LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2001 m. gruodžio 17 d. Nr. IX-655 Vilnius (Žin., 1996, Nr. 16-412, Nr. 41-992, Nr. 62, Nr. 71-1713; 1998, Nr. 33-873; 2000, Nr. 61-1824, 1837; 2001, Nr. 39-1347, Nr. 43-1497, Nr. 85-2971) 1 straipsnis.         Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS Į S T A T Y M A S PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šio Įstatymo paskirtis – sudaryti teisinį pagrindą sąžiningai, atvirai ir efektyviai veikti vertybinių popierių rinkai, kad būtų kuo geriau apsaugoti investuotojų interesai bei apribota sisteminė rizika. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Akcijų paketas – 1/10 ar daugiau visų bendrovės akcijų arba balsavimo teisę suteikiančių akcijų. 2. Antrinė vertybinių popierių apyvarta – pasiūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei apyvartai. 3. Asmuo, susijęs su emitentu: 1) juridinis asmuo, kurio akcijų paketą turi emitentas; 2) emitento dukterinė įmonė ar jį kontroliuojantis asmuo; 3) emitento vadovas; 4) asmuo, turintis emitento vertybinių popierių, suteikiančių daugiau kaip 1/20 visų balsų. 4. Atskaitingas emitentas – emitentas, įregistravęs vertybinių popierių emisiją Vertybinių popierių komisijoje. 5. Depozitoriumo pakvitavimas dėl akcijų – vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę iš emitento gauti pajamas, kurių dydis priklauso nuo emitento pajamų iš kito emitento akcijų, ir pakeisti pakvitavimą į akcijas. 6. Dukterinė įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė. Dukterinės įmonės kontroliuojama įmonė yra laikoma ir pirmosios kontroliuojančios įmonės dukterine įmone. 7. Emisija – vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas. 8. Emitentas – juridinis asmuo, siūlantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius. 9. Esminis įvykis – su emitento veikla susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, galintis turėti didelės įtakos jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai. 10. Finansų maklerio įmonė – įmonė, turinti licenciją verstis investicinėmis paslaugomis. 11. Investicinės paslaugos: 1) pavedimų dėl vertybinių popierių priėmimas ir perdavimas; 2) pavedimų įsigyti ar perleisti vertybinius popierius vykdymas klientų sąskaita; 3) pavedimų įsigyti arba perleisti vertybinius popierius vykdymas savo sąskaita; 4) klientų vertybinių popierių portfelių valdymas; 5) vertybinių popierių platinimas pagal susitarimą su emitentu, įsipareigojant arba neįsipareigojant jo emisiją išplatinti; 6) vertybinių popierių saugojimas, apskaita ir tvarkymas; 7) paskolos, kuria siekiama suteikti galimybę klientui vykdyti operaciją su vertybiniais popieriais, suteikimas, jeigu jos davėjas yra susijęs su ta operacija; 8) konsultavimas investavimo į vertybinius popierius klausimais. 12. Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis vertybinių popierių arba ketinantis jų įsigyti. 13. Kontrolė – teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti ir paveikti juridinio asmens finansinę ir ūkinę veiklą. Asmens balsavimo teisėmis yra laikomos ir tos balsavimo teisės, kurias kontroliuojamo juridinio asmens dalyvių susirinkime turi kiti pirmojo asmens kontroliuojami juridiniai asmenys, o kontrolė yra tada, kai asmuo: 1) turi daugiau kaip pusę visų juridinio asmens dalyvių balsų arba 2) būdamas juridinio asmens dalyviu, turi teisę paskirti arba atšaukti jo administracijos vadovą, daugumą valdybos arba stebėtojų tarybos narių, arba 3) gali daryti juridiniam asmeniui esminę įtaką pagal sutartį su tuo juridiniu asmeniu ar pagal pastarojo steigimo dokumentus, arba 4) būdamas juridinio asmens dalyviu pagal susitarimus su kitais dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę visų balsavimo teisių dalyvių susirinkime. 14. Nepriekaištingos reputacijos asmenys: 1) kurie nėra teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą; 2) kurie nėra teisti už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą arba kurių teistumas yra išnykęs; 3) nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis. 15. Patronuojanti įmonė – kitą įmonę kontroliuojanti įmonė. 16. Pirminė vertybinių popierių apyvarta – emitento arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko pasiūlymas įsigyti vertybinių popierių bei jų perleidimas jų išleidimo metu. 17. Profesionalus investuotojas – pensijų fondas, investicinė bendrovė, pensijų fondo ar investicinės bendrovės valdymo įmonė, kredito įstaiga, finansų maklerio įmonė, draudimo įmonė ar kitas asmuo, kurį Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į jo galimybę kvalifikuotai įvertinti investavimo riziką, savo nutarimu pripažino profesionaliu investuotoju. 18. Prospektas – investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas, kuriame yra pagrindinė informacija apie emitentą ir siūlomus jo vertybinius popierius. 19. Reklama arba viešas kreipimasis į visuomenę – skelbimas (reklama) visuomenės informavimo priemonėse, informacija apie vertybinių popierių pardavimą, nurodant vertybinių popierių požymius, bet kokio pobūdžio publikacijose, interviu visuomenės informavimo priemonėms, rašytiniai, nuotolinio ryšio, garsiniai, vaizdiniai ir kitokie skelbimai. 20. Sąskaitų tvarkytojai – vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas. 21. Sisteminė rizika – tikimybė, jog vieno vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko ar investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ar investuotojų interesams. 22. Skolos vertybinis popierius – vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš jį išleidusio asmens jame nustatytais terminais jo nominalią vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą. 23. Užsienio priežiūros institucija: 1) institucija, registruojanti vertybinių popierių prospektus, išduodanti licenciją teikti investicines paslaugas, prižiūrinti, kaip investicinės paslaugos yra teikiamos, ar atliekanti kitas į Vertybinių popierių komisijos panašias funkcijas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurią atitinkama valstybė nurodė Europos bendrijų komisijai; 2) institucija, atliekanti 1 punkte nurodytas funkcijas valstybėje ne Europos Sąjungos narėje. 24. Vadovas – įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas. 25. Vertybinių popierių apyvarta – vertybinių popierių siūlymas, platinimas ir perleidimas. 26. Vertybinių popierių emisijos įregistravimas (toliau – vertybinių popierių įregistravimas) – administracinis aktas, kuriuo Vertybinių popierių komisija leidžia platinti vertybinius popierius. 27. Vertybinių popierių komisija – vertybinių popierių rinkos reguliavimo ir priežiūros institucija. 28. Vertybinių popierių portfelis – investuotojo turimų vertybinių popierių rinkinys. 29. Vertybinių popierių rinka – vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais. 30. Vertybinių popierių viešoji apyvarta – vertybinių popierių siūlymas, platinimas ir perleidimas viešai kreipiantis į visuomenę arba kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų. 31. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai (toliau – tarpininkai) – finansų maklerio įmonės bei komerciniai bankai, turintys teisę teikti investicines paslaugas. 