1995 M

1995 M 1995 m. TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL ŽVEJYBOS LAIVŲ PERSONALO RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ 1 straipsnis Bendrieji įsipareigojimai 1. Šalys įsipareigoja įgyvendinti Konvencijos ir jos priedo, kuris yra neatskiriama šios Konvencijos dalis, nuostatas. Kiekviena nuoroda į Konvenciją taip pat yra nuoroda ir į jos priedą. 2. Šalys įsipareigoja paskelbti bet kokius įstatymus, potvarkius, įsakymus ar taisykles ir imtis bet kokių kitų veiksmų, kurių gali prireikti visapusiškai ir galutinai įgyvendinant Konvenciją, kad užtikrintų, jog gyvybės ir turto apsaugos jūroje ir jūros aplinkos apsaugos požiūriu jūrų žvejybos laivų personalas turėtų tinkamą kvalifikaciją ir būtų tinkamai pasirengęs atlikti savo pareigas. 2 straipsnis Apibrėžtys Šioje Konvencijoje, jei aiškiai nenustatyta kitaip: 1. Šalis – valstybė, kuriai Konvencija įsigaliojo. 2. Administracija – Šalies, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, Vyriausybė. 3. Pažymėjimas – galiojantis dokumentas, kad ir kaip jis būtų vadinamas, išduotas ar pripažįstamas pagal Konvencijos nuostatas, suteikiantis jo turėtojui teisę eiti pareigas, kaip nustatyta šiame dokumente arba kaip leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus. 4. Atestuotas – tinkamai gavęs pažymėjimą asmuo. 5. Organizacija – Tarptautinė jūrų organizacija. 6. Generalinis sekretorius – Organizacijos generalinis sekretorius. 7. Žvejybos laivas arba laivas – bet koks laivas, komerciškai naudojamas žuvims ar kitiems gyviems jūros ištekliams gaudyti. 8. Jūrų žvejybos laivas – žvejybos laivas, išskyrus tuos, kurie plaukioja tik vidaus vandenimis arba uždarais ar greta esančiais vandenimis ar vandens plotais, kuriems taikomos uosto taisyklės. 3 straipsnis Taikymo sritis Konvencija taikoma jūrų žvejybos laivuose, kurie turi teisę plaukioti su Šalies vėliava, dirbančiam personalui. 4 straipsnis Informacijos teikimas Kiekviena Šalis Generaliniam sekretoriui perduoda tokią informaciją: 1) priemonių, kurių Šalis ėmėsi siekdama visapusiškai ir galutinai įgyvendinti Konvencijos nuostatas, ataskaitą, pridėdama pažymėjimų, išduotų vadovaujantis Konvencija, pavyzdžius ir 2) kitą informaciją, kuri nurodyta ar nustatyta I/5 taisyklėje. 5 straipsnis Kitos tarptautinės sutartys ir jų aiškinimas 1. Visos anksčiau Šalių sudarytos ir galiojančios tarptautinės sutartys, konvencijos ir susitarimai, susiję su žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvais, ir toliau visapusiškai galioja jų galiojimo laikotarpiu, jei jos taikomos: 1.1. žvejybos laivų personalui, kuriam netaikoma ši Konvencija, ir 1.2. žvejybos laivų personalui, kuriam ši Konvencija taikoma, kai tai susiję su klausimais, kurie joje aiškiai nenustatyti. 2. Tačiau tiek, kiek tokios tarptautinės sutartys, konvencijos ar susitarimai prieštarauja šios Konvencijos nuostatoms, Šalys privalo peržiūrėti savo įsipareigojimus pagal šias tarptautines sutartis, konvencijas ar susitarimus siekdamos užtikrinti, kad nebūtų prieštaravimų tarp minėtų įsipareigojimų ir jų įsipareigojimų pagal šią Konvenciją. 3. Visiems klausimams, kurie nėra aiškiai nustatyti šioje Konvencijoje, taikomi Šalių teisės aktai. 6 straipsnis Atestavimas Žvejybos laivų personalas atestuojamas pagal šios Konvencijos priedo1 nuostatas. 7 straipsnis Nacionaliniai reikalavimai 1. Kiekviena Šalis nustato tvarką ir procedūras, kaip atlikti nešališką tyrimą dėl bet kurio jos išduoto pažymėjimo ar patvirtinimo turėtojo nekompetentingumo, veiksmų ar neveikimo atvejo, apie kuriuos buvo pranešta ir dėl kurių šiems turėtojams vykdant jų pažymėjimuose nurodytas pareigas galėjo kilti tiesioginė grėsmė žmonių gyvybei ar turto saugumui jūroje arba jūros aplinkai, taip pat tokių pažymėjimų atėmimo ir jų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo dėl minėtos priežasties, taip pat ir siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, tvarką ir procedūras. 2. Kiekviena Šalis skiria nuobaudas arba taiko drausmines sankcijas tais atvejais, kai su jos vėliava turintys teisę plaukioti laivai arba jos tinkamai atestuotas žvejybos laivų personalas nesilaiko vykdant Konvencijos reikalavimus taikytinų nacionalinės teisės aktų. 3. Tokios nuobaudos ir drausminės sankcijos pirmiausia skiriamos ir taikomos, jeigu: 3.1. laivo savininkas, savininko atstovas arba kapitonas priėmė į darbą asmenį, neturintį pagal Konvenciją privalomo pažymėjimo; 3.2. kapitonas leido asmeniui, neturinčiam pagal šias taisykles privalomo atitinkamo pažymėjimo arba lengvatinio leidimo, atlikti bet kokias funkcijas arba eiti bet kokias pareigas, kurias atlikti arba kurias eiti leidžiama tik atitinkamą pažymėjimą turinčiam asmeniui, arba 3.3. asmuo apgaule arba pasinaudojęs suklastotais dokumentais įsidarbino, kad atliktų bet kokias funkcijas arba eitų bet kokias pareigas, kurias atlikti ir kurias eiti pagal šias taisykles leidžiama tik pažymėjimą arba lengvatinį leidimą turinčiam asmeniui. 4. Šalis, kurios jurisdikcijai priklauso koks nors laivo savininkas, savininko atstovas arba koks nors asmuo, dėl kurių yra aiškus pagrindas manyti, jog jie yra atsakingi už akivaizdžius 3 dalyje nurodytus Konvencijos pažeidimus arba turi duomenų apie tokius pažeidimus, bet kuriai Šaliai, pranešusiai, jog ji ketina pradėti jos jurisdikcijai priklausantį procesą, teikia visokeriopą įmanomą pagalbą. 8 straipsnis Kontrolė 1. Žvejybos laivams esant kitos Šalies uoste kontrolę juose vykdo pareigūnai, tinkamai tos Šalies įgalioti tikrinti, ar visi laive dirbantys asmenys, kurie pagal šią Konvenciją privalo būti atestuoti, turi atitinkamus pažymėjimus arba lengvatinius leidimus. 2. Nepašalinus trūkumų, išvardytų I/4 taisyklės 3 dalyje, kurie kelia grėsmę asmenims, turtui ar aplinkai, kontrolę vykdanti Šalis imasi veiksmų siekdama užtikrinti, kad laivas neišplauktų, jeigu trūkumai nebus pašalinti ir kol jie nėra pašalinti taip, kad būtų pašalinta grėsmė. Informacija apie veiksmus, kurių buvo imtasi, nedelsiant perduodama Generaliniam sekretoriui ir Administracijai. _____________ 1 Priedas – tai JRAB-Ž I–IV skyrių taisyklės. 3. Vykdant kontrolę: 3.1. dedamos visos įmanomos pastangos siekiant užtikrinti, kad laivas nebus be pagrindo sulaikytas ar gaišinamas. Jei laivas yra be pagrindo sulaikomas ar gaišinamas, jis turi teisę gauti kompensaciją dėl bet kokių dėl tokio sulaikymo ar gaišinimo atsiradusių nuostolių, ir 3.2. veiksmų laisvė, leidžiama užsienio žvejybos laivų personalui, negali būti mažesnė nei veiksmų laisvė, leidžiama laivų, plaukiojančių su uosto valstybės vėliava, personalui. 4. Šis straipsnis taikomas, kai reikia užtikrinti, kad laivai, turintys teisę plaukioti su valstybės, kuri nėra Šalis, vėliava, nebūtų traktuojami palankiau už laivus, turinčius teisę plaukioti su Šalies vėliava. 9 straipsnis Techninio bendradarbiavimo skatinimas 1. Pasitardamos su Organizacija ir jos padedamos, Konvencijos Šalys skatina paramos teikimą toms valstybėms, kurios prašo techninės pagalbos tam, kad galėtų: 1.1. mokyti administracinį ir techninį personalą; 1.2. steigti žvejybos laivų personalo mokymo įstaigas; 1.3. aprūpinti mokymo įstaigas įranga ir pagalbinėmis priemonėmis; 1.4. sudaryti tinkamas mokymo programas, apimančias ir praktinį mokymą jūrų žvejybos laivuose, ir 1.5. sudaryti sąlygas įgyvendinti kitas priemones ir planus, padedančius kelti žvejybos laivų personalo kvalifikaciją, pageidautina, nacionaliniu, subregioniniu ar regioniniu lygmeniu, taip pat padedančius siekti Konvencijos tikslų ir uždavinių atsižvelgiant į specialius besivystančiųjų šalių poreikius. 