← Lietuva

1995 M

Trumpai

Šis 1995 m. Tarptautinis susitarimas dėl natūralaus kaučiuko yra skirtas stabilizuoti natūralaus kaučiuko kainas ir skatinti šios pramonės šakos augimą bei plėtrą, atsižvelgiant į gamintojų ir vartotojų interesus.

Ką jis reguliuoja

Kam jis rūpi

Pagrindiniai punktai

📄 Įstatymo tekstas
1995 M Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras 1995 M. TARPTAUTINIS SUSITARIMAS DĖL NATŪRALAUS KAUČIUKO TURINYS Psl. Preambulė ................................................................................................................. 6 I SKYRIUS TIKSLAI................................................................................................. 6 1 straipsnis Tikslai ...................................................................................................... 6 II SKYRIUS SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI ................................................................... 7 2 straipsnis Sąvokų apibrėžimai.................................................................................. 7 III SKYRIUS ORGANIZAVIMAS IR ADMINISTRAVIMAS ................................ 8 3 straipsnis Tarptautinės natūralaus kaučiuko organizacijos sukūrimas, būstinė ir struktūra................................................................................................... 8 4 straipsnis Narystė organizacijoje ............................................................................. 8 5 straipsnis Tarpvyriausybinių organizacijų narystė.................................................... 8 IV SKYRIUS TARPTAUTINĖ NATŪRALAUS KAUČIUKO TARYBA............. 8 6 straipsnis Tarptautinės natūralaus kaučiuko tarybos sudėtis.................................... 8 7 straipsnis Tarybos teisės ir pareigos ........................................................................ 8 8 straipsnis Įgaliojimų suteikimas .............................................................................. 9 9 straipsnis Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis ...................................... 9 10 straipsnis Stebėtojų įsileidimas................................................................................ 9 11 straipsnis Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas .................................................. 9 12 straipsnis Vykdantysis direktorius, vykdančiojo direktoriaus pavaduotojas, buferinių atsargų valdytojas ir kitas personalas........................................ 9 13 straipsnis Sesijos ..................................................................................................... 10 14 straipsnis Balsų paskirstymas .................................................................................. 10 15 straipsnis Balsavimo procedūra................................................................................ 11 16 straipsnis Kvorumas ................................................................................................ 11 17 straipsnis Sprendimai .............................................................................................. 11 18 straipsnis Komitetų steigimas.................................................................................. 11 19 straipsnis Ekspertų vertinimo komisija .................................................................... 11 V SKYRIUS PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI ....................................................... 12 20 straipsnis Privilegijos ir imunitetai .......................................................................... 12 VI SKYRIUS SĄSKAITOS IR AUDITAS................................................................... 12 21 straipsnis Finansinės ataskaitos................................................................................ 12 22 straipsnis Mokėjimo formos .................................................................................... 12 23 straipsnis Auditas..................................................................................................... 12 VII SKYRIUS ADMINISTRACIJOS ATASKAITA ................................................... 13 24 straipsnis Administracinio biudžeto tvirtinimas ir įnašų įvertinimas ....................... 13 25 straipsnis Įmokos į administracinį biudžetą............................................................. 13 VIII SKYRIUS BUFERINĖS ATSARGOS ................................................................... 14 26 straipsnis Buferinių atsargų dydis............................................................................ 14 27 straipsnis Buferinių atsargų finansavimas................................................................ 14 28 straipsnis Įmokų į buferinių atsargų sąskaitą mokėjimas ........................................ 14 29 straipsnis Kainų svyravimas .................................................................................... 15 30 straipsnis Buferinių atsargų operacijos..................................................................... 15 31 straipsnis Kainų svyravimo tikrinimas ir persvarstymas .......................................... 16 32 straipsnis Rinkos orientacinė kaina ......................................................................... 17 33 straipsnis Buferinių atsargų sudėtis ........................................................................ 18 34 straipsnis Buferinių atsargų laikymo vieta .............................................................. 18 35 straipsnis Buferinių atsargų kokybės išsaugojimas ................................................. 18 36 straipsnis Buferinių atsargų operacijų apribojimas arba sustabdymas ..................... 18 37 straipsnis Nuobaudos, susijusios su įmokomis į Buferinių atsargų sąskaitą ............ 19 38 straipsnis Įnašų į Buferinių atsargų sąskaitą derinimas ........................................... 19 39 straipsnis Buferinės atsargos ir keitimo kurso pokyčiai .......................................... 20 40 straipsnis Buferinių atsargų sąskaitos likvidavimo procedūros ............................... 20 IX SKYRIUS SANTYKIS SU BENDRUOJU PREKIŲ FONDU ............................. 21 41 straipsnis Santykis su bendruoju prekių fondu........................................................ 21 X SKYRIUS TIEKIMAS BEI RINKOS PRIEINAMUMAS IR KITOS PRIEMONĖS.......................................................................................... 22 42 straipsnis Tiekimas ir rinkos prieinamumas ............................................................. 22 43 straipsnis Kitos priemonės ...................................................................................... 22 XI SKYRIUS KONSULTACIJOS DĖL VIDAUS POLITIKOS ............................... 22 44 straipsnis Konsultacijos ........................................................................................... 22 XII SKYRIUS STATISTIKA, TYRIMAI IR INFORMACIJA .................................... 23 45 straipsnis Statistika ir informacija ........................................................................... 23 46 straipsnis Metinis vertinimas, skaičiavimai ir tyrimai .............................................. 23 47 straipsnis Metinė apžvalga ...................................................................................... 23 XIII SKYRIUS KITOS NUOSTATOS ........................................................................... 23 48 straipsnis Narių bendrieji įsipareigojimai ir prievolės .............................................. 