32. Viešai neatskleista informacija – su emitentu ar jo vertybiniais popieriais susijusi informacija apie planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių vertybinių popierių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai atskleista. 3 straipsnis. Įstatymo taikymas vertybiniams popieriams 1. Vertybiniais popieriais šiame Įstatyme yra laikomi šie vertybiniai popieriai, kuriais galima prekiauti vertybinių popierių rinkose: 1) akcinių bendrovių akcijos bei depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų; 2) skolos vertybiniai popieriai; 3) vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę įsigyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus vertybinius popierius pasirašymo ar keitimo būdu, įskaitant ir tuos, kurie suteikia teisę tik gauti pinigus. 2. Investicinėmis priemonėmis yra vadinami šie vertybiniai popieriai ar sandoriai: 1) priemonės, patvirtinančios dalyvavimą investicinėje kintamo kapitalo bendrovėje; 2) pinigų rinkos priemonės (priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, – indėlio sertifikatai ir kitos); 3) finansiniai būsimieji sandoriai, įskaitant tuos, kurie suteikia teisę tik gauti pinigus; 4) būsimieji palūkanų normos sandoriai; 5) palūkanų normos, valiutos, akcijų ar akcijų indeksų apsikeitimo sandoriai; 6) opcionai dėl vertybinių popierių ar investicinių priemonių pirkimo ar pardavimo, įskaitant priemones, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus, bei valiutos ir palūkanų normos opcionus. 3. Įstatymo ketvirtajame, penktajame, septintajame ir aštuntajame skirsniuose vertybiniais popieriais laikomos ir šio straipsnio 2 dalyje numatytos investicinės priemonės. 4. Įstatymo 9 ir 10 straipsniuose vertybiniais popieriais laikomi tik vertybiniai popieriai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, bei: 1) būsimieji sandoriai dėl šių vertybinių popierių; 2) opcionai dėl šių vertybinių popierių; 3) šių vertybinių popierių indeksų sandoriai. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko vertybiniams popieriams bei tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurios turi Lietuvos Respublikos finansų ministro išduotą leidimą platinti vertybinius popierius, įsiskolinimą patvirtinantiems vertybiniams popieriams yra taikomi tik ketvirtasis, šeštasis, septintasis ir aštuntasis Įstatymo skirsniai, išskyrus 46 straipsnio 2 ir 3 dalis. 6. Vekseliai, išleisti pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, čekiai ir kitos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme numatytos mokėjimo priemonės šiame Įstatyme nelaikomi vertybiniais popieriais. ANTRASIS SKIRSNIS VERTYBINIŲ POPIERIŲ APYVARTA 4 straipsnis. Pareiga įregistruoti vertybinių popierių emisiją 1. Vertybinių popierių įregistravimas patvirtina, kad emitento teikiama informacija atitinka šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles. Jis nepatvirtina pateiktos informacijos teisingumo, taip pat negali būti laikomas Vertybinių popierių komisijos rekomendacija investuotojams. Vertybinių popierių įregistravimo panaikinimas reiškia, kad juos platinti draudžiama. 2. Vertybinius popierius Vertybinių popierių komisijoje privalo įregistruoti: 1) steigiama ar veikianti Lietuvos Respublikos akcinė bendrovė arba pertvarkoma į akcinę bendrovę bet kokios kitos teisinės formos įmonė; 2) asmuo, ketinantis išleisti vertybinius popierius į viešąją apyvartą Lietuvos Respublikoje. 3. Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į vertybinių popierių rūšį, jų platinimo ypatybes, informacijos poreikį, turi teisę nustatyti atvejus, kada vertybiniai popieriai gali būti neregistruojami. 5 straipsnis. Prospekto turinys 1. Prospekte emitentas turi pateikti finansinės atskaitomybės duomenis, informaciją apie savo veiklą, vertybinius popierius, vadovus bei sandorius su asmenimis, susijusiais su emitentu, ir veiklos partneriais. Informacija turi būti pakankama tam, kad būtų galima daryti pagrįstas išvadas apie emitento turtą, prievoles, finansinę padėtį, pelną ir nuostolius bei teises, sietinas su išleidžiamais vertybiniais popieriais. 2. Jeigu vertybiniai popieriai skirti ne viešajai apyvartai, vietoj prospekto gali būti pateiktas sutrumpintas jo variantas – memorandumas. 3. Išsamų prospekto (memorandumo) turinį nustato Vertybinių popierių komisija. Skirtingi informacijos pateikimo reikalavimai gali būti nustatyti atsižvelgiant į emitento veiklos pobūdį, išleistų ar išleidžiamų vertybinių popierių rūšį, vertybinių popierių savininkų skaičių ir į tai, ar vertybinius popierius bus siekiama įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus. 4. Prospekte (memorandume) turi būti pateikta auditoriaus išvada, kaip emitento buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė (ne senesnė kaip 15 mėnesių) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus ir bendruosius apskaitos principus ar tarptautinius apskaitos standartus. 6 straipsnis. Vertybinių popierių įregistravimo ir įregistravimo panaikinimo tvarka 1. Emitentas, ketinantis įregistruoti vertybinius popierius, Vertybinių popierių komisijai turi pateikti: 1) paraišką; 2) prospektą (memorandumą); 3) steigimo dokumentų originalus arba notaro patvirtintus nuorašus, jeigu vertybiniai popieriai registruojami pirmą kartą, arba steigimo dokumentų pakeitimų, atsiradusių po paskutinio vertybinių popierių įregistravimo, originalus ar notaro patvirtintus nuorašus; 4) sprendimų, kurių pagrindu emitentas yra išleidęs ar ketina išleisti vertybinius popierius, originalus arba notaro patvirtintus nuorašus; 5) reorganizavimo sąlygas, jeigu vertybiniai popieriai registruojami dėl reorganizavimo. 2. Vertybinių popierių komisija nustato, kokius dokumentus turi pateikti emitentas, ketinantis panaikinti vertybinių popierių įregistravimą. 3. Vertybinių popierių komisija per 30 dienų turi išnagrinėti vertybiniams popieriams įregistruoti ar jų įregistravimui panaikinti pateiktus dokumentus ir raštu atsakyti emitentui. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad emitentas pateiktų papildomą informaciją, būtiną investuotojų interesams apsaugoti, taip pat paaiškintų ar pataisytų pateiktus duomenis. Tokiu atveju Vertybinių popierių komisija per 20 dienų nuo papildomos informacijos, paaiškinimų ar pataisų pateikimo turi emitentui atsakyti. 4. Vertybinių popierių komisija turi teisę atsisakyti įregistruoti vertybinius popierius, jeigu: 1) emitentas pateikė duomenis ne pagal Vertybinių popierių komisijos nustatytas taisykles; 2) emitentas nepateikė šiame straipsnyje nurodytų dokumentų, duomenų ar paaiškinimų arba paaiškėjo, kad jie yra neteisingi; 3) emitento vertybiniai popieriai išleidžiami, jų rūšis, klasė ar nominali vertė keičiama nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ar Vertybinių popierių komisijos nutarimų. 5. Vertybinių popierių komisija turi teisę atsisakyti panaikinti vertybinių popierių įregistravimą, jeigu: 1) emitentas nepateikė įregistravimo panaikinimui nustatytų dokumentų; 2) emitento vertybiniai popieriai panaikinami nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ar Vertybinių popierių komisijos nutarimų. 6. Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti vertybinių popierių įregistravimą, jeigu: 1) šio straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai nustatomi jau įregistravus vertybinius popierius; 2) emitentas pažeidžia 11 ar 12 straipsniuose nustatytą pirminės vertybinių popierių apyvartos tvarką. 7. Vertybinių popierių komisijos sprendimas atsisakyti įregistruoti vertybinius popierius, atsisakyti panaikinti jų įregistravimą ar panaikinti jų įregistravimą turi būti motyvuotas. Emitento iš naujo pateikti dokumentai nagrinėjami bendra tvarka. 8. Vertybinių popierių komisija „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia duomenis apie registruotų vertybinių popierių klasę, emisijos dydį, taip pat turi sudaryti sąlygas investuotojams susipažinti su prospektu (memorandumu). Emitentas turi sudaryti sąlygas susipažinti su vertybinių popierių įregistravimui pateiktais dokumentais visiems to pageidaujantiems asmenims. 9. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti: 1) atvejus, kai vertybiniai popieriai įregistruojami nepateikiant jų prospekto (memorandumo); 2) vertybinių popierių, kurių prospektas buvo patikrintas Europos Sąjungos valstybėje narėje esančios užsienio priežiūros institucijos, registravimo tvarkos ypatumus; 3) vertybinių popierių, išleidžiamų pagal specialias programas, registravimo tvarkos ypatumus. 7 straipsnis. Periodinis informacijos skelbimas 1. Atskaitingas emitentas Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir laiku turi parengti ir Vertybinių popierių komisijai, vertybinių popierių biržai, kurios prekybos sąrašuose yra jo vertybinių popierių, bei visuomenei pateikti šias periodines ataskaitas: 1) metų prospektus-ataskaitas; 2) kitas periodines ataskaitas. 2. Metų prospekto-ataskaitos ir kitų periodinių ataskaitų išsamų turinį nustato Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių komisija turi teisę atleisti asmenį nuo pareigos paskelbti tam tikrą informaciją, jeigu jos paskelbimas padarytų atskaitingam emitentui didelę žalą, o nepaskelbimas nesuklaidintų investuotojų. Metinė finansinė atskaitomybė turi būti pateikta kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada. 3. Kitos periodinės ataskaitos gali būti ketvirčio ir pusmečio. Šių periodinių ataskaitų parengimo periodiškumą nustato Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į atskaitingo emitento ir jo išleistų vertybinių popierių apyvartos dydį ir į tai, ar vertybiniai popieriai yra įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus. 4. Atskaitingas emitentas neatlygintinai privalo sudaryti sąlygas susipažinti kiekvienam jo išleistų vertybinių popierių savininkui su šiame straipsnyje numatytomis periodinėmis ataskaitomis, o pastarojo reikalavimu padaryti jam šių ataskaitų kopijas. Už ataskaitų kopijas gali būti imamas atskaitingo emitento įstatuose nustatytas mokestis, neviršijantis dokumentų pateikimo sąnaudų. 8 straipsnis. Informacijos apie esminius įvykius skelbimas 1. Atskaitingas emitentas Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti Vertybinių popierių komisijai, vertybinių popierių biržai, kurios prekybos sąrašuose yra jo vertybinių popierių, ir bent dviem Lietuvos informacijos agentūroms ar dienraščiams informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. Informaciniame pranešime turi būti atskleistas įvykio pobūdis ir trumpas turinys. 2. Naujienų agentūra ar dienraštis, kuriems bus pateikiama informacija apie esminius įvykius, turi būti nurodyti metų prospekte-ataskaitoje. Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į emitento ir jo išleistų vertybinių popierių apyvartos dydį, turi teisę nustatyti, kad apie esminį įvykį turi būti pranešta ne iš karto, o per 5 darbo dienas. 3. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje numatyto informacijos paskelbimo atskaitingas emitentas gali patirti finansinės ar konkurencinės žalos, jis gali neskelbti šio informacinio pranešimo ir pateikti jį tik Vertybinių popierių komisijai su žyma „konfidenciali informacija“. Kartu jis privalo raštu paaiškinti, kodėl negalima atskleisti informacijos, ir nurodyti datą, iki kurios ji turi likti konfidenciali. Informacijos konfidencialumo pabaigos dieną ji turi būti atskleista šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Vertybinių popierių komisija turi teisę įpareigoti emitentą pranešti apie esminį įvykį ir anksčiau nei emitento numatyta atskleidimo diena, jei: 1) nebėra šioje dalyje numatyto pagrindo neskelbti informacijos arba 2) informacija tapo žinoma asmenims, kuriems ji neturėjo būti perduota. 4. Vertybinių popierių birža turi teisę nustatyti papildomus informacijos apie esminius įvykius pateikimo reikalavimus emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į jos prekybos sąrašus. 9 straipsnis.         Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant vertybiniais popieriais 1. Asmenys, kurie viešai neatskleistą informaciją žino dėl savo tarnybinės padėties, profesijos, pareigų ar dėl to, kad jie yra akcininkai, neturi teisės sudaryti sandorių dėl vertybinių popierių, su kuriais informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Šis draudimas taikomas juridiniams asmenims, jeigu viešai neatskleistą informaciją žino nors vienas sprendimą sudaryti sandorį juridinio asmens vardu priimantis asmuo. 2. Asmenims, žinantiems viešai neatskleistą informaciją, iki viešo jos atskleidimo taip pat draudžiama: 1) tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kada informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas; 2) remiantis viešai neatskleista informacija rekomenduoti ar pasiūlyti kitam asmeniui sudaryti sandorį dėl vertybinių popierių. 3. Draudimai, nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam asmeniui, kurio viešai neatskleistos informacijos tiesioginiais ar netiesioginiais šaltiniais galėjo būti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys arba kuris tokią informaciją išgauna įstatymų draudžiamu būdu. 4. Emitento vadovai Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius, kuriuos jie sudarė dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis, skaičius, datos, perleistų ar įsigytų vertybinių popierių rūšis ir skaičius, sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti Vertybinių popierių komisijos reikalaujami duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija, pateikta Vertybinių popierių komisijai, yra konfidenciali. 5. Emitentai Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka turi jai pranešti duomenis (įskaitant asmens kodus) apie asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją, ir apie asmenis, susijusius su emitentu. 6. Tarpininkas neturi teisės tarpininkauti sudarant sandorį, jeigu turi duomenų, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje arba 10 straipsnio 2 dalyje numatytus draudimus. 7. Šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje numatyti draudimai netaikomi valstybės, Lietuvos banko ar kitos panašias funkcijas atliekančios institucijos operacijoms pinigų politikos, valiutos kurso reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje. 10 straipsnis. Draudimas skleisti neteisingą informaciją ar manipuliuoti kaina 1. Visiems asmenims yra draudžiama skleisti tikrovės neatitinkančią ar neišsamią informaciją apie emitentą, jo vertybinius popierius, vadovus, emitento vykdomą ar numatomą vykdyti veiklą, finansinę padėtį ar sandorius, sudarytus ar tariamai sudarytus dėl jo vertybinių popierių. 