1979 METŲ TOLIMŲ TARPVALSTYBINIŲ ORO TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJOS PROTOKOLAS DĖL PATVARIŲ ORGANINIŲ TERŠALŲ Šalys, nusprendusios įgyvendinti Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją; pripažindamos, kad daugelis patvarių organinių išmetamų teršalų pernešami per tarptautines sienas ir kad jie nusėda Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Arktyje, toli nuo savo kilimo vietos, ir kad atmosfera yra pagrindinė transportavimo terpė; žinodamos, kad patvarūs organiniai teršalai yra atsparūs irimui gamtinėmis sąlygomis ir kad jie siejami su žmogaus sveikatai daromu neigiamu poveikiu; susirūpinusios, kad patvarūs organiniai teršalai gali biologiškai susikaupti viršutiniuose trofiniuose lygiuose ir pasiekti tokią koncentraciją, kuri gali paveikti pažeidžiamą gyvūniją ir žmonių sveikatą; pripažindamos, kad Arkties ekosistemoms, ypač vietiniams jos žmonėms, kurie maitinasi Arkties žuvimis ir žinduoliais, gresia pavojus dėl patvarių organinių teršalų koncentracijos didėjimo kiekvienoje naujoje maisto grandinės grandyje; atmindamos, kad priemonės patvarių organinių teršalų išmetamiems kiekiams riboti taip pat prisidėtų prie aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos rajonuose, esančiuose už Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos regiono ribų, įskaitant Arkties ir tarptautinius vandenis; nusprendusios imtis priemonių, kurios leistų numatyti patvarių organinių teršalų išmetamus kiekius, užkirsti jiems kelią arba juos sumažinti, laikydamosi atsargumo priemonių, kaip nustatyta Rio deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros 15 principe; dar kartą patvirtindamos, kad laikantis Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų, valstybės turi suverenią teisę naudoti savo išteklius remdamosi savo aplinkos ir plėtros politika ir yra atsakingos, kad jų jurisdikcijai priklausanti arba jų kontroliuojama veikla nepadarytų žalos kitų valstybių aplinkai arba rajonams, esantiems už jų nacionalinės jurisdikcijos ribų; pažymėdamos, kad pasauliniu mastu būtini veiksmai dėl patvarių organinių teršalų ir prisimindamos 21 darbotvarkės 9 skyriuje numatytą regioninių susitarimų, skirtų mažinti tarpvalstybinę oro taršą, vaidmenį, visų pirma Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos – dalytis savo regionine patirtimi su kitais pasaulio regionais; pripažindamos, kad veikia regionų dalių, regionų ir pasaulinės ribojimo sistemos, įskaitant tarptautinius dokumentus, reglamentuojančius pavojingas atliekas, tarpvalstybinį jų pervežimą ir šalinimą, ypač Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės; manydamos, kad pagrindiniai oro taršos šaltiniai, prisidedantys prie patvarių organinių teršalų kaupimosi, yra tam tikrų pesticidų naudojimas, tam tikrų chemikalų gamyba ir naudojimas ir netyčinis tam tikrų medžiagų susidarymas deginant atliekas, degimo procesų metu, metalurgijos procesuose ir veikiant mobiliems šaltiniams; žinodamos, kad yra metodų ir valdymo praktikos patvarių organinių teršalų išmetamiems į orą kiekiams sumažinti; suvokdamos, kad yra būtinas išlaidų požiūriu efektyvus regioninis metodas kovai su oro tarša; pažymėdamos svarbų privačių ir nevyriausybinių sektorių indėlį formuojant supratimą apie patvarių organinių teršalų daromą poveikį, galimas alternatyvas ir taršos mažinimo metodus ir į jų vaidmenį mažinant išmetamų patvarių organinių teršalų kiekius; atsižvelgdamos į tai, kad priemonės patvarių organinių teršalų išmetamiems kiekiams mažinti neturėtų būti savavališkos arba nepateisinamos diskriminacijos arba paslėptos tarptautinės konkurencijos ir prekybos apribojimo priemonė; atsižvelgdamos į turimus mokslo ir technikos duomenis apie išmetamus teršalus, atmosferos procesus ir patvarių organinių teršalų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, taip pat į taršos mažinimo sąnaudas ir pripažindamos būtinybę tęsti bendradarbiavimą mokslo ir technikos srityje siekiant geriau suprasti šiuos klausimus; pripažindamos priemones, taikomas patvariems organiniams teršalams, kurias jau priėmė kai kurios Šalys nacionaliniu mastu ir (arba) pagal kitas tarptautines konvencijas, susitarė: 1 straipsnis Sąvokos Šiame Protokole, 1. Konvencija – tai Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija, priimta Ženevoje 1979 m. lapkričio 13 d. 2. EMEP – tai Bendradarbiavimo programa tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje. 3. Vykdomoji institucija – tai Konvencijos vykdomoji institucija, įsteigta remiantis Konvencijos 10 straipsnio 1 dalimi. 4. Komisija – tai Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija. 5. Šalys – tai šio Protokolo Šalys, jeigu iš konteksto nepaaiškėja kitaip. 6. Geografinė EMEP taikymo sritis – tai teritorija, apibrėžta 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP) ilgalaikio finansavimo, priimto 1984 m. rugsėjo 28 d. Ženevoje, 1 straipsnio 4 dalyje. 7. Patvarūs organiniai teršalai (POT) – tai organinės medžiagos, kurios: i) turi toksinių savybių; ii) yra patvarios; iii) biologiškai kaupiasi; iv) gali būti toli perneštos atmosfera ir nusėsti; ir v) manoma, kad gali turėti dideles neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai arba aplinkai arti ir toli nuo jų susidarymo šaltinių. 8. Medžiaga – tai viena arba kelios cheminių junginių rūšys, kurios sudaro specialią grupę todėl, kad a) turi panašias savybes arba kartu patenka į aplinką; arba b) sudaro mišinį, paprastai parduodamą kaip atskiras produktas. 9. Išmetimas – tai medžiagos išmetimas iš taškinio arba pasklidžiojo taršos šaltinio į atmosferą. 10. Stacionarus šaltinis – tai bet koks stacionarus pastatas, statinys, įrenginys arba įranga, iš kurios išmetami arba gali būti išmesti bet kokie patvarūs organiniai teršalai tiesiogiai arba netiesiogiai į atmosferą. 11. Stambių stacionarių šaltinių kategorija – tai bet kuri stacionarių šaltinių kategorija, nurodyta VIII priede. 12. Naujas stacionarus šaltinis – tai bet koks stacionarus šaltinis, kuris pradedamas statyti ar iš esmės keisti praėjus dvejiems metams nuo i) šio Protokolo; arba ii) III arba VIII priedo pakeitimo įsigaliojimo, jeigu stacionariam šaltiniui taikomos šio Protokolo nuostatos tik dėl šio pakeitimo. Kompetentingos nacionalinės institucijos turi nuspręsti savo nuožiūra, ar pakeitimas yra esminis ar ne, atsižvelgdamos į tokius veiksnius kaip pakeitimo nauda aplinkosaugos atžvilgiu. 2 straipsnis Tikslas Šio Protokolo tikslas – riboti, mažinti arba nutraukti patvarių organinių teršalų išmetimą, jų patekimą ir išsiskyrimą į aplinką. 3 straipsnis Pagrindiniai įsipareigojimai 1. Išskyrus atvejus, kai išimtys taikomos laikantis 4 straipsnio, kiekviena Šalis imasi veiksmingų priemonių: a) I priede išvardytų medžiagų gamybai ir naudojimui nutraukti remdamasi jame nurodytais įgyvendinimo reikalavimais; b) i) siekdama užtikrinti, kad, kai I priede išvardytos medžiagos naikinamos arba šalinamos, toks naikinimas ar šalinimas būtų vykdomas nepakenkiant aplinkai ir atsižvelgiant į atitinkamas regionų dalių, regionų ir pasaulines ribojimo priemones, reglamentuojančias pavojingų atliekų tvarkymą ir jų šalinimą, ypač į Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės; ii) siekdama užtikrinti, kad I priede išvardytos medžiagos būtų šalinamos šalies viduje atsižvelgiant į atitinkamus aplinkosaugos reikalavimus; iii) siekdama užtikrinti, kad I priede išvardytos medžiagos būtų gabenamos per sienas atsižvelgiant į galiojančias regionų dalių, regionų ir pasaulines ribojimo priemones, reglamentuojančias pavojingų atliekų gabenimą per sienas, ypač į Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės; c) siekdama apriboti II priede išvardytų medžiagų naudojimą aprašytam tikslui, laikydamasi jame nurodytų įgyvendinimo reikalavimų. 