2. Organizacija, savo ruožtu, deda pastangas siekdama minėtų tikslų, jei reikia, konsultuodamasi arba kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Tarptautine darbo organizacija ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija. 10 straipsnis Pakeitimai 1. Konvenciją galima keisti vadovaujantis bet kuria iš dviejų šiame straipsnyje nustatytų procedūrų. 2. Konvencijos keitimas po svarstymo Organizacijoje: 2.1. Bet kuris Šalies pasiūlytas pakeitimas pateikiamas Generaliniam sekretoriui, kuris jį išplatina visoms Organizacijos narėms, visoms Šalims ir, atitinkamai, Tarptautinės darbo tarnybos ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniams direktoriams bent prieš šešis mėnesius iki pakeitimo svarstymo. 2.2. Bet kuris pakeitimas, pasiūlytas ir išplatintas kaip nustatyta pirmiau, teikiamas svarstyti Organizacijos Jūrų saugumo komitetui. 2.3. Šalys, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra Organizacijos narės, turi teisę dalyvauti Jūrų saugumo komiteto posėdžiuose svarstant ir tvirtinant pakeitimus. 2.4. Pakeitimai patvirtinami dviejų trečdalių Jūrų saugumo komiteto posėdyje dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių balsų dauguma, išplečiant Šalių teises, kaip nustatyta šio straipsnio 2.3 dalyje (toliau – išplėstas Jūrų saugumo komitetas), jei balsuojant posėdyje dalyvauja bent trečdalis Šalių. 2.5. Apie vadovaujantis 2.4 dalimi patvirtintus pakeitimus Generalinis sekretorius praneša visoms Šalims. 2.6. Laikoma, kad straipsnio pakeitimui buvo pritarta tą dieną, kai jam pritarė du trečdaliai Šalių. 2.7. Laikoma, kad priedo pakeitimui ar priedo priedėlio pakeitimui pritarta: 2.7.1. praėjus dvejiems metams nuo jo patvirtinimo arba 2.7.2. praėjus kitokiam laikotarpiui, ne trumpesniam nei vienų metų, jei tvirtindama pakeitimą taip nusprendė dviejų trečdalių išplėsto Jūrų saugumo komiteto posėdyje dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių dauguma. Jeigu per nurodytą laikotarpį daugiau negu trečdalis Šalių praneša Generaliniam sekretoriui, kad jos prieštarauja pakeitimui, laikoma, kad tokiam pakeitimui nepritarta. 2.8. Straipsnio pakeitimui pritarusių Šalių atžvilgiu pakeitimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, nuo kurios laikoma, kad pakeitimui pritarta, o kiekvienos Šalies, kuri tokiam pakeitimui pritaria nuo tos dienos, atžvilgiu – praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kai ta Šalis pritarė pakeitimui. 2.9. Priedo ar priedo priedėlio pakeitimas visoms Šalims, išskyrus tas, kurios prieštarauja pakeitimui kaip nustatyta 2.7 dalyje ir kurios tokio prieštaravimo neatsiėmė, įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, nuo kurios laikoma, kad pakeitimui pritarta. Tačiau iki nustatytos įsigaliojimo datos bet kuri Šalis gali pranešti Generaliniam sekretoriui, kad ji nevykdys to pakeitimo laikotarpį, ne ilgesnį nei vieni metai nuo pakeitimo įsigaliojimo datos arba tokį ilgesnį laikotarpį, kurį tvirtindama pakeitimą nustatė dviejų trečdalių išplėsto Jūrų saugumo komiteto posėdyje dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių dauguma. 3. Konvencijos keitimas rengiant konferenciją: 3.1. Vienai Šaliai kartu su bent trečdaliu Šalių paprašius, Organizacija sušaukia – kartu arba pasitarusi su Tarptautinės darbo tarnybos ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniais direktoriais – Šalių konferenciją šios Konvencijos pakeitimams svarstyti. 3.2. Apie kiekvieną pakeitimą, kurį konferencijoje patvirtina dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių dauguma, Generalinis sekretorius praneša visoms Šalims siūlydamas jam pritarti. 3.3. Išskyrus tuos atvejus, kai konferencijoje nusprendžiama kitaip, laikoma, kad pakeitimui pritarta ir kad jis įsigalioja vadovaujantis atitinkamai 2.6 ir 2.8 dalyse arba 2.7 ir 2.9 dalyse nustatyta tvarka, jei tose dalyse pateikiamos nuorodos į išplėstą Jūrų saugumo komitetą reikš nuorodas į konferenciją. 4. Visi pareiškimai apie pritarimą arba prieštaravimą pakeitimams ar visi pagal 2.9 dalį teikiami pranešimai pateikiami raštu Generaliniam sekretoriui, kuris informuoja visas Šalis apie tokių pareiškimų ar pranešimų pateikimą ir jų gavimo datą. 5. Generalinis sekretorius praneša visoms Šalims apie visus įsigaliojančius pakeitimus kartu nurodydamas kiekvieno pakeitimo įsigaliojimo datą. 11 straipsnis Konvencijos pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas prie jos 1. Ši Konvencija teikiama pasirašyti nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. rugsėjo 30 d. Organizacijos būstinėje, vėliau prie jos galima prisijungti. Valstybės gali tapti Konvencijos Šalimis: 1.1. ją pasirašydamos be ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlygos, arba 1.2. ją pasirašydamos su ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo sąlyga, vėliau ją ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos, arba 1.3. prie jos prisijungdamos. 2. Konvencija ratifikuojama, priimama, patvirtinama arba prie jos prisijungiama deponuojant tuo tikslu dokumentą Generaliniam sekretoriui. 12 straipsnis Įsigaliojimas 1. Konvencija įsigalioja praėjus 12 mėnesių nuo dienos, kurią ne mažiau kaip 15 valstybių arba ją pasirašė be ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlygos, arba deponavo reikalingus ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, kaip nustatyta 11 straipsnyje. 2. Valstybėms, kurios deponavo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą po to, kai buvo įvykdyti Konvencijos įsigaliojimo reikalavimai, bet iki įsigaliojimo datos, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas įsigalioja Konvencijos įsigaliojimo dieną arba praėjus trims mėnesiams nuo dokumento deponavimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė. 3. Valstybėms, kurios deponavo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą po Konvencijos įsigaliojimo datos, Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo dokumento deponavimo datos. 4. Praėjus datai, nuo kurios laikoma, kad buvo pritarta Konvencijos pakeitimui pagal 10 straipsnį, bet koks deponuotas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas galioja su pakeitimais. 13 straipsnis Denonsavimas 1. Praėjus penkeriems metams nuo datos, kurią Konvencija įsigaliojo Šaliai, ta Šalis gali bet kuriuo metu Konvenciją denonsuoti. 2. Konvencija denonsuojama pateikiant rašytinį pranešimą Generaliniam sekretoriui. 3. Denonsavimas įsigalioja praėjus 12 mėnesių nuo tada, kai Generalinis sekretorius gavo pranešimą apie denonsavimą arba pasibaigus bet kokiam kitam ilgesniam laikotarpiui, kuris gali būti nurodytas pranešime. 14 straipsnis Depozitaras 1. Konvencija deponuojama Organizacijos Generaliniam sekretoriui (toliau – depozitaras). 2. Depozitaras: 2.1. visų šią Konvenciją pasirašiusių ar prie jos prisijungusių valstybių Vyriausybėms praneša: 2.1.1. apie kiekvieną naują Konvenciją pasirašiusią Šalį arba ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą, kartu pranešdamas ir pasirašymo ar deponavimo datą; 2.1.2. Konvencijos įsigaliojimo datą; 2.1.3. apie kiekvieno Konvencijos denonsavimo dokumento deponavimą, kartu pranešdamas pranešimo apie denonsavimą gavimo datą ir denonsavimo įsigaliojimo datą, ir 2.2. patvirtintas tikras Konvencijos kopijas nusiunčia visų šią Konvenciją pasirašiusių ar prie jos prisijungusių valstybių Vyriausybėms. 