2. Visiems asmenims yra draudžiama sudaryti vertybinių popierių pirkimo– pardavimo sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti vertybinius popierius, jei tais sandoriais ar pavedimais sudaromas klaidingas įspūdis apie vertybinių popierių paklausą, pasiūlą arba kainą. 3. Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka akcinės bendrovės vykdomas savų akcijų supirkimas nėra laikomas šio straipsnio 2 dalyje uždraustais veiksmais. 11 straipsnis. Pirminė vertybinių popierių apyvarta 1. Pirminė vertybinių popierių apyvarta gali vykti, kai emitentas platina vertybinius popierius savo jėgomis ar pagal sutartis su tarpininkais. Platinimas gali vykti per vertybinių popierių biržą pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles. 2. Pirminės apyvartos metu visiems asmenims, turintiems teisę įsigyti vertybinių popierių, turi būti užtikrintos vienodos įsigijimo sąlygos. Kiekvienam investuotojui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su prospektu (memorandumu) ir kitais dokumentais, kurių pagrindu vertybiniai popieriai buvo įregistruoti. 3. Prospekte (memorandume) nurodyta platinimo tvarka ir terminai gali būti pakeisti tik Vertybinių popierių komisijos leidimu. Draudžiama keisti vertybinių popierių emisijos kainą, nominalią vertę, klasę ar rūšį. Vertybinius popierius platinant per vertybinių popierių biržą ir kitais Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais prospekte gali būti nurodomos mažiausios ir didžiausios vertybinių popierių kainos ribos. 4. Jeigu iki pradedant pirminę apyvartą arba pirminės apyvartos metu pasikeičia prospekte (memorandume) pateikti duomenys ar įvyksta esminis įvykis, emitentas turi apie tai paskelbti esminiams įvykiams nustatyta tvarka ir atitinkamai pataisyti prospektą (memorandumą). Tokiais atvejais asmenys, jau pasirašę emitento vertybinių popierių, per 5 dienas nuo naujos informacijos atskleidimo turi teisę jų atsisakyti, o emitentas privalo be jokių atskaitymų per 10 dienų grąžinti jų įnašus. 5. Vertybinių popierių komisija turi teisę sustabdyti vertybinių popierių platinimą, jeigu: 1) emitentas arba tarpininkas nesilaiko nustatytos platinimo tvarkos; 2) paaiškėja, kad registruojant vertybinius popierius buvo pateikti ne visi ar neteisingi duomenys. 12 straipsnis. Pirminės viešosios vertybinių popierių apyvartos ypatybės 1. Draudžiama reklamuoti vertybinius popierius ir skelbti apie jų pasirašymą, jeigu jie nėra įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje. Emitentas arba jam atstovaujantis tarpininkas turi teisę iki vertybinių popierių įregistravimo atlikti rinkos tyrimus, sudarydamas sąlygas investuotojams susipažinti su Vertybinių popierių komisijai pateikto prospekto projektu. 2. Emitentas privalo bent viename iš šalies dienraščių paskelbti visą prospekto tekstą arba skelbimą, nurodantį, kur prospektą galima gauti. Jei paskelbiamas tik skelbimas, emitentas privalo sudaryti sąlygas gauti nemokamą prospekto kopiją emitento buveinėje ir vertybinių popierių platinimo vietose kiekvienam pageidaujančiam. 3. Vertybinių popierių reklamos projektai turi būti iš anksto pateikti Vertybinių popierių komisijai. Reklamoje gali būti tik prospekte ar periodinėse ataskaitose esanti informacija. Kiekvienoje reklamoje turi būti nurodyta, kur ir kada galima susipažinti su prospektu ir emitento ataskaitomis. 13 straipsnis. Tarpininko vykdoma pirminė viešoji vertybinių popierių apyvarta Visi pirminės viešosios vertybinių popierių apyvartos reikalavimai yra taikomi ir tuo atveju, kai tarpininkas vykdo viešąją jam priklausančių vertybinių popierių, kuriuos įsigijo iš emitento įsipareigodamas juos platinti, apyvartą. 14 straipsnis. Antrinė vertybinių popierių apyvarta 1. Jau išleistų į apyvartą vertybinių popierių viešoji apyvarta ar viešas siūlymas juos perleisti gali būti atliekamas tik per tarpininkus. Šis reikalavimas netaikomas vykdant valstybei ar savivaldybėms priklausančių vertybinių popierių privatizavimą. 2. Jeigu vertybiniai popieriai yra įtraukti į Lietuvos Respublikos įregistruotos vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį prekybos sąrašą, jų antrinės apyvartos pirkimo–pardavimo sandoriai turi būti sudaromi tik toje vertybinių popierių biržoje. 3. Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais ir tvarka sąskaitų tvarkytojai turi pranešti apie sandorius, sudarytus už vertybinių popierių biržos ribų. TREČIASIS SKIRSNIS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PAKETO ĮSIGIJIMAS 15 straipsnis. Pareiga pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar netekimą 1. Asmuo, kuris veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis įgyja 1/10, 1/5, 1/3, 1/2, 2/3 ar 3/4 balsų Lietuvos Respublikoje įregistruoto atskaitingo emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai ir emitentui turimų balsų skaičių, kartu pateikdamas duomenis apie vertybinius popierius, suteikiančius ateityje teisę balsuoti arba turėti emitento akcijų. Tokia pat pareiga taikoma ir tuo atveju, kai nurodytos ribos peržengiamos mažėjimo tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atsiranda tą dieną, kai asmuo sužino apie atitinkamo balsų kiekio įgijimą ar praradimą arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turi apie tai sužinoti. 3. Jei šio straipsnio 1 dalyje nustatytas balsų kiekis įgyjamas ar jo netenkama įsigyjant ar perleidžiant depozitoriumo pakvitavimus dėl akcijų, pareiga pranešti atsiranda pakvitavimų savininkams. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma įmonei, kuri priklauso įmonių grupei, privalančiai sudaryti konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, jei apie tai praneša įmonei patronuojanti įmonė ar pastarąją patronuojanti įmonė. 5. Vertybinių popierių komisija turi teisę atleisti tarpininkus nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos vykdymo, jeigu jie įsigytus vertybinius popierius perleidžia per 30 dienų nuo įsigijimo ir nesinaudoja jų suteikiamomis balso teisėmis. 6. Vertybinių popierių komisija turi teisę atleisti asmenį nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos informuoti, jei paskelbimas padarytų emitentui didelę žalą, o nepaskelbimas nesuklaidintų investuotojų. 7. Vertybinių popierių komisija nustato šio straipsnio 1 dalyje numatytų pranešimų pateikimo tvarką ir per 9 dienas informuoja visuomenę apie jų gavimą. 8. Asmuo, per nustatytą terminą neįvykdęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, 2 metus nuo teisingų duomenų paaiškėjimo neturi teisės turėti to emitento visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau balsų nei paskutinė riba, apie kurią jis tinkamai informavo. Be to, teismo tvarka gali būti panaikinti visi sprendimai, priimti nuo akcijų paketo įsigijimo iki teisingos informacijos pateikimo momento, jeigu šiais sprendimais buvo pakeisti emitento vadovai, pažeistos akcininkų turtinės ar neturtinės teisės. 