KONVENCIJA

KONVENCIJA Autentiškas vertimas LR Vyriausybes kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras KONVENCIJA dėl bendradarbiavimo siekiant apsaugoti ir subalansuotai naudoti Dunojaus upę (Konvencija dėl Dunojaus apsaugos) TURINYS P. Preambulė 22 I dalis: Bendrosios nuostatos .…………………………………………………...….… 22 1 straipsnis: Sąvokos: …………..…………………………………………..………… 22 2 straipsnis: Bendradarbiavimo tikslai ir principai …………………………………… 23 3 straipsnis: Taikymo sritis ……………………………………...……………………. 23 4 straipsnis: Bendradarbiavimo formos ……………………………………...……….. 24 II dalis: Daugiašalis bendradarbiavimas ……………………………………...……… 24 5 straipsnis: Tarpvalstybinio poveikio prevencija, kontrolė ir mažinimas …………… 24 6 straipsnis: Konkrečios vandens išteklių apsaugos priemonės ……………………… 24 7 straipsnis: Emisijos apribojimas: tikslinė vandens kokybė ir kriterijai …...………… 25 8 straipsnis: Išmetamųjų teršalų inventoriniai aprašai, veiksmų programos ir pažangos analizė ......…………………………………………………………………. 25 9 straipsnis: Monitoringo programos ……………………………………...……….… 26 10 straipsnis: Įsipareigojimas pranešti ……………………………………...………… 26 11 straipsnis: Konsultacijos …………………………………...………………...……. 27 12 straipsnis: Keitimasis informacija ……………………………………...………..… 27 13 straipsnis: Suteiktos informacijos apsauga …………….…………………………. 27 14 straipsnis: Informacija visuomenei …….…………………………….………...…. 28 15 straipsnis: Tyrimai ir taikomoji veikla ...……………………………………...…… 28 16 straipsnis: Ryšių, įspėjimo ir pranešimo apie pavojų sistema, avarijos likvidavimo priemonių planas ……………………………………..………………………………. 28 17 straipsnis: Savitarpio pagalba……………………………………...………………. 28 III dalis: Tarptautinė komisija ……..………………………………...……………….. 29 18 straipsnis: Įkūrimas, uždaviniai ir kompetencija ………………………………….. 29 19 straipsnis: Bukarešto deklaracijos perkėlimas ………………..………………...… 29 IV dalis: Procedūriniai ir baigiamieji straipsniai …………………………………….. 30 20 straipsnis: Priedų galiojimas ……………………………………...…………….…. 30 21 straipsnis: Esami ir papildomi susitarimai ……………………………….……...… 30 22 straipsnis: Šalių konferencija ……………………………………...…………….… 30 23 straipsnis: Konvencijos daliniai pakeitimai ..……………………………………… 24 straipsnis: Ginčų sprendimas ………….…………………………………...……… 31 25 straipsnis: Pasirašymas ……………………..……………...……………………… 31 26 straipsnis: Ratifikavimas, priėmimas arba patvirtinimas…………………………... 31 27 straipsnis: Įsigaliojimas …………………………………...……………………….. 31 28 straipsnis: Prisijungimas, dalyvavimas …………………………………...……….. 31 29 straipsnis: Pasitraukimas …………………………………...……………………… 31 30 straipsnis: Depozitaro funkcijos …………………………………....……………… 32 31 straipsnis: Autentiški tekstai, deponavimas …………………………………...…... 32 I priedas: ……………………………………………………………………………… 33 1 dalis: Geriausios turimos technologijos………………………………...…………… 33 2 dalis: Geriausia ekologinė praktika …………………….……..…………...………... 33 II priedas Pramonės sektoriai ir pavojingos medžiagos: ………………………...…… 35 1 dalis: Pramonės sektorių ir pramonės šakų sąrašas……………………………….… 35 2 dalis: Pavojingų medžiagų ir medžiagų grupių orientacinis sąrašas …………...…… 37 III priedas: Bendrieji patarimai dėl tikslinės vandens kokybės ir kriterijų…………… 38 IV priedas: Tarptautinės komisijos Dunojaus upei apsaugoti statutas ……………..… 39 V priedas: Arbitražas ……………………….………………………………………... 41 PREAMBULĖ Susitariančiosios Šalys, NUSPRENDUSIOS sustiprinti vandens valdymo bendradarbiavimą jo apsaugos ir naudojimo srityse; SUSIRŪPINUSIOS dabartiniais ir gręsiančiais neigiamais padariniais Dunojaus baseino valstybių aplinkai, ekonomikai ir gerovei, kurie per trumpą ar ilgesnį laiką gali atsirasti dėl pasikeitusių Dunojaus upės baseino vandentakių sąlygų; PABRĖŽDAMOS skubų būtinumą sustiprinti vidaus ir tarptautines priemones, skirtas sustabdyti, kontroliuoti ir sumažinti svarbų neigiamą tarpvalstybinės taršos, kylančios dėl pavojingų medžiagų ir maistinių medžiagų išleidimo į Dunojaus baseino vandens aplinką, poveikį, atkreipiant reikiamą dėmesį ir į Juodąją jūrą; REKOMENDUODAMOS priemones, jau taikytas remiantis pačių Dunojaus baseino valstybių iniciatyva ir jų dvišaliu bei daugiašaliu bendradarbiavimu, ir pastangas, kurias ESBK (CSCE) procese Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija ir Europos bendrija deda tam, kad paskatintų dvišalį bei daugiašalį bendradarbiavimą, siekiant sustabdyti ir kontroliuoti tarpvalstybinę taršą, subalansuotą vandenų valdymą, racionalų vandens išteklių naudojimą bei apsaugą; REMDAMOSI pirmiausia 1992 m. kovo 17 d. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija ir dabartiniu Dunojaus baseino valstybių dvišaliu ir daugiašaliu bendradarbiavimu, kuris bus ir toliau tęsiamas ir į kurį įsijungs visos Dunojaus valstybės, ir atkreipdamos dėmesį į 1992 m. balandžio 21 d. Konvenciją dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos; SIEKDAMOS tolesnio Dunojaus upės ir jos nuotekų surinkimo rajono vandenų gerinimo bei apsaugos, ypač tarpvalstybiniame kontekste, ir subalansuoto vandens valdymo deramai atsižvelgiant į Dunojaus baseino valstybių interesus, susijusius su vandens naudojimu, o tuo pačiu prisidėdamos prie Juodosios jūros jūrinės aplinkos apsaugos, SUSITARĖ: I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Sąvokos Šioje Konvencijoje: (a) „Dunojaus baseino valstybės“ – tai suverenios valstybės, kurios kartu užima didelę dalį Dunojaus upės hidrologinio nuotekų surinkimo rajono. Didelė dalis – tai daugiau kaip 2 000 km2 viso hidrologinio nuotekų surinkimo rajono ploto; (b) Dunojaus upės „nuotekų surinkimo rajonas“ – tai hidrologinis upės baseinas, kuriame yra išsidėsčiusios Susitariančiosios Šalys; (c) „tarpvalstybinis poveikis“ – tai svarbus neigiamas poveikis upinei aplinkai, kilęs dėl žmogaus veiklos nulemto vandens sąlygų pasikeitimo, peržengęs Susitariančiosios Šalies jurisdikcijai priklausančią teritoriją. Minėti pokyčiai gali turėti poveikio gyvybei ir nuosavybei, pastatų saugumui ir susijusioms vandens ekosistemoms; (d) „pavojingos medžiagos“ – tai medžiagos, turinčios toksinį, kancerogeninį, mutageninį, teratogeninį arba bioakumuliacinį poveikį, ypač patvarios ir labai nepalankiai veikiančios gyvus organizmus; (e) „vandeniui pavojingos medžiagos“ – tai medžiagos, galinčios būti ypač pavojingos vandens ištekliams, todėl dirbant su jomis būtina imtis specialių prevencijos ir apsaugos priemonių; (f) „sutelktieji ir pasklidieji vandens taršos šaltiniai“ – tai teršalų ir maistinių medžiagų šaltiniai, kurių patekimą į vandenis sukelia lokalizuoti išmetimai (sutelktasis šaltinis) arba plačiai virš nuotekų surinkimo rajono išsisklaidę teršalai (pasklidasis taršos šaltinis); (g) „vandens balansas“ – tai viso upės baseino gamtinio vandens aplinkos komponentų (kritulių, garinimo, paviršinio ir požeminio nutekėjimo) santykis. Be to, įtraukiamas dar vienas komponentas – dabartinis poveikis, kurį sukelia žmogus, naudodamas vandenį ir paveikdamas jo kokybę; (h) „jungiamieji duomenys“ – tai apibendrinti duomenys, išvesti iš aukštupio vandens balansų, kiek jie svarbūs rengiant žemupio vandens balansus ir bendrąjį Dunojaus upės vandens balansą. Tie jungiamieji duomenys apima visų svarbių tarpvalstybinių vandenų, esančių Dunojaus upės nuotekų surinkimo rajone, vandens balanso komponentus. Jungiamieji duomenys siejami su tarpvalstybinių vandenų vietomis, kurios žymi ar kerta Susitariančiųjų Šalių sienas arba yra tų sienų ribos; (j) „Tarptautinė komisija“ – tai Konvencijos 18 straipsniu įkurta organizacija. 