LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-70 Vilnius (Žin., 1999, Nr. 55-1765; 2003, Nr. 75-3473; 2011, Nr. 146-6823) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis 1. Šis įstatymas nustato papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose. Šio įstatymo tikslas – nustatyti būtinus priežiūros standartus ir pensijų fondų valdymo taisykles, kad būtų apsaugoti pensijų fondų dalyvių interesai. 2. Šis įstatymas taikomas visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms valdymo įmonėms, valdančioms papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus pagal priežiūros institucijos išduotą licenciją. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus valdančioms įmonėms šis įstatymas taikomas taip, kaip tai nustato šiuos santykius reglamentuojantys įstatymai. 3. Šis įstatymas nereglamentuoja draudimo veiklos pagrindu atsirandančių su pensiniu gyventojų aprūpinimu susijusių santykių, išskyrus šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytus santykius. 4. Valdymo įmonėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Depozitoriumas – bankas, turintis teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba padalinį Lietuvos Respublikoje. 2. Dukterinė įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas). 3. Finansinės priemonės – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas) 3 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytos finansinės priemonės, taip pat indėliai. 4. Finansinių priemonių portfelis – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 5. Glaudūs ryšiai – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 6. Grynieji aktyvai – atitinkamo pensijų fondo pensijų turto vertės ir ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų (išskyrus įsipareigojimus pensijų fondo dalyviams) skirtumas. 7. Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso. 8. Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. 9. Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 10. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo veikla (toliau – pensijų kaupimo veikla) – finansinė veikla, kurią sudaro piniginių lėšų pagal pensijų kaupimo sutartis rinkimas, jų investavimas ar reinvestavimas į diversifikuotą finansinių priemonių portfelį ir pensijų išmokų mokėjimas šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytomis sąlygomis kaupime dalyvaujantiems asmenims ir kita su tuo susijusi veikla. 11. Pensijų anuitetas (toliau – anuitetas) – buvusiam pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijų išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka išmokų mokėtojui – gyvybės draudimo įmonei. 12. Pensijų fondas – fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas ir mokantiems pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles. 13. Pensijų fondo dalyvis (toliau – dalyvis) – asmuo, su kuriuo yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis ir kurio vardu atidaryta asmeninė pensijų sąskaita. 14. Pensijų fondo taisyklės – dokumentas, kuriame apibrėžiami pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygos bei terminai, pensijų turto investavimo strategija ir kitos pensijų įmokų mokėtojų, pensijų fondo dalyvių ir pensijų fondo valdymo įmonės teisės ir pareigos. 15. Pensijų fondo valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją verstis pensijų kaupimo veikla. 16. Pensijų fondo vienetas – pensijų fondo dalyviui priklausančios pensijų turto vertės sąlyginis matas. 17. Pensijų įmokų mokėtojas – pensijų fondo dalyvis, jo darbdavys ar trečiasis asmuo, mokantis pensijų įmokas ar jų dalį. 18. Pensijų kaupimo sutartis – pensijų fondo valdymo įmonės ir pensijų fondo dalyvio ar jo vardu pensijų įmokas mokančio asmens sutartis dėl pensijų įmokų kaupimo atitinkamame pensijų fonde pagal įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir pensijų fondo taisykles. 19. Pensijų sąskaita – pagal pensijų kaupimo sutartį atidaryta asmeninė pensijų fondo dalyvio sąskaita, į kurią šio dalyvio vardu įrašomi jam tenkantys pensijų fondo vienetai. 20. Pensijų turtas – už pensijų įmokas įsigyto turto (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) ir investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto (lėšų), suma. 21. Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame pensijų fondo dalyviams ir visuomenei pateikiama informacija apie pensijų fondo veiklos rezultatus, jo finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius. 22. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai: 1) bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių akcijoms; 2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai; 3) kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių popierių. 23. Pinigų rinkos priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę visada galima tiksliai nustatyti. 24. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis valdymo įmonių licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas. 25. Užsienio priežiūros institucija – institucija, kuri užsienio valstybėje valdymo įmonių licencijavimo ir veiklos priežiūros srityje atlieka panašias funkcijas kaip priežiūros institucija. 26. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė. ANTRASIS SKIRSNIS VALDYMO ĮMONĖS LICENCIJAVIMAS IR VEIKLA 3 straipsnis. Teisė verstis pensijų kaupimo veikla 1. Verstis pensijų kaupimo veikla turi teisę uždaroji akcinė ar akcinė bendrovė, turinti pagal šį įstatymą priežiūros institucijos išduotą licenciją. Tik tokią licenciją turinti uždaroji akcinė ar akcinė bendrovė savo pavadinime ir reklamoje gali vartoti žodžius „pensijų fondų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius. 2. Šio įstatymo nustatyta tvarka teisę verstis pensijų kaupimo veikla taip pat turi valdymo įmonės, turinčios licenciją valdyti investicinius fondus ir investicines kintamojo kapitalo bendroves, išduotą pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas), ir atitinkančios visus šio įstatymo nustatytus reikalavimus. 3. Valdymo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą tik tuo atveju, kai priežiūros institucija jos nustatyta tvarka patvirtina atitinkamas pensijų fondo taisykles. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valdymo įmonės taip pat turi teisę valdyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme (toliau – Pensijų kaupimo įstatymas) nustatytus valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus, jeigu jos atitinka Pensijų kaupimo įstatymo nustatytus reikalavimus. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valdymo įmonės negali verstis kita, šiame straipsnyje nenurodyta, veikla. 4 straipsnis. Licencijos išdavimo, jos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarka 1. Valdymo įmonių licenciją, suteikiančią teisę verstis pensijų kaupimo veikla, išduoda priežiūros institucija Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti ar sustabdyti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka pritaikoma tokia poveikio priemonė. 