📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL KRŪTINĖS ANGINOS, SUAUGUSIŲJŲ IR VAIKŲ PNEUMONIJOS, ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMŲ DIAGNOSTIKOS IR AMBULATORINIO GYDYMO, KOMPENSUOJAMO IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, METODIKŲ PATVIRTINIMO
2004 m. liepos 5 d. Nr. V-506
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1595 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 84 „Dėl ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 108-3957) ir Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos 2003 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 1/2:
1. Tvirtinu pridedamas ligų diagnostikos ir ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, metodikas:
1.1. Krūtinės anginos (I20),
1.2. Suaugusiųjų ir vaikų pneumonijos (J13-J18),
1.3. Širdies ritmo sutrikimų:
1.3.1. Pacientų, atgaivintų po staigios mirties (I46.1),
1.3.2. Paroksizminių tachikardijų (I47),
1.3.3. Prieširdžių virpėjimo ir prieširdžių plazdėjimo (I48),
1.3.4. Ekstrasistolijos (I49.1-I49.4).
2. Nustatau, kad įsakymas įsigalioja 2004 m. rugsėjo 1 d.
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 5 d.
įsakymu Nr. V-506
KRŪTINĖS ANGINOS DIAGNOSTIKOS IR AMBULATORINIO GYDYMO, KOMPENSUOJAMO IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Krūtinės angina (toliau – KA) – tai trumpalaikis krūtinės skausmas, kuris atsiranda sutrikus pusiausvyrai tarp miokardo aprūpinimo deguonimi ir miokardo deguonies poreikio.
2. Stabilios KA paplitimas – 213/100 000 gyventojų, vyresnių nei 30 metų. Metinis mirštamumas – 1–3 procentai. Miokardo infarktu per metus suserga 2–3 proc. pacientų.
II. KRŪTINĖS ANGINOS KLASIFIKACIJA
3. KA skausmų klinikinė klasifikacija:
Tipinė KA
Tipinis angininis skausmas (pobūdis, lokalizacija, plitimas, trukmė – iki 20 minučių)
Skausmą sukelia fizinis ar emocinis krūvis
Skausmas praeina esant ramybės būsenos ar pavartojus nitrogliceriną
Galima KA
Diagnozuojama esant dviem anksčiau nurodytiems tipinės KA požymiams
Nekardialinės kilmės krūtinės skausmas
Nėra tipinės KA požymių
4. Stabilios KA funkcines klasės pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją (TLK – 10 kodas I20.8):
I klasė
KA sukelia tik didelis, ligoniui neįprastas fizinis krūvis. Angininiai priepuoliai reti.
II klasė
Priepuolius sukelia didelis, bet ligoniui įprastas fizinis krūvis, pasitaikantis kiekvieną dieną, pvz., greitas ėjimas lygia vietove daugiau kaip 500 m, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą arba į kalną, ypač esant šaltam vėjuotam orui. Priepuoliai dažniau kartojasi, kai be fizinio krūvio yra ir emocinė įtampa. Priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo.
III klasė
Priepuoliai prasideda nuo nedidelio ar vidutinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100–500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus. Šios klasės ligoniai gerai žino savo fizines galimybes ir vengia fizinės įtampos.
IV klasė
KA prasideda nuo nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 m, vaikščiojant kambaryje ar nuo menkiausių veiksmų. Krūtinės angina gali atsirasti ir esant ramybės būsenos, kai padidėja miokardo metaboliniai poreikiai (padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams, daugiau kraujo priteka į širdį, sustiprėja kontrakcija).
5. Sergančiųjų stabiliąja krūtinės angina rizikos įvertinimas pagal neinvazinius tyrimo metodus:
DIDELĖ RIZIKA:
(metinis mirštamumas > 1 proc.)
MAŽA RIZIKA:
(metinis mirštamumas < 1 proc.)
Kairiojo skilvelio funkcija esant ramybės būsenos (echokardiografija)
IF – mažiau kaip arba lygiai 40 proc.
IF – daugiau kaip 40 proc.
Fizinio krūvio mėginys
Duke’o krūvio indeksas – mažiau nei
5 balai
Duke’o krūvio indeksas – daugiau kaip arba lygiai 5 balai
Miokardo perfuzijos tyrimas (radionuklidinė kompiuterinė tomografija)
Fiksuoti perfuzijos defektai su KS dilatacija: suminis krūvio rodiklis –daugiau kaip arba lygiai 9 balai
Normali ar su mažais defektais miokardo perfuzija ramybės ar streso metu: suminis krūvio rodiklis – mažiau nei 9 balai
Krūvio-echoskopijos tyrimas
(dobutamino mėginys)
Krūvio-echoskopijos tyrimo metu (dobutamino mėginys) atsiradę nauji kontrakcijos sutrikimai daugiau
kaip 2 segmentuose
Vartojant dideles dobutamino dozes, krūvio-echoskopijos testo metu neatsiranda naujų hipokinezių ar akinezių zonų
6. Nestabilios KA klinikinė klasifikacija (TLK –10 kodas I 20.0):
Ramybės KA
Ramybės KA atsirado per pastarąją savaitę ir priepuolis užsitęsė > 20 minučių.
Naujai atsiradusi KA
Per pastaruosius du mėnesius pirmą kartą atsirado (de novo) ne mažesnė kaip III klasės įtampos KA (ryškus įprastinio fizinio krūvio pajėgumo slenksčio mažėjimas).
Progresuojanti KA
Per pastaruosius du mėnesius mažiausiai viena klase pasunkėjo (dažniau pasikartoja, ilgėja trukmė ar mažėja fizinio pajėgumo riba) KA.
7. Nestabilios KA rizikos laipsnio įvertinimas (turi būti bent vienas požymis):
DIDELĖ RIZIKA
MAŽA RIZIKA
Klinika
• ramybės KA, skausmas > 20 min.
• naktimis pasikartojanti KA
• KS funkcijos sutrikimas ir/ar nestabili hemodinamika
• naujai atsiradusi KA
• krūvio KA
• mažai progresuojanti KA
Klinikinė
anamnezė
• cukrinis diabetas
• buvęs MI
• buvęs širdies kateterinis arba chirurginis gydymas
• amžius ≥ 65 m.
• maža išeminės širdies ligos (toliau – IŠL) tikimybė
EKG
• ST tarpo pokyčiai
• Pavojingos skilvelinės aritmijos
• Stabilūs EKG pokyčiai skiriant maksimalų medikamentinį gydymą
• norma ar minimalūs pakitimai
Klinikinė eiga
• kartojasi angininiai skausmai – skiriant maksimalų medikamentinį gydymą
• skausmai nesikartoja
Seruminiai žymenys
• ↑ CK-MB
• ↑ Troponinas I arba T
• ↑ mioglobino kiekis
• CRB >3 mg/l
• norma
*TIMI rizikos indeksas
• TIMI rizikos indeksas ≥ 5
• TIMI rizikos indeksas < 5
*TIMI rizikos indekso požymiai: amžius ³ 65 metai, anksčiau nustatyta vainikinių arterijų stenozė >50 proc., trijų ar daugiau rizikos faktorių buvimas (amžius, lytis, išemininė anamnezė, dislipidemija, cukrinis diabetas, rūkymas, hipertenzija, antsvoris), aspirino vartojimas per paskutiniąsias 24 val., du ar daugiau angininiai priepuoliai per paskutiniąsias 24 val., ST tarpo poslinkiai (kintantis pakilimas ar nusileidimas), padidėję seruminiai žymenys.
III. KRŪTINĖS ANGINOS DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA
8. Priežastys, kurios sukelia arba pasunkina miokardo išemiją:
Padidėjęs deguonies poreikis
Sumažėjęs deguonies pateikimas
Nesusijusios su širdies kraujagyslių sistema:
Hipertermija
Hipertireozė
Simpatomimetinis toksiškumas (pvz.: kokaino vartojimas)
Hipertenzija
Nerimas
Arterioveninė fistulė
Susijusios su širdies kraujagyslių sistema:
Hipertrofinė kardiomiopatija
Aortos stenozė
Dilatacinė kardiomiopatija
Skilvelinė tachikardija
Supraventrikulinė tachikardija
Nesusijusios su širdies kraujagyslių sistema:
Anemija, hipoksemija, pneumonija,
bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių arterijos hipertenzija,
intersticinė plaučių fibrozė, obstrukcinis kvėpavimo sustojimas miego metu,
simpatomimetinis toksiškumas (pvz.: kokaino vartojimas), padidėjęs kraujo klampumas, policitemija, leukemija,
trombocitozė, hipergamaglobulinemija
Susijusios su širdies kraujagyslių sistema:
Aortos angos stenozė
Hipertrofinė kardiomiopatija
9. Krūtinės ląstos skausmų diferencinė diagnostika:
Neišeminės širdies ligos
Plaučių ligos
Virškinimo sistemos ligos
Krūtinės ląstos
Psichiatrinės
Aortos disekacija,
Perikarditas
Plaučių arterijos tromboembolija,
Pneumotoraksas,
Pneumonija,
Pleuritas
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė,
Pankreatitas,
Stemplės:
Ezofagitas,
Stemplės spazmas,
Refliuksas,
Tulžies pūslės:
Tulžies pūslės ligų sukeltas skausmas,
Cholecistitas,
Tulžies takų
akmenys,
Cholangitas
Kostochondritas,
Fibrozitas,
Šonkaulių lūžiai,
Krūtinkaulio-raktikaulio artritas,
„Herpes zoster“(prieš bėrimą)
Nerimo sutrikimai:
Hiperventiliacija,
Panikos sindromas,
Pirminis nerimas,
Emociniai sutrikimai (pvz.: depresija)
Somatoforminiai sutrikimai,
Mąstymo sutrikimai (pvz.: haliucinacija, manija)
IV. TYRIMAI
10. Bendrosios praktikos gydytojas ar apylinkės terapeutas atlieka šiuos tyrimus ir veiksmus:
10.1. Laboratorinius tyrimus:
10.1.1. hemoglobino kiekio nustatymo,
10.1.2. gliukozės kiekio kraujuje (nevalgius) nustatymo,
10.1.3. bendrojo cholesterolio kiekio nustatymo.