2 straipsnis Bendradarbiavimo tikslai ir principai 1. Susitariančiosios Šalys siekia subalansuoto ir teisingo vandens valdymo tikslų, įskaitant kuo geresnę nuotekų surinkimo rajono paviršinių ir požeminių vandenų apsaugą, gerinimą bei racionalų naudojimą. Be to, Susitariančiosios Šalys ypač stengiasi kontroliuoti pavojų, kylantį dėl avarijų, kurių metu į Dunojaus vandenis patenka pavojingos medžiagos, potvynių ir ledų sangrūdų. Jos dar stengiasi prisidėti prie Juodosios jūros apkrovos teršalais iš nuotekų surinkimo rajone esančių šaltinių mažinimo. 2. Laikydamosi šios Konvencijos nuostatų, Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja spręsdamos svarbiausius vandens valdymo klausimus ir imasi visų būtinų teisinių, administracinių bei techninių priemonių, leidžiančių bent jau išsaugoti ir pagerinti dabartines aplinkos ir Dunojaus upės bei jos nuotekų surinkimo rajono vandenų kokybės sąlygas ir išvengti arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ir esamus arba galimus pokyčius. 3. Tam tikslui Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į būtinybę skubiai taikyti vandens taršos mažinimo priemones ir vandenį naudoti racionaliai, subalansuotai, nustato prioritetus ir stiprina, derina bei koordinuoja taikomas ir planuojamas taikyti vidaus bei tarptautinio lygio priemones visame Dunojaus upės baseine, siekdamos tvarios plėtros ir Dunojaus upės aplinkos apsaugos tikslų. Šiuo tikslu pirmiausia siekiama užtikrinti subalansuotą vandens išteklių naudojimą komunaliniams, pramonės ir žemės ūkio tikslams ir ekosistemų apsaugą bei atkūrimą ir įgyvendinti kitus su žmonių sveikata susijusius reikalavimus. 4. Visos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti Dunojaus upę ir jos nuotekų surinkimo rajono vandenis, grindžiamos principu „moka teršėjas“ ir atsargumo principu. 5. Bendradarbiavimas vandens valdymo srityje nukreiptas į subalansuotą vandens valdymą, t. y. į stabilios aplinkai tinkamos plėtros kriterijus, kuriais tuo pačiu siekiama: – išsaugoti bendrą gyvenimo kokybę, – išsaugoti galimybę nuolat naudotis gamtiniais ištekliais, – vengti ilgalaikės žalos aplinkai ir apsaugoti ekosistemas, – diegti prevencijos principus. 6. Šios Konvencijos taikymas neišvengiamai padidins tiesioginį ar netiesioginį poveikį upinei aplinkai. 7. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę priimti ir įgyvendinti griežtesnes priemones nei tos, kurias lemia šios Konvencijos nuostatos. 3 straipsnis Taikymo sritis 1. Ši Konvencija taikoma Dunojaus upės nuotekų surinkimo rajonui, kaip apibrėžta 1 straipsnio b punkte. 2. Ši Konvencija pirmiausia taikoma šioms planuojamoms veiklos rūšims ir nuolatinėms priemonėms, jei jos turi arba gali turėti tarpvalstybinio poveikio: (a) nuotekų išleidimas, maistinių ir pavojingų medžiagų patekimas į aplinką iš sutelktųjų ir pasklidųjų taršos šaltinių ir šilumos išleidimas; (b) vandens ūkio objektų statybos srityje planuojamos veiklos rūšys ir priemonės, ypač vandentakių reguliavimas, nutekėjimo ir saugyklos lygio kontrolė, potvynių kontrolė bei ledų sangrūdų sumažinimas ir ant arba šalia vandentakių pastatytų įrenginių poveikis jų hidrauliniam režimui; (c) kitos planuojamos veiklos rūšys ir priemonės, skirtos vandens naudojimo tikslams, pavyzdžiui, vandens energijos panaudojimas, vandens perdavimas ir nutraukimas; (d) esamų hidrotechninių konstrukcijų, pvz., rezervuarų ir vandens elektrinių, eksploatavimas; priemonės, skirtos sustabdyti poveikį aplinkai, įskaitant hidrologinių sąlygų pablogėjimą, eroziją, abraziją, užtvindymą ir nuosėdų gausą; priemonės ekosistemoms apsaugoti; (e) vandeniui pavojingų medžiagų tvarkymas ir prevencinė apsauga nuo nelaimingų atsitikimų. 3. Ši konvencija taikytina žuvininkystei ir vidaus navigacijai, kai dėl minėtos veiklos kyla problemų, susijusių su vandens apsauga nuo taršos. 4 straipsnis Bendradarbiavimo formos Bendradarbiavimo pagal šią Konvenciją formos dažniausiai yra šios: (a) konsultacijos ir bendra veikla Tarptautinėje komisijoje laikantis šios Konvencijos nuostatų; (b) keitimasis informacija apie dvišalius ir daugiašalius susitarimus, teisinius reglamentus ir vandens valdymo srityje taikomą priemonę; keitimasis teisiniais dokumentais ir direktyvomis bei kitais leidiniais; kitos keitimosi informacija formos ir patirtis. II DALIS DAUGIAŠALIS BENDRADARBIAVIMAS 5 straipsnis Tarpvalstybinio poveikio prevencija, kontrolė ir mažinimas 1. Susitariančiosios Šalys kuria, priima ir įgyvendina atitinkamas teisines, administracines ir technines priemones bei numato išankstines vietos sąlygas ir bazę, būtinas, siekiant užtikrinti veiksmingą vandens kokybės apsaugą ir subalansuotą vandens naudojimą, o tuo pačiu sustabdyti, kontroliuoti ir mažinti tarpvalstybinį poveikį. 2. Tam tikslui Susitariančiosios Šalys atskirai arba kartu imasi šių toliau nurodytų priemonių: (a) registruoja Dunojaus upės nuotekų surinkimo rajono gamtinių vandens išteklių sąlygas taikydamos nustatytus kiekybės ir kokybės parametrus, įskaitant atitinkamą metodologiją; (b) patvirtina teisines nuostatas, numatančias reikalavimus, įskaitant nuotekų išleidimo terminus; (c) patvirtina teisines nuostatas, reglamentuojančias vandeniui pavojingų medžiagų tvarkymą; (d) patvirtina teisines nuostatas, skirtas sumažinti maistinių arba pavojingų medžiagų patekimą į vandenis iš pasklidųjų taršos šaltinių, ypač dėl maistinių medžiagų ir augalų apsaugos medžiagų bei pesticidų taikymo žemės ūkyje; (e) siekdamos suderinti minėtus reglamentus taikant jiems aukštą apsaugos lygį ir tam, kad atitinkamos priemonės būtų darniai įgyvendinamos, Susitariančiosios Šalys atsižvelgia į rezultatus ir į Tarptautinės komisijos iškeltus pasiūlymus; (f) Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja ir imasi atitinkamų priemonių, leidžiančių išvengti tarpvalstybinio atliekų ir pavojingų medžiagų poveikio, ypač susijusio su transportu. 6 straipsnis Konkrečios vandens išteklių apsaugos priemonės Susitariančiosios Šalys imasi atitinkamų priemonių, kurių tikslas – tarpvalstybinio poveikio prevencija arba mažinimas, subalansuotas ir teisingas vandens išteklių naudojimas ir ekologinių išteklių apsauga, o pirmiausia: (a)  išvardija požeminio vandens išteklius, kuriems taikoma ilgalaikė apsauga, ir apsaugos zonas, kurios yra svarbios kaip dabartiniai ar būsimieji geriamojo vandens tiekimo šaltiniai; (b) užkerta kelią požeminio vandens išteklių, ypač tų, kurie ilgalaikėjė perspektyvoje yra saugomi geriamo vandens tiekimui, užteršimui, kurį, visų pirma, sukelia nitratai, augalų apsaugos medžiagos ir pesticidai bei kitos pavojingos medžiagos; (c) prevencijos ir kontrolės priemonėmis sumažina atsitiktinės taršos pavojų; (d) atsižvelgia į galimą poveikį vandens kokybei, kylantį dėl planuojamos veiklos ir nuolatinių priemonių, nurodytų 3 straipsnio 2 dalyje; (e) įvertina įvairių biotopų elementų svarbą upių ekologijai ir siūlo priemones vandenų bei pakrančių ekologinėms sąlygoms pagerinti. 7 straipsnis Išmetamųjų teršalų apribojimas: su vandens kokybe susiję tikslai ir kriterijai 1. Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į Tarptautinės komisijos pasiūlymus, nustato leistinas išmetamųjų teršalų ribas, atskiriems pramonės sektoriams arba pramonės šakoms taikytinas apkrovos teršalais ir teršalų koncentracijos atžvilgiu, ir kaip įmanoma geriau pagrįstas mažaatliekėmis arba beatliekėmis technologijomis teršalų susidarymo vietoje. Jei išmetamos pavojingos medžiagos, leistinos išmetamųjų teršalų ribos grindžiamos geriausiomis turimomis išmetamųjų teršalų mažinimo taršos šaltinyje ir/arba nuotekų valymo technologijomis. Komunalinėms nuotekoms leistinos išmetamųjų teršalų ribos grindžiamos bent jau biologinio arba jam lygiaverčio lygio valymo taikymu. 2. Susitariančiosios Šalys nustato papildomas nuostatas, reglamentuojančias pavojingų ir maistinių medžiagų išleidimo prevenciją arba mažinimą ir skirtas pasklidiesiems taršos šaltiniams, ypač kai pagrindiniai šaltiniai yra žemės ūkio kilmės, atsižvelgiant į geriausią ekologinę praktiką. 3. Taikant straipsnio 1 ir 2 dalis, Konvencijos II priede pateikiamas pramonės sektorių ir šakų sąrašas ir papildomas sąrašas pavojingų medžiagų bei medžiagų grupių, kurių išmetimas iš sutelktųjų ir pasklidųjų taršos šaltinių turi būti sustabdytas arba labai sumažintas. II priedą atnaujina Tarptautinė komisija. 4. Be to, Susitariančiosios Šalys, tam tikrais atvejais, apibrėžia su vandens kokybe susijusius tikslus ir taiko vandens kokybės kriterijus, kad sustabdytų, kontroliuotų ir sumažintų tarpvalstybinį poveikį. Bendrieji nurodymai dėl su vandens kokybe susijusių tikslų ir kriterijų pateikti III priede, ir Susitariančiosios Šalys juos taiko bei apibrėžia viduje, o, tam tikrais atvejais, ir bendrai. 5. Susitariančiosios Šalys, siekdamos veiksmingai apriboti išmetamuosius teršalus jų jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, užtikrina būtinas išankstines sąlygas ir įgyvendinimą. Jos užtikrina, kad: (a) vietiniai išmetamųjų teršalų apribojimui skirti reglamentai ir jų nustatyti standartai būtų laipsniškai derinami su išmetamųjų teršalų apribojimu pagal šią Konvenciją; (b) nuotekų išleidimas be išimčių remiasi kompetentingų institucijų iš anksto ir ribotam laikui išduodamu leidimu; (c) reglamentai ir leidimai, susiję su prevencijos ir kontrolės priemonėmis naujose arba modernizuotose pramonės įmonėse, ypač kai kalbama apie pavojingas medžiagas, remiasi geriausiomis turimomis technologijomis ir įgyvendinami pirmiau už kitus; (d) už standartus griežtesnės nuostatos, o kai kuriais atvejais net draudimai, nustatomi tada, kai tai būtina dėl priimančiųjų vandenų ir jų ekosistemų pobūdžio, atsižvelgiant į straipsnio 4 dalį; (e) kompetentingos institucijos prižiūri, kad tarpvalstybinį poveikį galinti sukelti veikla būtų vykdoma atsižvelgiant į nustatytus leidimus ir nuostatas; (f) taikomas poveikio aplinkai vertinimas pagal virš valstybinius ir tarptautinius reglamentus arba kitos poveikio aplinkai analizės ir vertinimo procedūros; (g) planuodamos, licencijuodamos ir įgyvendindamos 3 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklos rūšis bei priemones, kompetentingos institucijos atsižvelgia į su vandeniui pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojų ir įveda prevencijos priemones bei nurodo elgesio taisykles, taikytinas įgyvendinant avarijos likvidavimo priemones. 8 straipsnis Išmetamųjų teršalų inventoriniai aprašai, veiksmų programos ir pažangos analizė 1. Susitariančiosios Šalys periodiškai atlieka Dunojaus upės nuotekų surinkimo rajono sutelktųjų ir pasklidųjų taršos šaltinių inventorinius aprašus, įskaitant prevencijos ir mažinimo priemones, kurios jau taikomos atitinkamų išmetimų atžvilgiu, ir faktinį tų priemonių veiksmingumą, tinkamai atsižvelgiant į 5 straipsnio 2 dalies a punktą. 2. Tuo pasiremdamos Susitariančiosios Šalys etapais nustato sąrašą tolesnių prevencijos ir mažinimo priemonių, kurias būtina taikyti palaipsniui ir tiek, kiek būtina, kad būtų įgyvendinti šios Konvencijos tikslai. 3. Išmetamųjų teršalų inventoriniai aprašai ir būtinų priemonių sąrašas sudaro bendrų veiksmų programų, kurias Susitariančiosios Šalys turi sukurti atsižvelgdamos į pagal skubumo bei veiksmingumo kriterijus nustatytus prioritetus, pagrindą. Šiomis veiksmų programomis pirmiausia siekiama sumažinti apkrovas teršalais ir teršalų koncentraciją tiek iš pramonės bei komunalinių sutelktųjų taršos šaltinių, tiek iš pasklidųjų taršos šaltinių. Jas inter alia sudaro prevencijos ir mažinimo priemonės, įskaitant laiko bei išlaidų įvertinimą. 4. Be to, Susitariančiosios Šalys stebi pažangą, padarytą įgyvendinant bendrų veiksmų programas, periodiškai parengdamos pažangos analizę. Šiose apžvalgose nurodomos tiek įgyvendintos apsaugos priemonės, tiek padaryta pažanga, susijusi su upių sąlygomis, remiantis faktiniu įvertinimu. 9 straipsnis Monitoringo programos Remdamosi savo vidaus veikla, Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja monitoringo ir vertinimo srityje. 1. Tam tikslui jos: – suderina arba padaro palyginamus savo monitoringo ir vertinimo būdus, taikomus (šalių) viduje, ypač upių kokybės, išmetamųjų teršalų kontrolės, potvynių prognozių ir vandens balanso srityse, siekdamos gauti palyginamus rezultatus, kuriuos būtų galima įtraukti į bendrą monitoringo ir vertinimo veiklą; – tobulina suderintas arba bendras monitoringo sistemas, naudodamos stacionarius arba mobilius matavimo prietaisus, ryšių ir duomenų perdavimo įrenginius; – nuodugniai rengia ir įgyvendina bendras programas, skirtas stebėti upės sąlygas Dunojaus nuotekų surinkimo rajone, susijusias su vandens kokybe ir kiekybe, nuosėdomis ir upės ekosistemomis, kaip pagrindiniais tarpvalstybinio poveikio, pavyzdžiui, tarpvalstybinės taršos ir upių režimo pokyčių, vandens balanso, potvynių ir ledų sangrūdų, vertinimo kriterijais; – tobulina bendrus arba suderintus nuotekų išleidimo monitoringo ir vertinimo metodus, įskaitant duomenų apdorojimą, vertinimą ir dokumentavimą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų apribojimą pagal konkrečias pramonės šakas (II priedas, 1 dalis); – parengia išsamius susijusių sutelktųjų šaltinių inventorinius aprašus, įskaitant išmetamus teršalus (išmetamųjų teršalų inventoriniai aprašai) ir įvertinimą vandens taršą iš pasklidųjų taršos šaltinių, atsižvelgdamos į II priedo 2 dalį; tikrina šiuos dokumentus pagal faktinę būklę. 2. Jos ypač turi susitarti dėl Dunojaus monitoringo vietų, upės kokybės charakteristikų ir taršos parametrų, kuriuos būtina reguliariai ir pakankamai dažnai vertinti, atsižvelgiant į ekologinį bei hidrologinį atitinkamo vandentakio pobūdį ir atitinkamam nuotekų surinkimo rajonui būdingiausius išmetamuosius teršalus. 3. Susitariančiosios Šalys, remdamosi suderinta metodologija, nustato vidaus vandenų balansą ir bendrą Dunojaus upės baseino vandens balansą. Kaip įvestį šiam tikslui Susitariančiosios Šalys pateikia atitinkamą kiekį jungiamųjų duomenų, kurie yra pakankamai palyginami taikant suderintą metodologiją. Toje pačioje duomenų bazėje gali būti sudaromi ir Dunojaus upės pagrindinių intakų vandens balansai. 4. Jos periodiškai vertina Dunojaus upės kokybės sąlygas ir pažangą, padarytą taikant priemones, kurių tikslas – tarpvalstybinio poveikio prevencija, kontrolė ir mažinimas. Rezultatai visuomenei bus pateikti atitinkamuose leidiniuose. 