5 straipsnis. Valdymo įmonės valdymas ir vadovai Be Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų bendrovėje privalomų sudaryti valdymo organų, valdymo įmonėje turi būti sudaroma valdyba. Valdymo įmonės vadovų sąvoka ir jų kandidatūrų derinimo su priežiūros institucija tvarka yra nustatyta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. 6 straipsnis. Valdymo įmonės veiklos reikalavimai 1. Valdymo įmonė privalo: 1) sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis pensijų fondui ir jo dalyviams sąlygomis bei jų interesais ir užtikrinti rinkos vientisumą; 2) veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai; 3) turėti ir taikyti veiklai reikalingas priemones ir procedūras; 4) dalyviui atskleisti visą su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją; 5) vengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai; 6) užtikrinti, kad jos valdymo procedūros ir buhalterinių įrašų bei apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis numatytų sąlygų ir teisės aktų; 7) atlikti vidaus kontrolę, kontroliuoti savo vadovų ir darbuotojų sudaromus finansinių priemonių sandorius laikantis priežiūros institucijos nustatytos vidaus kontrolės vykdymo tvarkos; 8) užtikrinti, kad priimtų investicinių sprendimų, sudarytų sandorių ar kitų atliktų operacijų duomenys, dokumentai ir informacija būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo atitinkamo investicinio sprendimo priėmimo, sandorio sudarymo ar operacijos atlikimo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino; 9) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta interesų konfliktų tarp valdymo įmonės ir dalyvių, dalyvių tarpusavio interesų konflikto; 10) užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimantys asmenys turėtų priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir darbo patirtį, būtų nepriekaištingos reputacijos; 11) laikytis įstatymuose ir priežiūros institucijos nustatytų kapitalo, riziką ribojančių ir kitų reikalavimų veiklai; 12) patvirtinti ir įgyvendinti darbuotojų atlyginimų politiką (šis reikalavimas taip pat taikomas asmenims, kuriems valdymo įmonė yra perdavusi investicinių sprendimų dėl pensijų fondų turto valdymo priėmimo funkciją. Tokiu atveju asmenų, kuriems valdymo įmonė yra perdavusi investicinių sprendimų dėl pensijų fondų turto valdymo priėmimo funkciją, patvirtinta politika turi neprieštarauti valdymo įmonės patvirtintai darbuotojų atlyginimų politikai); 13) teikti priežiūros institucijai teisingą ir priežiūrai atlikti būtiną informaciją ir (ar) dokumentus, vykdyti priežiūros institucijos nurodymus; 14) užtikrinti, kad nuolat būtų skaičiuojama ir valdoma rizika, su kuria susiduria ar gali susidurti valdymo įmonės valdomas pensijų fondas. 2. Vykdydama šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą, valdymo įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti dalyvių interesus. 3. Vykdydama šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytą pareigą, valdymo įmonė privalo: 1) įgyvendinti ir taikyti veiksmingas priemones, procesus ir metodus rizikai skaičiuoti ir valdyti; 2) patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamą ir dokumentais patvirtintą rizikos valdymo politiką, kurioje būtų nustatytos rizikos rūšys, su kuriomis susiduria ar gali susidurti valdymo įmonės valdomas pensijų fondas; 3) paskirti (sudaryti) nuo kitų valdymo įmonės padalinių hierarchiškai ir funkciškai nepriklausomą rizikos valdymo funkciją vykdantį asmenį ar padalinį ir užtikrinti tinkamą jo funkcijų vykdymą bei tai, kad jis būtų reikiamos kompetencijos, ir teisę gauti visą jam tinkamai veikti reikalingą informaciją; 4) esant esminių rizikos valdymo proceso pasikeitimų, nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai. 7 straipsnis. Garantijų rezervas 1. Tuo atveju, kai valdymo įmonė prisiima įsipareigojimus garantuoti dalyviams tam tikrą pajamingumą, turi būti sudaromas garantijų rezervas. Šio rezervo sudarymo, investavimo ir naudojimo tvarka turi būti suderinta su priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi teisę duoti nurodymus pakeisti ir (ar) papildyti garantijų rezervo sudarymo, investavimo ir naudojimo tvarką. 2. Garantijų rezervas investuojamas į diversifikuotą finansinių priemonių portfelį, kuriam taikomi šio įstatymo 45, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti reikalavimai. 8 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės Priežiūros institucija turi teisę nustatyti: 1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką; 2) valdymo įmonių veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir atlikimo tvarką; 3) periodinių ataskaitų, kitų priežiūrai skirtų ataskaitų, pranešimų visuomenei ir priežiūros institucijai bei kitokios privalomai teiktinos informacijos turinį ir formą, taip pat šios informacijos ir finansinių ataskaitų pateikimo tvarką; 4) valdymo įmonės kapitalo, riziką ribojančius ir kitus reikalavimus veiklai; 5) pradinio kapitalo ir grynųjų aktyvų apskaičiavimo tvarką ir principus; 6) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką; 7) pensijų fondų valdymo perdavimo ir pensijų fondų panaikinimo ir panaikintų pensijų fondų turto pardavimo tvarką; 8) pensijų sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo bei pensijų fondų vienetų apskaitos tvarkymo reikalavimus; 9) papildomus pensijų įmokų ir į kitą pensijų fondą pervedamų piniginių lėšų konvertavimo į pensijų fondų vienetus (ir atvirkščiai) reikalavimus; 10) pensijų fondų taisyklių tvirtinimo tvarką; 11) šiame įstatyme numatytų leidimų ir licencijų išdavimo tvarką; 12) valdymo įmonių darbuotojų atlyginimų politikai taikomus reikalavimus; 13) dalies valdymo įmonių funkcijų pavedimo kitoms įmonėms reikalavimus; 14) reikalavimus priemonėms, skirtoms užkirsti kelią interesų konfliktams ir jiems valdyti; 15) standartines pensijų kaupimo sutarties sąlygas; 16) pensijų fondo lyginamojo indekso pasirinkimo ir jo naudojimo reikalavimus; 17) dalyvių informavimo apie esminius pensijų fondų taisyklių pakeitimus tvarką ir pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą; 18) valdymo įmonės rizikos vertinimo ir valdymo reikalavimus. 9 straipsnis. Valdymo įmonės teisė dalį savo funkcijų pavesti kitai įmonei 1. Valdymo įmonė, siekdama efektyvesnio valdymo, turi teisę dalį savo funkcijų, susijusių su pensijų fondų valdymu, pavesti atlikti kitiems asmenims, turintiems teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tai nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime apie pavedimą atlikti dalį valdymo funkcijų turi būti nurodomas šį pavedimą priėmusio asmens (jo įgaliotinio) pavadinimas ir jam pavestų funkcijų sąrašas. 2. Valdymo įmonė, pavesdama kitam asmeniui atlikti dalį savo funkcijų, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta nepateisinamos veiklos rizikos. 