📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS BENDRAI LIETUVOS RESPUBLIKOS IR EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS IR NORVEGIJOS FINANSINIŲ MECHANIZMŲ PARAMAI GAUTI PAGAL PIRMĄJĮ KVIETIMĄ PATVIRTINIMO
2006 m. birželio 30 d. Nr. 1K-240
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2005, Nr. 106-3910) 2.1 punktu ir atsižvelgdamas į Projektų paraiškų gauti paramą pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus vertinimo taisyklių, patvirtintų finansų ministro 2006 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 1K-057 (Žin., 2006, Nr. 22-712), 4 punktą,
tvirtinu Gaires pareiškėjams bendrai Lietuvos Respublikos ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti pagal pirmąjį kvietimą (pridedama).
L. E. FINANSŲ MINISTRO PAREIGAS ZIGMANTAS BALČYTIS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-240
GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS BENDRAI LIETUVOS RESPUBLIKOS IR EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS IR NORVEGIJOS FINANSINIŲ MECHANIZMŲ PARAMAI GAUTI PAGAL PIRMĄJĮ KVIETIMĄ
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gairės pareiškėjams bendrai Lietuvos Respublikos ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti pagal pirmąjį kvietimą (toliau vadinama – Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, numatantiems teikti pavienių projektų paraiškas (toliau vadinama – paraiška), paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos, sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimo, sutarčių pasirašymo ir projektų įgyvendinimo tvarką.
2. Gairės parengtos vadovaujantis Norvegijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos 2005 m. balandžio 14 d. Susitarimo memorandumu dėl 2004–2009 metų Norvegijos finansinio mechanizmo, nustatyto pagal 2003 m. spalio 14 d. Norvegijos Karalystės ir Europos Bendrijos susitarimą dėl 2004–2009 metų Norvegijos finansinio mechanizmo, įgyvendinimo (Žin., 2005, Nr. 70-2526) ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos 2005 m. balandžio 22 d. Susitarimo memorandumu dėl 2004–2009 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo (Žin., 2005, Nr. 70-2525) (toliau vadinama – Susitarimo memorandumai); Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo taisyklėmis ir procedūromis, patvirtintomis Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo komiteto 2004 m. birželio 16 d. sprendimu, ir jų vėlesniais pakeitimais; Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo taisyklėmis ir procedūromis, patvirtintomis Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos 2004 m. liepos 2 d. sprendimu, ir jų vėlesniais pakeitimais; Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo Lietuvoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2005, Nr. 106-3910) (toliau vadinama – administravimo taisyklės), Projektų paraiškų gauti paramą pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1K-057 (Žin., 2006, Nr. 22-712) (toliau vadinama – vertinimo taisyklės), Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų priežiūros komiteto 2005 m. spalio 4 d. sprendimais.
3. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos atitinka administravimo ir vertinimo taisyklėse vartojamas sąvokas.
4. Visi dokumentai, paminėti šiose Gairėse, yra pateikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos svetainėje (www.finmin.lt).
II. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS IR NORVEGIJOS FINANSINIAI MECHANIZMAI IR PAGAL JUOS FINANSUOJAMOS SRITYS
5. Pagal daugiašalį Europos ekonominės erdvės (toliau vadinama – EEE) finansinį mechanizmą Lietuvai skiriama 27 mln. eurų 2004–2009 m. laikotarpiu, o pagal dvišalį Norvegijos finansinį mechanizmą Lietuvai skiriama 40,257 mln. eurų 2004–2009 m. laikotarpiu (įskaitant donorų ir EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdybos (toliau vadinama – Valdyba) administracines sąnaudas, paraiškų vertinimo, projektų įgyvendinimo priežiūros ir vertinimo veiklą).
6. Pagrindinis EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų tikslas yra mažinti Lietuvos Respublikos socialinius ir ekonominius skirtumus.
7. Bendrosios pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus finansuojamos sritys:
7.1. aplinkos, įskaitant žmogaus aplinką, apsaugos, sumažinant taršą ir skatinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, skatinimas;
7.2. tvarios plėtros skatinimas gerinant išteklių naudojimą ir valdymą;
7.3. Europos kultūros paveldo išsaugojimas, įskaitant viešąjį transportą, taip pat miestų atnaujinimas;
7.4. žmogiškųjų išteklių plėtra, skatinant švietimą ir mokymą, stiprinant vietos valdžios ir jos institucijų administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo gebėjimus, taip pat skatinant tai įgyvendinti padedančius demokratinius procesus;
7.5. sveikatos apsauga ir vaikų priežiūra;
7.6. akademiniai tyrimai, jei atitinka bent vieną bendrąją finansuojamą sritį.
8. Papildomos bendrosios pagal Norvegijos finansinį mechanizmą finansuojamos sritys:
8.1. Šengeno acquis įgyvendinimas, nacionalinių Šengeno veiksmų planų rėmimas, taip pat teismų sistemos stiprinimas;
8.2. aplinkosauga, stiprinant administracinius gebėjimus įgyvendinti atitinkamą acquis ir investuoti į infrastruktūrą bei technologijas, pirmenybę teikiant miesto atliekų tvarkymui;
8.3. regioninė politika ir bendradarbiavimas abipus sienos;
8.4. techninė pagalba, susijusi su acquis communautaire įgyvendinimu;
8.5. akademiniai tyrimai, jei atitinka bent vieną bendrąją finansuojamą sritį.
III. LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠSKIRTOS EEE IR NORVEGIJOS FINANSINIŲ MECHANIZMŲ PRIORITETINĖS SRITYS
9. Pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus gali būti finansuojami projektai, atitinkantys bendrąsias finansuojamas sritis (gairių 7–8 punktai), tačiau ypatingas prioritetas teikiamas projektams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos išskirtas EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų prioritetines sritis (gairių 10–11 punktai). Finansuojamos sritys, susijusios su aplinkos apsauga, neišskirtos kaip prioritetinės ir finansavimas joms nebus skiriamas.
10. Lietuvos Respublikos išskirtos EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo prioritetinės sritys:
10.1. jūros išteklių darnaus valdymo ir priežiūros tobulinimas, diegiant naujas informacines technologijas;
10.2. kultūros paveldo išsaugojimas ir pritaikymas kultūros ir kitoms viešoms reikmėms, ypač išskiriant Lietuvos dvarus ir pilis, taip pat ir kultūros paveldo restauratorių mokymą;
10.3. Lietuvos medinės architektūros (istorinių kaimų, bažnyčių ir kitų) restauravimas ir pritaikymas kultūros ir kitoms reikmėms, taip pat ir Lietuvos tradicinių amatų (stogdengystės, dailidystės ir kitų) atgaivinimas ir mokymas;
10.4. mokymas ir profesinis rengimas, įskaitant EEE Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių (toliau vadinama – EEE ELPA šalys) kalbos studijas;
10.5. vietinės ir regioninės valdžios ir jos institucijų administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo gebėjimų tobulinimas;
10.6. onkologinių ligų prevencijos, ankstyvosios diagnostikos gerinimas ir visaverčio gydymo užtikrinimas;
10.7. vaikų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas (ankstyvoji ligų diagnostika ir gydymas) bei sveikatos paslaugų kokybės kontrolės užtikrinimas;
10.8. infekcinių ligų prevencija ir gydymas bei epidemiologinės priežiūros sistemos gerinimas;
10.9. nepilnamečių justicinės sistemos gerinimas, gerinant nepilnamečių gyvenimo ir mokymo sąlygas pataisos įstaigose, taip pat apmokant pareigūnus, dirbančius su nepilnamečiais;
10.10. nepilnamečių, grįžusių iš laisvės atėmimo įstaigų, resocializacija;
10.11. vaikų globos namų atnaujinimas ir personalo, dirbančio su vaikais globos namuose, apmokymas;
10.12. neformalus vaikų ir jaunimo švietimas, organizuojant moksleivių užklasinę veiklą ir užimtumą vasaros metu;
10.13. akademiniai tyrimai, jei jie atitinka bent vieną bendrąją finansuojamą sritį.