10 straipsnis Įsipareigojimas pranešti Susitariančiosios Šalys praneša Tarptautinei komisijai pagrindinius dalykus, kuriuos jai būtina žinoti, kad galėtų vykdyti savo užduotis. Šiuos pranešimus pirmiausia sudaro: (a) šioje Konvencijoje numatytos arba Komisijos reikalaujamos ataskaitos ir dokumentai; (b) informacija apie dvišalių ir daugiašalių susitarimų bei sutarčių, reglamentuojančių Dunojaus upės ir jos nuotekų surinkimo rajono vandenų apsaugą ir valdymą, dabartinį buvimą, sudarymą, pakeitimus arba nutraukimą, ar kita svarbi su šiais klausimais susijusi informacija; (c) informacija apie jų atitinkamus teisės aktus, potvarkius ir kitus bendruosius reglamentus, reglamentuojančius Dunojaus upės ir jos nuotekų surinkimo rajono vandenų apsaugą ir valdymą, ar kita svarbi su šiais klausimais susijusi informacija; (d) pranešimas apie į veiksmus orientuotų sprendimų įgyvendinimo vietiniame lygmenyje būdą, terminą ir finansines išlaidas ne vėliau kaip per tam tikrą sutartą laiką po to, kai Tarptautinė komisija priima sprendimą (pvz. rekomendacijos, programos ir priemonės) ; (e) kompetentingų institucijų, į kurias Tarptautinė komisija arba kitos Susitariančiosios Šalys kreipiasi bendradarbiavimo pagal šią Konvenciją klausimais, paskyrimas; (f) pranešimas apie planuotas veiklos rūšis, kurios dėl savo pobūdžio gali sukelti tarpvalstybinį poveikį. 11 straipsnis Konsultacijos 1. Susitariančiosios Šalys, jau anksčiau pasikeitusios informacija, vienos arba kelių Susitariančiųjų Šalių prašymu konsultuojasi apie 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas planuojamas veiklos rūšis, galinčias sukelti tarpvalstybinį poveikį, jei šiam keitimuisi informacija ir konsultacijoms dar netaikomas dvišalis ar kitoks tarptautinis bendradarbiavimas. Konsultacijos paprastai vyksta Tarptautinėje komisijoje, siekiant priimti sprendimą. 2. Prieš priimdamos sprendimą dėl planuojamos veiklos, kompetentingos institucijos (išskyrus gresiančio pavojaus atvejus) laukia konsultacijų rezultatų, nebent jos nebūtų pabaigtos ilgiausiai per vienerius metus nuo jų pradžios. 12 straipsnis Keitimasis informacija 1. Kaip nustatė Tarptautinė komisija, Susitariančiosios Šalys keičiasi pagrįstai turimais duomenimis, inter alia, šiais: (a) bendrosiomis Dunojaus upės nuotekų surinkimo rajono upinės aplinkos sąlygomis; (b) patirtimi, įgyta taikant ir naudojant geriausias turimas technologijas, ir tyrimų bei taikomosios veiklos rezultatais; (c) išmetamųjų teršalų ir monitoringo duomenimis; (d) taikomomis ir planuojamomis taikyti tarpvalstybinio poveikio prevencijos, kontrolės ir mažinimo priemonėmis; (e) nuotekų išleidimo reglamentais; (f) duomenimis apie avarijas, susijusias su vandeniui pavojingomis medžiagomis. 2. Siekdamos suderinti išmetamųjų teršalų ribas, Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija apie savo reglamentus. 3. Jei viena Susitariančioji Šalis paprašo kitos Susitariančiosios Šalies pateikti duomenis arba informaciją, kurios ši neturi, pastaroji stengiasi prašymą išpildyti, tačiau gali pareikalauti, kad prašančioji Šalis sumokėtų jai už tokių duomenų ar informacijos surinkimą, o tam tikrais atvejais ir už apdorojimą. 4. Kad ši Konvencija būtų įgyvendinta, Susitariančiosios Šalys sudaro sąlygas keitimuisi geriausiomis turimomis technologijomis, ypač skatindamos komercinį pasikeitimą turimomis technologijomis, tiesioginius gamybinius ryšius ir bendradarbiavimą, įskaitant bendras įmones, keitimąsi informacija ir patirtimi ir techninės pagalbos suteikimą. Be to, Susitariančiosios Šalys vykdo bendras mokymo programas ir organizuoja atitinkamus seminarus bei susitikimus. 5. Šios Konvencijos nuostatos nedaro poveikio Susitariančiųjų Šalių teisėms ar įsipareigojimams, numatytiems šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose arba pripažintiems teisinėje praktikoje ir kylantiems iš taikytinų tarptautinių reglamentų, skirtų apsaugoti informaciją, susijusią su asmens duomenimis, intelektine nuosavybe, įskaitant gamybines ir komercines paslaptis, arba nacionaliniu saugumu. 6. Jei Šalis vis dėlto nusprendžia suteikti šią saugomą informaciją kitai Šaliai, tokią saugomą informaciją gaunančioji Šalis atsižvelgia į gautos informacijos slaptumą ir sąlygas, kuriomis ji suteikiama, ir naudoja ją tik tiems tikslams, kuriems ji buvo suteikta. 13 straipsnis Suteiktos informacijos apsauga Kadangi pagal šią Konvenciją gamybinės ar komercinės paslaptys arba kiti slapti informacijos elementai perduodami laikantis šalies teisės aktų, informaciją gaunančios Susitariančiosios Šalys laikosi šios informacijos slaptumo ir nenaudoja jos jokiems kitiems tikslams, išskyrus numatytus šioje Konvencijoje, neskelbia spaudoje ir neperduoda trečiosioms šalims. Jei Susitariančioji Šalis neįstengia laikytis minėto įsipareigojimo saugoti jai perduotos informacijos slaptumą, apie tai ji nedelsdama praneša informaciją perdavusiai Susitariančiajai Šaliai ir gautą informaciją grąžina. Asmens duomenys Susitariančiosioms Šalims grąžinami laikantis perduodančios Šalies teisės aktų. Gavėjas asmens duomenis naudoja tik tam tikslui ir tomis sąlygomis, kuriuos nurodo perduodančioji pusė. 14 straipsnis Visuomenei skirta informacija 1. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos kiekvienam fiziniam arba juridiniam asmeniui, šiam pagrįstai pareikalavus, kuo greičiau pateiktų informaciją apie Dunojaus baseino upinės aplinkos būklę arba kokybę, neprašydamos pagrįsti minėto prašymo, tačiau imdamos pagrįstą mokestį. 2. Visuomeninių institucijų turima šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti pateikta raštu, vizualiai, žodžiu arba duomenų bazėje. 3. Šio straipsnio nuostatos nedaro poveikio Susitariančiųjų Šalių teisei, nulemtai jų nacionalinės teisinės sistemos ir taikytinų tarptautinių reglamentų, nepatenkinti prašymo suteikti minėtą informaciją, jei tai turėtų įtakos: (a) valdžios institucijų veiklos, tarptautinių santykių ir valstybės gynybos slaptumui; (b) visuomenės saugumui; (c) klausimams, kurie yra ar buvo sub judice arba dar nagrinėjami, įskaitant drausminį tyrimą, arba kurie yra parengiamųjų teismo procesų objektas; (d) komerciniam bei gamybiniam slaptumui ir intelektinei nuosavybei; (e) asmens duomenų ir/arba bylų slaptumui; (f) trečiosios šalies pateiktai medžiagai, kai ta trečioji šalis nėra teisiškai įsipareigojusi tai daryti; (g) medžiagai, kurios paskelbimas padarytų žalą aplinkai, su kuria ta medžiaga susijusi. 4. Valstybinė institucija kuo skubiau reaguoja į prašančiojo asmens prašymą. Atsisakymo suteikti prašomą informaciją motyvai pateikiami raštu. 15 straipsnis Tyrimai ir taikomoji veikla 1. Prisidėdamos prie šios Konvencijos tikslų, Susitariančiosios Šalys kuria papildomas arba bendras tyrimų bei taikomosios veiklos programas ir, laikydamosi Tarptautinės komisijos reglamentuojamos tvarkos, Komisijai perduoda: (a) šių papildomų, bendrų arba kitų panašių tyrimų rezultatus, prieinamus valdžios institucijoms; (b) atitinkamas kitų mokslo ir technikos tyrimų programų dalis. 2. Tai darydamos Susitariančiosios Šalys atsižvelgia į atitinkamų tarptautinių organizacijų ir agentūrų šioje srityje vykdomą arba remiamą darbą. 16 straipsnis Ryšių, perspėjimo ir pavojaus skelbimo sistemos, avarijos likvidavimo priemonių planas 1. Susitariančiosios Šalys numato visame baseine taikomas suderintas arba bendras ryšių, perspėjimo ir pavojaus skelbimo sistemas, kiek jos būtinos, kad papildytų abiejų Šalių sukurtas ir eksploatuojamas sistemas. Jos konsultuojasi dėl vidaus ryšių, perspėjimo bei pavojaus skelbimo sistemų ir avarijos likvidavimo planų derinimo būdų bei priemonių. 