10.2. Registruoja standartinę EKG.
10.3. Krūtinės ląstos rentgenologinį tyrimą, siekdamas atmesti kitos etiologijos skausmus:
10.3.1. ligoniams su širdies nepakankamumo požymiais arba simptomais, širdies vožtuvų ligomis, perikardo ligomis arba aortos disekacija/aneurizma,
10.3.2. ligoniams su plaučių ligų simptomais arba požymiais.
10.4. Kardiologo konsultacijai siunčiama šiais atvejais:
10.4.1. KA diagnozavus pirmą kartą,
10.4.2. kai gydymas medikamentais nėra efektyvus,
10.4.3. įtariant nestabilią krūtinės anginą.
10.5. Siunčia gydytis į stacionarą, kai įtaria didelės rizikos nestabilią krūtinės anginą
arba miokardo infarktą.
11. Gydytojas kardiologas atlieka šiuos tyrimus:
11.1. standartinę EKG dinamikai įvertinti (esant reikalui);
11.2. krūvio EKG:
11.2.1. diagnozavus krūtinės anginą pirmą kartą;
11.2.2. koronarinio nepakankamumo išplitimui įvertinti ir indikacijų perkateterinėms intervencijoms nustatyti.
11.3. Echokardiografijos tyrimą (esant reikalui):
11.3.1. ligoniams su širdies ūžesiais,
11.3.2. išemijos išplitimui įvertinti.
11.4. Krūvio echokardiografinį arba radioizotopinį tyrimą ligoniams, kuriems negalima atlikti krūvio EKG arba ji yra neinformatyvi.
Fizinio krūvio testo vertinimas:
Duke’o balų indeksas
=
krūvio
laikas (min.)
–
5 x ST segmento dislokacija (mm)*
–
4 x krūtinės anginos sunkumas**
* krūvio metu ar po krūvio
** 0 – nėra KA
1 – yra KA
2 – krūvis nutrauktas dėl KA
V. KRŪTINĖS ANGINOS GYDYMAS
12. Bendrieji stabilios KA gydymo principai:
12.1. Rizikos veiksnių korekcija:
12.1.1. hipocholesteroleminė dieta,
12.1.2. dislipidemijos gydymas,
12.1.3. nutukimo gydymas,
12.1.4. fizinio aktyvumo didinimas,
12.1.5. metabolinio sindromo gydymas,
12.2. Medikamentinis gydymas.
13. Bendrieji medikamentinio gydymo principai:
13.1. aspirinas*** skiriamas visiems pacientams nesant kontraindikacijų (palaikomoji dozė – 50–150 mg/d),
13.2. klopidogrelis, kai negalima skirti aspirino*** (75 mg/d),
13.3. beta adrenoblokatoriai, kaip pradinė gydymo priemonė pacientams, persirgusiems miokardo infarktu, taip pat nesirgusiems miokardo infarktu, nesant kontraindikacijų,
13.4. angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (toliau–AKF) ligoniams, sergantiems koronarine širdies liga (toliau – KŠL) ir cukriniu diabetu ir/arba turintiems kairiojo skilvelio sistolinę disfunkciją,
13.5. lipidų kiekį mažinantys vaistai visiems ligoniams, sergantiems krūtinės angina, kurių MTL cholesterolis yra > 2,5 mmol/l,
13.6. skiriamas nitroglicerinas po liežuviu ar nitratų purkštukas greitai palengvinti KA,
13.7. kalcio kanalų blokatoriai ir/ar ilgo veikimo nitratai kaip pradinė gydymo priemonė, kai beta adrenoblokatoriai kontraindikuotini,
13.8. kalcio kanalų blokatoriai ir/ar ilgo veikimo nitratai derinyje su beta adrenoblokatoriais, kai pradinis gydymas beta adrenoblokatoriais neefektyvus,
13.9. kalcio kanalų blokatoriai ir/ar ilgo veikimo nitratai vietoj beta blokatorių, kai pradinis gydymas beta adrenoblokatoriais sukelia šalutinius reiškinius,
13.10. KA gydymo alternatyva – hemodinaminių antiangininių vaistų (ilgai veikiančių nitratų, beta adrenoblokatorių, kalcio kanalų blokatorių) deriniai su metaboliniu moduliatoriumi trimetazidinu MR (modifikuoto poveikio).
14. Vaistai KA gydyti (pagal TLK–10 kodas I20, III ir IV funkcinė klasė), kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų:
14.1. Nitratai:
14.1.1. GIicerylio trinitratas (išskyrus pleistrus),
14.1.2. Izosorbido dinitratas,
14.1.3. Izosorbido mononitratas.
14.2. Beta adrenoblokatoriai:
14.2.1 Atenololis,
14.2.2. Betaksololis,
14.2.3. Metoprololis (trumpo ir modifikuoto poveikio).
14.3. AKF inhibitoriai:
14.3.1. Kaptoprilis.
14.4. Antikoaguliantai:
14.4.1. Heparinas.
14.5. Kiti
14.5.1. Trimetazidinas MR (modifikuoto poveikio) *
14.5.2. Molsidominas**.
14.6. Lipidus mažinantys vaistai:***
14.6.1. Statinai:
14.6.1.1. Atorvastatinas,
14.6.1.2. Simvastatinas,
14.6.1.3. Pravastatinas,
14.6.1.4. Fluvastatinas.
14.6.2. Fibratai:
14.6.2.1. Fenofibratas,
14.6.2.2. Ciprofibratas.
* Skiria tik gydytojas kardiologas, kai netoleruojamas Glyceryli trinitras
** Skiriamas, kai netoleruojamas Glyceryli trinitras
*** Skiriami tik nestabiliai KA gydyti (I20.0) iki 6 mėn. po ūminio epizodo; išrašo specialistai kardiologai, galintys atlikti lipidogramas, kai cholesterolis > 5 mmol/l, MTL cholesterolis > 3 mmol/l ar TG > 2 mmol/l. Stabiliai KA gydyti nekompensuojami.
15. Rekomenduojami vaistai KA gydyti, nekompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų:
15.1. aspirinas,
15.2. klopidogrelis, esant kontraindikacijoms aspirinui,
15.3. aspirino ir klopidogrelio derinys nestabiliai krūtinės anginai gydyti,
15.4. audininiai AKF inhibitoriai,
15.5. kalcio kanalų blokatoriai,
15.6. mažos molekulinės masės heparinai.
16. Įprastos vaistų, kompensuojamųjų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, paros dozės KA gydyti (TLK–10 kodas I20):
Eil. Nr.
VAISTAS
PAROS DOZĖS (mg)
1.
Glicerylio trinitratas
Po liežuviu 0,25-1
Per os 2,5-19,5
2.
Izosorbido dinitratas
Po liežuviu 5-10
Per os 20-120
3.
Izosorbido mononitratas
Per os 20-120
4.
Atenololis
25-150
5.
Betaksololis
10-20
6.
Metoprololis
50-200
7.
Metoprololis (modifikuoto poveikio)
25-200
8.
Kaptoprilis
12,5-150
9.
Heparinas
5000-20000 V. V.
10.
Molsidominas
2-24
11.
Trimetazidinas MR (modifikuoto poveikio)
70
12.
Atorvastatinas
10-80
13.
Simvastatinas
5-40
14.
Pravastatinas
10-40
15.
Fluvastatinas
20-80
16.
Fenofibratas
200
17.
Ciprofibratas
100
17. Papildomos medikamentinio gydymo rekomendacijos:
17.1. Siekiant išvengti pripratimo prie nitratų, vartojant nitratus turi būti bent 8–12 valandų pertrauka per parą.
17.2. Pirmenybė teikiama ilgo veikimo nitratams: izosorbido dinitratui ir mononitratui.
17.3. Sunkios ir gydymui atsparios KA atvejais rekomenduojama derinti izosorbido dinitratą su izosorbido mononitratu. Patartina vieną nitratą skirti ryte, nesant efekto – pridėti kitą nitratą antroje dienos pusėje.
17.4. Esant reikalui – vakare skiriamas molsidominas.
17.5. Glicerylio trinitratas vartojamas krūtinės anginos priepuolių profilaktikai ir nutraukimui, jeigu jie pasireiškia gydant ilgai veikiančiais nitratais.
17.6. Lipidus mažinantys vaistai turėtų būti skiriami visiems KA sergantiems pacientams, turintiems kartu ir dislipidemiją, tačiau Lietuvoje jie yra kompensuojami tik 6 mėn. po miokardo infarkto, nestabilios krūtinės anginos epizodo, perkateterinių koronarų procedūrų ar operacinio gydymo.