11. Lietuvos Respublikos išskirtos papildomos Norvegijos finansinio mechanizmo prioritetinės sritys:
11.1. teismų informacinės sistemos plėtra;
11.2. kova su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, ypač kova su prekyba žmonėmis;
11.3. pareigūnų, dirbančių su nepilnamečių tardymu ir baudžiamuoju persekiojimu, apmokymas;
11.4. patirties perdavimas ir tarp vietinio, regioninio bei euroregioninio lygio partnerių Lietuvoje ir Norvegijoje bendradarbiavimo stiprinimas;
11.5. Lietuvos ir Norvegijos institucijų bendradarbiavimo, susijusio su acquis įgyvendinimu, stiprinimas.
IV. PIRMASIS KVIETIMAS TEIKTI PAVIENIŲ PROJEKTŲ PARAIŠKAS GAUTI PARAMAI PAGAL EEE IR NORVEGIJOS FINANSINIUS MECHANIZMUS
12. Pagal pirmąjį kvietimą numatoma paskirstyti iš viso iki 19,929 mln. eurų paramos pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus. Numatomas biudžeto pasiskirstymas tarp bendrųjų finansuojamų sričių yra negalutinis, EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų Priežiūros komitetas, atsižvelgiant į paraiškų skaičių, turi teisę jį koreguoti (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Preliminarus pirmojo kvietimo biudžeto pasiskirstymas tarp bendrųjų finansuojamų sričių
Bendrosios EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansuojamos sritys
Lietuvos išskirtos EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų prioritetinės sritys
Preliminarus biudžetas, mln. eurų
1. Tvarios plėtros skatinimas gerinant išteklių naudojimą ir valdymą
Jūros išteklių darnaus valdymo ir priežiūros tobulinimas, diegiant naujas informacines technologijas
0,931
2. Europos kultūros paveldo išsaugojimas, įskaitant viešąjį transportą, taip pat miestų atnaujinimas
2.1. Kultūros paveldo išsaugojimas ir pritaikymas kultūros ir kitoms viešoms reikmėms, ypač išskiriant Lietuvos dvarus ir pilis, taip pat ir kultūros paveldo restauratorių mokymus
3,628
2.2. Lietuvos medinės architektūros (istorinių kaimų, bažnyčių ir t. t.) restauravimas ir pritaikymas kultūros ir kitoms reikmėms, taip pat ir Lietuvos tradicinių amatų (stogdengystės, dailidystės ir kt.) atgaivinimas ir mokymas
3. Žmogiškųjų išteklių plėtra, skatinant švietimą ir mokymus, stiprinant vietos valdžios ir jos institucijų administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo gebėjimus, taip pat skatinant tai įgyvendinti padedančius demokratinius procesus;
3.1 Mokymas ir profesinis rengimas, įskaitant Norvegijos kalbos studijas
1,434
3.2. Vietinės ir regioninės valdžios ir jos institucijų administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo gebėjimų tobulinimas
4. Sveikatos apsauga ir vaikų priežiūra
4.1. Onkologinių ligų prevencijos, ankstyvosios diagnostikos gerinimas ir visaverčio gydymo užtikrinimas
10,932
4.2. Vaikų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas (ankstyvoji ligų diagnostika ir gydymas) bei sveikatos paslaugų kokybės kontrolės užtikrinimas
4.3. Infekcinių ligų prevencija ir gydymas bei epidemiologinės priežiūros sistemos gerinimas
4.4. Nepilnamečių teisinės sistemos gerinimas, gerinant nepilnamečių gyvenimo ir mokymo sąlygas pataisos įstaigose, taip pat apmokant pareigūnus, dirbančius su nepilnamečiais
4.5. Nepilnamečių, grįžusių iš laisvės atėmimo įstaigų, resocializacija
4.6. Vaikų globos namų atnaujinimas ir personalo, dirbančio su vaikais globos namuose, apmokymas
4.7. Neformalus vaikų ir jaunimo švietimas, organizuojant moksleivių užklasinę veiklą ir užimtumą vasaros metu
5. Šengeno acquis įgyvendinimas, nacionalinių Šengeno veiksmų planų rėmimas, taip pat teismų sistemos stiprinimas
5.1. Teismų informacinės sistemos plėtra
1,424
5.2. Kova su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, ypač kova su prekyba žmonėmis
5.3. Pareigūnų, dirbančių su nepilnamečių tardymu ir baudžiamuoju persekiojimu, apmokymas
6. Regioninė politika ir bendradarbiavimas abipus sienos
Patirties perdavimas ir vietinio, regioninio ir euroregioninio lygio partnerių Lietuvoje ir Norvegijoje bendradarbiavimo stiprinimas
0,3
7. Techninė pagalba, susijusi su acquis communautaire įgyvendinimu
Lietuvos ir Norvegijos institucijų bendradarbiavimo, susijusio su acquis įgyvendinimu, stiprinimas
0,45
8. Akademiniai tyrimai
Akademiniai tyrimai, jei jie atitinka bent vieną bendrąją finansuojamą sritį
0,83
13. Didžiausia projektui skiriama paramos pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus suma gali siekti:
13.1. iki 60 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus atvejus, nurodytus šių Gairių 13.2 ir 13.3 punktuose;
13.2. iki 85 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Ši paramos proporcija (procentas nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų) taikoma tada, kai mažiausiai 15 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų finansuoja centrinė, regioninė ar vietos valdžia;
13.3. virš 85, bet ne daugiau kaip 90 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Ši paramos proporcija taikoma tada, kai remiama nevyriausybinių organizacijų (asociacijos, labdaros ir paramos fondai ir viešosios įstaigos, išskyrus tas, kurių steigėjai yra valstybės ar savivaldybės institucijos) vykdoma įvairi veikla ir parama skiriama pagal abu finansinius mechanizmus.
14. Norvegijos užsienio reikalų ministerija (kai lėšos skiriamos pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) ir/arba EEE finansinio mechanizmo komitetas (kai lėšos skiriamos pagal EEE finansinį mechanizmą), išnagrinėję paraišką, nustato paramos proporcijas kiekvienam projektui atskirai. Su pareiškėju galutinė paramos proporcija bus suderinta prieš pasirašant paramos sutartį.
15. Pareiškėjas turi teisę prašyti, kad iki 15 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų būtų finansuojama Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Norvegijos užsienio reikalų ministerijai (kai lėšos skiriamos pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) ir/arba EEE finansinio mechanizmo komitetui patvirtinus projektą, pareiškėjo paprašytos Lietuvos valstybės biudžeto lėšos bus skirtos projekto įgyvendinimui. Pareiškėjas ir (arba) partneriai gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo grynaisiais pinigais. Prioritetas teikiamas projektams, kurių įgyvendinimui bus skiriama daugiau pareiškėjo ir (arba) partnerio(-ių) lėšų.
16. Valstybės pagalba ūkio subjektams nebus teikiama.
17. Visi projektai turi būti baigti ir visos su projektu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos iki 2011 m. balandžio 30 d.
18. Visa veikla, susijusi su viešaisiais pirkimais, turi atitikti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) ir paramos sutarties bei projekto įgyvendinimo sutarties sąlygas, kurios apima darbų, prekių ar paslaugų pirkimus. Pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus finansuojamų projektų paramos gavėjų papildomus įsipareigojimus, teises ir atsakomybę, jiems atliekant prekių, paslaugų arba darbų pirkimus finansuojamiems projektams įgyvendinti, nustato Pirkimų taisyklės Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo paramos gavėjams – perkančiosioms organizacijoms pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir Pirkimų taisyklės Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo paramos gavėjams, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, patvirtintos finansų ministro 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1K-189 (Žin., 2006, Nr. 56-2002) (toliau vadinama – Pirkimų taisyklės).
