1961 METŲ BENDROJI NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJA* Pataisyta pagal 1972 metų protokolą dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų Narkotikų sąrašai, baigiamieji aktai ir rezoliucijos, patvirtinti JTO konferencijoje dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos priėmimo ir 1972 metų JTO konferencijoje dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų svarstymo Jungtinių Tautų Organizacija Niujorkas, 1977 JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJOS KONFERENCIJOS DĖL 1961 METŲ BENDROSIOS NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJOS PRIĖMIMO BAIGIAMASIS AKTAS 1. Jungtinių Tautų Organizacijos Ekonominė ir socialinė taryba, vadovaudamasi Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 62 straipsnio 4 dalimi ir 1949 m. gruodžio 3 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 366 (IV) nutarimais, 1958 m. liepos 28 d. rezoliucija 689 J (XXVI), nutarė sušaukti įgaliotų atstovų konferenciją, kad būtų priimta Bendroji narkotinių medžiagų konvencija, bendru dokumentu pakeičiant esamas daugiašales sutartis šioje srityje, tam, kad būtų sumažintas sutartis sudarančių tarptautinių narkotinių medžiagų kontrolės institucijų skaičius ir būtų nustatyta narkotikų žaliavų gamybos kontrolė. 2. Jungtinių Tautų Organizacijos konferencija dėl Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos priėmimo vyko 1961 m. sausio 24 – kovo 25 dienomis Jungtinių Tautų Organizacijos centrinėse būstinėse. 3. Atstovus į Konferenciją atsiuntė septyniasdešimt trys čia nurodytos valstybės: Albanija Kongas (Leopoldvilis) Afganistanas Korėja Argentina Kosta Rika Australija Lenkija Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika Liberija Birma Libanas Bolivija Madagaskaras Brazilija Marokas Bulgarija Meksika Čadas Monakas Čekoslovakija Naujoji Zelandija Čilė Nyderlandai Dahomėja Nigerija Danija Nikaragva Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė Norvegija Dominikos Respublika Pakistanas Filipinai Panama Gana Paragvajus Graikija Peru Gvatemala Portugalija Haitis Prancūzija Irakas Rumunija Iranas Salvadoras Indonezija Senegalas Indija Suomija Ispanija Šveicarija Italija Švedija Izraelis Tailandas Japonija Tarybų Sąjungos Socialistinės Respublikos Jordanija Turkija Jungtiniai Arabų Emyratai Tunisas Jungtinės Amerikos Valstijos Ukrainos Tarybų Socialistinė Respublika Jugoslavija Urugvajus Kambodža Vatikanas Kanada Vengrija Kinija Venesuela Vokietijos Federacinė Respublika 4. Stebėtojo teisėmis Konferencijoje dalyvavo Ceilonas. 5. Konferencijoje buvo atstovaujamos šios specializuotos organizacijos: Pasaulinė sveikatos organizacija, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, Tarptautinė darbo organizacija, Jungtinių Tautų Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija. 6. Konferencijoje buvo atstovaujamos šios tarptautinės institucijos: Nuolatinis opijaus centro komitetas, Narkotinių medžiagų kontrolės institucija. 7. Konferencijoje buvo atstovaujamos šios nevyriausybinės organizacijos: Tarptautinė katalikiškųjų labdaros įstaigų konferencija, Tarptautinė jurisčių federacija, Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija. 8. Konferencijos kvietimu kaip privatus asmuo taip pat dalyvavo Arabų Valstybių Lygos Nuolatinio narkotinių medžiagų kontrolės biuro generalinis direktorius generolas Safwat. 9. Remiantis 1 dalyje nurodyta Ekonominės ir socialinės tarybos rezoliucija ir Konferencijos priimta darbo tvarka, stebėtojai ir išvardytų organizacijų bei institucijų atstovai Konferencijos darbe dalyvavo be balsavimo teisės. 10. Konferencijos pirmininku išrinktas Carl Schurmann (Nyderlandai), o pirmininko pavaduotojais šių šalių atstovai: Afganistano Jungtinių Arabų Emyratų Brazilijos Meksikos Dahomėjos Pakistano Indijos Peru Irano Prancūzijos Japonijos Šveicarijos Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Tailando Jungtinių Amerikos Valstijų Tarybų Sąjungos Turkijos 11. Konferencijos vykdomuoju sekretoriumi buvo G. E. Jates, o vykdomojo sekretoriaus pavaduotoju – Adolf Lande. 12. Remdamasi Ekonominės ir socialinės tarybos rezoliucija, Konferencija svarstė Tarybos Narkotinių medžiagų komisijos sudarytą trečiąjį Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos projektą ir dėl jo pateiktas pastabas bei kitus sekretoriato pateiktus dokumentus. 13. Konferencijoje buvo sudaryti tokie komitetai: Generalinis komitetas pirmininkas – Konferencijos pirmininkas; Specialusis komitetas trečiojo projekto 2 ir 3 straipsniams svarstyti (Konvencijos taikymo sritis ir jos taikymo kitoms medžiagoms būdai), pirmininkas – A. Tabibi (Afganistanas); Specialusis komitetas 25, 30 ir 40-43 straipsniams svarstyti (valstybinė kontrolė: bendrosios nuostatos) pirmininkas – B. Banerji (Indija); Specialusis komitetas 31-34 straipsniams svarstyti (valstybinė kontrolė: opijinės aguonos ir aguonų stiebeliai) pirmininkas – L. Ignacio-Pinto (Dahomėja), pirmininko pavaduotojas – I. G. Koch (Danija); Specialusis komitetas 35-38 straipsniams svarstyti (valstybinė kontrolė: kokamedžio lapai) pirmininkas – K. Chikaraishi (Japonija); Specialusis komitetas 39 straipsniui svarstyti (valstybinė kontrolė: kanapės) pirmininkas – B. Grinberg (Bulgarija); Specialusis komitetas 26, 27-29, 20-21, 4 straipsniams svarstyti (vyriausybių teikiami duomenys; skaičiavimų ir statistikos duomenų sistema; bendrieji vyriausybių įsipareigojimai) pirmininkas – E. Rodriguez-Fabregat (Urugvajus), pirmininko pavaduotojas – J. Bertschinger (Šveicarija); Specialusis komitetas 22 straipsniui svarstyti (priemonės, kurių Komitetas gali imtis, jei nebus vykdomi Konvencijos nutarimai) pirmininkas – A. Gurinovich (Baltarusija); Specialusis komitetas 5-11, 13-19, 23 straipsniams svarstyti (tarptautinės institucijos: sudėtis, funkcijos ir sekretoriatas) pirmininkas – G. Blomstedt (Suomija); Specialusis komitetas 44-46 straipsniams svarstyti (tiesioginės priemonės prieš neteisėtą apyvartą) pirmininkas – A. Bittencourt (Brazilija); Techninis komitetas pirmininkas – A. Johnson (Australija), pirmininko pavaduotojas – A. Ismael (Jungtiniai Arabų Emyratai); Redakcinis komitetas pirmininkas – R. Curran (Kanada), pirmininko pavaduotojas – D. Nikolic (Jugoslavija); Įgaliojimų tikrinimo komitetas pirmininkas – G. Ortiz (Kosta Rika). 14. Po diskusijų, kurios užfiksuotos trumpose plenarinių posėdžių ataskaitose bei trumpuose pranešimuose ir komitetų ataskaitose, Konferencija priėmė1 ir pateikė pasirašyti 1961 metų Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją. Be to, Konferencija priėmė penkias rezoliucijas, kurios pateikiamos kartu su šiuo Baigiamuoju aktu. TAI PATVIRTINDAMI atstovai pasirašė šį Baigiamąjį aktą. sudaryta Niujorke tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt pirmų metų kovo trisdešimtą dieną vienu egzemplioriumi, kurio tekstai anglų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški. Tekstų originalai perduodami saugoti Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui. ______________ JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJOS KONFERENCIJOS PRIIMTOS REZOLIUCIJOS DĖL BENDROSIOS NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJOS PRIĖMIMO I rezoliucija Techninė pagalba narkotinių medžiagų kontrolės srityje Konferencija, pritardama Generalinės Asamblėjos rezoliucijai 1395 (XIV), nustatančiai specialias priemones teikti techninę pagalbą narkotinių medžiagų kontrolės srityje; pažymėdama, kad Jungtinių Tautų Organizacija ir suinteresuotos specializuotos agentūros jau teikia tam tikrą pagalbą pagal Išplėstinę techninės