Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius
Lietuvių
ČeštinaDeutschFrançaisEspañolPolskiItalianoNederlandsÖsterreichBelgiquePortuguêsSvenskaDanskSuomiSlovenčinaIrelandMagyarEestiLatviešuSlovenščinaHrvatskiΚύπροςMaltiRomânăΕλληνικάLuxembourgБългарски
Lietuvių

Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas dėl ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymo nr. 432 „dėl įrangos

Apie ką šis teisės aktas?

Šis teisės aktas iš dalies keičia ankstesnį įsakymą dėl Techninio reglamento, susijusio su įranga ir apsaugos sistemomis, naudojamomis potencialiai sprogioje aplinkoje, patvirtinimo. Jis nustato saugos reikalavimus, atitikties įvertinimo procedūras ir rinkos priežiūros reikalavimus tokiai įrangai.

Kam taikoma: Gamintojams ir jų įgaliotiesiems atstovams, teikiantiems įrangą ir apsaugos sistemas, skirtas naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje; Ūkio ministerijai ir Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, atsakingoms už šio reglamento įgyvendinimą ir priežiūrą.

Svarbiausia

Šalis
Lietuva
Teisės sritis
Kiti teisės aktai
Straipsniai
14
Šaltinis
e-seimas.lrs.lt
Tekstas gautas
Paaiškinimas atnaujintas

Ką reguliuoja šis teisės aktas?

  • Įrangos ir apsaugos sistemų, skirtų naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, saugą.
  • Vartotojų ir galutinių naudotojų interesų apsaugą, susijusią su šia įranga.
  • Svarbiausius saugos reikalavimus, atitikties įvertinimo procedūras ir rinkos priežiūros reikalavimus įrangai, apsaugos sistemoms bei kartu naudojamiems prietaisams ir sudėtinėms dalims, teikiamoms į rinką ir/arba naudoti.
  • Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB perkėlimą į nacionalinę teisės sistemą.

Kam taikomas šis teisės aktas?

  • Gamintojams ir jų įgaliotiesiems atstovams, teikiantiems įrangą ir apsaugos sistemas, skirtas naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje.
  • Ūkio ministerijai ir Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, atsakingoms už šio reglamento įgyvendinimą ir priežiūrą.

Kokie yra pagrindiniai punktai?

  • Reglamentas taikomas įrangai ir apsaugos sistemoms, skirtoms naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, taip pat saugos, valdymo ir reguliavimo prietaisams, reikalingiems užtikrinti saugų veikimą esant sprogimo pavojui.
  • Įranga ir apsaugos sistemos turi atitikti svarbiausiuosius nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimus, nurodytus Reglamento 2 priede.
  • Įranga, apsaugos sistemos ir prietaisai, atitinkantys Reglamento reikalavimus, turi turėti EB atitikties deklaraciją ir CE žymėjimą.
  • Reglamentas netaikomas medicinos prietaisams, įrangai, kur sprogimo pavojus kyla tik dėl sprogiųjų ar nestabiliųjų cheminių medžiagų, buityje naudojamai įrangai, asmeninėms apsauginėms priemonėms, jūrų laivams, mobiliesiems pakrantės įrenginiams ir transporto priemonėms (išskyrus motorines transporto priemones, skirtas naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje).

Kiti teisės aktai

8
Šis įstatymas reguliuoja autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, taip pat gretutines teises, susijusias…
Настоящее Постановление частично изменяет ранее принятое постановление Правительства Литовской Республики от 12 мая…
Этот закон регулирует порядок засекречивания, хранения, использования и рассекречивания информации, составляющей…
Lietuvos Respublikos seimas
Этот закон регулирует порядок засекречивания, хранения, использования и рассекречивания информации, составляющей…
Nutarimas dėl žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedo patvirtinimo 2008 m. liepos 23 d. Nr. 789 Vilnius…
Настоящий Закон регулирует порядок засекречивания, хранения, использования и рассекречивания информации, составляющей…
Настоящий Закон регулирует порядок засекречивания, хранения, использования и рассекречивания информации, составляющей…

Kiti teisės aktai

Įstatymo tekstas

Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŪKIO MINISTRO 1999 M. GRUODŽIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 432 „DĖL ĮRANGOS IR APSAUGOS SISTEMŲ, NAUDOJAMŲ POTENCIALIAI SPROGIOJE APLINKOJE, TECHNINIO REGLAMENTO TVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO 2002 m. gegužės 31 d. Nr. 184 Vilnius Atsižvelgdamas į Europos Komisijos ekspertų pastabas, iš dalies pakeičiu ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 432 „Dėl Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 7-198):

1.Išdėstau nauja redakcija 1 punktu patvirtintą Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninį reglamentą (pridedama).
2.Išdėstau 2 punktą taip: „2. Nustatau, kad naujos redakcijos Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamentas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.“ ŪKIO MINISTRAS PETRAS ČĖSNA PATVIRTINTA ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432 (ūkio ministro 2002 m gegužės 31 d. įsakymo Nr. 184 redakcija) ĮRANGOS IR APSAUGOS SISTEMŲ, NAUDOJAMŲ POTENCIALIAI SPROGIOJE APLINKOJE, TECHNINIS REGLAMENTAS Reglamento paskirtis Šis techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas įrangos ir apsaugos sistemų, skirtų naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, saugai, vartotojų bei galutinių naudotojų interesų apsaugai. Reglamentas nustato teikiamos į rinką ir/ar teikiamos naudoti galutiniam vartotojui įrangos ir apsaugos sistemų bei kartu naudojamų prietaisų ir sudėtinių dalių, skirtų naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, svarbiausius saugos reikalavimus, atitikties šiems reikalavimams įvertinimo procedūras bei rinkos priežiūros reikalavimus. Įrangai ir apsaugos sistemoms, skirtoms naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, bei kartu naudojamiems prietaisams ir sudėtinėms dalims teikti į Europos Bendrijos (toliau – EB) rinką turi būti parengtas Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, protokolas dėl pramonės gaminių pripažinimo ir atitikties įvertinimo (toliau – Europos sutarties protokolas).

Reglamentas parengtas perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m. kovo 23 d. direktyvą 94/9/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su įrangos ir apsaugos sistemų, skirtų naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, suderinimo“ į nacionalinę teisės sistemą.

I SKYRIUS

Taikymo sritis, pateikimas į rinką ir laisvas judėjimas

1 straipsnis

1.Reglamentas taikomas įrangai ir apsaugos sistemoms, skirtoms naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje.
2.Reglamentas taip pat taikomas saugos, valdymo ir reguliavimo prietaisams, skirtiems naudoti už potencialiai sprogios aplinkos ribų, tačiau reikalingiems arba padedantiems užtikrinti įrangos ir apsaugos sistemų saugų veikimą esant sprogimo pavojui.
3.Reglamente vartojami šie apibrėžimai:
1)įranga ir apsaugos sistemos, skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje:
a)įranga – tai mašinos, aparatai, stacionarieji ar mobilieji prietaisai, valdymo įtaisai ir jų kontrolės bei matavimo prietaisai, aptikimo ar įspėjimo sistemos, kurios atskirai ar sujungus skirtos energijai ir/ar apdirbamosioms medžiagoms gauti, gaminti, perduoti, saugoti, matuoti, valdyti bei paversti, ir kurios gali sukelti sprogimą dėl juose esančių potencialių uždegimo šaltinių;
b)apsaugos sistemos – tai prietaisai, kitokie nei aukščiau apibrėžtos įrangos sudėtinės dalys, kurie skirti nedelsiant sustabdyti prasidedantį sprogimą ir/ar apriboti sprogimo efektyvumo diapazoną ir kurie atskirai teikiami į rinką naudoti kaip savarankiškos sistemos;
c)sudėtinės dalys – tai bet kurie gaminiai, būtini įrangos ir apsaugos sistemų saugiam veikimui, bet negalintys savarankiškai funkcionuoti;
2)sprogioji aplinka – tai degiųjų medžiagų dujų, garų, rūko ar dulkių pavidalo mišinys su oru esant atmosferos sąlygoms, kuriame, įvykus uždegimui, degimas išplinta po visą nesudegusį mišinį;
3)potencialiai sprogi aplinka – tai aplinka, kuri dėl vietos ir veiklos sąlygų gali tapti sprogi;
4)įrangos grupės ir kategorijos:
a)I įrangos grupei priskiriama įranga, skirta naudoti kasyklų požeminėse dalyse ir tokiose šių kasyklų antžeminių įrenginių dalyse, kuriose galimas pavojus dėl kasyklų dujų ir/ar degiųjų dulkių;
b)II įrangos grupei priskiriama įranga, skirta naudoti kitose vietose, kur gali kilti pavojus dėl sprogiosios aplinkos;
c)įrangos kategorijos, nustatant reikalaujamą apsaugos lygį, aprašytos Reglamento 1 priede. Įranga ir apsaugos sistemos gali būti suprojektuotos specialiai sprogiajai aplinkai. Šiuo atveju jos turi būti atitinkamai pažymėtos;
5)naudojimas pagal paskirtį – tai įrangos, apsaugos sistemų ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų naudojimas atsižvelgiant į įrangos grupę, kategoriją ir su visą gamintojo pateiktą informaciją, kuri reikalinga įrangai, apsaugos sistemoms bei prietaisams saugiai veikti.
4.Reglamentas netaikomas:
1)medicinos prietaisams, skirtiems naudoti medicininėje aplinkoje;
2)įrangai ir apsaugos sistemoms, jeigu sprogimo pavojus kyla tik dėl sprogiųjų ar nestabiliųjų cheminių medžiagų buvimo;
3)įrangai, naudojamai buityje ir nekomercinėje aplinkoje, kur potencialiai sprogi aplinka retai gali susidaryti tiktai dėl atsitiktinio dujinio kuro nutekėjimo;
4)asmeninėms apsauginėms priemonėms, patenkančioms į techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 69 „Dėl techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1967) taikymo sritį. Techninis reglamentas „Asmeninės apsauginės priemonės“ parengtas įgyvendinant Europos Tarybos direktyvą 89/686/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, suvienodinimo“;
5)jūrų laivams, mobiliesiems pakrantės įrenginiams, šiuose laivuose ir įrenginiuose esančiai įrangai;
6)transporto priemonėms, t. y. motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms, skirtoms keleiviams gabenti oru, keliais, geležinkeliais ar vandeniu, taip pat transporto priemonėms, jeigu jos skirtos kroviniams gabenti oru, keliais, geležinkeliais ar vandeniu. Tačiau Reglamentas taikomas motorinėms transporto priemonėms, skirtoms naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje;
7)įrangai, išvardytai EB steigimo sutarties konsoliduotos versijos 296 straipsnio 1 (b) dalyje.

2 straipsnis

1.Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) turi imtis visų reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad įranga, apsaugos sistemos, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys, kurioms taikomas Reglamentas, būtų teikiamos į rinką ir teikiamos naudoti galutiniam vartotojui tik tuo atveju, jeigu jos tinkamai įrengtos, prižiūrimos bei naudojamos tam tikslui, kuriam skirtos, nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai, o kur susiję – naminiams gyvūnams ar turtui.
2.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, laikydamasi Europos Bendrijos steigimo sutarties, turi teisę nustatyti reikalavimus, būtinus žmonių, ypač darbuotojų, naudojančių įrangą, apsaugos sistemas ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus, saugai užtikrinti su sąlyga, jog ši įranga, apsaugos sistemos ir minėti prietaisai nebus keičiami Reglamente nenustatytais būdais.
3.Negalima trukdyti demonstruoti prekybos mugėse, parodose, pristatymuose ir t. t. įrangą, apsaugos sistemas, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sudėtines dalis, neatitinkančias Reglamento nuostatų, su sąlyga, jeigu matomas ženklas aiškiai parodo, kad ši įranga, apsaugos sistemos, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys neatitinka Reglamento ir neskirtos parduoti tol, kol gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas nepasieks jų atitikties Reglamentui. Demonstravimų metu būtina imtis reikalingų priemonių žmonių saugai užtikrinti.

3 straipsnis

Įranga, apsaugos sistemos, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys, kurioms taikomas Reglamentas, atsižvelgiant į jų naudojimą pagal paskirtį, turi atitikti jiems taikomus ir Reglamento 2 priede pateiktus svarbiausiuosius nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimus.

4 straipsnis

1.Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Ne maisto produktų inspekcija) neturi drausti, riboti ar trukdyti teikti į rinką ir/ar teikti naudoti galutiniam vartotojui Lietuvos Respublikoje įrangą, apsaugos sistemas, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus, kurie atitinka Reglamento reikalavimus.
2.Taip pat Ne maisto produktų inspekcija neturi drausti, riboti ar trukdyti teikti į rinką sudėtines dalis, kurios turi pridėtą 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą rašytinį atitikties patvirtinimą ir skirtos inkorporuoti į Reglamente apibrėžtą įrangą ar apsaugos sistemas.

5 straipsnis

1.Ne maisto produktų inspekcija turi laikyti atitinkančiais visas Reglamento nuostatas, įskaitant taikomas II skyriuje nurodytas atitikties įvertinimo procedūras:
1)įrangą, apsaugos sistemas ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus, kurie turi pridėtą Reglamento 10 priede nurodytą EB atitikties deklaraciją ir 10 straipsnyje nustatytą CE žymėjimą;
2)4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sudėtines dalis, kurios turi pridėtą 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą rašytinį atitikties patvirtinimą.
2.Nesant darniųjų standartų, Ūkio ministerija turi imtis reikiamų priemonių supažindinti suinteresuotas šalis su galiojančiais Lietuvos Respublikos techniniais standartais ir specifikacijomis, kurios laikomos svarbiomis arba reikalingomis tinkamai įvykdyti Reglamento 2 priede nurodytus svarbiausiuosius nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimus.
3.Jeigu Lietuvos standartas, perimantis Europos darnųjį standartą, kurio nuorodinis žymuo buvo paskelbtas žurnale Official Journal of the European Communities, apima vieną ar daugiau svarbiausiųjų nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimų, sukonstruota pagal šį standartą įranga, apsaugos sistemos, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys turi būti laikomos atitinkančiomis joms taikomus svarbiausiuosius nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimus.
4.Lietuvos Respublikos standartizacijos institucija turi:
1)skelbti savo periodiniame leidinyje Lietuvos Respublikos standartų, kuriais perimti Europos darnieji standartai, nuorodinius žymenis;
2)imtis tinkamų priemonių, kurios suteiktų galimybę socialiniams partneriams dalyvauti Europos darniųjų standartų rengimo ir jų monitoringo procese Lietuvos Respublikoje.

6 straipsnis

1.Jeigu Ne maisto produktų inspekcija ar Europos Komisija mano, kad 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti Europos darnieji standartai nevisiškai atitinka susietus 3 straipsnyje nurodytus svarbiausiuosius nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimus, Europos Komisija ar Ne maisto produktų inspekcija, nurodydamos neatitikimo priežastis, turi pateikti svarstyti klausimą pagal direktyvą 98/34/EB „Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti informavimo nuostatų tvarką techninių standartų ir reglamentų srityje“ (keitinys pagal direktyvą 98/48/EB) įkurtam komitetui (toliau – Komitetas). Komitetas turi nedelsdamas pateikti savo nuomonę. Europos Komisija, gavusi Komiteto nuomonę, turi pranešti valstybėms narėms, ar būtina tuos standartus išbraukti iš paskelbtos informacijos, nurodytos 5 straipsnio 3 dalyje.
2.Europos Komisija, siekdama užtikrinti vienodą Reglamentu įgyvendinamos direktyvos taikymą praktikoje, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gali patvirtinti bet kurią tinkamą priemonę.
3.Nuolatinis komitetas, sudarytas iš valstybių narių paskirtų atstovų ir pirmininkaujamas Europos Komisijos atstovo, turi padėti Europos Komisijai. Jis turi parengti savo procedūrines taisykles. Europos Komisijos atstovas turi pateikti Nuolatiniam komitetui svarstyti norimų priimti priemonių projektus. Nuolatinis komitetas turi pareikšti savo nuomonę dėl pateiktų priemonių projektų per laikotarpį, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgęs į klausimo svarbą, o jeigu būtina, taikydamas balsavimą. Nuolatinio komiteto nuomonė turi būti įforminta protokolu, ir kiekviena valstybė narė turi teisę prašyti, kad jos nuomonė būtų įrašyta protokole. Europos Komisija turi atsižvelgti į visa, kas galima, pateiktoje Nuolatinio komiteto nuomonėje. Ji turi informuoti Nuolatinį komitetą, kokiu būdu buvo atsižvelgta į jo nuomonę.
4.Nuolatinis komitetas taip pat gali nagrinėti bet kurį pirmininko pateiktą klausimą, susijusį su Reglamentu įgyvendinamos direktyvos taikymu, inicijuotą jo paties arba valstybės narės prašymu.
5.Ne maisto produktų inspekcija šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas nuostatas turi taikyti Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare.
6.Papildžius Europos sutarties protokolą nauju priedu, apimančiu pramonės produktus, patenkančius į Reglamento taikymo sritį, Ne maisto produktų inspekcija pagal minėtą protokolą turi taikyti apsaugos straipsnio nuostatas, susijusias su darniaisiais standartais.