17.7. Esant III–IV klasės KA turi būti sprendžiamas klausimas dėl koronarografijos atlikimo.
VI. GYDYMO REKOMENDACIJOS PO ŠIRDIES KATETERINIO ARBA CHIRURGINIO GYDYMO (TLK-10 KODAI Z 95.1; Z 95.5)
18. Rizikos veiksnių korekcija.
19. Medikamentinis gydymas:
19.1. lipidų kiekį mažinantys vaistai ٭,
19.2. aspirinas***,
19.3. klopidogrelis ***,
19.4. aspirino ir klopidogrelio derinys***.
٭ Lipidų kiekį mažinantys vaistai kompensuojami tik 6 mėn. po širdies kateterinio ar chirurginio gydymo.
*** Šie vaistai KA gydyti nekompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
_____________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 5 d.
įsakymu Nr. V-506
Suaugusiųjų ir vaikų pneumonijos DIAGNOSTIKOS IR AMBULATORINIO GYDYMO, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, metodika
I. BendrOSIOS NUOSTATOS
1. Pneumonija arba plaučių uždegimu vadiname ūminį, dažniausiai lokalizuotą, infekcinės kilmės plaučių parenchimos uždegimą. Visuomenėje įgyta pneumonija (VIP) susergama natūraliomis gyvenimo sąlygomis, ligą sukėlus įprastiems aplinkoje plintantiems mikroorganizmams.
2. Hospitaline (sin. - nozokomine) pneumonija susergama praėjus 48 val. nuo paciento hospitalizacijos pradžios ir ji neretai sukeliama ligoninėje plintančio (hospitalinio) sukėlėjo, dažnai atsparaus įprastiems antibiotikams.
3. Vaikų pneumonija, ypač ankstyvo amžiaus grupėse, skiriasi nuo suaugusiųjų ne tik pacientų reaktyvumu bei imuniteto ypatumais, bet ir ligos klinika, sukėlėjų spektru bei gydymo taktika.
II. Dažniausi suaugusiųjų visuomenėje įgytos pneumonijos sukėlėjai (mažėjančiu dažniu)
4. Tipinis sindromas, jaunas amžius, nėra gretutinių ligų:
Streptococcus pneumoniae
Haemophilus influenzae
Staphylococcus aureus
Anaerobai
5. Tipinis sindromas, vyresnis amžius, gretutinės ligos:
Streptococcus pneumoniae
Staphylococcus aureus
Klebsiella pneumoniae
Haemophilus influenzae
Kitos enterobacteriaceae
6. Atipinis sindromas:
Mycoplasma pneumoniae
Chlamydia pneumoniae
Virusai
Legionella pneumophila
Chlamydia trachomatis
III. Dažniausi vaikų visuomenėje įgytos pneumonijos sukėlėjai (mažėjančiu dažniu)
7. 1-3 mėnesių amžiaus grupė:
Streptococcus pneumoniae
Virusai
gramneigiamos žarnyno bakterijos
B grupės streptokokai
Chlamydia trachomatis
Staphylococcus aureus
8. 3 mėnesių – 5 metų amžiaus grupė:
Virusai
Streptococcus pneumoniae
Haemophilus influenzae
Staphylococcus aureus
Mycoplasma pneumoniae
Chlamydia trachomatis
9. Vyresnių kaip 5 metų amžiaus grupė:
Streptococcus pneumoniae
Mycoplasma pneumoniae
Haemophilus influenzae
Virusai
Chlamydia pneumoniae
IV. Pneumonijos diagnostikos principai
10. Suaugusiųjų visuomenėje įgytos pneumonijos diagnozė nustatoma esant šiems kriterijams:
10.1. Klinikiniai subjektyvūs simptomai – karščiavimas, kosulys, skrepliavimas, pleurinis krūtinės skausmas, dusulys:
Suaugusiųjų pneumonijos klinikiniai simptomai
1 lentelė
Labai dažni
Dažni
Retesni
o Karščiavimas ³ 37,8oC
o Kosulys: atsiradęs ar sustiprėjęs
o Skrepliavimas: atsiradęs, sustiprėjęs ar pasikeitusi sekreto spalva
o Pleurinis skausmas
o Dusulys
o Sąmonės sutrikimas (vyresniems)
o Leukocitozė (>12x109/l) ar leukopenija (<4x109/l)
o Drėgni karkalai
o Plaučių sustandėjimo simptomai:
o duslumas perkutuojant
o sustiprėjusi bronchofonija
o bronchinis alsavimas
10.2. Objektyvaus tyrimo duomenys – naujai atsiradę plaučių sustandėjimo požymiai ar lokalūs drėgni karkalai.
10.3. Rentgenografinio tyrimo duomenys – plaučių parenchimos infiltracija. Šis kriterijus yra būtinas patvirtinant pneumonijos diagnozę. Rentgenologinis tyrimas gali būti atliktas pagerėjus paciento būklei, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo diagnozės įtarimo.
10.4. Tipinės ir atipinės suaugusiųjų visuomenėje įgytos pneumonijos klinikiniai sindromai pateikiami 2 lentelėje.
Tipinės ir atipinės pneumonijos klinikiniai sindromai
2 lentelė
Požymiai
Tipinė
Atipinė
Anamnezė
ir subjektyvūs simptomai
Staigi pradžia, aukšta temperatūra, šaltkrėtis, kosulys atkosint skreplius, pleurinis skausmas
Prodrominis periodas, laipsniška pradžia, neproduktyvus kosulys, galvos skausmas, mialgijos, artralgijos, anoreksija. Būdingi protrūkiai uždaruose žmonių kolektyvuose
Fiziniai duomenys
Intoksikacijos požymiai, plaučių konsolidacija ir/ar lokalūs drėgni karkalai
Dažniausiai būdingi bronchitui
Skrepliai
Pūlingi ir kraujingi, tepinėlyje daug neutrofilinių leukocitų ir bakterijų
Gleivingi, tepinėlyje nėra arba matomos tik pavienės bakterijos
Rentgenologinio tyrimo duomenys
Skiltinė ar segmentinė infiltracija
Židininė – peribronchinė, difuzinė intersticinė infiltracija
Eksudacinis pleuritas
Dažnas
Retas
10.5. Suaugusiųjų visuomenėje įgytos sunkios pneumonijos nustatymo kriterijai pateikiami 3 lentelėje.
Suaugusiųjų visuomenėje įgytos sunkios pneumonijos kriterijai
3 lentelė
Didieji kriterijai:
o Dirbtinės plaučių ventiliacijos poreikis
o Rentgenologiškai – infiltracija padidėja > 50% per 48 val.
o Septinis šokas arba vazopresorių poreikis ilgiau nei 4 val.
o Ūminis inkstų nepakankamumas (diurezė < 80 ml per 4 val., dializės poreikis)
Mažieji kriterijai:
o Kvėpavimo dažnis > 30 k/min.
o PaO2 / FiO2 < 250
o Rentgenologiškai – abipusė pneumonija ar infiltracija apima daugiau kaip dvi skiltis
o Hipotenzija: diastolinis AKS < 60 mmHg st., sistolinis AKS < 90 mmHg st.
PASTABA. Pneumonija yra sunki, jei nustatomas bent vienas didysis ar bent du mažieji kriterijai.
11. Vaikų pneumonijos diagnozė nustatoma esant:
11.1. Klinikiniams simptomams (nespecifiniams ir specifiniams):
Nespecifiniai vaikų pneumonijos požymiai yra: karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, vyresni vaikai skundžiasi bendru negalavimu, o maži vaikai būna neramūs, sudirginti. Mažiems vaikams neretai atsiranda vėmimas, pilvo skausmai ir pūtimas. Gastroenterologiniai nusiskundimai yra dažna ir svarbi mažų vaikų pneumonijos ypatybė.
Svarbiausi specifiniai kvėpavimo takų ir plaučių parenchimos pažeidimo požymiai yra: veido hiperemija, tachipnėja, dispnėja, „kriuksintis“ alsavimas, tarpšonkaulinių ir pilvo raumenų judesiai kvėpuojant. Kosulys, atkosint skreplius, ir skausmas krūtinėje daugiau būdingi vyresniems vaikams.
Kūdikiams „kriuksintis“ alsavimas mažiau reikšmingas, tačiau tachipnėja, pagalbinių raumenų susitraukimas ir hipoksemija būna dažni. Kartu atsiranda persistuojantis kosulys, veido hiperemija. Kūdikiai būna neramūs, atsisako valgyti, mažiau geria skysčių. Specifiniai kūdikių pneumonijos požymiai būna gana subtilūs, neišreikšti.
11.2. Būdingiems pneumonijai objektyvaus tyrimo duomenims:
Tipiniai vyresnių vaikų objektyvūs pneumonijos požymiai yra: plaučių perkusinio garso paduslėjimas, sumažėjęs garsinis virpėjimas, susilpnėjęs kvėpavimo garsas, drėgni, dažniau smulkūs, karkalai. Pleuros sudirginimą gali lydėti krūtinės skausmas. Jei pleuros pažeidimas sunkus, gali būti ribojami krūtinės inspiraciniai judesiai ir vaikas priverstas gulėti, sulenkęs kojas, ant pažeistos pusės. Skausmas gali plisti į sprandą (meningito imitacija), petį arba pilvą, simuliuojant pilvo organų ūmų chirurginį susirgimą. Kūdikiams plaučių perkusija retai yra vertinga, išskyrus atvejus, kai yra eksudacinis pleuritas. Auskultuojant plaučius dažnai girdimas susilpnėjęs kvėpavimo garsas. Karkalai, kurie yra būdingi vyresnių vaikų pneumonijai, dažnai negirdimi auskultuojant kūdikius. Dėl trumpo kvėpavimo garsų perdavimo nuotolio, santykinai mažo krūtinės ląstos dydžio kūdikių ir mažų vaikų kvėpavimo garsas ne visuomet būna susilpnėjęs net esant eksudaciniam pleuritui ar empiemai.