V. TINKAMI PAREIŠKĖJAI
19. Paraiškas gali teikti ir paramą pagal EEE ir/ar Norvegijos finansinius mechanizmus gali gauti pareiškėjas, kuris yra juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikoje ir veikiantis viešųjų interesų labui, t. y. pareiškėjo projektas skirtas viešiesiems interesams (siekiama bendrai visuomenei reikšmingų tikslų, o ne komercinio intereso arba tenkinti vieno asmens (juridinio ar privataus) poreikius).
20. Pareiškėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:
20.1. pareiškėjas turi būti susijęs su veiklos sritimis, kurioms prašoma paramos;
20.2. pareiškėjas turi būti tiesiogiai atsakingas už projekto, kuriam įgyvendinti prašoma paramos, įgyvendinimą ir valdymą ir nebūti tarpininku;
20.3. pareiškėjas privalo įrodyti, kad turi reikiamų stabilių institucinių gebėjimų ir finansinių išteklių, užtikrinančių projekto finansavimą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, taip pat įrodyti, kad projektas yra tęstinis finansiniu ir instituciniu požiūriais;
20.4. pareiškėjas turi turėti reikiamų administracinių gebėjimų ir pajėgumų, užtikrinančių projekto įgyvendinimą bei gebėjimą efektyviai naudotis projekto rezultatais įgyvendinus projektą;
20.5. pareiškėjas turi turėti atitinkamos patirties ir gebėjimų valdyti projektą, atsižvelgiant į jo apimtį ir techninį pobūdį.
21. Pareiškėjui negali būti skirta parama, jeigu jis atitinka šiuos kriterijus:
21.1. pareiškėjas yra bankrutavęs, bankrutuojantis, likviduojamas ar laikinai sustabdęs veiklą;
21.2. pareiškėjas yra neįvykdęs su mokesčių ir socialinio draudimo įnašų mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai);
21.3. pareiškėjas paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją;
21.4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš Europos Sąjungos, EEE ELPA šalių arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo;
21.5. pareiškėjas bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau vadinama – CPVA) atstovams, Priežiūros komiteto nariams ar Finansų ministerijos atstovams paraiškų vertinimo ir atrankos procesų metu.
22. Pareiškėjas gali pateikti paraišką individualiai arba su partneriu(-iais). Jeigu paraišką pareiškėjas teikia su partneriu(-iais), tai turi būti nurodyta paraiškoje.
VI. TINKAMI PROJEKTO PARTNERIAI IR REIKALAVIMAI JUNGTINĖS VEIKLOS (PARTNERYSTĖS) SUTARČIAI
23. Projekto partneriais gali būti juridinis(-iai) asmuo(-ys), įregistruotas EEE šalyje, arba tarptautinė organizacija, veikianti Lietuvos Respublikoje. Projekto partneriai turi būti susiję su veiklos sritimis, kurioms prašoma paramos. Projekto partneriu(-iais) negali būti asmuo(-ys), jei jis /jie atitinka šių Gairių 21 punkte nurodytus kriterijus.
24. Rinkdamasis partnerį(-ius), pareiškėjas turėtų atsižvelgti į partnerio(-ių) žinias, patirtį ir įgūdžius, susijusius su projekte numatomų darbų atlikimu, sugebėjimu papildyti projektą reikalingais ištekliais. Partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas ir jo būtinumas turi būti įrodytas paraiškoje. Įtraukti partnerį į projektą, siekiant išvengti viešųjų pirkimų, yra neleistina.
25. Projekto partneris(-iai) dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais, tačiau pagrindinė projektą įgyvendinanti ir atsakinga už projekto tinkamą įvykdymą, koordinavimą bei lėšų panaudojimą organizacija yra pareiškėjas. Jeigu projektas finansuojamas, pareiškėjas tampa paramos gavėju. Įgyvendinant projektą partnerių patirtas tinkamas išlaidas kompensuoja pareiškėjas. Paramos lėšas, skirtas visam projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik pareiškėjas, kuris ir atsiskaito su kitais partneriais. Partneriai tiesiogiai paramos lėšų negauna.
26. Jeigu paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas ir partneriai turi sudaryti jungtinės veiklos ketinimų protokolą arba jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinės veiklos ketinimų protokolo formos pavyzdys pateiktas šių gairių 1 priede. Norvegijos užsienio reikalų ministerijai (kai lėšos skiriamos pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) ir/arba EEE finansinio mechanizmo komitetui (kai lėšos skiriamos pagal EEE finansinį mechanizmą) priėmus sprendimą/ sprendimus finansuoti projektą pareiškėjas turės pateikti CPVA pasirašytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurioje turi būti aptarti aspektai, pateikti Gairių 2 priede.
27. Projekte gali dalyvauti ir kiti projekto dalyviai, nesiekiantys gauti paramos. Tokiems dalyviams reikalavimai, keliami partneriams ir pareiškėjui, netaikomi. Jų patirtos išlaidos nepripažįstamos tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis.
28. Galimybė teikti paraišką kartu keliems partneriams vienam projektui įgyvendinti neužkerta kelio kiekvienam partneriui pateikti savarankiškas paraiškas kitiems projektams įgyvendinti.
VII. REIKALAVIMAI PROJEKTUI
29. Mažiausias leistinas paramos pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus dydis – 250 000 eurų. Maksimalus paramos dydis nereglamentuojamas.
30. Projektas turi prisidėti prie EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų tikslo – ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo.
31. Projektas turi būti skirtas viešiesiems interesams, atitikti nacionalinius prioritetus, Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus.
32. Projektas turi atitikti pirmojo kvietimo bendrąsias finansuojamas sritis (gairių 1 lentelė). Papildomi balai bus skirti projektams, kurie atitiks Lietuvos Respublikos išskirtas EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų prioritetines sritis (Gairių 1 lentelė). Projektas gali atitikti keletą EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų bendrųjų finansuojamų sričių ir Lietuvos Respublikos išskirtų prioritetinių sričių.
33. Projektas neturi pažeisti valstybės pagalbos principų, t. y. valstybės pagalba pagal šias gaires projektui neteikiama.
34. Projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į darnaus vystymosi (visų išteklių efektyvus ir taupus naudojimas, užtikrinant šių išteklių išsaugojimą ateities kartoms, bei socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių veiksnių suderinamumas), gero valdymo ir lygių galimybių (lygios lyčių galimybės, socialiai ar kitaip atskirtų arba diferencijuotų visuomenės grupių galimybės naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, produktais, paslaugomis, prieinamumu ir pan.) ir dvišalių santykių tarp Lietuvos Respublikos ir EEE ELPA šalių skatinimo (jei taikoma) principus. Projekto poveikis šiems principams turi būti teigiamas.
35. Projektas turi būti finansiniu ir instituciniu požiūriais tęstinis (turi būti dokumentais pagrįstas veiklos sričių, kurioms skirtas projektas, finansavimas ir užtikrintas projekto pasiekimų panaudojimas įgyvendinus projektą). Pareiškėjas privalo užtikrinti veiklos, kuriai suteikiama parama, tęstinumą. Jis įsipareigoja nekeisti tos veiklos pobūdžio projekto įgyvendinimo sutartyje nustatytą laikotarpį nuo projekto įgyvendinimo pabaigos.
36. Turi būti pagrįstas paramos poreikis – be paramos projektas negalėtų būti įgyvendinamas arba būtų įgyvendinamas mažesnės apimties, prastesnės kokybės, per ilgesnį laikotarpį.
37. Projekte turi būti nurodyta, kokią pridėtinę vertę sukuria projekto pasiekimai – sukuriamas naujas produktas arba paslauga arba kiekybiškai ir/arba kokybiškai pakeičiamas arba patobulinamas esamas produktas arba paslauga.