7 straipsnis

1.Jeigu Ne maisto produktų inspekcija nustato, jog įranga, apsaugos sistemos ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai, turintys CE atitikties žymėjimą bei naudojami pagal paskirtį, taip pat 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys, turinčios rašytinį atitikties patvirtinimą, gali kelti pavojų žmonių saugai, o kur susiję – naminiams gyvūnams ar turtui, ji turi imtis visų reikiamų priemonių, kad pašalintų šią įrangą, apsaugos sistemas, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus bei 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sudėtines dalis iš rinkos, uždraustų juos teikti į rinką ir/ar teikti naudoti galutiniam vartotojui ar apribotų jų laisvą judėjimą.

Ne maisto produktų inspekcija turi nedelsdama informuoti Europos Komisiją apie kiekvieną tokią priemonę ir nurodyti savo sprendimų priežastis, ypač ar neatitikimas yra dėl to, kad:

1)nesilaikoma 3 straipsnyje nurodytų svarbiausiųjų nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimų;
2)klaidingai taikomi 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti standartai;
3)5 straipsnio 3 dalyje nurodyti standartai turi netikslumų.
2.Europos Komisija turi nedelsdama pradėti konsultuotis su suinteresuotomis šalimis. Jeigu po šių konsultacijų Europos Komisija mano, kad priemonė yra pateisinta, ji turi nedelsdama apie tai informuoti Ne maisto produktų inspekciją, kuri inicijavo šią priemonę, ir kitas valstybes nares. Jeigu ir po tokių konsultacijų Europos Komisija mano, kad priemonė yra pateisinta, ji turi nedelsdama vėl apie tai informuoti Ne maisto produktų inspekciją, kuri inicijavo šią priemonę, bei gamintoją arba jo įgaliotąjį atstovą, įsteigtą EB ar Lietuvos Respublikoje. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje minėtas sprendimas grindžiamas standartų netikslumais ir jeigu Ne maisto produktų inspekcija dėl priimto sprendimo laikosi savo nuostatos, Europos Komisija turi nedelsdama pranešti Nuolatiniam komitetui inicijuoti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas procedūras.
3.Jeigu reikalavimų neatitinkanti įranga, apsaugos sistemos ar 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai turi CE atitikties žymėjimą, Ne maisto produktų inspekcija turi imtis tinkamų veiksmų prieš padariusį šį žymėjimą asmenį(-is) ir apie tai pranešti Europos Komisijai bei kitoms valstybėms narėms.
4.Europos Komisija užtikrina, kad valstybės narės būtų informuojamos apie šios procedūros eigą bei rezultatus.
5.Tik Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, Ne maisto produktų inspekcija turi taikyti šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas nuostatas. Papildžius Europos sutarties protokolą nauju priedu, apimančiu pramonės produktus, patenkančius į Reglamento taikymo sritį, Ne maisto produktų inspekcija pagal minėtą protokolą turi taikyti apsaugos straipsnio nuostatas, susijusias su pramonės produktais. Iki šios sąlygos bus įvykdytos, Ne maisto produktų inspekcija turi:
1)sekti ir tikrinti, kad teikiama į rinką ir/ar teikiama naudoti galutiniam vartotojui įranga, apsaugos sistemos, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys atitiktų Reglamento nuostatas;
2)kai būtina, taikyti koreguojančius veiksmus atitikčiai įtvirtinti. Prieš taikant koreguojantį veiksmą, turi būti pranešta susijusiai šaliai, ir jeigu klausimas nėra skubus, duota galimybė išsiaiškinti;
3)jeigu nustato, kad įranga, apsaugos sistemos ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai, turintys CE atitikties žymėjimą, taip pat 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys, turinčios rašytinį atitikties patvirtinimą, neatitinka Reglamento nuostatų ir dėl to CE žymėjimas ar rašytinis atitikties patvirtinimas padarytas neteisėtai, įteikti gamintojui, jo Lietuvos Respublikoje įsisteigusiam įgaliotajam atstovui ar importuotojui įspėjimą dėl Reglamento pažeidimo ir įpareigoti juos iki įspėjime nurodytos datos pasiekti, kad įranga, apsaugos sistemos, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys atitiktų Reglamento nuostatas. Laiku nepašalinus neatitikimo, uždrausti teikti į rinką ir/ar teikti naudoti galutiniam vartotojui įrangą, apsaugos sistemas, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sudėtines dalis bei užtikrinti jų pašalinimą iš rinkos;
4)bendradarbiauti su gamintojais ar jų Lietuvos Respublikoje įsisteigusiais įgaliotaisiais atstovais bei importuotojais.

II SKYRIUS

Atitikties įvertinimo procedūros

8 straipsnis

1.Įrangai, įskaitant, jeigu būtina, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus, turi būti taikomos šios atitikties įvertinimo procedūros:
1)I ir II grupės M1 ir 1 kategorijos įranga;

Gamintojas, EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kad padarytų CE žymėjimą, turi atlikti EB tipo tyrimą, nurodytą Reglamento 3 priede, ir po to taikyti:

–gamybos kokybės užtikrinimo procedūrą, nurodytą Reglamento 4 priede, arba
–produkto patikrinimo procedūrą, nurodytą Reglamento 5 priede;
2)I ir II grupės M2 ir 2 kategorijos įranga:
a)vidaus degimo varikliams ir elektrotechnikos gaminiams, patenkantiems į šias įrangos grupes bei kategorijas, gamintojas, EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kad padarytų CE žymėjimą, turi atlikti EB tipo tyrimą, nurodytą Reglamento 3 priede, ir po to taikyti:
–atitikties tipui procedūrą, nurodytą Reglamento 6 priede, arba
–produkto kokybės užtikrinimo procedūrą, nurodytą Reglamento 7 priede;
b)kitiems gaminiams, patenkantiems į šias įrangos grupes bei kategorijas, gamintojas, EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kad padarytų CE žymėjimą, turi taikyti gamybos vidinio valdymo procedūrą, nurodytą Reglamento 8 priede, ir perduoti techninių dokumentų bylą, nurodytą Reglamento 8 priedo 3 punkte, paskelbtajai įstaigai, kuri turi kaip galima greičiau pranešti apie jos gavimą ir ją saugoti;
3)II grupės 3 kategorijos įrangai gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kad padarytų CE žymėjimą turi taikyti gamybos vidinio valdymo procedūrą, nurodytą Reglamento 8 priede;
4)taip pat I ir II grupės įrangai vietoje šios dalies 1, 2 ir 3 punkte nustatytų procedūrų gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kad padarytų CE žymėjimą, gali taikyti EB vieneto patikrinimo procedūrą, nurodytą Reglamento 9 priede.
2.Savarankiškų apsaugos sistemų atitikčiai įvertinti turi būti taikomos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytos nuostatos.
3.4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sudėtinėms dalims turi būti taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros, išskyrus CE žymėjimą. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas turi parengti rašytinį atitikties patvirtinimą, deklaruojantį sudėtinių dalių atitiktį joms taikomoms Reglamento nuostatoms bei nurodantį jų charakteristikas ir kaip jos turi būti inkorporuotos į įrangą ar apsaugos sistemas, kad užbaigta įranga ar apsaugos sistemos atitiktų joms taikomus svarbiausiuosius nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimus.
4.Taip pat gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kad padarytų CE žymėjimą dėl Reglamento 2 priedo 1.3.7 punkte nurodytų saugos aspektų, gali taikyti vidinę gamybos valdymo procedūrą, nurodytą Reglamento 8 priede.
5.Nepaisydama šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų, Ūkio ministerija, esant tinkamai pagrįstam prašymui, gali leisti teikti į rinką ir/ar teikti naudoti galutiniam vartotojui Lietuvos Respublikoje įrangą, apsaugos sistemas ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus, kuriems netaikytos minėtų dalių nuostatos ir kurie naudojami siekiant užtikrinti apsaugą.
6.Dokumentai ir raštai, susiję su šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytomis procedūromis, turi būti rengiami valstybės narės, kurioje šios procedūros taikomos, valstybine arba lietuvių kalba, arba paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai priimtina kalba.
7.Jeigu įranga, apsaugos sistemos ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai taip pat priklauso kitiems techniniams reglamentams, įgyvendinantiems su kitais aspektais susijusias EB direktyvas, kurios taip pat nustato CE žymėjimą, nurodytą 10 straipsnyje, šis žymėjimas turi nurodyti, kad įranga, apsaugos sistemos ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai taip pat laikomi atitinkančiais šių kitų techninių reglamentų, įgyvendinančių EB direktyvas, nuostatas.

Tačiau kai vienas ar daugiau šių techninių reglamentų, įgyvendinančių EB direktyvas, leidžia gamintojui pereinamuoju laikotarpiu pasirinkti, kurį susitarimą taikyti, CE žymėjimas turi rodyti atitiktį tik gamintojo taikytiems techniniams reglamentams. Šiuo atveju taikytų EB direktyvų duomenys, paskelbti žurnale Official Journal of the European Communities ar „Valstybės žiniose“, turi būti pateikti techninių reglamentų, įgyvendinančių EB direktyvas, reikalaujamuose ir su įranga, apsaugos sistemomis bei 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais prietaisais pateikiamuose dokumentuose, pranešimuose ar instrukcijose.

9 straipsnis

1.Valstybė narė turi pranešti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms įstaigas, kurias ji paskyrė vykdyti procedūras, nurodytas 8 straipsnyje, ir konkrečius tikslus, kuriuos vykdyti paskirtos šios įstaigos, bei atpažinimo numerius, prieš tai suteiktus Europos Komisijos šioms įstaigoms. Europos Komisija turi pranešti paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų sąrašą kartu su jų atpažinimo numeriais bei tikslais, kuriuos įgyvendinti jos paskirtos, žurnale Official Journal of the European Communities. Europos Komisija turi užtikrinti, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.
2.Valstybė narė, įvertindama paskirtas įstaigas, kurias ji numatė pranešti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, turi taikyti kriterijus, nustatytus 11 priede. Įstaigos, atitinkančios įvertinimo kriterijus, nustatytus tinkamuose darniuosiuose standartuose, turi būti laikomos atitinkančiomis šiuos kriterijus.
3.Valstybė narė, kuri patvirtino įstaigą, turi šį patvirtinimą atšaukti, jeigu ji nustato, kad įstaiga neatitinka kriterijų, nurodytų 11 priede. Apie tai ji nedelsdama turi informuoti Europos Komisiją ir kitas valstybes nares.
4.Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare ar papildžius Europos sutarties protokolą nauju priedu, apimančiu pramonės produktus, patenkančius į Reglamento taikymo sritį, Ūkio ministerija, atsižvelgdama į 8 straipsnyje nustatytų įrangos, apsaugos sistemų, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų sudėtinių dalių atitikties įvertinimo paslaugų poreikį bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos paskyrimo ekonominį tikslingumą, turi taikyti 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas nuostatas ir pagal minėtą protokolą vykdyti kitus su paskirtosiomis įstaigomis susijusius reikalavimus.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įstaigą paskirti Lietuvos Respublikoje ekonomiškai netikslinga, įrangos, apsaugos sistemų, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų sudėtinių dalių gamintojas arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas 8 straipsnyje nustatytas ir minėtiems gaminiams taikomas atitikties įvertinimo procedūras turi atlikti kitų valstybių narių paskelbtosiose (notifikuotose) atitikties įvertinimo įstaigose.

III SKYRIUS

CE atitikties žymėjimas

10 straipsnis

1.CE atitikties žymėjimą turi sudaryti inicialai „CE“, kurių žymėjimo forma pateikta 10 priede. Po CE žymėjimo turi eiti paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atpažinimo numeris, jeigu ši įstaiga įtraukta į gamybos valdymo procedūrą.
2.Papildomai prie 2 priedo 1.1.5 punkto nuostatų įrangos, apsaugos sistemų ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų CE žymėjimas turi būti aiškus, matomas, įskaitomas ir nenutrinamas.
3.Draudžiamas įrangos, apsaugos sistemų ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų žymėjimas, galintis klaidinti trečiąsias šalis CE žymėjimo reikšme ir forma. Kitas žymėjimas gali būti padarytas ant įrangos, apsaugos sistemų ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų, jeigu juo nebloginamas CE žymėjimo matomumas ir aiškumas.

11 straipsnis1. Neprieštaraudama 7 straipsniui:

1)Ne maisto produktų inspekcija, nustačiusi, kad CE žymėjimas atliktas neteisėtai, turi įpareigoti gamintoją arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtą jo įgaliotąjį atstovą pasiekti, kad gaminys atitiktų su CE žymėjimu susijusias nuostatas ir nebūtų pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje nustatytos sąlygos;
2)jeigu neatitikimas tęsiasi, Ne maisto produktų inspekcija turi imtis visų tinkamų priemonių, kad apribotų ar uždraustų nagrinėjamą gaminį teikti į rinką arba užtikrintų, kad jis būtų pašalintas iš rinkos 7 straipsnyje išdėstyta tvarka.
2.Tik Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, Ne maisto produktų inspekcija turi taikyti šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Papildžius Protokolą prie Europos sutarties dėl atitikties įvertinimo nauju priedu, apimančiu pramonės produktus, patenkančius į Reglamento taikymo sritį, Ne maisto produktų inspekcija pagal minėtą protokolą turi taikyti apsaugos straipsnio nuostatas, susijusias su pramonės produktais.

IV SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

12 straipsnis

Kiekvienas pagal Reglamentą priimamas sprendimas, kuris riboja arba draudžia teikti į rinką ir/ar teikti naudoti galutiniam vartotojui arba reikalauja pašalinti iš rinkos įrangą, apsaugos sistemas, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sudėtines dalis, turi būti tinkamai ir detaliai pagrįstas. Toks sprendimas turi būti nedelsiant praneštas susietai šaliai, taip pat informuojant ją apie teisines priemones, kurių ji gali imtis pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, ir nurodant, kiek laiko tos priemonės galioja.

13 straipsnis

Reglamentą taikančios šalys visą informaciją, gautą vykdant savo uždavinius, turi laikyti konfidencialia. Ši nuostata netaikoma valstybių narių bei jų valdžios institucijų ir paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų įsipareigojimams dėl tarpusavio informavimo ir perspėjimų platinimo.