16 straipsnis. Asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka 1. Asmens turimais balsais šiame Įstatyme yra laikoma teisė balsuoti, suteikiama akcijų: 1) kurios priklauso asmeniui nuosavybės teise (išskyrus atvejį, kai jos įkeistos ir įkeitimo sutartis numato balsavimo teisės perdavimą įkaito turėtojui); 2) balsavimo kuriomis teisę turi asmens kontroliuojami juridiniai asmenys; 3) balsavimo kuriomis teisę turi kitas asmuo, su kuriuo jis sudarė balsavimo sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos vykdymo; 4) balsavimo kuriomis teisę kitas asmuo jam ar jo kontroliuojamam juridiniam asmeniui perleido balsavimo teisės perleidimo sutartimi; 5) balsavimo kuriomis teisę asmuo ar su juo veikiantys asmenys, išvardyti šios dalies 1, 2, 3, 4 ar 8 punktuose bei 2 dalyje, turi teisę įgyti sutarties, pagal kurią balsų perėjimui pakanka tik jo (jų) valios išreiškimo, pagrindu (tokiu atveju pareiga pranešti atsiranda sutarties sudarymo dieną); 6) balsavimo kuriomis teise šis asmuo turi teisę savo nuožiūra naudotis pagal įgaliojimą; 7) kurios perduotos jam patikėjimo pagrindais, jeigu jis, nesant kitokių nurodymų, gali jų balsavimo suteikiamomis teisėmis naudotis savo nuožiūra; 8) balsavimo kuriomis teisę turi asmens sutuoktinis, išskyrus atvejį, kai pagal vedybų sutartį vertybiniai popieriai laikomi kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. 2. Laikoma, kad emitento vadovas turi ir kitų emitento vadovų balsus, jei Vertybinių popierių komisija, įvertinusi vadovo pateiktus jo nepriklausomo veikimo įrodymus, nenusprendė kitaip. 17 straipsnis. Oficialus pasiūlymas 1. Oficialus pasiūlymas yra asmens ketinimo įsigyti dalį ar visus atskaitingo emitento vertybinius popierius paskelbimo procedūra. 2. Visiems atskaitingo emitento vertybinių popierių savininkams turi būti sudaromos vienodos galimybės gauti informaciją apie pasiūlymą ir parduoti vertybinius popierius. Pasiūlymo įgyvendinimo laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 30 dienų ir ilgesnis kaip 60 dienų. 3. Siūlytojas turi atskaitingam emitentui ir Vertybinių popierių komisijai pateikti cirkuliarą, kuriame atskleidžiama pagrindinė informacija apie pasiūlymą. 4. Jei asmuo iki oficialaus pasiūlymo galiojimo pabaigos įsigyja vertybinių popierių, dėl kurių jis pateikė pasiūlymą, didesne nei pasiūlymo kaina, tai oficialaus pasiūlymo kaina turi būti atitinkamai padidinta. 5. Jei oficialų pasiūlymą pateikęs asmuo per 1 metus po oficialaus pasiūlymo galiojimo pabaigos įsigyja tų vertybinių popierių, dėl kurių jis buvo pateikęs pasiūlymą, aukštesne nei oficialaus pasiūlymo kaina, jis privalo sumokėti kainos skirtumą tiems asmenims, kurie į oficialų pasiūlymą atsiliepė. 6. Vertybinių popierių komisija oficialių pasiūlymų pateikimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustato atvejus, kada oficialų pasiūlymą galima atsiimti, keisti jo sąlygas ar kada jis netenka galios. Oficialius pasiūlymus registruoja Vertybinių popierių komisija. Oficialūs pasiūlymai įgyvendinami per vertybinių popierių biržą. 18 straipsnis. Emitento pareigos oficialaus pasiūlymo galiojimo metu 1. Emitento valdyba per 5 dienas nuo Vertybinių popierių komisijoje užregistruoto cirkuliaro gavimo dienos turi per cirkuliare nurodytą visuomenės informavimo priemonę paskelbti savo nuomonę dėl pasiūlymo. 2. Emitento valdymo organams yra draudžiama atlikti veiksmus, kurie labai pablogintų emitento finansinę būklę ar kitaip kliudytų įgyvendinti oficialų pasiūlymą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas galioja nuo to momento, kai emitento valdymo organai sužino apie ketinimą paskelbti oficialų pasiūlymą, iki oficialaus pasiūlymo galiojimo pabaigos. 4. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas netaikomas, jei tokiems veiksmams pritaria po pranešimo apie oficialaus pasiūlymo paskelbimą sušauktas emitento visuotinis akcininkų susirinkimas. 19 straipsnis. Pareiga skelbti privalomą oficialų pasiūlymą 1. Jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, jis per 30 dienų privalo: 1) perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba 2) pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. 2. Privalomo pasiūlymo kaina turi būti ne mažesnė nei didžiausia vertybinių popierių, kuriuos siūlytojas įsigijo per 12 mėnesių iki peržengdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą, kaina. Kiekvienas emitento akcininkas turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas įpareigoti asmenį, pateikusį privalomą oficialų pasiūlymą, padidinti privalomo pasiūlymo kainą taip, kad ji nepažeistų sąžiningumo reikalavimų. Tokiu atveju Civilinio kodekso 2.118, 2.119 ir 2.127–2.130 straipsniai taikomi mutatis mutandis. 3. Savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai: 1) Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba 2) turimų balsų skaičius sumažėja mažiausiai iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos dėl vertybinių popierių perleidimo sandorio ar kitų priežasčių. 4. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti bendrąsias pareigos skelbti privalomą oficialų pasiūlymą išimtis, jei reikalavimas pateikti privalomą oficialų pasiūlymą tokiu atveju nebūtų sąžiningas, protingas ar neatitiktų rinkos interesų. KETVIRTASIS SKIRSNIS TARPININKAI 20 straipsnis. Investicinės paslaugos 1. Investicines paslaugas turi teisę teikti tik įmonės, turinčios šio Įstatymo 21 ar 23 straipsnyje numatytą licenciją. Tarpininkas privalo turėti licenciją teikti bent vieną iš paslaugų, numatytų Įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 1–5 punktuose. 2. Tarpininkas turi teisę teikti visas licencijoje numatytas investicines paslaugas bei verstis šia veikla: 1) seifų kamerų nuoma; 2) konsultacijomis įmonėms dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir susijusių klausimų, taip pat konsultacijomis ir paslaugomis, susijusiomis su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ir pirkimu; 3) kitomis paslaugomis, susijusiomis su emisijos platinimu pagal susitarimą su emitentu. 3. Šiame straipsnyje numatyta licencija nėra reikalinga: 1) draudimo bendrovėms; 2) įmonėms, kurios investicines paslaugas teikia išimtinai tik jas patronuojančioms įmonėms, jas patronuojančių įmonių dukterinėms įmonėms ar savo dukterinėms įmonėms; 3) advokatams, notarams ir auditoriams, kurie verčiasi savo profesine veikla; 4) įmonėms, kurios tik vykdo priemones, skatinančias darbuotojus investuoti į jų kapitalą, arba kartu teikia ir paslaugas, numatytas šios dalies 2 punkte; 5) priežiūros institucijų patvirtintomis taisyklėmis reglamentuojamoms įmonėms, jeigu jos neturi teisės priimti kliento lėšų ar vertybinių popierių ir todėl negali tapti kliento skolininku bei gali teikti tik šio Įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 1 punkte numatytą paslaugą, susijusią su vertybiniais popieriais, išvardytais Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, o pavedimus perduoda tik Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotiems tarpininkams bei komerciniams bankams, kintamojo kapitalo investicinėms bendrovėms ar jų valdymo įmonėms, toms investicinėms bendrovėms, kurių akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valstybių ne Europos Sąjungos narių tarpininkų filialams ar komercinių bankų skyriams; 6) asmenims, kurių pagrindinė veikla yra prekyba žaliavomis tarpusavyje, su žaliavų gamintojais ar profesionaliais vartotojais ir kurie teikia investicines paslaugas pastariesiems tik tiek, kiek tai susiję su pagrindine jų veikla; 7) asmenims, kurių investicinę paslaugą sudaro išimtinai tik prekyba finansinių būsimųjų sandorių ir opcionų rinkose savo ar kitų tos rinkos narių sąskaita, jei už tuos asmenis garantuoja tų rinkų dalyviai, atliekantys kliringo funkcijas. 