2. 1 dalies b punkte nurodyti reikalavimai kiekvienai medžiagai įsigalioja tos medžiagos gamybos arba naudojimo nutraukimo dieną, jeigu ši data būtų vėlesnė. 3. 1, II arba III prieduose išvardytoms medžiagoms kiekviena šalis turi sukurti atitinkamą strategiją, siekdama nustatyti toliau naudojamus produktus ir atliekas, kuriose yra tokių medžiagų, ir imtis atitinkamų priemonių, užtikrinančių, kad tokios atliekos ir tokie produktai, tapę atliekomis, būtų sunaikinti arba šalinami nepakenkiant aplinkai. 4. 1–3 dalyse sąvokas „atliekos“, „šalinimas“ ir „nepakenkiant aplinkai“ reikia suprasti taip, kaip šios sąvokos suprantamos pagal Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės. 5. Kiekviena Šalis: a) sumažina savo bendrą metinį kiekvienos iš III priede išvardytų medžiagų išmetamą kiekį per ataskaitinius metus, nustatytus laikantis to priedo, įvesdamos efektyvias priemones, atitinkančias konkrečias aplinkybes; b) ne vėliau kaip per VI priede nurodytą laikotarpį taiko: i) atsižvelgdama į V priedą, kiekvienam naujam stacionariam šaltiniui pačius geriausius prieinamus gamybos būdus pagal stambių stacionarių šaltinių kategoriją, kuriai V priedas nurodo geriausius prieinamus gamybos būdus; ii) apriboja kiekvieno naujo stacionaraus šaltinio išmetamų teršalų ribines vertes ne mažiau griežtai kaip ir vertes, kurios nurodytos IV priede, pagal tame priede minimas kategorijas, atsižvelgiant į V priedą. Kaip alternatyvą, Šalis gali taikyti kitokias išmetamos taršos mažinimo strategijas, kurios leistų pasiekti lygiaverčius bendros išmetamos taršos lygius; iii) geriausius prieinamus gamybos būdus, atsižvelgiant į V priedą, kiekvienam esamam stacionariam šaltiniui pagal stambių stacionarių šaltinių kategoriją, kuriai V priedas numato geriausius prieinamus gamybos būdus tiek, kiek tai yra techniškai ir ekonomiškai įmanoma. Kaip alternatyvą Šalis gali taikyti kitokias išmetamos taršos mažinimo strategijas, kurios leistų pasiekti lygiavertį bendros išmetamos taršos sumažinimą; iv) apriboja kiekvieno esamo stacionaraus šaltinio išmetamų teršalų ribines vertes ne mažiau griežtai kaip ir vertes, kurios nurodytos IV priede, pagal tame priede minimą kategoriją, tiek, kiek tai yra techniniu ir ekonominiu požiūriu įmanoma, atsižvelgiant į V priedą. Šalis kaip alternatyvą gali taikyti kitokias išmetamos taršos mažinimo strategijas, kurios leistų pasiekti lygiavertį bendros išmetamos taršos sumažinimą; v) veiksmingas išmetamos taršos iš mobiliųjų šaltinių ribojimo priemones, atsižvelgiant į VII priedą. 6. Deginimo procesams gyvenamajame sektoriuje, 5 dalies b punkto i ir iii papunkčiuose nustatyti įsipareigojimai taikomi visiems tos kategorijos stacionariems šaltiniams. 7. Jeigu Šalis, pritaikiusi 5 dalies b punktą, negali užtikrinti 5 dalies a punkto reikalavimų, taikomų III priede nurodytai medžiagai, ji atleidžiama nuo savo įsipareigojimų, nurodytų 5 dalies a punkte tai medžiagai. 8. Kiekviena Šalis sudaro ir išlaiko III priede išvardytų medžiagų išmetamų kiekių aprašą ir renka turimą informaciją apie I ir II prieduose išvardytų medžiagų gamybą ir pardavimus: Šalys, patenkančios į geografinę EMEP taikymo sritį, taikydamos EMEP Vadovaujančiosios institucijos nurodytą metodologiją ir paskirstymą erdvės bei laiko atžvilgiu, o Šalys, nepatenkančios į geografinę EMEP taikymo sritį, naudodamos metodologiją kaip gaires, parengtas remiantis Vykdomosios institucijos darbo planu. Šalis šią informaciją paskelbia laikydamasi 9 straipsnyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų. 4 straipsnis Išimtys 1. 3 straipsnio 1 dalis netaikoma medžiagų kiekiams, naudojamiems laboratorijos tyrimuose arba kaip etaloninis standartas. 2. Šalis gali padaryti konkrečiai medžiagai išimtį iš 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, jeigu išimtis taikoma arba ja pasinaudojama nepakenkiant šio Protokolo tikslams ir taikoma tik toliau nurodytiems tikslams ir tokiomis sąlygomis, pasiekti: a) kitiems tyrimams, be nurodytų 1 dalyje, jeigu: i) nenumatoma, kad dideli medžiagos kiekiai pateks į aplinką per numatomą panaudojimą ir vėlesnį šalinimą; ii) tokio tyrimo tikslus ir parametrus įvertins ir jiems leidimą suteiks ta Šalis, ir iii) tuo atveju, kai į aplinką pateks didelis kurios nors medžiagos kiekis, išimtis tuoj pat panaikinama, atitinkamai imamasi reikiamų priemonių išmetimo pasekmėms sumažinti ir įvertinamos apsaugos priemonės prieš atnaujinant tyrimus; b) tinkamų priemonių taikymui ypatingo pavojaus visuomenės sveikatai atveju, jeigu: i) Šalis neturi tinkamų alternatyvių priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti; ii) taikomos priemonės yra proporcingos ypatingos situacijos mastui ir rimtumui; iii) taikomos atitinkamos saugumo priemonės žmogaus sveikatai ir aplinkai apsaugoti ir užtikrinti, kad tam tikra medžiaga nebūtų panaudota už geografinės teritorijos, kurioje susiklostė ypatinga situacija, ribų; iv) išimtis taikoma laikotarpiui, neviršijančiam ypatingos situacijos trukmės, ir v) likvidavus ypatingą situaciją, visoms likusioms šios medžiagos atsargoms taikomos 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos; c) taikant mažesniu mastu, kai Šalis juos laiko būtinais, jeigu: i) išimtis taikoma daugiausia penkeriems metams; ii) pagal šį straipsnį išimtis anksčiau nebuvo taikoma; iii) numatomam panaudojimo būdui nėra tinkamų alternatyvų; iv) Šalis apskaičiavo dėl išimties susidarantį išmetamos medžiagos kiekį ir jos indėlį į Šalių bendrą šios medžiagos išmetamą kiekį; v) imtasi tinkamų saugumo priemonių, užtikrinančių, kad būtų iki minimumo sumažintas medžiagos išmetimas į aplinką, ir vi) pasibaigus išimties galiojimui, visoms likusioms šios medžiagos atsargoms taikomos 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos. 3. Ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo išimties taikymo pagal 2 dalį kiekviena Šalis sekretoriatui pateikia bent jau tokią informaciją: a) medžiagos, kuriai taikoma išimtis, cheminis pavadinimas; b) priežastis, dėl kurios taikoma išimtis; c) sąlygos, kurioms esant taikoma išimtis; d) laikotarpis, kuriam taikoma išimtis; e) asmenys arba organizacija, kuriems taikoma išimtis, ir f) jeigu išimtis taikoma pagal 2 dalies a ir c punktus, numatomas dėl išimties susidarantis išmetamos medžiagos kiekis ir jos indėlio į Šalių bendrą šios medžiagos išmetamą kiekį įvertinimas. 4. Pagal 3 dalį sekretoriato gauta informacija pateikiama visoms Šalims. 5 straipsnis Keitimasis informacija ir technologijomis Šalys, remdamosi savo įstatymais, kitais teisės aktais ir galiojančia praktika, sudaro palankias sąlygas keistis informacija ir technologijomis, skirtomis mažinti patvarių organinių teršalų susidarymą ir išmetimą, ir kurti išlaidų požiūriu efektyvias alternatyvas, inter alia skatindamos: a) ryšius ir bendradarbiavimą tarp atitinkamų organizacijų ir asmenų privačiame ir valstybiniame sektoriuose, kurie gali teikti technologijas, projektus ir inžinerijos paslaugas, įrangą arba finansavimą; b) keitimąsi informacija apie alternatyvų patvariems organiniams teršalams kūrimą ir panaudojimą, apie riziką, kurią kelia tokios alternatyvos žmogaus sveikatai ir aplinkai, ir apie tokių alternatyvų ekonomines ir socialines sąnaudas ir galimybes prieiti prie tokios informacijos; c) jų paskirtųjų institucijų, vykdančių panašią veiklą kituose tarptautiniuose forumuose, sąrašų sudarymą ir nuolatinį atnaujinimą; d) keitimąsi informacija apie kituose tarptautiniuose forumuose vykdomą veiklą. 