pagalbos programą ir savo įprastines programas; taip pat pritardama Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos paramai įgyvendinant techninės pagalbos projektus, reiškia viltį, kad bus skirta pakankamai lėšų teikiant pagalbą kovai su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta toms šalims, kurios pareikš tokį norą ir kreipsis prašydamos paskirti ekspertus konsultantus ir parengti personalą, įskaitant valstybės pareigūnų rengimo kursus. II rezoliucija Narkomanų gydymas Konferencija, primindama Konvencijos 38 straipsnio nuostatas dėl narkomanų gydymo ir jų darbingumo grąžinimo, 1) pareiškia, kad vienas iš veiksmingiausių narkomanų gydymo būdų yra gydymas ligoninėse nenaudojant narkotikų; 2) primygtinai siūlo toms Šalims, kuriose narkomanija yra rimta problema ir kurios ekonominiu požiūriu pajėgios tai padaryti, užtikrinti tokias galimybes. III rezoliucija asmenys, kurie verčiasi TEisėta apyvarta Konferencija: 1) atkreipia dėmesį į techninių įrašų, kuriuose yra duomenų apie asmenis, kurie verčiasi neteisėta apyvarta, svarbą, šie įrašai šiuo metu yra saugomi Tarptautinėje kriminalinės policijos organizacijoje; 2) rekomenduoja, kad visos Šalys kiek galėdamos papildytų šiuos įrašus ir kad ši Organizacija jais naudotųsi siųsdama duomenis su asmenų, kurie verčiasi neteisėta apyvarta, aprašymu. IV rezoliucija Narkotinių medžiagų komisijos sudėtis Konferencija prašo Ekonominės ir socialinės tarybos trisdešimt antrojoje sesijoje išnagrinėti klausimą dėl Narkotinių medžiagų komisijos sudėties išplėtimo atsižvelgdama į šios Konvencijos nuostatas ir šiuo klausimu šioje Konferencijoje pateiktas nuomones. V rezoliucija Tarptautinis kontrolės aparatas Konferencija, atsižvelgdama į 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 45 straipsnyje numatytų tarpinių priemonių įgyvendinimo palengvinimo svarbą, prašo Ekonominės ir socialinės tarybos ištirti galimybę imtis priemonių, kurios užtikrintų greitą ir sklandų priemonių, supaprastinančių tarptautinės kontrolės aparatą, įgyvendinimą. ______________ JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJOS KONFERENCIJOS DĖL 1961 METŲ BENDROSIOS NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJOS PATAISŲ SVARSTYMO BAIGIAMASIS AKTAS 1. Jungtinių Tautų Organizacijos Ekonominė ir socialinė taryba, pažymėdama, kad buvo pateikta siūlymų taisyti 1961 metų Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją, ir atsižvelgdama į šios Konvencijos 47 straipsnį, 1971 m. gegužės 21 d. rezoliucija 1577 (L) nutarė pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 62 straipsnio 4 dalį sušaukti Įgaliotų atstovų konferenciją, kuri apsvarstytų visus pateiktus siūlymus taisyti 1961 metų Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją. 2. Jungtinių Tautų Organizacijos konferencija dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų svarstymo vyko Jungtinių Tautų Organizacijos Ženevos skyriuje 1972 m. kovo 6-24 dienomis. 3. Konferencijoje dalyvavo 97 čia nurodytų valstybių atstovai: Afganistano Filipinų Airijos Gabono Alžyro Gambijos Argentinos Ganos Australijos Graikijos Austrijos Gvatemalos Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos Haičio Belgijos Indijos Birmos Indonezijos Bolivijos Irako Brazilijos Irano Bulgarijos Italijos Burundžio Ispanijos Ceilono Izraelio Čekoslovakijos Jamaikos Čilės Japonijos Dahomėjos Jordanijos Danijos Jungtinių Amerikos Valstijų Dramblio Kaulo Kranto Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Egipto Šiaurės Airijos Karalystės Ekvadoro Jugoslavijos Kanados Panamos Kenijos Peru Kolumbijos Pietų Afrikos Respublikos Korėjos Portugalijos Kipro Prancūzijos Kosta Rikos Salvadoro Kubos Saudo Arabijos Kuveito Senegalo Kchmerų Respublikos Siera Leonės Laoso Singapūro Lenkijos Sudano Liberijos Suomijos Libano Švedijos Libijos Šveicarijos Lichtenšteino Tailando Liuksemburgo Togo Madagaskaro Tuniso Malavio Turkijos Maroko Tarybų Sąjungos Socialistinės Respublikos Meksikos Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos Monako Urugvajaus Mongolijos Liaudies Respublikos Vatikano Naujosios Zelandijos Vengrijos Nyderlandų Venesuelos Nigerijos Vietnamo Nigerio Vokietijos Nikaragvos Zairo Norvegijos Pakistano 4. Stebėtojų teisėmis Konferencijoje dalyvavo šios valstybės: Dominikos Respublika Malta Kamerūnas Rumunija Malaizija 5. Ekonominė ir socialinė taryba rezoliucija 1577 (L) prašė Generalinį Sekretorių pakviesti į Konferenciją Pasaulinės sveikatos organizacijos, kitų suinteresuotų specializuotų agentūrų, Tarptautinio narkotikų kontrolės komiteto ir Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos atstovus. Konferencijoje buvo atstovaujama Pasaulinei sveikatos organizacijai, Tarptautiniam narkotikų kontrolės komitetui ir Tarptautinei kriminalinės policijos organizacijai. 6. Konferencijos pirmininku išrinktas K. Asante (Gana), pirmuoju pavaduotoju – D. Nikolic (Jugoslavija), kitais pirmininko pavaduotojais – šių valstybių atstovai: Argentinos Libano Egipto Meksikos Indijos Prancūzijos Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Tarybų Sąjungos Socialistinės Respublikos Jungtinių Amerikos Valstijų Turkijos 7. Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui atstovavo Jungtinių Tautų Organizacijos Ženevos skyriaus generalinis direktorius V. Winspeare-Guicciardi. Konferencijos vykdomuoju sekretoriumi buvo dr. V. Kuševič, juriskonsultu – G. Wattles. Vykdomojo sekretoriaus ir juriskonsulto pavaduotoju – P. Raton. 8. Konferencija apsvarstė 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisas, kurias pasiūlė Konferencijoje dalyvavusios valstybės. 9. Konferencijoje sudaryti tokie komitetai: Generalinis komitetas pirmininkas – Konferencijos pirmininkas; Pirmasis komitetas pirmininkas – dr. R. Chapman (Kanada); Antrasis komitetas pirmininkas – dr. Bela Belč (Vengrija); Redakcinis komitetas pirmininkas – J.-P. Bertschinger (Šveicarija); Įgaliojimų tikrinimo komitetas pirmininkas – J. W. Lennon (Airija). 10. Pirmasis komitetas pagal 14 straipsnį sudarė darbo grupę, kurios pirmininku buvo A. C. Kirca (Turkija). 11. Po diskusijų, kurios užfiksuotos trumpose plenarinių posėdžių ir pirmojo bei antrojo komitetų ataskaitose, Konferencija priėmė ir pateikė pasirašyti Protokolą dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų. Be to, Konferencija priėmė tris rezoliucijas, kurios pateikiamos kartu su šiuo Baigiamuoju aktu. SUDARYTAS Ženevoje tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt antrų metų kovo dvidešimt penktą dieną vienu egzemplioriumi, kurio tekstai anglų, ispanų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški. Teksto originalas perduodamas saugoti Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui. TAI PATVIRTINDAMI atstovai pasirašė šį Baigiamąjį aktą. ______________ REZOLIUCIJOS, PRIIMTOS JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJOS KONFERENCIJOJE DĖL 1961 METŲ BENDROSIOS NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJOS PATAISŲ SVARSTYMO I rezoliucija Tarptautinio narkotikų kontrolės komiteto sekretoriatas Konferencija, manydama, kad Ekonominės ir socialinės tarybos 1967 m. gegužės 16 d. rezoliucijos 1196 (XLII) (1464-asis plenarinis posėdis) priimtoms priemonėms pritaria valstybės 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos ir ankstesnių dar galiojančių konvencijų šalys, rekomenduoja išsaugoti tą sistemą, kurią nustatė Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius ir kurios pagrindinės nuostatos yra šios: 1) Tarptautinio narkotikų kontrolės komiteto (toliau – Komiteto) sekretoriatas yra atskirtas nuo