2. Susitariančiosios Šalys Tarptautinėje komisijoje informuoja viena kitą apie kompetentingas institucijas ar ryšių centrus, šiems tikslams paskirtus avarijų atvejams, pavyzdžiui, atsitiktinės taršos, kitų kritinių vandens sąlygų, potvynių ir ledų sangrūdų. Kompetentingos institucijos atitinkamai bendradarbiauja kurdamos bendrus avarijos likvidavimo priemonių planus, o tam tikrais atvejais ir papildančius jau esamus abipusius planus. 3. Jei kompetentinga institucija nustato staigų pavojingų medžiagų kiekio padidėjimą Dunojaus upėje ar jos nuotekų surinkimo rajono vandenyse arba gauna pranešimą apie nelaimę ar avariją, galinčią smarkiai paveikti Dunojaus vandens kokybę ir turėti poveikio pasroviui išsidėsčiusioms Dunojaus baseino valstybėms, Komisijos nustatyta tvarka ji nedelsdama apie tai praneša Tarptautinės komisijos paskirtiems ryšių centrams. 4. Siekdama kontroliuoti ir sumažinti potvynių, įskaitant ledų sangrūdas, pavojų, apie potvynių atsiradimą, nuotėkį ir prognozuojamas ledų sangrūdas kompetentinga institucija nedelsdama informuoja pasroviui išsidėsčiusias Dunojaus valstybes, kurioms potvyniai gali turėti poveikio, ir Tarptautinę komisiją. 17 straipsnis Savitarpio pagalba 1. Siekdamos sustiprinti bendradarbiavimą ir palengvinti šios Konvencijos nulemtų įsipareigojimų laikymąsi, ypač susidarius kritinėms upinėms sąlygoms, Susitariančiosios Šalys kitų Susitariančiųjų Šalių prašymu teikia savitarpio pagalbą. 2. Tarptautinė komisija parengia detalias savitarpio pagalbos teikimo procedūras, susijusias, inter alia, su šiais klausimais: (a) vadovavimu pagalbos teikimui, jo kontrole, koordinavimu ir priežiūra; (b) vietinėmis priemonėmis ir paslaugomis, už kurias turi atlyginti pagalbos prašanti Susitariančioji Šalis, tam tikrais atvejais įskaitant pasienio formalumų supaprastinimą; (c) susitarimais dėl nuostolių atlyginimo pagalbą teikiančiai Susitariančiajai Šaliai ir/arba jos personalui bei, tam tikrais atvejais, tranzito per trečiosios Susitariančiosios Šalies teritoriją; (d) išlaidų, susijusių su pagalbos teikimo paslaugomis, atlyginimo būdais. III DALIS TARPTAUTINĖ KOMISIJA 18 straipsnis Sukūrimas, uždaviniai ir kompetencija 1. Siekiant įgyvendinti šios Konvencijos tikslus ir nuostatas, sudaroma Tarptautinė komisija Dunojaus upei apsaugoti (šioje Konvencijoje – Tarptautinė komisija). Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja Tarptautinėje komisijoje. Kad Susitariančiosioms Šalims būtų lengviau įgyvendinti 1 – 18 straipsniuose numatytus įpareigojimus, Tarptautinė komisija parengia joms skirtus išsamius pasiūlymus ir rekomendacijas. 2. Tarptautinės komisijos struktūra, procedūros ir kompetencija išsamiai nustatytos šios Konvencijos IV priede, kuris sudaro Komisijos statutą. 3. Be tų reikalų, kuriuos aiškiai pavesta atlikti Tarptautinei komisijai, ji turi teisę spręsti visus kitus klausimus, kuriuos spręsti Komisiją įpareigoja Susitariančiosios Šalys, remdamosi šios Konvencijos 3 straipsniu. 4. Tarptautinės komisijos priimtus sprendimus padeda įgyvendinti Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimai informuoti Komisiją pagal 10 straipsnį ir šios Konvencijos nuostatos, susijusios su nacionaline baze ir daugiašalio bendradarbiavimo įgyvendinimu. 5. Tarptautinė komisija išnagrinėja patirtį, įgytą įgyvendinant šią Konvenciją, ir tinkamai pateikia Susitariančiosioms Šalims pasiūlymus dėl šios Konvencijos pakeitimų arba papildymų arba parengia bazę tolesnių reglamentų, skirtų Dunojaus upės ir jos nuotekų surinkimo rajono vandenų apsaugai ir valdymui, rengimui. 6. Tarptautinė komisija apsisprendžia dėl bendradarbiavimo su tarptautinėmis ir nacionalinėmis organizacijomis arba kitomis institucijomis, kurios užsiima ar domisi Dunojaus upės ir jos nuotekų surinkimo rajono vandenų apsauga ir valdymu arba bendraisiais vandenų apsaugos ir valdymo klausimais. Šio bendradarbiavimo tikslas – sustiprinti koordinavimą ir vengti dubliavimosi. 19 straipsnis Bukarešto deklaracijos perkėlimas Darbus, kuriuos, remdamosi 1985 m. gruodžio 13 d. pasirašyta Deklaracija dėl Dunojaus baseino valstybių bendradarbiavimo sprendžiant Dunojaus vandenų valdymo problemas, ypač siekiant apsaugoti Dunojaus upę nuo teršalų (Bukarešto deklaracija), atlieka Susitariančiosios Šalys, darbo grupės vandens kokybei tirti, informuoti apie potvynius ir prognozuoti vandens balansą perkelia į šią Konvenciją. IV dalis PROCEDŪRINIAI IR BAIGIAMIEJI STRAIPSNIAI 20 straipsnis Priedų galiojimas Remiantis 23 straipsniu I – V priedai yra neatskiriama šios Konvencijos dalis. 21 straipsnis Esami ir papildomi susitarimai Susitariančiosios Šalys, remdamosi lygybės ir abipusiškumo principais, derina esamus dvišalius, daugiašalius arba kitus susitarimus ir, tam tikrais atvejais, pašalina tai, kas prieštarauja pagrindiniams šios Konvencijos principams, bei sudaro papildomus ar kitus susitarimus. 22 straipsnis Šalių konferencija 1. Susitariančiosios Šalys susirenka Tarptautinei komisijai rekomendavus. 2. Šiuose posėdžiuose Susitariančiosios Šalys, remdamosi Tarptautinės komisijos pranešimu, pirmiausia išnagrinėja strategijos klausimus, susijusius su šios Konvencijos įgyvendinimu, ir patvirtina atitinkamas rekomendacijas bei priima sprendimus. 3. Susitariančioji Šalis, kurios delegacijos vadovas veikia kaip Tarptautinės komisijos pirmininkas, taip pat pirmininkauja ir šiuose posėdžiuose. 4. Šalių konferencija turi teisę patvirtinti rekomendacijas arba sprendimus, jei reguliariu kvietimu joje dalyvauja ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų Susitariančiųjų Šalių. Jei šioje Konvencijoje nenurodyta kitaip, Šalių konferencija deda visas pastangas, kad bendrai pasiektų susitarimą. Jei susitarti nepavyksta, pirmininkaujantis pareiškia, kad išsemtos visos savitarpio susitarimo galimybės. Po tokio paskelbimo rekomendacija arba sprendimas priimami keturių penktadalių balsavime dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma. 5. Sprendimas tampa privalomu pirmąją vienuoliktojo mėnesio po jo priėmimo dieną visoms už jį balsavusioms Susitariančiosioms Šalims, per tą laiką vykdančiajam sekretoriui raštu nepranešusioms apie tai, jog negali priimti šio sprendimo. Tačiau minėtą pranešimą galima bet kada atšaukti; atšaukimas įsigalioja, kai jį gauna vykdantysis sekretorius. Toks sprendimas tampa privalomu visoms kitoms Susitariančiosioms Šalims, vykdančiajam sekretoriui raštu pranešusioms, jog jos gali priimti sprendimą nuo pranešimo gavimo dienos arba nuo pirmosios vienuoliktojo mėnesio po jo priėmimo dienos, jei ši data vėlesnė. 6. Tačiau jeigu rekomendacija arba sprendimas susiję su finansais, jie priimami tik visuotino sutarimo pagrindu. 23 straipsnis Konvencijos pakeitimai Konvencija iš dalies keičiama taip: 1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali pasiūlyti šios Konvencijos pakeitimą. Pasiūlyto pakeitimo tekstas kartu su pasiūlymu sušaukti Šalių konferenciją per depozitarą perduodamas Susitariančiosioms Šalims rašytine forma. 2. Jei pasiūlymą sušaukti Šalių konferenciją remia ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Susitariančiųjų Šalių, depozitaras Šalių konferenciją sušaukia per šešis mėnesius Tarptautinės komisijos būstinėje. 3. Pakeitimas Susitariančiųjų Šalių konferencijoje priimamas bendro sutarimo pagrindu. 4. Vyriausybė depozitarė priimtą pakeitimą pateikia Susitariančiosioms Šalims ratifikuoti, priimti arba patvirtinti. Apie pakeitimo ratifikavimą, priėmimą arba patvirtinimą raštu pranešama vyriausybei depozitarei. 