objektams analizės reikalavimus, P-2006-01. VATESI VIRŠININKAS                                                                                       SAULIUS KUTAS PATVIRTINTA VATESI viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 22.3-33 SEISMINIO POVEIKIO BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTAMS ANALIZĖS REIKALAVIMAI, P-2006-01 I. ĮVADAS 1. Šis dokumentas nustato branduolinės energetikos objektų (BEO) konstrukcijų, sistemų ir komponentų projektavimo ir analizės reikalavimus bei rekomendacijas, siekiant užtikrinti jų saugą įvykus žemės drebėjimui. 2. Šie reikalavimai ir rekomendacijos parengti remiantis TATENA standartais ir pagrįsti fundamentiniais saugos reikalavimais atominėms elektrinėms. 3. Šiems reikalavimams būdinga tai, kad juose pateikiami reikalavimai, kurie yra privalomi, bei rekomendacijos, apibūdinančios priemones jiems įgyvendinti. Rekomendacijos suteikia galimybę pasirinkti lygiavertes priemones reikalavimams įgyvendinti. II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI Aikštelės įvertinimas – analizė išorės įvykių šaltinių, galinčių kelti pavojų su galimais padariniais šioje vietoje pastatytos atominės elektrinės saugai. Aikštelės parinkimas – tinkamos vietos BEO statybai parinkimo procesas, apimantis atitinkamą įvertinimą bei projektavimo pagrindų nustatymą. Atrankos nuotolis – nuotolis nuo objekto, už kurio dėl atrankos gali būti neatsižvelgiama į potencialius tam tikros rūšies įvykių šaltinius. Galimas lūžis – tai toks Žemės plutos defektas, dėl kurio smarkiai padidėja santykinė grunto slinkties tikimybė. Grunto atsakas – uolienų arba dirvos stulpelio atsakas esant tam tikrai nustatytai grunto judėjimo apkrovai. Intensyvumas (žemės drebėjimo) – žemės drebėjimo fizinio poveikio rodiklis žmonėms arba žemės paviršiuje pastatytoms konstrukcijoms. Rodiklis sudarytas iš tam tikro rinkinio skaitinių indeksų, pagrįstų subjektyviais vertinimais, o ne matavimų duomenimis. Įvertinimas – tikslinis funkcinių gebėjimų tyrimo procesas, kurį atlikus sprendžiama dėl kvalifikavimo. TATENA dokumentuose sąvoka „įvertinimas“ paprastai vartojama esančių konstrukcijų saugos analizės procesui nusakyti. Kietasis gruntas – natūralus arba pagerintas gruntas, kuriame skersinės seisminės bangos greitis – V > 300 m/s. Kvalifikavimas – konstrukcijų, sistemų arba komponentų atitikimo nustatytus reikalavimus atlikti savo funkcijas nustatytomis normaliomis ir neprojektinėmis sąlygomis bei reikalingas saugos atsargos verifikavimas. Kvalifikavimas gali būti atliktas remiantis analizės ir (arba) eksperimentiniu bei eksploatavimo patirties įvertinimu. „Kvalifikavimo“ sąvoka dažnai vartojama (pvz., TATENA ir ASCE dokumentuose) tiksliniam naujų, o kartais senų konstrukcijų kvalifikavimo procesui apibrėžti. Makroseismingumas – seismingumas, pasiekiantis nemažą, koherentų, ilgalaikį tektoninį aktyvumą. Makroseismingumo terminas, paprastai kaip priešprieša žemės mikrodrebėjimams, vartojamas stipresnių žemės drebėjimų seismingumui nusakyti. Maksimalus grunto pagreitis (PGA) – atsako spektro pagreitis nekintančios pagreičio reikšmės dalyje (paprastai daugiau nei 50 Hz), kuris lygus maksimaliam užregistruotam pagreičiui akselerogramoje. Paviršinis defektas – ilgalaikis grunto paviršiaus poslinkis dėl judėjimo greičių skirtumo vykstant žemės drebėjimui. Plyno lauko grunto virpesiai – žemės drebėjimo sukelti grunto, jei jo virpesių nepaveikia konstrukcijos ir statiniai, virpesiai. Postuluotas pradinis įvykis – projektavimo metu nustatytas įvykis, galintis lemti nukrypimus nuo normalaus eksploatavimo arba avarines sąlygas. Postuluotų pradinių įvykių tiesioginės priežastys gali būti tikėtini įrangos gedimai arba operatoriaus klaidos (tiek objekto viduje, tiek išorėje). Pradinis įvykis – įvykis, lemiantis nukrypimus nuo normalaus eksploatavimo arba avarinių sąlygų susidarymą bei turintis įtakos saugos funkcijoms. Projektinis (arba įvertinimo) grunto atsako spektras – plyno lauko atsako spektras, kuris gali būti naudojamas projektuojant arba įvertinant. Projektinis (arba įvertinimo) maksimalus grunto pagreitis – projektinio grunto atsako spektro pagreitis atskaitos taške. Ribinis dažnis – maksimalus dažnis, kuris pakankamai patikimai įvertinamas grunto-struktūros sąveikos analizės modelyje. Jį galima pasirinkti dvigubai didesnį už maksimalų sujungtos „gruntas-konstrukcija“ sistemos vyraujantį dažnį, tačiau ne mažesnį nei 10 Hz. Sąlyginė tikimybė (CPV) -viršutinė sąlyginės tikimybės riba, kurią pasiekus tam tikros kategorijos įvykis nulems nepriimtinas radiacines pasekmes. Terminas vartojamas atliekant detalų įvykių rūšiavimą statybvietės įvertinimo metu. Sąsuka (angl. convolution) – tai signalo apdorojimas, keičiant bangos formą, kai signalas skaidomas į atskirus elementus (dažnius), vienodinant amplitudes. Sąveikos įvykis – įvykis ar vienas su kitu susiję įvykiai, dėl savo poveikio statiniams, personalui arba saugai svarbiems komponentams galintys daryti neigiamą įtaką. Seismogeninės struktūros – Žemės plutos struktūros, kuriose fiksuojami žemės drebėjimai arba paviršiaus deformacijos, arba nustatyti paleoseismingumo požymiai. Seismogeninės struktūros – tai tokios struktūros, kurios gali sukurti žemės makrodrebėjimus nagrinėjimo metu. Susietasis – terminas, aprašantis matematinius modelius tarpusavyje susijusių konstrukcijų ir komponentų, kurie daro įtaką vienas kito dinaminiam atsakui. Tiesioginis integravimas – judėjimo lygčių integravimas laiko priaugiais, siekiant nustatyti konstrukcijų atsako istoriją esant apibrėžtai poveikio istorijai. Tikimybinė atrankos riba (SPL) – tam tikros kategorijos įvykio metinės tikimybės vertė, žemiau kurios dėl atrankos į įvykį galima neatsižvelgti. III. SANTRUMPOS IR AKRONIMAI HVAC – šildymas ir vėdinimas (angl. santrumpa). I&C – kontrolės ir valdymo (angl. santrumpa). LOCA – aušalo nuotėkio avarija (angl. santrumpa). PGA – maksimalus grunto pagreitis (angl. santrumpa). QAP – kokybės užtikrinimo programa (angl. santrumpa). RLE – revizuojamo lygio žemės drebėjimas (angl. santrumpa). SL-1 – seismingumo lygis, kurio tikimybė per reaktoriaus eksploatavimo metus yra didesnė už 1x10-2 (vidutinė vertė) ribą (angl. santrumpa). SL-2 – seismingumo lygis, kurio tikimybė per reaktoriaus eksploatavimo metus yra didesnė už intervalo nuo 1x10-3 iki 1x10-4 (vidutinių verčių) arba nuo 1x10-4 iki 1x10-5 (medianos) ribą (angl. santrumpa). SMA – seisminio atsparumo ribų įvertinimas (angl. santrumpa). SPSA – seisminio atsparumo tikimybinis saugos įvertinimas (angl. santrumpa). SSC – konstrukcijos, sistemos ir komponentai (angl. santrumpa). SSI – grunto ir konstrukcijos sąveika (angl. santrumpa). SSSC – atrinktos konstrukcijos, sistemos ir komponentai (angl. santrumpa). IV. TIKSLAI 4. Šio dokumento tikslas: 4.1. nustatyti branduolinės energetikos objektų konstrukcijų, sistemų ir komponentų, kuriems galima dinaminė apkrova, atsiradusi dėl seisminio poveikio, projektavimo ir analizės reikalavimus; 4.2. nustatyti tinkamo metodų ir procedūrų taikymo reikalavimus, atliekant konstrukcijų, sistemų ir komponentų analizę, testavimą ir kvalifikavimą, kad jie atitiktų saugos reikalavimus. V. TAIKYMO SRITIS 5. Šie reikalavimai taikomi analizuojant ir projektuojant naujų atominių elektrinių konstrukcijų, sistemų bei komponentų ir įvertinant esamų atominių elektrinių konstrukcijų, sistemų bei komponentų atsparumą žemės drebėjimui. 