Narkotinių medžiagų skyriaus sekretoriato; 2) šis sekretoriatas yra sudėtinė Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriato dalis; būdamas tiesiogiai pavaldus Generaliniam Sekretoriui, tačiau jis turi vykdyti Komiteto sprendimus; 3) Sekretoriato narius laikinai paskiria Generalinis Sekretorius; dėl šio sekretoriato vadovo paskyrimo ar laikino skyrimo konsultuojamasi su Komitetu. II rezoliucija Kovos su piktnaudžiavimu narkotikais rėmimas Konferencija, primindama, jog pagalba besivystančioms šalims yra konkretus tarptautinės bendrijos siekimas vykdyti Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatuose įtvirtintą įsipareigojimą sudaryti palankias sąlygas visų tautų socialinei ir ekonominei pažangai, primindama specialius Jungtinių Tautų Organizacijos Asamblėjos rezoliucijoje 1395 (XIV) priimtus sprendimus dėl techninės pagalbos teikimo kovojant su piktnaudžiavimu narkotikais, sveikindama Jungtinių Tautų Organizacijos Fondo kovai su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis įsteigimą pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 2719 (XXV), pažymėdama, jog Konferencija priėmė naują 14 bis straipsnį dėl techninės ir finansinės paramos, kad būtų efektyviau vykdomos 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos nuostatos, 1) pareiškia, jog kovos su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis priemonių efektyvumui padidinti būtinas jų koordinavimas ir universalumas; 2) tai pat pareiškia, jog besivystančioms šalims vykdyti įsipareigojimus pagal šią Konvenciją padės atitinkama techninė ir finansinė tarptautinės bendrijos parama. III rezoliucija Socialinės sąlygos ir narkomanijos prevencija Konferencija, primindama, jog 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos preambulėje Konvencijos Šalys pareiškė, kad yra susirūpinusios „žmonijos sveikata ir gerove“ ir suvokia „savo pareigą užkirsti kelią šiai blogybei ir kovoti su ja“, atsižvelgdama į tai, jog diskusijose išryškėjo siekimas imtis efektyvių priemonių, skirtų užkirsti kelią narkomanijai, atsižvelgdama į tai, jog nors narkomanija – kelias į asmenybės degradavimą ir socialinės pusiausvyros disbalansą, labai dažnai į narkomaniją pastūmėja neigiamos socialinės bei ekonominės sąlygos, kuriomis gyvena kai kurie asmenys, ir tam tikros žmonių grupės, pripažindama, jog kai kurių asmenų ir žmonių grupių elgesiui tam tikros, o dažnai lemiamos įtakos turi socialiniai veiksniai, Šalims rekomenduoja: 1) įvertinti faktą, kad narkomanija dažnai yra nesveikos socialinės atmosferos, kurioje gyvena labiausiai linkę piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis asmenys, rezultatas; 2) visomis išgalėmis kovoti su narkotinių medžiagų neteisėto vartojimo plitimu; 3) organizuoti jaunimo laisvalaikį ir kitas veiklos rūšis, siekiant užtikrinti normalią fizinę ir dvasinę jaunimo sveikatą. ______________ 1961 METŲ BENDROJI NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJA, PATAISYTA PAGAL 1972 METŲ PROTOKOLĄ DĖL 1961 METŲ BENDROSIOS NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONVENCIJOS PATAISŲ PREAMBULĖ Šalys, susirūpinusios žmonijos sveikata ir gerove, pripažindamos, jog narkotinių medžiagų vartojimas medicinoje ir toliau yra būtinas, siekiant palengvinti skausmus bei kančias, ir kad turi būti imtasi reikiamų priemonių narkotinių medžiagų poreikiams tokiais tikslais tenkinti, pripažindamos, jog narkomanija yra kai kuriems asmenims didelė blogybė, kelianti socialinę ir ekonominę grėsmę žmonijai, suvokdamos savo pareigą užkirsti kelią šiai blogybei ir kovoti su ja, atsižvelgdamos į tai, kad, norint efektyviai kovoti su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, reikia imtis koordinuotų ir universalių priemonių, suprasdamos, jog, norint imtis tokių universalių priemonių, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas, kai vadovaujamasi tais pačiais principais ir siekiama bendrų tikslų, pripažindamos Jungtinių Tautų Organizacijos kompetenciją narkotikų kontrolės srityje ir norėdamos, jog suinteresuotos tarptautinės institucijos priklausytų šiai Organizacijai, siekdamos sudaryti visuotinai priimtiną tarptautinę konvenciją, kuri pakeistų esamas narkotinių medžiagų sutartis, leistų vartoti narkotines medžiagas tik medicinos ir mokslo tikslams ir numatytų nuolatinį tarptautinį bendradarbiavimą bei kontrolę, siekiant įgyvendinti šiuos principus ir tikslus, susitarė2: 1 straipsnis SĄVOKOS 1. Jei atskirais atvejais nėra aiškiai nurodyta kitaip arba kontekstas nereikalauja ko kita, Konvencijoje vartojamos šios sąvokos: a) Komitetas – Tarptautinis narkotikų kontrolės komitetas; b) kanapės – kanapės augalo galvutės su žiedais arba vaisiais (išskyrus sėklas ir lapus, jeigu tarp jų nėra galvučių), iš kurių nebuvo išgauta derva, nesvarbu, kaip jos būtų įvardytos; c) kanapės augalas – bet koks Cannabis rūšies augalas; d) kanapės derva – iš kanapės augalo išskirta nevalyta arba valyta derva; e) kokamedis – bet koks Erythroxylon rūšies augalas; f) kokamedžio lapas – kokamedžio lapas, išskyrus lapus, iš kurių pašalintas visas ekgoninas, kokainas ir bet kokie kiti ekgonino alkaloidai; g) Komisija – Tarybos Narkotinių medžiagų komisija; h) Taryba – Jungtinių Tautų Organizacijos Ekonominė ir socialinė taryba; i) kultivavimas – opijinių aguonų, kokamedžio arba kanapės augalų kultivavimas; j) narkotinė medžiaga – kiekviena gamtinė ar sintetinė medžiaga, įtraukta į I ar II sąrašą; k) Generalinė Asamblėja – Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja; l) neteisėta apyvarta – kultivavimas arba bet kokie veiksmai, susiję su narkotikų platinimu, nusižengiant šios Konvencijos nuostatoms; m) įvežimas ir išvežimas, atsižvelgiant į prasmės niuansus, reiškia narkotinių medžiagų gabenimą iš vienos valstybės į kitą arba iš vienos valstybės teritorijos į kitą jos teritoriją; n) apdirbimas – visi procesai, išskyrus gamybą, kurios metu gali būti gaunamos narkotinės medžiagos, tarp jų rafinavimas bei vienų narkotinių medžiagų pavertimas kitomis narkotinėmis medžiagomis; o) medicininis opijus – tinkamai apdorotas opijus, kuris gali būti vartojamas medicinoje; p) opijus – sutirštintos opijinių aguonų sultys; r) opijinės aguonos – Papaver somniferum L rūšies augalai; s) aguonų stiebeliai – visos (išskyrus sėklas) nupjautų opijinių aguonų dalys; t) preparatas – kietas arba skystas mišinys, kuriame yra kokios nors narkotinės medžiagos; u) gamyba – opijaus išskyrimas, kokamedžio lapų, kanapių atskyrimas nuo augalų ir kanapių dervos išskyrimas iš augalų, nuo kurių ar iš kurių jie gaunami; v) I sąrašas, II sąrašas, III sąrašas ir IV sąrašas – atitinkamai sunumeruoti narkotinių medžiagų arba preparatų sąrašai, kurie yra šios Konvencijos priedai ir kurie prireikus gali būti tikslinami pagal 3 straipsnį; z) Generalinis Sekretorius – Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius; ž) specialios sandėlių atsargos – narkotinių medžiagų kiekiai, esantys šalyje ar teritorijoje tos šalies ar tos teritorijos vyriausybės žinioje, skirti specialiems vyriausybiniams tikslams bei susidarius ypatingiems atvejams (nuoroda „specialūs tikslai“ turi būti atitinkamai suprasta); x) sandėlių atsargos – narkotinių medžiagų kiekiai, esantys kokioje nors šalyje arba kokioje nors teritorijoje ir skirti: i) vartoti šioje šalyje arba teritorijoje medicinos ir mokslo tikslams arba ii) vartoti šioje šalyje arba teritorijoje narkotinėms ir kitoms medžiagoms gaminti, arba iii) išvežti, išskyrus narkotines medžiagas, esančias šalyje arba teritorijoje; iv) vaistininkų, kurie verčiasi mažmenine prekyba, ar kitų asmenų, kurie turi atitinkamus įgaliojimus verstis mažmenine prekyba, taip pat įstaigų ar kvalifikuotų asmenų žinioje, kai jie atlieka gydomąsias ar mokslines funkcijas, kurioms atlikti turi reikiamus įgaliojimus, arba v) kaip „specialios sandėlių atsargos“; y) teritorija – kurios nors valstybės dalis, bet traktuojama kaip atskiras vienetas, kuriame taikoma 31 straipsnyje numatytų liudijimų įvežti ir leidimų išvežti sistema. Šis apibrėžimas netaikomas „teritorijos“ sąvokai, kuri vartojama 42 ir 46 straipsniuose. 