4. Šio Įstatymo ketvirtasis skirsnis nėra taikomas Lietuvos banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos valstybių narių centrinių bankų ar institucijų, vykdančių valstybės skolos valdymą, veiklai. 5. Konsultavimu investavimo į vertybinius popierius klausimais nėra laikomos finansinės ar verslo žinios, kurias neapibrėžtai asmenų grupei skelbia visuomenės informavimo priemonės. 6. Pensijų fondų vertybinių popierių portfelius turi teisę valdyti ir saugoti tik atitinkamų įstatymų numatytą licenciją turintys asmenys. 21 straipsnis. Tarpininkų licencijavimas 1. Vertybinių popierių komisija šio Įstatymo numatytą licenciją teikti investicines paslaugas suteikia: 1) Lietuvos Respublikoje registruotoms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms; 2) valstybėse ne Europos Sąjungos narėse licencijuotoms finansų maklerio įmonėms. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą licenciją turinti bendrovė yra vadinama finansų maklerio įmone. Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti kitų asmenų vertybinių popierių portfelius, gali savo pavadinime vartoti žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir vedinius. 3. Komerciniams bankams teisę teikti investicines paslaugas suteikia banko licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota. Vertybinių popierių komisija pateikia Lietuvos bankui išvadą apie komercinio banko pasirengimą, įkūrus specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, teikti investicines paslaugas. Komerciniams bankams taikomi tokie pat reikalavimai ir apribojimai kaip ir finansų maklerio įmonėms, išskyrus atvejus, kai šis Įstatymas nustato, jog tam tikros taisyklės taikomos tik finansų maklerio įmonėms. 22 straipsnis. Tarpininkų licencijos išdavimo tvarka 1. Juridinis asmuo, pageidaujantis teikti investicines paslaugas, Vertybinių popierių komisijai pateikia prašymą. Kartu su prašymu pateikiami duomenys apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą ir jos plėtrą, pradinį nuosavą kapitalą bei kiti Vertybinių popierių komisijos patvirtintose taisyklėse nustatyti dokumentai ir duomenys. Valstybės ir savivaldybės institucijos privalo Vertybinių popierių komisijos prašymu pateikti visą jų turimą informaciją apie pretendento akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. 2. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti licenciją, jeigu: 1) prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų arba jame pateikti ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys; 2) juridinio asmens pradinis kapitalas yra mažesnis už Vertybinių popierių komisijos nustatytą minimalų dydį arba nesilaikoma kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; 3) juridinio asmens akcijų paketo turėtojai neatitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų ar nepateikia informacijos apie savo dalyvius, veiklą ir finansinę būklę; 4) bent vienas juridinio asmens darbuotojas yra vertybinių popierių biržos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau – Centrinis depozitoriumas) darbuotojas; 5) juridinio asmens valdybos nariai ar administracijos vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose; 6) turimos ar nuomojamos patalpos ar įranga nėra tinkamos investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti; 7) juridinio asmens nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (užsienio juridinio asmens – ne licenciją išdavusioje valstybėje); 8) tarp juridinio asmens ir kito asmens yra toks glaudus ryšys, kuris trukdytų Vertybinių popierių komisijai atlikti veiksmingą priežiūrą; 9) juridinis asmuo yra glaudžiu ryšiu susijęs su asmenimis iš tokios valstybės ne Europos Sąjungos narės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šių asmenų veiklą, ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti vykdyti veiksmingą priežiūrą. 3. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti licenciją užsienio valstybėje licencijuotai finansų maklerio įmonei, jei Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, kurie užtikrintų tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą. 4. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją Vertybinių popierių komisija turi raštu pranešti juridiniam asmeniui per 6 mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikti papildomi duomenys ar paaiškinimai. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo, o Vertybinių popierių komisija raštu turi atsakyti per 2 mėnesius. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui. 5. Laikoma, kad tarp asmenų yra glaudus ryšys, jei juos sieja reikšminga įtaka arba kontrolė. Reikšminga įtaka reiškia galimybę dalyvauti formuojant įmonės strategiją nekontroliuojant įmonės. Ši įtaka egzistuoja, kai nuosavybės teise turima ar kontroliuojama ne mažiau kaip 1/5 įmonės kapitalo ar balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Padėtis, kai du ar daugiau asmenų yra nuolat susiję su trečiuoju asmeniu kontrolės ryšiu, laikoma sudarančia glaudų ryšį ir tarp pirmųjų asmenų. 6. Licencija gali būti išduota tik atsiklausus užsienio priežiūros institucijos nuomonės, jei: 1) juridinis asmuo yra Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto tarpininko ar kredito įstaigos dukterinė įmonė; 2) juridinis asmuo yra Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą tarpininką ar kredito įstaigą patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; 3) juridinį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą tarpininką ar kredito įstaigą. 7. Apie licencijos išdavimą ar panaikinimą Vertybinių popierių komisija praneša atitinkamam įmonių registro tvarkytojui ir paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 23 straipsnis.       Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje 1. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jei užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė įmonės veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis, numatomą filialo adresą, struktūrą ir informaciją apie filialo vadovus. Gavusi tokį pranešimą, Vertybinių popierių komisija pasiruošia atlikti priežiūrą ir nurodo finansų maklerio įmonei, kurių veiklos reikalavimų ji privalės laikytis. Filialas gali būti įsteigtas, kai finansų maklerio įmonė gauna tokį Vertybinių popierių komisijos pranešimą, o jei pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai nuo tada, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė šioje dalyje numatytą informaciją. 2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta finansų maklerio įmonė jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams steigti. 3. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė gali pradėti teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, suėjus 1 mėnesiui nuo tos dienos, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė jos veiklos planą. 