14 straipsnis

Vadovaujantis EB direktyvomis 76/117/EEB „Dėl suderinimo valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechnine įranga, naudojama potencialiai sprogioje aplinkoje“ (nukrypimai pagal direktyvą 82/130/EEB), 79/196/EEB „Dėl suderinimo valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechnine įranga, naudojama potencialiai sprogioje aplinkoje ir taikoma nustatytiems apsaugos tipams“ (nukrypimai pagal direktyvą 82/130/EEB ir keitiniai pagal direktyvas 84/47/EEB, 88/665/EEB, 90/487/EEB 97/53/EEB), 82/130/EEB „Dėl suderinimo valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechnine įranga, naudojama potencialiai sprogioje aplinkoje kasyklose, jautriose kasyklų dujoms“ (keitiniai pagal direktyvas 88/35/EEB, 91/269/EEB, 94/44/EEB, 98/65/EEB), iki 2003 m. birželio 30 d. iš valstybių narių į Lietuvos rinką leidžiama teikti:

1)elektrotechninę įrangą, skirtą naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje ir taikomą nustatytiems apsaugos tipams, pažymėtą 12 priede nurodytu skiriamuoju EB ženklu ir turinčią valstybės narės patvirtintosios įstaigos išduoto atitikties sertifikato, patvirtinančio jos atitiktį 13 priede nurodytiems darniesiems standartams, kopiją ar kopiją valstybės narės patvirtintosios įstaigos išduoto kontrolės sertifikato, patvirtinančio, kad minėta elektrotechninė įranga teikia saugos lygį, mažiausiai lygiavertį saugos lygiui, nustatytam 13 priede nurodytuose darniuosiuose standartuose;
2)elektrotechninę įrangą, naudojamą potencialiai sprogioje aplinkoje kasyklose, jautriose kasyklų dujoms, pažymėtą 14 priede nurodytu skiriamuoju EB ženklu ir turinčią valstybės narės patvirtintosios įstaigos išduoto atitikties sertifikato, patvirtinančio jos atitiktį 15 priede nurodytiems darniesiems standartams, turintiems 16 priede nurodytus keitimus, kopiją ar kopiją valstybės narės patvirtintosios įstaigos išduoto kontrolės sertifikato, patvirtinančio, kad minėta elektrotechninė įranga teikia saugos lygį, mažiausiai lygiavertį saugos lygiui, nustatytam 15 priede nurodytuose darniuosiuose standartuose, turinčiuose 16 priede nurodytus keitimus. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 1 priedas ĮRANGOS GRUPIŲ KLASIFIKAVIMO Į KATEGORIJAS KRITERIJAI 1. I įrangos grupė.

1.1. M1 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota, o kur būtina, aprūpinta papildomomis specialiomis apsaugos priemonėmis taip, kad galėtų funkcionuoti pagal gamintojo nustatytus parametrus ir užtikrinti labai aukštą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga skirta naudoti kasyklų požeminėse dalyse ir tokiose šių kasyklų antžeminių įrenginių dalyse, kuriose yra pavojus dėl kasyklų dujų ir/ar degiųjų dulkių. Reikalaujama, kad šios kategorijos įranga esant sprogiajai aplinkai išsaugotų funkcionalumą net įvykus su įranga susijusiems ypatingiems atsitikimams ir pasižymėtų šiomis apsaugos priemonėmis:

–sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antra nepriklausoma priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį,
–arba įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams, būtų užtikrinamas reikalingas apsaugos lygis.

Šios kategorijos įranga turi atitikti 2 priedo 2.1.1 punkte nurodytus papildomus reikalavimus.

1.2. M2 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota taip, kad galėtų funkcionuoti pagal gamintojo nustatytus parametrus ir užtikrinti aukštą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga skirta naudoti kasyklų požeminėse dalyse ir tokiose šių kasyklų antžeminių įrenginių dalyse, kuriose gali kilti pavojus dėl kasyklų dujų ir/ar degiųjų dulkių. Susidarius sprogiajai aplinkai, šiai įrangai turi būti išjungiamas elektros energijos tiekimas. Apsaugos priemonės, susijusios su šios kategorijos įranga, užtikrina reikalingą apsaugos lygį įprasto jos veikimo metu, taip pat susidarius žymiai sunkesnėms veikimo sąlygoms, ypač toms, kurios atsiranda dėl šiurkštaus valdymo ir aplinkos sąlygų pasikeitimo.

Šios kategorijos įranga turi atitikti 2 priedo 2.1.2 punkte nurodytus papildomus reikalavimus.

2.II įrangos grupė.

2.1. 1 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota taip, kad galėtų funkcionuoti pagal gamintojo nustatytus parametrus ir užtikrinti labai aukštą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga skirta naudoti tose vietose, kur sprogioji aplinka susidaro dėl oro ir dujų, garų, garų lašelių mišinių arba oro ir dulkių mišinių ir būna nuolat ilgais laiko periodais ar pasikartojančiais periodais. Taip pat šios kategorijos įranga turi užtikrinti reikalingą apsaugos lygį net įvykus su įranga susijusiems ypatingiems atsitikimams ir pasižymėti šiomis apsaugos priemonėmis:

–sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antra nepriklausoma priemonė užtikrina reikiamą apsaugos lygį, arba
–įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams, užtikrinamas reikalingas apsaugos lygis.

Šios kategorijos įranga turi atitikti 2 priedo 2.2 punkte nurodytus papildomus reikalavimus.

2.2. 2 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota taip, kad galėtų funkcionuoti pagal gamintojo nustatytus parametrus ir užtikrinti aukštą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga skirta naudoti tose vietose, kur sprogioji aplinka gali susidaryti atsitiktinai dėl oro ir dujų, garų, garų lašelių mišinių arba oro ir dulkių mišinių. Apsaugos priemonės, susijusios su šios kategorijos įranga, užtikrina reikalingą apsaugos lygį net esant dažniems trikdžiams ar įrangos gedimams, į kuriuos paprastai atsižvelgiama.

Šios kategorijos įranga turi atitikti 2 priedo 2.3 punkte nurodytus papildomus reikalavimus.

2.3. 3 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota taip, kad galėtų funkcionuoti pagal gamintojo nustatytus parametrus ir užtikrinti įprastą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga skirta naudoti tose vietose, kur dėl oro ir dujų, garų, garų lašelių mišinių arba oro ir dulkių mišinių sprogiosios aplinkos susidarymas mažai tikėtinas arba sprogioji aplinka gali susidaryti tik retai ir tik trumpą periodą. Įprasto veikimo metu šios kategorijos įranga užtikrina reikalingą apsaugos lygį.

Šios kategorijos įranga turi atitikti 2 priedo 2.4 punkte nurodytus papildomus reikalavimus. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 2 priedas SVARBIAUSIEJI NEKENKSMINGUMO SVEIKATAI IR SAUGOS REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU ĮRANGOS IR APSAUGOS SISTEMŲ, SKIRTŲ NAUDOTI POTENCIALIAI SPROGIOJE APLINKOJE, KONSTRUKCIJA IR GAMYBA Įžanginės pastabos 1. Privalu kiek galima greičiau atsižvelgti į greitai besikeičiančias technologines žinias ir jas nedelsiant panaudoti.

2.Svarbiausieji reikalavimai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems prietaisams, atsižvelgiant į sprogimo riziką, turi būti taikomi tiek, kiek jie reikalingi, kad šie prietaisai saugiai bei patikimai funkcionuotų ir veiktų.
1.Bendrieji įrangos ir apsaugos sistemų reikalavimai 1.1. Bendrieji reikalavimai.

1.1.1. Integruotos sprogimo saugos principai.

Įranga ir apsaugos sistemos, skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, turi būti sukonstruotos atsižvelgiant į integruotos sprogimo saugos požiūrį. Tuo vadovaudamasis gamintojas turi imtis šių priemonių:

–pirmiausia, jei galima, neleisti susidaryti sprogiajai aplinkai, kurią sukuria ar išleidžia pati įranga ir apsaugos sistemos;
–neleisti užsidegti sprogiajai aplinkai, atsižvelgiant į kiekvieno elektrinio ar neelektrinio uždegimo šaltinio susidarymą;
–jeigu vis dėlto įvyksta sprogimas, kuris gali tiesiogiai ar netiesiogiai kelti pavojų žmonėms bei galimais atvejais – naminiams gyvūnams ar turtui, tuojau pat jį sustabdyti ir/arba apriboti sprogimo liepsnos ir sprogimo slėgio dydį iki pakankamai saugaus lygio.

1.1.2. Siekiant kiek galima pašalinti pavojingas situacijas, įranga ir apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos ir pagamintos atlikus būtiną galimų veikimo gedimų analizę. Taip pat būtina atsižvelgti į kiekvieną argumentuotai tikėtiną jų klaidingo naudojimo atvejį.

1.1.3. Specialios tikrinimo ir priežiūros sąlygos.

Įranga ir apsaugos sistemos, kurioms taikomos specialios tikrinimo ir priežiūros sąlygos, turi būti konstruojamos ir gaminamos atsižvelgiant į šias sąlygas.

1.1.4. Supančios aplinkos sąlygos.

Įranga ir apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad galėtų išlaikyti esamas ir numatomas supančios aplinkos sąlygas.

1.1.5. Žymėjimas.

Ant įrangos ir apsaugos sistemų turi būti pažymėti šie būtini lengvai įskaitomi ir nenutrinami duomenys:

–gamintojo pavadinimas ir adresas;
–CE žymėjimas (10 priedo 1 punktas);
–serijos arba tipo žymuo;
–serijos numeris, jeigu jis yra;
–pagaminimo metai;
–nustatytas skiriamasis apsaugos nuo sprogimo ženklas, po kurio eina įrangos grupės ir kategorijos žymenys;
–II grupės įrangai raidė „G“ (jei sprogiąją aplinką sukelia dujos, garai ar garų lašeliai) ir/arba raidė „D“ (jei sprogiąją aplinką sukelia dulkės). Be to, kur reikalinga, turi būti pažymėta visa įrangos ir apsaugos sistemų saugiam darbui svarbi informacija.

1.1.6. Instrukcijos.

1.1.6.1. Kartu su kiekviena įranga ir apsaugos sistema turi būti pateikiamos instrukcijos, kuriose nurodyti šie būtini duomenys:

–trumpai pakartota informacija, kuria pažymėta įranga ir apsaugos sistema, išskyrus serijos numerį (žr. 1.1.5 punktą), kartu su bet kuria reikalinga papildoma informacija priežiūrai palengvinti (pavyzdžiui, importuotojo, remontininko adresas);
–nurodymai, susiję su atidavimo naudoti, naudojimo, surinkimo ir išardymo, priežiūros (eksploatacinės ir avarinio remonto), įrengimo bei reguliavimo sauga;
–kur reikalinga, pažymėtos pavojaus zonos prieš slėgio sumažinimo įtaisus;
–kur reikalinga, mokymo instrukcijos;
–detali informacija, leidžianti neabejojant nuspręsti, ar konkrečios kategorijos įrangą arba apsaugos sistemą galima saugiai naudoti numatytoje vietoje esant tikėtinoms veikimo sąlygoms;
–elektros ir slėgio parametrai, didžiausia paviršiaus temperatūra ir kiti ribiniai dydžiai;
–kur reikalinga, specialiosios naudojimo sąlygos, įskaitant galimus klaidingo naudojimo atvejus, kurie, kaip rodo patirtis, gali įvykti;
–kur reikalinga, įrankių, kurie gali būti montuojami prie įrangos arba apsaugos sistemų, svarbiausiosios charakteristikos.

1.1.6.2. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas turi parengti instrukcijas viena iš EB kalbų arba lietuvių kalba. Įrangos ir apsaugos sistemų atidavimo naudoti atveju kartu su jomis turi būti pateikiama instrukcija originalo kalba ir jos vertimas į tos valstybės, kurioje įranga ir apsaugos sistema bus naudojama, kalbą(-as). Šį vertimą į toje vietoje vartojamą kalbą turi padaryti gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas arba asmuo, pradedantis naudoti įrangą ir apsaugos sistemas. Nukrypstant nuo šio reikalavimo, priežiūros instrukcijos, kurias naudoja gamintojo arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigto jo įgaliotojo atstovo samdomi specialistai, gali būti parengtos viena iš EB kalbų, suprantama šiems specialistams.

1.1.6.3. Instrukcijose turi būti pateikti įrangai ar apsaugos sistemoms teikti naudoti, eksploatuoti, kontroliuoti, tikrinti veikimo tinkamumą, o kur reikia, remontuoti būtini brėžiniai ir schemos kartu su naudingais nurodymais, ypač dėl saugos.

1.1.6.4. Įrangą ar apsaugos sistemas aprašanti literatūra neturi prieštarauti instrukcijoms dėl saugos aspektų.

1.2. Medžiagų parinkimas.

1.2.1. Medžiagos, naudojamos įrangai ir apsaugos sistemoms gaminti, neturi sukelti sprogimo, atsižvelgiant į numatomus eksploatacinius apkrovimus.

1.2.2. Gamintojo nustatytose eksploatacinėse sąlygose tarp naudojamų medžiagų ir sprogios aplinkos sudėtinių dalių neturi būti galimybės įvykti reakcijoms, kurios pakenktų sprogimo saugai.

1.2.3. Medžiagos turi būti taip parinktos, kad numatomi jų charakteristikų ir jų suderinamumo sujungimuose su kitomis medžiagomis pokyčiai nesumažintų teikiamos apsaugos, ypač reikia atsižvelgti į medžiagų atsparumą korozijai ir dėvėjimuisi, elektros laidumą, mechaninį stiprumą, atsparumą senėjimui ir temperatūros svyravimų poveikį.

1.3. Konstravimas ir gamyba.

1.3.1. Įranga ir apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos ir pagamintos tinkamai atsižvelgus į sprogimo apsaugos technologines žinias taip, kad jos galėtų saugiai veikti visą joms nustatytą gyvavimo laiką.

1.3.2. Įmontuojamos į įrangą ir apsaugos sistemas arba naudojamos pakeitimui sudėtinės dalys turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad įrengtos pagal gamintojo nurodymus saugiai veiktų ir užtikrintų joms nustatytą sprogimo apsaugą.

1.3.3. Uždaros konstrukcijos ir nuotėkio apsauga.

Įrangai, iš kurios gali nutekėti degiosios dujos ar dulkės, kur tik galima, turi būti taikomos tik uždaros konstrukcijos. Jeigu įranga turi angų ar nesandarių sujungimų, jie, kiek įmanoma, turi būti sukonstruoti tokiu būdu, kad dujų ar dulkių nuotėkis nesukeltų sprogiosios aplinkos įrangos išorėje. Medžiagų padavimo ar išleidimo vietos, kiek įmanoma, turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ribotų degiųjų medžiagų nuotėkį padavimo ar išleidimo metu.

1.3.4. Dulkių nuosėdos.

Įranga ir apsaugos sistemos, skirtos naudoti vietose, kur pavojų kelia dulkės, turi būti sukonstruotos taip, kad neužsidegtų ant jų paviršių nusėdusios dulkės. Paprastai, kur įmanoma, turi būti ribojamas dulkių nusėdimas. Įranga ir apsaugos sistemos turi būti lengvai nuvalomos. Įrangos dalių paviršių temperatūra turi būti išlaikoma gerokai žemesnė už nusėdusių dulkių užsidegimo temperatūrą. Būtina atsižvelgti į dulkių nuosėdų storį, ten, kur tinka, būtina imtis priemonių temperatūrai apriboti, kad nebūtų leista įkaitimui susidaryti.

1.3.5. Papildomos apsaugos priemonės.

Įranga ir apsaugos sistemos, kurioms pavojų gali kelti tam tikros išorės apkrovos, kur būtina, turi turėti įrengtas papildomas apsaugos priemones. Įranga turi išlaikyti leistinas apkrovas be žalingo poveikio į sprogimo apsaugą.

1.3.6. Saugus atidarymas.

Jeigu įranga ir apsaugos sistemos yra korpuse ar uždaroje dėžėje, sudarančioje dalį jos apsaugos nuo sprogimo, atidaryti tokį korpusą ar dėžę turi būti galima tik specialiu įrankiu ar tinkamomis apsaugos priemonėmis.

1.3.7. Apsauga nuo kitų pavojų.

Įranga ir apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad būtų:

a)išvengta fizinio sužalojimo ar kitokios žalos tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu;
b)užtikrinta, jog nėra pavojų keliančios pasiekiamų dalių paviršiaus temperatūros bei spinduliavimo;
c)pašalinti žinomi iš patirties neelektriniai pavojai;
d)užtikrinta, jog numatomos perkrovos sąlygos nesukels pavojingų situacijų.

Jeigu įrangos ir apsaugos sistemų šiame punkte nurodytus rizikos aspektus iš dalies ar visiškai apima kitas EB direktyvas įgyvendinantys Lietuvos Respublikos teisės aktai (techniniai reglamentai), tokiai įrangai ir apsaugos sistemoms bei tokiems rizikos aspektams, aprašytiems šias konkrečias direktyvas įgyvendinančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose (techniniuose reglamentuose), šis Reglamentas neturi būti taikomas arba jo taikymas turi būti nutrauktas.