2. Šioje Konvencijoje narkotinė medžiaga laikoma „suvartota“, jeigu ji buvo pristatyta bet kokiam asmeniui arba įmonei mažmeniniam paskirstymui, vartojimui medicinoje arba mokslo tiriamiesiems darbams (terminas „suvartojimas“ turi būti tinkamai suprastas). 2 straipsnis Kontroliuojamos medžiagos 1. Išskyrus tas kontrolės priemones, kurios taikomos tik tam tikroms narkotinėms medžiagoms, I sąraše įrašytos narkotinės medžiagos turi būti kontroliuojamos visomis šios Konvencijos pagrindu narkotinėms medžiagoms taikytinomis priemonėmis, tarp jų priemonėmis, nurodytomis 4 straipsnio c punkte, 19, 20, 21, 29, 30, 31, 32, 33, 34 ir 37 straipsniuose. 2. II sąraše įrašytoms narkotinėms medžiagoms turi būti taikomos tos pačios kontrolės priemonės, kaip ir I sąrašo narkotinėms medžiagoms, išskyrus 30 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytas priemones, taikomas mažmeninei prekybai. 3. Preparatams, išskyrus įrašytus III sąraše, turi būti taikomos tos pačios kontrolės priemonės, kaip ir narkotinėms medžiagoms, kurių juose yra, tačiau pateikti dėl šių preparatų atskirus skaičiavimus (19 straipsnis) ir statistinius duomenis (20 straipsnis), išskyrus pateikiamus dėl šių narkotinių medžiagų, nereikalaujama, todėl 29 straipsnio 2 dalies c punktas ir 30 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis gali būti netaikomi. 4. Preparatai, įrašyti III sąraše, turi būti kontroliuojami tomis pačiomis kontrolės priemonėmis, kaip ir II sąraše įrašyti narkotinių medžiagų turintys preparatai, išskyrus tai, kad 31 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3-15 dalys ir 34 straipsnio b punktas, kuriame kalbama apie preparatų įsigijimą ir mažmeninį paskirstymą, gali būti netaikomi, o skaičiavimams (19 straipsnis) ir statistiniams duomenims (20 straipsnis) reikalaujama informacija apsiriboja narkotinių priemonių, panaudotų šių preparatų gamybai, kiekybiniais duomenimis. 5. Narkotinės medžiagos, įrašytos į IV sąrašą, taip pat įrašomos į I sąrašą ir turi būti kontroliuojamos visomis pastarajame sąraše esančioms narkotinėms medžiagoms taikytinomis kontrolės priemonėmis, be to: a) kiekviena Šalis imasi visų specialių kontrolės priemonių, kurios, jos manymu, yra būtinos, atsižvelgiant į ypač pavojingas kokios nors tokiu būdu įrašytos narkotinės medžiagos savybes; ir b) kiekviena Šalis, jeigu, jos manymu, dėl egzistuojančių šioje šalyje sąlygų tai būtų pats tinkamiausias būdas apsaugoti žmonių sveikatą ir jų gerovę, draudžia gaminti, apdirbti, išvežti ir įvežti tokias narkotines medžiagas, jomis prekiauti ir jas laikyti ar naudoti, išskyrus tokį jų kiekį, kuris būtinas medicinos ir mokslo tiriamiesiems darbams, įskaitant klinikinius tyrimus, kurie yra ar turi būti atliekami tiesiogiai kontroliuojant ir prižiūrint tai Šaliai. 6. Be kontrolės priemonių, taikomų visoms į I sąrašą įrašytoms narkotinėms medžiagoms, opijui taikomi 19 straipsnio 1 dalies f punkto, 21 bis, 23 ir 24 straipsnių nuostatos, kokamedžio lapams – 26 ir 27 straipsnių nuostatai, kanapėms – 28 straipsnio nuostatos. 7. Opijinėms aguonoms, kokamedžiams, kanapių augalams, aguonų stiebeliams ir kanapių lapams turi būti taikomos kontrolės priemonės, numatytos atitinkamai 19 straipsnio 1 dalies e punkte, 20 straipsnio 1 dalies g punkte, 21 bis straipsnyje ir 22-24; 22, 26 ir 27; 22 ir 28; 25 ir 28 straipsniuose. 8. Šalys daro viską, kas nuo jų priklauso, kad būtų taikomos praktiškai įgyvendinamos priežiūros priemonės toms medžiagoms, kurioms netaikoma ši Konvencija, bet kurios gali būti naudojamos neteisėtam narkotinių medžiagų gaminimui. 9. Šalys neprivalo taikyti šios Konvencijos nuostatų toms narkotinėms medžiagoms, kurios pramonėje paprastai vartojamos kitiems nei medicinos ar mokslo tikslams, tuo atveju, kai: a) jos, naudodamos tinkamus denatūracijos metodus ar kitus būdus, užtikrina, kad taip naudojamos narkotinės medžiagos netaps piktnaudžiavimo jomis objektu arba nesukels kenksmingų pasekmių (3 straipsnio 3 dalis); taip pat, kad iš jų praktiškai nebus galima išskirti kenksmingų medžiagų; ir b) jos įrašo į jų pateikiamus statistinius duomenis (20 straipsnis) kiekvienos tokiu būdu panaudotos narkotinės medžiagos kiekį. 3 straipsnis Kontrolės taikymo pakeitimai 1. Tais atvejais, kai kuri nors Šalis ar Pasaulinė sveikatos organizacija turi informacijos, dėl kurios, jų nuomone, gali prireikti pakeisti kurį nors sąrašą, jos praneša apie tai Generaliniam Sekretoriui ir pateikia jam šią informaciją, tuo patvirtindamos savo pranešimą. 2. Generalinis Sekretorius šį pranešimą ir bet kokią informaciją, kuri, jo manymu, susijusi su šiuo klausimu, nusiunčia Šalims, Komisijai ir, jeigu pranešimą atsiuntė kuri nors Šalis, Pasaulinei sveikatos organizacijai. 3. Tais atvejais, kai pranešama apie kurią nors medžiagą, dar neįrašytą į I arba II sąrašą: i) Šalys, vadovaudamosi turima informacija, išnagrinėja galimybę laikinai taikyti šiai medžiagai visas kontrolės priemones, kurios taikomos į I sąrašą įrašytoms narkotinėms medžiagoms; ii) kol bus priimtas nutarimas, kaip nurodyta šios dalies iii punkte, Komisija gali nutarti, kad Šalys laikinai šiai medžiagai taikytų visas kontrolės priemones, kurios taikomos į I sąrašą įrašytoms narkotinėms medžiagoms. Šalys laikinai taiko tokias priemones tai medžiagai, apie kurią kalbama; iii) jeigu Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, jog ši medžiaga gali tapti analogiško piktnaudžiavimo objektu ir sukelti analogiškas žalingas pasekmes, kaip į I arba į II sąrašą įrašytos narkotinės medžiagos, arba gali būti paversta narkotine medžiaga, šią savo išvadą ji pateikia Komisijai, kuri, atsižvelgdama į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją, gali nutarti, kad minėta medžiaga turi būti įrašyta į I arba į II sąrašą. 4. Jeigu Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, jog koks nors preparatas dėl jame esančių medžiagų negali būti piktnaudžiavimo objektu ir sukelti žalingų pasekmių (3 dalis), o jame esanti narkotinė medžiaga negali būti lengvai išskirta, Komisija, atsižvelgdama į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją, gali šį preparatą įrašyti į III sąrašą. 5. Jeigu Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, jog į I sąrašą įrašyta kokia nors narkotinė medžiaga labai lengvai gali tapti piktnaudžiavimo objektu ir sukelti žalingų pasekmių (3 dalis), o šios savybės nekompensuoja jos didelis terapinis pranašumas, kuriuo nepasižymi kitos medžiagos, išskyrus į IV sąrašą įrašytas narkotines medžiagas, Komisija, atsižvelgdama į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją, gali šią narkotinę medžiagą įrašyti į IV sąrašą. 6. Tais atvejais, kai pranešama apie kokią nors jau į I arba į II sąrašą įrašytą narkotinę medžiagą arba apie į III sąrašą įrašytą preparatą, Komisija, atsižvelgdama į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją, greta 5 dalyje numatytų priemonių, gali keisti bet kurį sąrašą: a) perkeldama kurią nors narkotinę medžiagą iš I sąrašo į II sąrašą arba iš II sąrašo į I sąrašą; arba b) išbraukdama arba kurią nors narkotinę medžiagą, arba preparatą. 