38. Projekto rezultatai turi likti Lietuvos Respublikoje (netaikoma tarptautinio bendradarbiavimo projektams). Negali būti pakeista turto, įsigyto arba sukurto iš paramos lėšų, paskirtis, nuosavybės pobūdis projekto įgyvendinimo sutartyje nustatytą laikotarpį skaičiuojant nuo projekto įgyvendinimo pabaigos.
39. Paramos gavėjas savo naudai turi apdrausti (jei projekte nedalyvauja rangovas) turtą, kuriam įsigyti arba sukurti buvo naudota parama, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu (nuo momento, kai atsiranda draustinas turtas). Jei projekte dalyvauja rangovas, paramos gavėjas turi įpareigoti rangovą savo lėšomis apdrausti turtą, kuriam sukurti įgyvendinant projektą buvo naudota parama, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia rangovo pasirinkta draudimo bendrovė, ne trumpesniam kaip projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Paramos gavėjo ir rangovo sutartyje turi būti nustatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turtas, nurodytas šiame punkte, yra sunaikinamas ar sugadinamas, rangovas privalo atlikti visus sutartyje numatytus darbus.
40. Turi būti atliktas projektų poveikio aplinkai vertinimas, jei tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
41. Projektui negali būti skirta parama pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus, jei projekto veiklos dubliuoja gautą, gaunamą ar planuojama gauti paramą pagal kitų programų projektus ar iš valstybės/savivaldybės biudžeto lėšų (netaikoma, jei projektas bendrai finansuojamas iš minėtų projektų). Projektas gali būti iš dalies finansuojamas pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus, jei tos pačios projekto išlaidos nėra finansuojamos pagal kitus finansinius šaltinius (dvigubas finansavimas).
42. Projekto objektas – kultūros paveldo objektas – turi būti įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
VIII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS
43. Paraiškoje nurodomos visos išlaidos, susijusios su projekto įgyvendinimu. Paramos lėšomis gali būti padengiamos tik tinkamos finansuoti paramos gavėjų išlaidos.
44. Bendras išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti taisykles reglamentuoja Išsamios išlaidų tinkamumo taisyklės, patvirtintos Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir EEE finansinio mechanizmo komiteto.
45. Pareiškėjas ir partneris(-iai) gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo grynaisiais pinigais. Tačiau įnašas natūra taip pat gali sudaryti dalį įnašo, bet ne daugiau kaip 20 procentų pareiškėjo ir partnerio(-ių) įnašo grynaisiais pinigais. Pridėtinės išlaidos irgi gali sudaryti dalį pareiškėjo ir partnerio(-ių) įnašo.
46. Tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti pripažįstamos tik tos išlaidos, kurios:
46.1. yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu;
46.2. yra faktiškai patirtos, nustatomos ir patikrinamos, taip pat pagrįstos jas įrodančiais dokumentais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir projekto įgyvendinimo sutarties, jos priedų ir papildymų sąlygas;
46.3. yra būtinos projektui įgyvendinti, atitinkančios skaidrios finansinės apskaitos principus, taip pat sąnaudų pagrįstumo ir efektyvumo principus ir numatytos paramos ir projekto įgyvendinimo sutartyse;
46.4. yra realios, atitinkančios rinkos kainas;
46.5. yra patirtos po projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant išlaidas projekto auditui), kuris numatytas projekto įgyvendinimo sutartyje (galutinis išlaidų apmokėjimo terminas negali būti vėlesnis kaip 24 mėnesiai po projekto įgyvendinimo sutartyje numatytos projekto įgyvendinimo pabaigos ir ne vėlesnis kaip 2011 m. balandžio 30 d.);
46.6. atitinka gairėse nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas;
46.7. patirtos laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų taisyklių reikalavimų.
47. Jei paramos gavėjas, remdamasis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, negali susigrąžinti (atskaityti) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), šis mokestis gali būti laikomas paramos gavėjo tinkamomis finansuoti išlaidomis.
48. Rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateikta sąskaita paramos gavėjui dėl išankstinio ar tarpinio apmokėjimo gali būti laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei kartu yra pateikta banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštas (pateikiamas kartu su laidavimo draudimo polisu) dėl išrašytos sąskaitos sumos.
49. Jei projekto įgyvendinimo laikotarpiu iš projekto yra uždirbama grynųjų pajamų (tai paraiškoje turi deklaruoti pats pareiškėjas, o CPVA turi teisę tai patikrinti ir atitinkamai perskaičiuoti paramos dydį), prašomos paramos dydis bus mažinamas diskontuotu projekto įgyvendinimo laikotarpiu uždirbtu grynojo pelno dydžiu, jei taip nuspręs Norvegijos užsienio reikalų ministerija (kai lėšos skiriamos pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) ir/arba EEE finansinio mechanizmo komitetas (kai lėšos skiriamos pagal EEE finansinį mechanizmą). CPVA turi teisę siūlyti Norvegijos užsienio reikalų ministerijai (kai lėšos skiriamos pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) ir/arba EEE finansinio mechanizmo komitetui (kai lėšos skiriamos pagal EEE finansinį mechanizmą) mažinti paramos dydį. Išsamesnės taisyklės projektams, uždirbantiems grynąsias pajamas, nustatytos Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir EEE finansinio mechanizmo komiteto patvirtintame Pajamas generuojančių projektų vadove.
50. Pagal šias Gaires tinkamomis finansuoti gali būti pripažįstamos šių kategorijų paramos gavėjo išlaidos:
50.1. atlyginimas už darbą, susijusį su projekto įgyvendinimu, projektą įgyvendinantiems darbuotojams (bruto darbo užmokestis ar jo dalis, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos ir darbdavio mokamos įmokos į garantinį fondą);
50.2. projektą vykdančių asmenų komandiruočių (kelionių, nakvynės išlaidos, dienpinigiai ir kitos) išlaidos. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas. Kompensuojamų užsienio ekspertų komandiruočių išlaidų dydis negali viršyti Europos Komisijos kasmet nustatomų ribų. Kelionės lėktuvu išlaidos gali būti kompensuojamos, jei perkamas ekonominės klasės bilietas;
50.3. projektui įgyvendinti būtinų perkamų paslaugų pirkimo išlaidos, jeigu jos atitinka vidutinius rinkos įkainius;
50.4. projektui įgyvendinti būtinų prekių, tarp jų įrangos bei įrenginių įsigijimo išlaidos, jei jos atitinka vidutines rinkos kainas. Panaudotų įrangos, įrenginių įsigijimo išlaidos yra finansuotinos, jeigu:
50.4.1. įrangos, įrenginių pardavėjas pateikia dokumentą, įrodantį prekių kilmę, ir patvirtinimą, kad jos niekada nebuvo įsigytos iš nacionalinių lėšų arba EEE ir/arba Norvegijos finansinių mechanizmų paramos lėšų;