1.3.8. Įrangos perkrova.

Pavojingų įrangos perkrovų turi būti išvengta jos konstravimo stadijoje integruotais matavimo, reguliavimo ir valdymo prietaisais, būtent: antsrovio jungikliais, temperatūros ribotuvais, diferencinėmis slėgio relėmis, debito matuokliais, uždelsimo relėmis, viršgreičio monitoriais ir/arba panašaus tipo sekimo prietaisais.

1.3.9. Ugniai atsparių apvalkalų sistemos.

Jeigu dalys, kurios gali uždegti sprogiąją aplinką, įdėtos į apvalkalą, būtina imtis priemonių, kad apvalkalas išlaikytų slėgį, susidariusį sprogiojo mišinio vidinio sprogimo metu, ir neleistų sprogimui išplisti į apvalkalą supančią sprogiąją aplinką.

1.4. Potencialūs uždegimo šaltiniai.

1.4.1. Pavojai, kylantys dėl įvairių uždegimo šaltinių.

Potencialūs uždegimo šaltiniai, tokie kaip kibirkštys, liepsna, elektros lankai, aukšta paviršių temperatūra, akustinė energija, optinis spinduliavimas, elektromagnetinės bangos, bei kiti uždegimo šaltiniai neturi susidaryti.

1.4.2. Pavojai, kylantys dėl statinės elektros.

Elektrostatiniams krūviams, galintiems sukelti pavojingas iškrovas, tinkamomis priemonėmis turi būti neleidžiama susidaryti.

1.4.3. Pavojai, kylantys dėl parazitinės elektros ir nuotėkio srovių.

Laidžiose įrangos dalyse neturi atsirasti parazitinė elektra ir nuotėkio srovės, galinčios sukelti, pavyzdžiui, pavojingą koroziją, paviršių įkaitimą ar kibirkštis, dėl kurių gali įvykti užsidegimas.

1.4.4. Pavojai, kylantys dėl perkaitimo.

Perkaitimo, kuris gali kilti dėl trinties ar smūgių, atsirandančių, pavyzdžiui, tarp kontaktuojančių medžiagų ir dalių jų sukimosi metu ar įsibrovus pašaliniams kūnams, kiek galima, turi būti išvengta projektavimo stadijoje.

1.4.5. Pavojai, kylantys dėl slėgio balansavimo veiksmų.

Įranga ir apsaugos sistemos turi būti taip sukonstruotos ar aprūpintos integruotais matavimo, valdymo ir reguliavimo prietaisais, kad susijęs su jais slėgio balansavimas negeneruotų smūginių bangų ar suslėgimų, galinčių sukelti užsidegimą.

1.5. Pavojai, kylantys dėl išorinių poveikių.

1.5.1. Įranga ir apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad galėtų visiškai saugiai atlikti nustatytas funkcijas netgi keičiantis aplinkos sąlygoms bei esant pašaliniams įtampos, drėgmės, vibracijų, užterštumo ir kitiems išorės veiksniams, atsižvelgiant į gamintojo nustatytas ribines veikimo sąlygas.

1.5.2. Įrangos dalys turi būti tinkamai pritaikytos prie nustatytų mechaninių ir terminių apkrovų bei turėti reikiamą atsparumą korozijai dėl esančių ir numatomų agresyvių medžiagų.

1.6. Reikalavimai su sauga susijusiems prietaisams.

1.6.1. Saugos prietaisai turi funkcionuoti nepriklausomai nuo kiekvieno veikimui reikalingo matavimo ir/ar valdymo prietaiso. Saugos prietaiso gedimas turi būti aptiktas reikiamai greitai, kuo tinkamesnėmis techninėmis priemonėmis užtikrinant, kad bus tik labai maža galimybė pavojingai situacijai susidaryti. Paprastai taikomas sistemos veikimo, atsirandant atskirų dalių gedimams, išsaugojimo principas. Su sauga susijęs įjungimas paprastai turi tiesiogiai, be tarpinės programinės komandos įjungti reikalingus valdymo prietaisus.

1.6.2. Sugedus saugos prietaisui, įranga ir/arba apsaugos sistemos, kur tik galima, turi būti saugios.

1.6.3. Saugos prietaisų avarinio stabdymo valdymas turi būti kuo geriau aprūpintas pakartotinio paleidimo blokatoriais. Įprastam veikimui nauja paleidimo komanda gali įsigalioti tik po pakartotinio paleidimo blokatorių sąmoningo grąžinimo į pradinę padėtį.

1.6.4. Valdymo ir rodmenų įtaisai.

Jeigu vartojami valdymo ir rodmenų įtaisai, jie turi būti sukonstruoti pagal ergonominius principus, kad būtų galima pasiekti aukščiausią įmanomą veikimo saugos lygį sprogimo rizikos atžvilgiu.

1.6.5. Reikalavimai sprogimo apsaugos prietaisams, turintiems matavimo funkciją.

Prietaisai, turintys matavimo funkciją, turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad jie išlaikytų nustatytus veikimo reikalavimus ir specialias naudojimo sąlygas tiek, kiek jie susieti su sprogiojoje aplinkoje naudojama įranga.

1.6.6. Kur būtina, turi būti galimybė patikrinti prietaisų, turinčių matavimo funkciją, parodymų tikslumą ir eksploatacinį patikimumą.

1.6.7. Prietaisų, turinčių matavimo funkciją, konstrukcija turi turėti savyje saugos atsargą, kuri užtikrina, kad pavojaus signalo pradžios padėtis yra pakankamai toli iki registruojamos aplinkos sprogimo ir/ar uždegimo ribų, ypač atsižvelgiant į instaliacijos darbo sąlygas ir galimus nukrypimus matavimo sistemose.

1.6.8. Pavojai, kylantys dėl programinės įrangos.

Konstruojant programine įranga valdomą įrangą, apsaugos sistemas ir saugos prietaisus ypač turi būti atsižvelgta į pavojus, kylančius dėl programų trūkumų.

1.7. Su sistemomis susijusių saugos reikalavimų integravimas.

1.7.1. Kad būtų galima išjungti nukrypstančią nuo nustatytų veikimo sąlygų įrangą ir apsaugos sistemas, įrengtas automatiniuose procesuose, turi būti rankinio valdymo su automatikos blokavimu galimybė su sąlyga, jeigu tai nekelia pavojaus saugai.

1.7.2. Įsijungus avarinio išjungimo sistemai, sukaupta energija turi būti kiek galima greičiau ir saugiau išsklaidyta ar izoliuota taip, kad toliau nekeltų pavojaus. Tai netaikytina elektrochemiškai sukauptai energijai.

1.7.3. Pavojai, kylantys dėl energijos tiekimo gedimų.

Jeigu dėl energijos tiekimo gedimų įranga ir apsaugos sistemos gali sukelti papildomos rizikos paplitimą, turi būti galimybė jas eksploatuoti saugiu veikimo režimu nepriklausomai nuo instaliacijos būklės.

1.7.4. Pavojai, kylantys dėl sujungimų.

Įranga ir apsaugos sistemos turi būti įrengtos naudojant tinkamus kabelius ir kabelinius įvadus. Jeigu įranga ir apsaugos sistemos yra skirtos naudoti kartu su kita įranga ir apsaugos sistemomis, sujungimas turi būti saugus.

1.7.5. Įspėjimo prietaisų, kaip įrangos dalių, išdėstymas.

Jeigu įranga ar apsaugos sistemos sprogiosios aplinkos susidarymui kontroliuoti turi įrengiamus aptikimo ar įspėjimo apie pavojų prietaisus, turi būti pateiktos reikalingos instrukcijos, teikiančios galimybę juos įrengti tinkamose vietose.

2.Papildomi reikalavimai įrangai 2.1. Reikalavimai, taikomi I grupės M kategorijos įrangai.

2.1.1. Reikalavimai, taikomi I grupės M1 kategorijos įrangai.

2.1.1.1. Įranga turi būti sukonstruota ir pagaminta taip, kad net retų su įranga susijusių gedimų atveju uždegimo šaltiniai netaptų aktyvūs. Įrangoje turi būti įtaisytos tokios apsaugos priemonės, kad:

–sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antra nepriklausoma priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį,
–arba, įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams, būtų užtikrinamas reikalingas apsaugos lygis.

Kur būtina, šioje įrangoje turi būti įtaisytos papildomos specialios apsaugos priemones. Ji turi išlikti veikianti, susidarius sprogiajai aplinkai.

2.1.1.2. Kur būtina, įranga turi būti pagaminta taip, kad į ją nepatektų dulkių.

2.1.1.3. Įrangos dalių paviršių temperatūra turi būti išlaikoma neabejotinai žemesnė už numatomą oro/dulkių mišinio užsidegimo temperatūrą, kad neužsidegtų tvyrančios dulkės.

2.1.1.4. Įranga turi būti sukonstruota taip, kad atidaryti įrangos dalis, kurios gali būti uždegimo šaltinis, būtų įmanoma, tik kai ji neveikia arba esant saugioms vidaus sąlygoms. Jeigu negalima padaryti, kad įranga neveiktų, gamintojas turi prie atidaromų įrangos dalių pritvirtinti perspėjimo etiketes. Jei būtina, įrangoje turi būti įtaisytos reikalingos papildomos blokavimo sistemos.

2.1.2. Reikalavimai, taikomi I grupės M2 kategorijos įrangai.

2.1.2.1. Įrangoje turi būti įtaisytos apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad uždegimo šaltiniai netaptų aktyvūs įprasto veikimo metu, taip pat esant žymiai sunkesnėms veikimo sąlygoms, ypač toms, kurios kyla dėl šiukštaus valdymo ir besikeičiant aplinkos sąlygoms. Susidarius sprogiajai aplinkai, turi būti išjungiamas elektros energijos tiekimas įrangai.

2.1.2.2. Įranga turi būti sukonstruota taip, kad atidaryti įrangos dalis, kurios gali būti uždegimo šaltiniai, būtų galima, tik kai ji neveikia, arba per reikalingas blokavimo sistemas. Jeigu negalima padaryti, kad įranga neveiktų, gamintojas turi prie atidaromų įrangos dalių pritvirtinti perspėjimo etiketes.

2.1.2.3. Turi būti taikomi M1 kategorijai nustatyti reikalavimai, susiję su sprogimo pavojumi, kylančiu dėl dulkių.

2.2. Reikalavimai, taikomi II grupės 1 kategorijos įrangai.

2.2.1. Dujų, garų ar smulkių garų lašelių sukelta sprogioji aplinka.

2.2.1.1. Įranga turi būti sukonstruota ir pagaminta taip, kad net retų su įranga susijusių gedimų atveju uždegimo šaltiniai netaptų aktyvūs. Įrangoje turi būti įtaisytos tokios apsaugos priemonės, kad:

–sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antra nepriklausoma priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį,
–arba, įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams, būtų užtikrinamas reikalingas apsaugos lygis.

2.2.1.2. Įrangoje, kurioje yra įkaistančių paviršių, turi būti imtasi priemonių, užtikrinančių, kad netgi pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis didžiausia nustatyta paviršių temperatūra nebūtų viršyta. Taip pat turi būti atsižvelgta į temperatūros didėjimą, atsirandantį dėl šilumos susidarymo ir cheminių reakcijų.

2.2.1.3. Įranga turi būti sukonstruota taip, kad atidaryti įrangos dalis, kurios gali būti uždegimo šaltinis, būtų įmanoma, tik kai ji neveikia, arba esant saugioms vidaus sąlygoms. Jeigu negalima padaryti, kad įranga neveiktų, gamintojas turi prie atidaromų įrangos dalių pritvirtinti perspėjimo etiketes. Jei būtina, įrangoje turi būti įtaisytos reikalingos papildomos blokavimo sistemos.

2.2.2. Oro/dulkių mišinių sukelta sprogioji aplinka.

2.2.2.1. Įranga turi būti sukonstruota ir pagaminta taip, kad net retų su įranga susijusių gedimų atveju neužsidegtų oro/dulkių mišiniai. Įrangoje turi būti įtaisytos tokios apsaugos priemonės, kad:

–sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antra nepriklausoma priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį,
–arba, įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams, būtų užtikrinamas reikalingas apsaugos lygis.

2.2.2.2. Kur būtina, įranga turi būti sukonstruota taip, kad dulkės galėtų patekti į rangą ar išsiveržti iš jos tik per specialiai skirtas vietas. Kabeliniai įvadai ir jungtys taip pat turi atitikti šį reikalavimą.

2.2.2.3. Įrangos dalių paviršių temperatūra turi būti išlaikoma gerokai žemesnė už numatomą oro/dulkių mišinio užsidegimo temperatūrą, kad neužsidegtų tvyrančios dulkės.

2.2.2.4. Dėl įrangos dalių saugaus atidarymo taikomi 2.2.1.3 punkto reikalavimai.

2.3. Reikalavimai, taikomi II grupės 2 kategorijos įrangai.

2.3.1. Dujų, garų ar smulkių garų lašelių sukelta sprogioji aplinka.

2.3.1.1. Įranga turi būti sukonstruota ir pagaminta taip, kad būtų neleista kilti uždegimo šaltiniams, net esant dažniems trikdžiams ar įrangos gedimams, į kuriuos paprastai atsižvelgiama.

2.3.1.2. Įrangos dalys turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad nebūtų viršijamos jų paviršiams nustatytos temperatūros, net esant rizikai, kylančiai iš gamintojo numatytų neįprastų situacijų.

2.3.1.3. Įranga turi būti sukonstruota taip, kad atidaryti įrangos dalis, kurios gali būti uždegimo šaltiniai, būtų galima tik kai ji neveikia, arba per reikalingas blokavimo sistemas. Jeigu negalima padaryti, kad įranga neveiktų, gamintojas turi prie atidaromų įrangos dalių pritvirtinti perspėjimo etiketes.

2.3.2. Oro/dulkių mišinių sukelta sprogioji aplinka.

2.3.2.1. Įranga turi būti sukonstruota ir pagaminta taip, kad būtų neleista užsidegti oro/dulkių mišiniams, net esant dažniems trikdžiams ar įrangos gedimams, į kuriuos paprastai atsižvelgiama.

2.3.2.2. Dėl paviršių temperatūros taikomas 2.2.2.3 punkto reikalavimas.

2.3.2.3. Dėl apsaugos nuo dulkių taikomas 2.2.2.2 punkto reikalavimas.

2.3.2.4. Dėl įrangos dalių saugaus atidarymo taikomi 2.3.1.3 punkto reikalavimai.

2.4. Reikalavimai, taikomi II grupės 3 kategorijos įrangai.

2.4.1. Dujų, garų arba garų lašelių sukelta sprogioji aplinka.

2.4.1.1. Įranga turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų išvengta numatytų uždegimo šaltinių, kurie gali kilti įprasto veikimo metu.

2.4.1.2. Numatytomis veikimo sąlygomis paviršių temperatūra neturi viršyti paviršiams nustatytos didžiausios temperatūros. Aukštesnė temperatūra gali būti leidžiama tik išimtiniais atvejais, jeigu gamintojas naudoja specialias papildomas apsaugos priemones.

2.4.2. Oro/dulkių mišinių sukelta sprogioji aplinka.

2.4.2.1. Įranga turi būti sukonstruota ir pagaminta taip, kad numatyti uždegimo šaltiniai, galintys būti įprasto veikimo metu, neuždegtų oro/dulkių mišinių.

2.4.2.2. Dėl paviršių temperatūros taikomas 2.2.2.3 punkto reikalavimas.

2.4.2.3. Įranga kartu su kabeliniais įvadais ir jungtimis turi būti pagaminta taip, kad atsižvelgiant į dalelių dydį dulkės negalėtų sudaryti sprogių mišinių su oru bei pavojingais kiekiais kauptis įrangos viduje.

3.Papildomi reikalavimai apsaugos sistemoms 3.1. Bendrieji reikalavimai.