7. Apie bet kokį Komisijos nutarimą, priimtą pagal šį straipsnį, Generalinis Sekretorius praneša visoms valstybėms Jungtinių Tautų Organizacijos narėms, kitoms valstybėms Konvencijos Šalims, nesančioms Jungtinių Tautų Organizacijos narėmis, Pasaulinei sveikatos organizacijai ir Komitetui. Šis nutarimas kiekvienai Šaliai įsigalioja pranešimo apie jį gavimo dieną, po to Šalys imasi tokių priemonių, kokių gali būti pareikalauta pagal šią Konvenciją. 8. a) Komisijos nutarimai keisti bet kurį sąrašą turi būti peržiūrėti Tarybos bet kurios Šalies prašymu, pateiktu per devyniasdešimt dienų nuo pranešimo apie nutarimo priėmimą gavimo dienos. Prašymas peržiūrėti nutarimą siunčiamas Generaliniam Sekretoriui kartu su visa su šiuo klausimu susijusia informacija, kuria grindžiamas prašymas peržiūrėti nutarimą; b) Generalinis Sekretorius prašymo peržiūrėti nutarimą kopijas ir visą su šiuo klausimu susijusią informaciją persiunčia Komisijai, Pasaulinei sveikatos organizacijai ir visoms Šalims, siūlydamas joms per devyniasdešimt dienų pateikti savo pastabas. Visos gautos pastabos pateikiamos nagrinėti Tarybai; c) Taryba gali patvirtinti, pakeisti arba atšaukti Komisijos nutarimus; Tarybos sprendimas yra galutinis. Pranešimas apie Tarybos sprendimą išsiunčiamas visoms valstybėms Jungtinių Tautų Organizacijos narėms, valstybėms Konvencijos Šalims, nesančioms Jungtinių Tautų Organizacijos narėmis, Komisijai, Pasaulinės sveikatos organizacijai ir Komitetui; d) pirminis Komisijos nutarimas galioja tol, kol baigiama peržiūrėjimo procedūra. 9. Komisijos nutarimams, priimtiems pagal šį straipsnį, netaikytina peržiūrėjimo procedūra, numatyta 7 straipsnyje. 4 straipsnis Bendrieji įsipareigojimai Šalys imasi tokių įstatymuose nustatytų ir administracinių priemonių, kurios gali būti reikalingos: a) kad įsigaliotų ir būtų vykdomos šios Konvencijos nuostatos jų teritorijose; b) bendradarbiavimui su kitomis valstybėmis, vykdant šios Konvencijos nuostatus; ir c) kad, laikantis šios Konvencijos nuostatų, narkotinių medžiagų gamyba, apdirbimas, išvežimas, įvežimas, paskirstymas, prekyba jomis, jų naudojimas ir laikymas būtų skirti tik medicinos ir mokslo tikslams. 5 straipsnis TarptautinĖS kontrolės INSTITUCIJOS Šalys, pripažindamos Jungtinių Tautų Organizacijos kompetenciją tarptautinės narkotinių medžiagų kontrolės srityje, sutinka Ekonominės ir socialinės tarybos Narkotinių medžiagų komisijai ir Tarptautiniam narkotikų kontrolės komitetui pavesti pagal šią Konvenciją jiems priskirtas funkcijas. 6 straipsnis Tarptautinių kontrolės institucijų išlaidos Komisijos ir Komiteto išlaidas prisiima Jungtinių Tautų Organizacija Generalinės Asamblėjos nustatyta tvarka. Šalys, nesančios Jungtinių Tautų Organizacijos narėmis, šioms išlaidoms padengti įmoka tokias sumas, kokias Generalinė Asamblėja laiko pagrįstomis ir kurias ji periodiškai nustato, pasikonsultavusi su šių Šalių vyriausybėmis. 7 straipsnis komisijos Nutarimų ir rekomendacijų peržiūrėjimas Išskyrus pagal 3 straipsnį priimamus nutarimus, kiekvienas Komisijos nutarimas arba rekomendacija, priimti šios Konvencijos nuostatų pagrindu, turi būti Tarybos arba Generalinės Asamblėjos tvirtinami arba keičiami tokiu pat būdu, kaip ir kiti Komisijos nutarimai ar rekomendacijos. 8 straipsnis Komisijos funkcijos Komisija turi teisę nagrinėti visus su šios Konvencijos tikslais susijusius klausimus ir, be kita ko: a) keisti sąrašus pagal 3 straipsnį; b) atkreipti Komiteto dėmesį į bet kokias aplinkybes, kurios gali būti susijusios su Komiteto funkcijomis; c) teikti rekomendacijas dėl šios Konvencijos nuostatų vykdymo ir jos tikslų įgyvendinimo, įtraukiant mokslinių tyrimų programas ir pasikeitimą mokslo ir technikos informacija; ir d) atkreipti valstybių, nesančių Konvencijos Šalimis, dėmesį į nutarimus ir rekomendacijas, kurias ji priima šios Konvencijos pagrindu, kad jos apsvarstytų klausimą dėl galimybės imtis priemonių remiantis tokiais nutarimais ir rekomendacijomis. 9 straipsnis Komiteto sudėtis ir funkcijos 1. Komitetą sudaro trylika narių, kuriuos Taryba renka tokia tvarka: a) trys nariai, turintys medicinos, farmakologijos arba farmacijos darbo patirtį, – iš sąrašo, kuriame yra bent penki Pasaulinės sveikatos organizacijos nurodyti asmenys; b) dešimt narių – iš sąrašo asmenų, nurodytų valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių, ir šalių, nesančių Jungtinių Tautų Organizacijos narėmis. 2. Komiteto nariais turi būti asmenys, kurių kompetencija, objektyvumu ir nesuinteresuotumu būtų pasitikima. Eidami šias pareigas, jie neturi užimti kokio nors posto arba verstis kokia nors veikla, kas pakenktų jų objektyvumui, atliekant jiems savo funkcijas. Taryba, pasitarusi su Komitetu, imasi visų reikiamų priemonių, kad savo funkcijas vykdančiam Komitetui būtų suteikta visiška techninė nepriklausomybė. 3. Taryba, deramai atsižvelgdama į teisingo geografinio atstovavimo principą, atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu į Komiteto sudėtį įtraukti, remiantis teisingu kiekybiniu santykiu, asmenis, išmanančius narkotinių medžiagų padėtį tiek gaminančiose, tiek ir vartojančiose narkotikus šalyse ir turinčius ryšių su minėtomis šalimis. 4. Komitetas, bendradarbiaudamas su vyriausybėmis ir atsižvelgdamas į šios Konvencijos nuostatas, stengiasi apriboti narkotinių medžiagų kultivavimą, gamybą, apdirbimą ir vartojimą, paliekant pakankamą kiekį, reikalingą medicinos ir mokslo tikslams, užtikrinti jų turėjimą šiems tikslams ir užkirsti kelią neteisėtam narkotinių medžiagų auginimui, gamybai, apdirbimui ir vartojimui bei neteisėtai jų apyvartai. 5. Visos priemonės, kurių, vadovaudamasis šia Konvencija, imasi Komitetas, turi kiek įmanoma labiau prisidėti prie Komiteto bendradarbiavimo su vyriausybėmis plėtojimo ir užtikrinti nuolatinį vyriausybių ir Komiteto dialogą, kuris padės įgyvendinti efektyvias nacionalines priemones, skirtas šios Konvencijos tikslams pasiekti. 10 straipsnis Komiteto narių kadencijos ir atlygis 1. Komiteto nariai šias pareigas eina penkerius metus ir gali būti perrinkti iš naujo. 2. Komiteto nario kadencija baigiasi pirmojo Komiteto posėdžio, kuriame turi teisę dalyvauti jo darbo tęsėjas, išvakarėse. 3. Komiteto narys, nedalyvavęs trijose sesijose iš eilės, laikomas atsistatydinusiu. 4. Taryba, vadovaudamasi Komiteto rekomendacija, gali nušalinti nuo pareigų bet kurį Komiteto narį, kuris neatitinka 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų narystės sąlygų. Kad tokia rekomendacija būtų priimta, reikia, kad už ją balsuotų devyni Komiteto nariai. 5. Jeigu kurio nors Komiteto nario kadencijos metu Komitete atsiranda laisva vieta, Taryba kiek įmanoma greičiau užpildo šią vietą ir pagal taikytinas 9 straipsnio nuostatas tos kadencijos likusiam laikui išrenka naują narį. 6. Komiteto nariai gauna atitinkamą atlyginimą, kurio dydį nustato Generalinė Asamblėja. 11 straipsnis Komiteto DARBO TVARKA 1. Komitetas išsirenka pirmininką ir kitus jam reikalingus pareigūnus ir priima savo darbo tvarką. 2. Komitetas renkasi taip dažnai, kaip, jo nuomone, to reikia norint tinkamai atlikti savo funkcijas, bet rengia ne mažiau kaip dvi sesijas per kalendorinius metus. 3. Komiteto posėdžiams reikalingą kvorumą sudaro aštuoni nariai. 12 straipsnis SKAIČIAVIMŲ sistemos taikymas 1. Komitetas nustato 19 straipsnyje numatytų skaičiavimų terminą ar terminus bei jų pateikimo tvarką ir nustato tam reikalingų blankų pavyzdžius. 2. Komitetas prašo tų šalių ir teritorijų, kurioms ši Konvencija netaikoma, suinteresuotų vyriausybių pateikti skaičiavimus pagal šios Konvencijos nuostatas. 