5. Pakeitimas įsigalioja toms Susitariančiosioms Šalims, kurios jį ratifikavo, priėmė arba patvirtino praėjus 30 dienų nuo tos, kurią vyriausybė depozitarė gavo pranešimą apie tai, kad jį ratifikavo, priėmė arba patvirtino ne mažiau kaip keturi penktadaliai Susitariančiųjų Šalių. Po to pakeitimas įsigalioja visoms kitoms Susitariančiosioms Šalims – 30 dieną nuo tos, kurią kiekviena Susitariančioji Šalis deponavo savo dokumentą, ratifikuojantį, priimantį arba patvirtinantį pakeitimą. 6. I, II ir III priedų pakeitimus gali padaryti Tarptautinė komisija remdamasi savo statuto 5 straipsniu. 24 straipsnis Ginčų sprendimas 1. Jei dvi arba daugiau Susitariančiųjų Šalių tarpusavyje nesutaria dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo, šį ginčą jos siekia išspręsti derybų arba kuriuo nors kitu ginčo šalims priimtinu ginčų sprendimo keliu, prireikus padedant Tarptautinei komisijai. 2. (a) Jeigu ginčo šalys negali išspręsti ginčo taip, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, per priimtiną laiką, bet ne daugiau kaip per 12 mėnesių nuo tos dienos, kai ginčo šalis pranešė apie ginčą Tarptautinei komisijai, ginčas pateikiamas svarstyti, kad toliau nurodytais taikiais būdais būtų priimtas privalomas sprendimas: – Tarptautiniame Teisingumo Teisme, – taikant Konvencijos V priede nurodytą arbitražo procedūrą. (b) Susitariančioji Šalis, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama šią Konvenciją ar prie jos prisijungdama arba kada nors vėliau gali raštu depozitarui pareikšti, kad ji sutinka, jog pagal šio straipsnio 1 dalį neišspręstas ginčas būtų sprendžiamas taikant vieną arba abu šios dalies a papunktyje nurodytus ginčų sprendimo būdus; (c) jeigu ginčo šalys pritaria abiem šios dalies a papunktyje nurodytiems ginčų sprendimo būdams, ginčas perduodamas svarstyti Tarptautiniam Teisingumo Teismui, nebent šalys susitartų kitaip; (d) jei ginčo šalys nepritaria tam pačiam šios dalies a papunktyje nurodytam ginčų sprendimo būdui, ginčas perduodamas arbitražui; (e) Susitariančioji Šalis, kuri nepadarė šios dalies b papunktyje nurodyto pareiškimo arba kurios pareiškimas jau nebegalioja, laikoma pritarusia arbitražui. 25 straipsnis Pasirašymas Ši Konvencija teikiama pasirašyti Dunojaus baseino valstybėms, turinčioms visas teises ir privilegijas būti Jungtinių Tautų narėmis remiantis JT Chartija, taip pat Europos bendrijai ir bet kuriai kitai regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuriai tokios valstybės, kaip jų narės, 1994 m. birželio 29 d. Sofijoje perdavė teisę spręsti klausimus, kurie yra šios Konvencijoje reguliavimo sritis. 26 straipsnis Ratifikavimas, priėmimas arba patvirtinimas Ši Konvencija ratifikuojama, priimama arba tvirtinama. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Rumunijos Vyriausybei, kuri veikia kaip šios Konvencijos depozitarė. 27 straipsnis Įsigaliojimas Ši Konvencija įsigalioja 90 - tą dieną nuo devintojo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimo. Kiekvienai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai, šią Konvenciją ratifikuojančiai, priimančiai, patvirtinančiai arba prie jos prisijungiančiai jau deponavus devintąjį ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą, Konvencija įsigalioja 90-tą dieną nuo tos dienos, kurią ta valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija deponavo savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą. 28 straipsnis Prisijungimas, dalyvavimas 1. Šios Konvencijos 25 straipsnyje nurodyta valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, nepasirašiusi šios Konvencijos, gali prie jos prisijungti. Prisijungimo dokumentas deponuojamas depozitarei. 2. Susitariančiosios Šalys gali vieningai pakviesti bet kurią kitą valstybę arba regioninę ekonominės integracijos organizaciją prisijungti prie šios Konvencijos arba dalyvauti joje konsultantės statusu. 29 straipsnis Pasitraukimas Praėjus penkeriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo konkrečiai Šaliai dienos, ta Šalis gali bet kada iš Konvencijos pasitraukti apie tai raštu pranešusi depozitarei. Šis pasitraukimas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią depozitarė gavo minėtą pranešimą. 30 straipsnis Depozitarės funkcijos Vyriausybė depozitarė atlieka šios Konvencijos depozitarės funkcijas, o pirmiausia ji informuoja Susitariančiąsias Šalis apie: (a) ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentų deponavimą, pasitraukimą iš Konvencijos arba perduoda visą kitą šioje Konvencijoje numatytą informaciją, pareiškimus ir dokumentus; (b) šios Konvencijos įsigaliojimo datą. 31 straipsnis Autentiški tekstai, depozitaras Šios Konvencijos originalus egzempliorius, kurio tekstai anglų ir vokiečių kalbomis yra autentiški, deponuojamas Rumunijos Vyriausybei, kuri Susitariančiosioms Šalims išsiunčia patvirtintas [šios Konvencijos] kopijas. Tai patvirtindami, toliau nurodyti savo vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją dėl bendradarbiavimo siekiant apsaugoti ir subalansuotai naudoti Dunojaus upę (Konvencija dėl Dunojaus apsaugos). Priimta 1994 m. birželio 29 d. Sofijoje. I PRIEDAS I DALIS Geriausios turimos technologijos 1. Kalbant apie geriausias turimas technologijas akcentuojamas beatliekės technologijos, jei tokia yra, naudojimas. 2. Sąvoka „geriausia turima technologija“ reiškia naujausius pasiekimus tobulinant procesus, įrenginius arba eksploatavimo metodus, įrodžiusius savo, kaip konkrečios priemonės, praktinį tinkamumą ribojant nuotekas, išmetimus ir atliekas. Nustatant, ar procesai, įrenginiai ar eksploatavimo metodai yra geriausia turima technologija apskritai arba kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiama į: (a) palyginamuosius procesus, įrenginius arba eksploatavimo metodus, sėkmingai išbandytus pastaruoju metu; (b) technikos pažangą ir mokslo žinių bei problemų suvokimo pokyčius; (c) tokios technologijos ekonominį pagrįstumą; (d) laiko sąnaudas įrenginiams sumontuoti tiek naujose, tiek ir veikiančiose įmonėse; (e) atitinkamų išmetimų bei nuotekų pobūdį ir kiekį. 3. Taigi tai, kas „geriausia turima technologija“ yra konkrečiam procesui, ilgainiui keisis atsižvelgiant į technikos pažangą, ekonominius bei socialinius veiksnius ir kintant mokslo žinioms bei problemų suvokimui. 4. Jei išmetimų ir nuotekų sumažinimas taikant geriausias turimas technologijas neduoda ekologiniu požiūriu priimtinų rezultatų, reikia taikyti papildomas priemones. 5. Sąvoka „technologijos“ apima ir naudojamą technologiją, ir tai, kaip suprojektuotas, pastatytas, eksploatuojamas ir išmontuojamas įrenginys. 2 DALIS Geriausia ekologinė praktika 1. Geriausia ekologinė praktika reiškia sektorinių aplinkos apsaugos kontrolės būdų ir priemonių tinkamiausio derinio taikymą. 2. Nustatant, kokių priemonių derinys sudaro geriausią ekologinę praktiką apskritai arba kiekvienu konkrečiu atveju, visų pirma reikėtų atsižvelgti į: – atsargumo principą, – produkto ir jo gamybos, vartojimo bei galutinio pašalinimo keliamą ekologinį pavojų (atsakingumo principas), – pakeitimą mažiau taršiomis veiklos rūšimis arba medžiagomis ir taupiais ištekliais, įskaitant energiją (minimizavimo principas), – naudojimo mastą; – galimą pakaitinių medžiagų arba veiklos rūšių naudą arba žalą aplinkai, – mokslo žinių ir problemų suvokimo tobulėjimą bei pokyčius, – įgyvendinimo terminus, – socialinius ir ekonominius aspektus. 3. Taigi geriausia ekologinė praktika konkrečiam taršos šaltiniui ilgainiui keisis atsižvelgiant į technikos pažangą, ekonominius bei socialinius veiksnius ir kintant mokslo žinioms bei problemų suvokimui. 