3.1.1. Apsaugos sistemų matmenys turi būti tokie, kad sumažintų sprogimo poveikį iki pakankamo saugos lygio.

3.1.2. Apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos ir išdėstomos tokiu būdu, kad būtų išvengta sprogimo paplitimo per pavojingas grandinines reakcijas ar kibirkščiavimą ir pradinis sprogimas nesukeltų detonacijos.

3.1.3. Nutrūkus elektros energijos tiekimui, apsaugos sistemos turi išsaugoti galimybę funkcionuoti per periodą, pakankamą pavojingai situacijai pašalinti.

3.1.4. Apsaugos sistemos neturi sugesti dėl išorinių trikdžių.

3.2. Išdėstymas ir konstrukcija.

3.2.1. Medžiagų charakteristikos.

Dėl medžiagų charakteristikų didžiausiu slėgiu ir didžiausia temperatūra, į kurią atsižvelgiama rengiant išdėstymą, yra tikėtinas slėgis sprogimo metu esant ekstremalioms veikimo sąlygoms ir laukiamas įkaitimas nuo liepsnos poveikio.

3.2.2. Apsaugos sistemos, skirtos atremti ar sulaikyti sprogimą, turi išlaikyti susidarančią smūgio bangą, nepraradusios sistemos darbingumo.

3.2.3. Prie apsaugos sistemų prijungiami papildomi įtaisai turi išlaikyti didžiausią tikėtiną sprogimo slėgį, neprarasdami savo sugebėjimo funkcionuoti.

3.2.4. Apsaugos sistemos išdėstyme ir konstrukcijoje turi būti atsižvelgta į slėgio sukeliamas reakcijas periferinėje įrangoje ir prijungtų vamzdynų sistemose.

3.2.5. Slėgio sumažinimo sistemos.

Jeigu apsaugos sistemų apkrovos gali viršyti jų konstrukcinį stiprumą, konstrukcijoje turi būti numatyti atitinkami slėgio sumažinimo prietaisai, kurie nekeltų pavojaus aptarnavimo zonoje esantiems asmenims.

3.2.6. Sprogimo sulaikymo sistemos.

Sprogimo sulaikymo sistemos turi būti išdėstytos ir sukonstruotos taip, kad avarijos atveju jos reaguotų į prasidedantį sprogimą anksčiausioje galimoje stadijoje ir jį neutralizuotų geriausiomis pasekmėmis, deramai atsižvelgiant į didžiausią slėgio didėjimo greitį ir didžiausią sprogimo slėgį.

3.2.7. Atjungimo sistemos sprogimo metu.

Atjungimo sistemos, skirtos prasidedančio sprogimo atveju atitinkamų prietaisų įtaisais kiek galima greičiau išjungti nustatytą įrangą, turi būti išdėstytos ir sukonstruotos taip, kad veikimo sąlygomis neperduotų vidinio užsidegimo ir išsaugotų savo mechaninį stiprumą.

3.2.8. Apsaugos sistemas turi būti galima integruoti į grandinę su atitinkamu pavojaus signalo jautrumu taip, kad prireikus būtų nutrauktas produkto padavimas bei išleidimas ir išjungtos negalinčios saugiai veikti įrangos dalys. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 3 priedas EB TIPO TYRIMO MODULIS 1. Šis modulis aprašo tą procedūros dalį, pagal kurią paskelbtoji (notifikuota) įstaiga įsitikina ir patvirtina, kad numatomai gamybai atstovaujantis bandinys atitinka taikytinas Reglamento nuostatas.

2.Prašymą atlikti EB tipo tyrimą turi pateikti gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas pasirinktai paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai. Prašyme nurodoma:
–gamintojo pavadinimas bei adresas, o jeigu prašymą pateikia įgaliotasis atstovas, jo pavadinimas ir adresas taip pat;
–rašytinis pareiškimas, kad tas pats prašymas nebuvo paduotas kitai paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai;
–3 punkte nurodyti techniniai dokumentai.

Prašytojas turi pateikti paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai disponuoti numatomai gamybai atstovaujantį bandinį (toliau – tipas). Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga gali paprašyti papildomų bandinių, jeigu tai reikalinga bandymo programai vykdyti.

3.Techniniai dokumentai turi duoti galimybę įvertinti produkto atitiktį Reglamento reikalavimams. Kiek reikalinga tokiam įvertinimui, jie turi apimti produkto konstrukciją, gamybą bei veikimą ir juose turi būti:
–bendrasis tipo aprašymas;
–konstrukcijos bei gamybos brėžiniai ir sudėtinių dalių, surenkamųjų mazgų, grandinių ir t. t. komponavimo schemos;
–aprašymai ir paaiškinimai, būtini suprasti minėtus brėžinius, komponavimo schemas bei produkto veikimą;
–visiškai ar iš dalies taikytų Reglamento 5 straipsnyje nurodytų standartų sąrašas ir aprašymas sprendimų, priimtų Reglamento svarbiausiesiems reikalavimams patenkinti, jeigu Reglamento 5 straipsnyje nurodyti standartai nebuvo taikyti;
–padarytų konstravimo skaičiavimų, atliktų tyrimų rezultatai ir t. t.;
–bandymų protokolai.
4.Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi:

4.1. išnagrinėti techninius dokumentus, patikrinti, ar tipas buvo pagamintas pagal techninius dokumentus, nustatyti elementus, kurie buvo sukonstruoti pagal Reglamento 5 straipsnyje nurodytų standartų tinkamas nuostatas, taip pat sudėtines dalis, kurios buvo sukonstruotos netaikant tinkamų šių standartų nuostatų;

4.2. atlikti ar turėti atliktus atitinkamus tyrimus ir būtinus bandymus, siekiant patikrinti, ar gamintojo priimti sprendimai atitinka Reglamento svarbiausiuosius reikalavimus, jeigu 5 straipsnyje nurodyti standartai nebuvo taikyti;

4.3. atlikti ar turėti atliktus atitinkamus tyrimus ir būtinus bandymus, siekiant patikrinti, ar ten, kur gamintojas pasirinko taikyti atitinkamus standartus, jie buvo iš tikrųjų taikyti;

4.4. suderinti su prašytoju vietą, kur tyrimai ir būtini bandymai turi būti atlikti.

5.Jeigu tipas atitinka Reglamento nuostatas, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi išduoti prašytojui EB tipo tyrimo sertifikatą. Sertifikate turi būti nurodytas gamintojo pavadinimas, adresas, tyrimų išvados ir duomenys, reikalingi patvirtintam tipui atpažinti. Svarbių techninių dokumentų dalių sąrašas turi būti pridėtas prie sertifikato, o jų kopija saugoma paskelbtojoje (notikuotojoje) įstaigoje. Jeigu gamintojui arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtam jo įgaliotajam atstovui tipo sertifikavimas atmetamas, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi pateikti detalias tokio atmetimo priežastis.
6.Prašytojas turi informuoti paskelbtąją (notifikuotą) įstaigą, kuri laiko su EB tipo tyrimo sertifikatu susijusius techninius dokumentus, apie visus patvirtintos įrangos ar apsaugos sistemų modifikavimus, kuriems būtina gauti papildomą patvirtinimą, jeigu tokie keitimai gali paveikti atitiktį esminiams reikalavimams ar nustatytoms produkto naudojimo sąlygoms. Šis papildomas patvirtinimas išduodamas papildymo prie EB tipo tyrimo sertifikato originalo forma.
7.Kiekviena paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi pranešti kitoms paskelbtosioms (notifikuotoms) įstaigoms reikalingą informaciją apie išduotus ir atšauktus EB tipo tyrimo sertifikatus ir jų papildymus.
8.Kitos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos gali gauti EB tipo tyrimo sertifikatų ir/ar jų papildymų kopijas. Sertifikatų priedai turi būti saugomi, kad jais galėtų naudotis kitos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos.
9.Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas kartu su techniniais dokumentais turi saugoti EB tipo tyrimo sertifikatų ir jų papildymų kopijas mažiausiai 10 metų po paskutinės įrangos ar apsaugos sistemos pagaminimo datos. Jeigu gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę EB ar Lietuvos Respublikoje, asmuo, pateikiantis įrangą ar apsaugos sistemas į EB ar Lietuvos Respublikos rinką, įpareigojamas pateikti minėtus techninius dokumentus, kuriuos turi gauti iš gamintojo. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 4 priedas GAMYBOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMO MODULIS 1. Šis modulis aprašo procedūrą, pagal kurią gamintojas, kuris laikosi 2 punkte nustatytų įpareigojimų, užtikrina ir pareiškia, kad susiję produktai atitinka tipą, aprašytą EB tipo tyrimo sertifikate, ir patenkina jiems taikomus Reglamento reikalavimus. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas ant kiekvienos įrangos turi padaryti CE žymėjimą ir parengti rašytinę atitikties deklaraciją. Po CE žymėjimo turi eiti paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, atsakingos už 4 punkte nurodytą EB monitoringą, atpažinimo numeris.
2.Gamybai, galutinei įrangos kontrolei bei bandymams, nustatytiems 3 punkte, gamintojas turi taikyti patvirtintą kokybės sistemą, o jam taikomas 4 punkte nurodytas monitoringas.
3.Kokybės sistema.

3.1. Gamintojas turi pateikti pasirinktai paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai, susijusiai su gaminama įranga, prašymą įvertinti jo kokybės sistemą.

Prašymas turi apimti:

–visą reikalingą informaciją apie nagrinėjamo produkto kategoriją;
–su kokybės sistema susijusius dokumentus;
–patvirtinto tipo techninius dokumentus ir EB tipo tyrimo sertifikato kopiją.

3.2. Kokybės sistema turi užtikrinti, kad įranga atitiktų EB tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir jai taikomus Reglamento reikalavimus. Visi gamintojo priimti elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir metodiškai dokumentuotos rašytinės politikos, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai turi perteikti nuoseklų kokybės programų, planų, vadovų ir protokolų išaiškinimą.

Juose visų pirma turi būti pakankamai aprašyti:

–kokybės tikslai, organizacinė struktūra, su įrangos kokybe susijusi valdymo atsakomybė ir įgaliojimai;
–gamybos, kokybės valdymo bei užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus naudojami;
–tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš gamybą, jos metu bei ją baigus, ir jų atlikimo dažnumas;
–kokybės protokolai, būtent kontrolės ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, susijusio personalo kvalifikacijos ataskaitos ir kt.;
–priemonės stebėti įrangai nustatytos kokybės įvykdymą ir kokybės sistemos veikimo efektyvumą.

3.3. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi įvertinti kokybės sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Kokybės sistema, kuri įdiegia tinkamą darnųjį standartą, turi būti laikoma atitinkančia šiuos reikalavimus. Auditorių grupėje turi būti bent vienas asmuo, turintis nagrinėjamos įrangos technologijos įvertinimo patirtį. Įvertinimo procedūra turi apimti inspektavimo vizitus į gamintojo patalpas. Sprendimas turi būti praneštas gamintojui. Pranešimas turi apimti tyrimo išvadas ir pagrįstą įvertinimo sprendimą.

3.4. Gamintojas turi prisiimti vykdyti įpareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema, palaikyti sistemą taip, kad ji atitiktų reikalavimus ir būtų efektyvi. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas turi pranešti paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie kiekvieną numatomą kokybės sistemos patobulinimą. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi įvertinti pasiūlytą patobulinimą ir nutarti, ar kokybės sistemos keitimo atveju bus patenkinti 3.2 punkte nurodyti reikalavimai, ar reikalingas pakartotinis įvertinimas. Ji turi pranešti gamintojui savo sprendimą. Pranešimas turi apimti tyrimo išvadas ir pagrįstą įvertinimo sprendimą.

4.Priežiūra, už kurios atlikimą atsakinga paskelbtoji (notifikuota) įstaiga.

4.1. Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų įpareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema.

4.2. Gamintojas inspektuojančiai paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai turi leisti patekti į gamybos, kontrolės, bandymo bei saugojimo patalpas ir pateikti jai visą reikalingą informaciją, būtent:

–kokybės sistemos dokumentus;
–kokybės protokolus, kontrolės ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, susijusio personalo kvalifikacijos ataskaitas ir kt.

4.3. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi periodiškai atlikti auditą, kad užtikrintų, jog gamintojas palaiko ir taiko kokybės sistemą, ir pateikti gamintojui audito ataskaitą.

4.4. Be to, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga gali netikėtai vizituoti gamintoją. Šių vizitų metu paskelbtoji (notifikuota) įstaiga, jeigu būtina, gali atlikti bandymus arba susitarti dėl bandymų atlikimo, patikrinti, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi pateikti gamintojui vizito ataskaitą ir bandymų ataskaitą, jeigu jie buvo atlikti.

5.Gamintojas mažiausiai 10 metų po paskutinės įrangos pagaminimo datos turi saugoti ir valdžios institucijų prašymu pateikti:
–dokumentus, nurodytus 3.1 punkto antroje pastraipoje;
–patobulinimus, nurodytus 3.4 punkto antrame sakinyje;
–paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos sprendimus ir ataskaitas, kurios nurodytos 3.4 punkto paskutiniuose dviejuose sakiniuose bei 4.3 ir 4.4 punktuose.
6.Kiekviena paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi pranešti kitoms paskelbtosioms (notifikuotoms) įstaigoms atitinkamą informaciją, susijusią su kokybės sistemų patvirtinimų išdavimu ar jų atšaukimu. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 5 priedas PRODUKTO PATIKRINIMO MODULIS 1. Šis modulis aprašo procedūrą, pagal kurią gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas patikrina ir patvirtina, kad įranga, kuriai taikomos 3 punkto nuostatos, atitinka EB tipo tyrimo sertifikate nurodytą tipą ir patenkina Reglamento reikalavimus.
2.Gamintojas turi imtis visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų, jog gamybos procesas garantuoja įrangos atitiktį EB tipo tyrimo sertifikate aprašytam tipui ir jai taikomiems Reglamento reikalavimams. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas ant kiekvienos įrangos turi padaryti CE žymėjimą ir parengti atitikties deklaraciją.
3.Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi atlikti reikalingus tyrimus ir bandymus, kad patikrintų įrangos, apsaugos sistemų, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų atitiktį taikomiems Reglamento reikalavimams, tyrinėdama ir bandydama, kaip nustatyta 4 punkte, kiekvieną produktą.

Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas mažiausiai 10 metų po paskutinės įrangos pagaminimo datos turi saugoti atitikties deklaracijos kopiją.

4.Patikrinimas, tyrinėjant ir bandant kiekvieną įrangą.

4.1. Kiekviena įranga turi būti atskirai ištyrinėta ir atlikti susiję bandymai, nustatyti Reglamento 5 straipsnyje nurodytuose tinkamuose standartuose, ar lygiaverčiai bandymai, kad būtų patikrinta jos atitiktis EB tipo tyrimo sertifikate nurodytam tipui ir taikomiems Reglamento reikalavimams.

4.2. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga savo atpažinimo numerį turi pažymėti arba jis jau gali būti pažymėtas ant kiekvienos patvirtintos įrangos ir turi parengti rašytinį su atliktais bandymais susijusį atitikties sertifikatą.

4.3. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas turi užtikrinti, kad paprašytas jis pateiks paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atitikties sertifikatus. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 6 priedas ATITIKTIES TIPUI MODULIS 1. Šis modulis aprašo tą procedūros dalį, pagal kurią gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir pareiškia, kad ši įranga atitinka EB tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir patenkina jai taikomus Reglamento reikalavimus. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas ant kiekvienos įrangos turi padaryti CE žymėjimą ir parengti rašytinę atitikties deklaraciją.

2.Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas turi imtis visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų, jog gamybos procesas garantuoja gaminamos įrangos atitiktį EB tipo tyrimo sertifikate aprašytam tipui ir jai taikomiems Reglamento reikalavimams.
3.Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas mažiausiai 10 metų po paskutinės įrangos pagaminimo datos turi saugoti atitikties deklaracijos kopiją. Jeigu gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę EB ar Lietuvos Respublikoje, asmuo, teikiantis įrangą ar apsaugos sistemas į EB ar Lietuvos Respublikos rinką, įpareigojamas pateikti techninius dokumentus, kuriuos turi gauti iš gamintojo.