6. Taikant analizės ir projektavimo reikalavimus kitiems branduolinės energetikos objektams (ne atominėms elektrinėms), jų pritaikomumas turi būti kruopščiai įvertintas. 7. Reikalavimai taikomi seisminės saugos įvertinimo programoms, kurios turi būti vykdomos atominėse elektrinėse, siekiant užtikrinti pagrindines saugos funkcijas, ypač saugų reaktoriaus sustabdymą. 8. Reikalavimai projektuojant AE gali būti iš dalies taikomi vibracijoms, sukeltoms kitų šaltinių nei žemės drebėjimas. Tokiu atveju jų pritaikomumas turi būti kruopščiai įvertintas. VI. ATSAKOMYBĖ 9. Atominę elektrinę eksploatuojanti organizacija atsako už šių reikalavimų įdiegimą ir vykdymą. Eksploatuojančios organizacijos atsakomybė nesumažėja dėl įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų susivienijimų, pareigūnų ir kitų asmenų, vykdančių darbus eksploatuojančioje organizacijoje ar teikiančių jai paslaugas, taip pat valstybės valdymo ir priežiūros institucijų savarankiškos veiklos bei jų atsakomybės. 10. Eksploatuojanti organizacija gali naudotis rangovinių organizacijų paslaugomis, atlikdama darbus pagal šiuos reikalavimus, bet visais atvejais ji atsako už analizės rezultatus, saugų AE eksploatavimą bei visos atominės elektrinės saugą. 11. Rangovinės organizacijos, atliekančios darbus, susijusius su šių reikalavimų taikymo sritimi, atsako už atliekamų darbų kokybę. Šių organizacijų veikla turi atitikti branduolinės saugos reikalavimus bei papildomus galimus eksploatuojančios organizacijos reikalavimus. 12. Eksploatuojanti organizacija atsako už branduolinę ir radiacinę saugą, atlikdama darbus tos srities, kuriai taikomi šie reikalavimai. 13. Eksploatuojančios organizacijos veiklos dokumentai, kuriais vadovaujamasi, turi atitikti šiame dokumente nustatytus reikalavimus. 14. Eksploatuojanti organizacija atsako už sukūrimą ir įdiegimą reikiamų programų, planų, grafikų, instrukcijų, procedūrų ir kitų dokumentų, kurie reikalingi, siekiant laiku ir kokybiškai atlikti darbus, taikant šiuos reikalavimus. 15. Atlikdama darbus, kuriems taikomi šie reikalavimai, eksploatuojanti organizacija, vadovaudamasi ALARA principu, turi garantuoti, kad bus atliekama eksploatuojančios ir rangovinių organizacijų personalo apšvitos dozių apskaita ir kontrolė, taip pat turi sukurti ir įdiegti priemones, kurios dezaktyvuos sistemas ir mažins personalo apšvitos dozes. 16. Eksploatuojanti organizacija atsako už tinkamą išteklių paskirstymą, užtikrindama, kad tinkamai bus atlikta dinaminė analizė, saugos įvertinimas ir kvalifikavimas. 17. Eksploatuojanti organizacija atsako už reikiamų eksploatavimo patirties duomenų surinkimą, tvarkymą ir analizę, taikant šiuos reikalavimus. 18. Eksploatuojanti organizacija atsako už kvalifikuotų darbuotojų bei organizacijų parinkimą darbams, taikant šiuos reikalavimus. 19. Analizės, saugos įvertinimo, kvalifikavimo ir įvertinimo ataskaitos turi būti rengiamos pagal AE kokybės užtikrinimo programą. VII. NAUJŲ KONSTRUKCIJŲ, SISTEMŲ IR KOMPONENTŲ SEISMINIS KVALIFIKAVIMAS I. BENDRIEJI ASPEKTAI Projektinis žemės drebėjimas 20. Atsižvelgiant į konkrečios aikštelės geologines ir seismines sąlygas, turi būti įvertinti du seisminio pavojaus lygiai. 21. Grunto judėjimas, atitinkantis SL-2 seisminį lygį, turi būti laikomas projektiniu grunto judėjimu saugos sistemoms analizuoti ir projektuoti („Projektinis žemės drebėjimas“). Prielaida, kad projektinis žemės drebėjimas įvyks vienu metu su kitais ypatingais atsitiktiniais įvykiais, yra neprivaloma. 22. Sprendimas dėl SL-1 seisminio lygio rizikos vertinimo būtinumo priimamas atsižvelgiant į nustatytą grunto judėjimo dydį. 23. Seisminis pavojus turi būti nustatytas deterministiniais metodais. Projektinis grunto judėjimas gali būti pagrįstas deterministiniu atsako spektro įvertinimu. Projektinis grunto judėjimas turi būti apibrėžiamas taip, kad metinis spektrinių verčių viršijimo dažnis būtų intervale tarp 10-5 ir 10-4. Kaip alternatyvus gali būti taikomas metodas, pagrįstas makroseisminių parametrų naudojimu, aprašytas TATENA-TECDOC-1347 [278], PN AE-G-5-006-87 [279]. 24. Siekiant įvertinti spektrinių verčių pasiskirstymą kiekvieno įvykio atveju su tais pačiais šaltinio ir bangos kelio parametrais (dydžiu, židinio nuotoliu, bangos greičiu), projektiniam grunto judėjimui pagrįsti turi būti pakankamai informacijos apie įvykusius žemės drebėjimus kituose rajonuose. 25. Grunto projektinio judėjimo horizontalia kryptimi plyno lauko maksimalus pagreitis turi būti ne mažesnis kaip 0,1 g. 26. Projektinis grunto judėjimas turi būti nustatomas ir apibrėžiamas, atsižvelgiant į šaltinio bei žemės drebėjimo bangos kelio parametrus, taip pat spektro formą, grunto judėjimo trukmę ir kt. Turi būti įvertinti artimos žemės drebėjimo zonos vidutinių dydžių ypatumai; jų spektro formos neturi būti painiojamos su tolimų žemės drebėjimų spektrų formomis. 27. Projektinis plyno lauko grunto judėjimas turi būti nustatomas grunto paviršiuje. 28. Siekiant gauti pradinius grunto judėjimo duomenis, nustatant grunto ir konstrukcijos sąveiką (SSI), turi būti atlikta plyno lauko judėjimo atvirkštinė sąsuka (angl. deconvolution), atsižvelgiant į realius grunto rodiklius. Konstrukcijų, sistemų ir komponentų seisminės kategorijos 29. Visos seisminių apkrovų veikiamos konstrukcijos, sistemos ir komponentai (SSC), vykstant žemės drebėjimui, nebūtinai susiję su pagrindinių saugos funkcijų atlikimu. Šios funkcijos aprašytos saugos klasifikacijoje (žr. [273], 5.1 ir 5.2 punktus), sudarytoje remiantis svarbiausiomis saugos funkcijomis, kurias užtikrina visos projektinės sąlygos (postuluotų inicijuojančių įvykių atvejais). Todėl, remiantis saugos projektavimo požiūriu, be SSC skirstymo į saugos klases, papildomai rekomenduojama skirstyti į keturias kategorijas, atsižvelgiant į jų svarbą vykstant žemės drebėjimui ir po jo. 30. Tuo atveju, kai išorės įvykius galima klasifikuoti kaip apibrėžta [280] šaltinyje, skirstymas į seismines kategorijas turi atitikti minėtą klasifikaciją. Be kitų klasifikavimo būdų, tokių kaip sauga, kokybės užtikrinimas ir eksploatavimas, skirstymas į seismines kategorijas yra procesas, kurio metu komponentui priskiriama seisminė kategorija pagal tai, kokie reikalavimai jam keliami vykstant žemės drebėjimui ir po jo. Jei išorės įvykiai neklasifikuojami, skirstymas į seismines kategorijas turi būti atliktas, atsižvelgiant į seisminio projektavimo ypatumus. Atitinkami priimtinumo kriterijai, taikytini komponentams, yra skirstymo į seismines kategorijas dalis. 31. AE turi būti apibrėžta 1 seisminė kategorija. Šios kategorijos komponentai turi būti suprojektuoti taip, kad galėtų atlaikyti dėl SL-2 lygio žemės drebėjimo grunto judesių kilusius padarinius. 1-osios seisminės kategorijos komponentai priklauso aukščiausioms saugos klasėms, tai yra visi saugai svarbūs komponentai. 1-ajai seisminei klasei priklauso šie komponentai bei konstrukcijos, kurios juos palaiko: 31.1. komponentai, kuriems sugriuvus SL-2 lygio žemės drebėjimo metu gali tiesiogiai arba netiesiogiai susidaryti avarinės sąlygos; 31.2. komponentai, kurių reikia reaktoriui sustabdyti, jį išlaikyti sustabdytą, vykdant liekamosios šilumos nuvedimą bei parametrų, reikalingų šioms funkcijoms atlikti, kontrolę; 31.3. komponentai, kurių reikia užkirsti kelią radioaktyviosioms išlakoms (normos, kurias nustato branduolinę saugą reguliuojanti valstybės valdymo institucija) arba šias išlakas sušvelninti inicijuojančių įvykių atvejais, kurių tikimybės įvertintos projekte. 