23 49 straipsnis Prekybos kliūtys ...................................................................................... 24 50 straipsnis Natūralaus kaučiuko transportavimas ir rinkos struktūra ........................ 24 51 straipsnis Diferencinės ir atkuriamosios priemonės ................................................. 24 52 straipsnis Atleidimas nuo įsipareigojimų ................................................................. 24 53 straipsnis Sąžiningo darbo normos .......................................................................... 24 54 straipsnis Aplinkosaugos aspektai ........................................................................... 24 XIV SKYRIUS SKUNDAI IR GINČAI ......................................................................... 24 55 straipsnis Skundai ................................................................................................... 24 56 straipsnis Ginčai ...................................................................................................... 25 XV SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ......................................................... 25 57 straipsnis Pasirašymas ............................................................................................. 25 58 straipsnis Depozitaras ............................................................................................. 25 59 straipsnis Ratifikavimas, priėmimas ir patvirtinimas ............................................... 25 60 straipsnis Pranešimas apie laikiną taikymą .............................................................. 25 61 straipsnis Įsigaliojimas ............................................................................................ 26 62 straipsnis Prisijungimas ........................................................................................... 26 63 straipsnis Pakeitimai ................................................................................................ 26 64 straipsnis Panaikinimas............................................................................................ 27 65 straipsnis Pašalinimas .............................................................................................. 27 66 straipsnis Atsiskaitymas su pasitraukusiais arba pašalintais nariais arba nariais, kurie negalėjo priimti pakeitimo............................................................... 27 67 straipsnis Trukmė, pratęsimas ir nutraukimas........................................................... 28 68 straipsnis Išlygos...................................................................................................... 28 PRIEDAI A PRIEDAS Atskirų eksportuojančių šalių dalys bendrame šalių grynajame eksporte, kaip nustatyta 61 straipsnio taikymo tikslui ............................................ 29 B PRIEDAS Atskirų importuojančių šalių ir šalių grupių dalys bendrame šalių grynajame importe, kaip nustatyta 61 straipsnio taikymo tikslui ............ 30 C PRIEDAS 1994 m. Jungtinių Tautų konferencijos dėl natūralaus kaučiuko pirmininko apskaičiuoti Buferinių atsargų kaštai 31 PREAMBULĖ SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, PRISIMINDAMOS Deklaraciją ir Veiksmų programą dėl naujosios tarptautinės ekonominės tvarkos nustatymo ([1]), PRIPAŽINDAMOS pirmiausia Jungtinių Tautų Konferencijos dėl prekybos ir plėtros 93(IV) bei 124 (V) rezoliucijų ir 155 (VI) rezoliucijos dėl integruotos prekių programos svarbą, Kartaginos įsipareigojimą ir susijusius tikslus, nurodytus Jungtinių Tautų Konferencijos dėl prekybos ir plėtros priimtoje „Kartaginos dvasioje“, PRIPAŽINDAMOS natūralaus kaučiuko reikšmę valstybių narių ekonomikai, ypač eksportuojančių narių eksportui ir importuojančių narių tiekimo poreikiams; TOLIAU PRIPAŽINDAMOS, kad gamintojams, vartotojams ir natūralaus kaučiuko rinkai yra svarbus natūralaus kaučiuko kainų stabilizavimas ir kad tarptautinis susitarimas dėl natūralaus kaučiuko gali labai padėti augti bei plėstis natūralaus kaučiuko pramonei, o tai būtų naudinga ir gamintojams, ir vartotojams, SUSITARĖ: I SKYRIUS TIKSLAI 1 straipsnis Tikslai 1995 m. Tarptautinio susitarimo dėl natūralaus kaučiuko (toliau – šis Susitarimas) tikslai remiantis „Nauja plėtros partnerystė : Kartaginos įsipareigojimas“ 93 (IV) rezoliucija ir atitinkamais tikslais, išdėstytais Jungtinių Tautų Konferencijos dėl prekybos ir plėtros priimtoje „Kartaginos dvasioje, inter alia, yra šie: a) siekti subalansuotos natūralaus kaučiuko pasiūlos ir paklausos augimo, taip palengvinant natūralaus kaučiuko pertekliaus arba trūkumo keliamus rimtus sunkumus; b) siekti stabilios padėties prekyboje natūraliu kaučiuku, vengiant per didelių natūralaus kaučiuko kainų svyravimo, neigiamai veikiančio perspektyvinius gamintojų bei vartotojų interesus, ir stabilizuojant šias kainas taip, kad nebūtų iškreiptos perspektyvinės rinkos tendencijos, kas būtų naudinga ir gamintojams, ir vartotojams; c) padėti stabilizuoti eksportuojančiųjų narių pajamas iš natūralaus kaučiuko eksporto ir padidinti jų pajamas, gaunamas didinant eksportuojamo natūralaus kaučiuko kiekius, parduodamus už teisingą ir pelningą kainą, taip padedant skatinti būtiną produkcijos dinamiškumą bei augimą ir spartesnio ekonominio augimo bei socialinės plėtros išteklius; d) siekti užtikrinti pakankamas natūralaus kaučiuko atsargas, tenkinančias importuojančiųjų narių poreikius, už teisingą ir pelningą kainą ir padidinti šių atsargų tiekimo patikimumą bei nenutrūkstamumą; e) imtis įmanomų priemonių, skirtų sušvelninti ekonominius sunkumus, su kuriais narės gali susidurti atsiradus natūralaus kaučiuko pertekliui arba trūkumui; f) siekti išplėsti tarptautinę prekybą natūraliu kaučiuku ir rinkos prieinamumą natūraliam kaučiukui bei jo produktams; g) padidinti natūralaus kaučiuko konkurencingumą, skatinant tyrimus ir taikomąją veiklą natūralaus kaučiuko sektoriuje; h) skatinti veiksmingą natūralaus kaučiuko ūkio plėtrą, stengiantis palengvinti ir paskatinti natūralaus kaučiuko žaliavos perdirbimą, pardavimą bei paskirstymą; i) skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir konsultacijas natūralaus kaučiuko klausimais, turinčiais poveikio pasiūlai bei paklausai, ir prisidėti prie natūralaus kaučiuko tyrimų, paramos bei kitų programų skatinimo bei koordinavimo. II SKYRIUS SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI 2 straipsnis Sąvokų apibrėžimai Šiame Susitarime: 1. „natūralus kaučiukas“ – tai kieto arba skysto pavidalo nevulkanizuotas elastomeras iš Hevea brasiliensis ir kitų augalų, kuriuos Taryba gali patvirtinti šio Susitarimo tikslams; 2. „susitariančioji šalis“ – tai 5 straipsnyje nurodyta Vyriausybė arba „tarpvyriausybinė organizacija”, kuri sutiko būti laikinai arba galutinai susaistyta šio Susitarimo; 3. „narė” – tai šio straipsnio 2 punkte apibūdinta susitariančioji šalis; 4. „eksportuojančioji narė“ – tai natūralų kaučiuką eksportuojanti narė, pasiskelbusi eksportuojančiąja nare pagal Tarybos susitarimą; 5. „importuojančioji narė“ – tai natūralų kaučiuką importuojanti narė, pasiskelbusi importuojančiąja nare pagal Tarybos susitarimą; 6. „Organizacija“ – tai 3 straipsnyje nurodyta Tarptautinė natūralaus kaučiuko organizacija; 7. „Taryba“ – tai 6 straipsnyje nurodyta Tarptautinė natūralaus kaučiuko taryba; 8. „atskiras balsavimas“ – tai balsavimas, kurio metu turi būti atiduoti du trečdaliai dalyvaujančių ir balsuojančių eksportuojančiųjų narių balsų ir ne mažiau kaip du trečdaliai dalyvaujančių bei balsuojančių importuojančiųjų narių balsų, skaičiuojant atskirai, jei šiuos atiduotus balsus sudaro ne mažiau kaip pusė kiekvienos dalyvaujančios ir balsuojančios kategorijos narių; 9. „natūralaus kaučiuko eksportas“ – tai iš bet kurios narės muitų teritorijos išvežamas natūralus kaučiukas, ir „natūralaus kaučiuko importas“ – tai į bet kurios narės muitų teritoriją vidaus prekybai įvežamas natūralus kaučiukas, jei, taikant šiuos sąvokų apibrėžimus, muitų teritorija tuo atveju, kai narė turi daugiau kaip vieną muitų teritoriją, reiškia visas tos narės muitų teritorijas; 10. „paskirstyta paprastoji balsų dauguma“ – tai balsavimas, kai dalyvaujančių ir balsuojančių eksportuojančiųjų narių balsai sudaro daugiau kaip pusę visų balsų, ir dalyvaujančių bei balsuojančių importuojančiųjų narių balsai sudaro daugiau kaip pusę visų balsų, skaičiuojant atskirai; 11. „laisvai naudojamos valiutos“ – tai Vokietijos markė, Prancūzijos frankas, Japonijos jena, svaras sterlingų ir Jungtinių Valstijų doleris; 12. „finansiniai metai“ – tai sausio 1 d. – gruodžio 31 d. imtinai; 13. „įsigaliojimas“ – tai diena, kai, remiantis 61 straipsnio nuostatomis, laikinai arba galutinai įsigalioja šis Susitarimas; 14. „tona“ – tai metrinė tona, t. y. 1 000 kilogramų; 15. „Malaizijos/Singapūro centas“ – tai Malaizijos seno ir Singapūro cento vidurkis pagal vyraujančius keitimo kursus; 16. „dinaminė svertinė narės grynoji įmoka“ – tai jos įmokos grynaisiais pinigais, padalintos iš dienų, kurias įmokos grynaisiais sudėtinės dalys išbuvo buferinėse atsargose skaičiaus. Apskaičiuojant dienas, neatsižvelgiama į dieną, kurią Organizacija gavo įmoką, į grąžinimo dieną ir į tą dieną, kurią nustoja galioti šis Susitarimas; 17. „pirmasis pranešimo mėnuo“ – tai kalendorinis išsiuntimo mėnuo, apie kurį Organizacijai pranešė rinka rinkos dienos indikacinės kainos įtraukimo tikslu; 18. „nustatyta komercinė rinka“ – tai prekybos natūraliu kaučiuku centras su kaučiuko prekybos asociacija arba reguliuojančia institucija, atitinkančiomis šiuos reikalavimus: a) rašytinius įstatus, apimančius sankcijas, kurių galima imtis prieš nusikaltusias nares; b) kvalifikacinius standartus, įskaitant finansinius, kuriuos narės turi išsaugoti; c) oficialias rašytines sutartis, kurios yra teisiškai įpareigojančios; d) visiems rinkos dalyviams taikomą pilną ir įpareigojantį arbitražą; e) oficialų kasdieninių fizinio kaučiuko kainų skelbimą. III SKYRIUS ORGANIZAVIMAS IR ADMINISTRAVIMAS 3 straipsnis Tarptautinės natūralaus kaučiuko organizacijos įkūrimas, jos būstinė ir struktūra 1. 1979 m. Tarptautiniu susitarimu dėl natūralaus kaučiuko sukurta Tarptautinė natūralaus kaučiuko organizacija ir toliau administruoja šio Susitarimo nuostatas bei prižiūri jo veikimą. 2. Organizacija veikia per Tarptautinę natūralaus kaučiuko tarybą, jos vykdantįjį direktorių, personalą ir kitas šiame Susitarime numatytas institucijas. 3. Laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo, Organizacijos būstinė yra Kvala Lumpūro mieste, jei Taryba atskiru balsavimu nenusprendžia kitaip. 4. Organizacijos būstinė visada būna įsikūrusi narės teritorijoje. 4 straipsnis 1. Narės yra dviejų kategorijų, būtent: a) eksportuojančiosios ir b) importuojančiosios. 2. Taryba nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų narystės pakeitimo kriterijus, visokeriopai atsižvelgdama į 24 ir 27 straipsnių nuostatas. Šiuos kriterijus atitinkanti narė gali pakeisti narystės kategoriją Tarybai atskiru balsavimu sutikus. 3. Kiekviena Susitariančioji šalis yra vienas atskiras Organizacijos narys. 5 straipsnis Tarpvyriausybinių organizacijų narystė 1. Kiekviena šio Susitarimo nuoroda į „Vyriausybę“ arba „Vyriausybes“ laikoma apimančia nuorodą į Europos bendriją ir bet kurią tarpvyriausybinę organizaciją, atsakingą už derybas dėl tarptautinių susitarimų, ypač dėl prekių, už tų susitarimų sudarymą ir taikymą. Atitinkamai kiekviena šio Susitarimo nuoroda į laikino taikymo pasirašymą, ratifikavimą, priėmimą ar patvirtinimą arba į pranešimą apie laikiną taikymą ar prisijungimą šių tarpvyriausybinių organizacijų atveju laikoma apimančia nuorodą į šių tarptautinių organizacijų pasirašymą, ratifikavimą, priėmimą ar patvirtinimą arba į pranešimą apie laikiną taikymą ar prisijungimą. 2. Kai balsuojama tarpvyriausybinių organizacijų kompetencijos klausimais, savo balsavimo teisę jos įgyvendina balsų skaičiumi, atitinkančiu pagal 14 straipsnio nuostatas jų valstybėms narėms paskirtą bendrą balsų skaičių. Tokiais atvejais minėtas tarpvyriausybines organizacijas sudarančios valstybės narės nesinaudoja savo individualiomis balsavimo teisėmis. IV SKYRIUS TARPTAUTINĖ NATŪRALAUS KAUČIUKO TARYBA 6 straipsnis Tarptautinės natūralaus kaučiuko tarybos sudėtis 1. Aukščiausia Organizacijos valdžios institucija yra Tarptautinė natūralaus kaučiuko taryba, kurią sudaro visos Organizacijos nariai. 2. Kiekvienam nariui taryboje atstovauja vienas atstovas, be to, dalyvauti Tarybos posėdžiuose gali būti paskirti pakaitiniai nariai arba patarėjai. 3. Pakaitiniam atstovui suteikiama teisė veikti ir balsuoti atstovo vardu, kai šis nedalyvauja arba susidarius ypatingoms aplinkybėms. 7 straipsnis Tarybos įgaliojimai ir funkcijos 1. Taryba naudojasi visais įgaliojimais ir vykdo arba organizuoja vykdymą visų funkcijų, būtinų norint įgyvendinti šio Susitarimo nuostatas, tačiau neturi teisės ir nebus pripažįstama, kad nariai įgaliojo ją, vykdyti tai, kas neįeina į šio Susitarimo taikymo sritį. Pirmiausia ji neturi teisės skolintis pinigų, neapribojusi 41 straipsnio nuostatų taikymo, nei sudarinėti natūralaus kaučiuko prekybos sutarčių, išskyrus tai, kas konkrečiai nurodyta 30 straipsnio 5 dalyje. Naudodamasi savo kompetencija sudaryti sutartis, Taryba užtikrina, kad kitos šias sutartis sudarančios šalys būtų raštu informuotos apie 48 straipsnio 4 dalies sąlygas, nors to nepadarius sutartys nenustoja galioti ir tai nelaikoma atsisakymu apriboti narių atsakomybę. 2. Taryba atskiru balsavimu priima tokias taisykles ir reglamentus, kurie būtini siekiant įgyvendinti šio Susitarimo nuostatas ir derinasi su juo. Minėtos taisyklės ir reglamentai apima jų pačių ir 18 straipsnyje nurodytų komitetų darbo tvarkos taisykles, buferinių atsargų administravimo ir funkcionavimo taisykles ir Organizacijos finansinį bei personalo reglamentą. Taryba savo darbo tvarkos taisyklėse gali numatyti procedūrą, pagal kurią ji gali nesusirinkusi išspręsti konkrečius klausimus. 3. Taikydama šio straipsnio 2 dalį, Taryba savo pirmajame posėdyje po šio Susitarimo įsigaliojimo iš naujo išnagrinėja taisykles ir reglamentus, sukurtus remiantis 1987 m. Tarptautiniu susitarimu dėl natūralaus kaučiuko, ir priima juos su, jos nuomone, būtinais pakeitimais. Iki šio priėmimo taikomos 1987 m. Tarptautiniu susitarimu dėl natūralaus kaučiuko priimtos taisyklės ir reglamentai. 4. Taryba registruoja informaciją, kuri yra būtina jai vykdant savo funkcijas, numatytas šiame Susitarime. 5. Taryba paskelbia metinę ataskaitą apie Organizacijos veiklą ir kitą panašaus pobūdžio informaciją, kurią, jos nuomone, reikėtų skelbti. 8 straipsnis Teisių perdavimas 1. Taryba atskiru balsavimu gali bet kuriam pagal 18 straipsnio nuostatas įkurtam komitetui perduoti visas arba dalį savo teisių, laikydamasi šio Susitarimo nuostatų, jei jų įgyvendinimui nebūtinas atskiras Tarybos balsavimas. Nepaisant šio perdavimo, Taryba turi teisę bet kada svarstyti ir spręsti visus klausimus, perduotus kuriam nors iš jos komitetų. 2. Taryba gali atskiru balsavimu atšaukti jos pačios komitetui perduotas teises. 9 straipsnis Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis 1. Taryba gali priimti bet kokias priemones dėl konsultavimosi ir bendradarbiavimo su Jungtinėmis Tautomis, jos organais, specializuotomis agentūromis ir, atitinkamai, su kitomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis. 2. Be to, Taryba gali imtis priemonių išsaugoti ryšius su atitinkamomis tarptautinėmis neVyriausybinėmis organizacijomis. 10 straipsnis Stebėtojų įsileidimas Taryba gali pasikviesti Vyriausybę, kuri nėra narė, arba bet kurią 9 straipsnyje nurodytą organizaciją stebėtojo teisėmis dalyvauti kiekviename Tarybos arba pagal 18 straipsnio nuostatas įkurto komiteto posėdyje. 11 straipsnis Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas 1. Kiekvienais metais Taryba renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. 2. Iš eksportuojančiųjų ir importuojančiųjų narių atstovų renkamas vienas pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas. Abiejų kategorijų nariai kasmet keičiasi šiomis pareigomis, bet tai nedraudžia išskirtinėmis aplinkybėmis atskiru Tarybos balsavimu perrinkti vieną iš dviejų arba abu. 3. Kai pirmininko laikinai nėra, jį pakeičia pavaduotojas. Kai laikinai nėra nei pirmininko, nei jo pavaduotojo, arba vieno iš jų ar abiejų nėra nuolat, Taryba gali iš eksportuojančiųjų ir (arba) importuojančiųjų narių atstovų laikinai arba nuolatinai išrinkti naujus pareigūnus. 4. Nei pirmininkas, nei kuris kitas Tarybos posėdžiui pirmininkaujantis pareigūnas tame posėdyje nebalsuoja. Tačiau nario, kurį jis atstovauja, balsavimo teisė gali būti įgyvendinama remiantis 6 straipsnio 3 dalimi arba 15 straipsnio 2 ir 3 dalimi. 12 straipsnis Vykdantysis direktorius, vykdančiojo direktoriaus pavaduotojas, buferinių atsargų valdytojas ir kitas personalas 1. Taryba atskiru balsavimu paskiria vykdantįjį direktorių, vykdančiojo direktoriaus pavaduotoją, buferinių atsargų valdytoją ir kitą personalą. 2. Vykdančiojo direktoriaus, vykdančiojo direktoriaus pavaduotojo, buferinių atsargų valdytojo ir kitų darbuotojų paskyrimo sąlygas nustato Taryba. 3. Vykdantysis direktorius yra pagrindinis Organizacijos administracinis pareigūnas, Tarybai atskaitingas už šio Susitarimo administravimą ir veikimą, remiantis šio Susitarimo nuostatomis ir Tarybos sprendimais. 4. Vykdančiojo direktoriaus pavaduotojas visada atsiskaito vykdančiajam direktoriui. Vykdančiojo direktoriaus pavaduotojas veikia kaip vykdantysis direktorius, kai šis dėl kokios nors priežasties negali atlikti savo pareigų arba kai vykdančiojo direktoriaus postas yra laikinai neužimtas, ir pastaruoju atveju jis tiesiogiai atsiskaito Tarybai už Susitarimo administravimą ir įgyvendinimą. Vykdančiojo direktoriaus pavaduotojas įtraukiamas į visus su šiuo Susitarimu susijusius reikalus. 5. Buferinių atsargų valdytojas yra atskaitingas vykdančiajam direktoriui ir Tarybai už šiuo Susitarimu jam pavestas funkcijas ir už papildomas funkcijas, kurias gali nustatyti Taryba. Buferinių atsargų valdytojas yra atsakingas už kasdienines buferinių atsargų operacijas ir nuolat informuoja vykdantįjį direktorių apie bendrąsias buferinių atsargų operacijas, kad šis galėtų užtikrinti jų veiksmingumą įgyvendinant šio Susitarimo tikslus. 6. Vykdantysis direktorius skiria darbuotojus remdamasis Tarybos nustatytomis taisyklėmis. Personalas atsiskaito vykdančiajam direktoriui. 7. Nei vykdantysis direktorius, nei kuris nors kitas darbuotojas, įskaitant vykdančiojo direktoriaus pavaduotoją ir buferinių atsargų valdytoją, neturi būti finansiškai suinteresuoti kaučiuko pramone arba prekyba kaučiuku, ar susijusia komercine veikla. 8. Vykdydami savo pareigas, vykdantysis direktorius, vykdančiojo direktoriaus pavaduotojas, buferinių atsargų valdytojas ir kiti darbuotojai nesiekia gauti arba negauna nurodymų iš bet kurios narės arba Tarybai ar kuriam nors pagal 18 straipsnio nuostatas įkurtam komitetui nepriklausančio autoritetingo specialisto. Jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų kaip tarptautiniai pareigūnai, atskaitingi tik Tarybai. Kiekviena narė gerbia išskirtinai tarptautinio pobūdžio vykdančiojo direktoriaus, vykdančiojo direktoriaus pavaduotojo, buferinių atsargų valdytojo ir kitų darbuotojų įsipareigojimus ir nesiekia daryti įtakos, šiems vykdant savo pareigas. 13 straipsnis Posėdžiai 1. Taryba paprastai organizuoja vieną posėdį per pusę metų. 2. Be šių posėdžių, šiame Susitarime nurodytomis konkrečiomis aplinkybėmis Taryba dar renkasi į specialų posėdį, kai pati nusprendžia arba kai į ją šiuo tikslu kreipiasi: a) Tarybos pirmininkas, b) vykdantysis direktorius, c) eksportuojančiųjų narių dauguma, d) importuojančiųjų narių dauguma, e) ne mažiau kaip 200 balsų turinti eksportuojančioji narė arba eksportuojančiosios narės, arba f) ne mažiau kaip 200 balsų turinti importuojančioji narė arba importuojančiosios narės. 3. Posėdžiai vyksta Organizacijos būstinėje, nebent Taryba atskiru balsavimu nuspręstų kitaip. Jei kurios nors narės kvietimu Taryba susirinktų kitur, ši narė apmokėtų papildomas Tarybos išlaidas. 4. Pranešimus apie posėdžius ir posėdžių dienotvarkę narėms perduoda vykdantysis direktorius, pasitaręs su Tarybos pirmininku, iki posėdžio likus ne mažiau kaip 30 dienų, išskyrus ypatingus atvejus, kai pranešimas perduodamas bent jau prieš 10 dienų. 14 straipsnis Balsų paskirstymas 1. Eksportuojančiosios narės kartu turi 1 000 balsų ir importuojančiosios narės kartu turi 1 000 balsų. 2. Kiekviena eksportuojančioji narė gauna vieną pradinį balsą iš 1 000 balsų, išskyrus tą, kurios grynasis eksportas per metus sudaro mažiau kaip 10 000 tonų. Likusieji balsai eksportuojančiosioms šalims paskirstomi kiek įmanoma proporcingiau atitinkamam natūralaus kaučiuko grynajam kiekiui, eksportuotam per penkerius kalendorinius metus, kurie prasideda prieš šešerius metus iki balsų paskirstymo. 3. Importuojančiųjų narių balsai joms paskirstomi kiek įmanoma proporcingiau atitinkamam natūralaus kaučiuko grynajam kiekiui, importuotam per trejus kalendorinius metus, kurie prasideda prieš ketverius metus iki balsų paskirstymo, tik kiekviena importuojančioji narė gauna vieną balsą ir tuo atveju, jei jos proporcionali grynojo importo dalis nėra pakankamai didelė, kad tai pagrįstų. 4. Taikydama šio straipsnio 2 ir 3 dalis, 27 straipsnio 2 ir 3 dalis dėl importuojančiųjų narių finansuojamos dalies ir 38 straipsnį, Taryba savo pirmajame posėdyje nustato eksportuojančiųjų narių grynojo eksporto lentelę ir importuojančiųjų narių grynojo importo lentelę, kurios kasmet peržiūrimos remiantis šiuo straipsniu. 5. Vienas balsas nedalijamas į dalis. 6. Taryba savo pirmajame posėdyje po šio Susitarimo įsigaliojimo paskirsto tų metų balsus, kurie galioja iki kitų metų pirmojo nuolatinio posėdžio, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytas išimtis. Vėliau kiekvienais metais Taryba balsus paskirsto prasidėjus pirmajam tų metų nuolatiniam posėdžiui. Šis paskirstymas galioja iki kitų metų pirmojo nuolatinio posėdžio, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytas išimtis. 7. Kiekvienąkart, kai pasikeičia narystė Organizacijoje arba kai pagal bet kurią šio Susitarimo nuostatą suspenduojamos arba atstatomos kurios nors narės balsavimo teisės, Taryba, remdamasi šio straipsnio nuostatomis, atitinkamai narių kategorijai ar kategorijoms perskirsto balsus. 8. Jei narys pašalinamas remiantis 65 straipsniu arba pasitraukia iš narių pagal 64 ar 63 straipsnių nuostatas ir dėl to likusių bet kurios kategorijos narių bendra prekybos dalis nukrenta žemiau 80 %, Taryba susirenka ir nusprendžia dėl šio Susitarimo sąlygų, nuostatų ir ateities, pirmiausia įskaitant būtinybę išsaugoti veiksmingas buferinių atsargų operacijas, neužkraunant nereikalingos naštos likusiems nariams. 15 straipsnis Balsavimo procedūra 1. Kiekvienas narys turi teisę atiduoti visus Taryboje turimus balsus, bet neturi teisės juos dalyti. 2. Raštu pranešusi Tarybos pirmininkui, kiekviena eksportuojančioji narė gali įgalioti kitą eksportuojančiąją narę, o kiekviena importuojančioji narė – importuojančiąją narę, atstovauti jos interesams ir naudotis jos balsavimo teisėmis bet kuriame tarybos susirinkime. Šiuo atveju 10 straipsnio 5 dalyje numatytas apribojimas netaikomas. 3. Narė, kitos narės įgaliota atiduoti pastarosios balsus, balsuoja taip, kaip jai nurodyta. 4. Susilaikymo atveju narė laikoma neatidavusia balsų. Dalyvavusi, bet nebalsavusi narė laikoma susilaikiusia. 16 straipsnis Kvorumas 1. Tarybos posėdžio kvorumą sudaro dalyvaujanti eksportuojančiųjų narių dauguma ir importuojančiųjų narių dauguma, jei šios narės kiekviena savo kategorijoje turi ne mažiau kaip du trečdalius visų balsų. 2. Jei nustatytą posėdžio dieną ir kitą dieną šio straipsnio 1 dalyje nurodyto kvorumo nėra, trečiąją dieną ir vėliau kvorumą sudaro eksportuojančiųjų narių dauguma ir importuojančiųjų narių dauguma, jei šios narės kiekviena turi ne mažiau kaip daugumą visų balsų savo kategorijoje. 3. Atstovavimas pagal 15 straipsnio 2 dalį laikomas dalyvavimu. 17 straipsnis Sprendimai 1. Jei šiame Susitarime nenurodyta kitaip, Taryba visus sprendimus priima ir visas rekomendacijas teikia paskirstyta paprastąja balsų dauguma. 2. Jei narė pasinaudoja 15 straipsnio nuostatomis ir jos balsai atiduodami Tarybos posėdyje, taikant šio straipsnio 1 dalį ji laikoma dalyvavusia ir balsavusia. 18 straipsnis Komitetų kūrimas 1. Toliau veikia šie 1979 m. Tarptautiniu natūralaus kaučiuko susitarimu įkurti komitetai: a) Administravimo komitetas, b) Buferinių atsargų komitetas, c) Statistikos komitetas ir d) Kitų priemonių komitetas. Be to, atskiru Tarybos balsavimu gali būti įkurti kiti komitetai. 2. Kiekvienas komitetas yra atskaitingas Tarybai. Taryba atskiru balsavimu nustato kiekvieno komiteto narius ir kompetenciją. 19 straipsnis Ekspertų vertinimo komisija 1. Taryba gali sukurti kaučiuko pramonės ir eksportuojančiųjų bei importuojančiųjų narių prekybos ekspertų vertinimo komisiją. 2. Ši vertinimo komisija patarinėtų ir padėtų Tarybai bei jos komitetams, ypač buferinių atsargų operacijų klausimais ir dėl kitų 43 straipsnyje nurodytų priemonių. 3. Minėtos vertinimo komisijos narius, funkcijas ir administracines nuostatas apibrėžtų Taryba. V SKYRIUS PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI 20 straipsnis Privilegijos ir imunitetai 1. Organizacija turi juridinio asmens statusą. Pirmiausia, nepažeisdama 48 straipsnio 4 dalies nuostatų, ji turi teisę sudaryti sutartis, įgyti ir perleisti kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir pateikti ieškinius. 2. Organizacijos, jos vykdančiojo direktoriaus, vykdančiojo direktoriaus pavaduotojo, Buferinių atsargų valdytojo, kitų darbuotojų bei ekspertų ir narių atstovų statusą, privilegijas bei imunitetus ir toliau lemia 1987 m. birželio 10 d. Priimančiosios Vyriausybės ir Organizacijos pasirašytas Susitarimas dėl būstinės, su tokiais pakeitimais, kurie yra būtini, kad šis Susitarimas tinkamai veiktų. 3. Jei Organizacijos būstinė perkeliama į kitą šalį, tos šalies Vyriausybė kuo greičiau su Organizacija sudaro Susitarimą dėl būstinės, kurį turi patvirtinti Taryba. 4. Kol pagal šio straipsnio 3 dalį bus sudarytas Susitarimas dėl būstinės, Organizacija prašo Priimančiosios Vyriausybės, kad ji, kiek leidžia jos teisės aktai, netaikytų mokesčių atlyginimui, kurį Organizacija moka savo darbuotojams, ir Organizacijos turtui, pajamoms bei kitai nuosavybei. 5. Be to, Organizacija gali su viena arba daugiau Vyriausybių sudaryti susitarimus dėl privilegijų ir imunitetų, būtinų tam, kad tinkamai veiktų šis Susitarimas, kuriuos turi patvirtinti Taryba. 6. Būstinės susitarimas yra nepriklausomas nuo šio Susitarimo. Tačiau jis nutraukiamas: a) Priimančios Vyriausybės ir Organizacijos susitarimu; b) Organizacijos būstinę iškėlus iš Priimančios Vyriausybės teritorijos arba c) Organizacijai nustojus gyvuoti. VI SKYRIUS SĄSKAITOS IR AUDITAS 21 straipsnis Finansinės sąskaitos 1. Šio Susitarimo veikimo ir administravimo tikslams užvedamos dvi sąskaitos: a) buferinių atsargų sąskaita ir b) administracinė sąskaita. 2. Visos vėlesnės pajamos ir išlaidos, susijusios su buferinių atsargų kaupimu, naudojimu bei išlaikymu, įrašomos į buferinių atsargų sąskaitą: narių įnašai pagal 27 straipsnio nuostatas, įplaukos iš pardavimo arba išlaidos, susijusios su buferinių atsargų įsigijimu, palūkanos už depozitą buferinių atsargų sąskaitose ir išlaidos, susijusios su pirkimo bei pardavimo komisiniais, laikymu, transportavimu, krovimu, priežiūra, keitimu ir draudimu. Tačiau Taryba gali atskiru balsavimu į šią buferinių atsargų sąskaitą įtraukti ir kitų rūšių pajamas ar išlaidas, priskirtinas buferinių atsargų sandoriams. 3. Visos kitos su šio Susitarimo veikimu susijusios pajamos ir išlaidos įtraukiamos į administracinę sąskaitą. Šios išlaidos paprastai padengiamos iš narių įnašų, kurie įvertinami remiantis 24 straipsniu. 4. Organizacija neprivalo apmokėti atstovų arba stebėtojų Taryboje ar kuriame nors pagal 18 straipsnį įkurtame komitetete išlaidų. 22 straipsnis Mokėjimo forma 1. Įmokos į administracinę ir buferinių atsargų sąskaitas atliekamos laisvai vartojamomis valiutomis arba valiutomis, kurios didesnėje dalyje užsienio valiutų keitimo rinkų konvertuojamos į laisvai vartojamas valiutas ir kurioms netaikomi užsienio keitimo apribojimai. 23 straipsnis Auditas 1. Taryba kiekvienais finansiniais metais paskiria auditorius jos sąskaitų knygoms patikrinti. 2. Nepriklausomų auditorių patikrinta administracinė sąskaita nariams susipažinti pateikiama kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos. Nepriklausomų auditorių patikrinta buferinių atsargų sąskaita nariams susipažinti pateikiama ne anksčiau kaip po 60 dienų nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos. Nepriklausomų auditorių patikrintos administracinės ir buferinių atsargų sąskaitų ataskaitos atitinkamai svarstomos ir Tarybos patvirtinamos kitame nuolatiniame Tarybos posėdyje. Patikrintų sąskaitų ir balanso suvestinė po to skelbiama. VII SKYRIUS ADMINISTRACINĖ SĄSKAITA 24 straipsnis Administracinio biudžeto patvirtinimas ir įmokų nustatymas 1. Taryba savo pirmajame posėdyje po šio Susitarimo įsigaliojimo patvirtina administracinį biudžetą laikotarpiui nuo įsigaliojimo dienos iki pirmųjų finansinių metų pabaigos. Po to kiekvienų finansinių metų antrąją pusę Taryba patvirtina kitų finansinių metų administracinį biudžetą. Taryba nustato kiekvienos narės įmoką į šį biudžetą remdamasi šio straipsnio 2 dalimi. 2. Kiekvieno nario įmoka į kiekvienų metų administracinį biudžetą yra proporcinga balsų skaičiaus, kurį narys turi tų finansinių metų biudžeto patvirtinimo metu, daliai visų narių galutinio balsų skaičiaus atžvilgiu. Nustatant įmokas kiekvieno nario balsai skaičiuojami neatsižvelgiant į kurio nors nario sustabdytas balsavimo teises ar į dėl to perskirstytus balsus. 3. Vyriausybės, Organizacijos nare tapusios po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, pradinę įmoką į administracinį biudžetą Taryba nustato remdamasi balsų skaičiumi, kurį ši narė turi turėti, ir į laikotarpį nuo jo tapimo nariu iki einamųjų finansinių metų pabaigos. Tačiau kitiems nariams einamiesiems finansiniams metams nustatytos įmokos nekeičiamos. 25 straipsnis Įmokos į administracinį biudžetą mokėjimas 1. Įmokos į pirmąjį administracinį biudžetą turi būti sumokėtos Tarybos jos pirmajame posėdyje nustatytą dieną. Įmokos į tolesnius administracinius biudžetus kiekvienais metais turi būti sumokėtos iki vasario 28 d. Vyriausybės, nare tapusios įsigaliojus šiam Susitarimui, pirmoji įmoka nustatoma remiantis 24 straipsnio 3 dalies nuostata, už tuos finansinius metus turi būti sumokėta per 60 dienų nuo tos dienos, kurią ji tapo nare. 2. Jei narė nesumoka visos savo įmokos į administracinį biudžetą per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą privalomą įmokos įnešimo laiką, vykdantysis direktorius paprašo šios narės kuo greičiau tai padaryti. Jei per du mėnesius nuo vykdančiojo direktoriaus prašymo ši narė nesumoka savo įmokos, sustabdomos jos balsavimo teisės Organizacijoje, nebent Taryba nuspręstų kitaip. Jei narė ir per keturis mėnesius nuo vykdančiojo direktoriaus prašymo nesumoka įmokos, Taryba sustabdo visas tai narei šiuo Susitarimu suteiktas teises, nebent Taryba atskiru balsavimu nuspręstų kitaip. 3. Už pavėluotai sumokėtus įnašus Taryba išskaičiuoja delspinigius, apskaičiuojamus nuo privalomojo mokėjimo dienos, taikant pirminę priimančiosios šalies palūkanų normą. Iki tų pačių finansinių metų kovo 31 d. Taryba narės prašymu gali atsisakyti delspinigių, jei iki šio straipsnio 1 dalyje nustatytos datos ta narė įnašų į administracinį biudžetą negali sumokėti dėl savo vidaus teisės aktų ir taisyklių. 4. Narė, kurios teisės buvo sustabdytos pagal šio straipsnio 2 dalį, lieka atsakinga už įmokos sumokėjimą ir kitų šiame Susitarime numatytų finansinių įsipareigojimų vykdymą. VIII SKYRIUS BUFERINĖS ATSARGOS 26 straipsnis Buferinių atsargų dydis Norint įgyvendinti šio Susitarimo tikslus, sukaupiamos tarptautinės buferinės atsargos. Visos buferinės atsargos sudaro 550 000 tonų, įskaitant bendrąsias atsargas, kurios vis dar laikomos pagal 1987 m. Susitarimą dėl natūralaus kaučiuko. Tai bus vienintelis šio Susitarimo rinkos intervencijos mechanizmas, skirtas stabilizuoti kainas. Buferines atsargas sudaro: a) įprastos 400 000 tonų buferinės atsargos ir b) specialiosios 150 000 tonų buferinės atsargos. 27 straipsnis Buferinių atsargų finansavimas 1. Narės įsipareigoja finansuoti visą 550 000 tonų tarptautinių buferinių atsargų, sukauptų remiantis 26 straipsniu, kainą, susitariant, kad 1987 m. Tarptautinio susitarimo dėl natūralaus kaučiuko narių, tapusių šio Susitarimo narėmis, dalis 1987 m. Susitarimo buferinių atsargų sąskaitoje, visoms narėms pritarus, perkeliama į šio Susitarimo buferinių atsargų sąskaitą, laikantis 1987 m. Tarptautinio susitarimo dėl natūralaus kaučiuko 40 straipsnio 3 dalies nuostatose nustatytos tvarkos. 2. Ir įprastas, ir specialiąsias buferines atsargas vienodai finansuoja eksportuojančiosios ir importuojančiosios kategorijos narės. Narių įnašai į buferinių atsargų sąskaitą paskirstomi pagal tai, kokią dalį sudaro jų balsai Taryboje, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. 3. Kiekviena importuojanti narė, kurios grynojo importo dalis, nurodyta lentelėje, kurią Taryba turi nustatyti remdamasi 14 straipsnio 4 dalimi, sudaro 0,1 % arba mažiau bendrojo grynojo importo, į buferinių atsargų sąskaitą įmoka šias dalis: a) jei jos dalis bendrame grynajame importe yra mažesnė arba lygi 0,1 %, bet didesnė kaip 0,05 %, ta narė įneša sumą, apskaičiuojamą remiantis jos faktine dalimi bendrajame grynajame importe; b) jei jos dalis bendrame grynajame importe yra 0,05 % arba mažesnė, ta narė įneša sumą, apskaičiuojamą remiantis 0,05 % dalimi bendrame grynajame importe. 4. Bet kuriuo laikotarpiu, kuriuo šis Susitarimas laikinai galioja pagal 61 straipsnio 2 dalį arba 4 dalies b punktą, kiekvienos eksportuojančiosios arba importuojančiosios narės bendras finansinis įsipareigojimas buferinių atsargų sąskaitai neviršija tos narės įmokos, apskaičiuotos remiantis balsų skaičiumi, atitinkančiu lentelėse, kurias Taryba turi nustatyti remdamasi 14 straipsnio 4 dalimi, procentais nurodytas dalis, sudarančias bendrą 275 000 tonų kiekį, priskiriamą atitinkamai eksportuojančiajai ir importuojančiajai narių kategorijai. Visada, kai bendras vienos kategorijos įsipareigojimas yra didesnis už kitos kategorijos įsipareigojimą, didesnė bendra suma sulyginama su mažesne iš dviejų suminių, ir kiekvienos narės balsai toje sumoje sumažinami proporcingai balsų daliai, išvestai iš lentelių, kurias Taryba turi nustatyti remdamasi 14 straipsnio 4 dalimi. Nepaisant šios dalies ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatų, narės įmoka neturi būti didesnė kaip 125 % jos visų įmokų sumos, apskaičiuotos remiantis jos dalimi pasaulinėje prekyboje, kaip nurodyta šio Susitarimo A arba B priede. 28 straipsnis Įmokų mokėjimas į buferinių atsargų sąskaitą 1. Pradinė įmoka į buferinių atsargų sąskaitą yra 70 milijonų Malaizijos ringitų grynaisiais. Ši suma, sudaranti apyvartines lėšas buferinių atsargų operacijoms vykdyti, visoms narėms paskirstoma pagal jų balsų dalį procentais, atsižvelgiant į 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir turi būti sumokėta per 60 dienų nuo pirmojo Tarybos posėdžio, įvykusio įsigaliojus šiam Susitarimui. Visa pradinė įmoka arba jos dalis, kurią narė turi sumokėti pagal šią straipsnio dalį, tai narei sutikus pervedama iš tos narės dalies, grynaisiais laikomos 1987 m. Tarptautinio susitarimo dėl kaučiuko buferinių atsargų sąskaitoje. 2. Vykdantysis direktorius gali bet kada, neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, reikalauti sumokėti įnašus, jei buferinių atsargų valdytojas patvirtina, kad per kitus keturis mėnesius buferinių atsargų sąskaitą reikės papildyti šiomis lėšomis. 3. Jei reikalaujama, kad nariai sumokėtų įmoką, jie turi tai padaryti per 60 dienų nuo pranešimo. Jei to reikalauja 200 balsų Taryboje turinti narė arba narės, Taryba susirenka į specialų posėdį ir gali pakeisti reikalavimą įmokėti arba jam nepritarti, įvertinusi lėšų, skirtų kitus keturis mėnesius remti buferinių atsargų operacijas, poreikį. Jei Taryba neįstengia priimti sprendimo, įmokas narės moka remdamosi vykdančiojo direktoriaus pranešimu. 4. Įmokos, kurias reikalaujama įnešti į įprastas ir specialiąsias buferines atsargas, apskaičiuojamos taikant žemesnę paleidžiamąją kainą, galiojančią tuo metu, kai keliamas reikalavimas įmokėti. 5. Kvietimas sumokėti įmokas į specialiąsias buferines atsargas vykdomas taip: a) atlikdama 31 straipsnyje numatytą 300 000 tonų patikrinimą, Taryba imasi visų finansinių ir kitų priemonių, kurių gali prireikti skubiam specialiųjų buferinių atsargų sukaupimui, įskaitant, kvietimą sukaupti lėšas; b) jei Taryba, remdamasi 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atskiru balsavimu nusprendžia paleisti į apyvartą buferines atsargas, ji turi užtikrinti, kad: i) visos narės būtų ėmusiosis priemonių finansuoti atitinkamas savo specialiųjų buferinių atsargų dalis ir ii) specialiosios buferinės atsargos būtų pilnai paruoštos priemonėms, vykdomoms remiantis 30 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 29 straipsnis Kainų svyravimai 1. Buferinių atsargų operacijoms nustatoma: a) referencinė kaina, b) apatinė intervencinė kaina, c) viršutinė intervencinė kaina, d) apatinė paleidžiamoji kaina, e) viršutinė paleidžiamoji kaina, f) apatinė orientacinė kaina, g) viršutinė orientacinė kaina. 2. Įsigaliojus šiam Susitarimui, referencinė kaina yra 1995 m. gruodžio 28 d. taikytina referencinė kaina. 3. Viršutinė ir apatinė intervencinės kainos atitinkamai apskaičiuojamos prie referencinės kainos pridėjus 20 % arba iš jos atėmus 20 %, jei Taryba atskiru balsavimu nenusprendžia kitaip. 4. Viršutinė ir apatinė paleidžiamosios kainos atitinkamai apskaičiuojamos prie referencinės kainos pridėjus 20 % arba iš jos atėmus 20 %, jei Taryba atskiru balsavimu nenusprendžia kitaip. 5. Kainos, apskaičiuojamos remiantis šio straipsnio 3 ir 4 dalimis, suapvalinamos iki artimiausio cento. 6. Įsigaliojus šiam Susitarimui, nustatoma 157 Malaizijos/Singapūro centų už kilogramą apatinė orientacinė kaina ir 270 Malaizijos/Singapūro centų už kilogramą viršutinė orientacinė kaina. 30 straipsnis Buferinių atsargų operacijos 1. Jei, atsižvelgiant į 29 straipsnyje numatytą arba vėliau pagal 31 ir 39 straipsnių nuostatas patikslintą kainų svyravimą, 32 straipsnyje numatyta rinkos orientacinė kaina: a) atitinka arba viršija viršutinę paleidžiamąją kainą, buferinių atsargų valdytojas apsaugo viršutinę paleidžiamąją kainą, siūlydamas parduoti natūralų kaučiuką, kol rinkos orientacinė kaina bus žemesnė už viršutinę paleidžiamąją kainą; b) didesnė už viršutinę intervencinę kainą, buferinių atsargų valdytojas gali parduoti natūralų kaučiuką, apsaugodamas viršutinę paleidžiamąją kainą; c) atitinka žemutinę arba viršutinę intervencinę kainą arba svyruoja tarp jų, buferinių atsargų valdytojas nei perka, nei parduoda natūralaus kaučiuko, nebent tik vykdydamas savo įsipareigojimus dėl keitimo, numatytus 35 straipsnyje; d) mažesnė už apatinę intervencijos kainą, buferinių atsargų valdytojas gali pirkti natūralų kaučiuką, apsaugodamas apatinę paleidžiamąją kainą; e) atitinka arba yra mažesnė už apatinę paleidžiamąją kainą, buferinių atsargų valdytojas apatinę paleidžiamąją kainą apsaugo siūlydamas parduoti natūralų kaučiuką tol, kol rinkos orientacinė kaina viršys apatinę paleidžiamąją kainą. 2. Kai buferinių atsargų pardavimas ar pirkimas pasiekia 40 000 tonų lygį, Taryba atskiru balsavimu nusprendžia, ar pradėti naudoti specialiąsias atsargas, taikant: a) apatinę ar viršutinę paleidžiamąją kainą arba b) bet kokią kainą, svyruojančią nuo apatinės paleidžiamosios kainos ir apatinės orientacinės kainos arba viršutinės paleidžiamosios kainos ir viršutinės orientacinės kainos. 3. Jei Taryba, remdamasi šio straipsnio 2 dalimi, atskiru balsavimu nenusprendžia kitaip, buferinių atsargų valdytojas panaudoja specialiąsias buferines atsargas, kad apsaugotų apatinę paleidžiamąją kainą, su specialiosiomis buferinėmis atsargomis susijusias operacijas pradėdamas tada, kai rinkos orientacinė kaina yra 2 Malaizijos/Singapūro centais už kilogramą didesnė už apatinę orientacinę kainą, ir viršutinę paleidžiamąją kainą, minėtas operacijas pradėdamas tada, kai rinkos orientacinė kaina yra 2 Malaizijos/Singapūro centais už kilogramą mažesnė už viršutinę orientacinę kainą. 4. Bendros buferinės atsargos, įskaitant įprastas ir specialiąsias, panaudojamos visiškai, siekiant užtikrinti, kad rinkos orientacinė kaina nebūtų mažesnė už apatinę orientacinę kainą arba didesnė už viršutinę orientacinę kainą. 5. Pardavimą ir pirkimą buferinių atsargų valdytojas vykdo per susikūrusias komercines rinkas vyraujančiomis kainomis, ir visi jo sandoriai yra susiję su fiziniu kaučiuku, kurį galima išsiųsti ne vėliau kaip po mėnesio nuo tos dienos, kurią toje rinkoje baigiasi pirmasis pranešimo mėnuo, arba pristatyti į vartojančiąją rinką pristatymo mėnesį arba mėnesius, paprastai sutampančius su išsiuntimo mėnesiais toje rinkoje. Siekiant užtikrinti veiksmingas buferinių atsargų operacijas, Komisija gali bendru sutarimu leisti buferinių atsargų valdytojui įsigyti būsimas sutartis ne daugiau kaip dviem mėnesiam į priekį, laikantis griežtos ir absoliučios sąlygos, kad paraiškos priimamos suėjus terminui. 6. Siekdama palengvinti buferinių atsargų operacijas, Taryba, prireikus, susikūrusiose kaučiuko rinkose ir patvirtintų sandėlių išsidėstymo vietose įkuria buferinių atsargų valdytojo įstaigos padalinius ir patalpas. 7. Buferinių atsargų valdytojas ruošia mėnesines ataskaitas apie buferinių atsargų sandorius ir buferinių atsargų sąskaitų finansinę būklę. Po kiekvieno mėnesio praėjus 30 dienų, to mėnesio ataskaita yra prieinama narėms. 8. Informaciją apie buferinių atsargų sandorius sudaro visų buferinių atsargų operacijų kiekiai, kainos, tipai, rūšys ir rinkos, įskaitant įvykdytą keitimą. Informacija apie buferinių atsargų finansinę būklę dar susideda iš indėlių palūkanų normų ir sąlygų, vartojamų valiutų ir kitos susijusios informacijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodytais klausimais. 31 straipsnis Kainų svyravimo tikrinimas ir pakeitimai A. Referencinė kaina 1. Kiekvienas referencinės kainos tikrinimas ir pakeitimai, įskaitant atliktus po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų buferinių atsargų grynųjų pakeitimų, remiasi rinkos tendencijomis. Prieš pat pirmąjį po šio Susitarimo įsigaliojimo vykstantį Tarybos posėdį, o po to kas dvylika mėnesių, buferinių atsargų valdytojas apskaičiuoja paskutiniųjų šešių mėnesių dienos vidutinę rinkos orientacinę kainą ir ją palygina su dviem intervencinėm kainom. Šio apskaičiavimo data turi būti nustatyta ne mažiau kaip prieš tris mėnesius, išskyrus pirmąjį tikrinimą, ir prieš pat Tarybos posėdį. a) Jei šešių mėnesių vidutinė rinkos orientacinė dienos kaina siekia viršutinę intervencinę kainą, apatinę intervencinę kainą arba svyruoja tarp šių abiejų kainų, referencinė kaina nekeičiama; b) jei šešių mėnesių vidutinė rinkos orientacinė dienos kaina yra mažesnė už apatinę intervencinę kainą, referencinė kaina automatiškai sumažinama 5 % ir galioja nuo kitos dienos. Paprastai Taryba būtinai tą dieną susirenka ir pakeitimą užprotokoluoja. Taryba gali persvarstyti referencinę kainą ir atskiru balsavimu nuspręsti dar padidinti referencinės kainos sumažinimo procentą; c) jei šešių mėnesių vidutinė rinkos orientacinė dienos kaina yra didesnė už viršutinę intervencinę kainą, referencinė kaina automatiškai padidinama 5 % ir galioja nuo kitos dienos. Paprastai Taryba būtinai tą dieną susirenka ir pakeitimą užprotokoluoja. Taryba gali persvarstyti referencinę kainą ir atskiru balsavimu nuspręsti dar padidinti referencinės kainos padidinimo procentą; d) tačiau pakeitimas, automatiškai atliekamas pirmajame po šio Susitarimo įsigaliojimo vykstančiame nuolatiniame Tarybos posėdyje remiantis 31 straipsnio 1 dalies b arba c punktų nuostatomis, yra 4 %; e) palyginimo tikslams referencinė kaina ir šešių mėnesių vidutinė rinkos orientacinė dienos kaina apskaičiuojamos nurodant du skaičius po kablelio. 2. Po paskutiniojo nuolatinio Tarybos posėdžio atlikus 100 000 tonų buferinių atsargų grynąjį pakeitimą, vykdantysis direktorius sušaukia specialųjį Tarybos posėdį padėčiai įvertinti. Taryba gali atskiru balsavimu nuspręsti imtis atitinkamų priemonių, kurias gali sudaryti: a) buferinių atsargų operacijų sustabdymas, b) buferinių atsargų pirkimo ir pardavimo lygio pasikeitimas, ir c) referencinės kainos persvarstymas. 3. Jei nuo a) paskutiniojo persvarstymo, numatyto 1987 m. Tarptautinio susitarimo dėl natūralaus kaučiuko 31 straipsnio 3 dalyje, b) paskutiniojo persvarstymo, numatyto šioje dalyje, arba c) paskutiniojo persvarstymo, numatyto šio straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tai, kuris naujausias, vyko 300 000 tonų grynųjų buferinių atsargų pirkimas ir pardavimas, dabartinė referencinė kaina atitinkamai sumažinama arba padidinama 3 %, nebent Taryba atskiru balsavimu nuspręstų ją atitinkamai sumažinti arba padidinti didesniu procentiniu dydžiu. 4. Nepaisant 29 straipsnio 4 dalies nuostatų, referencinės kainos pakeitimas neleidžia paleidžiamajai kainai pažeisti orientacinę kainą. 5. Nepaisant 31 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų, referencinės kainos pakeitimas neleidžia intervencinei kainai pažeisti lygį, kurį pasiekus vykdomos 30 straipsnio 3 dalyje numatytos specialiųjų buferinių atsargų operacijos. B. Orientacinės kainos 6. Taryba gali atskiru balsavimu pakeisti apatines ir viršutines orientacines kainas, atlikdama šio straipsnio B skirsnyje numatytus patikrinimus. 7. Taryba užtikrina, kad bet koks orientacinių kainų pataisymas atitiktų evoliucionuojančias rinkos tendencijas ir sąlygas. Taryba, turėdama tai omenyje, atsižvelgia į natūralaus kaučiuko kainų tendencijas, vartojimą, pasiūlą, gamybos kaštus ir atsargas, buferinėse atsargose laikomo natūralaus kaučiuko kiekį ir buferinių atsargų sąskaitos finansinę būklę. 8. Apatinės ir viršutinės orientacinės kainos tikrinamos: a) praėjus 24 mėn. nuo paskutiniojo tikrinimo, remiantis 1987 m. Tarptautinio susitarimo dėl natūralaus kaučiuko 31 straipsnio 7 dalies a punktu, arba tada, kai šis Susitarimas įsigalioja po 1996 m. gegužės 1 d., pirmajame Tarybos posėdyje pagal šį Susitarimą, o po to – kas 24 mėn.; b) išskirtinėmis aplinkybėmis 200 arba daugiau balsų Taryboje turinčios narės arba narių prašymu ir c) kai referencinė kaina pakeičiama i) ją sumažinant nuo paskutiniojo apatinės orientacinės kainos pataisymo arba 1987 m. Tarptautinio susitarimo dėl natūralaus kaučiuko įsigaliojimo dienos, arba ii) padidinant nuo paskutiniojo viršutinės orientacinės kainos pataisymo arba 1987 m. Tarptautinio susitarimo dėl natūralaus kaučiuko įsigaliojimo dienos ne mažiau kaip 3 %, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje, ir ne mažiau kaip 5 %, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, arba bent jau šiuo dydžiu remiantis šio straipsnio 1, 2 ir (arba) 3 dalimis, jei vidutinė rinkos orientacinė dienos kaina 60 dienų nuo paskutinio referencinės kainos pataisymo yra arba mažesnė už apatinę intervencinę kainą, arba didesnė už viršutinę intervencinę kainą (atitinkamai). 9. Nepaisant šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalių nuostatų, nei apatinė, nei viršutinė orientacinė kaina nebus didinamos, jei šešių mėnesių iki kainų svyravimo tikrinimo rinkos orientacinių kainų dienos vidurkis bus mažesnis už referencinę kainą. Atitinkamai apatinė ar viršutinė orientacinės kainos nebus mažinamos, jei šešių mėnesių iki kainų svyravimo tikrinimo rinkos orientacinių kainų dienos vidurkis bus didesnis už referencinę kainą. 32 straipsnis Rinkos orientacinė kaina 1. Nustatoma rinkos orientacinė dienos kaina, kuri bus sudėtinis, Kvala Lumpūro, Londono, Niujorko ir Singapūro rinkose nustatytų ir kitose panašiose komercinėse rinkose, kurias gali nurodyti Taryba, Tarybos apibrėžtų oficialių dienos kainų svertinis vidurkis, atspindintis natūralaus kaučiuko rinkos padėtį. Pradžioje rinkos orientacinę dienos kainą sudaro RSS 1, RSS 3 ir TSR 20, o jų svorių santykis – 2 : 3 : 5. Visos kainos perskaičiuojamos į Malaizijos/Singapūro valiutą FOB Malaizijos/Singapūro uoste. 2. Tipo/klasės sudėties koeficientai, rinkos orientacinės dienos kainos apskaičiavimo būdai ir rinkų skaičius tikrinamas, ir Taryba atskiru balsavimu gali jį pataisyti, kad užtikrintų, jog jos atspindės kaučiuko rinkos padėtį. Taryba atskiru balsavimu gali nuspręsti į rinkos orientacinės dienos kainos skaičiavimo duomenis įtraukti papildomas komercines rinkas, jei manoma, kad šios gali turėti poveikio tarptautinei natūralaus kaučiuko kainai. 3. Rinkos orientacinė kaina laikoma didesne, lygia arba mažesne už šiame Susitarime numatytus kainų lygius, jei paskutiniųjų penkių rinkos dienų rinkos orientacinės dienos kainos vidurkis yra didesnis, lygus arba mažesnis už šiuos kainų lygius. 33 straipsnis Buferinių atsargų sudėtis 1. Taryba savo pirmajame posėdyje po šio Susitarimo įsigaliojimo tiksliai apibrėžia tarptautiniu mastu pripažintų standartinių briaunotų dūminių lakštų ir techniškai specifikuotų kaučiukų tipus ir klases, kurios turi būti įtrauktos į buferines atsargas, jei atitinka šiuos reikalavimus: a) žemiausio tipo ir klasės natūralus kaučiukas, kurį leidžiama įtraukti į buferines atsargas, yra RSS 3 ir TSR 20, ir b) išvardijamos visos rūšys ir klasės, leidžiamos pagal šios dalies a punktą, sudarančios ne mažiau kaip 3 % ankstesnių kalendorinių metų tarptautinės prekybos natūraliu kaučiuku. 2. Taryba atskiru balsavimu gali pakeisti šiuos reikalavimus ir (arba) pasirinktus tipus/klases, jei tai būtina, norint užtikrinti, kad buferinių atsargų sudėtis atspindėtų dabartinę rinkos padėtį, šiame Susitarime numatytų stabilizavimo tikslų įgyvendinimą ir būtinybę išsaugoti aukštą buferinių atsargų komercinės kokybės standartą. 3. Buferinių atsargų valdytojas deda visas pastangas, kad užtikrintų, jog buferinių atsargų sudėtis bus glaudžiai susijusi su natūralaus kaučiuko eksporto/importo modeliais, o tai padės pasiekti šio Susitarimo tikslus. 4. Taryba atskiru balavimu gali nurodyti buferinių atsargų valdytojui keisti buferinių atsargų sudėtį, jei tai pasitarnaus kainų stabilizavimo tikslui. 34 straipsnis Buferinių atsargų laikymo vieta 1. Buferinių atsargų laikymo vieta užtikrina ekonomines ir veiksmingas komercines operacijas. Vadovaujantis šiuo principu, buferinės atsargos laikomos tiek eksportuojančių, tiek importuojančių narių teritorijose, jei Taryba atskiru balsavimu nenusprendžia kitaip. Kaučiuko iš buferinių atsargų paskirstymas turi derintis su šiame Susitarime numatytais stabilizavimo tikslais, tuo pačiu metu mažinant kainas. 2. Siekiant išsaugoti aukštus komercinės kokybės standartus, buferinės atsargos laikomos tik sandėliuose, patvirtintuose remiantis 1987 m. Tarptautinio susitarimo dėl natūralaus kaučiuko Tarybos nustatytais arba Tarybos pagal šį Susitarimą pataisytais kriterijais. 3. Įsigaliojus šiam Susitarimui, Taryba sudaro ir patvirtina sandėlių sąrašą ir būtinas jų panaudojimo nuostatas. Prireikus Taryba gali patikrinti 1987 m. Tarptautinio susitarimo dėl natūralaus kaučiuko Tarybos patvirtintų sandėlių sąrašą bei minėtos Tarybos nustatytus kriterijus ir juos atitinkamai palikti arba pakeisti. 4. Be to, Taryba periodiškai tikrina buferinių atsargų buvimo vietą ir atskiru balsavimu gali nurodyti buferinių atsargų valdytojui ją pakeisti, taip užtikrindama ekonomines ir veiksmingas komercines operacijas. 35 straipsnis Buferinių atsargų kokybės išsaugojimas Buferinių atsargų valdytojas užtikrina, kad visos įsigyjamos ir saugomos buferinės atsargos atitiktų aukštą komercinės kokybės standartą. Kad jis galėtų pasiekti šį tikslą, jam leidžiama keisti buferinėse atsargose laikomą natūralų kaučiuką taip, kad būtų užtikrinti minėti standartai, tinkamai atsižvelgiant į šio keitimo kainą ir jo poveikį rinkos stabilumui. Keitimo kaštai įrašomi į buferinių atsargų sąskaitą. 36 straipsnis Buferinių atsargų operacijų apribojimas arba sustabdymas 1. Nepaisydama 30 straipsnio nuostatų, Taryba, jei posėdžiauja, gali atskiru balsavimu apriboti arba sustabdyti buferinių atsargų operacijas, jei, jos nuomone, buferinių atsargų valdytojo atleidimas nuo tuo straipsniu jam paskirtų įpareigojimų neleis pasiekti šio Susitarimo tikslų. 2. Jei Taryba neposėdžiauja, vykdantysis direktorius, pasitaręs su pirmininku, gali apriboti arba sustabdyti buferinių atsargų operacijas, jei, jo nuomone, buferinių atsargų valdytojo atleidimas nuo tuo straipsniu jam paskirtų įpareigojimų …

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.