3. Pavesti atlikti dalį funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu: 1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ir nepakenks dalyvių interesams; 2) tai iš esmės nepablogintų valdymo įmonės vidaus kontrolės kokybės; 3) priežiūros institucija su atitinkamos ne valstybės narės, kurioje licencijuotai įmonei yra pavedama atlikti dalį funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija; 4) valdymo įmonės vadovai bet kuriuo metu gali stebėti įgaliotinio veiklą; 5) valdymo įmonė gali bet kuriuo metu, kai to reikia dalyvių interesams, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą; 6) įgaliotinis yra kvalifikuotas ir gali atlikti nurodytas funkcijas; 7) valdymo įmonės pensijų fondo taisyklėse nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei. 4. Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitai įmonei tiek savo funkcijų, susijusių su pensijų fondų valdymu, kad pačiai jų iš esmės nebeliktų. Draudžiama pensijų turto investavimo strategijos formavimo ir investicinių sprendimų priėmimo funkcijas pavesti atlikti kitai įmonei. Draudimas investicinių sprendimų priėmimo funkciją pavesti atlikti kitai įmonei netaikomas tais atvejais, kai investiciniams sprendimams priimti valdymo įmonei būtina dalykinė (specialioji) kompetencija, kuri užtikrintų efektyvų pensijų fondų valdymą, ir kai yra tenkinamos šios sąlygos: 1) kitai įmonei pavedama priimti tik dalį investicinių sprendimų, o valdymo įmonė pati priima investicinius sprendimus dėl ne mažiau kaip 60 procentų pensijų fondo turto valdymo. Šiuo atveju valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad nuolat būtų išlaikyta šiame punkte nustatyta proporcija, ir 2) įmonė, kuriai pavedama atlikti dalį investicinių sprendimų priėmimo funkcijos, nėra depozitoriumas, saugantis tos valdymo įmonės valdomų pensijų fondų turtą, ar kita įmonė, kurios interesai gali kirstis su valdymo įmonės ar dalyvių interesais. 5. Pavedimas dalį funkcijų atlikti kitai įmonei valdymo įmonės nuo atsakomybės neatleidžia. 10 straipsnis. Valdymo įmonės teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimas 1. Valdymo įmonė turi teisę perduoti kitai valdymo įmonei teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, tik gavusi priežiūros institucijos leidimą. 2. Valdymo įmonė privalo perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai valdymo įmonei šiais atvejais: 1) teismui priėmus sprendimą likviduoti valdymo įmonę; 2) prieš pradėdama savanorišką likvidavimo procedūrą; 3) kai valdymo įmonei iškelta bankroto byla; 4) priežiūros institucijai pritaikius poveikio priemonę įpareigoti valdymo įmonę perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai valdymo įmonei; 5) kai panaikinamas valdymo įmonės veiklos licencijos galiojimas; 6) kai sustabdomas valdymo įmonės veiklos licencijos galiojimas. 3. Valdymo įmonė apie ketinimą perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, privalo informuoti dalyvius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais. Teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimo tvarką nustato priežiūros institucija. Šioje dalyje nurodytą informaciją apie atitinkamą sprendimą pensijų kaupimo bendrovė privalo skelbti ir savo interneto svetainėje. 4. Perduodant valdymo įmonės teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, dalyvis turi teisę iki šių teisių ir pareigų perdavimo per 3 mėnesius nuo informacijos apie sprendimą perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, išsiuntimo jam dienos, pats pereiti į kitą savo pasirinktą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų arba nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir pabaigti dalyvavimą pensijų fonde. 11 straipsnis. Valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas Valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimui ir perleidimui mutatis mutandis taikomi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo reikalavimai. 12 straipsnis. Priežiūros institucijos išduodami leidimai 1. Priežiūros institucija išduoda šiuos išankstinius leidimus: 1) depozitoriumui pasirinkti ar pakeisti; 2) valdymo įmonės teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, perduoti kitai valdymo įmonei; 3) valdymo įmonei reorganizuoti, pertvarkyti ar atskirti; 4) pensijų fondams jungti; 5) pensijų fondui panaikinti. 2. Priežiūros institucija leidimo gali neišduoti tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų dalyvių interesus. 13 straipsnis. Draudimai perleisti pensijų turtą 1. Pensijų turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ar įmonės darbuotojams (ir jų sutuoktiniams). Be to, draudžiama iš šioje dalyje nurodytų asmenų įsigyti turtą pensijų fondo lėšomis. 2. Pensijų turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti nevisiškai apmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų investavimo objektų. 3. Pensijų fondo lėšomis negali būti sudaromi sandoriai dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų finansinių priemonių, kurių jis neturi, pardavimo. 4. Valdymo įmonė pensijų fondo sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių terminui, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui duodama ne mažesnė suma kita valiuta. 14 straipsnis. Paslaugų siūlymas ir reklama 1. Valdymo įmonei, kitiems jos įgaliotiems ar kitaip su ja susijusiems asmenims draudžiama skelbti informaciją, kuri yra neteisinga, neaiški ar gali būti klaidinanti. 2. Valdymo įmonė, kiti jos įgalioti ar kitaip su ja susiję asmenys gali daryti pareiškimus, naudodami prognozuojamus skaičius tik priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 3. Teikdama informaciją potencialiam ar esamam dalyviui apie galimas pensijų išmokas, valdymo įmonė, jos atstovai ar kitaip su ja susiję asmenys turi teisę naudoti pensijų skaičiuoklę, kuri turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) pateikiama informacija privalo būti aiški ir neklaidinanti; 2) turi būti pateikiamos prielaidos, kuriomis remiantis atliekami skaičiavimai; 3) turi būti pateikiami paaiškinimai, kaip suprasti skaičiavimo rezultatus; 4) turi būti pateikiamas taikomų apskaičiavimo metodų aprašymas; 5) šalia skaičiavimo rezultatų turi būti įspėjimas, kad valdymo įmonė jų negarantuoja. 4. Valdymo įmonė, kuri prisiima įsipareigojimus dalyviams garantuoti tam tikrą pajamingumą, turi teisę daryti pareiškimus naudodama prognozuojamus skaičius, skelbti informaciją apie numatomas investicines pajamas ir kitas su tuo susijusias prognozes, neviršydama prisiimtų įsipareigojimų. 5. Pensijų kaupimo veiklos reklamoje gali būti tik pensijų fondo taisyklėse ir periodinėse ataskaitose esanti informacija. Reklamos tikslais valdymo įmonė gali parengti ir platinti sutrumpintas pensijų fondo taisykles, kuriose gali būti tik priežiūros institucijos patvirtintose pensijų fondo taisyklėse esanti informacija. 6. Pensijų kaupimo veiklos reklamoje pateikiami pensijų fondo finansiniai rezultatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti lyginami su pensijų fondo lyginamuoju indeksu. 7. Valdymo įmonė yra atsakinga už tinkamą asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis, parinkimą bei mokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys būtų reikiamos kvalifikacijos. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis valdymo įmonės vardu, kvalifikacinius reikalavimus. 8. Teikti informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudaryti pensijų kaupimo sutartis valdymo įmonės vardu gali tik nepriekaištingos reputacijos ir pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus išmanantys asmenys. 9. Asmenys, rengiantys ir (ar) platinantys viešam platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie pensijų kaupimą pensijų fonduose ar kitą informaciją, kurioje rekomenduojama ar siūloma pasirinkti pensijų fondą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad tokia informacija būtų neklaidinanti, pateikiama išsamiai ir teisingai, viešai atskleisti savo interesus ir nurodyti interesų konfliktus, susijusius su pensijų fondais ir (ar) jų valdytojais, su kuriais susijusi ta informacija. 10. Priežiūros institucija turi teisę detalizuoti šiame straipsnyje nustatytus pensijų kaupimo veiklos reklamos reikalavimus. 11. Priežiūros institucija turi uždrausti skelbti pastebėtą neteisingą, klaidinančią ar neaiškią reklamą ir įpareigoti paneigti, patikslinti ar papildyti jau paskelbtą tokią reklamą. 15 straipsnis. Valdymo įmonėms taikomos poveikio priemonės 1. Priežiūros institucija turi teisę taikyti valdymo įmonėms šias poveikio priemones: 1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) skirti šiame įstatyme nustatytas baudas; 3) apriboti teisę pensijų fondo sąskaita sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių įsigijimo; 4) paskirti laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti; 5) įpareigoti pakeisti valdymo įmonės vadovą; 6) įpareigoti valdymo įmonę teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, perduoti kitai valdymo įmonei; 7) sustabdyti licencijos teikti vieną, kelias ar visas paslaugas galiojimą tol, kol egzistuoja pagrindas licencijai sustabdyti; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną, kelias ar visas paslaugas galiojimą; 8) panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas paslaugas galiojimą. 2. Priežiūros institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas nuobaudas valdymo įmonės vadovams ar darbuotojams. 3. Priežiūros institucija turi teisę taikyti depozitoriumui šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas poveikio priemones. 16 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai 1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) valdymo įmonė priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją; 2) priežiūros institucijai nepateikta priežiūrai atlikti būtina informacija ir (ar) dokumentai; 3) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis buvo išduota licencija; 4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai; 5) valdymo įmonė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų dalyviams arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje. 2. Priežiūros institucija taiko poveikio priemones Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka. 3. Sprendimas taikyti poveikio priemones gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o jeigu tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 17 straipsnis. Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti 1. Neatidėliotinais atvejais, siekdama išvengti pensijų turto nuvertėjimo ar kitokio jo netekimo, priežiūros institucija turi teisę paskirti savo laikinąjį atstovą valdymo įmonės veiklai prižiūrėti. 2. Valdymo įmonės vadovai, prieš imdamiesi priežiūros institucijos sprendime dėl laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti paskyrimo išvardytų veiksmų, turi gauti laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą. 3. Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti atšaukiamas, kai: 1) nustatoma, kad valdymo įmonė gali patikimai veikti; 2) valdymo įmonei iškeliama bankroto byla; 3) panaikinamas valdymo įmonės licencijos galiojimas. 18 straipsnis. Valdymo įmonės reorganizavimo, pertvarkymo ir atskyrimo proceso ypatumai 1. Prieš priimant sprendimą reorganizuoti, pertvarkyti valdymo įmonę ar atlikti valdymo įmonės atskyrimą, turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas. 2. Valdymo įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), Akcinių bendrovių įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas pensijų fondų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti pensijų fondus ir jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos ir terminai, turtinės ir neturtinės pensijų fondų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai. 3. Apie reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė privalo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka. Šiame pranešime valdymo įmonė privalo nurodyti jos valdomų pensijų fondų dalyvių turtines ir neturtines teises po reorganizavimo bei šių teisių įgijimo ir pasinaudojimo jomis terminus. 4. Reorganizuojamos ar pertvarkomos valdymo įmonės valdomų pensijų fondų dalyviai turi teisę per 3 mėnesius nuo jų informavimo apie valdymo įmonės reorganizavimą ar pertvarkymą patys pereiti į kitą savo pasirinktą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų ar nutraukti pensijų kaupimo sutartis ir pabaigti dalyvavimą pensijų fonde. 5. Informacija apie reorganizavimo, pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, dalyviui, priežiūros institucijai. 6. Reorganizuojama valdymo įmonė, gavusi priežiūros institucijos leidimą ir laikydamasi jos nustatytos tvarkos, gali be dalyvių sutikimo perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai valdymo įmonei, jeigu ši perima visus atitinkamų pensijų fondų taisyklėse ir pensijų kaupimo sutartyse numatytus įsipareigojimus dalyviams, prieš tai sudariusi sąlygas tinkamai įgyvendinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas dalyvių teises. 7. Po reorganizavimo pasibaigusiai valdymo įmonei priežiūros institucija valdymo įmonės prašymu ar savo iniciatyva panaikina licenciją. 8. Jeigu reorganizuojant valdymo įmonę įsteigiama nauja įmonė, ji Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti valdymo įmonės licenciją. 9. Valdymo įmonės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos valdymo įmonės. Valdymo įmonės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės reorganizavimą, ir Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu. 19 straipsnis. Valdymo įmonės bankroto proceso ypatumai 1. Valdymo įmonės bankroto procedūra gali būti vykdoma tik teismo tvarka. 2. Priežiūros institucija turi teisę paduoti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos valdymo įmonei iškėlimo. 3. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos turi priimti nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo apie tai nedelsdami pranešti priežiūros institucijai. 