50.4.2. įrangos, įrenginių kaina neviršija rinkos vertės, atsižvelgiant į sutrumpėjusį techninio ir naudingo tarnavimo laikotarpį, ir kaina yra mažesnė nei panašios naujos įrangos;
50.4.3. įranga atitinka projektui būtinas technines charakteristikas ir suderinama su taikomomis normomis ir standartais;
50.5. projektui įgyvendinti būtinos programinės įrangos įsigijimo (ir standartinių programų pirkimo, ir naujos programinės įrangos kūrimo ir diegimo) išlaidos;
50.6. statybos, rekonstravimo bei remonto darbų išlaidos, jeigu numatoma investuoti į infrastruktūrą (pastatus, statinius, aplinką), teritorijos/aplinkos tvarkymo darbų, įskaitant statinių, pastatų nugriovimo darbus, išlaidos. Kultūros paveldo objektu laikomas tik tas objektas, kuris įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą;
50.7. pastatų ar statinių, taip pat patalpų įsigijimo išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei juos įsigyti yra ekonomiškai naudingiausia siekiant projekto tikslų arba jie yra būtini projektui įgyvendinti ir juos naudoti neįmanoma kitaip nei nuosavybės teise (pavyzdžiui, projektui įgyvendinti reikalingas pastatas, statinys negali būti naudojamas nuomos ar kitu pagrindu), taip pat jei tenkinamos šios sąlygos:
50.7.1. yra gautas nepriklausomo turto vertintojo (Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turinčio teisę vertinti atitinkamos rūšies turtą) raštas, patvirtinantis, kad už pastatą ar statinį mokama kaina atitinka jos rinkos vertę;
50.7.2. įsigyjamas turtas nėra įkeistas ar kitaip nėra apribota disponavimo juo teisė;
50.7.3. per paskutinius 10 metų pastatui ar statiniui įsigyti nebuvo suteikta Lietuvos Respublikos ar kitų EEE ELPA šalių narių biudžetų parama;
50.7.4. įsigytas turtas turi būti naudojamas siekiant projekto tikslų projekto įgyvendinimo laikotarpiu, nurodytu paramos sutartyje ir projekto įgyvendinimo sutartyje. Įgytas turtas negali būti parduotas įgyvendinimo sutartyje nustatytą laikotarpį nuo projekto įgyvendinimo pabaigos;
50.8. neužstatytos žemės įsigijimo išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei ją įsigyti yra ekonomiškai naudingiausia siekiant projekto tikslų arba jei žemė yra būtina projektui įgyvendinti ir žemės naudoti neįmanoma kitaip nei nuosavybės teise (nuomos ar kitu pagrindu). Žemės įsigijimo išlaidos negali viršyti 10 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Įsigyjama žemė turi būti tinkamos paskirties projektui vykdyti (pavyzdžiui, negali būti žemės ūkio paskirties). Turi būti gautas nepriklausomo turto vertintojo (Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turinčio teisę vertinti atitinkamos rūšies turtą) raštas arba dokumentas, patvirtinantis, kad už žemę mokama kaina atitinka jos rinkos vertę;
50.9. išlaidos, tiesiogiai atsirandančios dėl projekto įgyvendinimo sutarties reikalavimų;
50.10. turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu);
50.11. audito išlaidos, jei yra tiesiogiai susijusios su projektu ir yra būtinos jam įgyvendinti;
50.12. projektui suteiktos paramos viešinimo pagal Informacijos apie Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus viešinimo taisykles, patvirtintas finansų ministro 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1K-339 (Žin., 2005, Nr. 136-4901), išlaidos;
50.13. pridėtinės išlaidos (išlaidos projektui įgyvendinti būtinų pastatų ar patalpų, įrangos, transporto priemonių nuomai, išlaidos elektrai, šildymui, telefonui, internetui, biuro reikmėms, kurui, transporto priemonėms eksploatuoti ir kitos), jeigu jos atitinka rinkos įkainius ir yra pagrįstos realiomis išlaidomis, susijusiomis su projekto įgyvendinimu, ir naudojant pagrįstą metodiką yra tinkamai bei sąžiningai paskirstytos veiklai pro rata principu. Pro rata principas reiškia, kad turi būti iš anksto nurodyta ir institucijos/įstaigos vadovo įsakymu patvirtinta, kokia dalis išlaidų yra būtinos projektui įgyvendinti – išlaidos pastatų ar patalpų, įrangos, transporto priemonių nuomai (išskyrus išperkamąją nuomą), išlaidos elektrai, šildymui, telefonui, internetui, biuro reikmėms, kurui, transporto priemonėms eksploatuoti ir panašiai.
51. Išlaidų, kurios negali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti, kategorijos:
51.1. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos jos vertės, ir išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ar konsultantais, kuriose mokėjimas yra nurodytas procentais nuo visos projekto vertės;
51.2. debeto palūkanos, finansinių operacijų išlaidos, komisinis mokestis už valiutos keitimą, nuostoliai, atsiradę dėl užsienio valiutos keitimo, ir kitos finansinės išlaidos;
51.3. baudos, finansinės sankcijos ir bylinėjimosi išlaidos;
51.4. rinkodaros ir su pardavimu susijusios išlaidos;
51.5. nebūtinos ir nerealios išlaidos;
51.6. skolų padengimo išlaidos;
51.7. investuojamos išlaidos;
51.8. PVM ir visi kiti mokesčiai, kuriuos paramos gavėjas gali susigrąžinti.
52. Tos pačios projekto išlaidos, kurioms kompensuoti jau yra ar buvo skirta parama pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus ar iš valstybės, savivaldybės biudžeto lėšų pagal kitas paramos gavėjo paraiškas, t. y. išlaidos, finansuojamos du ar daugiau kartų, yra nefinansuotinos išlaidos.
53. Projekto biudžetas paraiškoje pateikiamas kaip maksimalus biudžetas. Jis turi būti skaičiuojamas ir pateikiamas eurais.
IX. PARAIŠKŲ TEIKIMAS, VERTINIMAS IR ATRANKA
I. REIKALAVIMAI PARAIŠKAI
54. Siekdamas gauti EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramą, pareiškėjas turi užpildyti paraiškos formą. Pareiškėjas turi tiksliai laikytis paraiškos formos, tvarkingai užpildyti kiekvieną paraiškos dalį. Pildydamas paraišką pareiškėjas turi vadovautis Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir EEE finansinio mechanizmo komiteto patvirtinta Paraiškos pildymo instrukcija.
55. Pareiškėjas gali teikti daugiau nei vieną paraišką.
56. Paraiškos turi būti pildomos anglų arba lietuvių kalbomis (kadangi Lietuvos Respublikoje atrinktos paraiškos turės būti pateiktos Valdybai anglų kalba, todėl pareiškėjas, pateikęs paraišką lietuvių kalba, šią paraišką atrinkus, turės savo lėšomis išversti ją ir jos priedus, nurodytus gairių 64 punkte, į anglų kalbą ir užtikrinti jos vertimo autentiškumą). Kita kalba užpildytos paraiškos nebus nagrinėjamos.
57. Paraiška turi būti užpildyta kompiuteriu, išspausdinta ir kartu su pridedamais dokumentais susegta į segtuvus. Paraiška ir jos priedai negali būti susegti spiraliniu ar terminiu įrišimo būdu, įdėti į įmautes. Visi paraiškos ir pridedamų dokumentų lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka. Ranka užpildytos paraiškos nebus nagrinėjamos.
58. Paraiška turi būti išsami, ypač nurodant projekto uždavinius, projekto naudą ir atitikti EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų tikslą.
59. Pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti ją pagrindžiančius dokumentus. Kopijų notariškai patvirtinti nereikalaujama. Jei partneris yra užsienio juridinis asmuo, jis turi pateikti šiame punkte išvardintus su juo susijusius dokumentų atitikmenis bei patvirtintą šių dokumentų vertimą į lietuvių arba anglų kalbas:
59.1. pareiškėjo ir partnerio(-ių) registracijos pažymėjimo(-ų), steigimo dokumentų kopijas;
59.2. pastarųjų trejų veiklos metų pareiškėjo ir partnerio(-ių) finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas. Jei pareiškėjas vykdo veiklą mažiau nei 3 metus, pateikiami pastarųjų pareiškėjo veiklos metų finansinės atskaitomybės dokumentų nuorašai;
59.3. dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas ir partneris(-iai) nėra priskiriami nė vienai Gairių 21.1–21.2 punktuose išvardintai kategorijai (jei reikia):
59.3.1. įmonių registrą tvarkančios įstaigos pažymą (originalą), patvirtinančią, kad pareiškėjas ir partneris(-iai) nėra bankrutavę, bankrutuojantys, likviduojami ar laikinai sustabdę veiklos. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau nei prieš 2 mėnesius iki paraiškos pateikimo;
59.3.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą (originalą) apie pareiškėjo ir partnerio(-ių) mokestinės nepriemokos nebuvimą valstybės ar savivaldybės biudžetams. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau nei prieš 2 mėnesius iki paraiškos pateikimo (nereikia įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai);
59.3.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių pažymą (originalą) apie pareiškėjo ir partnerio(-ių) mokestinės nepriemokos nebuvimą Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau nei prieš 2 mėnesius iki paraiškos pateikimo (nereikia įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai);
59.3.4. pareiškėjo ir partnerio(-ių) aiškinamąjį raštą dėl su mokesčių mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nevykdymo priežasčių (jei taikoma);
59.4. laisvos formos pasirašytą raštą, patvirtinantį, kad pareiškėjas ir partneris(-iai) nėra priskiriami nė vienai šių gairių 21.3–21.5 punktuose nurodytai kategorijai;
59.5. laisvos formos pareiškėjo ir partnerio(-ių) pasirašytą raštą, patvirtinantį, kad projektui prašoma parama nedubliuoja gautos, gaunamos ar planuojamos gauti paramos pagal kitų programų projektus ar iš valstybės/savivaldybės biudžeto lėšų (netaikoma, jei projektas bendrai finansuojamas iš minėtų projektų);
59.6. galimybių studiją (jei taikoma), kurioje glaustai ir aiškiai pagrindžiamas projekto įgyvendinimo, taip pat EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos jam įgyvendinti poreikis, išnagrinėti alternatyvūs problemų sprendimo būdai bei aiškiai nurodyti pasirinkto varianto privalumai, pateiktas kiekybinis projekto naudos įvertinimas (rengiant galimybių studiją, galima naudotis Europos Komisijos parengtomis Investicinių projektų naudos ir kokybės analizės gairėmis). Investicijų projektas gali būti pateiktas lietuvių kalba, tačiau jo santrauka privalo būti išversta į anglų kalbą;
59.7. detalų projekto biudžetą eurais ir jį pagrindžiantį dokumentą (Gairių 3 priedas);
59.8. raštą, patvirtinantį pareiškėjo ir (arba) jo partnerio(-ių) piniginį įnašą, ir jo finansavimo šaltinius pagrindžiančius dokumentus arba jų kopijas (jei taikoma);
59.9. projekto loginės struktūros matricą (gairių 4 priedas);
59.10. jungtinės veiklos ketinimų protokolą arba jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (jei taikoma);
59.11. informaciją apie projekto geografiją – žemėlapį (jei taikoma);
59.12. reikalingų leidimų (techniniam projektui, statybai ir pan.) kopijas (jei taikoma);
59.13. viešinimo planą;
59.14. įgaliojimą pasirašyti paraišką (jei taikoma);
59.15. kitus dokumentus, kurie, pareiškėjo nuomone, yra reikalingi pagrįsti paraiškoje pateiktą informaciją.
60. Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti šiuos paraišką pagrindžiančius dokumentus:
60.1. laisvos formos raštą, patvirtinantį, kad elektroninė paraiškos forma atitinka popierinį jos variantą;
60.2. dokumentus, įrodančius veiklų, kurioms skirtas projektas, finansavimą ir užtikrinančius projekto pasiekimų panaudojimą projektą įgyvendinus;
60.3. pareiškėjo ir partnerio(-ių) darbuotojų, tiesiogiai dalyvausiančių įgyvendinant projektą, gyvenimo aprašymus (CV);
60.4. informaciją apie projekto valdymo pajėgumus (Gairių 5 priedas);
60.5. techninį projektą (esant didesnei techninio projekto apimčiai, pateikiama techninio projekto bendrųjų duomenų dalis (byla) su išsamiu aiškinamuoju raštu bei privalomų techninio projekto rengimo dokumentų kopijomis) arba jo kopiją (jei taikoma). Rekomenduojama naudotis leidiniu „Statinio techninis projektas. Bendrieji reikalavimai ir sudėtis“ („Informaciniai pranešimai“, 2000, Nr. 48-691);
60.6. poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, jeigu to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus (jei taikoma);
60.7. teisę į nekilnojamąjį turtą (disponavimą, valdymą, naudojimą), kuris tiesiogiai susijęs su projektu, patvirtinančiu dokumentų nuorašą (jei taikoma);
60.8. patvirtinto detaliojo teritorijos plano, jei projekte numatomi statybos ir rekonstravimo darbai ir jeigu to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2005, Nr. 152-5532) ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, nuorašą (jei taikoma);
60.9. nepriklausomo turto vertintojo (Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turinčio teisę vertinti atitinkamos rūšies turtą bei teikti išvadas) išvadą, patvirtinančią, kad už turtą numatyta mokėti kaina atitinka jos rinkos vertę, jei į projekto tinkamas finansuoti išlaidas yra įtrauktos turto įsigijimo išlaidos (taikoma, kai pareiškėjas prisideda prie projekto įgyvendinimo turtu, kaip įnašu natūra);
60.10. Kultūros paveldo centro išduotą pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjui ar partneriams priklauso paveldui priskiriamas objektas (jei taikoma).
61. Pareiškėjas kartu su paraiška gali pateikti papildomų dokumentų, kurie padėtų lengviau priimti sprendimą dėl jo tinkamumo skirti paramą, teikiamo projekto tikslingumo finansuoti arba atrankos.
II. PARAIŠKŲ PATEIKIMAS
62. Paraiškos šiose gairėse numatytiems projektams turi būti pristatytos CPVA užklijuotame voke:
62.1. iki 2006 m. lapkričio 2 d. 16 val., jei paraiška pristatoma asmeniškai į CPVA;
62.2. iki 2006 m. lapkričio 2 d., jeigu paraiška išsiunčiama registruotu paštu arba pristatoma pašto kurjerio (vėliausia išsiuntimo vietos pašto antspaudo data).
63. Pareiškėjas turi pateikti vieną paraiškos originalą, antraštiniame lape pažymėtą įrašu „Originalas“, ir tris pareiškėjo patvirtintas kopijas, antraštiniame lape pažymėtas įrašu „Kopija“. Kartu su paraiškos originalu turi būti pateikta elektroninė paraiškos versija Excel formatu (įrašyta į diskelį ar kompaktinį diską). Ant išorinio voko turi būti nurodomas visas pareiškėjo pavadinimas ir adresas bei kvietimo numeris.
64. Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti šių dokumentų elektronines versijas:
64.1. finansinius dokumentus;
64.2. galimybių studiją;
64.3. projekto loginės struktūros matricą;
64.4. viešinimo planą;
64.5. įgaliojimą pasirašyti paraišką (jei taikoma);
64.6. kitus dokumentus, kurie papildo paraiškoje pateiktą informaciją.
65. Paraiška turi būti pateikta šiuo adresu: VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, S. Konarskio g. 13, LT-03109 Vilnius, Lietuva. Kvietimo numeris – „Kvietimas Nr. 1 EEE/NOR“.
66. Kitais būdais (pavyzdžiui, faksu arba elektroniniu paštu) išsiųstos, kitais adresais pristatytos paraiškos nebus nagrinėjamos.
67. Potencialūs pareiškėjai gali raštu pateikti CPVA klausimus dėl paraiškų rengimo, pateikimo, vertinimo ir tvirtinimo elektroniniu paštu, adresu eee@cpva. lt arba faksu (8 5) 251 4401. Kiekviename elektroninio pašto laiške turi būti nurodytas kvietimo teikti paraiškas numeris, siuntėjo vardas ir pavardė, organizacija ir telefono numeris. Klausimai gali būti pateikti ne vėliau kaip 10 dienų iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, o atsakymai pateikiami raštu likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki paraiškų pateikimo termino pabaigos.
68. CPVA gautą paraišką užregistruoja vadovaudamasi jos nustatyta vidaus tvarka. Kiekvienai paraiškai suteikiamas numeris.
69. Pateikęs ar atsiuntęs paraišką pareiškėjas raštu informuojamas jo nurodytu elektroninio pašto adresu arba faksu apie jos užregistravimą. Tuo atveju, jei paraiška buvo pateikta po kvietime nustatytos dienos ir valandos, pareiškėjas raštu informuojamas, kad paraiška užregistruota kaip atmesta dėl pavėluoto pateikimo.