4. Jei poveikio aplinkai sumažinimas taikant geriausią ekologinę praktiką neduoda ekologiniu požiūriu priimtinų rezultatų, reikia taikyti papildomas priemones ir iš naujo apibrėžti geriausią ekologinę praktiką. ______________ II PRIEDAS PRAMONĖS SEKTORIAI IR PAVOJINGOS MEDŽIAGOS 1 DALIS Pramonės sektorių ir pramonės šakų sąrašas 1. Šilumos gamybos, energetikos ir kasybos pramonės sektoriai: (a) kaminų dujų, ištraukto oro, šlako, kondensato iš kurą deginančių įrenginių valymas; (b) aušinimo sistemos; (c) anglies paruošimas, rūdos paruošimas; (d) anglies pagerinimas ir anglies šalutinių produktų regeneravimas, briketavimas; (e) sumedėjusio lignito, aktyvuotos anglies, suodžių gamyba. 2. Statybos pramonė, statybinių medžiagų, stiklo ir keramikos sektorius: (a) pluoštinio cemento ir pluoštinio cemento produktų gamyba; (b) stiklo, stiklo pluošto, mineralinio pluošto gamyba; (c) keramikos gaminių gamyba. 3. Metalo sektorius: (a) metalo išdirbimas ir apdorojimas: galvanizavimo cechai, beicavimo įmonės, anodinio oksidavimo įmonės, poliravimo įmonės, karšto galvanizavimo įmonės, grūdinimo cechai, spausdintinių plokščių gamyba, baterijų gamyba, darbai su emaliu, mechaninės dirbtuvės, skaidrių poliravimo cechai; (b) geležies ir plieno gamyba, įskaitant liejyklas; (c) spalvotųjų metalų gamyba, įskaitant liejyklas; (d) geležies lydinių gamyba. 4. Neorganinės chemijos sektorius: (a) pagrindinių cheminių medžiagų gamyba; (b) mineralinių rūgščių, bazių, druskų gamyba; (c) šarmų, (pelenų) šarmų ir chloro gamyba taikant šarminių metalų chloridų elektrolizę; (d) mineralinių trąšų (išskyrus potašo trąšas), fosforo rūgšties druskų, pašarams skirtų fosfatų gamyba; (e) natrio karbonato gamyba; (f) korundo gamyba; (g) neorganinių pigmentų, mineralinių pigmentų gamyba; (h) puslaidininkių, rektifikatorių, fotoelementų gamyba; (i) sprogmenų gamyba, įskaitant pirotechniką; (j) didelio dispersiškumo oksidų gamyba; (k) bario junginių gamyba. 5. Organinės chemijos sektorius: (a) pagrindinių cheminių medžiagų gamyba; (b) pigmentų, dažų gamyba; (c) dirbtinių pluoštų gamyba ir perdirbimas; (d) plastmasės, gumos, kaučiuko gamyba ir perdirbimas; (e) organinių halogenų junginių gamyba; (f) organinių sprogstamųjų medžiagų, kieto kuro gamyba; (g) odos, popieriaus ir tekstilės gamyboje naudojamų pagalbinių medžiagų gamyba; (h) vaistų gamyba; (i) biocidų gamyba; (j) plovimo ir valymo medžiagoms gaminti skirtų žaliavų gamyba; (k) kosmetikos gamyba; (l) želatinos, mezdros (poodinių) klijų, klijuoklių gamyba. 6. naftos ir sintetinių alyvų sektoriai: (a) naftos perdirbimas, naftos produktų gamyba ir perdirbimas, angliavandenilių gamyba; (b) naftos išgavimas iš naftos ir vandens mišinių, demulsifikavimo gamyklos, naudotos alyvos regeneravimas ir apdorojimas; (c) sintetinių alyvų gamyba. 7. Tipografijos, reproshop (didelio formato spalvotų darbų reprodukavimas), paviršiaus apdorojimo ir plastikinių lakštų gamybos sektoriai ir kiti dervų bei plastmasių perdirbimo būdai (a) spausdinimo ir grafikos produktų gamyba, reproshops; (b) spausdinimo laboratorijos ir fotolaboratorijos; (c) folijų ir vaizdo bei garso nešėjų gamyba; (d) padengtų ir impregnuotų medžiagų gamyba. 8. Medienos, celiuliozės ir popieriaus sektoriai: (a) celiuliozės, popieriaus ir kartono gamyba; (b) medienos plaušo plokščių gamyba ir padengimas. 9. Tekstilės, odos ir kailių sektorius: (a) tekstilės gamyba, tekstilės apdaila; (b) odos gamyba, odos apdaila, odos pakaitalų gamyba, kailių apdaila; (c) sausas valymas, skalbyklos, poliravimo audinių nuplovimas, vilnonių medžiagų nuplovimas. 10. Kiti sektoriai: (a) atliekų perdirbimas, apdorojimas, laikymas, pakrovimas, iškrovimas ir saugojimas: chemikalų laikymas, pakrovimas, iškrovimas ir perkėlimas; (b) medicininiai ir moksliniai tyrimai bei taikomoji veikla, ligoninės, gydytojų kabinetai, radiologijos institutai, laboratorijos, tyrimams skirtos patalpos; (c) pramoninio valymo operacijos, pramoninių konteinerių valymas; (d) transporto priemonių dirbtuvės, transporto priemonių plovimo įrenginiai; (e) vandens apdorojimas; (f) dažymas ir lakavimas; (g) augalų ir gyvūnų ekstraktų gamyba ir perdirbimas; (h) mikroorganizmų ir virusų gamyba ir perdirbimas in vitro rekombinuotomis nukleino rūgštimis; (i) pramonės sektoriai, kuriuose naudojamos radioaktyvios medžiagos (branduolinė pramonė). 2 DALIS Pavojingų medžiagų ir medžiagų grupių orientacinis sąrašas A. Prioritetinės medžiagų grupės (a) sunkieji metalai ir jų junginiai; (b) organinių halogenų junginiai; (c) fosforo ir alavo organiniai junginiai; (d) augalų apsaugos priemonės, pesticidai (fungicidai, herbicidai, insekticidai, algicidai) ir chemikalai, skirti medienos, celiuliozės, popieriaus, kailių, tekstilės ir t.t. išsaugojimui; (e) alyvos ir kiti naftos kilmės angliavandeniliai; (f) kiti organiniai junginiai, ypač pavojingi akvatorijai; (g) neorganiniai azoto ir fosforo junginiai; (h) radioaktyviosios medžiagos, įskaitant atliekas. B. Pavienės  pavojingos medžiagos Kadangi tam tikras grupes sudarančių kenksmingų medžiagų pavojingumo laipsnis labai skirtingas, būtina akcentuoti kai kurias atskiras medžiagas, kurios faktiškai gali būti prioritetinės: Medžiagos CAS numeris 1. Gyvsidabris 7439976 2. Kadmis 7440439 3. Varis 7440508 4. Cinkas n.a. 5. Švinas 7439921 6. Arsenas 7440382 7. Chromas n.a. 8. Nikelis 7440020 9. Boras n.a. 10. Kobaltas n.a. 11. Selenas 7782492 12. Sidabras n.a. 13 Drinai (aldrinas, dieldrinas, endrinas ir izodrinas) – 14. HCH (heksachlorcikloheksanai) 608731 15. DDT 50293 16. Pentachlorfenolis 87865 17. Heksachlorbenzenas 118741 18. Heksachlorbutadienas 87683 19. Anglies tetrachloridas 56235 20. Chloroformas 67663 21. Trifluralinas 1582098 22. Endosulfanas 115297 23. Simazinas 122349 24. Atrazinas 1912249 25. Tributilalavo junginiai – 26. Trifenilalavo junginiai – 27. Etilazinfosas 2642719 28. Metilazinfosas 86500 29. Fenitrotionas 122145 30. Fentionas 55389 31. Malationas 121755 32. Parationas 56382 33. Metilparationas 298000 34. Dichlorvosas 62737 35. Trichloretilenas 79016 36. Tetrachloretilenas 127184 37. Trichlorbenzenas – 38. Dichloretanas 107062 39. Trichloretanas 71556 40. Dioksinai n.a. Medžiagos CAS numeris 1. Gyvsidabris 7439976 2. Kadmis 7440439 3. Varis 7440508 4. Cinkas n.a. 5. Švinas 7439921 6. Arsenas 7440382 7. Chromas n.a. 8. Nikelis 7440020 9. Boras n.a. 10. Kobaltas n.a. 11. Selenas 7782492 12. Sidabras n.a. 13 Drinai (aldrinas, dieldrinas, endrinas ir izodrinas) – 14. HCH (heksachlorcikloheksanai) 608731 15. DDT 50293 16. Pentachlorfenolis 87865 17. Heksachlorbenzenas 118741 18. Heksachlorbutadienas 87683 19. Anglies tetrachloridas 56235 20. Chloroformas 67663 21. Trifluralinas 1582098 22. Endosulfanas 115297 23. Simazinas 122349 24. Atrazinas 1912249 25. Tributilalavo junginiai – 26. Trifenilalavo junginiai – 27. Etilazinfosas 2642719 28. Metilazinfosas 86500 29. Fenitrotionas 122145 30. Fentionas 55389 31. Malationas 121755 32. Parationas 56382 33. Metilparationas 298000 34. Dichlorvosas 62737 35. Trichloretilenas 79016 36. Tetrachloretilenas 127184 37. Trichlorbenzenas – 38. Dichloretanas 107062 39. Trichloretanas 71556 40. Dioksinai n.a. Medžiagos CAS numeris 1. Gyvsidabris 7439976 2. Kadmis 7440439 3. Varis 7440508 4. Cinkas n.a. 5. Švinas 7439921 6. Arsenas 7440382 7. Chromas n.a. 8. Nikelis 7440020 