Gamintojas turi atlikti ar pavesti atlikti jo vardu kiekvienos pagamintos įrangos bandymus, susijusius su produkto atsparumo sprogimui aspektais. Bandymai turi būti atlikti gamintojo pasirinktos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atsakomybe.

Paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atsakomybe gamintojas gamybos procesų metu turi pažymėti jos atpažinimo numerį. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 7 priedas PRODUKTO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO MODULIS 1. Šis modulis aprašo procedūrą, pagal kurią gamintojas, kuris laikosi 2 punkte nustatytų įpareigojimų, užtikrina ir pareiškia, kad įranga atitinka tipą, aprašytą EB tipo tyrimo sertifikate. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas ant kiekvieno produkto turi padaryti CE žymėjimą ir parengti rašytinę atitikties deklaraciją. Po CE žymėjimo turi eiti paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, atsakingos už 4 punkte nurodytą priežiūrą, atpažinimo numeris.

2.Įrangos galutinei kontrolei bei bandymams, nustatytiems 3 punkte, gamintojas turi taikyti patvirtintą kokybės sistemą, o jam taikomas 4 punkte nurodytas monitoringas.
3.Kokybės sistema.

3.1. Gamintojas turi pateikti pasirinktai paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai prašymą įvertinti jo įrangos kokybės sistemą.

Prašymas turi apimti:

–visą reikalingą informaciją apie nagrinėjamo produkto kategoriją;
–kokybės sistemos dokumentus;
–patvirtinto tipo techninius dokumentus ir EB tipo tyrimo sertifikato kopiją.

3.2. Pagal kokybės sistemą kiekviena atskira įranga turi būti ištyrinėta ir atlikti susiję bandymai, nustatyti Reglamento 5 straipsnyje nurodytuose tinkamuose standartuose, ar lygiaverčiai bandymai, kad būtų užtikrinta jos atitiktis taikomiems Reglamento reikalavimams. Visi gamintojo priimti elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir metodiškai dokumentuotos rašytinės politikos, procedūrų ir instrukcijų forma. Šie kokybės sistemos dokumentai turi perteikti kokybės programų, planų, vadovų ir protokolų nuoseklų išaiškinimą.

Juose visų pirma turi būti pakankamai aprašyti:

–kokybės tikslai, organizacinė struktūra, su produkto kokybe susijusi valdymo atsakomybė ir įgaliojimai;
–tyrimai ir bandymai, kurie bus atlikti po pagaminimo;
–priemonės kokybės sistemos efektyvumui stebėti;
–kokybės protokolai, kontrolės ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, susijusio personalo kvalifikacijos ataskaitos ir kt.

3.3. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi įvertinti kokybės sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Kokybės sistema, kuri įdiegia tinkamą darnųjį standartą, turi būti laikoma atitinkančia šiuos reikalavimus. Auditorių grupėje turi būti bent vienas asmuo, turintis nagrinėjamo produkto technologijos įvertinimo patirtį. Įvertinimo procedūra turi apimti inspektavimo vizitus į gamintojo patalpas. Sprendimas turi būti praneštas gamintojui. Pranešimas turi apimti tyrimo išvadas ir pagrįstą įvertinimo sprendimą.

3.4. Gamintojas turi prisiimti vykdyti įpareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema, ir naudoti ją tinkamu bei efektyviu būdu. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas turi pranešti paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie kiekvieną numatomą kokybės sistemos patobulinimą. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi įvertinti pasiūlytą patobulinimą ir nutarti, ar kokybės sistemos keitimo atveju bus patenkinti 3.2 punkte nurodyti reikalavimai, ar reikalingas pakartotinis įvertinimas. Ji turi pranešti gamintojui savo sprendimą. Pranešimas turi apimti tyrimo išvadas ir pagrįstą įvertinimo sprendimą.

4.Priežiūra, už kurios atlikimą atsakinga paskelbtoji (notifikuota) įstaiga.

4.1. Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų įpareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema.

4.2. Gamintojas inspektuojančiai paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai turi leisti patekti į kontrolės, bandymo bei saugojimo patalpas ir pateikti jai visą reikalingą informaciją, būtent:

–kokybės sistemos dokumentus;
–techninius dokumentus;
–kokybės protokolus, kontrolės ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, susijusio personalo kvalifikacijos ataskaitas ir kt.

4.3. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi periodiškai atlikti auditą, kad užtikrintų, jog gamintojas palaiko ir taiko kokybės sistemą, ir pateikti gamintojui audito ataskaitą.

4.4. Be to, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga gali netikėtai vizituoti gamintoją. Šių vizitų metu paskelbtoji (notifikuota) įstaiga, jeigu būtina, gali atlikti bandymus arba susitarti dėl bandymų atlikimo, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi pateikti gamintojui vizito ataskaitą ir bandymų ataskaitą, jeigu jie buvo atlikti.

5.Gamintojas mažiausiai 10 metų po paskutinės įrangos pagaminimo datos turi saugoti ir valdžios institucijų prašymu pateikti:
–patvirtinto tipo techninius dokumentus ir EB tipo tyrimo sertifikato kopiją;
–patobulinimus, nurodytus 3.4 punkto antrame sakinyje;
–paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos sprendimus ir ataskaitas, kurios nurodytos 3.4 punkto paskutiniuose dviejuose sakiniuose bei 4.3 ir 4.4 punktuose.
6.Kiekviena paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi pranešti kitoms paskelbtosioms (notifikuotoms) įstaigoms atitinkamą informaciją, susijusią su kokybės sistemų patvirtinimų išdavimu ar jų atšaukimu. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 8 priedas GAMYBOS VIDINIO VALDYMO MODULIS 1. Šis modulis aprašo procedūrą, pagal kurią gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kuris vykdo 2 punkte nustatytus įpareigojimus, užtikrina ir pareiškia, kad įranga atitinka jai taikomus Reglamento reikalavimus. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas ant kiekvienos atskiros įrangos turi padaryti CE žymėjimą ir parengti rašytinę atitikties deklaraciją.
2.Gamintojas turi parengti 3 punkte nurodytus techninius dokumentus ir pats arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas mažiausiai 10 metų po paskutinės įrangos pagaminimo datos saugoti juos ir valdžios institucijų prašymu pateikti juos kontrolei. Jeigu gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę EB ar Lietuvos Respublikoje, asmuo, teikiantis įrangą ar apsaugos sistemas į EB ar Lietuvos Respublikos rinką, įpareigojamas pateikti minėtus techninius dokumentus, kuriuos turi gauti iš gamintojo.
3.Techniniai dokumentai turi teikti galimybę įvertinti įrangos atitiktį taikomiems Reglamento reikalavimams. Jie turi apimti produkto konstrukciją, gamybą ir veikimą tokia apimtimi, kuri reikalinga šiam įvertinimui atlikti. Techninius dokumentus sudaro:
–bendrasis įrangos aprašymas;
–konceptualus projektas, gamybos brėžiniai ir sudėtinių dalių, surinkimo mazgų, grandinių ir t. t. komponavimo schemos;
–aprašymai ir paaiškinimai, reikalingi minėtiems brėžiniams, komponavimo schemoms ir įrangos veikimui suprasti;
–visiškai ar iš dalies taikytų standartų sąrašas ir aprašymas sprendimų, priimtų Reglamento saugos aspektams patenkinti, jeigu standartai nebuvo taikyti;
–padarytų konstravimo skaičiavimų, atliktų tyrimų rezultatai ir t. t.;
–bandymų protokolai.
4.Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas turi saugoti atitikties deklaracijos kopiją kartu su techniniais dokumentais.
5.Gamintojas turi imtis visų reikalingų priemonių, siekdamas užtikrinti, kad gamybos procesas garantuoja, jog gaminama įranga atitinka 2 punkte nurodytus techninius dokumentus ir šiai įrangai taikomus Reglamento reikalavimus. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 9 priedas VIENETO PATIKRINIMO MODULIS 1. Šis modulis aprašo procedūrą, pagal kurią gamintojas užtikrina ir pareiškia, kad įranga ar apsaugos sistema, kuriai buvo išduotas 2 punkte nurodytas sertifikatas, atitinka jai taikomus Reglamento reikalavimus. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas ant įrangos ar apsaugos sistemos turi padaryti CE žymėjimą ir parengti atitikties deklaraciją.
2.Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi ištyrinėti atskirą įrangą ar apsaugos sistemą ir atlikti reikalingus bandymus, nustatytus Reglamento 5 straipsnyje nurodytuose tinkamuose standartuose, ar lygiaverčius bandymus, kad užtikrintų jos atitiktį taikomiems Reglamento reikalavimams.

Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga savo atpažinimo numerį turi pažymėti arba paprašyti, kad jis būtų pažymėtas ant patvirtintos įrangos ar apsaugos sistemos, ir turi parengti su atliktais bandymais susijusį atitikties sertifikatą.

3.Techniniai dokumentai turi suteikti galimybę įvertinti įrangos ar apsaugos sistemos atitiktį Reglamento reikalavimams ir suprasti jos konstrukciją, gamybą ir veikimą.

Techninius dokumentus sudaro:

–bendrasis produkto aprašymas;
–konceptualus projektas, gamybos brėžiniai ir sudėtinių dalių, surinkimo mazgų, grandinių ir t. t. komponavimo schemos;
–aprašymai ir paaiškinimai, reikalingi minėtiems brėžiniams bei komponavimo schemoms ir įrangos ar apsaugos sistemos veikimui suprasti;
–visiškai ar iš dalies taikytų Reglamento 5 straipsnyje nurodytų standartų sąrašas ir aprašymas sprendimų, priimtų Reglamento svarbiausiems reikalavimams patenkinti, jeigu Reglamento 5 straipsnyje nurodyti standartai nebuvo taikyti;
–padaryti konstravimo skaičiavimai, atliktų tyrimų rezultatai ir t. t.;
–bandymų protokolai. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 10 priedas CE ŽYMĖJIMAS IR EB ATITIKTIES DEKLARACIJA 1. CE žymėjimas.

CE atitikties žymėjimą turi sudaryti inicialai CE, pateikiami šia forma:

Mažinant ar didinant CE žymėjimą, turi būti išlaikytos proporcijos pagal brėžinio tinklelį.

Kiekviena CE žymėjimo komponentė turi turėti tą patį vertikalų matmenį, ne mažesnį už 5 mm. Mažiausio matmens reikalavimo galima nepaisyti žymint mažų matmenų įrangą, apsaugos sistemas ar Reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus.

2.EB atitikties deklaracijos turinys.

EB atitikties deklaracija turi apimti šiuos elementus:

–gamintojo arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigto jo įgaliotojo atstovo pavadinimą ar atpažinimo ženklą ir adresą;
–įrangos, apsaugos sistemos ar Reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto prietaiso aprašymą;
–visas tinkamas nuostatas, kurias tenkina įranga, apsaugos sistema ar Reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai;
–paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos pavadinimą, atpažinimo numerį bei adresą ir EB tipo tyrimo sertifikato numerį, jeigu reikalinga;
–nuorodą į darniuosius standartus, jeigu reikalinga;
–taikytus standartus ir technines specifikacijas, jeigu reikalinga;
–nuorodą į kitus taikytus techninius reglamentus, kuriais įgyvendintos kitos EB direktyvos, jeigu reikalinga;
–asmens, kuris įgaliotas prisiimti įsipareigojimus gamintojo ar jo EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigto įgaliotojo atstovo vardu, atpažinimo duomenis. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 11 priedas MAŽIAUSI KRITERIJAI, Į KURIUOS TURI ATSIŽVELGTI VALSTYBĖS NARĖS, PASKIRDAMOS ĮSTAIGAS 1. Įstaiga, jos vadovas ir darbuotojai, kurie atsakingi už patikrinimo bandymų atlikimą, neturi būti kontroliuojamos įrangos, apsaugos sistemų ar Reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai ar bet kurios šios šalies įgaliotieji atstovai. Jie neturi nei tiesiogiai, nei kaip įgaliotieji atstovai dalyvauti šią įrangą, apsaugos sistemas ar Reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus konstruojant, gaminant, parduodant ar eksploatuojant. Tai netrukdo galimybei gamintojui ir įstaigai keistis technine informacija.
2.Įstaiga ir jos kontrolės darbuotojai patikrinimo bandymus turi daryti aukščiausiu profesinio integralumo ir techninės kompetencijos lygiu, nepriklausyti nuo patikrinimo rezultatais suinteresuotų asmenų ar asmenų grupių bet kokio spaudimo ar paskatinimų, ypač finansinių, kurie gali daryti įtaką jų sprendimams ar kontrolės rezultatams.
3.Įstaiga turi turėti reikalingų darbuotojų ir reikalingų priemonių, sudarančių sąlygas tinkamai atlikti su patikrinimu susijusias administracines bei technines užduotis, be to, įstaiga turi turėti galimybę pasinaudoti įranga, reikalinga specialiems patikrinimams.
4.Darbuotojai, atsakingi už kontrolę, turi:
–turėti gerą techninį ir profesinį pasirengimą;
–pakankamai gerai išmanyti daromų bandymų reikalavimus ir turėti tokių bandymų patirtį;
–mokėti parengti sertifikatus, protokolus bei ataskaitas, reikalingas padarytiems bandymams paliudyti.
5.Būtina užtikrinti kontrolės darbuotojų nešališkumą. Jų atlyginimas neturi priklausyti nei nuo padarytų bandymų skaičiaus, nei nuo šių bandymų rezultatų.
6.Įstaiga turi sudaryti atsakomybės draudimo sutartį, jeigu pagal nacionalinius įstatymus valstybė neprisiima šios atsakomybės arba valstybė narė pati tiesiogiai atsako už bandymus.
7.Įstaigos darbuotojai turi saugoti profesines paslaptis, susijusias su informacija, kurią jie sužino atlikdami savo užduotis (išskyrus vis a vis valstybės, kurioje ši įstaiga veikia, atsakingas valdžios institucijas) pagal Reglamento nuostatas. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 12 priedas SKIRIAMASIS EB ŽENKLAS ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 13 priedas DARNIŲJŲ standartų sąrašas Šie darnieji standartai, kuriuos, atsižvelgiant į apsaugos tipą, turi atitikti įranga, yra Europos standartai ir jų žymenys pateikti lentelėje.

Europos standartai Standarto žymuo Standarto pavadinimas Leidinio Nr.

Data EN 50014 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Bendrieji reikalavimai 2 1992 m. gruodis EN 50015 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Panardinami į naftos produktus „o“ 2 1994 m. balandis EN 50016 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Slėgio veikiami aparatai „p“ 2 1995 m. spalis EN 50017 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Dulkių prisipildymas „q“ 2 1994 m. balandis EN 50018 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Ugniai atsparūs apvalkalai „d“ 2 1994 m. rugpjūtis EN 50019 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Padidinta sauga „e“ 2 1994 m. kovas EN 50020 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Vidinė sauga „i“ 2 1994 m. rugpjūtis EN 50028 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Hermetizavimas „m“ 1 1987 m. vasaris EN 50039 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Iš vidaus saugios elektrinės sistemos „i“ 1 1980 m. kovas EN 50050 Elektrostatinė rankoje laikoma purškimo įranga 1 1986 m. sausis EN 50053 (1 dalis) Elektrostatiniai rankoje laikomi dažų purkštuvai su energijos riba nuo 0,24 mJ ir su jais susiję aparatai 1 1987 m. vasaris* EN 50053 (2 dalis) Elektrostatiniai rankoje laikomi miltelių purkštuvai su energijos riba nuo 5 mJ ir su jais susiję aparatai 1 1989 m. birželis* EN 50053 (3 dalis) Elektrostatiniai rankoje laikomi floko purkštuvai su energijos riba nuo 0,24 mJ ar 5 mJ ir su jais susiję aparatai 1 1989 m. birželis* * Tik nuostatos, susijusios su aparatų konstrukcija, pateiktos standarto EN 50053 1, 2 ir 3 dalyse. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 14 priedas I GRUPĖS ELEKTRINIAI APARATAI POTENCIALIAI SPROGIAI APLINKAI 1. Skiriamasis EB ženklas 2. Elektrinių aparatų, turinčių kontrolės sertifikato kopiją, žymėjimas.

Jeigu elektrinio aparato tipui, kuris neatitinka darniųjų standartų, išduotas kontrolės sertifikatas, bent šie duomenys turi papildyti skiriamąjį EB ženklą:

1)simbolis, pažymintis, kad tai elektrinis aparatas, tinkantis kasykloms, kuriose yra dujų, ir jam išduotas kontrolės sertifikatas. Šis simbolis dedamas tuojau pat po skiriamojo EB ženklo, pavyzdžiui:
2)metų, kuriais išduotas kontrolės sertifikatas, paskutiniai du skaičiai;
3)kontrolės sertifikato serijos numeris, taikomas tais metais;
4)sertifikatą išdavusios patvirtinančios įstaigos pavadinimas ar simbolis;
5)gamintojo pavadinimas ar jo registruotasis prekės ženklas;
6)gamintojo elektrinio aparato tipo žymėjimas;
7)gamintojo elektrinio aparato serijos numeris;
8)jeigu patvirtinančioji įstaiga mano, kad būtina nurodyti saugaus naudojimo specialiąsias sąlygas, po sertifikato žymens turi būti nurodytas ženklas „χ“;
9)elektrinių aparatų konstrukcijos standartuose nurodytas ir paprastai taikomas žymėjimas;
10)papildomas žymėjimas, kurį išdavusi sertifikatą patvirtinanti įstaiga laiko būtinu nurodyti. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 15 priedas DARNIŲJŲ standartų sąrašas Šie darnieji standartai, kuriuos, atsižvelgiant į apsaugos tipą, turi atitikti įranga, yra Europos standartai ir jų žymenys pateikti 1 ir 2 lentelėse.

Sertifikatuose, išduotuose remiantis 1 lentelėje nurodytais standartais, turi būti nurodyta, kad tai „D kilmės sertifikatas“. Raidė D turi būti nurodyta kiekvieno tokio sertifikato serijos numerio pradžioje.

Sertifikatuose, išduotuose remiantis 2 lentelėje nurodytais standartais, turi būti nurodyta, kad tai „E kilmės sertifikatas“. Raidė E turi būti nurodyta kiekvieno tokio sertifikato serijos numerio pradžioje.

Europos standartai 1 lentelė Standarto žymuo Standarto pavadinimas Leidinio Nr.

Data EN 50014 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai:

Bendrieji reikalavimai.

1 keitinys 2 keitinys 3 ir 4 keitinys 5 keitinys 1 1977 m. kovas 1979 m. liepa 1982 m. birželis 1982 m. gruodis 1986 m. vasaris EN 50015 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai:

Panardinami į naftos produktus „o“.

1 keitinys 1 1977 m. kovas 1979 m. liepa EN 50016 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai:

Slėgio veikiami aparatai „p“.

1 keitinys 1 1977 m. kovas 1979 m. liepa EN 50017 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Dulkių prisipildymas „q“.

1 keitinys 1 1977 m. kovas 1979 m. liepa EN 50018 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai:

Ugniai atsparūs apvalkalai „d“.

1 keitinys 2 keitinys 3 keitinys 1 1977 m. kovas 1979 m. liepa 1982 m. gruodis 1985 m. lapkritis EN 50019 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai:

Padidinta sauga „e“.

1 keitinys 2 keitinys 3 keitinys 4 keitinys 5 keitinys 1 1977 m. kovas 1979 m. liepa 1983 m. rugsėjis 1985 m. gruodis 1989 m. spalis 1990 m. rugpjūtis EN 50020 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai:

Vidinė sauga „i“.

1 keitinys 2 keitinys 3 keitinys 4 keitinys 5 keitinys 1 1977 m. kovas 1979 m. liepa 1985 m. gruodis 1990 m. gegužė 1990 m. gegužė 1990 m. gegužė EN 50028 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai:

Hermetizavimas „m“.

1 1987 m. vasaris EN 50033 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai:

Šviestuvų gaubtai.

2 1991 m. kovas 2 lentelė Standarto žymuo Standarto pavadinimas Leidinio Nr.

Data EN 50014 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Bendrieji reikalavimai 2 1992 m. gruodis EN 50015 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Panardinami į naftos produktus „o“ 2 1994 m. balandis EN 50016 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Slėgio veikiami aparatai „p“ 2 1995 m. spalis EN 50017 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Dulkių prisipildymas „q“ 2 1994 m. balandis EN 50018 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Ugniai atsparūs apvalkalai „d“ 2 1994 m. rugpjūtis EN 50019 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Padidinta sauga „e“ 2 1994 m. kovas EN 50020 Elektriniai aparatai potencialiai sprogiai atmosferai.

Vidinė sauga „i“ 2 1994 m. rugpjūtis ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 16 priedas KEITIMAI IR PAPILDYMAI, PADARYTI 15 PRIEDE NURODYTIEMS EUROPOS STANDARTAMS 1 priedėlis I GRUPĖS ELEKTRINIAI APARATAI POTENCIALIAI SPROGIAI APLINKAI BENDRIEJI REIKALAVIMAI (Europos standartas EN 50 014) Europos standarto EN 50 014 3 keitinio (1982 m. gruodis) 6.3.1 punkto tekstą pakeisti šiuo tekstu: „6.3.1. I grupės elektriniai aparatai.

Plastmasinių medžiagų apvalkalai, kurių suprojektuotas paviršiaus plotas bet kuria kryptimi didesnis už 100 cm2 ar turintys keliančias pavojų metalines dalis, kurių elektrinė talpa žemės atžvilgiu, esant nepalankiausioms veikimo sąlygoms, didesnė už 3 pF, turi būti sukonstruoti taip, kad esant įprastoms naudojimo, priežiūros ir valymo sąlygoms būtų išvengta uždegimo pavojaus dėl elektrostatinių krūvių.

Šis reikalavimas turi būti patenkintas:

–arba tinkamu medžiagų parinkimu: jų izoliacijos varža, išmatuota pagal šio Europos standarto 22.4.7.8 punkte nurodytą metodą, neturi viršyti:
–1 GΩ esant 23 ± 2 oC ir 50 ± 5 % santykinei drėgmei, ar
–100 GΩ esant temperatūros ir drėgmės ekstremalioms veikimo sąlygoms, nustatytoms elektriniam aparatui; šiuo atveju, kaip nurodyta 26.2.9 punkte, po sertifikato žymens turi būti nurodytas ženklas „χ“;
–arba dydžiu, forma, komponavimu, kitais apsaugos metodais. Šiuo atveju oro ir metano mišinio, turinčio 8,5 ± 0,5 % metano, uždegimo eksploataciniu bandymu turi būti patikrinta, ar nesusidaro pavojingas elektrostatinis krūvis.

Tačiau jeigu konstrukcijoje negali būti išvengta uždegimo pavojaus, perspėjimo lentelėje turi būti nurodytos saugos priemonės, kurios taikomos eksploatacijos metu.“ Europos standarto EN 50 014 (1992 m. gruodis) 7.3.1 punkto tekstą pakeisti šiuo tekstu: „7.3.1. I grupės elektriniai aparatai.

Plastmasinių medžiagų apvalkalai, kurių suprojektuotas paviršiaus plotas bet kuria kryptimi didesnis už 100 cm2 ar turintys keliančias pavojų metalines dalis, kurių elektrinė talpa žemės atžvilgiu, esant nepalankiausioms veikimo sąlygoms, didesnė už 3 pF, turi būti sukonstruoti taip, kad esant įprastoms naudojimo, priežiūros ir valymo sąlygoms būtų išvengta uždegimo pavojaus dėl elektrostatinių krūvių.

Šis reikalavimas turi būti patenkintas:

–arba tinkamu medžiagų parinkimu: jų izoliacijos varža, išmatuota pagal šio Europos standarto 23.4.7.8 punkte nurodytą metodą, neturi viršyti:
–1 GΩ esant 23 ± 2 oC ir 50 ± 5 % santykinei drėgmei, ar
–100 GΩ esant temperatūros ir drėgmės ekstremalioms veikimo sąlygoms, nustatytoms elektriniam aparatui; šiuo atveju, kaip nurodyta 27.2.9 punkte, po sertifikato žymens turi būti nurodytas ženklas „χ“;
–arba dydžiu, forma, komponavimu arba kitais apsaugos metodais. Šiuo atveju oro ir metano mišinio, turinčio 8,5 ± 0,5 % metano, uždegimo eksploataciniu bandymu turi būti patikrinta, ar nesusidaro pavojingas elektrostatinis krūvis.

Tačiau jeigu konstrukcijoje negali būti išvengta uždegimo pavojaus, perspėjimo lentelėje turi būti nurodytos saugos priemonės, kurios taikomos eksploatacijos metu.“ 2 priedėlis (Panaikintas) 3 priedėlis I GRUPĖS ELEKTRINIAI APARATAI POTENCIALIAI SPROGIAI ATMOSFERAI VIDINĖ SAUGA „i“ IŠ VIDAUS SAUGIOS ELEKTRINĖS SISTEMOS Taikant Europos standartus EN 50 014 „Bendrieji reikalavimai“ (1977 m. kovas) ir EN 50 020 „Vidinė sauga „i“ (1977 m. kovas).

1.Taikymo sritis.

1.1. Šis priedas apima iš vidaus saugių elektrinių sistemų ar jų dalių, skirtų įrengti kasyklų, jautrių kasyklų dujoms potencialiai sprogioje atmosferoje, atskirus konstrukcijos ir bandymų reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad tokios elektrinės sistemos nesukeltų sprogimo supančioje aplinkoje.

1.2. Šis priedas papildo Europos standartą EN 50 020 „Vidinė sauga „i“ (pirmas leidimas, 1977 m. kovas) reikalavimais, kurie taikomi iš vidaus saugių elektrinių aparatų ir su jais susijusių elektrinių aparatų konstrukcijai bei bandymams.

1.3. Šis priedas nepakeičia iš vidaus saugių elektrinių aparatų, su jais susijusių elektrinių aparatų ir iš vidaus saugių elektrinių sistemų įrengimo taisyklių.

2.Apibrėžimai.

2.1. Šiame priede vartojami žemiau nurodyti apibrėžimai, būdingi iš vidaus saugioms elektrinėms sistemoms. Jie papildo apibrėžimus, pateiktus Europos standartuose EN 50 014 „Bendrieji reikalavimai“ ir EN 50 020 „Vidinė sauga „i“.

2.2. Iš vidaus saugi elektrinė sistema.

Sistemą aprašančiame dokumente nustatytas atskirų elektrinių aparatų komplektas, kuriame sujungiamosios grandinės ar tokių grandinių dalys, skirtos naudoti potencialiai sprogioje atmosferoje, yra iš vidaus saugios grandinės ir atitinka šio priedo reikalavimus.

2.3. Sertifikuota iš vidaus saugi elektrinė sistema.

Elektrinė sistema, atitinkanti 2.2 punktą, kuriai bandančioji įstaiga išdavė sistemos sertifikatą, pavirtinantį, kad elektrinės sistemos tipas atitinka šį priedą.

1 pastaba. Iš vidaus saugioje elektrinėje sistemoje nebūtina atskirai sertifikuoti kiekvieną elektrinį aparatą, tačiau jis turi būti lengvai atpažįstamas.

2 pastaba. Jeigu tai leidžia nacionaliniai įrengimo reglamentai, 2.2 punktą atitinkančios elektrinės sistemos, kurių atskirų sertifikuotų iš vidaus saugių elektrinių aparatų, sertifikuotų susijusių elektrinių aparatų, nesertifikuotų Europos standarto EN 50 014 „Bendrieji reikalavimai“ 1.3 punktą atitinkančių prietaisų elektrinių parametrų duomenys, taip pat sudėtinių dalių ir sujungiamųjų laidų elektrinių bei fizinių parametrų duomenys leidžia padaryti nedviprasmišką išvadą, kad vidinė sauga išlaikoma, gali būti įrengtos be papildomų sertifikatų.

2.4. Pagalbiniai įtaisai.

Elektriniai aparatai, kuriuos sudaro tik sudėtinės dalys iš vidaus saugioms elektros grandinėms įjungti ir išjungti ir kurie nekelia pavojaus sistemos vidinei saugai, pavyzdžiui, paskirstymo dėžutės, prijungimo dėžutės, elektros kištukai ir jų lizdai bei panašūs daiktai, jungikliai.

3.Iš vidaus saugių elektrinių sistemų kategorijos.

3.1. Iš vidaus saugios elektrinės sistemos ar jų dalys turi būti priskirtos vienai iš dviejų kategorijų: „ia“ arba „ib“. Šio priedo reikalavimai taikomi abiem kategorijoms, jeigu nenustatyta kitaip.

Pastaba. Iš vidaus saugios elektrinės sistemos ar jų dalys gali turėti skirtingas kategorijas, nei sistemą ar jos dalį sudarantys iš vidaus saugūs elektriniai aparatai ir susieti elektriniai aparatai. Taip pat įvairios iš vidaus saugios elektrinės sistemos dalys gali turėti įvairias kategorijas.

3.2. Kategorija „ia“.

Iš vidaus saugios elektrinės sistemos ar jų dalys priskiriamos „ia“ kategorijai, jeigu jos atitinka „ia“ kategorijos iš vidaus saugių elektrinių aparatų reikalavimus (žr. Europos standarto EN 50 020 „Vidinė sauga“ 4.1 punktą), išskyrus atvejus, kai iš vidaus saugi elektrinė sistema kaip visuma turi būti laikoma vientisu elektrinio aparato gaminiu.

3.3. Kategorija „ib“.

Iš vidaus saugios elektrinės sistemos ar jų dalys priskiriamos „ib“ kategorijai, jeigu jos atitinka „ib“ kategorijos iš vidaus saugių elektrinių aparatų reikalavimus (žr. Europos standarto EN 50 020 „Vidinė sauga“ 4.2 punktą), išskyrus atvejus, kai iš vidaus saugi elektrinė sistema, kaip visuma, turi būti laikoma vientisu elektrinio aparato gaminiu.

4.Sujungiamieji laidai iš vidaus saugioje elektrinėje sistemoje.

4.1. Su iš vidaus saugia elektrine sistema susijusių sujungiamųjų laidų elektriniai duomenys ir visos charakteristikos, kiek nuo jų priklauso vidinė sauga, turi būti nustatytos šios elektrinės sistemos sertifikavimo dokumentuose.

4.2. Jeigu daugiagyslis kabelis apima sujungimus, kurie yra daugiau nei vienos iš vidaus saugios grandinės dalys, kabelis turi atitikti šiuos reikalavimus:

4.2.1. Izoliacijos radialinis storis turi būti susijęs su laidininko skersmeniu. Polietileninės izoliacijos atveju mažiausias radialinis storis turi būti 0,2 mm.

4.2.2. Prieš baigdamas apdorojimą gamintojas turi atlikti daugiagyslio kabelio kintamosios srovės dielektrinius bandymus, nustatytus 4.2.2.1 arba 4.2.2.2 punktuose. Šių bandymų pripažinimas turi būti patvirtintas kabelio gamintojo išleistu bandymų sertifikatu.

4.2.2.1. Kiekviena gysla, prieš surenkama į kabelį, bandoma esant įtampai, kurios efektinė vertė lygi 3000V + (2000 padauginta iš izoliacijos radialinio storio, mm) V, o surinktas kabelis:

–pirmiausia bandomas esant įtampai, kurios efektinė vertė lygi 500V, pajungtai tarp viso elektriniu būdu sujungto kabelio šarvo arba ekrano ir elektriniu būdu kartu sujungtų visų gyslų pluošto, ir toliau
–bandomas esant įtampai, kurios efektinė vertė lygi 1000V, pajungtai tarp pluošto, sudaryto iš pusės kabelio gyslų, ir pluošto, sudaryto iš likusios pusės kabelio gyslų.

4.2.2.2. Surinktas kabelis:

–pirmiausia bandomas esant įtampai, kurios efektinė vertė lygi 1000V, pajungtai tarp viso elektriniu būdu sujungto kabelio šarvo arba ekrano ir elektriniu būdu kartu sujungtų visų gyslų pluošto, ir toliau
–bandomas esant įtampai, kurios efektinė vertė lygi 2000V, pajungtai iš eilės tarp kiekvienos kabelio gyslos ir pluošto, sudaryto iš visų kitų elektriniu būdu kartu sujungtų gyslų.