70. Visas paraiškas, gautas po kvietime nustatytos dienos ir valandos, CPVA atplėšia ir įtraukia į vidaus duomenų bazę arba registracijos žurnalą kaip atmestas dėl pateikimo po nustatyto laiko. Paraiškos, pateiktos po kvietime nustatytos dienos ir valandos, nėra vertinamos ir negrąžinamos paramos gavėjams. CPVA atsako už paraiškoje pateiktų duomenų konfidencialumą.
71. Informacija apie pagal kiekvieną kvietimą užregistruotas paraiškas skelbiama CPVA ir EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų (www.eeagrants.lt) interneto svetainėse – nurodomas pareiškėjo pavadinimas, projekto pavadinimas, paraiškos numeris ir prašoma paramos suma.
III. PARAIŠKŲ VERTINIMAS
72. Projektų paraiškos vertinamos remiantis vertinimo taisyklėmis. Paraiškos pradedamos vertinti pasibaigus paraiškų priėmimo terminui, kai CPVA užregistruoja visas laiku pateiktas paraiškas. Paraiškų vertinimą organizuoja CPVA.
73. Paraiškų vertinimo Lietuvos Respublikoje procesas susideda iš šių etapų:
73.1. administracinės atitikties vertinimo;
73.2. tinkamumo gauti paramą vertinimo;
73.3. projektų tikslingumo finansuoti pagal EEE ar Norvegijos finansinius mechanizmus vertinimo.
74. Valdyba, gavusi iš Finansų ministerijos paraiškas, pagal savo procedūras organizuoja paraiškų vertinimą.
75. CPVA gali vertinimo metu atlikti patikrą vietoje. Nusprendus atlikti patikrą vietoje, paraiškos vertinimas stabdomas. Apie planuojamą patikrą vietoje pareiškėjas gali būti CPVA informuojamas raštu – CPVA nurodo, kokia informacija, duomenys, dokumentai turi būti prieinami CPVA darbuotojams. Parengus patikros vietoje ataskaitą, atsižvelgiant į joje pateikiamą informaciją, paraiška vertinama toliau. Patikros vietoje metu nustačius, kad pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidingą arba klaidinančią informaciją, CPVA atmeta paraišką.
76. Pareiškėjo skundai teikiami ir nagrinėjami vertinimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Paraiškų administracinės atitikties vertinimas
77. Administracinės atitikties vertinimą atlieka ne mažiau kaip du CPVA darbuotojai.
78. Administracinės atitikties vertinimo etape nustatoma, ar paraiškoje yra pateikta visa reikiama informacija ir prašomi dokumentai. Vertintojai, atlikdami administracinės atitikties vertinimą, pildo administracinės atitikties vertinimo patikros lapą (Gairių 6 priedas).
79. Jei dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos CPVA negali tinkamai įvertinti projekto, ji turi teisę paprašyti pareiškėjo per nustatytą terminą (nuo 2 iki 10 darbo dienų) pateikti trūkstamą informaciją ir dokumentus. Jei pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, CPVA vertina paraišką remdamasi pateiktais dokumentais. CPVA darbuotojai gali kreiptis į atitinkamas institucijas dėl papildomos informacijos apie pareiškėją bei paraišką ir, vertindami pareiškėjo pateiktą informaciją bei duomenis, naudotis kitais išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais.
80. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties vertinimo patikros lape nors vienas punktas yra įvertinamas „ne“, paraiška yra atmetama. Prieš priimdama sprendimą atmesti paraišką, CPVA turi išnagrinėti nustatytus neatitikimus ir įsitikinti, kad atmetimas yra pagrįstas ir paraiškos vertinimą atlikę vertintojai nepažeidė nustatytų darbo procedūrų. Apie priimtą sprendimą atmesti paraišką CPVA informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas – išsiunčia jam informacinį raštą, kuriame nurodo paraiškos atmetimo priežastis.
81. CPVA įtraukia paraiškos administracinės atitikties vertinimo rezultatus į vidaus duomenų bazę arba registracijos žurnalą.
82. Nustačius, kad paraiška atitinka visus administracinės atitikties reikalavimus, ji teikiama kitam vertinimo etapui.
83. Informacija apie kiekvieno kvietimo administracinės atitikties vertinimo etapą perėjusias paraiškas pagal kiekvieną kvietimą skelbiama CPVA ir EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų (www.eeagrants.lt) interneto svetainėse – nurodomas pareiškėjo pavadinimas, projekto pavadinimas, paraiškos numeris ir prašoma paramos suma, taip pat nurodomas bendras registruotų paraiškų ir paraiškų, perėjusių administracinės atitikties vertinimo etapą, skaičius.
Projekto tinkamumo gauti paramą vertinimas
84. Projekto tinkamumo gauti paramą vertinimo etape nustatoma, ar projektas tinkamas gauti paramą pagal EEE ir/ arba Norvegijos finansinius mechanizmus. Vertinimą atlieka ne mažiau kaip du CPVA darbuotojai.
85. Vertintojai, atlikdami paraiškos tinkamumo gauti paramą vertinimą, pildo tinkamumo gauti paramą vertinimo patikros lapą (Gairių 7 priedas).
86. Jei dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos CPVA negali tinkamai įvertinti projekto, ji turi teisę paprašyti pareiškėjo per nustatytą terminą (nuo 2 iki 10 darbo dienų) pateikti papildomų duomenų, dokumentų, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktą informaciją. Jei pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, CPVA vertina paraišką remdamasi pateiktais dokumentais. CPVA darbuotojai gali kreiptis į atitinkamas institucijas dėl papildomos informacijos apie pareiškėją bei paraišką ir, vertindami pareiškėjo pateiktą informaciją bei duomenis, naudotis kitais išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais.
87. Jei, vertinant paraišką, CPVA įtaria, kad projektas galėtų būti valstybės pagalbos objektas, ji privalo prašyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvados.
88. Jeigu vertinant paraišką tinkamumo gauti paramą vertinimo patikros lape nors vienas punktas yra įvertinamas „ne“, paraiška yra atmetama. Prieš priimdama sprendimą atmesti paraišką, CPVA turi išnagrinėti nustatytus neatitikimus ir įsitikinti, kad atmetimas yra pagrįstas ir paraiškos vertinimą atlikę vertintojai nepažeidė nustatytų darbo procedūrų. Apie priimtą sprendimą atmesti paraišką CPVA informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas – išsiunčia jam informacinį raštą, kuriame nurodo paraiškos atmetimo priežastis.
89. CPVA įtraukia tinkamumo gauti paramą vertinimo rezultatus į vidaus duomenų bazę arba registracijos žurnalą.
90. Nustačius, kad paraiška atitinka visus tinkamumo gauti paramą reikalavimus, ji teikiama kitam vertinimo etapui.
91. Informacija apie tinkamumo gauti paramą vertinimo etapą perėjusias paraiškas pagal kiekvieną kvietimą skelbiama CPVA ir EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų (www.eeagrants.lt) interneto svetainėse – nurodomas pareiškėjo pavadinimas, projekto pavadinimas, paraiškos numeris ir prašoma paramos suma, taip pat nurodomas bendras registruotų paraiškų ir paraiškų, perėjusių tinkamumo gauti paramą vertinimo etapą, skaičius.
Projekto tikslingumo finansuoti pagal EEE ir/arba Norvegijos finansinius mechanizmus vertinimas
92. Projektų tikslingumo finansuoti pagal EEE ar Norvegijos finansinius mechanizmus vertinamo etape atrenkami projektai, kuriuos iš tinkamų finansuoti projektų tikslingiausia finansuoti pagal EEE ir/arba Norvegijos finansinius mechanizmus. Projektų tikslingumas finansuoti pagal EEE ir/arba Norvegijos finansinius mechanizmus vertinamas balais pagal tikslingumo vertinimo patikros lape (gairių 8 priedas) nurodytus kriterijus. Didžiausia projektui galima skirti balų suma – 100 balų. Vertintojai, vertindami paraiškos tikslingumą, pildo tikslingumo vertinimo patikros lapą.