32. Komponentų atranka pagal pirmiau nurodytą c punktą yra susijusi su „apsaugos gilyn“ koncepcija: SL-2 lygio žemės drebėjimo metu visą laiką yra reikalingi visi apsaugos lygiai (žr. [275], 4.4 punktą) (pagal „apsaugos gilyn“ koncepciją apsauga nuo išorinių įvykių priklauso 1 lygiui). Fiziniai barjerai, suprojektuoti apsaugoti elektrinę nuo išorinių įvykių, išskyrus seisminius, žemės drebėjimo metu turi išlaikyti vientisumą ir funkcionalumą. 33. AE komponentai, priklausantys 1 seisminei kategorijai, turi būti projektuojami, montuojami ir eksploatuojami pagal BEO saugos reikalavimus, saugos atsarga turi būti didesnė nei naudojama tradiciniams civiliniams objektams. Visiems 1 seisminės kategorijos komponentams turi būti nustatyti priimtinumo kriterijai (priimtinumo kriterijai – tai nustatytos verčių ribos rodiklio, naudojamo įvertinti konstrukcijos, sistemos ar komponento sugebėjimą atlikti projekte numatytas funkcijas). Priimtinumo kriterijai čia apibrėžiami kaip nustatytos konstrukcijų, sistemų ar komponentų funkcijų atlikimo arba sąlygų rodiklių verčių ribos postuluotuose inicijuojančiuose įvykiuose (pvz., rodiklis, susijęs su funkcionalumu, sandarumu ar nesąveika) pagal atliekamą saugos funkciją (tokie kaip projektiniai parametrai, rodantys funkcijų atlikimą, sandarumą ar maksimalų iškraipymą). Tačiau kai kuriais atvejais, išsamiai išnagrinėjus poveikį elektrinės saugos funkcijoms, fizinių barjerų priimtinumo kriterijai gali būti sumažinti dėl apkrovų derinių, taip pat dėl SL-2 lygio žemės drebėjimo (žr. [275], 5.7 punktą). 34. Šiame punkte išvardyti komponentai turi būti įtraukti į 1 seisminės kategorijos sąrašą: 34.1. Procesų sistemos: pirmojo kontūro sistema; garo ir vandens maitinimo sistemos; šilumos nuvedimo sistema; valdymo strypų pavaros sistema. 34.2. Elektros sistemos: avarinio elektros tiekimo sistema, taip pat dyzeliai generatoriai, pagalbinės ir paskirstymo sistemos. 34.3. Valdymo ir kontrolės sistemos: reaktoriaus apsaugos ir kontrolės sistemos, reikalingos saugaus reaktoriaus sustabdymo funkcijai atlikti; svarbių matavimo ir kontrolės saugos funkcijų parametrai; valdymo skydai saugiai sustabdyti reaktorių ir t. t. 34.4. Konstrukcijos ir statiniai, kuriuose yra saugaus sustabdymo palaikymo sistemos, energetinės sistemos, valdymo ir kontrolės sistemos (tarp jų ir apsauginis gaubtas). 34.5. Dambos ir pylimai AE zonai apsaugoti. 35. Tarp atominės elektrinės komponentų, taip pat ir nepriklausančių saugai svarbių kategorijai [275], 2 seisminei kategorijai turi būti priskiriami šie komponentai: 35.1. komponentai, galintys erdvės požiūriu sąveikauti (pvz., dėl sugriuvimo, nuvirtimo arba pasislinkimo) arba kitaip sąveikauti (pvz., dėl pavojingų dalelių išlakų, gaisro ar potvynio arba žemės drebėjimo sukeltų sąveikų) su komponentais, priklausančiais 1 ir 3 kategorijai. Turi būti parodyta, kad komponentų, priklausančių 2 seisminei kategorijai, pažeidimai neturės įtakos nei 1 ir 3 seisminei kategorijai priklausantiems komponentams atliekant saugos funkcijas, nei kitiems su sauga susijusiems operatoriaus veiksmams; 35.2. komponentai, nepriklausantys 1 seisminei kategorijai, tačiau kurie reikalingi užkirsti arba sušvelninti avarijos sąlygas (atsiradusias dėl postuluotų inicijuojančių įvykių, išskyrus žemės drebėjimą) tokiam laiko periodui, per kurį tikėtina, kad gali įvykti SL-2 lygio žemės drebėjimas. 36. Jei iš atliktos analizės, bandymų ar patirties yra aišku, kad vykstant žemės drebėjimui bet kokia sąveika gali sutrikdyti komponentų, priklausančių 1 ir 3 seisminei kategorijai, darbą, turi būti imamasi vienos iš šių nurodytų priemonių: 36.1. 2 seisminės kategorijos komponentas turi būti perklasifikuotas į 1 ar 3 kategoriją ir atitinkamai suprojektuotas; 36.2. 2 seisminės kategorijos komponentas turi būti kvalifikuotas pagal SL-2, kad neigiamai nepaveiktų 1 ir 3 seisminės kategorijos komponentų; 36.3. 1 ir 3 seisminės kategorijos komponentai, kuriems gali kilti grėsmė, turi būti tinkamai apsaugoti, kad jų darbas dėl sąveikos su 2 seisminės kategorijos komponentais nebūtų sutrikdytas. 37. 2 seisminės kategorijos komponentai turi būti projektuojami, montuojami ir eksploatuojami pagal BEO saugos reikalavimus. Mažesnė nei numatyta branduolinės saugos standartuose saugos atsarga gali būti nustatoma tik tada, kai sąveikos tikimybė su 1 ir 3 seisminės kategorijos komponentais yra santykinai labai maža. 38. Čia pateikiami pavyzdžiai konstrukcijų, kurios visos arba jų dalis priskirtinos 2 kategorijai: turbinų salė; ventiliacijos kaminas; aušinimo vandens paėmimo konstrukcijos; priėjimo keliai. 39. AE turi būti apibrėžta 3 seisminė kategorija. 3 seisminei kategorijai turi priklausyti visi komponentai, kurie gali sukelti radiologinį pavojų, tačiau nėra susiję su reaktoriumi (pvz., statiniai, kuriuose saugomas panaudotas kuras, radioaktyvios atliekos). Šie komponentai privalo turėti potencialių radiologinių padarinių keliamą pavojų atitinkančią saugos atsargą. Minėti potencialūs padariniai skiriasi nuo tų, kurias kelia reaktorius, nes tai susiję su skirtingais išmetimo mechanizmais (pvz., nuotekos iš radioaktyvių atliekų, panaudoto kuro konteinerių pažeidimai). 40. Čia pateikiami pavyzdžiai konstrukcijų ir kt., kurios visos arba jų dalis priskirtinos 3 kategorijai: statiniai, kuriuose saugomas panaudotas kuras; statiniai, kuriuose saugomos radioaktyvios atliekos. 41. 4 seisminei kategorijai turi priklausyti visi komponentai, kurie nepriklauso 1, 2 arba 3 seisminei kategorijai. 42. Čia pateikiami pavyzdžiai konstrukcijų ir kt., kurios visos arba jų dalis priskirtinos 4 kategorijai: cechai, dirbtuvės; valgyklos pastatas; administracinis pastatas. 43. 4 seisminės kategorijos AE komponentų projektavimui turi būti keliami ne mažesni reikalavimai nei įprastinės rizikos objektams. Kai kuriems šios seisminės kategorijos komponentams, svarbiems eksploatavimo požiūriu, būtų pagrįsta pasirinkti griežtesnius priimtinumo kriterijus, siekiant eksploatavimo tikslų. Remiantis tokiu požiūriu, būtų sumažintas poreikis stabdyti elektrinę, atlikti inspektavimą ir pakartotinį licencijavimą, taip leidžiant ją toliau eksploatuoti. 44. Seisminės kategorijos priskyrimas komponentui turi būti pagrįstas aiškiu supratimu, kokios komponento funkcijos turi būti užtikrintos žemės drebėjimo metu arba po jo, siekiant garantuoti saugą. Kadangi komponentai atlieka skirtingas funkcijas, atskiros tos pačios sistemos dalys gali priklausyti skirtingoms kategorijoms. Hermetiškumas, pažeidimo lygis (pvz., nuovargis, nusidėvėjimas ir įtrūkimas), mechaninės arba elektrinės funkcinės charakteristikos, maksimalus poslinkis, likutinė deformacija ir geometrinių matmenų išlaikymas – tai pavyzdžiai aspektų, į kuriuos turi būti atsižvelgta. 45. Seisminės apkrovos turi būti įvertintos visų galimų elektrinės eksploatavimo režimų atvejais. Projektuojant seisminiu požiūriu atsparias konstrukcijas, būtina įvertinti atskirų jų komponentų seismines kategorijas. 46. Sudedamoji projektavimo dalis – detalaus komponentų sąrašo parengimas, nurodant jų seismines kategorijas ir priimtinumo kriterijus. Seisminių apkrovų ir eksploatavimo apkrovų kombinacija 47. Projektinės apkrovos grupuojamos taip: 47.1. L1 apkrovos normalaus eksploatavimo metu; 47.2. L2 papildomos apkrovos nepageidaujamų eksploatavimo atvejų metu; 47.3. L3 papildomos apkrovos avarijos sąlygomis. 48. Atliekant seisminius apskaičiavimus būtina atsižvelgti į nagrinėjamų komponentų buvimo vietą bei grunto ir AE konstrukcijų rodiklius, taip pat į masę ir standumą, įrangos išdėstymą AE. Turi būti įvertintos ribinių apkrovų kombinacijos. 49. Projektuojant seismiškai atsparias konstrukcijas, apkrovos, atsiradusios dėl žemės drebėjimų, turi būti nagrinėjamos kartu su šiomis AE apkrovomis (žr. 1 lentelę): 49.1. 1 ir 3 seisminių kategorijų komponentams L1 apkrovos turi būti nagrinėjamos kartu su projektinio žemės drebėjimo apkrova pagal jų kategoriją; 49.2. 1 ir 3 seisminių kategorijų komponentams L1 ir L2 arba L3 apkrovos turi būti nagrinėjamos kartu su projektinio žemės drebėjimo apkrova, jei L2 arba L3 apkrovos atsirado dėl žemės drebėjimo ir (arba) turi didelę tikimybę sutapti su žemės drebėjimų apkrovomis (pavyzdžiui, L2 apkrovos atsiranda gana dažnai nepriklausomai nuo žemės drebėjimo); 49.3. 2 seisminės kategorijos komponentams, sąveikaujantiems su 1 ir 3 seisminei kategorijai priklausančiais komponentais, turi būti naudojamos tos pačios kombinacijos, kaip ir 1 ir 3 seisminės kategorijos komponentams, numatant galimybę taikyti skirtingą saugos atsargą. 50. Projektuojant seisminiu požiūriu atsparias konstrukcijas, sistemas ir komponentus (SSC), turi būti atsižvelgiama į AE aikštelėje dėl žemės drebėjimo kilusius išorinius įvykius, tokius kaip potvyniai arba gaisrai. Jie turi būti įvertinti atliekant tikimybinę saugos analizę. Šios dėl žemės drebėjimo susidariusios apkrovos turi būti jungiamos arba su SL-1, arba su SL-2 apkrovomis, atsižvelgiant į įvykio laiką ir trukmę. 1 lentelė. Apkrovų jungimas su seisminėmis apkrovomis Seisminė kategorija L1 L2 L3 SL-2a Saugos atsarga 1 x x Pagal projektavimo standartus didesnės rizikos objektams (branduolinės saugos standartus). b x x x Tokia pat, kaip nurodyta pirmiau. b x x x Tokia pat, kaip nurodyta pirmiau. 2 x x Pagal projektavimo standartus didesnės rizikos objektams (branduolinės saugos standartus) arba mažesnės rizikosc. b x x x Tokia pat, kaip nurodyta pirmiau. b x x x Tokia pat, kaip nurodyta pirmiau. 3 x x Pagal projektavimo standartus objektų, kurių keliamas pavojus skiriasi (paprastai būna mažesnis) nuo atominių elektrinių. b x x x Tokia pat, kaip nurodyta pirmiau. b x x x Tokia pat, kaip nurodyta pirmiau. 4 x x Pagal įprastinės rizikos objektų projektavimo standartus. a SL-1 gali būti naudojamas kai kurioms apkrovų kombinacijoms, kurios skiriasi nuo SL-2, jei tai pagrįsta tikimybiniais apskaičiavimais. b Turi būti atsižvelgta tik tuo atveju, jei yra arba priežastinis priklausymas nuo SL-2, arba didelė sutapimo tikimybė. c Jei bus parodyta maža tarpusavio sąveikos tikimybė, gali būti aptarta galimybė palikti mažesnę saugos atsargą. Seisminė galia 51. Priimtinumo kriterijai apkrovų kombinacijoms, įskaitant SL-2 su L1 arba L2 apkrovų efektus, turi būti tokie pat, kaip ir L3 apkrovoms be žemės drebėjimo. 52. 1 ir 3 seisminių kategorijų konstrukcijos gali būti suprojektuotos taip, kad atskleistų netiesinį būvį (pagal pasirinktą medžiagą ir (arba) geometriją) bei parodytų, kad jų priimtinumo kriterijai (išreikšti projektiniais parametrais, tokiais kaip elastingumas, maksimalus plyšio atsivėrimas, išlinkimų nebuvimas arba maksimalus plastiškumas) yra vykdomi turint seisminę kategoriją atitinkančią saugos atsargą. Negrįžtama statinė konstrukcijų būklė (pvz., dėl riboto jungčių plastiškumo) turi atitikti tikėtinų seisminių įvykių dažnį. Bet kuriuo atveju specialūs priimtinumo kriterijai (pvz., hermetiškumas, maksimalus santykinis pasislinkimas ir funkcionalumas) turi būti išsamiai įvertinti, atsižvelgiant į seisminį kategorizavimą. Įvykus dideliam žemės drebėjimui, privaloma užtikrinti vientisumą, tačiau tolesnis eksploatavimas po žemės drebėjimo priklauso nuo to, kokie yra žemės drebėjimo poveikio konstrukcijų hermetiškumui rezultatai. 53. 2 seisminės kategorijos konstrukcijos gali būti suprojektuotos taip, kad atskleistų netiesinį būvį. Konstrukcinės komponento dalys, ypač siūlės ir sujungimai, turi atitikti priimtinumo kriterijuose nustatytą plastiškumo lygį. 54. Medžiagų savybės turi būti pasirinktos, remiantis atitinkamomis kokybės užtikrinimo programomis. Siekiant garantuoti ilgą medžiagų bei konstrukcijų, sistemų ir komponentų naudojimo laiką, turi būti atliktas atitinkamas senėjimo įvertinimas ([275], 5.47 punktas). 55. 4 seisminės kategorijos priimtinumo kriterijai privalo atitikti tradicinės rizikos objektų nacionalinius standartus. Seisminis kvalifikavimas 56. Saugai svarbių komponentų kvalifikavimas gali būti atliktas naudojant vieną (ar daugiau) iš šių metodų: analizė; bandymai; žemės drebėjimų patirties įvertinimas; palyginimas su jau kvalifikuotais komponentais (panašumas). 57. Šiuos metodus taip pat galima kombinuoti. 58. Seisminis kvalifikavimas apima struktūrinio vientisumo bei darbingumo ir funkcionalumo kvalifikavimą. Seisminis kvalifikavimas atliekamas: konkretaus komponento arba jo prototipo; naudojant sumažinto mastelio modelį, sumažinto mastelio prototipą arba supaprastintą komponentą; remiantis komponento ir jo pavyzdžio panašumų analize, jei šis buvo kvalifikuotas tiesiogiai. Kad ir koks metodas būtų pasirinktas, jis turi tiksliai atspindėti realias komponento arba konstrukcijos charakteristikas esant tam tikriems poveikiams. 59. Kvalifikavimo programoje turi būti nustatomi reikalavimai, pagal kuriuos ribinės sąlygos, kurios taikomos elektrinės komponentui žemės drebėjimo metu, turi būti teisingai ir konservatyviai imituojamos, arba bet koks nukrypimas nuo šių sąlygų neturi labai pakeisti rezultatą. Svarbiausios iš šių sąlygų: sužadinimo, palaikymo, aplinkos ir eksploatavimo sąlygos. 60. Siekiant, kad rezultatai būtų pakankamai patikimi, turi būti įvertinta galimybė derinti analizės ir bandymų metodus, ypač atliekant prototipų bandymus. 61. Atliekant bandymus analizės būdu turi būti nustatomas jutiklių išdėstymas, nustatomos bandymų apimtys ir bandymų programų apimtys, apdorojami bandymų duomenys. 62. Atliekant bandymus analizės būdu turi būti patvirtintas medžiagos modelio teisingumas bei identifikuotas irimo pobūdis. 63. Atliekant analizę seisminis kvalifikavimas turi būti taikomas tiems komponentams, kuriems netaikomi funkciniai saugos reikalavimai, kurie negali būti kvalifikuoti atliekant bandymus. Statybinės konstrukcijos, baseinai, paskirstymo sistemos ir stambūs įrangos komponentai turi būti kvalifikuojami analitiniais metodais, įvykdžius jų modeliavimo reikalavimus, aptartus pirmiau. 64. Kadangi visi analitiniai metodai turi taikymo ribas, visi metodai ir programinė įranga turi būti atitinkamai verifikuoti, atliekant nepriklausomą analizę arba bandymus. 65. Turi būti atliktas visų dėl žemės drebėjimų galimų įrangos gedimų rūšių sisteminis įvertinimas, atsižvelgiant į saugos klasifikacijoje nustatytus priimtinumo kriterijus. Tai turi būti padaryta atliekant specialius bandymus. Aktyvių komponentų pajėgumas dirbti gali būti kvalifikuotas atliekant analizę tik tais atvejais, kai jų galimi gedimai gali būti nustatyti bei aprašyti įtempimo, deformacijų (taip pat tarpelių) arba apkrovos terminais. Likusiais atvejais aktyviems elementams kvalifikuoti būtina atlikti bandymus arba anksčiau įvykusių žemės drebėjimų analizę. 66. Net ir esant aukštam analitinių metodų sudėtingumo lygiui būtinos tam tikros prielaidos, kurios geriausiu atveju padėtų nustatyti seisminius dėsningumus. Bandymų ir patirties duomenys turi būti visada naudojami, tikrinant analitinius rezultatus, ypač susijusius su atliekamomis funkcijomis. 