6 straipsnis Visuomenės informavimas Šalys, remdamosi savo įstatymais, kitais teisės aktais ir galiojančia praktika, stengiasi informuoti plačiąją visuomenę, įskaitant asmenis, tiesioginius patvarių organinių teršalų naudotojus. Tokia informacija gali apimti, inter alia: a) informaciją, įskaitant ženklinimą, apie rizikos įvertinimą ir pavojus; b) informaciją apie rizikos sumažinimą; c) informaciją, skatinančią panaikinti patvarius organinius teršalus arba sumažinti jų kiekį, įskaitant tam tikrais atvejais informaciją apie integruotą kovą su kenkėjais, integruotą pasėlių priežiūrą ir ekonomines bei socialines šio panaikinimo arba sumažinimo pasekmes, ir d) informaciją apie patvarių organinių teršalų alternatyvas, apie rizikos, kurią kelia tokios alternatyvos žmogaus sveikatai ir aplinkai įvertinimą, ir informaciją apie tokių alternatyvų ekonomines ir socialines pasekmes. 7 straipsnis Strategijos, politikos kryptys, programos, priemonės ir informacija 1. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio Protokolo įsigaliojimo Šaliai dienos, kiekviena Šalis, vykdydama savo įsipareigojimus pagal šį Protokolą, parengia strategiją, politiką ir programas. 2. Kiekviena Šalis: a) visiems medžiagų, kurioms galioja šis Protokolas, ir gatavų gaminių, mišinių arba tirpalų, turinčių tokių medžiagų, naudojimo, gamybos, išleidimo į aplinką, apdorojimo, paskirstymo, tvarkymo, transportavimo ir pakartotinio perdirbimo aspektams skatina taikyti ekonominiu požiūriu galimus, aplinkai nežalingus metodus, įskaitant geriausią aplinkosaugos praktiką; b) skatina įgyvendinti kitas valdymo programas, siekdama sumažinti patvarių organinių teršalų išmetimą į aplinką, įskaitant savanoriškas programas ir ekonominių priemonių taikymą; c) svarsto galimybę įgyvendinti papildomas politikos kryptis ir, atitinkamai, priemones, pritaikytas prie jų konkrečios situacijos, kurios gali apimti nereglamentuotus metodus; d) deda ryžtingas, ekonominiu požiūriu tinkamas pastangas, siekdamos sumažinti medžiagų, kurioms taikomas šis Protokolas, kiekius, kurių kaip nepageidaujamų priemaišų yra kitose medžiagose, cheminiuose produktuose arba gatavuose gaminiuose, kai tik bus nustatytas šaltinio reikšmingumas; e) savo programose medžiagoms įvertinti atsižvelgia į Vykdomosios institucijos sprendimo 1998/2 charakteristikas dėl teiktinos informacijos ir medžiagų įtraukimo į I, II arba III priedus tvarkos, įskaitant bet kokius su tuo susijusius pakeitimus, 1 dalyje nurodytas savybes. 3. Šalys gali taikyti griežtesnes priemones, negu reikalauja šis Protokolas. 8 straipsnis Moksliniai tyrimai, plėtra ir monitoringas Šalys skatina mokslinius tyrimus, plėtrą, monitoringą ir bendradarbiavimą, susijusius su toliau nurodytais dalykais, bet jais neapsiribodamos: a) teršalų išmetimu, tolimomis pernašomis ir nusėdimo lygiu bei jų modeliavimu, esamu lygiu biotinėje ir abiotinėje aplinkoje, atitinkamų metodologijų suderinimo tvarkos tobulinimu; b) teršalų pernešimo keliais reprezentatyviose ekosistemose ir aprašais; c) atitinkamu poveikiu žmogaus sveikatai ir aplinkai, įskaitant šio poveikio kiekybinį įvertinimą; d) geriausia turima metodika ir praktika, įskaitant žemės ūkio praktiką, ir išmetamos taršos kiekių ribojimo metodikos ir praktikos, kurias šiuo metu Šalys taiko arba kuria; e) metodologijomis, leidžiančiomis atsižvelgti į socialinius ir ekonominius veiksnius, įvertinant alternatyvias ribojimo strategijas; f) poveikiu pagrįstu požiūriu, į įtraukiant visą atitinkamą informaciją, įskaitant pagal a-e punktus gautą informaciją, apie apskaičiuojamus arba modeliuojamus taršos lygius, teršalų pernešimo kelius ir poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, siekiant parengti tolesnes ribojimo strategijas, kuriose taip pat atsižvelgiama į ekonominius ir technologinius veiksnius; g) nacionalinių išmetamos taršos lygių įvertinimo ir būsimų atskirų patvarių organinių teršalų išmetamų kiekių prognozės metodais ir metodais, leidžiančiais įvertinti, kaip tokius vertinimus ir prognozes galima taikyti formuluojant vėlesnius įsipareigojimus; h) lygiais medžiagų, kurioms taikomas šis Protokolas ir kurių yra kaip nepageidaujamų priemaišų kitose medžiagose, cheminiuose produktuose arba gatavuose gaminiuose, ir jų reikšme tolimoms pernašoms, taip pat šių nepageidaujamų priemaišų ir, be to, patvarių organinių teršalų, susidarančių per medienos, apdorotos pentachlorfenoliu, naudojimo laiką, kiekių mažinimo metodikai. Pirmenybę reikėtų teikti medžiagų, kurios, kaip yra tikėtina, bus pateiktos 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, tyrimui. 9 straipsnis Ataskaitų teikimas 1. Remdamasi savo įstatymais, reglamentuojančiais komercinės informacijos konfidencialumą: a) kiekviena Šalis per Komisijos vykdomąjį sekretorių reguliariai, kaip nustato Šalys, susirinkusios pasitarimui Vykdomojoje institucijoje, pateikia Vykdomajai institucijai informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi šiam Protokolui įgyvendinti; b) kiekviena Šalis, patenkanti į geografinę EMEP taikymo sritį, per Komisijos Vykdomąjį sekretorių reguliariai, kaip nustato EMEP Vadovaujančioji institucija ir patvirtina Šalys Vykdomosios institucijos sesijos metu, teikia EMEP informaciją apie patvarių organinių teršalų išmetamus kiekius, mažų mažiausiai, taikydamos metodologiją ir pasiskirstymą erdvės bei laiko atžvilgiu, nurodytą EMEP Vadovaujančiosios institucijos. Šalys, nepatenkančios į geografinę EMEP taikymo sritį, kai to prašoma, panašia informacija leidžia pasinaudoti Vykdomajai institucijai. Kiekviena Šalis taip pat pateikia informaciją apie III priede išvardytų medžiagų išmetamą kiekį per tame priede nurodytus ataskaitinius metus. 2. Laikantis 1 dalies a punkto, informacija, kurią reikalaujama pateikti, turi atitikti sprendimą dėl formos ir turinio, kurį priima Šalys Vykdomosios institucijos sesijos metu. Šio sprendimo sąlygos, kai būtina, gali būti pakeistos, siekiant į ataskaitą įtraukti papildomus elementus dėl teiktinos informacijos formos arba turinio. 3. Likus pakankamai laiko iki kiekvienos metinės Vykdomosios institucijos sesijos, EMEP pateikia informaciją apie patvarių organinių teršalų tolimas pernašas ir nusėdimą. 10 straipsnis Šalių atliekama peržiūra Vykdomosios institucijos sesijų metu 1. Vykdomosios institucijos sesijų metu Šalys, remdamosi Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies a punktu, peržiūri informaciją, kurią pateikė Šalys, EMEP ir kitos pagalbinės institucijos ir šio Protokolo 11 straipsnyje nurodyto Vykdomojo komiteto ataskaitas. 2. Vykdomosios institucijos sesijų metu Šalys nuolat aptaria pažangą, padarytą vykdant šiame Protokole nustatytus įsipareigojimus. 3. Vykdomosios institucijose sesijų metu Šalys nagrinėja, ar šiame Protokole nustatyti įsipareigojimai yra pakankami ir efektyvūs. Tokios peržiūros metu atsižvelgiama į geriausią turimą mokslinę informaciją apie patvarių organinių teršalų nuosėdų poveikį, technologijų plėtros įvertinimą, kintančias ekonomines sąlygas ir įsipareigojimų dėl išmetamos taršos lygio laikymąsi. Šalys nurodo tokios peržiūros tvarką, metodus ir laiką Vykdomosios institucijos sesijos metu. Pirmoji tokia peržiūra atliekama ne vėliau kaip po trejų metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. 