93. CPVA, organizuodama projektų tikslingumo vertinimo etapą, sudaro vertinimo komisiją, į kurią kviečiami Finansų ministerijos ir ministerijų, kurių kompetencijos sričiai priskiriamos svarstomos paraiškos, įgalioti atstovai, socialiniai ekonominiai partneriai bei išorės vertintojai. Jei paraišką pateikia institucija, kurios įgalioti atstovai įeina į vertinimo komisijos sudėtį, šios institucijos paskirti atstovai negali vertinti šios paraiškos tikslingumo.
94. Jeigu teikiami projektai yra sudėtingi ir reikalauja specifinių žinių, gali būti skiriami nepriklausomi ekspertai. Nepriklausomus ekspertus parenka CPVA, atsižvelgdama į jų kvalifikaciją bei patirtį.
95. Jei dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos vertinimo komisija negali tinkamai įvertinti projekto, ji turi teisę paprašyti pareiškėjo per nustatytą laiką (nuo 2 iki 10 darbo dienų) pateikti papildomų duomenų, dokumentų, papildyti arba patikslinti paraiškoje pateiktą informaciją. Jei pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, vertinimo komisija vertina paraišką remdamasi pateiktais dokumentais. Vertinimo komisija gali kreiptis į atitinkamas institucijas dėl papildomos informacijos apie pareiškėją bei paraišką ir, vertindama pareiškėjo pateiktą informaciją bei duomenis, naudotis kitais išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais.
96. Jeigu dalis projekto išlaidų yra nepagrįsta, šios išlaidos nėra akivaizdžiai būtinos projektui įgyvendinti, vertintojai turi raštu paprašyti pareiškėjo pagrįsti tokias išlaidas ir/arba pasiūlyti sumažinti dalį projekto išlaidų. Jei per vertinimo komisijos nustatytą terminą pareiškėjas nepateikia prašomos informacijos arba jo pateikta informacija nepagrindžia išlaidų būtinumo projektui įgyvendinti, nepagrįstos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Jei projekto išlaidos yra apskaičiuotos nesinaudojant realiais įkainiais, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius, turi atitinkamai sumažinti projekto tinkamas finansuoti išlaidas ir apie tai informuoti pareiškėją.
97. CPVA įtraukia vertinimo rezultatus į vidaus duomenų bazę arba registracijos žurnalą.
98. Informacija apie pagal kiekvieną kvietimą projektų tikslingumo vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama CPVA interneto svetainėje – nurodomas pareiškėjo pavadinimas, projekto pavadinimas, paraiškos numeris ir prašoma paramos suma, taip pat nurodomas bendras registruotų paraiškų ir paraiškų, perėjusių projektų tikslingumo vertinimo etapą, skaičius.
99. Atlikusi projekto tikslingumo vertinimą, CPVA rengia paraiškų įvertinimo ataskaitą ir ją kartu su paraiškų ir jų priedų originalais bei kopijomis, susirašinėjimo su pareiškėjais dokumentų kopijomis bei kita informacija teikia Finansų ministerijai.
IV. PROJEKTŲ ATRANKA
100. Finansų ministerija, gavusi iš CPVA projektų paraiškų įvertinimo ataskaitą ir paraiškas, prašo ministerijų, kurių kompetencijos sričiai priskiriamos paraiškos, išvadų dėl paraiškų ir kviečia Priežiūros komiteto posėdį.
101. Priežiūros komitetas, išnagrinėjęs paraiškas ir jų vertinimo rezultatus, atsižvelgdamas į ministerijų, kurių kompetencijos sričiai priskiriamos paraiškos, išvadas, teikia Finansų ministerijai rekomendacijas dėl tinkamų finansuoti paraiškų teikimo Valdybai, jų taisymo arba atmetimo. Priežiūros komiteto sprendimai priimami Priežiūros komiteto darbo reglamente nustatyta tvarka atsižvelgiant į galimą interesų konfliktą (Priežiūros komiteto nariai ar jų atstovai privalo susilaikyti balsuodami dėl jų atstovaujamos institucijos pateiktos paraiškos).
102. Finansų ministerija, remdamasi Priežiūros komiteto rekomendacijomis, pagal Valdybos nustatytą formą parengia išvadas dėl tinkamų finansuoti paraiškų ir kartu su tinkamomis finansuoti paraiškomis (originalais) teikia Valdybai. Finansų ministerija nedelsdama informuoja CPVA apie sprendimą tinkamas finansuoti projektų paraiškas teikti Valdybai, taisyti jas arba atmesti. Priėmusi sprendimą taisyti paraiškas, Finansų ministerija nurodo kiekvienos paraiškos trūkumus bei terminą, per kurį pareiškėjų pataisytos paraiškos turi būti per CPVA pateiktos Finansų ministerijai.
103. CPVA nedelsdama informuoja pareiškėjus apie Finansų ministerijos sprendimus tinkamas finansuoti projektų paraiškas teikti Valdybai, taisyti jas arba atmesti. CPVA, atsižvelgdama į laiką, reikalingą pataisytoms paraiškoms patikrinti ir išvadoms parengti, prieš pateikdama jas Finansų ministerijai, nustato pareiškėjams datą, iki kurios pataisytos paraiškos turi būti pateiktos CPVA, ir konsultuoja pareiškėjus paraiškų taisymo klausimais; teikia Finansų ministerijai pareiškėjų pataisytas paraiškas kartu su informacija apie kiekvienoje paraiškoje padarytus pataisymus ir išvadą, ar visi nurodyti trūkumai buvo pašalinti. Pareiškėjui iki CPVA nustatytos datos nepateikus pataisytos paraiškos, paraiška atmetama.
104. Finansų ministerija, gavusi iš CPVA pataisytas paraiškas su CPVA išvadomis dėl trūkumų pašalinimo ir įsitikinusi, kad visi nurodyti trūkumai buvo pašalinti, teikia paraiškas Valdybai.
105. Valdyba vertina gautas Lietuvos Respublikos paraiškas pagal savo vidaus procedūras. Valdybos prašymu Finansų ministerija pateikia jai papildomą informaciją dėl konkrečios paraiškos ar vertinimo proceso Lietuvos Respublikoje. Prireikus reikiamą informaciją Finansų ministerijai per jos nurodytą laiką pateikia CPVA ir/arba atitinkamas pareiškėjas.
106. Norvegijos užsienio reikalų ministerija (kai lėšos skiriamos pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) ir/arba EEE finansinio mechanizmo komitetas (kai lėšos skiriamos pagal EEE finansinį mechanizmą), remdamiesi Valdybos išvadomis, priima galutinį sprendimą/sprendimus finansuoti projektą arba jo nefinansuoti pagal pateiktą paraišką ir informuoja apie tai Finansų ministeriją, kuri šią informaciją perduoda CPVA ir Priežiūros komiteto nariams. CPVA nedelsdama atitinkamai informuoja pareiškėjus apie Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir/arba EEE finansinio mechanizmo komiteto priimtus sprendimus.
107. Finansų ministerija ir CPVA apie atrankos rezultatus, Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir/arba EEE finansinio mechanizmo komiteto sprendimus dėl projektų finansavimo įtraukia į savo vidaus duomenų bazes arba registracijos žurnalą.
108. CPVA interneto svetainėje skelbia informaciją apie atrankos rezultatus ir apie Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir/arba EEE finansinio mechanizmo komiteto priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo/nefinansavimo – nurodomas pareiškėjo pavadinimas, projekto pavadinimas, paraiškos numeris ir prašoma paramos suma. Ši informacija taip pat skelbiama EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų (www.eeagrants.lt) internet …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.