4. Valdymo įmonės administratorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka organizuoja valdymo įmonės teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą kitai valdymo įmonei. Valdymo įmonės administratorius turi teisę perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai valdymo įmonei be dalyvių sutikimo, jeigu jas priimanti valdymo įmonė perima visus įsipareigojimus dalyviams. Valdymo įmonės administratorius privalo informuoti pensijų fondo dalyvius apie bankroto bylos iškėlimą ir numatomą teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą kitai valdymo įmonei. Dalyviai turi teisę iki šių teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimo patys pereiti į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų. 5. Iš pensijų fondo valdymo santykių atsirandantys dalyvių reikalavimai valdymo įmonei turi būti patenkinami iš valdymo įmonės nuosavo turto, pirmiausia įstatymų nustatyta tvarka atlyginus įkaito turėtojui, bet prieš pradedant tenkinti kitų valdymo įmonės kreditorių reikalavimus. 20 straipsnis. Valdymo įmonės likvidavimo proceso ypatumai 1. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas likviduoti valdymo įmonę gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu ji teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, priežiūros institucijos nustatyta tvarka yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba jeigu ji dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę priežiūros institucijos leidimu ir jos nustatyta tvarka yra panaikinusi visus pensijų fondus ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija. 2. Ne vėliau kaip per 3 dienas po visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo likviduoti valdymo įmonę priėmimo apie tai turi būti raštu pranešta priežiūros institucijai ir nurodomi paskirto likvidatoriaus duomenys. 3. Apie likvidavimą valdymo įmonė privalo paskelbti priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Informacija apie valdymo įmonės likvidavimo eigą ir terminus turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, jos valdomo pensijų fondo dalyviui ir priežiūros institucijai. 4. Jeigu valdymo įmonė likviduojama kito negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto sprendimu, likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius yra atsakingas už neperduotų kitoms valdymo įmonėms valdyti teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą kitai valdymo įmonei priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Dalyviai turi teisę iki teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimo patys pereiti į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų. 5. Likviduota valdymo įmonė gali būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro tik baigus jos teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą kitai valdymo įmonei arba tik baigus valdytų pensijų fondų pensijų turto padalijimą šio įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. TREČIASIS SKIRSNIS pensijų fondas ir jo dalyviai 21 straipsnis. Pensijų fondo steigimas ir pensijų fondo taisyklės 1. Pensijų kaupimo veikla valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose grindžiama pensijų fondo taisyklėmis. 2. Pensijų fondo taisyklės tvirtinamos valdymo įmonės valdybos sprendimu. Valdymo įmonė dalyvių įmokas į pensijų fondą gali pradėti rinkti tik po to, kai pensijų fondo taisykles patvirtina priežiūros institucija jos nustatyta tvarka. 3. Pensijų fondo taisyklėse turi būti nurodyta: 1) pensijų fondo pavadinimas (iš pavadinimo turi būti aišku, kad tai papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondas); 2) įstojimo į pensijų fondą, išstojimo iš jo ir kitokios dalyvavimo pensijų fonde baigties, sustabdymo ir atnaujinimo sąlygos ir tvarka; 3) dalyvių teisės ir pareigos; 4) valdymo įmonės teisės ir pareigos; 5) pensijų išmokų mokėjimo būdai ir jų pasirinkimo galimybės, pensijų išmokų mokėjimo tvarka, dalyvių amžius, suteikiantis teisę įgyti papildomą pensiją; 6) pensijų fondo grynųjų aktyvų apskaičiavimo, pensijų fondo vieneto vertės apskaičiavimo taisyklės ir jų skelbimo tvarka; 7) pensijų įmokų ir į kitą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą pervedamų dalyviui priklausančių piniginių lėšų konvertavimo į pensijų fondo vienetus tvarka, taip pat pensijų fondo vienetų konvertavimo į pinigus ir pinigų išmokėjimo asmenims, turintiems teisę juos gauti, taisyklės; 8) pensijų fondo investavimo strategija; 9) pensijų sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo bei pensijų fondo vienetų tose sąskaitose apskaitos tvarka; 10) atlyginimo valdymo įmonei ir depozitoriumui apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka; kitų išlaidų, dengiamų iš pensijų turto, baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika; 11) valdymo įmonės pensijų fondo valdymo veiklos ir pensijų sąskaitų ataskaitų pateikimo dalyviams šio įstatymo nustatytais atvejais tvarka, taip pat kitų pensijų fondo pranešimų pateikimo dalyviams formos ir tvarka; 12) pensijų kaupimo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo sąlygos ir tvarka; 13) perėjimo į kitą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą tvarka ir šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatytas laikotarpis, per kurį valdymo įmonė turi pervesti dalyviui priklausančias lėšas; 14) depozitoriumo pavadinimas, buveinė, teisės ir pareigos; 15) depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka; 16) pensijų fondo taisyklių pakeitimo tvarka; 17) pensijų fondo panaikinimo sąlygos ir tvarka, panaikinto pensijų fondo turto padalijimo tvarka; 18) pensijų fondų jungimo tvarka; 19) kitos priežiūros institucijos nustatytos sąlygos ir duomenys. 4. Pensijų fondo taisyklėse gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam įstatymui ir priežiūros institucijos nustatytiems reikalavimams. 5. Valdymo įmonė privalo sudaryti galimybes visiems asmenims susipažinti su priežiūros institucijos patvirtintomis pensijų fondų taisyklėmis ir jų pakeitimais. 6. Valdymo įmonė privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti kiekvienam jos valdomo pensijų fondo dalyviui apie atitinkamus pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo. Pranešimo būdą turi teisę pasirinkti pats dalyvis. Pensijų fondo taisyklių pakeitimai įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jų patvirtinimo priežiūros institucijoje. 7. Pensijų fondo taisyklėse esančios informacijos atnaujinimui nėra taikomi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai gauti priežiūros institucijos patvirtinimą ir raštu pranešti dalyviams apie taisyklių pakeitimus, tačiau valdymo įmonė turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taisyklėse esančios informacijos atnaujinimo pateikti priežiūros institucijai atnaujintas pensijų fondo taisykles. Atvejus, kurie yra laikomi pensijų fondo taisyklėse pateiktos informacijos atnaujinimu, nustato priežiūros institucija. 