3. Jeigu kuri nors valstybė iki nustatyto termino nepateikia kurios nors savo teritorijos skaičiavimų, kiek tai įmanoma, šiuos skaičiavimus atlieka Komitetas. Atlikdamas tokius skaičiavimus, Komitetas kiek galima bendradarbiauja su suinteresuota vyriausybe. 4. Komitetas peržiūri skaičiavimus, tarp jų ir papildomus skaičiavimus, ir gali, išskyrus tai, kas susiję su specialiais poreikiais, reikalauti iš kiekvienos šalies arba teritorijos, kurios vardu buvo pateikti skaičiavimai, tokios informacijos, kurią jis mano esant reikalingą skaičiavimams užbaigti arba bet kokiam juose esančiam pareiškimui paaiškinti. 5. Komitetas, siekdamas apriboti narkotinių medžiagų vartojimą ir paskirstymą, kad jų užtektų medicinos ir mokslo reikalams, ir užtikrinti jų turėjimą šiems tikslams, per kuo trumpesnį laiką tvirtina skaičiavimus, tarp jų ir papildomus skaičiavimus, arba, suinteresuotai vyriausybei sutikus, gali keisti skaičiavimus. Jei yra vyriausybės ir Komiteto nuomonių skirtumų, pastarasis turi teisę sudaryti, pranešti ir skelbti savo skaičiavimus, tarp jų ir papildomus skaičiavimus. 6. Greta 15 straipsnyje nurodytų pranešimų Komitetas savo nustatytais terminais, bet ne rečiau kaip kartą per metus, skelbia tuos skaičiavimų duomenis, kurie, jo nuomone, palengvins šios Konvencijos įgyvendinimą. 13 straipsnis Statistinių duomenų sistemos taikymas 1. Komitetas nustato 20 straipsnyje numatytų statistinių duomenų pateikimo tvarką bei formą ir nustato tam reikalingų blankų pavyzdžius. 2. Komitetas išnagrinėja pateiktus duomenis ir nustato, ar ši Šalis ar bet kuri kita valstybė įvykdė šios Konvencijos nuostatas. 3. Komitetas gali reikalauti tokios informacijos, kuri, jo manymu, yra reikalinga statistiniams duomenims papildyti arba paaiškinti. 4. Komiteto kompetencijai nepriklauso reikšti abejonių ar savo nuomonės dėl statistinės informacijos, susijusios su specialios paskirties narkotinėmis medžiagomis. 14 straipsnis priemonės, kurių imasi Komitetas, siekdamas užtikrinti konvencijos nuostatų vykdymą 1. a) Jei Komitetas, išnagrinėjęs šios Konvencijos nuostatų pagrindu vyriausybių pateiktus duomenis ar Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų arba specializuotų agentūrų duomenis, arba jei šiems duomenims Komiteto rekomendavimu pritaria Komisija, kitų tarpvyriausybinių arba tarpvalstybinių nevyriausybinių organizacijų, tiesiogiai kompetentingų šiuo klausimu ir turinčių Ekonominės ir socialinės tarybos konsultanto statusą pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 71 straipsnį ar panašų statusą pagal specialų susitarimą su Taryba, turi objektyvių priežasčių manyti, kad šios Konvencijos įgyvendinimo tikslams gresia rimtas pavojus, jeigu kuri nors Šalis, valstybė ar teritorija nevykdys šios Konvencijos nuostatų, tai Komitetas turi teisę siūlyti suinteresuotai vyriausybei pradėti konsultacijas arba prašyti jos pateikti paaiškinimus. Jeigu kuri nors Šalis ar valstybė arba teritorija, vykdanti šios Konvencijos nuostatas, tapo svarbiu neteisėto narkotinių medžiagų auginimo, gamybos ar perdirbimo arba neteisėtos apyvartos ar neteisėto vartojimo centru ir jei yra įrodymų, kad egzistuoja rimtas pavojus Šaliai ar valstybei arba teritorijai tapti tokiu centru, Komitetas turi teisę pasiūlyti suinteresuotai vyriausybei pradėti konsultacijas. Atsižvelgdamas į savo teisę atkreipti Šalių, Tarybos ir Komisijos dėmesį į toliau d punkte nurodytą klausimą, Komitetas prašymą pateikti informaciją ir šios vyriausybės pasiaiškinimą ar pasiūlymą konsultuotis, taip pat pagal šį punktą vykdomas konsultacijas su vyriausybe laiko konfidencialiomis; b) ėmęsis a punkte numatytų priemonių, Komitetas, jei mano esant reikalinga, gali pasiūlyti suinteresuotai vyriausybei imtis tokių koregavimo priemonių, kurios šiomis aplinkybėmis yra būtinos šios Konvencijos nuostatomis vykdyti; c) jeigu Komitetas mano, jog tokios priemonės reikalingos kuriam nors klausimui, paminėtam šios dalies a punkte, išsiaiškinti, jis gali suinteresuotai vyriausybei pasiūlyti ištirti šį klausimą savo teritorijoje tokiomis priemonėmis, kokias ši vyriausybė laikys tinkamomis. Jeigu suinteresuota vyriausybė nusprendžia atlikti šį tyrimą, ji gali prašyti Komitetą skirti priemonių ekspertizei ir vieną ar daugiau kompetentingų šios srities asmenų padėti šios vyriausybės pareigūnams atlikti pasiūlytą tyrimą. Asmens ar asmenų, kuriuos Komitetas numato skirti tai vyriausybei, kandidatūroms turi pritarti ši vyriausybė. Šio tyrimo sąlygos ir terminai nustatomi vyriausybės ir Komiteto konsultacijomis. Vyriausybė praneša Komitetui apie tyrimo rezultatus ir tas koregavimo priemones, kurių, jos manymu, būtina imtis; d) jeigu Komitetas nustato, jog ši vyriausybė, atsakydama į a punkto pagrindu jai pateiktą siūlymą, nedavė patenkinamo paaiškinimo arba nesiėmė jokių koregavimo priemonių, kurių imtis jai buvo pasiūlyta b punkto pagrindu, arba jeigu susidarė rimta situacija, kuriai pakeisti reikalingos bendros tarptautinio lygio priemonės, jis į šią aplinkybę gali atkreipti Šalių, Tarybos ir Komisijos dėmesį. Komitetas taip elgiasi tuo atveju, jeigu šios Konvencijos tikslams gresia rimtas pavojus, o galimybės patenkinamai išspręsti šį klausimą kitu būdu nebuvo. Komitetas taip elgiasi ir tuo atveju, kai mano, jog susidarė rimta situacija, kurią pakeisti reikalingos bendros tarptautinio lygio priemonės, o Šalių, Tarybos ir Komisijos informavimas apie tokią situaciją yra pats tikslingiausias būdas siekiant paremti tokias bendras priemones; išnagrinėjusi Komiteto pranešimus ir, jei tokių yra, Komisijos pranešimus šiuo klausimu, Taryba į šią aplinkybę gali atkreipti Generalinės Asamblėjos dėmesį. 2. Atkreipdamas Šalių, Tarybos ir Komisijos dėmesį į kokią nors aplinkybę, remdamasis 1 dalies d punktu, Komitetas, pripažinęs būtinybę imtis tokių veiksmų, gali rekomenduoti Šalims sustabdyti narkotinių medžiagų įvežimą, išvežimą arba viena ir kita į šią Šalį ar teritoriją arba iš šios Šalies ar teritorijos nurodytam laikotarpiui arba iki to laiko, kol Komitetas nepripažins padėties toje šalyje ar teritorijoje patenkinama. Suinteresuota valstybė šį klausimą gali perduoti Tarybai. 3. Komitetas turi teisę skelbti pranešimus bet kokiais klausimais, kurie buvo nagrinėjami šio straipsnio nuostatų pagrindu ir pateikti juos Tarybai, kuri išsiuntinėja juos visoms Šalims. Jeigu Komitetas tokiame pranešime paskelbia kokį nors sprendimą, priimtą šio straipsnio pagrindu, arba kokią nors su šiuo klausimu susijusią informaciją, jis taip pat jame skelbia ir suinteresuotos vyriausybės, jeigu ji to prašo, nuomonę. 4. Jeigu kokiu nors atveju Komiteto sprendimas, paskelbtas šio straipsnio pagrindu, priimtas ne visais balsais, mažumos nuomonės turi būti pateiktos. 5. Kiekviena valstybė kviečiama dalyvauti Komiteto posėdyje, kuriame, remiantis šiuo straipsniu, nagrinėjamas su ja tiesiogiai susijęs klausimas. 6. Šio straipsnio pagrindu priimami Komiteto sprendimai priimami visų Komiteto narių dviejų trečdalių balsų dauguma. 14 bis straipsnis Techninė ir finansinė parama Tais atvejais, kai Komitetas mano esant reikalinga ir arba papildydamas 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytas priemones, arba siūlydamas joms alternatyvas, turėdamas suinteresuotos vyriausybės sutikimą, jis gali rekomenduoti kompetentingoms Jungtinių Tautų Organizacijos institucijoms ir jos specializuotoms agentūroms suteikti tai vyriausybei techninę ar finansinę paramą arba ir viena, ir kita, paremiant šios vyriausybės pastangas įvykdyti įsipareigojimus pagal šią Konvenciją, įskaitant 2, 35, 38 ir 38 bis straipsniuose numatytas priemones. 