4. Jei keičiasi informacija apie finansų maklerio įmonę, numatyta šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai iš anksto ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Finansų maklerio įmonė, teikianti paslaugas nesteigdama filialo, privalo Vertybinių popierių komisijai iš anksto pranešti apie veiklos plano pasikeitimą. 24 straipsnis. Tarpininkų pareigos 1. Tarpininkai, laikydamiesi riziką ribojančių reikalavimų, privalo: 1) užtikrinti, kad jų valdymo struktūra ir buhalterinių įrašų bei apskaitos sistemos būtų patikimos, o elektroninės duomenų apdorojimo sistemos būtų kontroliuojamos ir saugios; 2) vykdyti vidaus kontrolę ir stebėti savo darbuotojų sandorius su vertybiniais popieriais; 3) atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento vertybinius popierius ir nenaudoti kliento vertybinių popierių be kliento sutikimo; 4) į savo apskaitą atskirai įtraukti kiekvieno kliento pinigines lėšas; 5) saugoti atliktų operacijų dokumentus ne mažiau kaip 10 metų nuo operacijų įvykdymo dienos, jei kiti įstatymai nenustato ilgesnio saugojimo termino; 6) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta tarpininko ir kliento ar klientų tarpusavio interesų konflikto. 2. Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas komerciniame banke privalo laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei vertybiniams popieriams pirkti, ir klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančius vertybinius popierius, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas. 3. Vykdydami veiklą tarpininkai privalo: 1) sąžiningai veikti klientų ir rinkos patikimumo interesais; 2) veikti rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu; 3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras; 4) siekti gauti iš kliento informaciją apie jo finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis; 5) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją, įskaitant informaciją apie taikomą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą arba jos nebuvimą; 6) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su klientu būtų sąžiningai elgiamasi. 4. Tarpininkas, laikydamasis šio straipsnio 3 dalyje nustatytų veiklos reikalavimų, kartu privalo atsižvelgti į tai, ar klientas yra profesionalus investuotojas (įskaitant ir tą atvejį, kai investuotojas pavedimą paduoda per kitą tarpininką). 5. Esantys ir buvę tarpininko vadovai bei darbuotojai privalo laikyti paslaptyje dirbant įmonėje sužinotą konfidencialią informaciją ir nenaudoti jos asmeninei ar kitų naudai. Tarpininkas privalo turėti bent vieną darbuotoją, turintį finansų maklerio licenciją, ar dokumentą, patvirtinantį kitokią Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikaciją. 6. Vertybinių popierių komisija turi teisę detalizuoti šiame Įstatyme nustatytas tarpininkų pareigas, nustatydama: 1) tarpininkų etikos kodeksą; 2) vertybinių popierių ar pinigų, reikalingų sandoriui įvykdyti, suteikimo tvarką; 3) klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo tvarką; 4) kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarką; 5) ataskaitų ir pranešimų (įskaitant pranešimus apie finansinę būklę, filialus ir sudarytus sandorius) Vertybinių popierių komisijai turinį ir pateikimo tvarką; 6) tarpininko metų ataskaitos visuomenei turinį ir pateikimo tvarką; 7) skelbimo apie teikiamas paslaugas tvarką; 8) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką; 9) vidaus kontrolės vykdymo tvarką; 10) tarpininkų veiksmų, susijusių su investicinėmis paslaugomis, atlikimo tvarką licencijos panaikinimo atveju. 25 straipsnis. Tarpininkų sutartys 1. Sutartys tarp tarpininkų ir jų klientų turi būti sudarytos paprasta rašytine forma. 2. Tarpininkas privalo sutartu būdu įspėti klientą apie Vertybinių popierių komisijoje neregistruotų vertybinių popierių įsigijimo, jų apskaitos ir nuosavybės teisių įgyvendinimo ypatumus ir riziką, taip pat apie kiekvieną kitą padidėjusią riziką ar ypatumus, paprastai nebūdingus anksčiau teiktoms paslaugoms, sandoriams ar vertybiniams popieriams. 3. Vertybinių popierių portfelio valdymo sutartyje turi būti nurodyta: 1) vertybinių popierių portfelio pradinė sudėtis; 2) tikslai, kurių siekia klientas; 3) tarpininko teisės ir pareigos valdant vertybinių popierių portfelį; 4) valdymo ataskaitų teikimo tvarka ir turinys. 4. Tarpininkas atstovaujamo kliento vardu gali sudaryti vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sandorį su pačiu savimi ar su kitu asmeniu, kurio atstovas jis yra tuo pat metu. 5. Sutuoktinio įgaliojimas sudaryti sandorius dėl vertybinių popierių, įtrauktų į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali būti išduodamas paprasta rašytine forma. 26 straipsnis. Finansų maklerio įmonių akcijų paketo įsigijimas 1. Asmuo, norintis įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinti jau turimą akcijų kiekį tiek, kad jo turimų balsų ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų 1/5, 1/3 ar 1/2 ribą, arba tiek, kad finansų maklerio įmonė taptų jo dukterine įmone, turi gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą. Akcijų paketu šiame straipsnyje yra laikomas ir toks akcijų ar balso teisę suteikiančių akcijų kiekis, kuris yra mažesnis nei 1/10 visų ar balso teisę suteikiančių akcijų, jeigu jis leidžia iš esmės daryti įtaką finansų maklerio įmonės valdymui. Asmens turimi balsai yra skaičiuojami šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Toks asmuo turi pateikti Vertybinių popierių komisijos nustatyto turinio prašymą, o Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos turi pranešti jam apie sutikimą arba atsisakymą leisti įsigyti akcijų paketą. 3. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti leisti įsigyti akcijų paketą, jei: 1) asmuo (juridinio asmens – vadovai ir kontroliuojantys asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos; 2) asmuo yra vertybinių popierių biržos, Vertybinių popierių komisijos ar Centrinio depozitoriumo darbuotojas; 3) juridinis asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius, veiklą ir finansinę būklę; 4) išdavus leidimą atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės licenciją. 4. Atsisakymas leisti įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas teismui. Jeigu Vertybinių popierių komisija sutinka leisti įsigyti akcijų paketą, tuomet ji nustato terminą ketinimui įvykdyti. 5. Asmuo taip pat turi pranešti Vertybinių popierių komisijai prieš sumažindamas savo turimą finansų maklerio įmonės akcijų dalį tiek, kad turimų balsavimo teisių ar kapitalo dalis nukris žemiau 1/10, 1/5, 1/3, 1/2 ribos, arba tiek, kad finansų maklerio įmonė nustos būti jo dukterine įmone. 6. Finansų maklerio įmonė, sužinojusi apie jos kapitalo įsigijimą ar perleidimą, kuriuo peržengiamos šiame straipsnyje numatytos ribos, per 5 dienas apie tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai. 7. Asmens, įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų be Vertybinių popierių komisijos sutikimo, kai toks sutikimas buvo reikalingas, turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. 