11.3. Rentgenologiniams plaučių audinio infiltracijos požymiams.
PASTABA. Esant nesunkiai nekomplikuotai ūmiai apatinių kvėpavimo takų infekcijai, vyresniems nei 2 mėn. amžiaus vaikams rentgenologinis tyrimas nėra būtinas.
11.4. Tipinis ir atipinis vaikų pneumonijos klinikiniai sindromai nustatomi pagal 2 lentelėje išvardytus požymius.
11.5. Vaikų sunkios pneumonijos kriterijai pateikiami 4 lentelėje.
Vaikų sunkios pneumonijos kriterijai
4 lentelė
Kūdikių ir mažų vaikų sunkios pneumonijos kriterijai:
o karščiavimas >38,5°C
o kvėpavimo dažnis > 70 k/min.
o vidutinis arba labai žymus tarpšonkaulių tarpų įtraukimas
o nosies paraudimas, cianozė
o intermituojanti apnėja
o „kriuksintis“ alsavimas
o atsisakymas valgyti
Vyresnių vaikų sunkios pneumonijos kriterijai:
o karščiavimas >38,5°C
o kvėpavimo dažnis > 50 k/min.
o smarkiai pasunkėjęs kvėpavimas
o nosies paraudimas
o cianozė
o „kriuksintis“ alsavimas
o dehidratacijos požymiai
V. Pneumonijos gydymo principai
12. Antibakterinis gydymas turi atitikti pneumonijos klinikinį sindromą ir sunkumą. Kitos gydymo priemonės (analgetikai, antipiretikai, hidratacija) skiriamos, esant atitinkamoms indikacijoms, pagal bendrus sergančiųjų infekcinėmis uždegiminėmis ligomis gydymo principus.
13. Ambulatorinis antibakterinis pneumonijos gydymas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, skiriamas tik nustačius pneumonijos diagnozę. Gydymas gali būti skiriamas ambulatoriškai iš karto arba po gydymo stacionare.
14. Esant medicininėms indikacijoms (diferencinės diagnostikos problemos; dažnai pasikartojanti pneumonija; neefektyvus standartinis gydymas), bendrosios praktikos gydytojas, pediatras ar vidaus ligų gydytojas pacientą siunčia pas pulmonologą (ar vaikų pulmonologą) konsultuotis.
15. Jei pacientas buvo siųstas pas pulmonologą konsultuotis arba hospitalizuotas, pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos specialistas - bendrosios praktikos gydytojas, pediatras ar vidaus ligų gydytojas - vadovaujasi pulmonologo raštiškais nurodymais dėl pneumonija sergančio paciento gydymo vaistais, kompensuojamais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
16. Leidžiamieji vaistai gali būti keičiami geriamaisiais, kai pasiekiama klinikinio gydymo poveikio, paciento hemodinamika stabili ir jis neserga gretutinėmis (pvz., virškinamojo trakto) ligomis, bloginančiomis vaisto įsisavinimą ar jo toleravimą. Skyrus geriamųjų vaistų, paciento gydymą galima tęsti ambulatoriškai. Išrašant pacientą iš stacionaro tolesniam ambulatoriniam gydymui, skiriama tokios pačios, kuri buvo skirta intraveniškai stacionare, ar kitos grupės, bet atitinkamo veikimo spektro grupės geriamųjų antibiotikų. Antibakterinis gydymas tęsiamas dar 72 val. po to, kai normalizuojasi ligonio temperatūra. Diagnozavus pneumoniją, esant atipiniam klinikiniam sindromui, antibakterinis gydymas skiriamas iki 2 savaičių.
17. Jei pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos specialistas nesutinka su konsultanto nuomone, jis pagrindžia prieštaravimą ir siunčia pacientą į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą atitinkamo specialisto konsultacijai.
Suaugusiųjų, sergančių pneumonija, hospitalizavimo indikacijos
5 lentelė
Amžius: vyresni kaip 65 metų
Sunkios ir (ar) blogai kontroliuojamos lėtinės gretutinės ligos ar būklės:
Cukrinis diabetas
Inkstų, kepenų nepakankamumas
Stazinis širdies nepakankamumas
Plaučių ligos
Alkoholizmas
Aspiracija
Piktybiniai navikai
Imunosupresija (būklė ar gydymas) ar būklė po splenektomijos
Alimentarinis išsekimas
Parenteralinės skysčių korekcijos poreikis
Socialinės prielaidos
Sunkios pneumonijos požymiai (1 lentelė)
Kiti požymiai:
Sąmonės sutrikimas
Plaučių destrukcija (rentgenogramoje)
Eksudacinis pleuritas
Pūlinės komplikacijos
Infekcijos išplitimas už plaučių ribų
Leukocitų skaičius kraujyje > 30 x 109/l ar < 4 x 109/l
Hematokritas <30 proc.
Hipoksemija: pO2 <60 mmHg (kvėpuojant aplinkos oru)
Vaikų, sergančių pneumonija, hospitalizavimo indikacijos
6 lentelė
Įtariant bakterinę pneumoniją vaikui iki 12 mėn. amžiaus
SaO2 < 92%., cianozė
Kvėpavimo dažnis > 70 k/min. (kūdikiai ir vaikai iki 2 m.), kvėpavimo dažnis > 50 k/min. (vyresni vaikai)
Pasunkėjęs kvėpavimas (stenėjimas, švokštimas ir kt.)
Praeinanti apnėja arba „kriuksintis“ alsavimas
Atsisakymas valgyti arba dehidracijos požymiai
Įtariant stafilokokinę pneumoniją
Esant skysčiui pleuros ertmėje
Įtariant aspiracinę pneumoniją
Nesant teigiamo efekto praėjus 48 val. nuo antibakterinio gydymo pradžios
Esant nepalankioms buitinėms ir socialinėms sąlygoms šeimoje
Visuomenėje įgytos suaugusiųjų pneumonijos ambulatorinis gydymas
7 lentelė
Pacientų grupė
Gydymas
Tipinis sindromas,
asmenys iki 65 m. amžiaus, nesant gretutinių ligų
Amoxicillinum 1,5– 2 g per parą per os
arba
Penicillinum* 2 g per parą per os
Tipinis sindromas,
asmenys iki 65 m. amžiaus, sergantys nesunkiomis gretutinėmis ligomis
Amoxicillinum 2 g per parą per os
arba
Amoxicillinum et Ac. clavulanicum** 500/125 mg tris kartus per parą per os
arba
Sultamicillinum** 375-750 mg tris kartus per parą per os
arba
Cefuroximum 0,5 g du kartus per parą per os
arba
Cefprozilum 0,5 g vieną kartą per parą per os
Atipinis sindromas,
asmenys iki 65 m. amžiaus
Azitromycinum 0,5 g pirmą dieną, 0,25 g antrą ir trečią dieną per os
arba
Clarithromycinum 0,25 du kartus per parą per os
arba
Roxitromycinum 0,3 vieną kartą per parą per os
arba
Spyramycinum 6-9 mln VV du kartus per parą per os
arba
Erythromycinum*** 2 g per parą per os
* Kai stebint tepinėlį per mikroskopą dominuoja gramteigiami diplokokai.
** Plintant β laktamazes išskiriančioms H. influenzae padermėms.
*** Pastarasis blogiau toleruojamas, neveikia H. influenzae.
PASTABA. Kiti vaistai, skiriami ambulatoriškai pneumonijai gydyti, kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (Ciprofloxacinum, Cefazolinum, Cefaclorum), išrašomi tęsiant pradėtą hospitalizuoto paciento intraveninį pneumonijos gydymą, jei buvo skirta tokios pačios ar kitos grupės, bet atitinkamo veikimo spektro grupės antibiotikų pagal stacionare gydžiusio gydytojo rekomendacijas.
Visuomenėje įgytos vaikų pneumonijos ambulatorinis gydymas
8 lentelė
Antibiotikas
Dozavimas
Amoxicillinum* per os
Iki 30 mėn. - 35-50 mg/kg per parą (didžiausia paros dozė - 3 g);
daugiau kaip 30 mėn. - 25-35 mg/kg per parą,
dozę dalijant į 3 dalis.
Arba
Amoxicillinum et Ac. clavulanicum per os
Svoris iki 40 kg – 20-40 mg/kg per parą (didžiausia paros dozė - 3 g);
svoris daugiau kaip 40 kg – kaip suaugusiesiems,
dozę dalijant į 3 dalis.
Arba
Cefuroximum per os
3 mėn.-12 metų amžiaus - 20 mg/kg per parą (ne daugiau kaip 500 mg), dozę dalijant į 2 dalis;
vyresniems – kaip suaugusiesiems.
Arba
Clarithromycinum** per os
6 mėn.-12 metų amžiaus - 15 mg/kg per parą, dozę dalijant į 2 dalis;
vyresniems – po 250 mg 2 kartus per parą;
sunkiais atvejais – iki 1g per parą.
Arba
Azithromycinum** per os
6 mėn.-12 metų amžiaus - 10 mg/kg per parą 3 dienas;
vyresniems – po 500 mg per parą 3 dienas.
* Esant mažam plintančių H. influenzae padermių atsparumui.
** Įtarus atipinį sukėlėją.
PASTABA. Atipinėms pneumonijoms gydyti, kaip alternatyva klaritromicinui ir azitromicinui, gali būti vartojami roksitromicinas ir spiromicinas.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 5 d.