8. Valdymo įmonė apie visus esminius dalyvių interesams turinčius įtakos pensijų fondo taisyklių pakeitimus privalo raštu informuoti kiekvieną jos valdomo pensijų fondo dalyvį ir sudaryti galimybę dalyviui per pakankamą laiką nutraukti pensijų kaupimo sutartį, kai tokia teisė numatyta teisės aktuose, arba pereiti į kitą jo pasirinktą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų. 22 straipsnis. Pensijų fondo investavimo strategija 1. Pensijų fondo investavimo strategijoje turi būti numatyta pensijų turto investavimo tvarka ir sritys, rizikos vertinimo metodai, rizikos valdymo principai, naudojamos rizikos valdymo procedūros ir būdai, strateginis pensijų turto paskirstymas pagal turimų su pensijų kaupimo sutartimis susijusių įsipareigojimų trukmę ir kilmę. 2. Valdymo įmonė ne rečiau kaip kartą per 3 metus turi peržiūrėti pensijų fondo investavimo strategiją ir prireikus ją pakeisti. 23 straipsnis. Dalyvis Dalyviu tampama įsigaliojus pensijų kaupimo sutarčiai. 24 straipsnis. Dalyvio teisės 1. Dalyvis turi teisę: 1) nutraukti pensijų kaupimo sutartį šiame įstatyme nustatytais pagrindais; 2) gauti įstatymų nustatytą su valdymo įmonės veikla susijusią informaciją; 3) gauti informaciją apie jo pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondų vienetus ir jų vertę, lėšų investavimo strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, taip pat valdymo įmonės, pensijų fondo auditoriaus išvadą ir kitą šio įstatymo nustatytą informaciją; 4) gauti šio įstatymo nustatytas pensijų išmokas pagal savo vardu sukaupto pensijų turto dydį; 5) šio įstatymo nustatyta tvarka nukelti pensijų išmokų mokėjimo pradžią; 6) testamentu palikti jam priklausančią pensijų turto dalį; 7) kitas įstatymuose, pensijų fondo taisyklėse ir pensijų kaupimo sutartyje nustatytas teises. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises pensijų fondo dalyvis turi ir tuo atveju, kai jis pats įmokų nemoka arba už jį įmokos nemokamos. 25 straipsnis. Pensijų kaupimo sutartis 1. Prieš asmeniui sudarant pensijų kaupimo sutartį, jis turi būti supažindintas su pensijų fondo, kurio dalyviu jis taps įsigaliojus pensijų kaupimo sutarčiai, taisyklėmis. Pensijų fondo taisyklės yra sudedamoji pensijų kaupimo sutarties dalis. 2. Pensijų kaupimo sutartis turi būti sudaroma rašytine forma. 3. Pensijų kaupimo sutartyje turi būti numatyta pensijų fondo dalyvio teisė įstatymų nustatyta tvarka vienašališkai nutraukti pensijų kaupimo sutartį. 4. Valdymo įmonė neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties be pensijų fondo dalyvio sutikimo, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. 5. Valdymo įmonė tvarko pensijų fondų dalyvių ir asmenų, gaunančių pensijų išmokas, sąrašus. Šių sąrašų duomenys yra slapti. Kiekvieno pensijų fondo sąrašai tvarkomi atskirai. Sąrašų tvarkymo taisykles ir turinį nustato valdymo įmonė. Sąrašų tvarkymo taisyklės ir sąrašų turinys turi būti patvirtinti valdymo įmonės valdybos. 6. Pensijų kaupimo sutartis įsigalioja nuo pirmosios įmokos įmokėjimo į pensijų sąskaitą. 7. Sudarius pensijų kaupimo sutartį, valdymo įmonė kiekvienam pensijų fondo dalyviui atidaro asmeninę pensijų sąskaitą. 26 straipsnis. Pensijų kaupimo sutarties turinys 1. Pensijų kaupimo sutartyje turi būti nurodyta: 1) sutarties numeris, sudarymo data ir vieta; 2) sutarties šalys (valdymo įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, priežiūros institucijos išduotos licencijos numeris, atstovo vardas ir pavardė; dalyvio vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas); 3) sutarties dalykas; 4) pensijų fondo pavadinimas ir priežiūros institucijoje patvirtintų pensijų fondo taisyklių registracijos numeris bei patvirtinimo data; 5) sutarties šalių teisės ir pareigos, iš jų – kiekvienos šalies pareiga pasikeitus sutartyje nurodytiems rekvizitams (gyvenamosios vietos ar buveinės adresui, vardui, pavardei ar pavadinimui, pinigų sąskaitos numeriui banke ir pan.) apie tai informuoti kitą šalį; 6) pensijų įmokų dydis, mokėjimo būdas, tvarka ir terminai; 7) pensijų išmokų mokėjimo sąlygos; 8) valdymo įmonės atsakomybė už savo įsipareigojimų nevykdymą; 9) sutarties pakeitimo tvarka ir sąlygos; 10) sutarties nutraukimo tvarka ir sąlygos, iš jų – dalyvio teisė vienašališkai nutraukti pensijų kaupimo sutartį; 11) ginčų tarp sutarties šalių sprendimo tvarka; 12) sutarties galiojimo terminas ir galiojimo pasibaigimo pagrindai; 13) nuoroda, kad pensijų fondo taisyklės, pagal kurias yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis, yra neatskiriama šios sutarties dalis; 14) sutarties šalių rekvizitai. 2. Pensijų kaupimo sutartyje, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų, gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui, kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir teisės aktams, priežiūros institucijos nustatytiems reikalavimams, nustatytoms standartinėms pensijų kaupimo sutarties sąlygoms, valdymo įmonės įstatams ir pensijų fondo taisyklėms, pagal kuriuos sudaroma (sudaryta) pensijų kaupimo sutartis. 3. Pensijų kaupimo sutartyje šalys negali nustatyti tokių sąlygų, kurios pablogintų pensijų fondo dalyvio padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 27 straipsnis. Pensijų įmokos 1. Pensijų įmokos mokamos tik pinigais. 2. Darbdavys gali mokėti visą įmoką ar jos dalį darbuotojo naudai. 3. Įmokų mokėjimo nutraukimas ar kiti mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijų kaupimo sutartį ar apriboti dalyvių nuosavybės teisę į pensijų turtą. Tokiu atveju dalyvis turi visas teises, nustatytas šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. 4. Tais atvejais, kai įmokas moka ne pats dalyvis, įmokos tampa dalyvio nuosavybe nuo to momento, kai į pensijų fondo vienetus konvertuotos įmokos įrašomos į jo pensijų sąskaitą. 5. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos. Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu perverstų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu pensijų išmokos jau išmokėtos) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos). 28 straipsnis. Pensijų sąskaitos 1. Valdymo įmonė privalo kiekvienam dalyviui atidaryti pensijų sąskaitą. Informacija apie pensijų sąskaitas yra slapta. 2. Pensijų sąskaitos atidaromos, tvarkomos ir uždaromos, pensijų fondo vienetai į jas įrašomi pensijų fondo taisyklėse nustatyta tvarka. Priežiūros institucija nustato pensijų sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo bei pensijų fondo vienetų apskaitos tvarkymo principus. 29 straipsnis. Pensijų turtas 1. Pensijų turtas yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje pensijų sąskaitoje įrašytų pensijų fondo vienetų skaičių. 2. Valdymo įmonė pensijų turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais. 3. Kiekvieno pensijų fondo pensijų turtas įtraukiamas į apskaitą atskirai nuo nuosavo valdymo įmonės turto ir kito tos pačios valdymo įmonės valdomo pensijų fondo pensijų turto. 4. Į pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ir dalyvių prievoles. 5. Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis paveldima įstatymų nustatyta tvarka. Kai mirusiam dalyviui priklausiusią pensijų turto dalį paveldi to paties pensijų fondo dalyvis, pensijų sąskaitoje įrašytai paveldimai turto daliai tenkantys pensijų fondo vienetai į pinigus nekonvertuojami, jeigu dalyvis raštu nereikalauja ko kita. 6. Dėl pensijų turto gali būti sudaromi tik šiame įstatyme nustatyti sandoriai. 