8. Jei Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotas tarpininkas, Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą tarpininką patronuojanti įmonė ar asmuo, kontroliuojantis Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą tarpininką, nori įsigyti tokį finansų maklerio įmonės akcijų kiekį, kad ši taptų jo dukterine įmone ar būtų jo kontroliuojama, sutikimas gali būti išduotas tik atsiklausus užsienio priežiūros institucijos nuomonės. 27 straipsnis. Finansų maklerio įmonės valdymas Finansų maklerio įmonėje turi būti sudaroma valdyba. 28 straipsnis. Makleriai 1. Makleriu gali būti fizinis asmuo, turintis Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti vieną ar kelias numatytas maklerių operacijas. 2. Asmuo, pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti Vertybinių popierių komisijos organizuojamus egzaminus ar pateikti šiai komisijai jos pripažintą kvalifikacijos dokumentą. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos. 3. Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti maklerio licenciją: 1) raštišku maklerio prašymu; 2) makleriui mirus; 3) jeigu makleris per 12 mėnesių nepradėjo Vertybinių popierių komisijos patvirtintose finansų maklerių licencijų išdavimo taisyklėse numatytos profesinės veiklos, susijusios su vertybinių popierių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo; 4) jei po licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti licenciją; 5) jei atsiranda sąlygų, dėl kurių jis negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją; 6) jei makleris nesilaiko šio Įstatymo ar Vertybinių popierių komisijos priimtų teisės aktų. 4. Maklerio licencijos panaikinimas leidžia sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija jai buvo išduota. 5. Vertybinių popierių komisija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę surengti maklerio peratestavimą, jei pasitvirtina jo klientų skundai arba patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinama jo licencija. 6. Apie maklerio licencijos išdavimą ar panaikinimą Vertybinių popierių komisija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 29 straipsnis. Finansų maklerio įmonių auditas 1. Finansų maklerio įmonės finansinės atskaitomybės auditas privalo būti atliekamas bent vieną kartą per metus. Finansų maklerio įmonė privalo sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės audito iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos ir pateikti šią sutartį Vertybinių popierių komisijai. 2. Audito įmonė privalo nedelsdama raštu pranešti Vertybinių popierių komisijai, jei sužino apie: 1) teisės aktų, nustatančių sąlygas, kurias turi tenkinti finansų maklerio įmonė, ar kitų finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimų pažeidimus; 2) faktus, dėl kurių nuomonė apie metinę finansinę atskaitomybę nebuvo pareikšta arba buvo pareikšta su išlygomis; 3) kitus duomenis, kurie verčia abejoti įmonės sugebėjimu įvykdyti savo įsipareigojimus ar veiklos tęstinumu. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą audito įmonė turi ir tuo atveju, jei sužino apie nurodytus faktus atlikdama patikrinimą įmonėje, glaudžiu ryšiu susijusioje su finansų maklerio įmone. 30 straipsnis.       Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas užsienio valstybėse 1. Šis straipsnis nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonė steigdama filialą Europos Sąjungos valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama investicines paslaugas nesteigdama filialo. Finansų maklerio įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti investicines paslaugas nesteigdama filialo užsienio valstybėje ne Europos Sąjungos narėje šio straipsnio nustatyta tvarka, jei tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą užtikrina Vertybinių popierių komisijos sudaryti susitarimai su užsienio priežiūros institucija. Jei finansų maklerio įmonė jau turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti. 2. Finansų maklerio įmonė, prieš įsteigdama filialą užsienio valstybėje, turi apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai, kartu pridėdama veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis, filialo adresą, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, taip pat filialo struktūrą ir informaciją apie filialo vadovus. 3. Vertybinių popierių komisija šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją per 3 mėnesius turi perduoti užsienio priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Vertybinių popierių komisija turi neleisti įsteigti filialą ir atsisakyti perduoti numatytą informaciją tik tuo atveju, jei numatomo filialo organizacinė struktūra ar įmonės finansinė padėtis neatitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Finansų maklerio įmonei turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti. 4. Finansų maklerio įmonė, norėdama teikti investicines paslaugas užsienio valstybėje nesteigdama filialo, turi apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai. Kartu įmonė turi pateikti veiklos planą, nurodantį numatomas teikti paslaugas. Vertybinių popierių komisija per 1 mėnesį šį pranešimą turi perduoti užsienio priežiūros institucijai ir apie tai pranešti finansų maklerio įmonei. 5. Jei keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą finansų maklerio įmonės perduota informacija, apie tai ji turi pranešti Vertybinių popierių komisijai iš anksto ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Tokiu atveju, esant šio straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui, Vertybinių popierių komisija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Vertybinių popierių komisija turi pranešti užsienio priežiūros institucijai apie pasikeitimus įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje. Jei keičiasi įmonės, teikiančios paslaugas neįsteigus filialo, veiklos planas, ji apie tai privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai ir užsienio priežiūros institucijai. 31 straipsnis. Tarpininkams taikomos poveikio priemonės 1. Vertybinių popierių komisija turi teisę taikyti šias poveikio priemones tarpininkams: 1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) skirti administracines nuobaudas tarpininko darbuotojams ar šio Įstatymo numatytas baudas; 3) panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas paslaugas galiojimą; 4) paskirti laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai. 2. Vertybinių popierių komisija komerciniams bankams turi teisę taikyti tik šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas priemones. 32 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka 1. Šio Įstatymo nustatytos poveikio priemonės tarpininkui gali būti taikomos esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) tarpininkas Vertybinių popierių komisijai pateikė neteisingą informaciją; 2) Vertybinių popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai; 3) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota; 4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai; 5) tarpininkas nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje. 2. Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį ir pažeidimo bei poveikio priemonės pasekmes įmonei ir finansų sistemos saugumui. Klausimas dėl poveikio priemonių taikymo svarstomas informavus apie tai tarpininką ir sudarius jam galimybes pasiaiškinti. Atstovo neatvykimas į klausimo svarstymą ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo …