LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŪKIO MINISTRO 1999 M. GRUODŽIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 432 „DĖL ĮRANGOS IR APSAUGOS SISTEMŲ, NAUDOJAMŲ POTENCIALIAI SPROGIOJE APLINKOJE, TECHNINIO REGLAMENTO TVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO 2002 m. gegužės 31 d. Nr. 184 Vilnius Atsižvelgdamas į Europos Komisijos ekspertų pastabas, iš dalies pakeičiu ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 432 „Dėl Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 7-198): 1. Išdėstau nauja redakcija 1 punktu patvirtintą Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninį reglamentą (pridedama). 2. Išdėstau 2 punktą taip: „2. Nustatau, kad naujos redakcijos Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamentas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.“ ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA PATVIRTINTA ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432 (ūkio ministro 2002 m gegužės 31 d. įsakymo Nr. 184 redakcija) ĮRANGOS IR APSAUGOS SISTEMŲ, NAUDOJAMŲ POTENCIALIAI SPROGIOJE APLINKOJE, TECHNINIS REGLAMENTAS Reglamento paskirtis Šis techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas įrangos ir apsaugos sistemų, skirtų naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, saugai, vartotojų bei galutinių naudotojų interesų apsaugai. Reglamentas nustato teikiamos į rinką ir/ar teikiamos naudoti galutiniam vartotojui įrangos ir apsaugos sistemų bei kartu naudojamų prietaisų ir sudėtinių dalių, skirtų naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, svarbiausius saugos reikalavimus, atitikties šiems reikalavimams įvertinimo procedūras bei rinkos priežiūros reikalavimus. Įrangai ir apsaugos sistemoms, skirtoms naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, bei kartu naudojamiems prietaisams ir sudėtinėms dalims teikti į Europos Bendrijos (toliau – EB) rinką turi būti parengtas Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, protokolas dėl pramonės gaminių pripažinimo ir atitikties įvertinimo (toliau – Europos sutarties protokolas). Reglamentas parengtas perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m. kovo 23 d. direktyvą 94/9/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su įrangos ir apsaugos sistemų, skirtų naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, suderinimo“ į nacionalinę teisės sistemą. I SKYRIUS Taikymo sritis, pateikimas į rinką ir laisvas judėjimas 1 straipsnis 1. Reglamentas taikomas įrangai ir apsaugos sistemoms, skirtoms naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje. 2. Reglamentas taip pat taikomas saugos, valdymo ir reguliavimo prietaisams, skirtiems naudoti už potencialiai sprogios aplinkos ribų, tačiau reikalingiems arba padedantiems užtikrinti įrangos ir apsaugos sistemų saugų veikimą esant sprogimo pavojui. 3. Reglamente vartojami šie apibrėžimai: 1) įranga ir apsaugos sistemos, skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje: a) įranga – tai mašinos, aparatai, stacionarieji ar mobilieji prietaisai, valdymo įtaisai ir jų kontrolės bei matavimo prietaisai, aptikimo ar įspėjimo sistemos, kurios atskirai ar sujungus skirtos energijai ir/ar apdirbamosioms medžiagoms gauti, gaminti, perduoti, saugoti, matuoti, valdyti bei paversti, ir kurios gali sukelti sprogimą dėl juose esančių potencialių uždegimo šaltinių; b) apsaugos sistemos – tai prietaisai, kitokie nei aukščiau apibrėžtos įrangos sudėtinės dalys, kurie skirti nedelsiant sustabdyti prasidedantį sprogimą ir/ar apriboti sprogimo efektyvumo diapazoną ir kurie atskirai teikiami į rinką naudoti kaip savarankiškos sistemos; c) sudėtinės dalys – tai bet kurie gaminiai, būtini įrangos ir apsaugos sistemų saugiam veikimui, bet negalintys savarankiškai funkcionuoti; 2) sprogioji aplinka – tai degiųjų medžiagų dujų, garų, rūko ar dulkių pavidalo mišinys su oru esant atmosferos sąlygoms, kuriame, įvykus uždegimui, degimas išplinta po visą nesudegusį mišinį; 3) potencialiai sprogi aplinka – tai aplinka, kuri dėl vietos ir veiklos sąlygų gali tapti sprogi; 4) įrangos grupės ir kategorijos: a) I įrangos grupei priskiriama įranga, skirta naudoti kasyklų požeminėse dalyse ir tokiose šių kasyklų antžeminių įrenginių dalyse, kuriose galimas pavojus dėl kasyklų dujų ir/ar degiųjų dulkių; b) II įrangos grupei priskiriama įranga, skirta naudoti kitose vietose, kur gali kilti pavojus dėl sprogiosios aplinkos; c) įrangos kategorijos, nustatant reikalaujamą apsaugos lygį, aprašytos Reglamento 1 priede. Įranga ir apsaugos sistemos gali būti suprojektuotos specialiai sprogiajai aplinkai. Šiuo atveju jos turi būti atitinkamai pažymėtos; 5) naudojimas pagal paskirtį – tai įrangos, apsaugos sistemų ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų naudojimas atsižvelgiant į įrangos grupę, kategoriją ir su visą gamintojo pateiktą informaciją, kuri reikalinga įrangai, apsaugos sistemoms bei prietaisams saugiai veikti. 4. Reglamentas netaikomas: 1) medicinos prietaisams, skirtiems naudoti medicininėje aplinkoje; 2) įrangai ir apsaugos sistemoms, jeigu sprogimo pavojus kyla tik dėl sprogiųjų ar nestabiliųjų cheminių medžiagų buvimo; 3) įrangai, naudojamai buityje ir nekomercinėje aplinkoje, kur potencialiai sprogi aplinka retai gali susidaryti tiktai dėl atsitiktinio dujinio kuro nutekėjimo; 4) asmeninėms apsauginėms priemonėms, patenkančioms į techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 69 „Dėl techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1967) taikymo sritį. Techninis reglamentas „Asmeninės apsauginės priemonės“ parengtas įgyvendinant Europos Tarybos direktyvą 89/686/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, suvienodinimo“; 5) jūrų laivams, mobiliesiems pakrantės įrenginiams, šiuose laivuose ir įrenginiuose esančiai įrangai; 6) transporto priemonėms, t. y. motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms, skirtoms keleiviams gabenti oru, keliais, geležinkeliais ar vandeniu, taip pat transporto priemonėms, jeigu jos skirtos kroviniams gabenti oru, keliais, geležinkeliais ar vandeniu. Tačiau Reglamentas taikomas motorinėms transporto priemonėms, skirtoms naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje; 7) įrangai, išvardytai EB steigimo sutarties konsoliduotos versijos 296 straipsnio 1 (b) dalyje. 2 straipsnis 1. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) turi imtis visų reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad įranga, apsaugos sistemos, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys, kurioms taikomas Reglamentas, būtų teikiamos į rinką ir teikiamos naudoti galutiniam vartotojui tik tuo atveju, jeigu jos tinkamai įrengtos, prižiūrimos bei naudojamos tam tikslui, kuriam skirtos, nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai, o kur susiję – naminiams gyvūnams ar turtui. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, laikydamasi Europos Bendrijos steigimo sutarties, turi teisę nustatyti reikalavimus, būtinus žmonių, ypač darbuotojų, naudojančių įrangą, apsaugos sistemas ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus, saugai užtikrinti su sąlyga, jog ši įranga, apsaugos sistemos ir minėti prietaisai nebus keičiami Reglamente nenustatytais būdais. 3. Negalima trukdyti demonstruoti prekybos mugėse, parodose, pristatymuose ir t. t. įrangą, apsaugos sistemas, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sudėtines dalis, neatitinkančias Reglamento nuostatų, su sąlyga, jeigu matomas ženklas aiškiai parodo, kad ši įranga, apsaugos sistemos, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys neatitinka Reglamento ir neskirtos parduoti tol, kol gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas nepasieks jų atitikties Reglamentui. Demonstravimų metu būtina imtis reikalingų priemonių žmonių saugai užtikrinti. 3 straipsnis Įranga, apsaugos sistemos, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys, kurioms taikomas Reglamentas, atsižvelgiant į jų naudojimą pagal paskirtį, turi atitikti jiems taikomus ir Reglamento 2 priede pateiktus svarbiausiuosius nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimus. 4 straipsnis 1. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Ne maisto produktų inspekcija) neturi drausti, riboti ar trukdyti teikti į rinką ir/ar teikti naudoti galutiniam vartotojui Lietuvos Respublikoje įrangą, apsaugos sistemas, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus, kurie atitinka Reglamento reikalavimus. 2. Taip pat Ne maisto produktų inspekcija neturi drausti, riboti ar trukdyti teikti į rinką sudėtines dalis, kurios turi pridėtą 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą rašytinį atitikties patvirtinimą ir skirtos inkorporuoti į Reglamente apibrėžtą įrangą ar apsaugos sistemas. 5 straipsnis 1. Ne maisto produktų inspekcija turi laikyti atitinkančiais visas Reglamento nuostatas, įskaitant taikomas II skyriuje nurodytas atitikties įvertinimo procedūras: 1) įrangą, apsaugos sistemas ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus, kurie turi pridėtą Reglamento 10 priede nurodytą EB atitikties deklaraciją ir 10 straipsnyje nustatytą CE žymėjimą; 2) 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sudėtines dalis, kurios turi pridėtą 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą rašytinį atitikties patvirtinimą. 2. Nesant darniųjų standartų, Ūkio ministerija turi imtis reikiamų priemonių supažindinti suinteresuotas šalis su galiojančiais Lietuvos Respublikos techniniais standartais ir specifikacijomis, kurios laikomos svarbiomis arba reikalingomis tinkamai įvykdyti Reglamento 2 priede nurodytus svarbiausiuosius nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimus. 3. Jeigu Lietuvos standartas, perimantis Europos darnųjį standartą, kurio nuorodinis žymuo buvo paskelbtas žurnale Official Journal of the European Communities, apima vieną ar daugiau svarbiausiųjų nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimų, sukonstruota pagal šį standartą įranga, apsaugos sistemos, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys turi būti laikomos atitinkančiomis joms taikomus svarbiausiuosius nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimus. 4. Lietuvos Respublikos standartizacijos institucija turi: 1) skelbti savo periodiniame leidinyje Lietuvos Respublikos standartų, kuriais perimti Europos darnieji standartai, nuorodinius žymenis; 2) imtis tinkamų priemonių, kurios suteiktų galimybę socialiniams partneriams dalyvauti Europos darniųjų standartų rengimo ir jų monitoringo procese Lietuvos Respublikoje. 6 straipsnis 1. Jeigu Ne maisto produktų inspekcija ar Europos Komisija mano, kad 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti Europos darnieji standartai nevisiškai atitinka susietus 3 straipsnyje nurodytus svarbiausiuosius nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimus, Europos Komisija ar Ne maisto produktų inspekcija, nurodydamos neatitikimo priežastis, turi pateikti svarstyti klausimą pagal direktyvą 98/34/EB „Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti informavimo nuostatų tvarką techninių standartų ir reglamentų srityje“ (keitinys pagal direktyvą 98/48/EB) įkurtam komitetui (toliau – Komitetas). Komitetas turi nedelsdamas pateikti savo nuomonę. Europos Komisija, gavusi Komiteto nuomonę, turi pranešti valstybėms narėms, ar būtina tuos standartus išbraukti iš paskelbtos informacijos, nurodytos 5 straipsnio 3 dalyje. 2. Europos Komisija, siekdama užtikrinti vienodą Reglamentu įgyvendinamos direktyvos taikymą praktikoje, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gali patvirtinti bet kurią tinkamą priemonę. 3. Nuolatinis komitetas, sudarytas iš valstybių narių paskirtų atstovų ir pirmininkaujamas Europos Komisijos atstovo, turi padėti Europos Komisijai. Jis turi parengti savo procedūrines taisykles. Europos Komisijos atstovas turi pateikti Nuolatiniam komitetui svarstyti norimų priimti priemonių projektus. Nuolatinis komitetas turi pareikšti savo nuomonę dėl pateiktų priemonių projektų per laikotarpį, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgęs į klausimo svarbą, o jeigu būtina, taikydamas balsavimą. Nuolatinio komiteto nuomonė turi būti įforminta protokolu, ir kiekviena valstybė narė turi teisę prašyti, kad jos nuomonė būtų įrašyta protokole. Europos Komisija turi atsižvelgti į visa, kas galima, pateiktoje Nuolatinio komiteto nuomonėje. Ji turi informuoti Nuolatinį komitetą, kokiu būdu buvo atsižvelgta į jo nuomonę. 4. Nuolatinis komitetas taip pat gali nagrinėti bet kurį pirmininko pateiktą klausimą, susijusį su Reglamentu įgyvendinamos direktyvos taikymu, inicijuotą jo paties arba valstybės narės prašymu. 5. Ne maisto produktų inspekcija šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas nuostatas turi taikyti Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare. 6. Papildžius Europos sutarties protokolą nauju priedu, apimančiu pramonės produktus, patenkančius į Reglamento taikymo sritį, Ne maisto produktų inspekcija pagal minėtą protokolą turi taikyti apsaugos straipsnio nuostatas, susijusias su darniaisiais standartais. 7 straipsnis 1. Jeigu Ne maisto produktų inspekcija nustato, jog įranga, apsaugos sistemos ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai, turintys CE atitikties žymėjimą bei naudojami pagal paskirtį, taip pat 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys, turinčios rašytinį atitikties patvirtinimą, gali kelti pavojų žmonių saugai, o kur susiję – naminiams gyvūnams ar turtui, ji turi imtis visų reikiamų priemonių, kad pašalintų šią įrangą, apsaugos sistemas, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus bei 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sudėtines dalis iš rinkos, uždraustų juos teikti į rinką ir/ar teikti naudoti galutiniam vartotojui ar apribotų jų laisvą judėjimą. Ne maisto produktų inspekcija turi nedelsdama informuoti Europos Komisiją apie kiekvieną tokią priemonę ir nurodyti savo sprendimų priežastis, ypač ar neatitikimas yra dėl to, kad: 1) nesilaikoma 3 straipsnyje nurodytų svarbiausiųjų nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimų; 2) klaidingai taikomi 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti standartai; 3) 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti standartai turi netikslumų. 2. Europos Komisija turi nedelsdama pradėti konsultuotis su suinteresuotomis šalimis. Jeigu po šių konsultacijų Europos Komisija mano, kad priemonė yra pateisinta, ji turi nedelsdama apie tai informuoti Ne maisto produktų inspekciją, kuri inicijavo šią priemonę, ir kitas valstybes nares. Jeigu ir po tokių konsultacijų Europos Komisija mano, kad priemonė yra pateisinta, ji turi nedelsdama vėl apie tai informuoti Ne maisto produktų inspekciją, kuri inicijavo šią priemonę, bei gamintoją arba jo įgaliotąjį atstovą, įsteigtą EB ar Lietuvos Respublikoje. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje minėtas sprendimas grindžiamas standartų netikslumais ir jeigu Ne maisto produktų inspekcija dėl priimto sprendimo laikosi savo nuostatos, Europos Komisija turi nedelsdama pranešti Nuolatiniam komitetui inicijuoti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas procedūras. 3. Jeigu reikalavimų neatitinkanti įranga, apsaugos sistemos ar 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai turi CE atitikties žymėjimą, Ne maisto produktų inspekcija turi imtis tinkamų veiksmų prieš padariusį šį žymėjimą asmenį(-is) ir apie tai pranešti Europos Komisijai bei kitoms valstybėms narėms. 4. Europos Komisija užtikrina, kad valstybės narės būtų informuojamos apie šios procedūros eigą bei rezultatus. 5. Tik Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, Ne maisto produktų inspekcija turi taikyti šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas nuostatas. Papildžius Europos sutarties protokolą nauju priedu, apimančiu pramonės produktus, patenkančius į Reglamento taikymo sritį, Ne maisto produktų inspekcija pagal minėtą protokolą turi taikyti apsaugos straipsnio nuostatas, susijusias su pramonės produktais. Iki šios sąlygos bus įvykdytos, Ne maisto produktų inspekcija turi: 1) sekti ir tikrinti, kad teikiama į rinką ir/ar teikiama naudoti galutiniam vartotojui įranga, apsaugos sistemos, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys atitiktų Reglamento nuostatas; 2) kai būtina, taikyti koreguojančius veiksmus atitikčiai įtvirtinti. Prieš taikant koreguojantį veiksmą, turi būti pranešta susijusiai šaliai, ir jeigu klausimas nėra skubus, duota galimybė išsiaiškinti; 3) jeigu nustato, kad įranga, apsaugos sistemos ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai, turintys CE atitikties žymėjimą, taip pat 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys, turinčios rašytinį atitikties patvirtinimą, neatitinka Reglamento nuostatų ir dėl to CE žymėjimas ar rašytinis atitikties patvirtinimas padarytas neteisėtai, įteikti gamintojui, jo Lietuvos Respublikoje įsisteigusiam įgaliotajam atstovui ar importuotojui įspėjimą dėl Reglamento pažeidimo ir įpareigoti juos iki įspėjime nurodytos datos pasiekti, kad įranga, apsaugos sistemos, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudėtinės dalys atitiktų Reglamento nuostatas. Laiku nepašalinus neatitikimo, uždrausti teikti į rinką ir/ar teikti naudoti galutiniam vartotojui įrangą, apsaugos sistemas, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sudėtines dalis bei užtikrinti jų pašalinimą iš rinkos; 4) bendradarbiauti su gamintojais ar jų Lietuvos Respublikoje įsisteigusiais įgaliotaisiais atstovais bei importuotojais. II SKYRIUS Atitikties įvertinimo procedūros 8 straipsnis 1. Įrangai, įskaitant, jeigu būtina, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus, turi būti taikomos šios atitikties įvertinimo procedūros: 1) I ir II grupės M1 ir 1 kategorijos įranga; Gamintojas, EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kad padarytų CE žymėjimą, turi atlikti EB tipo tyrimą, nurodytą Reglamento 3 priede, ir po to taikyti: – gamybos kokybės užtikrinimo procedūrą, nurodytą Reglamento 4 priede, arba – produkto patikrinimo procedūrą, nurodytą Reglamento 5 priede; 2) I ir II grupės M2 ir 2 kategorijos įranga: a) vidaus degimo varikliams ir elektrotechnikos gaminiams, patenkantiems į šias įrangos grupes bei kategorijas, gamintojas, EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kad padarytų CE žymėjimą, turi atlikti EB tipo tyrimą, nurodytą Reglamento 3 priede, ir po to taikyti: – atitikties tipui procedūrą, nurodytą Reglamento 6 priede, arba – produkto kokybės užtikrinimo procedūrą, nurodytą Reglamento 7 priede; b) kitiems gaminiams, patenkantiems į šias įrangos grupes bei kategorijas, gamintojas, EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kad padarytų CE žymėjimą, turi taikyti gamybos vidinio valdymo procedūrą, nurodytą Reglamento 8 priede, ir perduoti techninių dokumentų bylą, nurodytą Reglamento 8 priedo 3 punkte, paskelbtajai įstaigai, kuri turi kaip galima greičiau pranešti apie jos gavimą ir ją saugoti; 3) II grupės 3 kategorijos įrangai gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kad padarytų CE žymėjimą turi taikyti gamybos vidinio valdymo procedūrą, nurodytą Reglamento 8 priede; 4) taip pat I ir II grupės įrangai vietoje šios dalies 1, 2 ir 3 punkte nustatytų procedūrų gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kad padarytų CE žymėjimą, gali taikyti EB vieneto patikrinimo procedūrą, nurodytą Reglamento 9 priede. 2. Savarankiškų apsaugos sistemų atitikčiai įvertinti turi būti taikomos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytos nuostatos. 3. 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sudėtinėms dalims turi būti taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros, išskyrus CE žymėjimą. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas turi parengti rašytinį atitikties patvirtinimą, deklaruojantį sudėtinių dalių atitiktį joms taikomoms Reglamento nuostatoms bei nurodantį jų charakteristikas ir kaip jos turi būti inkorporuotos į įrangą ar apsaugos sistemas, kad užbaigta įranga ar apsaugos sistemos atitiktų joms taikomus svarbiausiuosius nekenksmingumo sveikatai ir saugos reikalavimus. 4. Taip pat gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, kad padarytų CE žymėjimą dėl Reglamento 2 priedo 1.3.7 punkte nurodytų saugos aspektų, gali taikyti vidinę gamybos valdymo procedūrą, nurodytą Reglamento 8 priede. 5. Nepaisydama šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų, Ūkio ministerija, esant tinkamai pagrįstam prašymui, gali leisti teikti į rinką ir/ar teikti naudoti galutiniam vartotojui Lietuvos Respublikoje įrangą, apsaugos sistemas ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus, kuriems netaikytos minėtų dalių nuostatos ir kurie naudojami siekiant užtikrinti apsaugą. 6. Dokumentai ir raštai, susiję su šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytomis procedūromis, turi būti rengiami valstybės narės, kurioje šios procedūros taikomos, valstybine arba lietuvių kalba, arba paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai priimtina kalba. 7. Jeigu įranga, apsaugos sistemos ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai taip pat priklauso kitiems techniniams reglamentams, įgyvendinantiems su kitais aspektais susijusias EB direktyvas, kurios taip pat nustato CE žymėjimą, nurodytą 10 straipsnyje, šis žymėjimas turi nurodyti, kad įranga, apsaugos sistemos ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti prietaisai taip pat laikomi atitinkančiais šių kitų techninių reglamentų, įgyvendinančių EB direktyvas, nuostatas. Tačiau kai vienas ar daugiau šių techninių reglamentų, įgyvendinančių EB direktyvas, leidžia gamintojui pereinamuoju laikotarpiu pasirinkti, kurį susitarimą taikyti, CE žymėjimas turi rodyti atitiktį tik gamintojo taikytiems techniniams reglamentams. Šiuo atveju taikytų EB direktyvų duomenys, paskelbti žurnale Official Journal of the European Communities ar „Valstybės žiniose“, turi būti pateikti techninių reglamentų, įgyvendinančių EB direktyvas, reikalaujamuose ir su įranga, apsaugos sistemomis bei 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais prietaisais pateikiamuose dokumentuose, pranešimuose ar instrukcijose. 9 straipsnis 1. Valstybė narė turi pranešti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms įstaigas, kurias ji paskyrė vykdyti procedūras, nurodytas 8 straipsnyje, ir konkrečius tikslus, kuriuos vykdyti paskirtos šios įstaigos, bei atpažinimo numerius, prieš tai suteiktus Europos Komisijos šioms įstaigoms. Europos Komisija turi pranešti paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų sąrašą kartu su jų atpažinimo numeriais bei tikslais, kuriuos įgyvendinti jos paskirtos, žurnale Official Journal of the European Communities. Europos Komisija turi užtikrinti, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas. 2. Valstybė narė, įvertindama paskirtas įstaigas, kurias ji numatė pranešti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, turi taikyti kriterijus, nustatytus 11 priede. Įstaigos, atitinkančios įvertinimo kriterijus, nustatytus tinkamuose darniuosiuose standartuose, turi būti laikomos atitinkančiomis šiuos kriterijus. 3. Valstybė narė, kuri patvirtino įstaigą, turi šį patvirtinimą atšaukti, jeigu ji nustato, kad įstaiga neatitinka kriterijų, nurodytų 11 priede. Apie tai ji nedelsdama turi informuoti Europos Komisiją ir kitas valstybes nares. 4. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare ar papildžius Europos sutarties protokolą nauju priedu, apimančiu pramonės produktus, patenkančius į Reglamento taikymo sritį, Ūkio ministerija, atsižvelgdama į 8 straipsnyje nustatytų įrangos, apsaugos sistemų, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų sudėtinių dalių atitikties įvertinimo paslaugų poreikį bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos paskyrimo ekonominį tikslingumą, turi taikyti 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas nuostatas ir pagal minėtą protokolą vykdyti kitus su paskirtosiomis įstaigomis susijusius reikalavimus. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įstaigą paskirti Lietuvos Respublikoje ekonomiškai netikslinga, įrangos, apsaugos sistemų, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų sudėtinių dalių gamintojas arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas 8 straipsnyje nustatytas ir minėtiems gaminiams taikomas atitikties įvertinimo procedūras turi atlikti kitų valstybių narių paskelbtosiose (notifikuotose) atitikties įvertinimo įstaigose. III SKYRIUS CE atitikties žymėjimas 10 straipsnis 1. CE atitikties žymėjimą turi sudaryti inicialai „CE“, kurių žymėjimo forma pateikta 10 priede. Po CE žymėjimo turi eiti paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atpažinimo numeris, jeigu ši įstaiga įtraukta į gamybos valdymo procedūrą. 2. Papildomai prie 2 priedo 1.1.5 punkto nuostatų įrangos, apsaugos sistemų ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų CE žymėjimas turi būti aiškus, matomas, įskaitomas ir nenutrinamas. 3. Draudžiamas įrangos, apsaugos sistemų ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų žymėjimas, galintis klaidinti trečiąsias šalis CE žymėjimo reikšme ir forma. Kitas žymėjimas gali būti padarytas ant įrangos, apsaugos sistemų ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų prietaisų, jeigu juo nebloginamas CE žymėjimo matomumas ir aiškumas. 11 straipsnis 1. Neprieštaraudama 7 straipsniui: 1) Ne maisto produktų inspekcija, nustačiusi, kad CE žymėjimas atliktas neteisėtai, turi įpareigoti gamintoją arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtą jo įgaliotąjį atstovą pasiekti, kad gaminys atitiktų su CE žymėjimu susijusias nuostatas ir nebūtų pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje nustatytos sąlygos; 2) jeigu neatitikimas tęsiasi, Ne maisto produktų inspekcija turi imtis visų tinkamų priemonių, kad apribotų ar uždraustų nagrinėjamą gaminį teikti į rinką arba užtikrintų, kad jis būtų pašalintas iš rinkos 7 straipsnyje išdėstyta tvarka. 2. Tik Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, Ne maisto produktų inspekcija turi taikyti šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Papildžius Protokolą prie Europos sutarties dėl atitikties įvertinimo nauju priedu, apimančiu pramonės produktus, patenkančius į Reglamento taikymo sritį, Ne maisto produktų inspekcija pagal minėtą protokolą turi taikyti apsaugos straipsnio nuostatas, susijusias su pramonės produktais. IV SKYRIUS Baigiamosios nuostatos 12 straipsnis Kiekvienas pagal Reglamentą priimamas sprendimas, kuris riboja arba draudžia teikti į rinką ir/ar teikti naudoti galutiniam vartotojui arba reikalauja pašalinti iš rinkos įrangą, apsaugos sistemas, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus prietaisus ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sudėtines dalis, turi būti tinkamai ir detaliai pagrįstas. Toks sprendimas turi būti nedelsiant praneštas susietai šaliai, taip pat informuojant ją apie teisines priemones, kurių ji gali imtis pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, ir nurodant, kiek laiko tos priemonės galioja. 13 straipsnis. Reglamentą taikančios šalys visą informaciją, gautą vykdant savo uždavinius, turi laikyti konfidencialia. Ši nuostata netaikoma valstybių narių bei jų valdžios institucijų ir paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų įsipareigojimams dėl tarpusavio informavimo ir perspėjimų platinimo. 14 straipsnis Vadovaujantis EB direktyvomis 76/117/EEB „Dėl suderinimo valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechnine įranga, naudojama potencialiai sprogioje aplinkoje“ (nukrypimai pagal direktyvą 82/130/EEB), 79/196/EEB „Dėl suderinimo valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechnine įranga, naudojama potencialiai sprogioje aplinkoje ir taikoma nustatytiems apsaugos tipams“ (nukrypimai pagal direktyvą 82/130/EEB ir keitiniai pagal direktyvas 84/47/EEB, 88/665/EEB, 90/487/EEB 97/53/EEB), 82/130/EEB „Dėl suderinimo valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechnine įranga, naudojama potencialiai sprogioje aplinkoje kasyklose, jautriose kasyklų dujoms“ (keitiniai pagal direktyvas 88/35/EEB, 91/269/EEB, 94/44/EEB, 98/65/EEB), iki 2003 m. birželio 30 d. iš valstybių narių į Lietuvos rinką leidžiama teikti: 1) elektrotechninę įrangą, skirtą naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje ir taikomą nustatytiems apsaugos tipams, pažymėtą 12 priede nurodytu skiriamuoju EB ženklu ir turinčią valstybės narės patvirtintosios įstaigos išduoto atitikties sertifikato, patvirtinančio jos atitiktį 13 priede nurodytiems darniesiems standartams, kopiją ar kopiją valstybės narės patvirtintosios įstaigos išduoto kontrolės sertifikato, patvirtinančio, kad minėta elektrotechninė įranga teikia saugos lygį, mažiausiai lygiavertį saugos lygiui, nustatytam 13 priede nurodytuose darniuosiuose standartuose; 2) elektrotechninę įrangą, naudojamą potencialiai sprogioje aplinkoje kasyklose, jautriose kasyklų dujoms, pažymėtą 14 priede nurodytu skiriamuoju EB ženklu ir turinčią valstybės narės patvirtintosios įstaigos išduoto atitikties sertifikato, patvirtinančio jos atitiktį 15 priede nurodytiems darniesiems standartams, turintiems 16 priede nurodytus keitimus, kopiją ar kopiją valstybės narės patvirtintosios įstaigos išduoto kontrolės sertifikato, patvirtinančio, kad minėta elektrotechninė įranga teikia saugos lygį, mažiausiai lygiavertį saugos lygiui, nustatytam 15 priede nurodytuose darniuosiuose standartuose, turinčiuose 16 priede nurodytus keitimus. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 1 priedas ĮRANGOS GRUPIŲ KLASIFIKAVIMO Į KATEGORIJAS KRITERIJAI 1. I įrangos grupė. 1.1. M1 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota, o kur būtina, aprūpinta papildomomis specialiomis apsaugos priemonėmis taip, kad galėtų funkcionuoti pagal gamintojo nustatytus parametrus ir užtikrinti labai aukštą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga skirta naudoti kasyklų požeminėse dalyse ir tokiose šių kasyklų antžeminių įrenginių dalyse, kuriose yra pavojus dėl kasyklų dujų ir/ar degiųjų dulkių. Reikalaujama, kad šios kategorijos įranga esant sprogiajai aplinkai išsaugotų funkcionalumą net įvykus su įranga susijusiems ypatingiems atsitikimams ir pasižymėtų šiomis apsaugos priemonėmis: – sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antra nepriklausoma priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį, – arba įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams, būtų užtikrinamas reikalingas apsaugos lygis. Šios kategorijos įranga turi atitikti 2 priedo 2.1.1 punkte nurodytus papildomus reikalavimus. 1.2. M2 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota taip, kad galėtų funkcionuoti pagal gamintojo nustatytus parametrus ir užtikrinti aukštą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga skirta naudoti kasyklų požeminėse dalyse ir tokiose šių kasyklų antžeminių įrenginių dalyse, kuriose gali kilti pavojus dėl kasyklų dujų ir/ar degiųjų dulkių. Susidarius sprogiajai aplinkai, šiai įrangai turi būti išjungiamas elektros energijos tiekimas. Apsaugos priemonės, susijusios su šios kategorijos įranga, užtikrina reikalingą apsaugos lygį įprasto jos veikimo metu, taip pat susidarius žymiai sunkesnėms veikimo sąlygoms, ypač toms, kurios atsiranda dėl šiurkštaus valdymo ir aplinkos sąlygų pasikeitimo. Šios kategorijos įranga turi atitikti 2 priedo 2.1.2 punkte nurodytus papildomus reikalavimus. 2. II įrangos grupė. 2.1. 1 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota taip, kad galėtų funkcionuoti pagal gamintojo nustatytus parametrus ir užtikrinti labai aukštą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga skirta naudoti tose vietose, kur sprogioji aplinka susidaro dėl oro ir dujų, garų, garų lašelių mišinių arba oro ir dulkių mišinių ir būna nuolat ilgais laiko periodais ar pasikartojančiais periodais. Taip pat šios kategorijos įranga turi užtikrinti reikalingą apsaugos lygį net įvykus su įranga susijusiems ypatingiems atsitikimams ir pasižymėti šiomis apsaugos priemonėmis: – sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antra nepriklausoma priemonė užtikrina reikiamą apsaugos lygį, arba – įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams, užtikrinamas reikalingas apsaugos lygis. Šios kategorijos įranga turi atitikti 2 priedo 2.2 punkte nurodytus papildomus reikalavimus. 2.2. 2 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota taip, kad galėtų funkcionuoti pagal gamintojo nustatytus parametrus ir užtikrinti aukštą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga skirta naudoti tose vietose, kur sprogioji aplinka gali susidaryti atsitiktinai dėl oro ir dujų, garų, garų lašelių mišinių arba oro ir dulkių mišinių. Apsaugos priemonės, susijusios su šios kategorijos įranga, užtikrina reikalingą apsaugos lygį net esant dažniems trikdžiams ar įrangos gedimams, į kuriuos paprastai atsižvelgiama. Šios kategorijos įranga turi atitikti 2 priedo 2.3 punkte nurodytus papildomus reikalavimus. 2.3. 3 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota taip, kad galėtų funkcionuoti pagal gamintojo nustatytus parametrus ir užtikrinti įprastą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga skirta naudoti tose vietose, kur dėl oro ir dujų, garų, garų lašelių mišinių arba oro ir dulkių mišinių sprogiosios aplinkos susidarymas mažai tikėtinas arba sprogioji aplinka gali susidaryti tik retai ir tik trumpą periodą. Įprasto veikimo metu šios kategorijos įranga užtikrina reikalingą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga turi atitikti 2 priedo 2.4 punkte nurodytus papildomus reikalavimus. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 2 priedas SVARBIAUSIEJI NEKENKSMINGUMO SVEIKATAI IR SAUGOS REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU ĮRANGOS IR APSAUGOS SISTEMŲ, SKIRTŲ NAUDOTI POTENCIALIAI SPROGIOJE APLINKOJE, KONSTRUKCIJA IR GAMYBA Įžanginės pastabos 1. Privalu kiek galima greičiau atsižvelgti į greitai besikeičiančias technologines žinias ir jas nedelsiant panaudoti. 2. Svarbiausieji reikalavimai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems prietaisams, atsižvelgiant į sprogimo riziką, turi būti taikomi tiek, kiek jie reikalingi, kad šie prietaisai saugiai bei patikimai funkcionuotų ir veiktų. 1. Bendrieji įrangos ir apsaugos sistemų reikalavimai 1.1. Bendrieji reikalavimai. 1.1.1. Integruotos sprogimo saugos principai. Įranga ir apsaugos sistemos, skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, turi būti sukonstruotos atsižvelgiant į integruotos sprogimo saugos požiūrį. Tuo vadovaudamasis gamintojas turi imtis šių priemonių: – pirmiausia, jei galima, neleisti susidaryti sprogiajai aplinkai, kurią sukuria ar išleidžia pati įranga ir apsaugos sistemos; – neleisti užsidegti sprogiajai aplinkai, atsižvelgiant į kiekvieno elektrinio ar neelektrinio uždegimo šaltinio susidarymą; – jeigu vis dėlto įvyksta sprogimas, kuris gali tiesiogiai ar netiesiogiai kelti pavojų žmonėms bei galimais atvejais – naminiams gyvūnams ar turtui, tuojau pat jį sustabdyti ir/arba apriboti sprogimo liepsnos ir sprogimo slėgio dydį iki pakankamai saugaus lygio. 1.1.2. Siekiant kiek galima pašalinti pavojingas situacijas, įranga ir apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos ir pagamintos atlikus būtiną galimų veikimo gedimų analizę. Taip pat būtina atsižvelgti į kiekvieną argumentuotai tikėtiną jų klaidingo naudojimo atvejį. 1.1.3. Specialios tikrinimo ir priežiūros sąlygos. Įranga ir apsaugos sistemos, kurioms taikomos specialios tikrinimo ir priežiūros sąlygos, turi būti konstruojamos ir gaminamos atsižvelgiant į šias sąlygas. 1.1.4. Supančios aplinkos sąlygos. Įranga ir apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad galėtų išlaikyti esamas ir numatomas supančios aplinkos sąlygas. 1.1.5. Žymėjimas. Ant įrangos ir apsaugos sistemų turi būti pažymėti šie būtini lengvai įskaitomi ir nenutrinami duomenys: – gamintojo pavadinimas ir adresas; – CE žymėjimas (10 priedo 1 punktas); – serijos arba tipo žymuo; – serijos numeris, jeigu jis yra; – pagaminimo metai; – nustatytas skiriamasis apsaugos nuo sprogimo ženklas, po kurio eina įrangos grupės ir kategorijos žymenys; – II grupės įrangai raidė „G“ (jei sprogiąją aplinką sukelia dujos, garai ar garų lašeliai) ir/arba raidė „D“ (jei sprogiąją aplinką sukelia dulkės). Be to, kur reikalinga, turi būti pažymėta visa įrangos ir apsaugos sistemų saugiam darbui svarbi informacija. 1.1.6. Instrukcijos. 1.1.6.1. Kartu su kiekviena įranga ir apsaugos sistema turi būti pateikiamos instrukcijos, kuriose nurodyti šie būtini duomenys: – trumpai pakartota informacija, kuria pažymėta įranga ir apsaugos sistema, išskyrus serijos numerį (žr. 1.1.5 punktą), kartu su bet kuria reikalinga papildoma informacija priežiūrai palengvinti (pavyzdžiui, importuotojo, remontininko adresas); – nurodymai, susiję su atidavimo naudoti, naudojimo, surinkimo ir išardymo, priežiūros (eksploatacinės ir avarinio remonto), įrengimo bei reguliavimo sauga; – kur reikalinga, pažymėtos pavojaus zonos prieš slėgio sumažinimo įtaisus; – kur reikalinga, mokymo instrukcijos; – detali informacija, leidžianti neabejojant nuspręsti, ar konkrečios kategorijos įrangą arba apsaugos sistemą galima saugiai naudoti numatytoje vietoje esant tikėtinoms veikimo sąlygoms; – elektros ir slėgio parametrai, didžiausia paviršiaus temperatūra ir kiti ribiniai dydžiai; – kur reikalinga, specialiosios naudojimo sąlygos, įskaitant galimus klaidingo naudojimo atvejus, kurie, kaip rodo patirtis, gali įvykti; – kur reikalinga, įrankių, kurie gali būti montuojami prie įrangos arba apsaugos sistemų, svarbiausiosios charakteristikos. 1.1.6.2. Gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas turi parengti instrukcijas viena iš EB kalbų arba lietuvių kalba. Įrangos ir apsaugos sistemų atidavimo naudoti atveju kartu su jomis turi būti pateikiama instrukcija originalo kalba ir jos vertimas į tos valstybės, kurioje įranga ir apsaugos sistema bus naudojama, kalbą(-as). Šį vertimą į toje vietoje vartojamą kalbą turi padaryti gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas arba asmuo, pradedantis naudoti įrangą ir apsaugos sistemas. Nukrypstant nuo šio reikalavimo, priežiūros instrukcijos, kurias naudoja gamintojo arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigto jo įgaliotojo atstovo samdomi specialistai, gali būti parengtos viena iš EB kalbų, suprantama šiems specialistams. 1.1.6.3. Instrukcijose turi būti pateikti įrangai ar apsaugos sistemoms teikti naudoti, eksploatuoti, kontroliuoti, tikrinti veikimo tinkamumą, o kur reikia, remontuoti būtini brėžiniai ir schemos kartu su naudingais nurodymais, ypač dėl saugos. 1.1.6.4. Įrangą ar apsaugos sistemas aprašanti literatūra neturi prieštarauti instrukcijoms dėl saugos aspektų. 1.2. Medžiagų parinkimas. 1.2.1. Medžiagos, naudojamos įrangai ir apsaugos sistemoms gaminti, neturi sukelti sprogimo, atsižvelgiant į numatomus eksploatacinius apkrovimus. 1.2.2. Gamintojo nustatytose eksploatacinėse sąlygose tarp naudojamų medžiagų ir sprogios aplinkos sudėtinių dalių neturi būti galimybės įvykti reakcijoms, kurios pakenktų sprogimo saugai. 1.2.3. Medžiagos turi būti taip parinktos, kad numatomi jų charakteristikų ir jų suderinamumo sujungimuose su kitomis medžiagomis pokyčiai nesumažintų teikiamos apsaugos, ypač reikia atsižvelgti į medžiagų atsparumą korozijai ir dėvėjimuisi, elektros laidumą, mechaninį stiprumą, atsparumą senėjimui ir temperatūros svyravimų poveikį. 1.3. Konstravimas ir gamyba. 1.3.1. Įranga ir apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos ir pagamintos tinkamai atsižvelgus į sprogimo apsaugos technologines žinias taip, kad jos galėtų saugiai veikti visą joms nustatytą gyvavimo laiką. 1.3.2. Įmontuojamos į įrangą ir apsaugos sistemas arba naudojamos pakeitimui sudėtinės dalys turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad įrengtos pagal gamintojo nurodymus saugiai veiktų ir užtikrintų joms nustatytą sprogimo apsaugą. 1.3.3. Uždaros konstrukcijos ir nuotėkio apsauga. Įrangai, iš kurios gali nutekėti degiosios dujos ar dulkės, kur tik galima, turi būti taikomos tik uždaros konstrukcijos. Jeigu įranga turi angų ar nesandarių sujungimų, jie, kiek įmanoma, turi būti sukonstruoti tokiu būdu, kad dujų ar dulkių nuotėkis nesukeltų sprogiosios aplinkos įrangos išorėje. Medžiagų padavimo ar išleidimo vietos, kiek įmanoma, turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ribotų degiųjų medžiagų nuotėkį padavimo ar išleidimo metu. 1.3.4. Dulkių nuosėdos. Įranga ir apsaugos sistemos, skirtos naudoti vietose, kur pavojų kelia dulkės, turi būti sukonstruotos taip, kad neužsidegtų ant jų paviršių nusėdusios dulkės. Paprastai, kur įmanoma, turi būti ribojamas dulkių nusėdimas. Įranga ir apsaugos sistemos turi būti lengvai nuvalomos. Įrangos dalių paviršių temperatūra turi būti išlaikoma gerokai žemesnė už nusėdusių dulkių užsidegimo temperatūrą. Būtina atsižvelgti į dulkių nuosėdų storį, ten, kur tinka, būtina imtis priemonių temperatūrai apriboti, kad nebūtų leista įkaitimui susidaryti. 1.3.5. Papildomos apsaugos priemonės. Įranga ir apsaugos sistemos, kurioms pavojų gali kelti tam tikros išorės apkrovos, kur būtina, turi turėti įrengtas papildomas apsaugos priemones. Įranga turi išlaikyti leistinas apkrovas be žalingo poveikio į sprogimo apsaugą. 1.3.6. Saugus atidarymas. Jeigu įranga ir apsaugos sistemos yra korpuse ar uždaroje dėžėje, sudarančioje dalį jos apsaugos nuo sprogimo, atidaryti tokį korpusą ar dėžę turi būti galima tik specialiu įrankiu ar tinkamomis apsaugos priemonėmis. 1.3.7. Apsauga nuo kitų pavojų. Įranga ir apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad būtų: a) išvengta fizinio sužalojimo ar kitokios žalos tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu; b) užtikrinta, jog nėra pavojų keliančios pasiekiamų dalių paviršiaus temperatūros bei spinduliavimo; c) pašalinti žinomi iš patirties neelektriniai pavojai; d) užtikrinta, jog numatomos perkrovos sąlygos nesukels pavojingų situacijų. Jeigu įrangos ir apsaugos sistemų šiame punkte nurodytus rizikos aspektus iš dalies ar visiškai apima kitas EB direktyvas įgyvendinantys Lietuvos Respublikos teisės aktai (techniniai reglamentai), tokiai įrangai ir apsaugos sistemoms bei tokiems rizikos aspektams, aprašytiems šias konkrečias direktyvas įgyvendinančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose (techniniuose reglamentuose), šis Reglamentas neturi būti taikomas arba jo taikymas turi būti nutrauktas. 1.3.8. Įrangos perkrova. Pavojingų įrangos perkrovų turi būti išvengta jos konstravimo stadijoje integruotais matavimo, reguliavimo ir valdymo prietaisais, būtent: antsrovio jungikliais, temperatūros ribotuvais, diferencinėmis slėgio relėmis, debito matuokliais, uždelsimo relėmis, viršgreičio monitoriais ir/arba panašaus tipo sekimo prietaisais. 1.3.9. Ugniai atsparių apvalkalų sistemos. Jeigu dalys, kurios gali uždegti sprogiąją aplinką, įdėtos į apvalkalą, būtina imtis priemonių, kad apvalkalas išlaikytų slėgį, susidariusį sprogiojo mišinio vidinio sprogimo metu, ir neleistų sprogimui išplisti į apvalkalą supančią sprogiąją aplinką. 1.4. Potencialūs uždegimo šaltiniai. 1.4.1. Pavojai, kylantys dėl įvairių uždegimo šaltinių. Potencialūs uždegimo šaltiniai, tokie kaip kibirkštys, liepsna, elektros lankai, aukšta paviršių temperatūra, akustinė energija, optinis spinduliavimas, elektromagnetinės bangos, bei kiti uždegimo šaltiniai neturi susidaryti. 1.4.2. Pavojai, kylantys dėl statinės elektros. Elektrostatiniams krūviams, galintiems sukelti pavojingas iškrovas, tinkamomis priemonėmis turi būti neleidžiama susidaryti. 1.4.3. Pavojai, kylantys dėl parazitinės elektros ir nuotėkio srovių. Laidžiose įrangos dalyse neturi atsirasti parazitinė elektra ir nuotėkio srovės, galinčios sukelti, pavyzdžiui, pavojingą koroziją, paviršių įkaitimą ar kibirkštis, dėl kurių gali įvykti užsidegimas. 1.4.4. Pavojai, kylantys dėl perkaitimo. Perkaitimo, kuris gali kilti dėl trinties ar smūgių, atsirandančių, pavyzdžiui, tarp kontaktuojančių medžiagų ir dalių jų sukimosi metu ar įsibrovus pašaliniams kūnams, kiek galima, turi būti išvengta projektavimo stadijoje. 1.4.5. Pavojai, kylantys dėl slėgio balansavimo veiksmų. Įranga ir apsaugos sistemos turi būti taip sukonstruotos ar aprūpintos integruotais matavimo, valdymo ir reguliavimo prietaisais, kad susijęs su jais slėgio balansavimas negeneruotų smūginių bangų ar suslėgimų, galinčių sukelti užsidegimą. 1.5. Pavojai, kylantys dėl išorinių poveikių. 1.5.1. Įranga ir apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad galėtų visiškai saugiai atlikti nustatytas funkcijas netgi keičiantis aplinkos sąlygoms bei esant pašaliniams įtampos, drėgmės, vibracijų, užterštumo ir kitiems išorės veiksniams, atsižvelgiant į gamintojo nustatytas ribines veikimo sąlygas. 1.5.2. Įrangos dalys turi būti tinkamai pritaikytos prie nustatytų mechaninių ir terminių apkrovų bei turėti reikiamą atsparumą korozijai dėl esančių ir numatomų agresyvių medžiagų. 1.6. Reikalavimai su sauga susijusiems prietaisams. 1.6.1. Saugos prietaisai turi funkcionuoti nepriklausomai nuo kiekvieno veikimui reikalingo matavimo ir/ar valdymo prietaiso. Saugos prietaiso gedimas turi būti aptiktas reikiamai greitai, kuo tinkamesnėmis techninėmis priemonėmis užtikrinant, kad bus tik labai maža galimybė pavojingai situacijai susidaryti. Paprastai taikomas sistemos veikimo, atsirandant atskirų dalių gedimams, išsaugojimo principas. Su sauga susijęs įjungimas paprastai turi tiesiogiai, be tarpinės programinės komandos įjungti reikalingus valdymo prietaisus. 1.6.2. Sugedus saugos prietaisui, įranga ir/arba apsaugos sistemos, kur tik galima, turi būti saugios. 1.6.3. Saugos prietaisų avarinio stabdymo valdymas turi būti kuo geriau aprūpintas pakartotinio paleidimo blokatoriais. Įprastam veikimui nauja paleidimo komanda gali įsigalioti tik po pakartotinio paleidimo blokatorių sąmoningo grąžinimo į pradinę padėtį. 1.6.4. Valdymo ir rodmenų įtaisai. Jeigu vartojami valdymo ir rodmenų įtaisai, jie turi būti sukonstruoti pagal ergonominius principus, kad būtų galima pasiekti aukščiausią įmanomą veikimo saugos lygį sprogimo rizikos atžvilgiu. 1.6.5. Reikalavimai sprogimo apsaugos prietaisams, turintiems matavimo funkciją. Prietaisai, turintys matavimo funkciją, turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad jie išlaikytų nustatytus veikimo reikalavimus ir specialias naudojimo sąlygas tiek, kiek jie susieti su sprogiojoje aplinkoje naudojama įranga. 1.6.6. Kur būtina, turi būti galimybė patikrinti prietaisų, turinčių matavimo funkciją, parodymų tikslumą ir eksploatacinį patikimumą. 1.6.7. Prietaisų, turinčių matavimo funkciją, konstrukcija turi turėti savyje saugos atsargą, kuri užtikrina, kad pavojaus signalo pradžios padėtis yra pakankamai toli iki registruojamos aplinkos sprogimo ir/ar uždegimo ribų, ypač atsižvelgiant į instaliacijos darbo sąlygas ir galimus nukrypimus matavimo sistemose. 1.6.8. Pavojai, kylantys dėl programinės įrangos. Konstruojant programine įranga valdomą įrangą, apsaugos sistemas ir saugos prietaisus ypač turi būti atsižvelgta į pavojus, kylančius dėl programų trūkumų. 1.7. Su sistemomis susijusių saugos reikalavimų integravimas. 1.7.1. Kad būtų galima išjungti nukrypstančią nuo nustatytų veikimo sąlygų įrangą ir apsaugos sistemas, įrengtas automatiniuose procesuose, turi būti rankinio valdymo su automatikos blokavimu galimybė su sąlyga, jeigu tai nekelia pavojaus saugai. 1.7.2. Įsijungus avarinio išjungimo sistemai, sukaupta energija turi būti kiek galima greičiau ir saugiau išsklaidyta ar izoliuota taip, kad toliau nekeltų pavojaus. Tai netaikytina elektrochemiškai sukauptai energijai. 1.7.3. Pavojai, kylantys dėl energijos tiekimo gedimų. Jeigu dėl energijos tiekimo gedimų įranga ir apsaugos sistemos gali sukelti papildomos rizikos paplitimą, turi būti galimybė jas eksploatuoti saugiu veikimo režimu nepriklausomai nuo instaliacijos būklės. 1.7.4. Pavojai, kylantys dėl sujungimų. Įranga ir apsaugos sistemos turi būti įrengtos naudojant tinkamus kabelius ir kabelinius įvadus. Jeigu įranga ir apsaugos sistemos yra skirtos naudoti kartu su kita įranga ir apsaugos sistemomis, sujungimas turi būti saugus. 1.7.5. Įspėjimo prietaisų, kaip įrangos dalių, išdėstymas. Jeigu įranga ar apsaugos sistemos sprogiosios aplinkos susidarymui kontroliuoti turi įrengiamus aptikimo ar įspėjimo apie pavojų prietaisus, turi būti pateiktos reikalingos instrukcijos, teikiančios galimybę juos įrengti tinkamose vietose. 2. Papildomi reikalavimai įrangai 2.1. Reikalavimai, taikomi I grupės M kategorijos įrangai. 2.1.1. Reikalavimai, taikomi I grupės M1 kategorijos įrangai. 2.1.1.1. Įranga turi būti sukonstruota ir pagaminta taip, kad net retų su įranga susijusių gedimų atveju uždegimo šaltiniai netaptų aktyvūs. Įrangoje turi būti įtaisytos tokios apsaugos priemonės, kad: – sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antra nepriklausoma priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį, – arba, įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams, būtų užtikrinamas reikalingas apsaugos lygis. Kur būtina, šioje įrangoje turi būti įtaisytos papildomos specialios apsaugos priemones. Ji turi išlikti veikianti, susidarius sprogiajai aplinkai. 2.1.1.2. Kur būtina, įranga turi būti pagaminta taip, kad į ją nepatektų dulkių. 2.1.1.3. Įrangos dalių paviršių temperatūra turi būti išlaikoma neabejotinai žemesnė už numatomą oro/dulkių mišinio užsidegimo temperatūrą, kad neužsidegtų tvyrančios dulkės. 2.1.1.4. Įranga turi būti sukonstruota taip, kad atidaryti įrangos dalis, kurios gali būti uždegimo šaltinis, būtų įmanoma, tik kai ji neveikia arba esant saugioms vidaus sąlygoms. Jeigu negalima padaryti, kad įranga neveiktų, gamintojas turi prie atidaromų įrangos dalių pritvirtinti perspėjimo etiketes. Jei būtina, įrangoje turi būti įtaisytos reikalingos papildomos blokavimo sistemos. 2.1.2. Reikalavimai, taikomi I grupės M2 kategorijos įrangai. 2.1.2.1. Įrangoje turi būti įtaisytos apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad uždegimo šaltiniai netaptų aktyvūs įprasto veikimo metu, taip pat esant žymiai sunkesnėms veikimo sąlygoms, ypač toms, kurios kyla dėl šiukštaus valdymo ir besikeičiant aplinkos sąlygoms. Susidarius sprogiajai aplinkai, turi būti išjungiamas elektros energijos tiekimas įrangai. 2.1.2.2. Įranga turi būti sukonstruota taip, kad atidaryti įrangos dalis, kurios gali būti uždegimo šaltiniai, būtų galima, tik kai ji neveikia, arba per reikalingas blokavimo sistemas. Jeigu negalima padaryti, kad įranga neveiktų, gamintojas turi prie atidaromų įrangos dalių pritvirtinti perspėjimo etiketes. 2.1.2.3. Turi būti taikomi M1 kategorijai nustatyti reikalavimai, susiję su sprogimo pavojumi, kylančiu dėl dulkių. 2.2. Reikalavimai, taikomi II grupės 1 kategorijos įrangai. 2.2.1. Dujų, garų ar smulkių garų lašelių sukelta sprogioji aplinka. 2.2.1.1. Įranga turi būti sukonstruota ir pagaminta taip, kad net retų su įranga susijusių gedimų atveju uždegimo šaltiniai netaptų aktyvūs. Įrangoje turi būti įtaisytos tokios apsaugos priemonės, kad: – sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antra nepriklausoma priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį, – arba, įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams, būtų užtikrinamas reikalingas apsaugos lygis. 2.2.1.2. Įrangoje, kurioje yra įkaistančių paviršių, turi būti imtasi priemonių, užtikrinančių, kad netgi pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis didžiausia nustatyta paviršių temperatūra nebūtų viršyta. Taip pat turi būti atsižvelgta į temperatūros didėjimą, atsirandantį dėl šilumos susidarymo ir cheminių reakcijų. 2.2.1.3. Įranga turi būti sukonstruota taip, kad atidaryti įrangos dalis, kurios gali būti uždegimo šaltinis, būtų įmanoma, tik kai ji neveikia, arba esant saugioms vidaus sąlygoms. Jeigu negalima padaryti, kad įranga neveiktų, gamintojas turi prie atidaromų įrangos dalių pritvirtinti perspėjimo etiketes. Jei būtina, įrangoje turi būti įtaisytos reikalingos papildomos blokavimo sistemos. 2.2.2. Oro/dulkių mišinių sukelta sprogioji aplinka. 2.2.2.1. Įranga turi būti sukonstruota ir pagaminta taip, kad net retų su įranga susijusių gedimų atveju neužsidegtų oro/dulkių mišiniai. Įrangoje turi būti įtaisytos tokios apsaugos priemonės, kad: – sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antra nepriklausoma priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį, – arba, įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams, būtų užtikrinamas reikalingas apsaugos lygis. 2.2.2.2. Kur būtina, įranga turi būti sukonstruota taip, kad dulkės galėtų patekti į rangą ar išsiveržti iš jos tik per specialiai skirtas vietas. Kabeliniai įvadai ir jungtys taip pat turi atitikti šį reikalavimą. 2.2.2.3. Įrangos dalių paviršių temperatūra turi būti išlaikoma gerokai žemesnė už numatomą oro/dulkių mišinio užsidegimo temperatūrą, kad neužsidegtų tvyrančios dulkės. 2.2.2.4. Dėl įrangos dalių saugaus atidarymo taikomi 2.2.1.3 punkto reikalavimai. 2.3. Reikalavimai, taikomi II grupės 2 kategorijos įrangai. 2.3.1. Dujų, garų ar smulkių garų lašelių sukelta sprogioji aplinka. 2.3.1.1. Įranga turi būti sukonstruota ir pagaminta taip, kad būtų neleista kilti uždegimo šaltiniams, net esant dažniems trikdžiams ar įrangos gedimams, į kuriuos paprastai atsižvelgiama. 2.3.1.2. Įrangos dalys turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad nebūtų viršijamos jų paviršiams nustatytos temperatūros, net esant rizikai, kylančiai iš gamintojo numatytų neįprastų situacijų. 2.3.1.3. Įranga turi būti sukonstruota taip, kad atidaryti įrangos dalis, kurios gali būti uždegimo šaltiniai, būtų galima tik kai ji neveikia, arba per reikalingas blokavimo sistemas. Jeigu negalima padaryti, kad įranga neveiktų, gamintojas turi prie atidaromų įrangos dalių pritvirtinti perspėjimo etiketes. 2.3.2. Oro/dulkių mišinių sukelta sprogioji aplinka. 2.3.2.1. Įranga turi būti sukonstruota ir pagaminta taip, kad būtų neleista užsidegti oro/dulkių mišiniams, net esant dažniems trikdžiams ar įrangos gedimams, į kuriuos paprastai atsižvelgiama. 2.3.2.2. Dėl paviršių temperatūros taikomas 2.2.2.3 punkto reikalavimas. 2.3.2.3. Dėl apsaugos nuo dulkių taikomas 2.2.2.2 punkto reikalavimas. 2.3.2.4. Dėl įrangos dalių saugaus atidarymo taikomi 2.3.1.3 punkto reikalavimai. 2.4. Reikalavimai, taikomi II grupės 3 kategorijos įrangai. 2.4.1. Dujų, garų arba garų lašelių sukelta sprogioji aplinka. 2.4.1.1. Įranga turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų išvengta numatytų uždegimo šaltinių, kurie gali kilti įprasto veikimo metu. 2.4.1.2. Numatytomis veikimo sąlygomis paviršių temperatūra neturi viršyti paviršiams nustatytos didžiausios temperatūros. Aukštesnė temperatūra gali būti leidžiama tik išimtiniais atvejais, jeigu gamintojas naudoja specialias papildomas apsaugos priemones. 2.4.2. Oro/dulkių mišinių sukelta sprogioji aplinka. 2.4.2.1. Įranga turi būti sukonstruota ir pagaminta taip, kad numatyti uždegimo šaltiniai, galintys būti įprasto veikimo metu, neuždegtų oro/dulkių mišinių. 2.4.2.2. Dėl paviršių temperatūros taikomas 2.2.2.3 punkto reikalavimas. 2.4.2.3. Įranga kartu su kabeliniais įvadais ir jungtimis turi būti pagaminta taip, kad atsižvelgiant į dalelių dydį dulkės negalėtų sudaryti sprogių mišinių su oru bei pavojingais kiekiais kauptis įrangos viduje. 3. Papildomi reikalavimai apsaugos sistemoms 3.1. Bendrieji reikalavimai. 3.1.1. Apsaugos sistemų matmenys turi būti tokie, kad sumažintų sprogimo poveikį iki pakankamo saugos lygio. 3.1.2. Apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos ir išdėstomos tokiu būdu, kad būtų išvengta sprogimo paplitimo per pavojingas grandinines reakcijas ar kibirkščiavimą ir pradinis sprogimas nesukeltų detonacijos. 3.1.3. Nutrūkus elektros energijos tiekimui, apsaugos sistemos turi išsaugoti galimybę funkcionuoti per periodą, pakankamą pavojingai situacijai pašalinti. 3.1.4. Apsaugos sistemos neturi sugesti dėl išorinių trikdžių. 3.2. Išdėstymas ir konstrukcija. 3.2.1. Medžiagų charakteristikos. Dėl medžiagų charakteristikų didžiausiu slėgiu ir didžiausia temperatūra, į kurią atsižvelgiama rengiant išdėstymą, yra tikėtinas slėgis sprogimo metu esant ekstremalioms veikimo sąlygoms ir laukiamas įkaitimas nuo liepsnos poveikio. 3.2.2. Apsaugos sistemos, skirtos atremti ar sulaikyti sprogimą, turi išlaikyti susidarančią smūgio bangą, nepraradusios sistemos darbingumo. 3.2.3. Prie apsaugos sistemų prijungiami papildomi įtaisai turi išlaikyti didžiausią tikėtiną sprogimo slėgį, neprarasdami savo sugebėjimo funkcionuoti. 3.2.4. Apsaugos sistemos išdėstyme ir konstrukcijoje turi būti atsižvelgta į slėgio sukeliamas reakcijas periferinėje įrangoje ir prijungtų vamzdynų sistemose. 3.2.5. Slėgio sumažinimo sistemos. Jeigu apsaugos sistemų apkrovos gali viršyti jų konstrukcinį stiprumą, konstrukcijoje turi būti numatyti atitinkami slėgio sumažinimo prietaisai, kurie nekeltų pavojaus aptarnavimo zonoje esantiems asmenims. 3.2.6. Sprogimo sulaikymo sistemos. Sprogimo sulaikymo sistemos turi būti išdėstytos ir sukonstruotos taip, kad avarijos atveju jos reaguotų į prasidedantį sprogimą anksčiausioje galimoje stadijoje ir jį neutralizuotų geriausiomis pasekmėmis, deramai atsižvelgiant į didžiausią slėgio didėjimo greitį ir didžiausią sprogimo slėgį. 3.2.7. Atjungimo sistemos sprogimo metu. Atjungimo sistemos, skirtos prasidedančio sprogimo atveju atitinkamų prietaisų įtaisais kiek galima greičiau išjungti nustatytą įrangą, turi būti išdėstytos ir sukonstruotos taip, kad veikimo sąlygomis neperduotų vidinio užsidegimo ir išsaugotų savo mechaninį stiprumą. 3.2.8. Apsaugos sistemas turi būti galima integruoti į grandinę su atitinkamu pavojaus signalo jautrumu taip, kad prireikus būtų nutrauktas produkto padavimas bei išleidimas ir išjungtos negalinčios saugiai veikti įrangos dalys. ______________ Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento 3 priedas EB TIPO TYRIMO MODULIS 1. Šis modulis aprašo tą procedūros dalį, pagal kurią paskelbtoji (notifikuota) įstaiga įsitikina ir patvirtina, kad numatomai gamybai atstovaujantis bandinys atitinka taikytinas Reglamento nuostatas. 2. Prašymą atlikti EB tipo tyrimą turi pateikti gamintojas arba EB ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas pasirinktai paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai. Prašyme nurodoma: – gamintojo pavadinimas bei adresas, o jeigu prašymą pateikia įgaliotasis atstovas, jo pavadinimas ir adresas taip pat; – rašytinis pareiškimas, kad tas pats prašymas nebuvo paduotas kitai paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai; – 3 punkte nurodyti techniniai dokumentai. Prašytojas turi pateikti paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai disponuoti numatomai gamybai atstovaujantį bandinį (toliau – tipas). Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga gali paprašyti papildomų bandinių, jeigu tai reikalinga bandymo programai vykdyti. 3. Techniniai dokumentai turi duoti galimybę įvertinti produkto atitiktį Reglamento reikalavimams. Kiek reikalinga tokiam įvertinimui, jie turi apimti produkto konstrukciją, gamybą bei veikimą ir juose turi būti: – bendrasis tipo aprašymas; – konstrukcijos bei gamybos brėžiniai ir sudėtinių dalių, surenkamųjų mazgų, grandinių ir t. t. komponavimo schemos; – aprašymai ir paaiškinimai, būtini suprasti minėtus brėžinius, komponavimo schemas bei produkto veikimą; – visiškai ar iš dalies taikytų Reglamento 5 straipsnyje nurodytų standartų sąrašas ir aprašymas sprendimų, priimtų Reglamento svarbiausiesiems reikalavimams patenkinti, jeigu Reglamento 5 straipsnyje nurodyti standartai nebuvo taikyti; – padarytų konstravimo skaičiavimų, atliktų tyrimų rezultatai ir t. t.; – bandymų protokolai. 4. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi: 4.1. išnagrinėti techninius dokumentus, patikrinti, ar tipas buvo pagamintas pagal techninius dokumentus, nustatyti elementus, kurie buvo sukonstruoti pagal Reglamento 5 straipsnyje nurodytų standartų tinkamas nuostatas, taip pat sudėtines dalis, kurios buvo sukonstruotos netaikant tinkamų šių standartų nuostatų; 4.2. atlikti ar turėti atliktus atitinkamus tyrimus ir būtinus bandymus, siekiant patikrinti, ar gamintojo priimti sprendimai atitinka Reglamento svarbiausiuosius reikalavimus, jei …