11 straipsnis Atitiktis Reguliariai peržiūrima, kaip Šalys vykdo savo įsipareigojimus pagal šį Protokolą. Šią peržiūrą atlieka komitetas, įsteigtas 15-osios Vykdomojo komiteto sesijos metu priimtu Sprendimu 197/2, ir pateikia ataskaitą Šalims, susirenkančioms Vykdomojoje institucijoje laikantis to sprendimo priede nustatytų sąlygų, įskaitant bet kokius su tuo susijusius pakeitimus. 12 straipsnis Ginčų sprendimas 1. Kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau Šalių dėl šio Protokolo aiškinimo arba taikymo, atitinkamos Šalys stengiasi išspręsti ginčą savo nuožiūra derybomis arba kitu taikiu būdu. Apie savo ginčą ginčo Šalys praneša Vykdomajai institucijai. 2. Ratifikuodama, priimdama, patvirtindama šį Protokolą ar prie jo prisijungdama arba bet kuriuo metu vėliau, Šalis, kuri nėra regioninė ekonominės integracijos organizacija, gali, depozitarui pateikdama rašytinį dokumentą, pareikšti, kad dėl bet kokio ginčo, kilusio aiškinant arba taikant šį Protokolą, ji pripažįsta vieną arba abu toliau nurodytus ginčo sprendimo būdus kaip privalomus ipso facto ir be specialaus susitarimo su bet kuria Šalimi, sutinkančia su tuo pačiu įsipareigojimu: a) ginčo perdavimą nagrinėti Tarptautiniam Teisingumo Teismui; b) arbitražą laikantis tvarkos, kurią Šalys patvirtins Vykdomosios institucijos sesijos metu, kai tik tai bus įmanoma, priede dėl arbitražo. Šalis, kuri yra regioninė ekonominės integracijos organizacija, gali pateikti panašaus pobūdžio pareiškimą dėl arbitražo, laikydamasi b punkte nurodytos tvarkos. 3. Pagal 2 dalį pateiktas pranešimas galioja iki jame nustatytų terminų pabaigos arba praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai depozitarui buvo pranešta raštu apie jo atšaukimą. 4. Naujas pareiškimas, pranešimas apie atšaukimą arba pareiškimo galiojimo pabaiga neturi jokio poveikio Tarptautiniame Teisingumo Teisme arba arbitražo teisme nagrinėjamoms byloms, jeigu ginčo Šalys nesusitaria kitaip. 5. Išskyrus atvejus, kai ginčo Šalys patvirtino tuos pačius ginčo sprendimo būdus, nurodytus 2 dalyje, jeigu, praėjus dvylikai mėnesių nuo vienos Šalies pranešimo kitai, kad tarp jų kilo ginčas, atitinkamos Šalys negali išspręsti savo ginčo 1 dalyje minėtais būdais, bet kurios ginčo Šalies prašymu ginčas perduodamas spręsti taikinimo būdu. 6. Įgyvendinant 5 dalį, įsteigiama taikinimo komisija. Komisiją sudaro vienodas kiekvienos atitinkamos Šalies paskirtas narių skaičius arba, jeigu taikinamos Šalys turi tuos pačius interesus, narius skiria tuos pačius interesus turinti grupė, ir pirmininkas, kurį bendrai renka taip paskirti nariai. Komisija pateikia rekomendacinio pobūdžio sprendimą, į kurį Šalys sąžiningai atsižvelgia. 13 straipsnis Priedai Šio Protokolo priedai yra šio Protokolo sudedamoji dalis. V ir VII priedai yra rekomendacinio pobūdžio. 14 straipsnis Pakeitimai 1. Bet kuri Šalis gali siūlyti šio Protokolo pakeitimus. 2. Siūlomi pakeitimai raštu pateikiami Komisijos vykdomajam sekretoriui, kuris juos persiunčia visoms Šalims. Į kitą Vykdomosios institucijos sesiją susirinkusios Šalys aptaria siūlomus pakeitimus, jeigu Vykdomasis sekretorius Šalims išplatino pasiūlymus ne vėliau kaip prieš 90 dienų. 3. Šio Protokolo ir I–IV, VI ir VII priedų pakeitimus bendru sutarimu priima Šalys, dalyvaujančios Vykdomosios institucijos sesijoje; Šalims, kurios juos priėmė, pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo dienos, kai du trečdaliai Šalių deponavo pakeitimo priėmimo dokumentus. Bet kuriai kitai Šaliai pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo dienos, kai ta Šalis deponuoja pakeitimo priėmimo dokumentą. 4. V ir VII priedų pakeitimus dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu. Praėjus devyniasdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai Komisijos vykdomasis sekretorius praneša visoms Šalims apie pakeitimą, šių priedų pakeitimas įsigalioja toms Šalims, kurios nepateikė pranešimo depozitarui, laikydamosi 5 dalies nuostatų, jeigu tokio pranešimo nėra pateikusios bent šešiolika Šalių. 5. Bet kuri Šalis, kuri negali pritarti V arba VII priedo pakeitimui, raštu apie tai praneša depozitarui per devyniasdešimt dienų nuo pranešimo apie jo patvirtinimą dienos. Depozitaras nedelsdamas praneša visoms Šalims apie gautą pranešimą. Šalis bet kuriuo metu gali pakeisti savo ankstesnį pranešimą ir priimti pakeitimą; tai Šaliai tokio priedo pakeitimas įsigalioja, kai ji deponuoja priėmimo dokumentą. 6. Jeigu siūloma iš dalies pakeisti šio Protokolo I, II arba III priedą pridedant medžiagą: a) pakeitimą siūlantis asmuo pateikia Vykdomajai institucijai Vykdomosios institucijos sprendime 1998/2, įskaitant jo pakeitimus, nurodytą informaciją, ir b) pasiūlymą Šalys įvertina Vykdomosios institucijos sprendime 1998/2, įskaitant jo pakeitimus, nustatyta tvarka. 7. Sprendimą iš dalies pakeisti Vykdomosios institucijos sprendimą 1998/2, įskaitant jo pakeitimus, bendru sutarimu priima Šalys, dalyvaujančios Vykdomosios institucijos sesijoje, ir jis įsigalioja praėjus šešiasdešimčiai dienų nuo jo priėmimo dienos. 15 straipsnis Pasirašymas 1. Šis Protokolas teikiamas pasirašyti Aarhus mieste, Danijoje, nuo 1998 m. birželio 24 d. iki 25 d., vėliau – Jungtinių Tautų būstinėje, Niujorke, iki 1998 m. gruodžio 21 d. Komisijos valstybėms narėms, taip pat valstybėms, turinčioms patariamąjį statusą Komisijoje pagal 1947 m. kovo 28 d. Ekonomikos ir socialinės tarybos nutarimo Nr. 36 (IV) 8 dalį, ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurias sudaro nepriklausomos Komisijos valstybės narės, kompetentingos vesti derybas dėl tarptautinių susitarimų klausimais, kuriuos reglamentuoja šis Protokolas, jų sudarymo ir taikymo, jeigu atitinkamos valstybės ir organizacijos yra šios Konvencijos Šalys. 2. Jų kompetencijai priklausančiais klausimais tokios regioninės ekonomikos integracijos organizacijos savo vardu naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas, kurias šis Protokolas priskiria jų valstybėms narėms. Tokiais atvejais šių organizacijų valstybės narės neturi teisės naudotis tokiomis teisėmis individualiai. 16 straipsnis Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas 1. Šį Protokolą turi ratifikuoti, priimti arba patvirtinti jį pasirašiusios Šalys. 2. Nuo 1998 m. gruodžio 21 d. prie šio Protokolo gali prisijungti valstybės ir organizacijos, atitinkančios 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus. 17 straipsnis Depozitaras Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris atliks depozitaro funkcijas. 18 straipsnis Įsigaliojimas 1. Šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai depozitarui deponuojamas šešioliktas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas. 2. Kiekvienai 15 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybei ir organizacijai, kuri ratifikuoja, priima arba patvirtina šį Protokolą arba kuri prie jo prisijungia deponavusi šešioliktą ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą, Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo dienos, kai ta Šalis deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą. 19 straipsnis Denonsavimas Pasibaigus penkerių metų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo tos dienos, kai konkrečiai Šaliai įsigaliojo šis Protokolas, ta Šalis bet kuriuo metu gali jį denonsuoti pateikdama depozitarui raštišką pranešimą. Toks denonsavimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo dienos, kai jį gavo depozitaras, arba vėlesnę dieną, kuri gali būti nurodyta pranešime apie denonsavimą. 