9. Boras n.a. 10. Kobaltas n.a. 11. Selenas 7782492 12. Sidabras n.a. 13 Drinai (aldrinas, dieldrinas, endrinas ir izodrinas) – 14. HCH (heksachlorcikloheksanai) 608731 15. DDT 50293 16. Pentachlorfenolis 87865 17. Heksachlorbenzenas 118741 18. Heksachlorbutadienas 87683 19. Anglies tetrachloridas 56235 20. Chloroformas 67663 21. Trifluralinas 1582098 22. Endosulfanas 115297 23. Simazinas 122349 24. Atrazinas 1912249 25. Tributilalavo junginiai – 26. Trifenilalavo junginiai – 27. Etilazinfosas 2642719 28. Metilazinfosas 86500 29. Fenitrotionas 122145 30. Fentionas 55389 31. Malationas 121755 32. Parationas 56382 33. Metilparationas 298000 34. Dichlorvosas 62737 35. Trichloretilenas 79016 36. Tetrachloretilenas 127184 37. Trichlorbenzenas – 38. Dichloretanas 107062 39. Trichloretanas 71556 40. Dioksinai n.a. Medžiagos CAS numeris 1. Gyvsidabris 7439976 2. Kadmis 7440439 3. Varis 7440508 4. Cinkas n.a. 5. Švinas 7439921 6. Arsenas 7440382 7. Chromas n.a. 8. Nikelis 7440020 9. Boras n.a. 10. Kobaltas n.a. 11. Selenas 7782492 12. Sidabras n.a. 13 Drinai (aldrinas, dieldrinas, endrinas ir izodrinas) – 14. HCH (heksachlorcikloheksanai) 608731 15. DDT 50293 16. Pentachlorfenolis 87865 17. Heksachlorbenzenas 118741 18. Heksachlorbutadienas 87683 19. Anglies tetrachloridas 56235 20. Chloroformas 67663 21. Trifluralinas 1582098 22. Endosulfanas 115297 23. Simazinas 122349 24. Atrazinas 1912249 25. Tributilalavo junginiai – 26. Trifenilalavo junginiai – 27. Etilazinfosas 2642719 28. Metilazinfosas 86500 29. Fenitrotionas 122145 30. Fentionas 55389 31. Malationas 121755 32. Parationas 56382 33. Metilparationas 298000 34. Dichlorvosas 62737 35. Trichloretilenas 79016 36. Tetrachloretilenas 127184 37. Trichlorbenzenas – 38. Dichloretanas 107062 39. Trichloretanas 71556 40. Dioksinai n.a. Medžiagos CAS numeris 1. Gyvsidabris 7439976 2. Kadmis 7440439 3. Varis 7440508 4. Cinkas n.a. 5. Švinas 7439921 6. Arsenas 7440382 7. Chromas n.a. 8. Nikelis 7440020 9. Boras n.a. 10. Kobaltas n.a. 11. Selenas 7782492 12. Sidabras n.a. 13 Drinai (aldrinas, dieldrinas, endrinas ir izodrinas) – 14. HCH (heksachlorcikloheksanai) 608731 15. DDT 50293 16. Pentachlorfenolis 87865 17. Heksachlorbenzenas 118741 18. Heksachlorbutadienas 87683 19. Anglies tetrachloridas 56235 20. Chloroformas 67663 21. Trifluralinas 1582098 22. Endosulfanas 115297 23. Simazinas 122349 24. Atrazinas 1912249 25. Tributilalavo junginiai – 26. Trifenilalavo junginiai – 27. Etilazinfosas 2642719 28. Metilazinfosas 86500 29. Fenitrotionas 122145 30. Fentionas 55389 31. Malationas 121755 32. Parationas 56382 33. Metilparationas 298000 34. Dichlorvosas 62737 35. Trichloretilenas 79016 36. Tetrachloretilenas 127184 37. Trichlorbenzenas – 38. Dichloretanas 107062 39. Trichloretanas 71556 40. Dioksinai n.a. Medžiagos CAS numeris 1. Gyvsidabris 7439976 2. Kadmis 7440439 3. Varis 7440508 4. Cinkas n.a. 5. Švinas 7439921 6. Arsenas 7440382 7. Chromas n.a. 8. Nikelis 7440020 9. Boras n.a. 10. Kobaltas n.a. 11. Selenas 7782492 12. Sidabras n.a. 13 Drinai (aldrinas, dieldrinas, endrinas ir izodrinas) – 14. HCH (heksachlorcikloheksanai) 608731 15. DDT 50293 16. Pentachlorfenolis 87865 17. Heksachlorbenzenas 118741 18. Heksachlorbutadienas 87683 19. Anglies tetrachloridas 56235 20. Chloroformas 67663 21. Trifluralinas 1582098 22. Endosulfanas 115297 23. Simazinas 122349 24. Atrazinas 1912249 25. Tributilalavo junginiai – 26. Trifenilalavo junginiai – 27. Etilazinfosas 2642719 28. Metilazinfosas 86500 29. Fenitrotionas 122145 30. Fentionas 55389 31. Malationas 121755 32. Parationas 56382 33. Metilparationas 298000 34. Dichlorvosas 62737 35. Trichloretilenas 79016 36. Tetrachloretilenas 127184 37. Trichlorbenzenas – 38. Dichloretanas 107062 39. Trichloretanas 71556 40. Dioksinai n.a. Medžiagos CAS numeris 1. Gyvsidabris 7439976 2. Kadmis 7440439 3. Varis 7440508 4. Cinkas n.a. 5. Švinas 7439921 6. Arsenas 7440382 7. Chromas n.a. 8. Nikelis 7440020 9. Boras n.a. 10. Kobaltas n.a. 11. Selenas 7782492 12. Sidabras n.a. 13 Drinai (aldrinas, dieldrinas, endrinas ir izodrinas) – 14. HCH (heksachlorcikloheksanai) 608731 15. DDT 50293 16. Pentachlorfenolis 87865 17. Heksachlorbenzenas 118741 18. Heksachlorbutadienas 87683 19. Anglies tetrachloridas 56235 20. Chloroformas 67663 21. Trifluralinas 1582098 22. Endosulfanas 115297 23. Simazinas 122349 24. Atrazinas 1912249 25. Tributilalavo junginiai – 26. Trifenilalavo junginiai – 27. Etilazinfosas 2642719 28. Metilazinfosas 86500 29. Fenitrotionas 122145 30. Fentionas 55389 31. Malationas 121755 32. Parationas 56382 33. Metilparationas 298000 34. Dichlorvosas 62737 35. Trichloretilenas 79016 36. Tetrachloretilenas 127184 37. Trichlorbenzenas – 38. Dichloretanas 107062 39. Trichloretanas 71556 40. Dioksinai n.a. Medžiagos CAS numeris 1. Gyvsidabris 7439976 2. Kadmis 7440439 3. Varis 7440508 4. Cinkas n.a. 5. Švinas 7439921 6. Arsenas 7440382 7. Chromas n.a. 8. Nikelis 7440020 9. Boras n.a. 10. Kobaltas n.a. 11. Selenas 7782492 12. Sidabras n.a. 13 Drinai (aldrinas, dieldrinas, endrinas ir izodrinas) – 14. HCH (heksachlorcikloheksanai) 608731 15. DDT 50293 16. Pentachlorfenolis 87865 17. Heksachlorbenzenas 118741 18. Heksachlorbutadienas 87683 19. Anglies tetrachloridas 56235 20. Chloroformas 67663 21. Trifluralinas 1582098 22. Endosulfanas 115297 23. Simazinas 122349 24. Atrazinas 1912249 25. Tributilalavo junginiai – 26. Trifenilalavo junginiai – 27. Etilazinfosas 2642719 28. Metilazinfosas 86500 29. Fenitrotionas 122145 30. Fentionas 55389 31. Malationas 121755 32. Parationas 56382 33. Metilparationas 298000 34. Dichlorvosas 62737 35. Trichloretilenas 79016 36. Tetrachloretilenas 127184 37. Trichlorbenzenas – 38. Dichloretanas 107062 39. Trichloretanas 71556 40. Dioksinai n.a. Medžiagos CAS numeris 1. Gyvsidabris 7439976 2. Kadmis 7440439 3. Varis 7440508 4. Cinkas n.a. 5. Švinas 7439921 6. Arsenas 7440382 7. Chromas n.a. 8. Nikelis 7440020 9. Boras n.a. 10. Kobaltas n.a. 11. Selenas 7782492 12. Sidabras n.a. 13 Drinai (aldrinas, dieldrinas, endrinas ir izodrinas) – 14. HCH (heksachlorcikloheksanai) 608731 15. DDT 50293 16. Pentachlorfenolis 87865 17. Heksachlorbenzenas 118741 18. Heksachlorbutadienas 87683 19. Anglies tetrachloridas 56235 20. Chloroformas 67663 21. Trifluralinas 1582098 22. Endosulfanas 115297 23. Simazinas 122349 24. Atrazinas 1912249 25. Tributilalavo junginiai – 26. Trifenilalavo junginiai – 27. Etilazinfosas 2642719 28. Metilazinfosas 86500 29. Fenitrotionas 122145 30. Fentionas 55389 31. Malationas 121755 32. Parationas 56382 33. Metilparationas 298000 34. Dichlorvosas 62737 35. Trichloretilenas 79016 36. Tetrachloretilenas 127184 37. Trichlorbenzenas – 38. Dichloretanas 107062 39. Trichloretanas 71556 40. Dioksinai n.a. Medžiagos CAS numeris 1. Gyvsidabris 7439976 2. Kadmis 7440439 3. Varis 7440508 4. Cinkas n.a. 5. Švinas 7439921 6. Arsenas 7440382 7. Chromas n.a. 8. Nikelis 7440020 9. Boras n.a. 10. Kobaltas n.a. 11. Selenas 7782492 12. Sidabras n.a. 13 Drinai (aldrinas, dieldrinas, endrinas ir izodrinas) – 14. HCH (heksachlorcikloheksanai) 608731 15. DDT 50293 16. Pentachlorfenolis 87865 17. Heksachlorbenzenas 118741 18. Heksachlorbutadienas 87683 19. Anglies tetrachloridas 56235 20. Chloroformas 67663 21. Trifluralinas 1582098 22. Endosulfanas 115297 23. Simazinas 122349 24. Atrazinas 1912249 25. Tributilalavo junginiai – 26. Trifenilalavo junginiai …