4.2.3. Bandymai, nurodyti 4.2.2 punkte, turi būti atlikti žymia dalimi esant sinusoidinių bangų formos kintamosios srovės įtampai, kurios dažnis yra tarp 48 Hz ir 62 Hz, gaunamos, atsižvelgiant į kabelio apimtį, iš atitinkamos galios transformatoriaus. Jeigu atliekamas surinkto kabelio dielektrinis bandymas, įtampa turi būti didinama nuolat iki nustatytos vertės per periodą ne mažesnį už 10 s ir toliau išlaikoma mažiausiai 60 s.

Šiuos bandymus atlieka kabelio gamintojas.

4.3. Neturi būti atsižvelgiama į izoliacijos pažeidimus tarp daugiagyslio kabelio gyslų, jeigu patenkintas vienas iš šių dviejų reikalavimų:

4.3.1. Kabelis atitinka 4.2 punktą ir kiekviena atskira iš vidaus saugi grandinė yra laidžiame ekrane, dengiančiame mažiausiai 60 % paviršiaus.

Pastaba. Įrengimo taisyklėse turi būti nustatytas galimas ekrano prijungimas prie žemės ar korpuso.

4.3.2. Kabelis atitinka 4.2 punktą, tinkamai apsaugotas nuo pažeidimų ir kiekviena kabelio viduje esanti iš vidaus saugi grandinė, esant įprastam veikimui, turi didžiausią įtampą, kuri lygi arba mažesnė už 60V.

4.4. Jeigu daugiagyslis kabelis atitinka 4.2 punktą, tačiau neatitinka 4.3 punkto ir apima tik iš vidaus saugias elektrines grandines, sudarančias vientisos iš vidaus saugios elektrinės sistemos dalis, izoliacijos pažeidimai leidžiami ne daugiau kaip tarp 4 kabelio gyslų, taip pat taikant 3.2 arba 3.3 punktus.

4.5. Jeigu daugiagyslis kabelis atitinka 4.2 punktą, tačiau neatitinka 4.3 punkto ir apima iš vidaus saugias elektrines grandines, sudarančias atskirų iš vidaus saugių elektrinių sistemų dalis, kiekviena kabelyje esanti iš vidaus saugi grandinė turi turėti mažiausiai 4 kartus didesnį saugos koeficientą, nei reikalaujama pagal 3.2 arba 3.3 punktus.

4.6. Jeigu daugiagyslis kabelis neatitinka 4.2 ir 4.3 punktų, turi būti atsižvelgiama į bet kurį izoliacijos pažeidimų tarp kabelio gyslų skaičių, taip pat taikant 3.2 arba 3.3 punktus.

4.7. Iš vidaus saugios elektrinės sistemos sertifikavimo dokumentai turi nustatyti naudojimo sąlygas, atsirandančias taikant 4.3–4.6 punktus.

5.Pagalbiniai įtaisai, naudojami iš vidaus saugiose elektrinėse sistemose.

Sertifikavimo dokumentuose išvardyti pagalbiniai įtaisai, esantys iš vidaus saugios elektrinės sistemos dalimis, turi tenkinti:

–Europos standarto EN 50 014 „Bendrieji reikalavimai“ 6 ir 7 punktus;
–Europos standarto EN 50 020 „Vidinė sauga „i“ 5 ir 10.3 punktus.

Jų žymenyje turi būti bent gamintojo pavadinimas ar jo registruotasis prekės ženklas.

Pastaba. Nesertifikuotų pagalbinių įtaisų naudojimas priklauso nuo įrengimo reikalavimų.

6.Tipo bandymai.

Iš vidaus saugios elektrinės sistemos tipo bandymai atliekami pagal Europos standarto EN 50 020 „Vidinė sauga „i“ 9 punkte nurodytus tipo bandymų reikalavimus, taip pat atsižvelgiant į šio priedo 4 punktą.

7.Iš vidaus saugių elektrinių sistemų žymėjimas.

Sertifikuotos iš vidaus saugios elektrinės sistemos bent vienas elektrinis aparatas, esantis komplekte, aiškiai matomoje vietoje, turi būti pažymėtas šios sistemos sertifikato laikytojo. Žymėjimas turi apimti Europos standarto EN 50 014 „Bendrieji reikalavimai“ 26.5 punkte nurodytus būtinus duomenis ir raides „SYST“.

Taikant Europos standartus EN 50 014 „Bendrieji reikalavimai“ (1992 m. gruodis) ir EN 50 020 „Vidinė sauga „i“ (1994 m. rugpjūtis).

1.Taikymo sritis.

1.1. Šis priedas apima iš vidaus saugių elektrinių sistemų ar jų dalių, skirtų įrengti kasyklų, jautrių kasyklų dujoms, potencialiai sprogioje atmosferoje, atskirus konstrukcijos ir bandymų reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad tokios elektrinės sistemos nesukeltų sprogimo supančioje aplinkoje.

1.2. Šis priedas papildo Europos standartą EN 50 020 „Vidinė sauga „i“ (antras leidimas, 1994 m. rugpjūtis) reikalavimais, kurie taikomi iš vidaus saugių elektrinių aparatų ir su jais susijusių elektrinių aparatų konstrukcijai ir bandymams.

1.3. Šis priedas nepakeičia iš vidaus saugių elektrinių aparatų, su jais susijusių elektrinių aparatų ir iš vidaus saugių elektrinių sistemų įrengimo taisyklių.

2.Apibrėžimai.

2.1. Šiame priede vartojami žemiau nurodyti apibrėžimai, būdingi iš vidaus saugioms elektrinėms sistemoms. Jie papildo apibrėžimus, pateiktus Europos standartuose EN 50 014 „Bendrieji reikalavimai“ ir EN 50 020 „Vidinė sauga „i“.

2.2. Iš vidaus saugi elektrinė sistema.

Sistemą aprašančiame dokumente nustatytas atskirų elektrinių aparatų komplektas, kuriame sujungiamosios grandinės ar tokių grandinių dalys, skirtos naudoti potencialiai sprogioje atmosferoje, yra iš vidaus saugios grandinės ir atitinka šio priedo reikalavimus.

2.3. Sertifikuota iš vidaus saugi elektrinė sistema.

Elektrinė sistema, atitinkanti 2.2 punktą, kuriai bandančioji įstaiga išdavė sistemos sertifikatą, pavirtinantį, kad elektrinės sistemos tipas atitinka šį priedą.

1 pastaba. Iš vidaus saugioje elektrinėje sistemoje nebūtina atskirai sertifikuoti kiekvieną elektrinį aparatą, tačiau jis turi būti lengvai atpažįstamas.

2 pastaba. Jeigu tai leidžia nacionaliniai įrengimo reglamentai, 2.2 punktą atitinkančios elektrinės sistemos, kurių atskirų sertifikuotų iš vidaus saugių elektrinių aparatų, sertifikuotų susijusių elektrinių aparatų, nesertifikuotų Europos standarto EN 50 014 „Bendrieji reikalavimai“ 1.3 punktą atitinkančių prietaisų elektrinių parametrų duomenys, taip pat sudėtinių dalių ir sujungiamųjų laidų elektrinių ir fizinių parametrų duomenys leidžia padaryti nedviprasmišką išvadą, kad vidinė sauga išlaikoma, gali būti įrengtos be papildomų sertifikatų.

2.4. Pagalbiniai įtaisai.

Elektriniai aparatai, kuriuos sudaro tik sudėtinės dalys iš vidaus saugioms elektros grandinėms įjungti ir išjungti ir kurie nekelia pavojaus sistemos vidinei saugai, pavyzdžiui, paskirstymo dėžutės, prijungimo dėžutės, elektros kištukai ir jų lizdai bei panašūs daiktai, jungikliai.

3.Iš vidaus saugių elektrinių sistemų kategorijos.

3.1. Iš vidaus saugios elektrinės sistemos ar jų dalys turi būti priskirtos vienai iš dviejų kategorijų: „ia“ arba „ib“. Šio priedo reikalavimai taikomi abiem kategorijoms, jeigu nenustatyta kitaip.

Pastaba. Iš vidaus saugios elektrinės sistemos ar jų dalys gali turėti skirtingas kategorijas nei sistemą ar jos dalį sudarantys iš vidaus saugūs elektriniai aparatai ir susieti elektriniai aparatai. Taip pat iš vidaus saugios elektrinės sistemos įvairios dalys gali turėti įvairias kategorijas.

3.2. Kategorija „ia“.

Iš vidaus saugios elektrinės sistemos ar jų dalys priskiriamos „ia“ kategorijai, jeigu jos atitinka „ia“ kategorijos iš vidaus saugių elektrinių aparatų reikalavimus (žr. Europos standarto EN 50 020 „Vidinė sauga“ 5.2 punktą), išskyrus atvejus, kai iš vidaus saugi elektrinė sistema kaip visuma turi būti laikoma vientisu elektrinio aparato gaminiu.

3.3. Kategorija „ib“.

Iš vidaus saugios elektrinės sistemos ar jų dalys priskiriamos „ib“ kategorijai, jeigu jos atitinka „ib“ kategorijos iš vidaus saugių elektrinių aparatų reikalavimus (žr. Europos standarto EN 50 020 „Vidinė sauga“ 5.3 punktą), išskyrus atvejus, kai iš vidaus saugi elektrinė sistema kaip visuma turi būti laikoma vientisu elektrinio aparato gaminiu.

4.Sujungiamieji laidai iš vidaus saugioje elektrinėje sistemoje.

4.1. Su iš vidaus saugia elektrine sistema susijusių sujungiamųjų laidų elektriniai duomenys ir visos charakteristikos, kiek nuo jų priklauso vidinė sauga, turi būti nustatytos šios elektrinės sistemos sertifikavimo dokumentuose.

4.2. Jeigu daugiagyslis kabelis apima sujungimus, kurie yra daugiau nei vienos iš vidaus saugios grandinės dalys, kabelis turi atitikti šiuos reikalavimus:

4.2.1. Izoliacijos radialinis storis turi būti susijęs su laidininko skersmeniu. Polietileninės izoliacijos atveju mažiausias radialinis storis turi būti 0,2 mm.

4.2.2. Prieš baigdamas apdorojimą gamintojas turi atlikti daugiagyslio kabelio kintamosios srovės dielektrinius bandymus, nustatytus 4.2.2.1 arba 4.2.2.2 punktuose. Šių bandymų pripažinimas turi būti patvirtintas kabelio gamintojo išleistu bandymų sertifikatu.

4.2.2.1. Kiekviena gysla prieš surenkama į kabelį bandoma esant įtampai, kurios efektinė vertė lygi 3000V + (2000 padauginta iš izoliacijos radialinio storio, mm) V, o surinktas kabelis:

–pirmiausia bandomas esant įtampai, kurios efektinė vertė lygi 500V, pajungtai tarp viso elektriniu būdu sujungto kabelio šarvo arba ekrano ir elektriniu būdu kartu sujungtų visų gyslų pluošto, ir toliau
–bandomas esant įtampai, kurios efektinė vertė lygi 1000V, pajungtai tarp pluošto, sudaryto iš pusės kabelio gyslų, ir pluošto, sudaryto iš likusios pusės kabelio gyslų.

4.2.2.2. Surinktas kabelis:

–pirmiausia bandomas esant įtampai, kurios efektinė vertė lygi 1000V, pajungtai tarp viso elektriniu būdu sujungto kabelio šarvo arba ekrano ir elektriniu būdu kartu sujungtų visų gyslų pluošto, ir toliau
–bandomas esant įtampai, kurios efektinė vertė lygi 2000V, pajungtai iš eilės tarp kiekvienos kabelio gyslos ir pluošto, sudaryto iš visų kitų elektriniu būdu kartu sujungtų gyslų.

4.2.3. Bandymai, nurodyti 4.2.2 punkte, turi būti atlikti žymia dalimi esant sinusoidinių bangų formos kintamosios srovės įtampai, kurios dažnis yra tarp 48 Hz ir 62 Hz, gaunamos, atsižvelgiant į kabelio apimtį, iš atitinkamos galios transformatoriaus. Jeigu atliekamas surinkto kabelio dielektrinis bandymas, įtampa turi būti didinama nuolat iki nustatytos vertės per periodą ne mažesnį už 10 s ir toliau išlaikoma mažiausiai 60 s.

Šiuos bandymus atlieka kabelio gamintojas.

4.3. Neturi būti atsižvelgiama į izoliacijos pažeidimus tarp daugiagyslio kabelio gyslų, jeigu patenkintas vienas iš šių dviejų reikalavimų:

4.3.1. Kabelis atitinka 4.2 punktą ir kiekviena atskira iš vidaus saugi grandinė yra laidžiame ekrane, dengiančiame mažiausiai 60 % paviršiaus.

Pastaba. Įrengimo taisyklėse turi būti nustatytas galimas ekrano prijungimas prie žemės ar korpuso.

4.3.2. Kabelis atitinka 4.2 punktą, tinkamai apsaugotas nuo pažeidimų ir kiekviena kabelio viduje esanti iš vidaus saugi grandinė, esant įprastam veikimui, turi didžiausią įtampą, kuri lygi arba mažesnė už 60V.

4.4. Jeigu daugiagyslis kabelis atitinka 4.2 punktą, tačiau neatitinka 4.3 punkto, ir apima tik iš vidaus saugias elektrines grandines, sudarančias vientisos iš vidaus saugios elektrinės sistemos dalis, izoliacijos pažeidimai leidžiami ne daugiau kaip tarp 4 kabelio gyslų, taip pat taikant 3.2 arba 3.3 punktus.

4.5. Jeigu daugiagyslis kabelis atitinka 4.2 punktą, tačiau neatitinka 4.3 punkto, ir apima iš vidaus saugias elektrines grandines, sudarančias atskirų iš vidaus saugių elektrinių sistemų dalis, kiekviena esanti kabelyje iš vidaus saugi grandinė turi turėti mažiausiai 4 kartus didesnį saugos koeficientą, nei reikalaujama pagal 3.2 arba 3.3 punktus.

4.6. Jeigu daugiagyslis kabelis neatitinka 4.2 ir 4.3 punktų, turi būti atsižvelgiama į bet kurį izoliacijos pažeidimų tarp kabelio gyslų skaičių, taip pat taikant 3.2 arba 3.3 punktus.

4.7. Iš vidaus saugios elektrinės sistemos sertifikavimo dokumentai turi nustatyti naudojimo sąlygas, atsirandančias taikant 4.3–4.6 punktus.

5.Pagalbiniai įtaisai, naudojami iš vidaus saugiose elektrinėse sistemose.

Sertifikavimo dokumentuose išvardyti pagalbiniai įtaisai, esantys iš vidaus saugios elektrinės sistemos dalimis, turi tenkinti:

–Europos standarto EN 50 014 „Bendrieji reikalavimai“ 7 ir 8 punktus;
–Europos standarto EN 50 020 „Vidinė sauga „i“ 6 ir 12.2 punktus.

Jų žymenyje turi būti bent gamintojo pavadinimas ar jo registruotasis prekės ženklas.

Pastaba. Nesertifikuotų pagalbinių įtaisų naudojimas priklauso nuo įrengimo reikalavimų.

6.Tipo bandymai.

Iš vidaus saugios elektrinės sistemos tipo bandymai atliekami pagal Europos standarto EN 50 020 „Vidinė sauga „i“ 10 punkte nurodytus tipo bandymų reikalavimus, taip pat atsižvelgiant į šio priedo 4 punktą.

7.Iš vidaus saugių elektrinių sistemų žymėjimas.

Sertifikuotos iš vidaus saugios elektrinės sistemos bent vienas elektrinis aparatas, esantis komplekte, aiškiai matomoje vietoje, turi būti pažymėtas šios sistemos sertifikato laikytojo. Žymėjimas turi apimti Europos standarto EN 50 014 „Bendrieji reikalavimai“ 27.6 punkte nurodytus būtinus duomenis ir raides „SYST“. ______________

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.