20 straipsnis Autentiški tekstai Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą. PRIIMTA tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntų metų birželio dvidešimt ketvirtą dieną Aarhus mieste, Danijoje. ______________ I PRIEDAS NUMATYTOS PAŠALINTI MEDŽIAGOS Jeigu šiame Protokole nenurodyta kitaip, šis priedas netaikomas toliau išvardytoms medžiagoms, jeigu jos pasitaiko: i) kaip nepageidaujamos priemaišos produktuose; arba ii) gatavuose ar naudojamuose gaminiuose iki įgyvendinimo pradžios dienos; arba iii) naudojamos pramoniniame objekte kaip cheminiai tarpiniai junginiai, skirti vienai ar kelioms skirtingoms medžiagoms gaminti ir todėl chemiškai pakeičiami. Jeigu nenurodyta kitaip, kiekvienas toliau nurodytas įsipareigojimas įsigalioja nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos. Medžiaga Įgyvendinimo reikalavimai Nutraukti Sąlygos Aldrinas Gamybą Nėra pasiūlyta CAS: 309-00-2 Naudojimą Nėra pasiūlyta Chlordanas Gamybą Nėra pasiūlyta CAS: 57-74-9 Naudojimą Nėra pasiūlyta Chlordekonas Gamybą Nėra pasiūlyta CAS: 143-50-0 Naudojimą Nėra pasiūlyta DDT Gamybą 1. Nutraukti gamybą per vienus metus po to, kai Šalys bendru sutarimu nutaria, kad yra tinkamų alternatyvų DDT, tinkančių visuomenės sveikatai apsaugoti nuo tokių ligų kaip maliarija ir encefalitas. CAS: 50-29-3 2. Siekiant kuo greičiau nutraukti DDT gamybą, ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos ir vėliau reguliariai, jei būtina, tariantis su Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija ir pagal Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programą, tikrinti, ar yra alternatyvų ir kiek jas įmanoma naudoti, ir atitinkamai skatinti saugesnių ir ekonomiškai perspektyvių DDT alternatyvų komercializavimą. Naudojimą Nėra pasiūlyta, išskyrus II priede nurodytus atvejus. Dieldrinas Gamybą Nėra pasiūlyta CAS: 60-57-1 Naudojimą Nėra pasiūlyta Endrinas Gamybą Nėra pasiūlyta CAS: 72-20-8 Naudojimą Nėra pasiūlyta Heptachloras Gamybą Nėra pasiūlyta CAS: 76-44-8 Naudojimą Nėra pasiūlyta, išskyrus atvejus, kai atestuotas personalas jį naudoja ugninėms skruzdėlėms (lot. Solenopsis) naikinti uždarose pramoninėse elektrinių kabelių dėžėse. Tokia paskirtis pagal šį Protokolą bus iš naujo vertinama ne vėliau kaip po dvejų metų nuo įsigaliojimo dienos. Heksabromobifenilas Gamybą Nėra pasiūlyta CAS: 36355-01-8 Naudojimą Nėra pasiūlyta Heksachlorbenzenas Gamybą Nėra pasiūlyta, išskyrus ribotos paskirties gamybą, kaip nurodyta pareiškime, kurį deponuoja pereinamosios ekonomikos šalis, pasirašydama Protokolą arba prie jo prisijungdama. CAS: 118-74-1 Naudojimą Nėra pasiūlyta, išskyrus ribotos paskirties naudojimą, kaip nurodyta pareiškime, kurį deponuoja pereinamosios ekonomikos šalis, pasirašydama Protokolą arba prie jo prisijungdama. Mireksas Gamybą Nėra pasiūlyta CAS: 2385-85-5 Naudojimą Nėra pasiūlyta PCBa Gamybą Nėra pasiūlyta, išskyrus pereinamosios ekonomikos šalis, kurios gamybą nutraukia kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2005 m. gruodžio 31 d., ir kurios apie savo ketinimą tai padaryti paskelbia deklaracijoje, kuri turi būti deponuota kartu su ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentu. Naudojimą Nėra pasiūlyta, išskyrus II priede nurodytus atvejus. Toksafenas Gamybą Nėra pasiūlyta CAS: 8001-35-2 Naudojimą Nėra pasiūlyta ______________ II PRIEDAS MEDŽIAGOS, KURIŲ NAUDOJIMĄ NUMATYTA RIBOTI Jeigu šiame Protokole nenurodyta kitaip, šis priedas netaikomas toliau išvardytoms medžiagoms, jeigu jos pasitaiko: i) kaip nepageidaujamos priemaišos produktuose; arba ii) gatavuose ar naudojamuose gaminiuose iki įgyvendinimo pradžios dienos; arba iii) naudojamos pramoniniame objekte kaip cheminiai tarpiniai junginiai, skirti vienai ar kelioms skirtingoms medžiagoms gaminti ir todėl chemiškai pakeičiami. Jeigu nenurodyta kitaip, kiekvienas toliau nurodytas įsipareigojimas įsigalioja nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. Medžiaga Įgyvendinimo reikalavimai Ribotas naudojimas leidžiamas Sąlygos DDT 1. Visuomenės sveikatos apsaugai nuo tokių ligų kaip maliarija ir encefalitas. 1. Leidžiama naudoti tik kaip integruotos kenkėjų kontrolės strategijos komponentą ir tik tiek, kiek to reikia, ir tik vienus metus nuo gamybos nutraukimo dienos, laikantis I priedo nuostatų. CAS: 50-29-3 2. Kaip cheminį tarpinį junginį dikofoliui gaminti. 2. Tokį panaudojimą reikia iš naujo nagrinėti ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. HCH Leidžiama naudoti techninį HCH (t. y. HCH izomerų mišinį) kaip tarpinį junginį chemijos pramonėje Produktus, kuriuose ne mažiau kaip 99 % HCH izomerų yra gama pavidalo (t. y. lindanas, CAS: 58-89-9), leidžiama naudoti tokiais tikslais: Visus ribotos paskirties lindano naudojimo atvejus pagal šį Protokolą reikia iš naujo nagrinėti ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo jo įsigaliojimo dienos. 1. Sėkloms beicuoti. 2. Dirvožemiui apdoroti, iš karto įterpiant į viršutinį dirvožemio sluoksnį. 3. Profesionaliam apsauginiam ir pramoniniam miško medžiagų, medienos ir rąstų apdorojimui. 4. Sveikatos apsaugos ir veterinarijos sistemose kaip vietinį insekticidą. 5. Purkšti medžių sodinukus ne iš lėktuvų, ribotai purkšti vejas ir naudoti lauke ir patalpose auginant sodinukus ir dekoratyvinius augalus. 6. Naudoti uždarose pramoninių objektų ir gyvenamųjų pastatų patalpose. PCBa PCB, naudoti įsigaliojimo dieną arba pagaminti iki 2005 m. gruodžio 31 d. laikantis I priedo nuostatų. Šalys deda visas pastangas siekdamos: a) kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. arba 2015 m. gruodžio 31 d. pereinamosios ekonomikos šalims nutraukti atpažįstamų PCB naudojimą įrangoje (pvz., transformatoriuose, kondensatoriuose arba kitose talpyklose, kuriose yra likutinių skysčių), turinčioje daugiau kaip 5 dm3 PCB, kurioje PCB koncentracija yra ne mažesnė kaip 0,05 %; b) kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. arba 2020 m. gruodžio 31 d. pereinamosios ekonomikos šalims sunaikinti arba deaktyvuoti nekenkiant aplinkai visus skystus a punkte minimus PCB ir kitus skystus PCB, kuriuose yra daugiau kaip 0,005 % esančių ne įrangoje PCB; ir c) deaktyvuoti arba pašalinti a punkte minimą įrangą nekenkiant aplinkai. ______________ III PRIEDAS 3 STRAIPSNIO 50 DALIES a PUNKTE NURODYTOS MEDŽIAGOS IR ATASKAITINIAI ĮSIPAREIGOJIMO METAI Medžiaga Ataskaitiniai metai PAHa 1990 m. arba bet kurie alternatyvūs metai nuo 1985 m. iki 1995 m. imtinai, kuriuos Šalis nurodo ratifikuodama, priimdama, patvirtindama Protokolą arba prie jo prisijungdama. Dioksinai / furanaib 1990 m. arba bet kurie alternatyvūs metai nuo 1985 m. iki 1995 m. imtinai, kuriuos Šalis nurodo ratifikuodama, priimdama, patvirtindama Protokolą arba prie jo prisijungdama. Heksachlorbenzenas 1990 m. arba bet kurie alternatyvūs metai nuo 1985 m. iki 1995 m. imtinai, kuriuos Šalis nurodo ratifikuodama, priimdama, patvirtindama Protokolą arba prie jo prisijungdama. ______________ IV PRIEDAS PCDD/F IŠ STAMBIŲ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ RIBINĖS VERTĖS I. ĮŽANGA 1. Šio Protokolo III priede pateikiama dioksinų ir furanų (PCDD/F) apibrėžtis. 2. Ribinės vertės išreiškiamos ng/m3 arba mg/m3 normaliomis sąlygomis (273,15 K, 101,3 kPa ir sausosios dujos). 3. Ribinės vertės siejamos su įprastomis naudojimo operacijomis, įskaitant paleidimo ir sustabdymo procedūras, jeigu tokioms situacijoms nėra apibrėžtų konkrečių ribinių verčių. 