15 straipsnis Komiteto pranešimai 1. Komitetas parengia metinį pranešimą apie savo darbą ir papildomus pranešimus, kuriuos mano esant reikalingus, pateikdamas juose skaičiavimų ir statistinių duomenų, kuriuos jis turi, analizę; ir atitinkamais atvejais paaiškinimų ataskaitą, jeigu juos pateikė vyriausybės arba buvo to paprašytos, kartu su bet kokiomis pastabomis ir rekomendacijomis, kurias Komitetas nori pateikti. Šie pranešimai pateikiami Tarybai per Komisiją, kuri gali pareikšti, jos nuomone, būtinų pastabų. 2. Su šiais pranešimais supažindinamos Šalys, o po to juos paskelbia Generalinis Sekretorius. Šalys jų platinimo neriboja. 16 straipsnis Sekretoriatas Aptarnauti Komisiją ir Komitetą sekretoriatui paveda Generalinis Sekretorius. Komiteto sekretorių taip pat skiria Generalinis Sekretorius, pasikonsultavęs su Komitetu. 17 straipsnis SPECIALI ĮSTAIGA Šios Konvencijos nuostatoms vykdyti Šalys įkuria specialią valdybą. 18 straipsnis Duomenys, kuriuos šalys praneša Generaliniam sekretoriui 1. Šalys Generaliniam Sekretoriui praneša duomenis, kurių gali reikalauti Komisija savo funkcijoms atlikti, be kita ko: a) kasmetinius pranešimus apie Konvencijos taikymą jų teritorijose; b) visų įstatymų ir kitų teisės aktų, periodiškai priimamų šiai Konvencijai vykdyti, tekstus; c) duomenis, kuriuos nurodo Komisija, dėl neteisėtos apyvartos, įskaitant duomenis apie kiekvieną išaiškintą neteisėtos apyvartos atvejį, kuris gali būti svarbus, arba dėl to, kad nurodo narkotinių medžiagų tiekimo neteisėtai apyvartai šaltinius, arba dėl kiekių, apie kuriuos kalbama, arba dėl neteisėta apyvarta besiverčiančių asmenų taikytų metodų; d) vyriausybinių įstaigų, įgaliotų išduoti leidimus išvežti arba liudijimus įvežti, pavadinimus ir adresus. 2. Šalys praneša ankstesnėje dalyje išdėstytus duomenis tokiu būdu, tokiais terminais ir tokiuose blankuose, kokius pasiūlys Komisija. 19 straipsnis Narkotinių medžiagų pOREIKIO skaičiavimaI 1. Komiteto nurodyta tvarka ir forma Šalys kasmet pateikia Komitetui jo išsiuntinėtuose blankuose skaičiavimus apie kiekvieną savo teritoriją, kuriuose nurodoma: a) narkotinių medžiagų, skirtų naudoti medicinos ir mokslo tikslams, kiekis; b) narkotinių medžiagų, skirtų gaminti kitas narkotines medžiagas, į III sąrašą įrašytus preparatus, ir medžiagas, kuriems netaikoma ši Konvencija, kiekis; c) narkotinių medžiagų atsargos sandėliuose, turėtos tų metų, už kuriuos atsiskaitoma, gruodžio 31 dieną; d) narkotinių medžiagų, reikalingų specialioms sandėlių atsargoms papildyti, kiekis; e) dirvos, skirtos opijinėms aguonoms kultivuoti, plotas (hektarais) ir geografinė padėtis; f) apytikris opijaus, kurį numatoma pagaminti, kiekis; g) pramonės įmonių, kurios gamins sintetines narkotines medžiagas, skaičius; ir h) sintetinių narkotinių medžiagų, kurios bus pagamintos kiekvienoje iš ankstesniame punkte minėtų įmonių, kiekis. 2. a) atsižvelgiant į 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus atskaitymus, atliekamus kiekvienoje teritorijoje ir dėl kiekvienos narkotinės medžiagos, išskyrus opijų ir sintetines narkotines medžiagas, bendrąją skaičiavimų sumą sudaro kiekių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose, suma, pridedant bet kokį kiekį, reikalingą turėtoms praeitų metų gruodžio 31 d. sandėlių atsargoms papildyti iki 1 dalies c punkte nustatyto lygio; b) atsižvelgiant į atskaitymus, nurodytus 21 straipsnio 3 dalyje ryšium su įvežimu ir 21 bis straipsnio 2 dalyje, opijaus skaičiavimų kiekvienoje teritorijoje bendrąją sumą sudaro arba šio straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytų kiekių suma, pridedant bet kokį kiekį, reikalingą turėtoms praeitų metų gruodžio 31 d. sandėlių atsargoms papildyti iki 1 dalies c punkte nustatyto lygio, arba kiekiai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies f punkte, atsižvelgiant į tai, kuris kiekis didesnis; c) atsižvelgiant į 21 straipsnio 3 dalies nurodytus atskaitymus, kiekvienos sintetinės narkotinės medžiagos skaičiavimų kiekvienoje teritorijoje bendrąją sumą sudaro arba šio straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose nurodytų kiekių suma, pridedant bet kokį kiekį, reikalingą turėtoms praeitų metų gruodžio 31 d. sandėlių atsargoms papildyti iki 1 dalies c punkte nurodyto lygio, arba kiekių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies h punkte nurodytų kiekių suma, atsižvelgiant į tai, kuris kiekis didesnis; d) skaičiavimai, pateikiami remiantis šios dalies ankstesniais punktais, keičiami nustatyta tvarka, kad būtų įskaitytas bet koks kiekis, kuriam buvo paskirtas areštas ir kuriam vėliau jis buvo panaikintas, kad būtų galima jį teisėtai panaudoti, taip pat bet koks kiekis, paimtas iš specialių atsargų civilių gyventojų poreikiams tenkinti. 3. Bet kokia valstybė gali per metus pateikti papildomus skaičiavimus paaiškindama aplinkybes, dėl kurių tokie skaičiavimai buvo būtini. 4. Šalys praneša Komitetui apie metodą, taikytą skaičiuojant nustatyti nurodytus kiekius, ir apie bet kokius nurodyto metodo pakeitimus. 5. Atsižvelgiant į 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus atskaitymus ir turint omenyje reikiamais atvejais 21 bis straipsnio nuostatas, skaičiavimai neturi būti viršijami. 20 straipsnis Komitetui teikiami statistiniai duomenys 1. Komiteto nustatyta tvarka ir forma Šalys pateikia Komitetui jo išsiuntinėtuose blankuose statistinius duomenis apie kiekvieną savo teritoriją šiais klausimais: a) narkotinių medžiagų gamyba ar apdirbimas; b) narkotinių medžiagų naudojimas gaminant kitas narkotines medžiagas, į III sąrašą įrašytus preparatus ir medžiagas, kurioms netaikoma ši Konvencija, taip pat aguonų stiebelių naudojimas narkotinėms medžiagoms gaminti; c) narkotinių medžiagų vartojimas; d) narkotinių medžiagų ir aguonų stiebelių įvežimas ir išvežimas; e) arešto paskyrimas narkotinėms medžiagoms ir disponavimas jomis; f) narkotinių medžiagų atsargos sandėliuose, turėtos tų metų, apie kuriuos pateikiami duomenys, gruodžio 31 d.; g) galimas nustatyti plotas, naudojamas opijinėms aguonoms kultivuoti. 2. a) statistiniai duomenys 1 dalyje, išskyrus d punktą, nurodytais klausimais sudaromi kiekvienais metais ir pateikiami Komitetui ne vėliau kaip iki tų metų, einančių po metų, už kuriuos atsiskaitoma, birželio 30 d.; b) statistiniai duomenys, susiję su 1 dalyje d punkte nurodytais klausimais, sudaromi kiekvieną ketvirtį ir pateikiami Komitetui per mėnesį nuo ketvirčio, už kurį atsiskaitoma, pabaigos. 3. Šalys neprivalo pranešti statistinių duomenų apie specialias sandėlių atsargas, tačiau atskirai teikia informaciją apie narkotines medžiagas, įvežtas į šią šalį ar teritoriją arba įsigytas šioje šalyje ar teritorijoje specialiems tikslams, taip pat apie narkotinių medžiagų, paimtų iš specialių sandėlių atsargų civilių gyventojų poreikiams tenkinti, kiekius. 21 straipsnis Gamybos ir įvežimo ribojimas 1. Bet kurioje šalyje ar teritorijoje pagamintos ir įvežtos kiekvienos narkotinės medžiagos bendras kiekis bet kuriais metais neturi būti didesnis už šių kiekių sumą: a) kiekio, sunaudoto pagal atitinkamus skaičiavimus medicinos ir mokslo tikslams; b) kiekio, sunaudoto pagal atitinkamus skaičiavimus kitoms narkotinėms medžiagoms, į III sąrašą įrašytiems preparatams ir medžiagoms, kurioms netaikoma ši Konvencija, gaminti; c) išvežto kiekio; d) kiekio, kuriuo papildytos sandėlių atsargos norint pasiekti lygį, nurodytą atitinkamuose skaičiavimuose; ir e) kiekio, įgyto pagal atitinkamus skaičiavimus specialiems tikslams. 