📄 Įstatymo tekstas
VA_ataskaitos_forma_VA
LiETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ
Lietuvos Respublikos Seimui
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2009 m. lapkričio 13 d. Nr. VA-P-700-4-19
Vilnius
Su Išvada galima susipažinti
Valstybės kontrolės interneto puslapyje
adresu www.vkontrole.lt
Turinys
Išvados rengimo pagrindas ir audito apimtis 3
Apibendrintos išvados 5
Siūlymai 8
Audito rezultatai 10
1. Biudžeto projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams 10
2. Valstybės biudžeto pajamų prognozavimo vertinimas 11
2.1. Valstybės biudžeto pajamų prognozės 11
2.2. Įmokų į valstybės biudžetą specialiosioms programoms finansuoti planavimas 16
3. Valstybės biudžeto asignavimų planavimo vertinimas 19
3.1. Asignavimų išlaidoms planavimas 19
3.2. Specialiųjų programų statuso taikymas 23
3.3. Valstybės investicijų 2010–2012 metų programos vertinimas 26
3.4. Asignavimų fondams, apskaitomiems kaip programos, planavimas 27
4. Valstybės piniginių fondų sąmatų sudarymo vertinimas 29
5. Skolinimosi poreikis ir asignavimų skolos valdymui planavimo vertinimas 30
5.1. 2010 m. skolinimosi poreikis 30
5.2. Asignavimų skolos valdymui planavimas 33
6. Kitų valstybės biudžeto planavimo procesų vertinimas 35
6.1. Asignavimų valdytojų ir programų skaičius 35
6.2. Strateginio planavimo vertinimas 37
Priedas 41
Išvados rengimo pagrindas ir audito apimtis
Išvados rengimo pagrindas ir tikslai
Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – Išvada) parengta vykdant Lietuvos Respublikos Seimo statuto 173 str. 1 d., nurodančią, kad Valstybės kontrolė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikia išvadą dėl valstybės biudžeto projekto.
Išvados tikslai:
§ suteikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui informaciją, reikalingą svarstant Lietuvos Respublikos 2010 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – 2010 m. biudžeto projektas);
§ padėti tobulinti 2010 m. biudžeto projekto sudarymą;
§ padėti stiprinti viešojo administravimo subjektų atskaitingumą piliečiams, skatinti pateikiamos informacijos apie valstybės biudžeto pajamų prognozavimą ir planuojamų asignavimų panaudojimą viešumą ir skaidrumą;
§ padėti atskleisti potencialias valstybės finansų valdymo problemas ir laiku jas spręsti, skatinti į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotą viešųjų finansų valdymą.
Audito apimtis ir metodai
Rengiant Išvadą buvo vertinama, ar:
§ 2010 m. biudžeto projektas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. ar jame pateikti Biudžeto sandaros įstatymo[1] 18 str. nustatyti rodikliai ir kartu pateikti šio įstatymo 19 str. ir Fiskalinės drausmės įstatyme[2] numatyti dokumentai;
§ prognozuojant valstybės biudžeto pajamas pakankamai įvertinti veiksniai, turintys įtakos jų dydžiui;
§ asignavimai išlaidoms suplanuoti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;
§ Valstybės investicijų programa sudaryta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;
§ valstybės piniginių fondų lėšų planavimas yra pagrįstas;
§ skolinimosi poreikis yra pagrįstas;
§ Seimui ir Valstybės kontrolei pateikta išsami informacija apie 2010 m. biudžeto projektą (atskleisti veiksniai, turintys įtakos valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų dydžiams, jų prognozavimo metodai, pateikta papildoma informacija, nurodyti galimi rizikos veiksniai ir kt.);
§ asignavimų valdytojų strateginio planavimo procesas yra tinkamai organizuotas.
Pagal Seimo statutą Valstybės kontrolė Išvadą turi pateikti iki lapkričio 15 dienos. Vyriausybė, parengusi 2010 m. biudžeto projektą, pateikia jį Seimui ne vėliau kaip iki spalio 17 dienos. Laikas tarp 2010 m. biudžeto projekto gavimo ir Išvados pateikimo yra per trumpas, kad būtų galima įvertinti visą reikšmingą informaciją, pateiktą 2010 m. biudžeto projekte. Atsižvelgdami į tai, Išvadoje pateikiame pastabas tik dėl pasirinktų 2010 m. biudžeto projekto aspektų.
Makroekonominių rodiklių (BVP, infliacija, nedarbo lygis, vidutinis darbo užmokestis ir kt.) prognozavimas ir pateiktos informacijos teisingumas nebuvo vertinamas.
Valstybės kontrolė nevertino 2010 m. biudžeto projekto aspektų, kurie priklauso politinio apsisprendimo sričiai.
Audito metu buvo naudojami informacijos šaltiniai:
§ Finansų ministerijos parengta informacinė medžiaga 2010 m. biudžeto projektui.