3. Kai tik Konvencija įsigalioja, depozitaras nusiunčia patvirtintą tikrą jos kopiją Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kad būtų galima ją užregistruoti ir paskelbti, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnyje. 15 straipsnis Kalbos Ši Konvencija priimta vienu originaliu egzemplioriumi, kurio tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški. Tai patvirtindami, toliau nurodyti atitinkamų Vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją. Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt penktų metų liepos septintą dieną Londone. _________________ I SKYRIUS Bendrosios nuostatos I/1 taisyklė Apibrėžtys Šiame priede: 1. Taisyklės – taisyklės, išdėstytos Konvencijos priede. 2. Patvirtinta – tai, kas yra Šalies pagal šias taisykles patvirtinta. 3. Kapitonas – žvejybos laivui vadovaujantis asmuo. 4. Vadovaujantis specialistas – įgulos narys, bet ne kapitonas, paskirtas eiti pareigas pagal nacionalinę teisę ar taisykles arba, jei tokio paskyrimo nėra, einantis šias pareigas pagal kolektyvinę sutartį arba papročius. 5. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas – vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka šios Konvencijos II/2 arba II/4 taisyklės reikalavimus. 6. Mechanikas – vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka šios Konvencijos II/5 taisyklės reikalavimus. 7. Vyriausiasis mechanikas – vyriausias pagal pareigas mechanikas, atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą. 8. Antrasis mechanikas – mechanikas, kuris pagal pareigas yra viena pakopa žemesnis už vyriausiąjį mechaniką ir yra atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą, jei vyriausiasis mechanikas nebegali eiti savo pareigų. 9. Radijo operatorius – asmuo, turintis atitinkamą pažymėjimą, Administracijos išduotą arba jos pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas. 10. Radijo ryšio reglamentas – Radijo ryšio reglamentas, kuris yra naujausios Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos priedas arba yra tokiu laikomas ir kuris gali galioti bet kuriuo metu. 11. 1978 m. JRAB konvencija – 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų su pakeitimais. 12. 1993 m. Toremolinoso protokolas – 1977 m. Toremolinoso tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų saugumo 1993 m. Toremolinoso protokolas. 13. Variklių galia – didžiausias bendras ilgalaikis visų pagrindinių laivo eigos variklių galingumas, išreikštas kilovatais ir nurodytas laivo registracijos liudijime ar kitame oficialiame dokumente. 14. Riboto plaukiojimo vandenys – vandenys netoli Šalies kaip jos Administracija yra šią sąvoką apibrėžusi, kuriuose, kaip laikoma, užtikrinamas tam tikras saugumas, leidžiantis nustatyti žemesnius žvejybos laivų kapitonų ir vadovaujančių specialistų atestavimo ir kvalifikacijos jiems suteikimo normatyvus, negu už apibrėžtų ribų dirbantiems žvejybos laivų kapitonams ir vadovaujantiems specialistams. Apibrėždama riboto plaukiojimo vandenų teritoriją Administracija atsižvelgia į Organizacijos parengtas gaires. 15. Neriboto plaukiojimo vandenys – vandenys už riboto plaukiojimo vandenų teritorijos ribų. 16. Ilgis – tai ne mažesniame kaip 85 proc. teoriniame borto aukštyje nuo kilio viršaus 96 proc. išmatuoto visos vaterlinijos ilgio arba ilgis išilgai tos vaterlinijos nuo forštevenio priešakio iki vairo ašies, jeigu šis ilgis yra didesnis. Su kilio nuosvyriu laivagalyje suprojektuotuose laivuose, matuojant laivo ilgį, vaterlinija yra lygiagreti su konstrukcine vaterlinija. 17. Teorinis borto aukštis – vertikalus atstumas, matuojamas nuo kilio linijos iki darbo denio viršutinio bimso krašto prie laivo borto. I/2 taisyklė Taikymo sritis Jei Šalies Administracija laiko, kad visų II/3, II/4 ir II/5 taisyklių reikalavimų, taip pat reikalavimo, kad trumpesniame nei 45 metrų ilgio žvejybos laive tik iš savo uostų dirbantis ir savo riboto plaukiojimo vandenų teritorijoje žvejojantis personalas vartotų anglų kalbą, taikymas yra nepagrįstas ar sunkiai įgyvendinamas, ji gali nuspręsti, kurios iš šių taisyklių visiškai ar iš dalies neturėtų būti taikomos tokiam personalui, nenukrypstant nuo Konvencijoje nustatytų saugos principų. Tokiu atveju atitinkama Administracija praneša Generaliniam sekretoriui išsamią informaciją apie priemones, susijusias su tokio personalo rengimu ir atestavimu, kurių ji ėmėsi. I/3 taisyklė Pažymėjimai ir jų patvirtinimas 1. Pažymėjimai žvejybos laivų darbuotojams išduodami tik tada, kai tie darbuotojai atitinka šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus dėl stažo, amžiaus, sveikatos būklės, pasirengimo, kvalifikacijos ir egzaminų. 2. Pagal 1 dalį Šalies išduotą pažymėjimą ta Šalis patvirtina taip paliudydama, kad pažymėjimas išduotas laikantis 1 arba 2 priedėlyje nustatytos formos. 3. Pažymėjimai ir jų patvirtinimai pildomi išduodančios valstybės oficialiąja kalba (kalbomis). Jeigu pildoma ne anglų kalba, pateikiamas ir vertimas į anglų kalbą. 4. Dėl radijo operatorių Šalys gali: 4.1. išduodamos Radijo ryšio reglamentą atitinkantį pažymėjimą, į egzaminus įtraukti papildomas pagal II/6 taisyklę privalomas žinias arba, 4.2. išduodamos atskirą pažymėjimą, jame nurodyti, jog jo turėtojas yra įgijęs papildomų žinių, reikalaujamų pagal II/6 taisyklę. 5. Kitos Šalies institucijos arba jos įgaliojimu išduotą pažymėjimą pagal 7 taisyklę pripažinusi Administracija, paliudydama to pažymėjimo pripažinimą, išduoda patvirtinimą laikydamasi 3 priedėlyje nustatytos formos. 6. Patvirtinimas nustoja galioti, kai tik baigiasi patvirtinamo pažymėjimo galiojimo laikas arba pažymėjimą išdavusi Šalis jį atima, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina, taip pat bet kuriuo atveju praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams nuo jo išdavimo datos. 7. Kiekvienas pagal 1978 m. JRAB konvencijos nuostatas išduotas tinkamas pažymėjimas, suteikiantis teisę jo turėtojui eiti vyriausiojo mechaniko, mechaniko ar radijo operatoriaus pareigas, laikomas tinkamu pažymėjimu pagal 1 dalį darbui žvejybos laivuose. 8. Atsižvelgiant į pagal 1, 2 ir 3 priedėlius leidžiamus variantus, Administracijos gali naudoti ir kitokią formą nei nurodyta tuose priedėliuose, jeigu joje pateikiami bent jau reikalingi duomenys, kurie įrašomi lotyniškomis raidėmis ir arabiškais skaitmenimis. I/4 taisyklė Kontrolės procedūros 1. Kontrolė, kurią pagal 8 straipsnį vykdo tinkamai tam įgaliotas pareigūnas, apsiriboja šiomis procedūromis: 1.1. patikrinimu, ar visas žvejybos laive dirbantis personalas, kurį pagal šią Konvenciją yra privaloma atestuoti, turi reikiamus pažymėjimus ar lengvatinius leidimus. Tokie pažymėjimai priimami, nebent būtų akivaizdus pagrindas manyti, kad pažymėjimas gautas apgaule arba kad pažymėjimo turėtojas nėra tas pats asmuo, kuriam pažymėjimas išduotas, ir 1.2. įvertinimu, ar žvejybos laivo personalas tikrai sugeba laikytis Konvencijos budėjimo normatyvų, jei yra akivaizdus pagrindas manyti, kad šių normatyvų nesilaikoma, nes: 1.2.1. laivas su kuo nors susidūrė arba užplaukė ant seklumos ar kranto arba 1.2.2. laivui plaukiant, stovint nuleidus inkarą arba prie krantinės iš jo buvo išmesta ar nutekėjo medžiagų, o tai yra neteisėta