4. Visų teršalų ėminių ėmimas ir analizė atliekami remiantis standartais, kuriuos nustatė Europos standartizacijos komitetas (CEN), Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) arba pagal atitinkamus Jungtinių Valstijų arba Kanados pamatinius metodus. Kol bus parengti CEN arba ISO standartai, taikomi nacionaliniai standartai. 5. Patikrinimo tikslu, aiškinantis matavimo rezultatus ribinėms vertėms nustatyti, reikia taip pat atsižvelgti į matavimo metodo paklaidą. Laikoma, kad atitiktis ribinėms vertėms yra užtikrinta, jeigu matavimo rezultatas, atėmus matavimo metodo paklaidą, jų neviršija. 6. Įvairių giminingų PCDD/F išmetami kiekiai pateikiami toksiškumo ekvivalentais (TE), palyginti su 2,3,7,8-TCDD ir taikant sistemą, kurią 1988 m. pasiūlė NATO Komitetas šiuolaikinės visuomenės iššūkiams spręsti (NATO-CCMS). II. RIBINĖS VERTĖS STAMBIEMS STACIONARIEMS ŠALTINIAMS 7. Toliau nurodytos ribinės vertės, kurios siejamos su 11 proc. O2 koncentracija kūryklų dujose, taikomos šių tipų atliekų deginimo krosnims: – kietosioms buitinėms atliekoms (sudeginant daugiau kaip tris tonas atliekų per valandą) 0,1 ng TE/m3 – medicininėms kietosioms atliekoms (sudeginant daugiau kaip vieną atliekų toną per valandą) 0,5 ng TE/m3 – pavojingoms atliekoms (sudeginant daugiau kaip vieną atliekų toną per valandą) 0,2 ng TE/m3 ______________ V PRIEDAS GERIAUSI PRIEINAMI BŪDAI PATVARIŲ ORGANINIŲ TERŠALŲ IŠMETAMIEMS IŠ STAMBIŲ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ KIEKIAMS RIBOTI I. ĮŽANGA 1. Šio priedo tikslas yra pateikti šios Konvencijos Šalims gaires nustatant geriausius prieinamus būdus, kad jos galėtų įvykdyti Protokolo 3 straipsnio 5 dalies įsipareigojimus. 2. Geriausi prieinami būdai (GPB) – tai efektyviausias ir pažangiausias veiklos vystymo etapas ir jos taikymo metodai, kurie nurodo, kiek praktiškai tinkamos konkrečios metodikos, suteikiančios iš esmės pagrindą ribinėms išmetamos taršos vertėms nustatyti, kurių tikslas yra išvengti išmetamos taršos, o jeigu tai neįmanoma, sumažinti išmetamą taršą ir jos poveikį aplinkai kaip visumai: – „būdai“ apima ir taikomas technologijas, ir būdus, kaip projektuojami, statomi, prižiūrimi, eksploatuojami įrenginiai ir nutraukiama jų eksploatacija, – „prieinami“ būdai – tai būdai, sukurti tokiu mastu, kuris leidžia juos įgyvendinti atitinkamame pramonės sektoriuje ekonomiškai ir techniškai priimtinomis sąlygomis, atsižvelgiant į išlaidas ir naudą, nepaisant to, ar būdai naudojami, ar sukurti atitinkamos Šalies teritorijoje, jeigu jais priimtinomis sąlygomis gali pasinaudoti operatorius, – „geriausi“ yra efektyviausi norint pasiekti aukštą bendrą aplinkos kaip visumos apsaugos laipsnį. Siekiant nustatyti geriausius prieinamus būdus reikia visų pirma atsižvelgti bendrai arba konkrečiais atvejais į toliau nurodytus veiksnius, neužmirštant galimų su priemone susijusių išlaidų ir naudos bei atsargumo ir prevencijos principų: – mažaatliekių technologijų taikymas, – mažiau pavojingų medžiagų naudojimas, – medžiagų, susidarančių ir naudojamų technologiniame procese, taip pat atliekų rekuperavimo ir pakartotinio panaudojimo plėtojimas, – palyginamieji procesai, objektai arba veiklos metodai, kurie buvo sėkmingai išmėginti pramoniniu mastu, – mokslo žinių ir supratimo technologinė pažanga ir pokyčiai, – atitinkamų išmetamų teršalų pobūdis, poveikis ir apimtis, – naujų arba esamų įrenginių eksploatavimo pradžios diena, – laikas, kurio reikia geriausiems prieinamiems būdams įdiegti, – procese naudojamų žaliavų (įskaitant vandenį) pobūdis ir suvartojimas ir proceso energijos vartojimo efektyvumas, – būtinybė išvengti teršalų išmetimo arba iki minimumo sumažinti bendrą jų poveikį ir riziką aplinkai, – būtinybė išvengti avarijų ir iki minimumo sumažinti jų padarinius aplinkai. Kai remiamasi geriausių prieinamų būdų koncepcija, neturima tikslo nurodyti kokią nors konkrečią metodiką arba technologiją; jos dėka siekiama atsižvelgti į technines atitinkamo įrenginio savybes, jo geografinę padėtį ir vietines aplinkos sąlygas. 3. Informacija apie ribojimo priemonių efektyvumą ir išlaidas pagrįsta gautais dokumentais, ją peržiūrėjo veiksmų įgyvendinimo darbo grupė ir parengiamoji POT darbo grupė. Jeigu nenurodyta kitaip, išvardyti būdai, remiantis veiklos patirtimi, laikomi nusistovėjusiais. 4. Nuolat didėja darbo naujais įrenginiais, kuriuose įdiegtos technologijos su mažu išmetamų teršalų kiekiu, patirtis, taip pat esamų įrenginių keitimo patirtis. Dėl šios priežasties teks reguliariai papildyti ir keisti šį priedą. Naujiems įrenginiams nurodytus geriausius prieinamus būdus (GPB) paprastai galima įdiegti ir esamuose įrenginiuose, su sąlyga, kad turi būti suteikiamas tinkamas pereinamasis laikotarpis ir jei įrenginiai tam pritaikomi. 5. Priede išvardytos kelios išmetamų teršalų kiekių ribojimo priemonės, kurioms būdinga plati išlaidų ir efektyvumo įvairovė. Priemonių pasirinkimas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant ekonomines aplinkybes, technologinę infrastruktūrą ir pajėgumus bei esamas oro užterštumo ribojimo priemones. 6. Svarbiausi iš stacionarių šaltinių į atmosferą išleidžiami POT yra: a) polichlordibenzo-p-dioksinai/furanai (PCDD/F); b) heksachlorbenzenas (HCB); c) policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH). Atitinkamos apibrėžtys pateiktos šio Protokolo III priede. II. STAMBŪS STACIONARŪS POT IŠMETIMO ŠALTINIAI 7. PCDD/F susidaro terminio proceso metu tarp organinės medžiagos ir chloro dėl nevisiško sudegimo arba cheminės reakcijos. Stambūs stacionarūs PCDD/F šaltiniai gali būti: a) atliekų deginimas, įskaitant bendrą deginimą; b) terminiai metalurgijos procesai, pvz., aliuminio ir kitų spalvotųjų metalų, geležies ir plieno gamyba; c) kurą deginantys įrenginiai, generuojantys energiją; d) deginimo procesai buitiniame sektoriuje, ir e) specialūs chemijos pramonės gamybiniai procesai, kurių metu susidaro tarpiniai cheminiai junginiai ir šalutiniai produktai. 8. Stambūs stacionarūs PAH išmetimo šaltiniai gali būti: a) patalpų šildymas deginant malkas ir anglis; b) atviras deginimas, kaip antai atliekų deginimas, miškų gaisrai ir žemės ūkio kultūrų liekanų deginimas; c) kokso ir anodų gamyba; d) aliuminio gamyba (per Soederberg'o procesą), ir e) medienos konservavimo įrenginiai; išimtis taikoma Šaliai, kurios bendras PAH išmetamas kiekis dėl šiai kategorijai tenkančio PAH ženkliai nepadidėja (kaip apibrėžta III priede). 9. HCB išmetamas vykstant tiems patiems terminiams ir cheminiams procesams, kaip ir PCDD/F, ir susidaro panašiai. Stambūs stacionarūs HCB išmetimo šaltiniai gali būti: a) atliekų deginimo gamyklos, įskaitant bendrą deginimą; b) šiluminiai metalurgijos pramonės šaltiniai, ir c) chlorintųjų degalų naudojimas krosnių įrenginiuose. III. BENDRIEJI POT IŠMETAMŲ KIEKIŲ RIBOJIMO BŪDAI 10. Yra keli iš stacionarių šaltinių išmetamų POT ribojimo būdai. Jie apima atitinkamų pradinių medžiagų pakeitimą, technologinių procesų (įskaitant priežiūrą ir veiklos kontrolę) modifikavimą ir esamų įrenginių modernizavimą. Toliau bendrai nurodomos prieinamos priemonės, kurias galima įgyvendinti arba atskirai, arba jas derinant: a) pradinių medžiagų, kurios yra POT, pakeitimas arba pakeitimas tais atvejais, kai tarp medžiagų ir POT išmetimo iš konkretaus šaltinio yra tiesioginis ryšys; b) geriausia aplinkosaugos praktika, kaip antai geras ūkio tvarkymas, prevencinės techninės priežiūros programos, technologinių procesų pakeitimai, tokie kaip uždaros sistemos įdiegimas (pavyzdžiui, kokso gamyklose arba inertinių elektrodų naudojimas elektrolizei); c) technologinio proceso modelio pakeitimas, siekiant užtikrinti visišką sudegimą ir taip sukliudyti atsirasti patvariems organiniams teršalams, reguliuojant parametrus, tokius kaip deginimo temperatūra arba medžiagos buvimo įrenginyje trukmė; d) kūryklų dujų valymo būdai, tokie kaip terminis arba katalizinis deginimas arba oksidacija, dulkių nusodinimas, adsorbcija; e) produktų likučių, atliekų ir nuotekų dumblo apdorojimas, pavyzdžiui, termiškai arba paverčiant juos chemiškai inertiniais. 