67. Atliekant 2 seisminės kategorijos komponentų seisminį kvalifikavimą, kartu su pirmiau aprašytais metodais turi būti atliekama ekspertinė apžiūra (apėjimo metodas), kurios metu turi būti įvertinti galimi sąveikos mechanizmai: mechaninė sąveika arba sąveika dėl pavojingų dalelių išlakų, gaisro, potvynio (kurių priežastis yra žemės drebėjimas) ir trukdymas operatoriui atlikti saugai svarbų veiksmą dėl sunkesnio priėjimo. Tuo remiantis apėjimo metodas gali būti laikomas projekto įvertinimo dalimi [281]. 68. Tiesioginio komponentų seisminio kvalifikavimo metodas yra tikro komponento arba jo prototipo bandymas. Jei analizės būdu neįmanoma pakankamai patikimai parodyti komponento vientisumo arba jo funkcinių pajėgumų, tada turi būti atliktas bandymas, patvirtinantis komponento pajėgumą atlikti funkcijas ir tiesiogiai arba netiesiogiai pagrįsti komponento kvalifikavimą. Seisminis kvalifikavimas, atliekant bandymus, turi būti vykdomas pagal TATENA Saugos vadovo rekomendacijas (žr. 273, 6.1- 6.26). 69. Seisminis kvalifikavimas, remiantis žemės drebėjimų patirties analize, turi būti vykdomas pagal TATENA Saugos vadovo rekomendacijas ([273], 6.29-6.31 punktai). 70. Seisminis kvalifikavimas netiesioginiais kvalifikavimo metodais turi būti vykdomas pagal TATENA Saugos vadovo rekomendacijas ([273], 6.32-6.37 punktai). II. SEISMINIS PROJEKTAVIMAS Tinkamas išdėstymas 71. Pradinėje elektrinės projektavimo stadijoje turi būti parengtas preliminarus objektų išdėstymo planas; siekiant tinkamiausio sprendimo dėl seisminiu požiūriu atsparaus projekto, šis planas turi būti periodiškai peržiūrimas. Šio projekto procedūros turi būti parengtos, atsižvelgiant į ankstesnių didelę žalą padariusių žemės drebėjimų padarinius. Šiame skirsnyje nurodyti aspektai turi būti įvertinti, siekiant sumažinti žemės drebėjimų poveikį SSC. 72. Pradinėje projektavimo stadijoje seisminiai efektai (apkrovos, nepageidautini sukimo ir supimo efektai) turi būti mažinami, pasirenkant tinkamą konstrukcinę schemą, remiantis bendrais kriterijais, nurodytais [273], 3.2 punkte. 73. Siekiant sumažinti nepageidaujamą konstrukcijų judėjimo skirtumą, turi būti įvertinta galimybė išdėstyti konstrukcijas ant bendro pagrindo, arba bent jau jų įkasimo gylis turi būti skirtingas. Parenkant AE aikštelę neturi būti didelių grunto charakteristikų skirtumų po konstrukcijų pamatais. 74. Įprastinis išdėstymas ir paprastos konstrukcijų jungtys turi būti pritaikytos taip, kad palengvintų seisminę analizę ir pagerintų patalpose esančių vamzdynų bei įrangos seisminę galią. Susikertant konstrukcijų riboms (pvz., per deformacijos arba technologines siūles), jungiant statinius arba esant technologiniams požeminiams ryšiams tarp pastatų, turi būti atkreiptas dėmesys į galimus pažeidimus dėl konstrukcijų judėjimo skirtumų. 75. Gali būti pritaikytas specialus metodas visam projektui arba jo daliai, naudojant antiseismines sistemas ir įtaisus, tokius kaip, pavyzdžiui, atramos izoliatorius. Ši metodika su specialiomis priemonėmis turi būti integruota į daug sudėtingesnės sistemos projekto pagrindus ir specialiąsias eksploatavimo instrukcijas dėl izoliacinių įrenginių periodinio inspektavimo ir priežiūros; šios papildomos pastangos gali būti itin naudingos, siekiant sumažinti SSC atsaką. Geotechniniai parametrai 76. Kaip nurodyta [282] šaltinyje, informacija apie aikštelės ypatingas grunto charakteristikas turi būti gauta, atlikus aikštelės lauko bei laboratorinius tyrimus ir inžinerinę analizę. Minėtame dokumente pateikiamos rekomendacijos dėl lauko tyrimo apimčių bei joms taikytinų reikalavimų. Jų tikslumas turi atitikti projektavimo procese keliamus patikimumo reikalavimus. Statybinės konstrukcijos 77. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šiems projektavimo ir projekto įvertinimo dalykams: 77.1. pagrindo adekvatumui [282]; 77.2. atramų arba skirtingų rūšių pamatų po sujungtomis konstrukcijomis tinkamumui (pvz., neturi būti statoma taip, kad viena statinio pamatų dalis yra ant atraminių kolonų arba uolos, o kita – tiesiog ant grunto); 77.3. siekiant optimalaus standumo ir apkrovos pasiskirstymo su minimaliais apkrovos sukimo efektais, konstrukcijų rėmų ir skiriamųjų sienų subalansavimui ir simetriškumui; 77.4. gretimų pastatų susidūrimo (tai gali būti pastebima silpnai sujungtuose statiniuose) prevencijai dėl jų dinaminių deformacijų; 77.5. priestatų sujungimo su pagrindine konstrukcija pakankamumui (taip pat žr. 77.4 punktą); 77.6. būtinybei užtikrinti pagrindinių konstrukcijų elementų atsparumą, ypač šoninės slinkties jėgų atžvilgiu; 77.7. būtinybei užtikrinti pakankamą plastiškumą ir išvengti trapiojo irimo dėl šlyties arba suspaudimo; pavyzdžiui, pakankamai naudojant sutvirtinančio plieno ir ypač kolonų apkabų, siekiant išvengti priešlaikinio strypų, esančių plastinėse srityse, išlinkimo; 77.8. plieno armavimo įrengimui bei paskirstymui; 77.9. būtinybei suprojektuoti armatūros inkaravimą ir jungti taip, kad būtų užtikrintas tąsus irimas. Sudūrimus tarp konstrukcijų elementų būtina projektuoti tokius stiprius ir elastingus, kokie yra patys elementai; 77.10. netiesiniams lenkimo momentams, sukurtiems vertikaliai ir horizontaliai veikiančių jėgų žemės drebėjimo metu (vadinamasis „P-A“ efektas), įvertinti; 77.11. gruntinių vandenų plūdrumo papildomam poveikiui pamatams; 77.12. šoninio konstrukcijų poslinkio galimybei žemės drebėjimo metu vandeniui nepralaidžios medžiagos link; 77.13. dinaminiam „nekonstrukcinių“ elementų, tokių kaip pertvaros, poveikiui konstrukciniams elementams; 77.14. detaliam projektavimui konstrukcijų jungčių bei šilumos sukeltų įtempimų didelėse monolitinėse konstrukcijose, kurios pagal projektą turi būti atsparios žemės drebėjimui; 77.15. jėgų perdavimo efektams tais atvejais, kai apsauginis gaubtas (angl. containement) yra standesnis nei jį supančių betoninių konstrukcijų, ir tose vietose, kur yra jungtis, jie gali taip sąveikauti, kad žemės drebėjimo metu apkrovos gali būti perduotos apsauginiam gaubtui. Dėl šių konstrukcijų sąveikos sudėtingumo šias jėgas sunku įvertinti, ir šios konstrukcijos virš pamatų turi būti kuo daugiau atskirtos; 77.16. mechaninių komponentų tvirtinimų statybinėse konstrukcijose tinkamumui; 77.17. būtinybei sustiprinti pertvaras, kad jos ar jų dalys nenukristų ant svarbių saugai komponentų. Kitos konstrukcijos 78. AE aikštelėse gali būti įrengtos šios saugai svarbios konstrukcijos: 78.1. aušintuvo paėmimo ir nuvedimo konstrukcijos: dambos, užtvankos ir pylimai; 78.2. apsauginės konstrukcijos: dambos, užtvankos, bangolaužiai, pylimai, sutvirtinimai; 78.3. ribojančios konstrukcijos: sienos, šlaitai, kanalai. 79. Šių konstrukcijų projektavimas turi būti atliekamas pagal jų seisminei kategorijai taikomus reikalavimus bei atsižvelgiant į tokius dalykus kaip: 79.1. šlaito griuvimas dėl projektinių grunto virpesių, taip pat grunto suskystėjimas; 79.2. konstrukcijų slinkimas ant silpnų pamato medžiagų arba medžiagų, kurių stiprumas gali sumažėti dėl grunto suskystėjimo; 79.3. požeminių vamzdynų pažeidimas arba protekis pro plyšius, atsiradusius dėl grunto judesių; 79.4. cunamis pajūrio pakrantėse arba stovinčios bangos vandens telkiniuose, žemės slinkčių arba uolų nuolaužų kritimas į vandens telkinius arba užtvankos slenksčio pažeidimas ar vandens išleidimas; 79.5. laikančiųjų sienų sugriovimas. Vamzdynai ir įranga 80. Vamzdynų ir įrangos atsparumo, esant seisminėms apkrovoms, įvertinimas turi būti atliktas pagal galiojančias komponentų konstravimo taisykles. 81. Specialiųjų priemonių turi būti imamasi projektuojant įrangos ir vamzdynų seismiškai atsparias atramas: 81.1. Projektuojant atramas, visi sujungimai turi būti suprojektuoti taip, kad jų reakcija būtų tokia, kokia numatyta atramos analizėje, ir kad perduotų visą prie jų prijungtų elementų apkrovą. Jei naudojami šešių laisvės laipsnių ribotuvai, jie turi būti suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti taip, kad sumažintų bet kokio netikėto defekto arba įtrūkimo tikimybę palaikančiame elemente ir kad tai galėtų išplisti į funkcines dalis, tokias kaip padidėjusio slėgio apvalkalą arba pirminio kontūro vamzdyną. 81.2. Projektuojant tvirtinimo įrangą, reikėtų atkreipti dėmesį į galimą, pavyzdžiui, kabliuko formos arba plokščiais galais ankerinių varžtų naudojimą, siekiant užtikrinti, kad galimos jėgos ir momentai yra visiškai įvertinti ir kad medžiagos, iš kurių gaminami ankeriai, šiems tikslams yra tinkamos. Pagrindai turi būti pakankamai standūs, kad nebūtų sverto efektų, o ankeriniai varžtai – gerai pritvirtinti, kad nebūtų svyravimo efektų, žemesnių dažnių, padidėjusių atsako lygių, didesnių nei projektinių apkrovų, padidėjusios nuovargio rizikos arba rizikos atsiveržti, iškristi. Montuojant turi būti naudojami didesnio dydžio arba rezerviniai ankeriai. 82. Siekiant pagerinti atsparumą žemės drebėjimui, turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus: 82.1. Turi būti vengiama rezonanso, ir kai kuriais atvejais (pvz., reaktoriaus aktyviosios zonos komponentams gali būti sunku išvengti rezonanso, atliekant projekto modifikaciją) reaktoriaus pastato vidinės struktūros virpesių charakteristikos gali būti keičiamos, kad būtų išvengta rezonanso efektų. Jei sistemos yra labiau kietos, turi būti įvertinti terminiai įtempimai, kitos dinaminės apkrovos bei atramos taškų judėjimas skirtingais greičiais. 82.2. Kiek tai praktiškai įmanoma, reikia vengti įrangos (tokios kaip vamzdynai, matavimo įranga ir vidinės reaktoriaus konstrukcijos) rezonanso vyraujančiais juos palaikančių konstrukcijų dažniais. Kai kuriais atvejais, kai įrangos atsakas yra nemažas ir jo negalima sumažinti kitomis priemonėmis, sistemos virpesių slopinimą galima pagerinti atliekant tinkamas projekto modifikacijas. 82.3. Siekiant seismiškai įtvirtinti vamzdynus ir komponentus, taip pat leidžiant jų termines deformacijas, gali būti naudojami dempferiai arba judėjimo ribotuvai. Negalima pernelyg dažnai naudoti vibracijos slopintuvus dėl jų poveikio eksploatavimui ir techniniam aptarnavimui. Turi būti naudojamos realios slopinimo vertės, siekiant nustatyti pradinius seismiškai atsparaus projekto duomenis, nes dėl per didelės projekto atsargos seisminių apkrovų atžvilgiu gali sumažėti projekto atsarga terminių apkrovų atžvilgiu (per laisvo pasislinkimo apribojimą). 82.4. Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas galimybei susidurti gretimiems komponentams arba komponentams su gretimomis pastato dalimis dėl jų dinaminės slinkties. Turi būti atsižvelgiama į jungčių tarp komponentų, tarp komponentų ir pastato praėjimų, tarp komponentus ir pastatus jungiančių požeminių trasų paslankumą. 82.5. Vamzdynų atramos turi būti sumontuotos taip, kad perduodama apkrova įrangai būtų minimali. 83. Šių priemonių turi būti imamasi, atsižvelgiant į visus galimus vibracijų šaltinius (pvz., lėktuvo kritimą, eksploatavimo sukeltas vibracijas ir sprogimus), nors jų efektai gali būti kitokie nei seisminių virpesių sukelti efektai. III. SEISMINĖS ANALIZĖS METODAI Bendrosios nuostatos 84. Šiame skirsnyje pateikiami reikalavimai ir rekomendacijos dėl branduolinės energetikos objektų SSC seisminės analizės metodų atitinka TATENA Saugos vadovo rekomendacijas Nr. NS-G-1.6 [273]. Reikalavimai taikomi pradinių seisminių duomenų bendrajam modeliavimui, SSC modeliavimo metodams, atskyrimo kriterijams, sąveikai su gruntu, skysčiais ir kitomis konstrukcijomis, taip pat grindų atsako spektrui įvertinti. Jie taip pat nustato specialiųjų komponentų modeliavimo metodus. Seisminių pradinių duomenų modeliavimas 85. Vertinant konstrukcijas grunto virpesiai gali būti konservatyviai, tačiau realiai aprašyti atsako spektru arba seismogramomis (akselerogramomis). Pirmuoju atveju spektro forma, maksimalaus grunto pagreitis ir trukmė nustatomi, atsižvelgiant į pavojaus įvertinimą. 86. Pagal nusistovėjusią praktiką seisminių virpesių horizontalieji ir vertikalieji komponentai skaitmeniniame modelyje naudojami kartu. Šiuo atveju komponentai turi būti statistiškai nepriklausomi. Kai pradiniai komponentai naudojami atskirai, atitinkami konstrukcijų atsakai turi būti tinkamai sugrupuoti, atsižvelgiant į tai, kad abu pradiniai komponentai yra statistiškai nepriklausomi. Bendrosios konstrukcijų ir įrangos modeliavimo metodikos 87. Siekiant minimizuoti modeliavimo metodikų poveikį rezultatams, branduolinės energetikos objektų SSC modeliuoti turi būti naudojamos tinkamiausios ir patikimiausios skaitmeninės metodikos. Apskritai rekomenduojama pasirinkti dvimačius arba trimačius detalius baigtinių elementų modelius, naudojamus tiksliausiose modeliavimo metodikose. 88. Nesudėtingi konceptualūs analitiniai modeliai gali būti naudojami įvertinti tik bendrą atsako pobūdį sudėtingose konstrukcinėse ar mechaninėse sistemose. Vietiniai įtempimai ir deformacijos geriausiai nustatomos naudojant detaliuosius modelius. 89. Konstrukcinių sistemų masės turi būti tinkamai įtrauktos į analitinius modelius. Modeliuojant turi būti atsižvelgta į dėl eksploatavimo atsiradusias apkrovas (taip pat laikinas), pasirinktas, atsižvelgiant į šių apkrovų derinių su žemės drebėjimu poveikį, įvertinimą bei projektinius apskaičiavimus dėl jų nepageidaujamų efektų. 90. Nesudėtingi sutelktųjų masių su spyruoklinėmis jungtimis modeliai, aprašantys pamato ir konstrukcijos sąveiką, gali būti naudojami apskaičiavimų, atliktų taikant detalesnius modelius, patikrai. 91. Pakanka pagrindo pasitikėti rezultatais modelių, turinčių daug tūkstančių laisvės laipsnių ir naudojančių sudėtingus grunto modeliavimo metodus, jei šie analitiniai įrankiai buvo palyginti su eksperimentiniais bei teoriniais rezultatais ekspertams priimtinais metodais. Naudotų kodų validavimas (vidinis kodo tikslumas) ir verifikavimas (kodo naudojimas specialiomis sąlygomis) turi atsispindėti saugą pagrindžiančioje dokumentacijoje [277]. 92. Jei gaunamas kai kurių konstrukcijos dalių atsako neapibrėžtumas, turi būti sudarytas daugiau nei vienas modelis. Siekiant pagrįsti priimamą sprendimą, būtina atlikti jautrumo analizę. Tai taip pat padės pasirinkti baigtinių elementų kiekį, dydį ir tipą. Siekiant išvengti galimų neapibrėžtumų, modeliai turi būti validuoti atliekant bandymus arba lyginant skirtingos sudėties skaitmeninius modelius. 93. Laisvės laipsnių skaičius dažnai pasirenkamas tiesiogiai, pvz., atliekant tradicinio pastato su aukštais apskaičiavimus. Kitais atvejais (pvz., kevalų arba sijų tipo konstrukcijų) pasirinkimas nėra paprastas ir priklausys nuo modų, reikalingų seisminei analizei, skaičiaus. Modelio detalumas turi atitikti kvalifikavimo tikslus bei tinkamas aprašyti atitinkamas lokalines modas. Praktinis būdas užtikrinti, kad į analizę būtų įtraukta pakankamai modų, – tai įtraukti kietojo kūno arba pagreičio atskaitos taške modas, kurios tinka aukštų dažnių modoms ir į kurias nebūtų atsižvelgta atliekant įvertinimą. Atmestų masių įvertinimas turi būti atliktas, siekiant galutinai patvirtinti jos eliminavimą. Turi būti užtikrinta, kad reikiamų atramų reakcijų apskaičiavimai yra atlikti. Išskyrimo kriterijai 94. Branduolinės energetikos objektų SSC gali būti labai sudėtingi, ir vienintelis pilnas konstrukcijos modelis bus per sudėtingas arba blogai pritaikytas. Tokiu atveju analizės būdu turi būti išskirtos subkonstrukcijos, nustatant pagrindines sistemas ir posistemes. 95. Svarbiausios konstrukcijos, kurios įtrauktos į grunto ir konstrukcijų tarpusavio sąveikos modelį, turi priklausyti pagrindinėms sistemoms. Kiti SSC, susiję su pagrindinėmis sistemomis, turi sudaryti posistemes. 96. Sprendžiant, į kurią posistemę turi būti atsižvelgiama, atliekant pagrindinės sistemos analizę, turi būti remiamasi tam tikrais kriterijais. Tokie atskyrimo kriterijai turi nustatyti santykines masės ir dažnio ribas tarp posistemės ir pagrindinių sistemų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas posistemių ir pagrindinių sistemų rezonanso galimybei. 97. Jei išskyrimo kriterijai nevykdomi, į pagrindinės sistemos modelį turi būti įtrauktas tinkamas posistemės modelis. Tais atvejais, kai posistemių rezonuojantieji dažniai yra didesni nei sustiprinti dažniai (daugiau kaip 15 Hz įprastinių projektinių žemės drebėjimų atveju), į pagrindinės sistemos modelį turi būti įtraukta tik masė. 98. Posistemių analizei reikalingi pradiniai seismingumo duomenys, taip pat duomenys apie atramų bei sujungimų judėjimo skirtumus turi būti paimti iš analizės, naudojant pagrindinį modelį. Kai susietumas yra akivaizdus, posistemės modelis turi būti įtrauktas į pagrindinės sistemos analizę. Posistemės modelis mažiausiai turi turėti tokius pat kaip detalus posistemės modelis savuosius dažnius ir modalines mases. Medžiagų savybės 99. Atliekant sustiprintų betono konstrukcijų modeliavimą, paprastai daroma prielaida, kad betone nėra plyšių. Tačiau atliekant jautrumo analizę turi būti nustatyti redukuotų, atspindinčių tam tikrą supleišėjimo laipsnį, skerspjūvių savybių efektai. 100. Grunto savybių parinkimas, dažnių ir deformacijų priklausomumas turi būti tinkamai dokumentuoti. Tyrimo metodai bei bandymų procedūros pateikiamos [282] šaltinyje. Grunto savybių kitimo ribos turi būti apibrėžtos, atsižvelgiant į geotechninių parametrų neapibrėžtumus, kaip siūloma [282] šaltinyje. Grunto savybių skirtumai gali turėti poveikį konstrukcijų savybėms (pvz., dėl skerspjūvių įtrūkimų): tai turi būti nuodugniai aptarta atliekant saugos įvertinimą. 101. Konstrukcijų virpesių slopinimas, naudojamas atliekant kvalifikavimo analizę, turi būti konservatyviai, kartu ir realiai, apibrėžtas. Eksperimento būdu nustatytas medžiagų arba sistemos konstrukcijų virpesių slopinimas turi būti kruopščiai įvertintas, nes gali neatspindėti sumontuoto komponento realaus darbo režimo. 102. Seisminėje analizėje naudojamos slopinimo vertės turi būti arba vidutinės, arba medianinės. 103. Seisminei analizei taikomos grunto slopinimo vertės (susijusios su geometrija ir medžiaga) turi būti gautos konservatyviai taikant inžinerinį įvertinimą. Į slopinimo koeficiento, judėjimo amplitudės ir dažnio kitimo verčių išsibarstymą gali būti atsižvelgta, jei tai patvirtinta eksperimentų rezultatais. 104. Atliekant skaitinį modeliavimą, ypatingą dėmesį reikia skirti modelio dalims, turinčioms skirtingas slopinimo vertes (pvz., grunto, konstrukcijų ir komponentų). Sąveika su gruntu, skysčiais ir kitomis konstrukcijomis 105. Modeliuojant pastatus arba didelius baseinus, turi būti atsižvelgta į grunto ir konstrukcijos tarpusavio sąveiką, o pats modeliavimas turi būti atliktas tiksliai ir detaliai. Pradiniai grunto judėjimo duomenys, nustatyti paviršiaus sąlygoms, turi būti perskaičiuoti nustatytam grunto-konstrukcijos sistemos lygiui, paprastai pamatų lygiui pagal [282] šaltinį, atsižvelgiant į įtvirtinimo ir gruntinių vandenų horizonto gylį bei vietoje pakeistas grunto savybes. Šio proceso metu turi būti keičiami pradiniai duomenys. Atvejai, kai gaunamas didelis grunto pradinio judėjimo sumažėjimas, turi būti kruopščiai pagrįsti. 106. Grunto ir konstrukcijos tarpusavio sąveikos efektai turi būti įvertinti atitinkamai modeliuojant grunto-konstrukcijos sistemą. Naudotas grunto savybių verčių intervalas ir modeliavimo būdas turi būti kruopščiai dokumentuoti. Ypatingą dėmesį skirti grunto kraštinių sąlygų modeliavimui – atsižvelgti į seisminių bangų radiacinius efektus beribėje terpėje. 107. Šoninis žemės slėgis konstrukcijų arba pamatų po žeme esančioms dalims turi būti įvertinami remiantis [282] šaltiniu. 108. Prisotintų granuliuotų grunto sluoksnių suskystėjimo galimybė, galimybė prarasti laikomąją galią, grunto nusėdimo galimybė turi būti įvertintos, atsižvelgiant į projektinį žemės drebėjimą, paprastai aprašomą kaip SL-2 grunto judėjimą. Kaip teigiama [282] šaltinyje, turi būti parodyta, kad minėtais atvejais reikalinga saugos atsarga yra išlaikoma. 109. Turi būti atsižvelgta į šiuos žemės drebėjimo poveikius užkastoms nepriklausomoms konstrukcijoms (pvz., užkastiems vamzdžiams, praėjimams, įtvirtinimams): 109.1. dėl supančio grunto atsiradusios deformacijos žemės drebėjimo metu ir po jo; 109.2. poslinkio skirtumai arba apkrovos pastatų, arba kitų konstrukcijų sujungimo galuose; 109.3. talpinamų skysčių poveikis (impulsyvios apkrovos, hidrostatinis slėgis ir taškymo efektai). 110. Požeminių konstrukcijų projektavimo rekomendacijos pateikiamos [282] šaltinyje. 111. Gretimi pastatai arba komponentai, esantys ant tų pačių pamatų, turi būti įtraukti į tą patį modelį, kai santykinis poslinkis gali turėti įtakos nustatytiems priimtinumo kriterijams (tokiems kaip projektiniai parametrai, žymintys tamprumą, didžiausią plyšio atsivėrimą, klupimą arba maksimalų stamantrumą). 112. Siekiant išvengti gretimų konstrukcijų dalių arba gretimų pastatų susilietimo bei atsižvelgiant į būtinybę turėti reikiamą saugos atsargą, būtina patikrinti tarp jų esančių tarpų dydžius. 113. Modeliuojant konstrukcijas turi būti atsižvelgiama į posistemes, galinčias sukelti inercinius efektus dėl rezervuaruose arba baseinuose laikomų skysčių. Ypatingą dėmesį reikia skirti lanksčių talpų judėjimui vertikalia kryptimi įvertinti. 114. Teliūskuojantis skystis gali sukurti konstrukcijų arba jų dalių nemažas smūgines apkrovas žemyn ir aukštyn, taip pat ciklines apkrovas. Ypač šios smūginės apkrovos gali pažeisti rezervuarų stogus, taip pat pritvirtinimus prie rezervuarų arba baseinų sienų. 115. Turi būti įvertinta galimybė panaudoti supaprastintą modelį, sudarytą iš ekvivalenčių sutelktųjų masių ir spyruoklių, siekiant, kad teliūskavimo atsakas būtų teisingai užfiksuotas reikalingame dažnių intervale. 116. Teliūskavimo režimo slopinimo koeficientas turi būti labai mažas (0,5% arba mažesnis), nes slopinimas paprastai priklauso nuo vibracijų pobūdžio, o šios – nuo talpos medžiagos, naudojamų sujungimų ir ankerių. Tačiau jei pagreičio vandens paviršiuje vertikalioji komponentė bus didesnė nei 1,0 g, paviršiuje gali būti sukeltos papildomos bangos. Šiuo atveju tiriant atsaką turi būti įvertinti netiesiniai slopinimo efektai. Bendrosios mechaninių ir elektrinių komponentų modeliavimo metodikos 117. Mechaniniai ir elektriniai komponentai, nepriklausantys pirmajam kontūrui, paprastai analizėje vaizduojami vienetinės masės arba daugelio masių sistema, sujungta su pagalbiniu pastatu. Jų dinaminio ryšio su pagrindiniu pastatu gali būti nepaisoma, patvirtinus, kad jie atitinka bendruosius išskyrimo kriterijus, aptartus pirmiau. 