pagal tarptautines konvencijas, arba 1.2.3. laivas manevravo netvarkingai arba nesaugiai, taip pažeisdamas Organizacijos patvirtintas laivybos kelių taisykles arba saugios laivybos praktiką ir procedūras, arba 1.2.4. laivas kitais atvejais buvo valdomas taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai. 2. Jeigu nustatoma trūkumų pagal 1 dalį, kontrolę vykdantis pareigūnas nedelsdamas apie tai raštu praneša laivo kapitonui ir Administracijai, kad būtų galima imtis atitinkamų veiksmų. Tokiame pranešime reikia pateikti išsamią informaciją apie nustatytus trūkumus ir nurodyti, kokiu pagrindu Šalis nusprendė, kad šie trūkumai kelia grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai. 3. Trūkumais, kurie gali kelti grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai, laikomos aplinkybės, kai: 3.1. asmenys, kurie privalo turėti pažymėjimus, neturi atitinkamų pažymėjimų ar lengvatinių leidimų; 3.2. nesilaikoma Administracijos laivui nustatytos laivavedybos budėjimo arba budėjimo mašinų skyriuje tvarkos; 3.3. budėjimo pamainoje nėra asmens, kurio kvalifikacija tinkama valdyti įrangą, būtiną saugiai vesti laivą, taip pat būtiną saugiam radijo ryšiui ir aplinkos taršos prevencijai, arba 3.4. nėra galimybės reiso pradžioje sudaryti pirmąją budėjimo pamainą ir vėlesnes pamainas iš pakankamai pailsėjusių asmenų. I/5 taisyklė Informacijos teikimas 1. Paprašius Generalinis sekretorius teikia Šalims bet kokią jam pagal 4 straipsnį pateiktą informaciją. 2. Šalis, kuri nepateikia informacijos, būtinos pateikti pagal 4 straipsnį, per dvidešimt keturis mėnesius nuo Konvencijos įsigaliojimo Šaliai datos, neturi teisės naudotis šios Konvencijos suteikiamomis privilegijomis, kol Generalinis sekretorius negaus tos informacijos. I/6 taisyklė Atestavimo proceso administravimas 1. Kiekviena Šalis įsipareigoja sukurti ir naudoti priemonę, kuri padėtų nuolat stebėti ir užtikrinti programos, apimančios tokį teorinį ir praktinį mokymą, koks reikalingas kompetencijos normatyvams pasiekti, veiksmingumą. 2. Kiekviena Šalis įsipareigoja, kiek tai praktiškai įmanoma, tvarkyti registrą ar registrus, kuriuose būtų registruojami visi 3 taisyklėje ir II/1–II/6 taisyklėse nurodyti pažymėjimai ir patvirtinimai, kurie yra išduoti, atnaujinti, kurių galiojimo laikas baigėsi, kurių galiojimas buvo sustabdytas ar atšauktas arba apie kuriuos pranešta, kad jie prarasti, taip pat registruojami išduoti lengvatiniai leidimai, ir įsipareigoja suteikti informaciją apie tokių pažymėjimų, patvirtinimų ir lengvatinių leidimų statusą, kai to prašo kita Šalis. I/7 taisyklė Pažymėjimų pripažinimas 1. Siekdama pagal 3 taisyklę patvirtinimu pripažinti kitos Šalies institucijos arba jos įgaliojimu išduotą pažymėjimą, kiekviena Administracija užtikrina, kad ta Šalis visapusiškai laikytųsi reikalavimų dėl kompetencijos, taip pat pažymėjimų išdavimo ir tvirtinimo normatyvų. 2. Ne Šalies institucijos arba jos įgaliojimu išduoti pažymėjimai nėra pripažįstami. 3. Nepaisant šios taisyklės 1 dalies ir 3 taisyklės 5 dalies reikalavimų, Administracija, jei to reikalaujama pagal aplinkybes, gali leisti asmeniui ne ilgiau kaip tris mėnesius eiti pareigas turinčiame teisę plaukioti su jos vėliava laive, kai jis turi tinkamą ir galiojantį kitos Šalies išduotą pažymėjimą, tačiau dar nepatvirtintą taip, kaip reikalaujama 3 taisyklės 5 dalyje, jei turi būti prieinami patikrinti dokumentiniai įrodymai, jog Administracijai yra paduotas prašymas dėl patvirtinimo. I/8 taisyklė Pereinamojo laikotarpio nuostatos 1. Kompetencijos pažymėjimas arba darbo stažo pažymėjimas, pagal šią Konvenciją reikalingas einant tam tikras pareigas, kuris prieš įsigaliojant Konvencijai Šalies atžvilgiu išduodamas vadovaujantis tos Šalies įstatymais arba Radijo ryšio reglamentu, pripažįstamas kaip galiojantis einant atitinkamas pareigas įsigaliojus Konvencijai tos Šalies atžvilgiu. 2. Įsigaliojus Konvencijai Šalies atžvilgiu, ji gali ir toliau išduoti kompetencijos pažymėjimus vadovaudamasi savo ankstesne tvarka ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Tokie pažymėjimai pripažįstami galiojančiais pagal Konvenciją. Per šį pereinamąjį laikotarpį tokie pažymėjimai išduodami tik asmenims, kurie pradėjo dirbti jūroje iki Konvencijos tai Šaliai įsigaliojimo konkrečiame laivo skyriuje, su kuriuo ir yra susiję tie pažymėjimai. Šalis užtikrina, kad visi kiti kandidatai pažymėjimams gauti egzaminuojami ir atestuojami vadovaujantis Konvencija. 3. Šalis gali dvejus metus nuo Konvencijos tai Šaliai įsigaliojimo išduoti darbo stažo pažymėjimus žvejybos laivų darbuotojams, kurie neturi nei atitinkamų pažymėjimų pagal Konvenciją, nei pagal jos įstatymus iki Konvencijos tai Šaliai įsigaliojimo išduotų kompetencijos pažymėjimų, bet kurie: 3.1. ėjo pareigas, kurioms jie nori gauti darbo stažo pažymėjimą, ne trumpiau nei trejus metus jūroje per pastaruosius septynerius metus iki Konvencijos tai Šaliai įsigaliojimo; 3.2. pateikė įrodymų, kad jie tas pareigas ėjo patenkinamai, ir 3.3. pateikė Šaliai duomenis, kad jie atitinka sveikatos, įskaitant regėjimą ir klausą, normatyvus atsižvelgiant į jų amžių paraiškos pateikimo metu. Taikant Konvenciją pagal šios dalies nuostatas išduotas darbo stažo pažymėjimas laikomas lygiaverčiu pagal Konvenciją išduotam pažymėjimui. I/9 taisyklė Lengvatiniai leidimai 1. Administracija, jei tai neginčijamai būtina ir jei, jos nuomone, tai nesukels grėsmės žmonėms, turtui ar aplinkai, gali išduoti lengvatinį leidimą, leidžiantį asmeniui konkrečiame žvejybos laive nurodytą laikotarpį, neviršijantį šešių mėnesių, eiti pareigas, išskyrus radijo operatoriaus pareigas ir išskyrus, kaip nustatyta atitinkamame Radijo ryšio reglamente, kurioms eiti asmuo neturi atitinkamo pažymėjimo, jeigu Administracijai pateikiami įrodymai, jog asmuo, kuriam išduodamas lengvatinis leidimas, turi atitinkamą kvalifikaciją, reikalingą saugiai eiti laisvas pareigas. 2. Lengvatinis leidimas eiti pareigas išduodamas tik asmeniui, kuris yra tinkamai atestuotas eiti viena pakopa žemesnes pareigas. Kai pagal Konvenciją nėra reikalaujama, kad asmuo turėtų pažymėjimą eiti viena pakopa žemesnes pareigas, galima išduoti lengvatinį leidimą asmeniui, kurio kompetencija ir patirtis, Administracijos nuomone, neabejotinai atitinka toms pareigoms keliamus reikalavimus, tačiau jei tas asmuo neturi atitinkamo pažymėjimo, jis privalo išlaikyti Administracijai priimtiną testą, kuris įrodytų, kad tokį lengvatinį leidimą galima saugiai išduoti. Be to, Administracija turi užtikrinti, kad minėtas pareigas kuo skubiau pradėtų eiti asmuo, turintis atitinkamą pažymėjimą. 3. Kiekviena Šalis kasmet po sausio 1 d. kuo skubiau nusiunčia ataskaitą Generaliniam sekretoriui su informacija apie tai, kiek lengvatinių leidimų iš viso buvo išduota eiti kiekvienas pareigas, kurioms reikalingas pažymėjimas, ataskaitą taip pat reikia pateikti, jei nebuvo išduotas nė vienas leidimas. I/10 taisyklė Lygiavertis išsilavinimas 1. Pagal Konvenciją Šalims nedraudžiama išlaikyti ar taikyti kitokias švietimo ir mokymo procedūras, įskaitant mokymą apie darbą jūroje ir darbo laive organizavimą, specialiai pritaikytą pagal technines naujoves ir specialiems laivų tipams, jei žinios apie darbą jūroje, taip pat laivavedybos ir techninio laivų valdymo žinios ir įgūdžiai užtikrins tokį saugos jūroje lygį ir taip užkirs kelią taršai, kad tai bent jau atitiks Konvencijos reikalavimus. 2. Išsamią informaciją apie tokias procedūras būtina pateikti pagal 4 straipsnį teikiamoje ataskaitoje. II SKYRIUS Kapitonų, vadovaujančių specialistų, mechanikų ir radijo operatorių atestavimas II/1 taisyklė Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonams 1. Kiekvienas neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamo 24 metrų ilgio ir ilgesnio žvejybos laivo kapitonas privalo turėti atitinkamą pažymėjimą. 2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo: 2.1. atitikti Šalies medicininio tinkamumo normatyvus, visų pirma susijusius su regėjimu ir klausa; 2.2. atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams, ir turėti patvirtintą ne trumpesnį nei 12 mėnesių laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto arba kapitono darbo ne trumpesniuose nei 12 metrų ilgio žvejybos laivuose stažą. Tačiau Šalis gali leisti pakeisti ne ilgesnį nei šešių mėnesių patvirtinto darbo jūroje stažo laikotarpį laikotarpiu, kai kandidatuojantis asmuo ėjo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigas jūrų laivuose, kaip nustatyta 1978 m. JRAB konvencijoje, ir 2.3. išlaikyti atitinkamą kompetencijos vertinimo egzaminą (egzaminus) ir gauti Šaliai priimtiną įvertinimą. Į egzamino (egzaminų) medžiagą reikia įtraukti informaciją, pateiktą šios taisyklės priedėlyje. Jeigu kandidatas turi galiojantį kompetencijos pažymėjimą, išduotą vadovaujantis 1978 m. JRAB konvencijos nuostatomis, per egzaminą jam nereikia vėl atsakyti į priedėlyje išvardytus klausimus, į kuriuos jis jau atsakė siekdamas gauti pažymėjimą pagal minėtą Konvenciją ir gavo teigiamą įvertinimą, leidžiantį eiti to paties arba aukštesnio lygmens pareigas. 1 taisyklės priedėlis Minimalios žinios, reikalingos neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonams atestuoti 1. Toliau pateikiama mokymo programa apima egzamino, kurį laiko asmenys, kandidatuojantys būti atestuoti kaip neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonai, medžiagą. Atsižvelgiant į tai, kad kapitonas yra nuolat, taip pat ir per žvejybos operacijas, labiausiai atsakingas už laivo ir įgulos saugą, egzamino pagal šią mokymo programą tikslas yra patikrinti, ar kandidatas tinkamai įsisavino visą pagal programą gautą informaciją, susijusią su laivo ir įgulos sauga. 2. Laivavedyba ir padėties nustatymas 2.1. Reiso planavimas ir laivavedyba bet kokiomis sąlygomis: 2.1.1. taikant tinkamus vandenyno trasos nustatymo metodus; 2.1.2. riboto plaukiojimo vandenyse; 2.1.3. kai reikia, plaukiant per ledą; 2.1.4. kai yra ribotas matomumas; 2.1.5. kai reikia, naudojant eismo atskyrimo schemas ir 2.1.6. potvynių (atoslūgių) ar srovių veikiamose zonose. 2.2. Padėties nustatymas: 2.2.1. stebint dangų; 2.2.2. stebint sausumą, įskaitant gebėjimą panaudoti kranto ženklų ir kitų laivavedybos pagalbinių priemonių, kaip antai, švyturių, bakenų ir plūdurų, koordinates kartu su atitinkamomis diagramomis, pranešimais jūrininkams ir kitais dokumentais, padedančiais įvertinti nustatytų laivo koordinačių tikslumą, ir 2.2.3. naudojant, kiek tai priimtina Šaliai, žvejybos laivuose esančias modernias elektronines laivavedybos priemones, remiantis žiniomis apie jų veikimo principus, apribojimus, paklaidų šaltinius, informacijos iškraipymo atskleidimą ir korekcijos metodus, kad būtų galima tiksliai nustatyti koordinates. 3. Budėjimas 3.1. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, ypač su saugia navigacija susijusių II ir IV priedų, turinio ir taikymo išmanymas. 3.2. Žinios apie IV skyriuje nustatytus pagrindinius laivavedybos budėjimo pamainos principus. 4. Radiolokacinė laivavedyba 4.1. Naudojant radaro imitatorių arba, kai jo nėra, manevrinį pultą, įrodyti radiolokacijos principų išmanymą ir gebėjimą valdyti ir naudoti radarus, taip pat aiškinti ir analizuoti iš jų gaunamą informaciją, įskaitant informaciją apie: 4.1.1. radarų veikimui ir tikslumui įtakos turinčius veiksnius; 4.1.2. monitorių ekranų nustatymą ir darbą su jais; 4.1.3. informacijos iškraipymo atskleidimą, apgaulingus atspindžius, jūros paviršiaus atspindžius; 4.1.4. diapazoną ir pelengą; 4.1.5. kritinių atspindžių nustatymą; 4.1.6. kitų laivų kursą ir greitį; 4.1.7. atstumą iki artimiausio laivo, su kuriuo maršrutai susikirs, su kuriuo laivas susitiks, kurį aplenks arba kuris jį aplenks ir kada tai įvyks; 4.1.8. kitų laivų kurso ir greičio pokyčių atskleidimą; 4.1.9. savo laivo kurso arba greičio, arba abiejų, keitimą ir 4.1.10. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, taikymą. 5. Magnetiniai kompasai ir girokompasai 5.1. Gebėjimas, stebint sausumą ir dangų, nustatyti ir taikyti magnetinių kompasų ir girokompasų paklaidas. 6. Meteorologija ir okeanografija 6.1. Žinios apie meteorologinius prietaisus ir jų naudojimą. 6.2. Gebėjimas pritaikyti turimą meteorologinę informaciją. 6.3. Žinios apie įvairių meteorologinių sistemų savybes, įskaitant, Šalies nuožiūra, tropinius ciklonus ir priemones, padedančias išvengti audrų centrų ir pavojingų kvadrantų. 6.4. Žinios apie oro sąlygas, tokias kaip rūkas, kurios gali kelti pavojų laivui. 6.5. Gebėjimas naudotis atitinkamais laivavedybos dokumentais apie potvynius (atoslūgius) ir sroves. 6.6. Gebėjimas apskaičiuoti potvynių ir atoslūgių laiką ir vandens aukštį ir numatyti potvynio srovių kryptį ir greitį. 7. Žvejybos laivo manevravimas ir valdymas 7.1. Žvejybos laivo manevravimas ir valdymas bet kokiomis sąlygomis, įskaitant: 7.1.1. švartavimąsi, atsišvartavimą ir inkaro nuleidimą pučiant bet kokiam vėjui ir bet kokiomis potvynio (atoslūgio) sąlygomis; 7.1.2. manevravimą sekliame vandenyje; 7.1.3. žvejybos laivų valdymą per audrą, įskaitant tinkamo greičio pasirinkimą, ypač susidarius lydinčiosioms bangoms ir plaukiant bakštagu, pagalbą nelaimės ištiktam laivui ar orlaiviui, priemones, užkertančias kelią nevaldomam laivui patekti į jūros įdubą, ir dreifavimo mažinimą; 7.1.4. laivo manevravimą per žvejybos operacijas, ypatingą dėmesį skiriant veiksniams, kurie galėtų turėti nepalankų poveikį laivo saugai per tokias operacijas; 7.1.5. atsargumo priemones manevruojant, kai esant prastam orui reikia nuleisti į vandenį gelbėjimo valtis arba kitas gelbėjimo priemones; 7.1.6. išlikusių gyvųjų priėmimo į laivą iš gelbėjimo valčių arba kitų gelbėjimo priemonių metodus; 7.1.7. kai taikytina, praktines priemones, kurių reikia imtis vedant laivą tarp ledų, ledkalnių ar laive susikaupus ledo; 7.1.8. eismo atskyrimo schemų naudojimą ir manevravimą pagal jas; 7.1.9. laivo vedimo sumažintu greičiu svarbą siekiant, kad nepadarytų žalos laivo priekis ar kilvaterinė banga; 7.1.10. perkeliant žuvį į gamyklos ar kitus laivus ir 7.1.11. papildant kuro atsargas jūroje. 8. Žvejybos laivo sandara ir stovumas 8.1. Bendros žinios apie pagrindinius laivo sandaros elementus ir tikslių jų pavadinimų žinojimas. 8.2. Žinios apie teorijas ir veiksnius, turinčius poveikį diferentui ir stovumui, ir priemones, kurios būtinos saugiam diferentui ir stovumui išlaikyti. 8.3. Gebėjimas naudotis stovumo duomenimis, stovumo ir diferento lentelėmis ir iš anksto apskaičiuotomis eksploatavimo sąlygomis. 8.4. Žinios apie tuščius paviršius ir ledo kaupimosi poveikį, kai taikytina. 8.5. Žinios apie vandens poveikį deniui. 8.6. Žinios apie atsparumo bet kokiam orui ir nelaidumo vandeniui reikšmę. 9. Laimikio tvarkymas ir sukrovimas 9.1. Laimikio, taip pat žvejybos įrangos, sukrovimas ir pritvirtinimas laivuose. 9.2. Pakrovimo ir iškrovimo operacijos, ypatingą dėmesį skiriant įrangos ir laimikio svirimo momentams. 10. Žvejybos laivų jėgainės 10.1. Jūrinių jėgainių žvejybos laivuose eksploatavimo principai. 10.2. Laivo pagalbinė įranga. 10.3. Bendras jūrinės inžinerijos terminų išmanymas. 11. Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimo prietaisai 11.1. Gaisro gesinimo pratybų organizavimas. 11.2. Ugnies klasės ir cheminė sudėtis. 11.3. Gaisro gesinimo sistemos. 11.4. Dalyvavimas patvirtintuose gaisro gesinimo kursuose. 11.5. Gaisro gesinimo įrangą reglamentuojančių nuostatų išmanymas. 12. Veiksmai ekstremaliųjų situacijų atvejais 12.1. Atsargumo priemonės išplukdant laivą į krantą. 12.2. Veiksmai, kurių reikia imtis prieš užplaukiant ir užplaukus ant seklumos. 12.3. Veiksmai, kurių reikia imtis mechanizmams įstrigus į žemę ar kitą kliūtį. 12.4. Ant seklumos užplaukusio laivo plukdymas su pagalba ir be jos. 12.5. Veiksmai, kurių reikia imtis laivams susidūrus. 12.6. Laikinas pramušos užtaisymas. 12.7. Priemonės įgulai apsaugoti ir jos saugai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų atvejais. 12.8. Žalos sumažinimas ir laivo gelbėjimas po gaisro ar sprogimo. 12.9. Laivo apleidimas. 12.10. Vairavimas ekstremaliųjų situacijų atvejais, takelažas, laikinojo vairavimo panaudojimas ir avarinio vairo įrengimo būdai, kai tai praktiškai įmanoma. 12.11. Žmonių gelbėjimas iš nelaimės ištikto arba sudužusio laivo. 12.12. Veiksmai, kai žmogus už borto. 12.13. Kito laivo buksyravimas ir veiksmai, kurių imamasi, kai laivas yra buksyruojamas. 13. Medicininė pagalba 13.1. Pirmosios pagalbos suteikimas. 13.2. Gebėjimas gauti patarimų medicininiais klausimais radijo ryšiu. 13.3. Reikalavimas gerai mokėti naudotis šiais dokumentais: 13.3.1. Tarptautiniu medicinos vadovu laivams ar atitinkamais nacionaliniais dokumentais ir 13.3.2. Tarptautinio signalų kodekso medicinine dalimi. 14. Jūrų teisė 14.1. Tarptautinės jūrų teisės, įtvirtintos tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, kurios turi įtakos konkretiems kapitono įsipareigojimams, visų pirma susijusiems su sauga ir jūros aplinkos apsauga, išmanymas. Ypatingą dėmesį reikia skirti šiems klausimams: 14.1.1. pažymėjimai ir kiti dokumentai, kurie turi būti žvejybos laive pagal tarptautines konvencijas, kaip juos gauti ir kiek laiko jie galioja; 14.1.2. įsipareigojimai pagal atitinkamus 1993 m. Toremolinoso protokolo reikalavimus; 14.1.3. įsipareigojimai pagal atitinkamus 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje V skyriaus reikalavimus; 14.1.4. įsipareigojimai pagal 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, pakeistos jos 1978 m. protokolu, I ir V priedus; 14.1.5. jūrų medicininės deklaracijos ir tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių reikalavimai; 14.1.6. įsipareigojimai pagal 1972 m. Konvenciją dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, ir 14.1.7. įsipareigojimai pagal kitus tarptautinius dokumentus, susijusius su laivo ir įgulos sauga. 14.2. Šaliai jos nuožiūra palikta spręsti, kuriuos nacionalinės jūrų teisės aktus reikia išmanyti, tačiau būtina žinoti nacionalines taikytinų tarptautinių sutarčių ir konvencijų įgyvendinimo procedūras. 15. Anglų kalba Atitinkamos anglų kalbos žinios, leidžiančios kapitonui naudotis jūrlapiais ir kitais laivybos dokumentais, suprasti meteorologinę informaciją ir naudoti kitas su laivo sauga ir eksploatavimu susijusias priemones, taip pat bendrauti su kitais laivais ar pakrantės stotimis. Gebėjimas suprasti ir vartoti TJO standartines bendravimo jūroje frazes. 16. Ryšio palaikymas 16.1. Globalinei avarijų ir saugos jūroje sistemai (angl. GMDSS) reikalingų posistemių ir įrangos saugaus ir veiksmingo naudojimo principų ir pagrindinių veiksnių išmanymas. 16.2. Žinios apie laivavedybos ir meteorologines perspėjimo sistemas ir atitinkamų ryšio paslaugų pasirinkimą. 16.3. Žinios apie nepageidaujamą poveikį, kurį sukelia neteisingas tokios ryšio įrangos naudojimas. 16.4. Jeigu Šalis jau tikrino, kaip kandidatai išmano šiuos klausimus, kai jie siekė būti atestuoti eiti žemesnes pareigas, kandidatams paliekama galimybė nebelaikyti šiuos klausimus apimančio egzamino. 16.5. Gebėjimas Morzės abėcėle perduoti ir priimti šviesos signalus ir naudoti Tarptautinį signalų kodeksą. 17. Gyvybės gelbėjimas 17.1. Žinios apie gelbėjimo priemones ir procedūras. 17.2. Žinios apie veiksmus ekstremaliųjų situacijų atvejais, žmonių patikrinimą pagal sąrašą ir pratybų eigą. 18. Paieška ir gelbėjimas 18.1. Žinios apie Paieškos ir gelbėjimo vadovo prekiniams laivams (angl. MERSAR) taikymą. 19. MŽŪO / TDO / TJO Saugos kodeksas žvejams ir žvejybos laivams 19.1. Žinios apie MŽŪO / TDO / TJO Saugos kodekso žvejams ir žvejybos laivams A dalies taikymą. 20. Tinkamumo įrodymo metodai 20.1. Laivavedyba 20.1.1. Mokėjimo naudotis sekstantu, pelorusu, azimutiniu veidrodžiu ir gebėjimo plane pažymėti padėtį, kursą ir pelengą įrodymas. 20.2. 1972 m. Konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, turinio ir taikymo išmanymo įrodymas. 20.2.1. Naudojant mažus modelius, rodančius tikrus signalus ar šviesas, arba naudojant laivavedybos šviesos imitatorių. 20.3. Radarai 20.3.1. Stebint radarų imitatorius arba manevrinius pultus. 20.4. Gaisro gesinimas 20.4.1. Dalyvaujant patvirtintuose gaisro gesinimo kursuose. 20.5. Ryšio palaikymas 20.5.1. Atliekant praktinį testą. 20.6. Gyvybės gelbėjimas 20.6.1. Dirbant su gelbėjimo priemonėmis, įskaitant gelbėjimo liemenių ir, kai tinkama, gelbėjimo kostiumų apsivilkimą. II/2 taisyklė Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams 1. Kiekvienas neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamo 24 metrų ilgio ir ilgesnio žvejybos laivo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo turėti atitinkamą pažymėjimą. 2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo: 2.1. būti ne jaunesnis nei 18 metų; 2.2. atitikti Šalies medicininio tinkamumo normatyvus, visų pirma susijusius su regėjimu ir klausa; 2.3. turėti patvirtintą ne trumpesnį nei dvejų metų darbo jūroje stažą ne trumpesnių nei 12 metrų ilgio žvejybos laivų denio skyriuje. Tačiau Administracija gali leisti darbo jūroje stažą pakeisti ne ilgesniu nei vienų metų specialaus apmokymo laikotarpiu, jei specialaus apmokymo laikotarpis bus bent jau lygiavertis reikalaujamo darbo jūroje stažo laikotarpiui, kurį jis pakeičia, arba patvirtinto darbo jūroje stažo laikotarpiu pagal 1978 m. JRAB konvenciją, kuris įrodomas pateikiant patvirtintą darbo įrašų knygelę; 2.4. išlaikyti atitinkamą kompetencijos vertinimo egzaminą (egzaminus) ir gauti Šaliai priimtiną įvertinimą. Į egzamino (egzaminų) medžiagą reikia įtraukti informaciją, pateiktą šios taisyklės priedėlyje. Jeigu kandidatas turi galiojantį kompetencijos pažymėjimą, išduotą vadovaujantis 1978 m. JRAB konvencijos nuostatomis, per egzaminą jam nereikia vėl atsakyti į priedėlyje išvardytus klausimus, į kuriuos jis jau atsakė siekdamas gauti pažymėjimą pagal minėtą Konvenciją ir gavo teigiamą įvertinimą, leidžiantį eiti to paties arba aukštesnio lygmens pareigas; 2.5. atitikti 6 taisyklės reikalavimus, kurie taikytini atliekant pagal Radijo ryšio reglamentą priskirtas radijo ryšio funkcijas. 2 taisyklės priedėlis Minimalios žinios, reikalingos neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams atestuoti 1. Toliau pateikiama mokymo programa apima egzamino, kurį laiko asmenys, kandidatuojantys būti atestuoti kaip neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai, medžiagą. 2. Laivavedyba stebint dangų Gebėjimas stebint dangaus kūnus nustatyti kompaso paklaidas. 3. Laivavedyba stebint sausumą ir pakrantes 3.1. Gebėjimas nustatyti laivo padėtį: 3.1.1. stebint kranto ženklus; 3.1.2. naudojant laivavedybos pagalbines priemones, įskaitant švyturius, bakenus ir plūdurus, ir 3.1.3. apskaičiuojant laivo kelią atsižvelgiant į vėją, potvynius (atoslūgius), sroves, sraigto apsisukimų per minutę skaičių ir laivo žurnalą. 3.2. Gebėjimas naudoti laivavedybos diagramas ir dokumentus, kaip antai, plaukimo instrukcijas, potvynių (atoslūgių) lenteles, pranešimus jūrininkams ir radijo ryšiu gaunamus su laivavedyba susijusius perspėjimus. 4. Radiolokacinė laivavedyba 4.1. Naudojant radaro imitatorių arba, kai jo nėra, manevrinį pultą, įrodyti radiolokacijos principų išmanymą ir gebėjimą valdyti ir naudoti radarus, taip pat aiškinti ir analizuoti iš jų gaunamą informaciją, įskaitant informaciją apie: 4.1.1. radarų veikimui ir tikslumui įtakos turinčius veiksnius; 4.1.2. monitorių ekranų nustatymą ir darbą su jais; 4.1.3. informacijos iškraipymo atskleidimą, apgaulingus atspindžius, jūros paviršiaus atspindžius; 4.1.4. diapazoną ir pelengą; 4.1.5. kritinių atspindžių nustatymą; 4.1.6. kitų laivų kursą ir greitį; 4.1.7. atstumą iki artimiausio laivo, su kuriuo maršrutai susikirs, su kuriuo laivas susitiks, kurį aplenks arba kuris jį aplenks, ir kada tai įvyks; 4.1.8. kitų laivų kurso ir greičio pokyčių atskleidimą; 4.1.9. savo laivo kurso arba greičio, arba abiejų, keitimą ir 4.1.10. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, taikymą. 5. Budėjimas 5.1. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, ypač su saugia navigacija susijusių II ir IV priedų, turinio ir taikymo išmanymas. 5.2. IV skyriuje nustatytų pagrindinių laivavedybos budėjimo pamainos principų išmanymas. 6. Laivo vietos nustatymo ir laivavedybos elektroninės sistemos Gebėjimas nustatyti laivo vietą, kiek Šaliai atrodo reikalinga, naudojantis elektroninėmis laivavedybos priemonėmis. 7. Meteorologija 7.1. Žinios apie laivo meteorologinius prietaisus ir jų naudojimą. 7.2. Žinios apie įvairių meteorologinių sistemų savybes. 8. Magnetiniai kompasai ir girokompasai Mokėjimas naudotis kompasais ir susijusia įranga bei juos prižiūrėti. 9. Ryšio palaikymas 9.1. Bendros žinios apie globalinei avarijų ir saugos jūroje sistemai reikalingų posistemių ir įrangos saugaus ir veiksmingo naudojimo principus ir pagrindinius veiksnius. 9.2. Žinios apie laivavedybos ir meteorologines perspėjimo sistemas ir atitinkamų ryšio schemų pasirinkimą. 9.3. Žinios apie nepageidaujamą poveikį, kurį sukelia tokios ryšio įrangos neteisingas naudojimas. 10. Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimo prietaisai 10.1. Žinios apie ugnies klases ir cheminę sudėtį. 10.2. Žinios apie gaisro gesinimo sistemas ir procedūras. 10.3. Dalyvavimas patvirtintuose gaisro gesinimo kursuose. 11. Gyvybės gelbėjimas Gebėjimas vadovauti laivo apleidimo pratyboms ir gelbėjimo priemonių ir įrangos, įskaitant dvipusio ryšio radiotelefono aparatą, operacijų išmanymas. Išgyvenimo jūroje metodų išmanymas, dalyvavimas patvirtintuose išgyvenimo jūroje kursuose. 12. Veiksmai ekstremaliųjų situacijų atvejais ir žvejybos laivų personalo darbų sauga MŽŪO / TDO / TJO Saugos kodekso žvejams ir žvejybos laivams A dalies atitinkamuose skyriuose ir 1993 m. Toremolinoso protokolo priedo VIII skyriuje minimų klausimų išmanymas. 13. Žvejybos laivo manevravimas ir valdymas 13.1. Pagrindinės žinios apie žvejybos laivo manevravimą ir valdymą bet kokiomis sąlygomis, įskaitant: 13.1.1. švartavimąsi, atsišvartavimą, inkaro nuleidimą ir manevravimą jūroje šalia kitų laivų; 13.1.2. manevravimą per žvejybos operacijas, ypatingą dėmesį skiriant veiksniams, kurie galėtų turėti nepalankų poveikį laivo saugai per tokias operacijas; 13.1.3. vėjo, potvynių (atoslūgių) ir srovių poveikį laivo valdymui; 13.1.4. manevravimą sekliame vandenyje; 13.1.5. žvejybos laivų valdymą per audrą; 13.1.6. žmonių gelbėjimą ir pagalbą nelaimės ištiktam laivui ar orlaiviui; 13.1.7. kito laivo buksyravimą ir veiksmus, kai laivas buksyruojamas; 13.1.8. veiksmus, kai žmogus už borto; 13.1.9. kai taikytina, praktines priemones, kurių reikia imtis vedant laivą tarp ledų ar laive susikaupus ledo. 14. Žvejybos laivo sandara Bendros žinios apie pagrindinius laivo sandaros elementus. 15. Laivo stovumas Gebėjimas naudotis stovumo duomenimis, stovumo ir diferento lentelėmis ir iš anksto apskaičiuotų eksploatavimo sąlygų duomenimis. 16. Laimikio tvarkymas ir sukrovimas Žinios, kaip saugiai tvarkyti ir sukrauti laimikį ir kaip šie veiksniai veikia laivo saugą. 17. Anglų kalba Atitinkamos anglų kalbos žinios, leidžiančios vadovaujančiam specialistui naudotis jūrlapiais ir kitais laivybos dokumentais, suprasti meteorologinę informaciją ir su laivo sauga ir eksploatavimu susijusius pranešimus. Gebėjimas suprasti ir vartoti TJO standartines bendravimo jūroje frazes. 18. Medicininė pagalba Pirmosios pagalbos suteikimas. Praktinis medicinos vadovų taikymas. Gebėjimas gauti patarimų medicininiais klausimais radijo ryšiu. 19. Paieška ir gelbėjimas Žinios apie Paieškos ir gelbėjimo vadove prekiniams laivams (angl. MERSAR) nustatytų procedūrų taikymą. 20. Jūros aplinkos taršos prevencija Žinios apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią jūros aplinkos taršai. 21. Tinkamumo įrodymo metodai Šalis nustato atitinkamų šio priedėlio reikalavimų tinkamumo įrodymo metodus. II/3 taisyklė Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonams 1. Kiekvienas riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamo 24 metrų ilgio ir ilgesnio žvejybos laivo kapitonas – jeigu jis neturi pagal 1 taisyklę išduoto pažymėjimo – privalo turėti atitinkamą pažymėjimą, išduotą vadovaujantis bent jau šios taisyklės nuostatomis. 2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo: 2.1. atitikti Šalies medicininio tinkamumo normatyvus, visų pirma susijusius su regėjimu ir klausa; 2.2. atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus riboto arba neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams, ir turėti patvirtintą ne trumpesnį nei 12 mėnesių laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto arba kapitono darbo ne trumpesniuose nei 12 metrų ilgio žvejybos laivuose stažą. Tačiau Šalis gali leisti pakeisti ne ilgesnį nei šešių mėnesių patvirtinto darbo jūroje stažo laikotarpį laikotarpiu, kai kandidatuojantis asmuo ėjo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigas prekiniuose laivuose; 2.3. išlaikyti atitinkamą kompetencijos vertinimo egzaminą (egzaminus) ir gauti Šaliai priimtiną įvertinimą. Į egzamino (egzaminų) medžiagą reikia įtraukti informaciją, pateiktą šios taisyklės priedėlyje. 3. Turėdama omenyje visų laivų ir konstrukcijų, kurios gali būti eksploatuojamos tuose pat riboto plaukiojimo vandenyse, saugą, Šalis privalo atsižvelgti į riboto plaukiojimo vandenis, kuriuos ji apibrėžia pagal I/1 taisyklėje pateiktą apibrėžtį, ir nuspręsti, kokią papildomą informaciją reikia įtraukti į egzamino (egzaminų) medžiagą. 4. Jeigu kandidatas turi galiojantį kompetencijos pažymėjimą, išduotą vadovaujantis 1978 m. JRAB konvencijos nuostatomis, per egzaminą jam nereikia vėl atsakyti į priedėlyje išvardytus klausimus, į kuriuos jis jau atsakė siekdamas gauti pažymėjimą pagal minėtą Konvenciją ir gavo teigiamą įvertinimą, leidžiantį eiti to paties arba aukštesnio lygmens pareigas. 3 taisyklės priedėlis Minimalios žinios, reikalingos riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonams atestuoti 1. Toliau pateikiama mokymo programa apima egzamino, kurį laiko asmenys, kandidatuojantys būti atestuoti kaip riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonai, medžiagą. Atsižvelgiant į tai, kad kapitonas yra nuolat, taip pat ir per žvejybos operacijas, labiausiai atsakingas už laivo ir įgulos saugą, egzamino pagal šią mokymo programą tikslas yra patikrinti, ar kandidatas tinkamai įsisavino visą pagal programą gautą informaciją, susijusią su laivo ir įgulos sauga. 2. Laivavedyba ir padėties nustatymas 2.1. Reiso planavimas ir laivavedyba bet kokiomis sąlygomis: 2.1.1. taikant tinkamus trasos nustatymo metodus; 2.1.2. riboto plaukiojimo vandenyse; 2.1.3. kai reikia, plaukiant per ledą; 2.1.4. kai ribotas matomumas; 2.1.5. kai reikia, naudojant eismo atskyrimo schemas, ir 2.1.6. potvynių (atoslūgių) ar srovių veikiamose zonose. 2.2. Padėties nustatymas: 2.2.1. stebint sausumą, įskaitant gebėjimą panaudoti kranto ženklų ir kitų laivavedybos pagalbinių priemonių, kaip antai, švyturių, bakenų ir plūdurų, koordinates kartu su atitinkamomis diagramomis, pranešimais jūrininkams ir kitais dokumentais, padedančiais įvertinti nustatytų laivo koordinačių tikslumą, ir 2.2.2. naudojant, kiek tai priimtina Šaliai, atitinkamuose žvejybos laivuose įrengtas modernias elektronines laivavedybos priemones. 3. Budėjimas 3.1. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, ypač su saugia navigacija susijusių II ir IV priedų, turinio ir taikymo išmanymas. 3.2. IV skyriuje nustatytų pagrindinių laivavedybos budėjimo principų išmanymas. 4. Radiolokacinė laivavedyba 4.1. Šalis sprendžia, ar toliau pateiktą mokymo programos dalį apie radarus įtraukti į bendruosius kapitonų atestavimo reikalavimus. Nusprendusi neįtraukti šios programos dalies į bendruosius reikalavimus, Šalis turi užtikrinti, kad į tą programos dalį būtų atsižvelgta atestuojant riboto plaukiojimo vandenyse plaukiojančių laivų, kuriuose įtaisyta radiolokacinė įranga, kapitonus. 4.2. Naudojant radaro imitatorių arba, kai jo nėra, manevrinį pultą, reikia įrodyti radiolokacijos principų išmanymą ir gebėjimą valdyti ir naudoti radarus, taip pat aiškinti ir analizuoti iš jų gaunamą informaciją, įskaitant informaciją apie: 4.2.1. radarų veikimui ir tikslumui įtakos turinčius veiksnius; 4.2.2. monitorių ekranų nustatymą ir darbą su jais; 4.2.3. informacijos iškraipymo atskleidimą, apgaulingus atspindžius, jūros paviršiaus atspindžius; 4.2.4. diapazoną ir pelengą; 4.2.5. kritinių atspindžių nustatymą; 4.2.6. kitų laivų kursą ir greitį; 4.2.7. atstumą iki artimiausio laivo, su kuriuo maršrutai susikirs, su kuriuo laivas susitiks, kurį aplenks arba kuris jį aplenks, ir kada tai įvyks; 4.2.8. kitų laivų kurso ir greičio pokyčių atskleidimą; 4.2.9. savo laivo kurso arba greičio, arba abiejų, keitimą ir 4.2.10. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, taikymą. 5. Kompasai 5.1. Gebėjimas nustatyti ir pritaikyti kompaso paklaidas. 6. Meteorologija ir okeanografija 6.1. Žinios apie meteorologinius prietaisus ir jų naudojimą. 6.2. Gebėjimas pritaikyti turimą meteorologinę informaciją. 6.3. Žinios apie įvairių meteorologinių sistemų, kurios daro poveikį atitinkamiems riboto plaukiojimo vandenims, savybes (Šalies nuožiūra). 6.4. Gebėjimas įvertinti oro sąlygas, galinčias kelti pavojų laivui, kurios daro poveikį atitinkamiems riboto plaukiojimo vandenims (Šalies nuožiūra). 6.5. Gebėjimas prireikus naudotis atitinkamais laivavedybos dokumentais apie potvynius (atoslūgius) ir sroves. 7. Žvejybos laivo manevravimas ir valdymas 7.1. Žvejybos laivo manevravimas ir valdymas bet kokiomis sąlygomis, įskaitant: 7.1.1. švartavimąsi, atsišvartavimą ir inkaro nuleidimą pučiant bet kokiam vėjui ir bet kokiomis potvynio (atoslūgio) sąlygomis; 7.1.2. manevravimą sekliame vandenyje; 7.1.3. žvejybos laivų valdymą per audrą, įskaitant tinkamo greičio pasirinkimą, ypač susidarius lydinčiosioms bangoms ir plaukiant bakštagu, pagalbą nelaimės ištiktam laivui ar orlaiviui, priemones, užkertančias kelią nevaldomam laivui patekti į jūros įdubą, ir dreifavimo mažinimą; 7.1.4. laivo manevravimą per žvejybos operacijas, ypatingą dėmesį skiriant veiksniams, kurie galėtų turėti nepalankų poveikį laivo saugai per tokias operacijas; 7.1.5. atsargumo priemones manevruojant, kai esant prastam orui reikia nuleisti į vandenį gelbėjimo valtis arba kitas gelbėjimo priemones; 7.1.6. išlikusių gyvųjų priėmimo į laivą iš gelbėjimo valčių arba kitų gelbėjimo priemonių metodus; 7.1.7. kai taikytina, praktines priemones, kurių reikia imtis vedant laivą tarp ledų ar laive susikaupus ledo; 7.1.8. kai taikytina, eismo atskyrimo schemų naudojimą ir manevravimą pagal jas; 7.1.9. laivo vedimo sumažintu greičiu svarbą siekiant, kad nepadarytų žalos laivo priekis ar kilvaterinė banga, ir 7.1.10. perkeliant žuvį į gamyklos ar kitus laivus. 8. Žvejybos laivo sandara ir stovumas 8.1. Bendros žinios apie pagrindinius laivo sandaros elementus ir tikslių jų pavadinimų žinojimas. 8.2. Žinios apie teorijas ir veiksnius, turinčius poveikį diferentui ir stovumui, ir priemones, kurios būtinos saugiam diferentui ir stovumui išlaikyti. 8.3. Gebėjimas naudotis stovumo duomenimis, stovumo ir diferento lentelėmis ir iš anksto apskaičiuotų eksploatavimo sąlygų duomenimis. 8.4. Kai taikytina, žinios apie tuščius paviršius ir ledo kaupimosi poveikį. 8.5. Žinios apie vandens poveikį deniui. 8.6. Gebėjimas įvertinti atsparumo bet kokiam orui ir nelaidumo vandeniui reikšmę. 9. Laimikio tvarkymas ir sukrovimas 9.1. Laimikio, taip pat žvejybos įrangos, sukrovimas ir pritvirtinimas laivuose. 9.2. Pakrovimo ir iškrovimo operacijos, ypatingą dėmesį skiriant įrangos ir laimikio svirimo momentams. 10. Žvejybos laivų jėgainės 10.1. Jūrinių jėgainių žvejybos laivuose eksploatavimo principai. 10.2. Laivo pagalbinė įranga. 10.3. Bendras jūrinės inžinerijos terminų išmanymas. 11. Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimo prietaisai 11.1. Gaisro gesinimo pratybų organizavimas. 11.2. Ugnies klasės ir cheminė sudėtis. 11.3. Gaisro gesinimo sistemos. 11.4. Dalyvavimas patvirtintuose gaisro gesinimo kursuose. 11.5. Gaisro gesinimo įrangą reglamentuojančių nuostatų išmanymas. 12. Veiksmai ekstremaliųjų situacijų atvejais 12.1. Atsargumo priemonės išplukdant laivą į krantą. 12.2. Veiksmai, kurių reikia imtis prieš užplaukiant ir užplaukus ant seklumos. 12.3. Veiksmai, kurių reikia imtis mechanizmams įstrigus į žemę ar kitą kliūtį. 12.4. Ant seklumos užplaukusio laivo plukdymas su pagalba ir be jos. 12.5. Veiksmai, kurių reikia imtis laivams susidūrus. 12.6. Laikinas pramušos užtaisymas. 12.7. Priemonės įgulai apsaugoti ir jos saugai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų atvejais. 12.8. Laivo žalos sumažinimas ir jo gelbėjimas po gaisro ar sprogimo. 12.9. Laivo apleidimas. 12.10. Vairavimas ekstremaliųjų situacijų atvejais, takelažas, laikinojo vairavimo panaudojimas ir avarinio vai …