11. Išmetamų teršalų kiekiai, nurodyti įvairioms priemonėms 1, 2, 4, 5, 6, 8 ir 9 lentelėse, apskritai priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo. Skaičiai arba diapazonai nurodo išmetamos taršos lygį, išreiškiamą išmetamos taršos ribinių verčių procentine dalimi taikant įprastines metodikas. 12. Sąnaudų efektyvumo argumentai gali būti pagrįsti bendromis sąnaudomis, per metus tenkančiomis taršos sumažėjimo vienetui (įskaitant kapitalines ir eksploatacijos sąnaudas). Reikia taip pat apsvarstyti POT išmetamų kiekių mažinimo sąnaudas, atsižvelgiant į bendrą technologinio proceso ekonomiką, pvz., ribojimo priemonių ir gamybos sąnaudų poveikį. Atsižvelgiant į daugybę poveikį turinčių veiksnių, investicijų ir eksploatacijos sąnaudos labai priklausys nuo kiekvieno konkretaus atvejo. IV. PCDD/F IŠMETAMIEMS KIEKIAMS SUMAŽINTI TAIKOMI RIBOJIMO BŪDAI A. Atliekų deginimas 13. Atliekų deginimas apima buitinių, pavojingų, medicininių atliekų ir nuotekų dumblo deginimą. 14. Pagrindinės priemonės PCDD/F išmetamiems kiekiams iš atliekų deginimo įrenginių riboti yra šios: a) pirminės priemonės, susijusios su deginamomis atliekomis; b) pirminės priemonės, susijusios su technologiniais procesais; c) priemonės deginimo proceso ir išmetamų teršalų fizikiniams parametrams reguliuoti (pvz., temperatūros pakopos, aušinimo greitis, O2 kiekis ir t. t); d) kūryklų dujų valymas, ir e) valymo proceso likučių apdorojimas. 15. Pirminės priemonės, susijusios su deginamomis atliekomis ir apimančios tiekiamų žaliavinių medžiagų racionalų naudojimą mažinant halogenintų medžiagų naudojimą ir jas pakeičiant nehalogenintais pakaitalais, nėra adekvačios deginant buitines arba pavojingas atliekas. Šiuo atveju efektyviau modifikuoti deginimo procesą ir degimo dujoms valyti įdiegti antrines priemones. Žaliavinių medžiagų racionalus naudojimas yra naudinga pirminė priemonė susidarančių atliekų kiekiams mažinti bei užtikrinti jų perdirbimo galimybę. Dėl to gali netiesiogiai sumažėti PCDD/F, sumažėjus degintinų atliekų kiekiams. 16. Technologinių procesų modifikavimas siekiant optimizuoti deginimo sąlygas yra svarbi ir efektyvi priemonė PCDD/F išmetamiems kiekiams sumažinti (paprastai, esant 850 °C arba aukštesnei temperatūrai, deguonies tiekimo įvertinimas priklauso nuo atliekų šilumingumo ir konsistencijos, pakankama buvimo įrenginyje trukmė esant 850 °C – maždaug dvi sekundės, užtikrinant pakankamą dujų turbulenciją, tolygų atliekų deginimo krosnies įkaitimą ir t. t.). Krosnyse su pseudoverdančiu sluoksniu palaikoma žemesnė kaip 850 °C temperatūra lemia adekvačius išmetamos taršos rezultatus. Dėl to esamos krosnys paprastai pertvarkomos ir (arba) pakeičiamos, tačiau – tai variantas, kuris gali ir nebūti ekonomiškai efektyvus visose valstybėse. Reikėtų iki minimumo sumažinti anglies kiekį pelenuose. 17. Priemonės kūryklų dujoms valyti. Toliau išvardytos priemonės suteikia galimybę pakankamai efektyviai sumažinti PCDD/F kiekį kūryklų dujose. De novo sintezė įvyksta esant maždaug 250–450 °C. Šios priemonės yra būtina sąlyga, kad dėl tolesnių sumažinimų vamzdžio gale būtų pasiektas pageidaujamas išmetamų teršalų lygis: a) kūryklų dujų staigus atvėsinimas (labai efektyvu ir santykinai nebrangu); b) inhibitorių, tokių kaip: trietanolaminas arba trietilaminas (kurie gali taip pat redukuoti azoto oksidus) pridėjimas, tačiau saugumo sumetimais reikia atsižvelgti į galimas šalutines reakcijas; c) dulkių surinkimo sistemų naudojimas esant 800-1000 °C temperatūrai, pvz., keraminių filtrų ir ciklonų naudojimas; d) žemos temperatūros elektros išlydžio sistemų naudojimas, ir e) lakiųjų pelenų nusėdimo išmetamų kūryklų dujų dujotakių sistemoje vengimas. 18. Kūryklų dujų valymo būdai yra šie: a) įprastinės dulkių gaudyklės su kietosiomis dalelėmis sujungtų PCDD/F kiekiams mažinti; b) atrankinė katalizinė redukcija (SCR) arba atrankinė nekatalizinė redukcija (SNCR); c) adsorbcija su aktyvintosiomis anglimis arba koksu sistemose su nejudančiu arba pseudoverdančiu sluoksniu; d) įvairūs adsorbcijos metodai ir optimizuotos valymo sistemos su aktyvintųjų ir krosnių anglių mišiniais, kalkių ir kalkakmenio tirpalais reaktoriuose su nejudančiu, judančiu ir pseudoverdančiu sluoksniais. Galima padidinti dujinių PCDD/F surinkimą iš anksto apdorojus rankovinio filtro paviršių aktyvintųjų anglių sluoksniu; e) oksidacija naudojant H2O2, ir f) kataliziniai deginimo metodai naudojant įvairius katalizatorių tipus (pvz., Pt/Al2O3 arba vario-chromitinius katalizatorius su įvairiais aktyvikliais paviršiui stabilizuoti ir katalizatorių senėjimui sulėtinti). 19. Taikant minėtus metodus, galima pasiekti 0,1 ng TE/m3 išmetamų PCDD/F kūryklų dujose lygį. Tačiau sistemose, kuriose naudojami aktyvintųjų anglių arba kokso adsorberiai / filtrai, reikia imtis atsargumo priemonių siekiant užtikrinti, kad neorganizuotai išmetamos anglių dulkės nepadidintų PCDD/F išmetamų kiekių tolesniuose technologinio proceso cikluose. Taip pat reikia pažymėti, kad prieš katalizatorius pastatyti adsorberiai ir valymo įranga (SCR metodika) sulaiko PCDD/F turinčius likutinius produktus, kuriuos reikia papildomai apdoroti arba tinkamai pašalinti. 20. Labai sudėtinga palyginti įvairias priemones PCDD/F kiekiams kūryklų dujose mažinti. Gauta matrica apima labai įvairius skirtingų pajėgumų ir konfigūracijos pramonės įrenginius. Išlaidų parametrai apima ir kitų teršalų kiekių mažinimo priemones, pvz., sunkiųjų metalų (sujungtų arba nesujungtų su dalelėmis). Dėl šios priežasties daugeliu atvejų tiesioginio ryšio su vien su PCDD/F išmetamų kiekių mažinimu negalima išskirti. Turimų duomenų apie įvairias išmetamų teršalų kiekių ribojimo priemones santrauka pateikiama 1 lentelėje. 