2. Iš 1 dalyje nurodytų kiekių sumos išskaičiuojamas bet koks kiekis, kuriam buvo paskirtas areštas ir kuriam vėliau jis buvo panaikintas, kad būtų galima jį teisėtai panaudoti; taip pat bet koks kiekis, paimtas iš specialių sandėlių atsargų civilių gyventojų poreikiams tenkinti. 3. Jeigu Komitetas nustato, jog šiais metais pagamintas ir įvežtas bet koks kiekis didesnis už l dalyje nurodytų kiekių sumą, išskaičiavus bet kokius kiekius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, bet koks tokiu būdu nustatytas ir metų pabaigoje esantis likutis kitais metais turi būti išskaičiuotas iš kiekių, kurie turi būti pagaminti arba įvežti, ir iš bendros apskaičiuotos sumos, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje. 4. a) jeigu pagal statistinius duomenis apie įvežimą ir išvežimą (20 straipsnis) galima spręsti, jog kiekis, išvežtas į kurią nors šalį ar teritoriją, yra didesnis už bendrą apskaičiuotą sumą tai šaliai ar teritorijai, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje, pridėjus kiekius, parodytus kaip išvežamus, ir atskaičius bet kokį likutį, nustatytą pagal šio straipsnio 3 dalį, Komitetas apie šį faktą gali informuoti valstybes, kurios, Komiteto nuomone, privalo tai žinoti; b) gavusios tokį pranešimą, Šalys neleidžia tais metais daugiau į šią šalį ar teritoriją išvežti tos narkotinės medžiagos, išskyrus: i) tą atvejį, jeigu dėl šios šalies arba teritorijos bus pateikta papildomų skaičiavimų, tiek dėl skaičiavimų viršijusio įvežimo kiekio, tiek ir dėl būtino papildomo kiekio, arba ii) išskirtinius atvejus, kai išvežamos narkotinės medžiagos, išvežančios valstybės vyriausybės nuomone, reikalingos ligoniams gydyti. 21 bis straipsnis Opijaus gamybos ribojimas 1. Kiekvienoje šalyje ar teritorijoje opijaus gamyba organizuojama ir kontroliuojama taip, kad, kiek įmanoma, būtų užtikrinta, jog bet kuriais metais pagaminto opijaus kiekis nebūtų didesnis už apskaičiuotą pagaminto opijaus kiekį, nustatytą pagal 19 straipsnio 1 dalies f punktą. 2. Jeigu Komitetas, remdamasis pagal šios Konvencijos nuostatas turima informacija, prieina išvadą, jog kuri nors Šalis, pateikusi skaičiavimus pagal 19 straipsnio 1 dalies f punktą, neapribojo savo šalyje opijaus gamybos, leisdama jį gaminti tik teisėtiems tikslams, ir kad didelis teisėtai ar neteisėtai tokios Šalies teritorijoje pagaminto opijaus kiekis pateko į neteisėtą apyvartą, išnagrinėjęs suinteresuotos Šalies paaiškinimus, pateiktus per mėnesį nuo pranešimo apie minėtą išvadą, jis gali priimti sprendimą apie viso kiekio arba jo dalies išskaičiavimą iš gamybai skirto kiekio ir iš apskaičiuotos bendros sumos, 19 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos kitiems metams, kuriais toks išskaičiavimas gali būti techniškai įgyvendintas, atsižvelgiant į metų laiką ir sutartinius įsipareigojimus dėl opijaus eksporto. Šis sprendimas įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai apie jį buvo pranešta suinteresuotai Šaliai. 3. Kai suinteresuotai Šaliai pranešama apie sprendimą, Komiteto priimtą dėl skaičiavimo pagal 2 dalį, Komitetas konsultuojasi su šia Šalimi, siekdamas šį klausimą patenkinamai išspręsti. 4. Jeigu šis klausimas patenkinamai neišspręstas, Komitetas, kai tai tikslinga, gali taikyti 14 straipsnio nuostatas. 5. Priimdamas sprendimą dėl išskaičiavimo pagal 2 dalį, Komitetas įvertina ne tik visas su šiuo klausimu susijusias aplinkybes, tarp jų tas, dėl kurių kyla neteisėtos apyvartos problema, nurodyta 2 dalyje, bet ir bet kokias atitinkamas naujas kontrolės priemones, kurių galėtų imtis ši Šalis. 22 straipsnis Specialios kultivavimo nuostatos 1. Tais atvejais, kai dėl susidariusių šalyje ar teritorijoje sąlygų opijinių aguonų, kokamedžio ar kanapių kultivavimo uždraudimas, jų nuomone, yra tikslingiausia priemonė siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę bei užkirsti kelią narkotinėms medžiagoms patekti neteisėton apyvarton, suinteresuotoji Šalis tokį kultivavimą uždraudžia. 2. Šalis, draudžianti opijinių aguonų ar kanapių kultivavimą, imasi reikiamų priemonių, kad būtų paskirtas areštas bet kokiems neteisėtai kultivuojamiems augalams, ir jie sunaikinti, išskyrus nedidelius kiekius, reikalingus tos Šalies mokslo arba tyrimo tikslams. 23 straipsnis Valstybinės opijaus įstaigos 1. Šalis, leidžianti kultivuoti opijines aguonas opijaus gamybai, įkuria – jeigu iki šiol to dar nepadarė – ir išlaiko vieną arba keletą vyriausybinių įstaigų (toliau šiame straipsnyje vadinama „Įstaiga“), kurios atliktų šiame straipsnyje numatytas funkcijas. 2. Kiekviena tokia Šalis taiko opijinėms aguonoms, skirtoms opijui gaminti, ir opijui šias nuostatas: a) Įstaiga nustato rajonus ir žemės ūkio sklypus, kuriuose leidžiama kultivuoti opijines aguonas opijui gaminti; b) kultivuoti leidžiama tiktai žemdirbiams, gavusiems Įstaigos licenciją; c) kiekvienoje licencijoje tiksliai nurodomas žemės ploto, kuriame leidžiama kultivuoti, dydis; d) visi žemdirbiai, kultivuojantys opijines aguonas, privalo visą surinktą opijų perduoti Įstaigai. Įstaiga jį perka ir pradeda juo realiai disponuoti kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių nuo derliaus nuėmimo pabaigos; e) Įstaiga turi išskirtinę opijaus įvežimo, išvežimo, didmeninės prekybos ir atsargų laikymo sandėliuose teisę, be teisių, kurias turi opijaus alkaloidų, medicininio opijaus ar opijaus preparatų fabrikų savininkai. Šalys neprivalo šios išskirtinės teisės taikyti medicininiam opijui ir opijaus preparatams. 3. 2 dalyje nurodytas vyriausybines funkcijas atlieka bendra vyriausybinė įstaiga, jeigu tai neprieštarauja tos Šalies Konstitucijai. 24 straipsnis Opijaus, skirto tarptautinei prekybai, gamybos apribojimas 1. a) Jeigu kuri nors Šalis ketina pradėti gaminti opijų arba padidinti esamus jo gamybos mastus, ji turi atsižvelgti į pasaulinę opijaus paklausą, remiantis Komiteto paskelbtais skaičiavimais, kad opijaus gamyba toje Šalyje nesukeltų opijaus perprodukcijos pasaulyje; b) Šalys neleidžia gaminti opijaus ar didinti esamų jo gamybos mastų, jeigu, jų nuomone, tokia gamyba ar jos masto padidėjimas jų teritorijoje gali paskatinti neteisėtą opijaus apyvartą. 2. a) Atsižvelgiant į 1 dalį, jeigu kuri nors Šalis iki 1961 m. sausio 1 d. negamino opijaus eksportui ir nori išvežti savo pagaminto opijaus ne daugiau kaip 5 tonas per metus, tai ji praneša Komitetui, kartu pateikdama informaciją apie: i) galiojančią kontrolės sistemą opijui, kuris bus pagamintas ir išvežtas, kaip to reikalaujama pagal šią Konvenciją; ir ii) šalies ar šalių, į kurią ar į kurias ji ketina išvežti šį opijų, pavadinimus; ir Komitetas gali arba pritarti tokiam pranešimui, arba rekomenduoti tai Šaliai negaminti opijaus eksportui; b) tais atvejais, kai kuri nors Šalis, ne iš tų Šalių, apie kurias kalbama 3 dalyje, nori gaminti opijų, kurio būtų išvežama daugiau negu 5 tonos per metus, ji apie tai praneša Tarybai, kartu su šiuo pranešimu pateikdama visą reikalingą informaciją, taip pat ir informaciją apie: i) numatomus kiekius, kurie turi būti pagaminti išvežimui; ii) esančią ar numatomą opijaus, kuris turi būti pagamintas, kontrolės sistemą; ir iii) šalies ar šalių, į kurią ar kurias ji ketina išvežti šį opijų, pavadinimus; ir Taryba arba pritaria šiam pranešimui, arba gali rekomenduoti tai Šaliai negaminti opijaus eksportui. 3. Nepaisant 2 dalies a ir b punktų nuostatų, Šalis, kuri per dešimties metų laikotarpį iki 1961 m. sausio 1 d. išvežė savo pagamintą opijų, gali ir toliau vežti savo šalyje pagamintą opijų. 4. a) Šalys neįveža opijaus iš kokios nors šalies ar teritorijos, išskyrus opijų, pagamintą teri …