7. Kiekvieno pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė turi būti apskaičiuojama tam, kad būtų galima nustatyti pensijų fondo vienetų vertę. 8. Pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė apskaičiuojama ir pensijų fondo vienetų vertė nustatoma kiekvieną darbo dieną pensijų fondo taisyklėse nustatyta tvarka. Kartą per mėnesį apskaičiuojama vidutinė praėjusio mėnesio pensijų fondo vieneto vertė. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti pensijų fondo grynųjų aktyvų apskaičiavimo tvarką ir principus. 30 straipsnis. Dalyvavimo pensijų fonde pabaiga 1. Dalyvavimas pensijų fonde pasibaigia, kai: 1) valdymo įmonė įvykdo savo įsipareigojimus pensijų fondo dalyviui; 2) dalyvis nutraukia pensijų kaupimo sutartį, nepereidamas į kitą pensijų fondą; 3) dalyvis pereina į kitą pensijų fondą; 4) dalyvis miršta; 5) pensijų fondas panaikinamas; 6) pensijų fondas prijungiamas prie kito arba sujungiamas su kitu pensijų fondu. 2. Pensijų fondo taisyklėse gali būti numatytas draudimas nutraukti pensijų kaupimo sutartį nepereinant į kitą pensijų fondą, iki sukaks pensinis amžius, taip pat gali būti numatytas minimalus privalomas dalyvavimo pensijų fonde laikas, kuriam nepraėjus asmuo neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties, nepereidamas į kitą pensijų fondą. 3. Pensijų kaupimo sutartį nutraukiančiam, bet nepereinančiam į kitą pensijų fondą dalyviui turi būti išmokėta suma, gauta konvertavus jo pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus. Už pensijų kaupimo sutarties nutraukimą nepereinant į kitą pensijų fondą iš pensijų fondo valdymo įmonė gali imti vieno procento atsiimamos sumos neviršijantį mokestį, jeigu tai numatyta pensijų fondo taisyklėse. 4. Valdymo įmonei, valdymo įmonės akcininkams, pensijų įmokų mokėtojui yra draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti dalyvio teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. 31 straipsnis. Dalyvio perėjimas į kitą pensijų fondą 1. Dalyvis turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka pereiti į kitą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą. 2. Dalyvio perėjimas iš vieno pensijų fondo į kitą turi vykti laikantis sąlygų, numatytų to pensijų fondo, iš kurio jis pereina, ir to pensijų fondo, į kurį pereina, taisyklėse. Dalyvio perėjimo į kitą pensijų fondą išlaidas sudaro faktinės valdymo įmonės išlaidos, susijusios su pensijų sąskaitos uždarymu ir lėšų pervedimu. Šios išlaidos gali būti dengiamos dalyvio sąskaita iš dalyviui priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų fondą, tačiau negali viršyti 0,5 procento pervedamos sumos, jeigu tai numatyta pensijų fondo taisyklėse. Mokestis gali būti išskaičiuojamas iš dalyviui priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų fondą, arba imamas kitais pensijų fondo taisyklėse numatytais būdais. Dalyvis turi teisę bent vieną kartą per kalendorinius metus pereiti į kitą tos pačios valdymo įmonės valdomą pensijų fondą nemokamai (nedarant jokių atskaitymų), o į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą – padengdamas tik valdymo įmonės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereina, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitą pensijų fondą. 3. Valdymo įmonei, kurios valdomo pensijų fondo dalyvis pareiškia norą pereiti į kitą pensijų fondą, tos valdymo įmonės akcininkams ar įmokų mokėtojams draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti šią dalyvio teisę. 4. Valdymo įmonė, iš kurios valdomo pensijų fondo dalyvis pereina į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, perveda priimančiajai valdymo įmonei sumą, gautą dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertavus į pinigus ir išskaičius pensijų fondo taisyklėse numatytą mokestį už perėjimą į kitą pensijų fondą. Gauta suma, išskaičius iš jos atitinkamus to pensijų fondo, į kurį dalyvis pereina, taisyklėse numatytus mokesčius, konvertuojama į to pensijų fondo vienetus. Pinigai į pensijų fondo vienetus konvertuojami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pinigų gavimo į priimančiosios valdymo įmonės pensijų fondo sąskaitą dienos. Šiuo atveju pinigai į pensijų fondo vienetus konvertuojami jų gavimo priimančiojoje valdymo įmonėje dieną esančia pensijų fondo, į kurį dalyvis pereina, vienetų verte. Pensijų fondo, iš kurio dalyvis pereina į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, valdymo įmonė tam dalyviui priklausančias lėšas priimančiajai valdymo įmonei perveda tik po to, kai dalyvis pensijų kaupimo sutartį, sudarytą su priimančiąja valdymo įmone, pateikia pensijų fondo, iš kurio jis pereina, valdymo įmonei. 5. Jeigu dalyvis pereina į kitą tos pačios valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, jam priklausančios lėšos pervedamos į tą pensijų fondą, į kurį jis pereina šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu dalyvis pereina į kitą tos pačios valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, sudaroma nauja pensijų kaupimo sutartis. Lėšos, pervestos į pensijų fondą, į kurį pereina dalyvis, turi būti konvertuojamos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. 32 straipsnis. Pensijų fondų jungimas 1. Valdymo įmonė turi teisę įvykdyti jos valdomų pensijų fondų jungimą (sujungimo arba prijungimo būdu) tik gavusi išankstinį priežiūros institucijos leidimą. 2. Draudžiama jungti papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondą (fondus) su valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondu (fondais). 3. Valdymo įmonė, norinti gauti leidimą pensijų fondams jungti, priežiūros institucijai turi pateikti: 1) valdymo įmonės patvirtintą bendrųjų jungimo sąlygų projektą; 2) po jungimo veiksiančio pensijų fondo taisykles; 3) jungiamų pensijų fondų depozitoriumo pagal šio straipsnio 10 dalį parengtą patvirtinimą; 4) informaciją apie jungimą, kurią valdymo įmonė ketina pateikti jungiamų pensijų fondų dalyviams. 4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo dienos turi teisę reikalauti, kad valdymo įmonė pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją. 5. Priežiūros institucija turi teisę raštu pareikalauti, kad valdymo įmonė papildytų ir (ar) pakeistų pensijų fondų dalyviams ketinamą teikti informaciją ar dokumentus. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. 6. Priežiūros institucija išduoda leidimą pensijų fondus jungti, jeigu: 1) jungimas nepažeis jungiamų pensijų fondų dalyvių interesų; 2) po jungimo veiksiančio pensijų fondo dalyviams bus taikomi ne didesni negu prieš jungimą atskaitymų ir kitų iš pensijų fondo turtą sudarančių lėšų dengiamų išlaidų dydžiai; 3) priežiūros institucija neprieštarauja jungiamų pensijų fondų dalyviams ketinamai teikti informacijai; 4) planuojamas jungimas atitinka visus šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 7. Apie leidimo jungti pensijų fondus išdavimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti pensijų fondus priežiūros institucija turi pranešti valdymo įmonei per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. 8. Po jungimo veiksiančio pensijų fondo finansinių priemonių portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pensijų fondų jungimo užbaigimo dienos. 9. Detalius valdymo įmonių rengiamo jungiamų pensijų fondų bendrųjų jungimo sąlygų projekto turinio reikalavimus nustato priežiūros institucija. 10. Jungiamų pensijų fondų depozitoriumas privalo patvirtinti, kad jis patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungiami pensijų fondai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei pensijų fondo vienetų konvertavimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų ir atitinkamo pensijų fondo taisyklių reikalavimus, ir jokio neatitikimo nenustatė. 11. Po jungimo pasibaigsiančio pensijų fondo auditorius turi patvirtinti: 1) turto ir įsipareigojimų, atsirasiančių šio straipsnio 21 dalyje nurodytą pensijų fondo vienetų konvertavimo santykio apskaičiavimo dieną, vertinimo kriterijus; 2) pensijų fondo vienetų konvertavimo santykio apskaičiavimo metodą ir faktinį pensijų fondo vienetų konvertavimo santykį, nustatytą šio straipsnio 21 dalyje nurodytą pensijų fondo vienetų konvertavimo santykio apskaičiavimo dieną. 12. Jungiamų pensijų fondų valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad auditoriaus ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros institucijai, taip pat nemokamai teikiamos jungiamų pensijų fondų dalyviams jų prašymu. 13. Jungiamų pensijų fondų valdymo įmonė turi pateikti dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną tinkamai įvertinti šio jungimo poveikį dalyvių teisėms, pareigoms ir pensijų turtui, ir sudaryti dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio straipsnio 17 dalyje nurodyta teise. Jungiamų pensijų fondų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti pateikta: 1) jungimo priežastys; 2) numatomas jungimo poveikis jungiamų pensijų fondų dalyviams, įskaitant, bet neapsiribojant informacija apie visus reikšmingus pasikeitimus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis, numatomais padariniais, periodinėmis ataskaitomis, galimais veiklos pokyčiais; 3) laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir konvertuojami po jungimo pasibaigsiančio pensijų fondo vienetai; 4) visos su jungimu susijusios teisės, kurias vykdant jungimą turi pensijų fondų dalyviai, įskaitant, bet neapsiribojant teise gauti papildomos informacijos, teise pareikalavus gauti auditoriaus ataskaitos kopiją ir teise pasinaudoti šio straipsnio 17 dalyje nurodyta teise, kartu nurodant terminą, per kurį šia teise galima pasinaudoti; 5) kiti svarbūs jungimo procedūrų aspektai ir planuojama jungimo užbaigimo data, įskaitant, bet neapsiribojant, kaip dalyviai bus informuoti apie jungimo užbaigimą, taip pat informacija apie ketinimą sustabdyti pensijų fondų vienetų išleidimą ir (ar) konvertavimą siekiant veiksmingo jungimo užbaigimo. 14. Informacija apie jungimą jungiamų pensijų fondų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija suteikia leidimą jungti, bet ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio straipsnio 17 dalyje nustatyta teise, dienos. 15. Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungiamų pensijų fondų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos valdymo įmonė privalo šio straipsnio 13 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems tapti bet kurio iš jungiamų pensijų fondų dalyviais. 16. Priežiūros institucija nustato detalius jungiamų pensijų fondų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir pateikimo tvarkos reikalavimus. 17. Po jungimo pasibaigsiančio fondo dalyviai turi teisę pereiti į kitą dalyvio pasirinktą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą be jokių atskaitymų. Šia teise dalyviai gali pasinaudoti nuo momento, kai yra informuojami apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio straipsnio 21 dalyje nurodyto pensijų fondų vienetų keitimo santykio apskaičiavimo dienos. 18. Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 17 dalyje nustatytų reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei laikinai sustabdyti pensijų fondų vienetų išleidimą ir (ar) konvertavimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti pensijų fondų vienetų savininkų interesus. 19. Draudžiama iš jungiamų pensijų fondų turto arba jų dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines, administracines ar kitas išlaidas. 20. Pensijų fondų jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio pensijų fondo vienetus į po jungimo veiksiančio pensijų fondo vienetus, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse dalyvių pensijų sąskaitose. 21. Po jungimo pasibaigsiančio pensijų fondo vienetų konvertavimo į po jungimo veiksiančio pensijų fondo vienetus santykis turi būti nustatytas šio straipsnio 20 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną. 22. Apie jungimo užbaigimą valdymo įmonė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas: 1) raštu informuoti priežiūros instituciją ir pateikti jai po jungimo pasibaigusio pensijų fondo taisykles ir prašymą pripažinti jas netekusiomis galios; 2) paskelbti po jungimo veiksiančio pensijų fondo taisyklėse nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (interneto svetainėse). 23. Visas po jungimo pasibaigsiančio pensijų fondo turtas ir įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam pensijų fondui. Po jungimo pasibaigsiančio pensijų fondo dalyviai tampa po jungimo veiksiančio pensijų fondo dalyviais. 24. Valdymo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka patvirtinti po jungimo veiksiančio pensijų fondo depozitoriumui, kad pensijų fondo turtas ir įsipareigojimai perduoti. 33 straipsnis. Pensijų fondo panaikinimas 1. Pensijų fondas gali būti panaikinamas valdymo įmonės valdybos arba teismo sprendimu. 2. Pensijų fondą jo valdymo įmonės valdybos sprendimu galima panaikinti, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) valdymo įmonė yra įvykdžiusi visus įsipareigojimus jos valdomo pensijų fondo dalyviams; 2) visi jos valdomo pensijų fondo dalyviai pereina į kitą pensijų fondą; 3) valdymo įmonė likviduojama arba reorganizuojama. 3. Kai teismas pripažįsta, kad valdymo įmonė bankrutavo ir priima nutartį likviduoti valdymo įmonę dėl bankroto, pensijų fondai, iš kurių atsirandančios valdymo įmonės teisės ir pareigos, atsirandančios iš pensijų kaupimo sutarčių, nebuvo perduotos kitai valdymo įmonei iki nutarties likviduoti valdymo įmonę priėmimo, teismo nutartimi skelbiami panaikintais. 4. Jeigu dalyvis per 3 mėnesius nuo informacijos apie valdymo įmonės priimtą sprendimą panaikinti pensijų fondą išsiuntimo dalyviui dienos pareiškia norą pereiti į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, į kitą pensijų fondą jis turi būti perkeliamas nedarant jokių atskaitymų. 5. Apie sprendimą panaikinti pensijų fondą valdymo įmonė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi pranešti d …