1 lentelė Įvairių kūryklų dujų valymo priemonių ir technologinio proceso pakeitimų, siekiant sumažinti PCDD/F išmetamą kiekį iš atliekų deginimo įrenginių, palyginimas Alternatyvūs valdymo būdai Išmetamos taršos lygis (%)a Orientacinės sąnaudos Rizika, susijusi su valdymu Pirminės priemonės keičiant įkrovos medžiagas: Išankstinis įkrovos medžiagų rūšiavimas neefektyvus; gali būti atrinkta tik dalis atliekų; neįmanoma atskirti kitų chloro turinčių medžiagų, pvz., valgomosios druskos, popieriaus ir t. t. Apdorojant pavojingas chemines atliekas, tai yra nepageidautinas veiksnys. Galutinis išmetamos taršos lygis kiekybiškai neišreikštas; atrodo, kad nėra tiesinės priklausomybės nuo įkrovos medžiagos kiekio. – prekursorių ir chloro turinčių medžiagų pašalinimas, ir – atliekų srautų valdymas. Naudinga pirminė priemonė, įgyvendinama ypatingais atvejais (pvz., apdorojant naudotas alyvas, elektrinius komponentus ir t. t.); teikia papildomą naudingą galimybę perdirbti medžiagas. Gamybos technologijos modifikavimas: – optimizuotos deginimo sąlygos; Reikia modernizuoti visą technologinį procesą. – ne žemesnė kaip 850° C temperatūra ir tolygus degimo dujų įkaitimas; – pakankamas deguonies kiekis; deguonies tiekimo valdymas pagal šilumingumą ir įkrovos medžiagų sudėtį, ir – pakankama medžiagų buvimo įrenginyje trukmė ir turbulencija. Priemonės kūryklų dujoms valyti: Dalelių nusėdimo vengimas, naudojant: –suodžių valytuvus, mechaninius įtaisus, akustinius arba garasrovius suodžių nupūstuvus. Garasroviai suodžių nupūstuvai gali padidinti PCDD/F susidarymo intensyvumą. Bendras dulkių pašalinimas atliekų deginimo krosnyse: <10 Vidutinės Ant dalelių adsorbuotų PCDD/F pašalinimas. Dalelių pašalinimo karštuose kūryklų dujų srautuose metodai taikomi tik bandomuosiuose įrenginiuose. – medžiaginiai filtrai; 1–0,1 Didelės Naudoti < 150 °C temperatūroje. – keraminiai filtrai; Mažas efektyvumas Naudoti 800–1000 °C temperatūroje. – ciklonai, ir Mažas efektyvumas Vidutinės – elektrostatinis nusodinimas. Vidutinis efektyvumas Naudoti 450 °C temperatūroje; gali būti paskatinta PCDD/F de novo sintezė, didesnis NOx išmetimas, šilumos rekuperavimo sumažėjimas. Katalizinė oksidacija. Naudoti 800–1000 °C temperatūroje. Būtinos priemonės atskirai mažinti susidarančių dujų tūrį. Staigus dujų atšaldymas. Didelio efektyvumo adsorbcijos įrenginys su įdėtomis aktyvintųjų anglių dalelėmis (elektrodinaminis Venturi debito matuoklis). Atrankinė katalizinė redukcija (SCR). Didelės investicijos ir mažos eksploatacijos sąnaudos NOX redukcija, jeigu pridedama NH3; reikia daug gamybinio ploto, panaudotus katalizatorius ir aktyvintųjų anglių likučius (AC) arba Lignito koksą (ALC) galima pašalinti, gamintojai daugeliu atvejų gali katalizatorius perdirbti, AC ir ALC galima sudeginti griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Įvairūs šlapios ir sausos adsorbcijos metodų tipai naudojant aktyvintųjų anglių ir krosnių kokso mišinius, kalkių ir kalkakmenio tirpalus reaktoriuose su nejudančiu, judančiu ir pseudoverdančiu sluoksniais: – reaktorius su nejudančiu sluoksniu, adsorbcija su aktyvintosiomis anglimis arba krosnių koksu, ir < 2 (0,1 ng TE/m3) Didelės investicijos ir vidutinės eksploatacijos sąnaudos Likučių pašalinimas; reikia labai daug gamybinio ploto. – reaktorius su pratekančio srauto arba cirkuliuojančiu pseudoverdančiu sluoksniu su pridėtomis aktyvintosiomis anglimis / kalkėmis arba kalkakmenio tirpalu, vėliau naudojant medžiaginį filtrą. < 10 (0,1 ng TE/m3) Mažos investicijos, vidutinės eksploatacijos sąnaudos Likučių pašalinimas. H2O2 pridėjimas. 2–5 (0,1 ng TE/m3) Mažos investicijos, mažos eksploatacijos sąnaudos 21. Medicininių atliekų deginimo įrenginiai gali būti stambus PCDD/F išmetimo šaltinis daugelyje valstybių. Tam tikros medicininės atliekos, pavyzdžiui, žmogaus kūno anatominės dalys, infekuotos atliekos, adatos, kraujas, plazma ir citostatika, apdorojamos kaip ypatinga pavojingų atliekų forma, o kitos medicininės atliekos dažnai deginamos vietoje nerūšiuojant. Deginantys nerūšiuotas atliekas įrenginiai turi atitikti tokius pačius PCDD/F išmetamų kiekių mažinimo reikalavimus, kaip ir kiti atliekų deginimo įrenginiai. 22. Šalims reikėtų patvirtinti politiką skatinančią deginti buitines ir medicinines atliekas ne mažuose, o dideliuose regioniniuose centruose. Laikantis tokio požiūrio, GPB būtų labiau ekonomiškai efektyvus. 23. Kūryklų dujų valymo proceso likučių apdorojimas. Priešingai negu pelenuose, susidarančiuose atliekų deginimo įrenginiuose, šiuose likučiuose yra santykinai didelė sunkiųjų metalų, organinių teršalų (įskaitant PCDD/F), chloridų ir sulfidų koncentracija. Dėl šios priežasties jų šalinimo metodus reikia gerai kontroliuoti. Šlapio valymo dujų plautuvais sistemose, visų pirma, susidaro dideli rūgščių, užterštų skystų atliekų kiekiai. Yra specialių jų apdorojimo metodų, kaip antai: b) medžiaginiais filtrais surinktų dulkių valymas dujų plautuvais, taikant 3-R procesą (sunkiųjų metalų ekstrakcija rūgštimis ir deginimas organinėms medžiagoms suardyti); c) medžiaginiais filtrais surinktų dulkių stiklėj imas; d) kiti imobilizavimo metodai, ir e) plazminės technologijos taikymas. B. Terminiai procesai metalurgijos pramonėje 24. Atskiri metalurgijos pramonės procesai gali būti svarbūs, dar likę PCDD/F išmetimo šaltiniai, kaip antai: a) pirminė geležies ir plieno pramonė (pvz., aukštakrosnės, aglomeravimo įrenginiai, geležies granuliavimas); b) antrinė geležies ir plieno pramonė, ir c) pirminė ir antrinė spalvotųjų metalų pramonė (vario gamyba). Informacija apie PCDD/F išmetamų kiekių ribojimo priemones metalurgijos pramonei apibendrinama 2 lentelėje. 2 lentelė PCDD/F išmetamų kiekių mažinimas metalurgijos pramonėje Alternatyvūs valdymo būdai Išmetamos taršos lygis (%)a Orientacinės sąnaudos Rizika, susijusi su valdymu Aglomeravimo įrenginiai Pirminės priemonės: – aglomeravimo mašinos konvejerio juostų optimizavimas / inkapsuliavimas; Mažos Išmetamos taršos sumažinimas 100 % neįgyvendinamas. – išmetamų dujų recirkuliacija, pvz., aglomeravimo optimizavimas išmetamos taršos (AOT) atžvilgiu, mažinanti išmetamų dujų srautą maždaug 35 % (sumažintas išmetamų dujų srautas sumažina tolesnių antrinių priemonių išlaidas), galingumas – 1 milijonas Nm3/h. 40 Mažos Antrinės priemonės: – elektrostatinis nusodinimas + molekulinis sietas; Vidutinio efektyvumo Vidutinės – pridėti kalkakmenio / aktyvintųjų anglių mišinių; Didelis efektyvumas (0,1 ng TE/m3) Vidutinės – didelio efektyvumo dujų plautuvai. Esantys įrenginiai: AIRFINE (Voest Alpine Stahl Linz) veikia nuo 1993 m., galingumas – 600 000 Nm3/h; kitus įrenginius planuojama pradėti naudoti Nyderlanduose (Hoogoven) 1998 m. Didelio efektyvumo išmetimo sumažinimas iki 0,2–0,4 ng TE/m3 Vidutinės Išmetamos taršos lygis 0,1 ng TE/m3 gali būti užtikrintas esant didesnei energijos paklausai; nėra veikiančių įrenginių. Spalvotųjų metalų gamyba (pvz., vario) Pirminės priemonės: – metalo laužo rūšiavimas, tokių įkrovos medžiagų, kaip plastikais arba PVC užterštas metalo laužas, vengimas, dangų nuėmimas ir chloro neturinčių izoliacinių medžiagų naudojimas. Mažos Antrinės priemonės: – karštų išmetamų dujų staigus atvėsinimas; Didelis efektyvumas Mažos – deguonies arba deguonies prisotinto oro naudojimas deginant, šachtinėje krosnyje – deguonies įpurškimas (užtikrinant visišką sudegimą ir iki minimumo sumažinant išmetamų dujų kiekį); 5–7 (1,5–2 TE/m3) Didelės – reaktorius su nejudančiu sluoksniu arba pratekantis reaktorius su pseudoverdančiu sluoksniu, adsorbuojant dulkes aktyvintosiomis anglimis arba krosnių anglimis; (0,1 ng TE/m3) Didelės – katalizinė oksidacija, ir (0,1 ng TE/m3) Didelės – medžiagų buvimo kritinėje išmetamų dujų temperatūroje trukmės sumažinimas. Geležies ir plieno gamyba Pirminės priemonės: – alyvos nuvalymas nuo metalo laužo prieš kraunant į gamybinius įrenginius; Mažos Valymui reikia naudoti tirpiklius. – pašalinių organinių medžiagų, tokių kaip alyvos, emulsijos, tepalai, dažai ir plastikas, kurie valymo metu pakliuvo į žaliavas, pašalinimas; Mažos – santykinai didelių užterštų išmetamų dujų kiekių sumažinimas; Vidutinės – atskirai atliekamas pakrovimo ir iškrovimo metu susidarančių išmetamų teršalų rinkimas ir valymas. Mažos Antrinės priemonės: – atskirai atliekamas pakrovimo ir iškrovimo metu susidarančių išmetamų teršalų rinkimas ir valymas; ir Mažos – medžiaginiai filtrai ir kokso injekcija. <1 Vidutinės Antrinė aliuminio gamyba Pirminės priemonės: – halogenintų medžiagų (heksachloretano) nenaudojimas; Mažos – chloro turin …