įsakymu Nr. V-506
PACIENTŲ, ATGAIVINTŲ PO STAIGIOS MIRTIES, DIAGNOSTIKOS IR AMBULATORINIO GYDYMO, KOMPENSUOJAMO IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Staigi kardialinė mirtis (toliau – SKM) – tai mirtis dėl širdies ligos (pagrindinis požymis yra sąmonės netekimas), įvykstanti mažiau nei per valandą nuo simptomų pradžios.
2. Pagrindinė SKM priežastis išsivysčiusiose šalyse – išeminė širdies liga.
3. Dažniausiai elektrokardiogramoje (toliau – EKG) matomas skilvelių virpėjimas (75–80 proc.), rečiau – bradiaritmijos. 5–10 proc. atvejų SKM įvyksta nesant išeminės širdies ligos arba širdies nepakankamumo. SKM dažnumas – 0,36–1,28/1000 žmonių per metus.
4. Atgaivinus pacientą po SKM, jos pasikartojimo rizika gali siekti 30 proc. per metus. Šiai rizikai sumažinti vis dažniau implantuojamas kardioverteris defibriliatorius (toliau – IKD). Tokie pacientai sudaro nedidelę bendro pacientų, patyrusių SKM, skaičiaus dalį.
5. Tyrimų, vaistų ir gydomųjų procedūrų veiksmingumas apibūdinamas klasėmis (1 lentelė).
1 lentelė. Diagnostinių ir gydomųjų metodų patikimumo lygiai ir veiksmingumas
Klasės
Apibūdinimas
I klasė
Įrodyta (studijomis), kad procedūra naudinga
II klasė
Nuomonės apie naudingumą prieštaringos
IIa klasė
Naudingumo persvara
IIb klasė
Naudingumas mažai įrodytas
III klasė
Metodas neveiksmingas
II. DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS
6. Atgaivintą po SKM pacientą būtina siųsti pas gydytoją kardiologą konsultuotis. Dažniausiai atgaivintam po SKM pacientui atsiranda indikacijų, rodančių, kad reikia implantuoti IKD. Išimtys – vainikinių arterijų įgimtos anomalijos ir miokardo tilteliai aplink vainikines arterijas, kai atgaivintam po SKM pacientui ir pirminei profilaktikai vykdyti taikytinas chirurginis gydymas, bei Wolffo–Parkinsono–White’o sindromas (toliau – WPW), kai indikuotinas kateterinis arba chirurginis gydymas (papildomo laidumo tako abliacija).
7. Dėl indikacijų defibriliatoriaus implantavimo sprendžia gydytojas kardiologas.
8. Daug dažniau SKM įvyksta netikėtai, netgi tik pirmą kartą pasireiškus išeminei širdies ligai (ūmi išemija, miokardo infarktas). Pirminė profilaktika leistų veiksmingiau sumažinti bendrą SKM skaičių. Dėl to turi būti taikoma SKM pirminė profilaktika, mažinama koronarinės širdies ligos (toliau – KŠL) rizika ir šalinami modifikuojamieji rizikos veiksniai (2 lentelė).
2 lentelė. SKM dėl išeminės širdies ligos rizikos veiksniai
Nemodifikuojamieji
Modifikuojamieji
Amžius
Vyriškoji lytis
Išeminė širdies liga giminėje
Genetiniai
Rūkymas
Hipertenzija
Dislipidemija
Cukrinis diabetas
Nutukimas
III. RIZIKOS ĮVERTINIMAS, GYDYMAS IR PROFILAKTIKA PAGAL NOZOLOGINIUS VIENETUS
9. SKM persirgus miokardo infarktu arba esant širdies nepakankamumui. Atgaivinus po SKM miokardo infarktu (toliau – MI) persirgusį pacientą (SKM ne ūmaus MI metu), reikia spręsti dėl IKD implantavimo. Jei IKD neimplantuojamas, pacientui skiriamas medikamentinis gydymas (amiodaronas, beta blokatoriai).
3 lentelė. Atgaivintų po SKM pacientų, persirgusių miokardo infarktu, gydymas
Klasės
I
IIa
Po skilvelių virpėjimo
IKD
-
Hemodinamiškai blogai toleruojamos skilvelių tachikardijos
IKD
Amiodaronas
9.1. Pacientams, persirgusiems MI ir su didele SKM rizika (jai įvertinti naudojami klinikiniai rodikliai, išvardyti 4 lentelėje), nustačius du ar daugiau I klasės rizikos veiksnių, skiriamas amiodaronas ir sprendžiamas klausimas dėl IKD implantavimo.
4 lentelė. Įvairių klinikinių rodiklių reikšmė SKM rizikai įvertinti persirgus miokardo infarktu
Klasės
I
IIa
IIb
Demografiniai rodikliai (amžius >65 m.)
Kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (toliau – KS IF) < 35 proc.
Sumažėjęs širdies ritmo variabilumas arba baroreceptorių jautrumas
Skilvelių ekstrasistolės
Trumpalaikė skilvelinė tachikardija (toliau – SkT)
Padidėjęs ramybės būsenos širdies susitraukimų dažnis (toliau – ŠSD)
Vėlyvieji potencialai
Programinė elektrinė stimuliacija (toliau – ES)
T bangos alternacija
ŠSD turbulencija
Infarktinės arterijos atsidarymas
9.2. Priemonės pirminei SKM profilaktikai, persirgus MI, išvardytos 5 lentelėje.
5 lentelė. Pirminė SKM profilaktika persirgus miokardo infarktu
Klasės
I
IIa
IIb
Persirgus miokardo infarktu
Beta blokatoriai
Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (toliau – AKFI)
Dislipidemijos korekcija
Aspirinas
Polinesočiosios riebiosios rūgštys
Amiodaronas
-
Persirgus miokardo infarktu +kairiojo skilvelio disfunkcija
Beta blokatoriai
Aspirinas
Aldosterono receptorių blokatoriai
Amiodaronas
IKD
Abliacija
Chirurgija
Hemodinamiškai toleruojama SkT
-
Amiodaronas
Beta blokatoriai
KS IF <40 proc. + SkT salvės + sukeliama SkT
IKD
-
-
10. Hipertrofinė kardiomiopatija. Tai gana dažna patologija (~1/500 suaugusių). SKM gali patirti ir jauni žmonės, neturėję ligos simptomų.
10.1. IKD implantavimas rekomenduojamas kaip pirminės profilaktikos priemonė, kai yra 2 arba daugiau rizikos veiksnių. Diagnostikos ir gydomosios priemonės išvardytos 6 lentelėje.
6 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir gydymas sergant hipertrofine kardiomiopatija
Klasės
I
IIa
IIb
Gydymas atgaivinus po SKM
IKD
-
-
Rizikos įvertinimas
SkT
Skilvelių virpėjimas
Giminės patyrė SKM
Sinkopė
Tarpskilvelinė pertvara >3 cm
Trumpalaikė SkT
Hipotenzija fizinio krūvio mėginio metu
Mutacijos su įrodyta didele rizika
Pirminė profilaktika
-
IKD
Amiodaronas
11. Dilatacinė kardiomiopatija. SKM yra dažniausia mirties priežastis sergant šios grupės ligomis (~50 proc.), ypač esant mažesnėms funkcinėms klasėms (IV širdies nepakankamumo (toliau – ŠN) funkcinės klasės pacientų mirties mechanizmas rečiau susijęs su ritmo sutrikimais).
11.1. Gydymas antiaritmikais maždaug toks pat neefektyvus kaip ir persirgus MI. IKD įtaka pirminei profilaktikai mažai įrodytas. Diagnostikos ir gydomosios priemonės išvardytos 7 lentelėje.
7 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir gydymas sergant dilatacine kardiomiopatija
Klasės
I
IIa
IIb
Gydymas atgaivinus po SKM
IKD
AKFI
Beta blokatoriai
Aldosterono receptorių blokatoriai
Amiodaronas
Rizikos įvertinimas
SkT
Skilvelių virpėjimas
Sinkopė
KS IF
Trumpalaikė SkT
Pirminė profilaktika
AKFI
Beta blokatoriai
IKD
Aldosterono receptorių blokatoriai
Amiodaronas
12. Dešiniojo skilvelio aritmogeninė displazija. SKM dažniau įvyksta esant išplitusiai DS patologijai arba kai įtrauktas ir KS.
12.1. Indikacijos implantuoti IKD yra, kai skilvelių tachikardijos blogai nuslopinamos vaistais. Rizikos įvertinimo ir gydomosios priemonės išvardytos 8 lentelėje.
8 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir gydymas sergant dešiniojo skilvelio aritmogenine displazija
Klasės
I
IIa
IIb
Gydymas atgaivinus po SKM
IKD
-
-
Rizikos įvertinimas
-
SkT/virpėjimas
Dešiniojo skilvelio (toliau –DS) išsiplėtimas
DS disfunkcija
SkT sukeliama elektrofiziologinio tyrimo (toliau – EFT) metu
Giminės patyrė SKM
Vėlyvieji potencialai + DS disfunkcija
Spontaninė SkT
Sukeliama SkT
Pirminė profilaktika
-
IKD
Antiaritmikai
13. Ilgo QT intervalo sindromai. Sergant šiomis ligomis yra didelė SKM rizika.
13.1. IKD rekomenduojamas kaip pirminės profilaktikos priemonė, kai sinkopės kartojasi vartojant maksimalias beta blokatorių dozes. Diagnostikos ir gydomosios priemonės išvardytos 9 lentelėje.