118. Įrangos modeliavimas paprastai skirstomas į kelias kategorijas. Komponentų, kurie nėra modeliuojami kartu su laikančiąja konstrukcija, analizės pradiniai duomenys yra grindų atsakas, išreikštas arba projektine grindų judesio laiko istorija, arba projektiniu atsako spektru (projektinė grindų judesio laiko istorija – tai nagrinėjamos konstrukcijos grindų judėjimo per tam tikrą laiką charakteristika, nustatyta remiantis projektinio grunto judesiu, atsižvelgiant į pradinių grunto judėjimo duomenų nepastovumą ir neapibrėžtumą bei pastato ir pamato charakteristikas). 119. Izoliacijos kiekis, dydis, atramų tarpelių vieta ir skaičius, sujungimo tipas (pvz., flanšas), atsako dažnis, lanksčių arba energiją sugeriančių atramų įranga gali veikti slopinimą, kuris turi būti įvertintas projektuojant komponentus. Šis efektas turi būti rūpestingai įvertintas ir tinkamai sumodeliuotas. 120. Turi būti įvertintas teliūskavimo, smūginių apkrovų, įskaitant dažnių, efektų poveikis indams bei rezervuarams, kuriuose saugomi skysčiai. Šie efektai gali pasireikšti skysčio hidrodinamine apkrova ir funkcinių galimybių pablogėjimu (pvz., kuro baseinų ekranavimo efektyvumo praradimu arba matavimo prietaisų signalų sutrikdymu). Bendrosios paskirstymo sistemų modeliavimo metodikos 121. Paskirstymo sistemų (vamzdynų, kabelių lovelių ir kabelių izoliacinių vamzdžių) atsakas į žemės drebėjimą turi tendenciją būti netiesinis. Įtempimų bei atramų atsakų apskaičiavimai, atliekant tiesinę tampriąją analizę, pateikia apytikslius duomenis apie įtempimus ir atramų apkrovas, kurie būtų tinkami palyginti su priimtinumo kriterijais, taikomais, siekiant nustatyti projekto tinkamumą, tačiau šie apskaičiavimai negali būti naudojami, siekiant nustatyti tikslias realių įtempimo ir atramų atsakų vertes. Modeliuojant nejudančios paskirstymo sistemų atramos su tam tikrais apribojimais dėl jų deformacijų gali būti laikomos standžiomis. 122. Modelyje turi būti atsižvelgta į vamzdynų elementų, tokių kaip alkūnės, trišakiai ir antgaliai, lankstumą arba standumą. Į spyruoklines pakabas, atliekant seisminę vamzdynų analizę, galima neatsižvelgti. Jei vamzdynų sistemoje yra siurblys arba vožtuvas, turi būti įvertintas jų atsakas. Turi būti atsižvelgta į visas papildomas mases, įskaitant jų (pvz., vožtuvų pavarų, siurblių, skysčio vamzdynuose, šilumos izoliacijos) ekscentricitetus. 123. Kai paskirstymo sistemos yra sujungtos dviejuose (arba daugiau) taškuose, turinčiuose skirtingas judesio eigas bei atsako spektrus, atskiros atramos taško pavienis atsako spektras turi būti taikomas atsargiai. Atsižvelgiant į inertiškumo efektus, turi būti naudojami arba gaubiamosios spektras, arba visi spektrai. Kadangi gaunami rezultatai ne visada yra konservatyvūs, juos analizuojant būtina naudoti inžinerinį įvertinimą. Jei gaunami nepatikimi rezultatai, turi būti naudojami metodai, kai atsižvelgiama į daugiaatraminį sužadinimą, juos jungiant su analize normalinių bangų metodu. 124. Be inercinių efektų, turi būti rūpestingai įvertinti atramų pasislinkimo skirtumų efektai, nes žemės drebėjimų patirtis parodė, kad šie efektai gali turėti didelės įtakos vamzdynų sistemų pažeidimams žemės drebėjimo metu. Analitiniai metodai 125. Kai skaitmeninės analizės rezultatai reiškiami grindų atsako spektru, maksimaliu santykiniu poslinkiu, santykiniais greičiais, absoliutiniais pagreičiais ir maksimaliais įtempimais žemės drebėjimo metu, tiesinė dinaminė analizė bus tinkama daugeliui modelių. Šis grindinio atsako spektras yra grindų tam tikrame pastato aukštyje judėjimo atsako spektras, papildantis pradinius grunto judėjimo duomenis. Ten, kur yra tinkama arba būtina, kaip alternatyva turi būti atliekama netiesinė dinaminė analizė (pvz., netiesinės apkrovos atramų, pagrindo medžiagų savybių, nagrinėjant grunto ir konstrukcijos sąveiką arba sąveiką tarp kietųjų dalių). 126. Kompromisą tarp sprendimų, daromų remiantis tiesine ir netiesine analize, lemia kiekvieno konkretaus atvejo sąlygos: ten, kur yra neapibrėžtumų, šis būdas paprastai reikalauja geriau apibrėžtų pradinių parametrų. Prieš darant sprendimą turi būti atlikti parametriniai tyrimai. 127. Supaprastintų metodų, tokių kaip ekvivalentinių statinių, naudojimas atliekant įvertinimą turi būti ribojamas. 128. Taikant atsako spektro metodą, maksimalus kiekvienos modos atsakas turi būti įvertinamas tiesiogiai naudojant projektinį atsako spektrą. Maksimalus atsakas visomis pagrindinėmis kryptimis turi būti nustatytas modalinių maksimumų, tokių kaip modalinių atsakų kvadratų sumos kvadratinės šaknies, kombinacijų būdu arba atliekant kvadratinių kombinacijų procedūrą. Esant tankiai išsidėsčiusiems modaliniams dažniams turi būti atliekamos konservatyvios procedūros, imant kiekvieno tankiai išsidėsčiusio modalinio ir kietojo atsako absoliutines vertes. Analizėje naudota trūkstama masė, kaip modeliavimo funkcijos elementas, dažnių atrankos riba ir modalinio dalyvavimo koeficientai turi būti kruopščiai įvertinti ir dokumentuoti. 129. Dėl pagreičio pradinių duomenų įtakos atsakų trimis skirtingomis kryptimis jungimas turi būti atliekamas, traukiant atskirų atsakų kvadratų sumos kvadratinę šaknį. Taikytina praktika, kai horizontalaus judėjimo pradiniai duomenys apibrėžiami dviejų horizontalių ortogonalių krypčių atstojamąja ir yra jungiami su vertikalaus judėjimo duomenimis, siekiant nustatyti atsaką, turintį blogiausius padarinius. 130. Laiko istorijos metodu analizuojamos sistemos konstrukcijų atsakas turi būti apskaičiuojamas kaip laiko funkcija tiesiogiai arba transformavus į modalines koordinates (tik tiesinių modelių atveju). Pradiniai judėjimo duomenys turi būti išreikšti pagreičio tam tikrame grunto arba pastato aukštyje realių arba dirbtinių laikinių diagramų grupe, pasirinkta taip, kad tinkamai aprašytų projektinį atsako spektrą ir kitas seisminio pavojaus charakteristikas (pvz., trukmę). 131. Turi būti pasirinktas tinkamas integravimo žingsnis, atitinkantis rezultatų detalumo reikalavimus bei bendrąsias modeliavimo prielaidas (pvz., elementų tinklo tankį). 132. Netiesinei analizei skirtingų apkrovų kombinacijų tiesinė rezultatų kombinacija nebegalioja. Šiais atvejais turi būti naudojamos tinkamai validuotos konservatyvios gaubiamosios procedūros. 133. Metodai, besiremiantys analize stamantrumo rodiklių, taikomų arba tiesiškai įvertintoms vidinėms jėgoms, arba pradinių duomenų spektrui, 1 ir 3 seisminei kategorijai priklausantiems komponentams, turi būti naudojami tik patikrinimui atlikti. 2 ir 4 seisminei kategorijai priklausantiems komponentams, kur tinkama, gali būti naudojamos supaprastintos, plastiškumo rodiklių įvertinimu pagrįstos procedūros, bet jų vertės turi būti pagrįstos arba bandymų rezultatais, arba analize. Grindų atsako spektro įvertinimas 134. Grindų atsako spektras, kuris paprastai naudojamas kaip pradiniai seisminiai duomenys įrangai projektuoti, turi būti gaunamas remiantis konstrukcijų atsaku į projektinį grunto judėjimą. Struktūrinės analizės pradiniai duomenys turi būti realios arba dirbtinės judėjimo istorijos, kuriomis remiantis gaunamas atsako spektras yra tiek konservatyvus, kiek ir atsako spektras į projektinį grunto judėjimą. 135. Kaip alternatyva projektiniam grindų atsako spektrui apskaičiuoti gali būti naudojami tiesioginiai metodai, darant supaprastintas inžinerines prielaidas dėl laisvo lauko grunto judėjimo ryšio su grindų atsako spektru. Projektinis grindų atsako spektras – tai grin …