9 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir gydymas esant ilgo QT intervalo sindromui
Klasės
I
IIa
IIb
Gydymas atgaivinus po SKM
IKD + beta blokatoriai + vengti QT ilginančių vaistų
Nesportuoti
-
-
Rizikos įvertinimas
Torsade de pointes polimorfinė skilvelių tachikardija / skilvelių virpėjimas / SKM
Koreguotas QT intervalas >600 ms
Sinkopė ar neaiškios kilmės sąmonės netekimai mažiems vaikams
Po gimdymo
Sindaktilija + AV blokada
T bangos alternavimas
Moteriškoji lytis
Giminės patyrė SKM
Padidėjusi QT dispersija
Pirminė profilaktika
Vengti QT ilginančių vaistų
Nesportuoti (ši rekomendacija IIa klasės nesant simptomų)
Beta blokatoriai
-
Kairioji simpatektomija
EKS
14. Brugados sindromas. Ši anomalija pasireiškia polimorfine skilvelių tachikardija ir skilvelių virpėjimu. Jos priežastis yra miocitų membranų natrio kanalų genetiniai defektai.
14.1. Diagnostikos ir gydomosios priemonės išvardytos 10 lentelėje.
10 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir gydymas sergant Brugados sindromu
Klasės
I
IIa
IIb
Gydymas atgaivinus po SKM
-
-
-
Rizikos įvertinimas
-
Sinkopė
SKM šeimoje
Sukeliamas skilvelių virpėjimas/SkT
Pirminė profilaktika
IKD pacientams, kuriems pasireiškė sinkopė/SkT
-
IKD pacientams, neturintiems ligos požymių, kai sukeliamas SkT/virpėjimas
15. Katecholaminerginė polimorfinė skilvelių tachikardija. SKM rizika yra didelė jauniems pacientams (simptomai dažnai atsiranda jauname amžiuje).
15.1. Diagnostikos ir gydomosios priemonės išvardytos 11 lentelėje.
11 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir gydymas sergant katecholaminergine polimorfine SkT
Klasės
I
IIa
IIb
Gydymas atgaivinus po SKM
IKD
-
-
Rizikos įvertinimas
-
Sinkopė
Giminės patyrė SKM
Sukeliamas skilvelių virpėjimas/SkT
Pirminė profilaktika
IKD pacientams, kuriems pasireiškė sinkopė/SkT
-
IKD pacientams, neturintiems ligos požymių, kai sukeliamas SkT/virpėjimas
16. Aortos vožtuvo stenozė. SKM yra ~20 proc. mirčių priežastis.
16.1. Atsiradus simptomams rekomenduojama širdies ydos chirurginė korekcija. Diagnostikos ir gydomosios priemonės išvardytos 12 lentelėje.
12 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir gydymas esant aortos vožtuvo stenozei
Klasės
I
IIa
IIb
Gydymas atgaivinus po SKM
IKD
-
-
Rizikos įvertinimas
Sinkopė
Krūtinės angina
Skilvelių aritmijos sukeliamos EFT metu
Sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija
Stenozės laipsnis
Pirminė profilaktika
Chirurgija
Amiodaronas
-
17. Mitralinio vožtuvo prolapsas. Šios patologijos eiga dažniausiai gerybinė.
17.1. Kai kurie pacientai turi didesnę SKM riziką (įvertinimo kriterijai ir gydymo taktika išvardyti 13 lentelėje).
13 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir gydymas esant mitralinio vožtuvo prolapsui
Klasės
I
IIa
IIb
Gydymas atgaivinus po SKM
IKD
-
-
Rizikos įvertinimas
Skilvelių tachikardijos
Skilvelių virpėjimas
Giminės patyrė SKM
Miksominiai burių pakitimai
Ilgas QT
Dažnos, daugybinės skilvelių ekstrasistolės
Sukeliama SkT
Mitralinė regurgitacija
Vėlyvieji potencialai
Pirminė profilaktika
-
-
-
18. Vainikinių arterijų įgimtos anomalijos. Didesnė SKM rizika esant kairiosios vainikinės arterijos anomalijoms (jos pradžia dešiniajame arba nekoronariniame Valsalvos sinuse).
18.1. Reikia skirti daugiau dėmesio jauniems pacientams, kurie skundžiasi krūtinės anginai būdingais skausmais. Diagnostikos ir gydomosios priemonės išvardytos 14 lentelėje.
14 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir gydymas esant vainikinių arterijų įgimtoms anomalijoms
Klasės
I
IIa
IIb
Gydymas atgaivinus po SKM
Chirurgija
-
-
Rizikos įvertinimas
Skilvelių virpėjimas
Jauni pacientai, sergantys krūtinės angina, kai teigiamas krūvio mėginys
-
Pirminė profilaktika
Chirurgija
-
-
19. Miokardo tilteliai. Kai kuriems pacientams ši patologija fizinio krūvio metu gali sukelti išemiją ir skilvelių tachikardijas dėl arterijų perspaudimo.
19.1. Diagnostikos ir gydomosios priemonės išvardytos 15 lentelėje.
15 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir gydymas esant miokardo tilteliams aplink vainikines arterijas
Klasės
I
IIa
IIb
Gydymas atgaivinus po SKM
Chirurgija
-
-
Rizikos įvertinimas
Skilvelių virpėjimas
SkT
Miokardo išemija
-
Pirminė profilaktika
Chirurgija
-
-
20. WPW sindromas. Esant šiai anomalijai SKM rizika ~0,15 proc./m. dėl PV degeneravimo į skilvelių virpėjimą.
20.1. Diagnostikos ir gydomosios priemonės išvardytos 16 lentelėje.
16 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir gydymas esant WPW sindromui
Klasės
I
IIa
IIb
Gydymas atgaivinus po SKM
Abliacija/chirurginis gydymas
-
-
Rizikos įvertinimas
-
PV su trumpiausiu RR <250 ms
Anterogradinis ERP <270 ms
Daugybiniai takai
-
Pirminė profilaktika
Abliacija (kai yra didelis laidumas per papildomą pluoštą)
Abliacija nesant simptomų:
- giminės patyrė SKM
- sportininkams
Amiodaronas
IA, IC klasės antiaritmikai
20.2. Esant WPW sindromui ir prieširdžių virpėjimui, negalima skirti verapamilio, diltiazemo, digoksino.
21. Bradiaritmijos. 15–20 proc. SKM priežastis gali būti bradiaritmijos. Ryški bradikardija gali būti išemijos ir skilvelių aritmijų priežastis.
21.1. 17 lentelėje išvardytos indikacijos, rodančios, kad reikia implantuoti elektrokardiostimuliatorių, kai yra didelė SKM rizika dėl bradiaritmijos.
17 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir gydymas esant bradiaritmijoms
Klasės
I
IIa
IIb
Įgyta atrioventrikulinė (toliau – AV) blokada
-
IIIo AV blokada
IIo II tipo AV blokada
Sinkopė
Kai yra ŠN ar kita širdies liga
-
Įgimta IIIo AV blokada
Sinkopė
Ilgas QT intervalas
Širdies yda
-
-
Lėtinė bi- ar trifascikulinė blokada
Kai yra ŠN ar kita širdies liga
Sinkopė
HV intervalas ≥100 ms
Blokada žemiau Hiso pluošto
Stimuliuojant prieširdžius atsiranda laidumo sutrikimų
-
22. Dažniausiai taikomų SKM gydymo ir pirminės profilaktikos priemonių rekomendacijos:
22.1. 18–20 lentelėse sugrupuotos indikacijos, rodančios, kokius gydymo metodus taikyti SKM pirminei profilaktikai ir pacientui, atgaivintam po SKM, gydyti.
18 lentelė. Indikacijos, rodančios, kad reikia implantuoti kardioverterį defibriliatorių
Klasės
Liga
Pirminė profilaktika
Gydymas atgaivinus po SKM
I
Po MI
Po SkT/virpėjimo, netoleruojamos SKT
I
Po MI
KS IF <35–40 proc., trumpalaikės SkT arba sukeliama SkT
I
Brugados sindromas
Simptomai dėl trumpalaikių SkT, sinkopės
Skilvelių virpėjimas, SkT
Simptomai dėl trumpalaikių SkT, sinkopės
I
Hipertrofinė KMP
Skilvelių virpėjimas, SkT
I
Ilgo QT sindromas
Skilvelių virpėjimas torsade de pointes, kai vartojami beta blokatoriai
I
Aortos stenozė
Skilvelių virpėjimas
I
MV prolapsas, DS aritmogeninė displazija, dilatacinė KMP
Skilvelių virpėjimas
I
Katecholaminerginė SkT
Skilvelių virpėjimas, kai vartojami beta blokatoriai
IIa
Hipertrofinė KMP
Didelės rizikos pacientai, turintys ligos simptomų
IIa
Dilatacinė KMP
Didelės rizikos pacientai
IIa
Aritmogeninė DS displazija
SkT/didelės rizikos pacientai
IIa
Ilgo QT sindromas
Simptomai vartojant beta-blokatorius
IIb
Brugados sindromas
Pacientai, neturintys ligos simptomų, kai sukeliama SkT/virpėjimas
Spontaninės toleruojamos SkT
19 lentelė. Rekomendacijos, kaip vartoti beta blokatorius SKM gydyti ir profilaktikai
Klasės
Liga
Pirminė profilaktika
Gydymas atgaivinus po SKM
I
Persirgus MI
MI metu ir po jo, esant ar nesant ŠN
I
Dilatacinė KMP
Visi pacientai
I
Ilgo QT sindromas
Esant simptomams
I
Ilgo QT sindromas
Beta blokatoriai + IKD
IIa
Po MI
SkT/virpėjimas
IIa
Ilgo QT sindromas
Nesant simptomų
IIa
Miokardo tilteliai
-
IIa
Katecholaminerginė SkT
Visiems
IIa
Katecholaminerginė SkT
Skilvelių virpėjimas/SkT
IIb
DS aritmogeninė displazija
-
20 lentelė. Rekomendacijos, kaip vartoti amiodaroną SKM gydyti ir profilaktikai
Klasės
Liga
Pirminė profilaktika
Gydymas atgaivinus po SKM
IIa
Po MI
Esant ar nesant ŠN
SkT/virpėjimas
IIa
Po MI
IIa
Aortos stenozė
Didelės rizikos pacientai
IIb
Hipertrofinė KMP
Kai kuriems pacientams, turintiems ritmo sutrikimų
IIb
Dilatacinė KMP
Kai kuriems su SkT
IIb
WPW
Nesant simptomų, kaip alternatyva abliacijai
23. Dažniausiai vartojamų vaistų dozės pacientams, atgaivintiems po SKM, gydyti ir pirminei profilaktikai.
23.1. Kai reikia skirti beta blokatorius, gali būti vartojamas metoprololis – 25–200 mg per parą per os, arba gali būti skiriamos kitų beta blokatorių ekvivalentiškos dozės. Amiodarono palaikomoji dozė – 200–400 mg per parą – skiriama po 4–6 g įsotinamosios dozės (kuri skiriama per keletą dienų, 600–1200 mg per parą).
_______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 5 d.
įsakymu Nr. V-506
PAROKSIZMINIŲ TACHIKARDIJŲ DIAGNOSTIKOS IR AMBULATORINIO GYDYMO, KOMPENSUOJAMO IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paroksizminė tachikardija (toliau – PT) – tai dažno širdies plakimo priepuolis, kuriam būdinga:
1.1. staigi priepuolio pradžia ir pabaiga;
1.2. ritmiška širdies veikla priepuolio metu;
1.3. širdies susitraukimų dažnis (toliau – ŠSD) priepuolio metu nuo 100 iki 250 k./min.
2. Pagal ritmo sutrikimo substrato lokalizaciją paroksizminės tachikardijos yra skirstomos į skilvelines (toliau – SkT) ir supraventrikulines tachikardijas (toliau – SVT). SVT skirstomos į prieširdines, atrioventrikulinės mazgines ir atrioventrikulines reciprokines tachikardijas, esant papildomiems laidumo pluoštams.
II. DIAGNOSTIKA IR TYRIMAI
Kai įtariama PT, apylinkės terapeutas arba bendrosios praktikos gydytojas:
3.1. Įvertina kliniką. Paroksizminėms tachikardijoms būdinga:
3.1.1. staigi širdies plakimo priepuolio pradžia, taip pat staigi jo pabaiga;
3.1.2. širdis priepuolio metu plaka dažnai ir ritmiškai;
3.1.3. tachikardijos priepuolį gali nutraukti refleksiniai mėginiai;
3.1.4. pacientai PT priepuolio metu skundžiasi nemaloniu jutimu krūtinėje, dusuliu, galvos svaigimu, kartais įvyksta sinkopė;
3.1.5. PT, trunkanti kelias savaites ar mėnesius, gali sukelti tachikardinę kardiomiopatiją (toliau – KMP).
3.2 Atlieka diagnostinius tyrimus:
3.2.1. užregistruoja ir įvertina paciento, esančio ramybės būsenos, 12 derivacijų elektrokardiogramą (toliau – EKG);
3.1.2. esant galimybei, atlieka 12 derivacijų EKG ritmo sutrikimo metu. Jei paciento būklė yra sunki, pakanka užrašyti bent vieną EKG derivaciją prieš nutraukiant priepuolį. EKG vertinama:
3.2.2.1. ŠSD priepuolio metu;
3.1.2.2. QRS komplekso plotis ir forma;
3.1.2.3. QRS kompleksų reguliarumas;
3.1.2.4. P dantelių dažnis ir santykis su QRS kompleksu;
3.1.2.5. EKG kitimas glomus caroticus masažo metu ar leidžiant į veną adenoziną.
3.2. PT diagnozuojama atlikus kardiogramą (bent vieną derivaciją) priepuolio metu. Pirmą kartą diagnozavus paroksizminę tachikardiją, pacientas siunčiamas pas gydytoją kardiologą tachikardijos priežasčiai nustatyti ir tolesnio gydymo taktikai parinkti.
4. Gydytojas kardiologas esant reikalui atlieka:
4.1 echokardiografiją;
4.2. laboratorinį kraujo tyrimą;
4.3. dozuoto fizinio krūvio mėginį;
4.4. Holterio 24 val. ar kitos trukmės EKG monitoravimą;
4.5. perstemplinį širdies elektrofiziologinį tyrimą;
4.6 intrakardinį elektrofiziologinį tyrimą.
5. PT diagnozuojama užregistravus kardiogramą klinikinio priepuolio arba elektrofiziologinio tyrimo metu (toliau – EFT).
III. PAROKSIZMINĖS TACHIKARDIJOS GYDYMAS
6. PT gydymas skirstomas į du etapus:
6.1. PT priepuolio nutraukimas,
6.2 sinusinio ritmo palaikymas tarp priepuolių.
IV. SIAURŲ QRS KOMPLEKSŲ TACHIKARDIJOS PRIEPUOLIO NUTRAUKIMAS
7. Siaurų QRS kompleksų tachikardija yra tokia tachikardija, kurios metu QRS kompleksų plotis yra mažesnis nei 120 ms.
8. Jei hemodinamika yra nestabili, atliekama elektrinė kardioversija.
9. Jei hemodinamika yra stabili:
9.1. atliekami vegetaciniai mėginiai (Valsalvos mėginys, miego ančio masažas, vėmimas, veido panardinimas į šaltą +5 C° vandenį);
9.2. atliekama perstemplinė prieširdžių stimuliacija;
9.3. skiriama verapamilio – 10–15 mg į veną arba 40–80 mg per os;
9.4. skiriama adenozino* – 6–12 mg į veną;
9.5. skiriama metoprololio – 10–15 mg į veną;
9.6. skiriama propafenono – 70–210 mg į veną arba 300–600 mg per os;
9.7. skiriama amiodarono – 150–450 mg į veną;
9.8. skiriama digoksino – 0,25–0,5 mg į veną.
* Vaistas nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšų. Vadovaujantis Europos kardiologų draugijos ir Amerikos kardiologų kolegijos/Amerikos širdies asociacijos gairėmis, vaistas įtrauktas į gydymo metodikas, nes yra vienas iš saugiausių vaistų nutraukiant siaurų QRS kompleksų tachikardijos priepuolius.
V. PLAČIŲ QRS KOMPLEKSŲ TACHIKARDIJOS PRIEPUOLIO NUTRAUKIMAS
10. Plačių QRS kompleksų tachikardija yra tokia tachikardija, kurios metu QRS kompleksų plotis yra didesnis nei 120 ms.
11. Jei hemodinamika yra nestabili, atliekama elektrinė kardioversija.
12. Jei hemodinamika yra stabili, leidžiama:
12.1. amiodarono – 150–450 mg į veną (pirmo pasirinkimo vaistas, skiriamas pacientams, kurių labai sutrikusi kairiojo skilvelio funkcija). Netinka pacientams, kuriems polimorfinė verpstinė plačių QRS kompleksų tachikardija kyla dėl ilgo QT intervalo;
12.2. lidokaino – 100 mg į veną;
12.3. prokainamido – 1,0–1,5 g į veną.
VI. PAROKSIZMINĖS TACHIKARDIJOS PRIEPUOLIO NUTRAUKIMO ALGORITMAS
EIT – elektroimpulsoterapija
* Vaistas nekompensuojamas iš PSDF lėšų.
PASTABA. Jei hemodinamika nestabili, priepuolis nutraukiamas EIT.
VII. SUPRAVENTRIKULINIŲ TACHIKARDIJŲ GYDYMAS
13. SVT gali būti ilgalaikė (trunkanti ilgiau nei 30 sekundžių) ir trumpalaikė (trunkanti trumpiau nei 30 sekundžių).
14. Vaistai sinusiniam ritmui tarp priepuolių palaikyti gali būti skiriami tais atvejais, kai priepuolio metu SVT yra ilgalaikė ir/arba simptominė.
VIII. PRIEŠIRDINĖS TACHIKARDIJOS
15. Neadekvati sinusinė tachikardija.
16. Neadekvati sinusinė tachikardija yra pastovus sinusinio ritmo padažnėjimas daugiau nei 100 k./min., kuris neatitinka fizinio ir emocinio krūvio, ligos būklės ar vaisto poveikio.
17. Diagnostikos kriterijai:
17.1. pastovi sinusinė tachikardija (daugiau nei 100 k./min.) dieną, normalus dažnis naktį, kurį patvirtina Holterio monitoravimas;
17.2. tachikardija (ir simptomai) yra neparoksizminė;
17.3. P bangos morfologija ir endokardinio sužadinimo seka yra tokios pačios kaip ir sinusinio ritmo metu;
17.4. atmesta antrinė sisteminė priežastis (hipertirozė, feochromocitoma, netreniruotumas).
18.Gydymas:
18.1. skiriama metoprololio – 25–200 mg per parą per os;
18.2. atliekama perkateterinė radiodažninė abliacija (toliau – RDA);
18.3. sinusinio mazgo reciprokinė tachikardija;
18.4. sinusinio mazgo reciprokinė tachikardija yra prieširdinė reciprokinė tachikardija, kurios substratas yra sinusinio mazgo zonoje.
19. Diagnostikos kriterijai:
19.1. tachikardija yra paroksizminė;
19.2. P bangos morfologija ir endokardinio sužadinimo seka yra tokios pačios kaip ir sinusinio ritmo metu;
19.3. tachikardija yra sukeliama ir/ar nutraukiama prieširdine ekstrasistole arba prieširdiniu stimulu;
19.4. tachikardiją nutraukia vegetaciniai mėginiai arba adenozinas;
19.5. tachikardijos kilimas nepriklauso nuo impulso sklidimo prieširdžiuose ar AV mazge laiko.
20. Gydymas:
20.1. priepuolis nutraukiamas būdais, išvardytais IV skyriuje;
20.2. atliekama perkateterinė RDA.
21. Fokalinė prieširdinė tachikardija.
22. Fokalinė prieširdinė tachikardija – tai prieširdinė tachikardija, kuriai būdingas išcentrinis sužadinimo bangos sklidimas iš židinio, esančio už sinusinio mazgo ribų prieširdyje.
23. Diagnostiniai kriterijai:
23.1. tachikardijos dažnis – 100–250 k./min.;
23.2. P banga tachikardijos metu paprastai registruojama antroje tachikardijos ciklo (R-R intervalo) dalyje;
23.3. PR ir RP intervalai yra nepastovūs, priklauso nuo tachikardijos dažnio;
23.4. galima funkcinė AV blokada (pvz., laidumas 2:1, 3:1, netolygus ir t. t.);
23.5. tarp P dantelių priepuolio metu EKG paprastai registruojama izoelektrinė linija.
25. Gydymas:
25.1. priepuolis nutraukiamas būdais, išvardytais IV skyriuje;
25.2. perkateterine RDA;
25.3. jei pacientas atsisako visiško tachikardijos priežasties pašalinimo ir yra poreikis apsaugoti pacientą nuo SVT priepuolio, skiriama:
25.3.1. verapamilio – 120–480 mg per parą per os.
25.3.2. metoprololio – 25–200 mg per parą per os.
25.3.3. propafenono – 450–900 mg per parą per os.
25.3.4. amiodarono – 200–400 mg per parą per os (palaikomoji dozė).
IX. ATRIOVENTRIKULINĖS MAZGINĖS TACHIKARDIJOS
26. AV mazginė reciprokinė tachikardija.
27. AV mazginė reciprokinė tachikardija yra SVT, kuri gali kilti dėl skirtingomis laidumo ir refrakteriškumo savybėmis pasižyminčių AV mazgo takų.
28. Diagnostikos kriterijai:
29.1. tachikardija dažniausiai kyla šuoliškai pailgėjus atrioventrikulinio sklidimo AV mazge laikui;
29.2. retrogradinė siaura P banga gali būti registruojama prieš QRS kompleksą arba viduryje tarp QRS kompleksų;
29.3. preliminariai diagnozė yra patikslinama perstemplinio EFT metu;
29.4. galutinai diagnozė yra nustatoma intrakardinio EFT metu.
30. Gydymas:
30.1. priepuolis nutraukiamas būdais, išvardytais IV skyriuje;
30.2. perkateterine RDA;
30.3. jei pacientas atsisako visiško tachikardijos priežasties pašalinimo ir reikia jį apsaugoti nuo SVT priepuolio, skiriama:
30.3.1. verapamilio – 120–480 mg per parą per os;
30.3.2. mmetoprololio – 25–200 mg per parą per os;
30.3.3. propafenono – 450–900 mg per parą per os;
30.3.4. amiodarono – 200 mg per parą per os (palaikomoji dozė);
30.4. jei priepuoliai yra reti, pacientas juos toleruoja ir nenori visiškai pašalinti tachikardijos priežasties, palaikomojo gydymo antiaritminiais vaistais galima ir neskirti, o kilusį priepuolį nutraukti „tablete iš kišenės“:
30.4.1. verapamilio (trumpo veikimo) – 80–160 mg per os;
30.4.2. propafenono – 300–600 mg per os;
30.4.3. jei kilusio priepuolio nutraukti 30.4 punkte nurodytais būdais nepavyksta, jį reikia nutraukti būdais, išvardytais IV skyriuje.
31. AV mazginė automatinė tachikardija.
32. AV mazginė automatinė tachikardija yra SVT, kuri kyla dėl padidėjusio AV mazgo, jungties ar Hiso pluošto ląstelių automatinio aktyvumo.
33. Diagnostikos kriterijai:
33.1. tachikardija kyla palaipsniui greitėjant AV ritmui, jos pradžia nesusijusi su ekstrasistole;
33.2. galima retrogradinė ir antegradinė disociacija;
33.3. tachikardija negali būti nei sukeliama, nei nutraukiama perstemplinio EFT metu;
33.4. galutinai diagnozė yra nustatoma intrakardinio EFT metu.
34. Gydymas:
34.1. perkateterine RDA;
34.2. medikamentinis gydymas mažai efektyvus, gali būti skiriama:
34.2.1. verapamilio – 120–480 mg per parą per os;
34.2.2. metoprololio – 25–200 mg per parą per os;
34.2.3. propafenono – 450–900 mg per parą per os;
34.2.4. amiodarono – 200–400 mg per parą per os (palaikomoji dozė).
X. ATRIOVENTRIKULINĖS RECIPROKINĖS TACHIKARDIJOS ESANT PAPILDOMIEMS LAIDUMO PLUOŠTAMS
35. Atrioventrikulinė ortodrominė tachikardija.
36. Atrioventrikulinė ortodrominė tachikardija yra SVT, kurios metu sužadinimo banga antegradine kryptimi sklinda normalia širdies laidžiąja sistema (AV mazgu ir Hiso pluoštu), o retrogradine kryptimi iš skilvelių į prieširdžius sugrįžta papildomu laidumo pluoštu.
37. Sinusinio ritmo metu papildomas laidumo pluoštas gali būti laidus antegradine kryptimi. Tokiu atveju EKG matomas WPW fenomenas: trumpas PQ intervalas bei delta banga.
38. Jei papildomas laidumo pluoštas yra laidus tiktai retrogradine kryptimi, tai sinusinio ritmo metu PQ intervalas bus normalus ir EKG įprastinė.
39. Diagnostikos kriterijai:
39.1. tachikardija dažniausiai kyla po supraventrikulinės ar skilvelinės ekstrasistolės;
39.2. retai retrogradinė P banga gali būti registruojama prieš QRS kompleksą arba viduryje tarp QRS kompleksų;
39.3. preliminariai diagnozė patikslinama perstemplinio EFT metu;
39.4. galutinai diagnozė nustatoma intrakardinio EFT metu.
40. Gydymas:
40.1. priepuolio nutraukimas būdais, išvardytais IV skyriuje;
40.2. perkateterine papildomo laidumo pluošto RDA;
40.3. jei pacientas atsisako visiško tachikardijos priežasties pašalinimo ir reikia jį apsaugoti nuo SVT priepuolio atkryčių, skiriama:
40.3.1. propafenono – 450–900 mg per parą per os;
40.3.2. amiodarono – 200–400 mg per parą per os (palaikomoji dozė);
40.3.3. verapamilio – 120–480 mg per parą per os;
40.3.4. metoprololio – 25–200 mg per parą per os.
40.4. Jei priepuoliai yra reti, pacientas juos toleruoja ir nenori visiškai pašalinti tachikardijos priežasties, palaikomojo gydymo antiaritminiais vaistais galima ir neskirti, o kilus priepuoliui jį nutraukti „tablete iš kišenės“:
40.4.1. verapamilio (trumpo veikimo) – 80–160 mg per os;
40.4.2. propafenono – 300 mg per os.
40.5. Jei kilusio priepuolio nutraukti 40.4 punkte nurodytais būdais nepavyksta, jį reikia nutraukti būdais, išvardytais IV skyriuje.
41. Atrioventrikulinė antidrominė tachikardija.
42. Atrioventrikulinė antidrominė tachikardija yra PT, kurios metu sužadinimo banga antegradine kryptimi sklinda papildomu laidumo pluoštu, o retrogradine kryptimi iš skilvelių į prieširdžius sugrįžta normalia širdies laidžiąja sistema (AV mazgu ir Hiso pluoštu) arba kitu papildomu laidumo pluoštu.
43. Diagnostikos kriterijai:
43.1. tachikardijos metu QRS kompleksai yra platūs (daugiau kaip 120 ms);
43.2. sinusinio ritmo metu papildomas laidumo pluoštas yra laidus antegradine kryptimi. Tokiu atveju EKG matomas preeksitacinis fenomenas: dažniausiai trumpas PQ intervalas bei delta banga;
43.3. delta bangos poliariškumas dažniausiai atitinka QRS kompleksų poliarizaciją plačių QRS kompleksų tachikardijos metu. Retrogradinė P banga SVT metu matoma retai, ji dažniausiai registruojama 100–140 ms už QRS komplekso;
43.4. preliminariai diagnozė patikslinama perstemplinio EFT metu;
43.5. galutinai diagnozė nustatoma intrakardinio EFT metu.
44. Gydymas:
44.1. priepuolis nutraukiamas būdais, išvardytais IV skyriuje;
44.2. perkateterine papildomo laidumo pluo …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.