§ kita Finansų ministerijos parengta pagalbinė medžiaga (2010 m. investicijų projektų įgyvendinimo programų detalizavimas pagal investicijų projektus).
§ informacija, gauta per susitikimus ir pokalbius su Finansų ministerijos atsakingais darbuotojais;
§ informacija, gauta Valstybės kontrolės 2009 metais atliekamų finansinių (teisėtumo) auditų metu, teisėtumo požiūriu įvertinus audituojamų subjektų asignavimų 2010 metams planavimą, valstybės kapitalo investicijų poreikio planavimo ir strateginio planavimo procesą bei programų sudarymą;
§ kt. informacija.
Apibendrintos išvados
1. 2010 m. biudžeto projektas atitinka Biudžeto sandaros įstatymo 18 ir 19 str. reikalavimus. Kartu pateikta informacija nustatyta Fiskalinės drausmės įstatyme. Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacija – ne vėliau kaip iki 2011 m. ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį – bus vykdoma iš dalies. Neatsižvelgta į Seimo Audito komiteto pasiūlymą dėl savivaldybių nepanaudotų specialiųjų tikslinių dotacijų lėšų nenaudojimo įsiskolinimams dengti (plačiau – 1 dalyje, 9 psl.).
2. Finansų ministerijos taikomi mokestinių pajamų prognozavimo metodai ir procedūros nereglamentuotos. Pagal Finansų ministerijos paaiškinimą, vykdant Vyriausybės programą ministerija yra atsakinga už teisės aktų, įgyvendinančių anticiklinę fiskalinę politiką, parengimą ir šiuo metu yra rengiamas kompleksinis teisės aktų, reglamentuojančių biudžeto rengimo sistemą, pakeitimas. 2010 m. planuojamas valstybės biudžeto pajamų mažėjimas iki 2005–2006 m. pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos) lygio. Šios ministerijos prognozuojami makroekonominiai rodikliai, palyginti su kitų ekspertų rodikliais, yra pakankamai atsargūs. Prognozuojant pajamas iš pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio, akcizų, pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio), mūsų nuomone, įvertinti veiksniai, galintys turėti įtakos šių mokesčių surinkimui 2010 m. Atkreipiame dėmesį, kad išlieka akcizinių prekių realizavimo apimčių mažėjimo rizika, kuri gali daryti įtaką 2010 m. pajamų iš akcizų prognozei (plačiau – 2.1 dalyje, 10–15 psl.).
3. 2010 m. planuojama 1 750,8 mln. Lt įmokų specialiosioms programoms finansuoti. Didžiąją šių įmokų dalį sudaro valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis, o ne biudžetinių įstaigų pajamų įmokos. Siekiant valstybės biudžeto pajamų planavimo skaidrumo, teikiama informacija apie įmokas specialiosioms programoms finansuoti turėtų būti struktūrizuojama atskirai, nurodant biudžetinių įstaigų pajamų įmokas ir valstybės biudžeto mokesčių dalį. Taip pat nustatoma atvejų, kai planuojamos, mūsų nuomone, per mažos įmokos specialiosioms programoms finansuoti (plačiau – 2.2 dalyje, 15–16 psl.).
4. Nustatyta atvejų, kai asignavimų valdytojai programų sąmatose planuoja lėšas skirti subjektams, neatliekantiems viešojo administravimo funkcijų (viešosioms įstaigoms, valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms). Toks lėšų planavimas rodo, kad skiriant lėšas šioms įstaigoms gali būti pažeisti Biudžeto sandaros ir Viešųjų pirkimų įstatymai ir sudarytos sąlygos valstybės biudžeto lėšas naudoti ne galimu ekonomiškiausiu būdu (plačiau – 3.1.1 dalyje, 18–19 psl.).
5. Biudžeto lėšų skyrimas / pervedimas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems subjektams, kitoms biudžetinėms įstaigoms „viena eilute“ (ne pagal visus išlaidų ekonominės klasifikacijos kodus) neparodo tikrosios biudžeto asignavimų paskirties ir iškraipo valstybės biudžeto vykdymo duomenis. Kai kuriais atvejais yra pažeidžiamas Biudžeto sandaros įstatymas ir Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės (plačiau – 3.1.2 ir 3.1.3 dalyse, 19–21 psl.).
6. Vykdant apskričių reformą, nuo 2010-07-01 naikinamos apskričių viršininkų administracijos. 2010 m. biudžeto projekto aiškinamajame rašte neatskleista informacija apie lėšų poreikį, vykdant apskričių reformą, ir planuojamus asignavimus šiai reformai. Dalis apskričių reformai planuojamų asignavimų (39,8 mln. Lt) numatyta ne atskirai šiam tikslui sudarytoje programoje, o Finansų ministerijos Specialiojoje valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programoje (plačiau – 3.1.4 dalyje, 21–22 psl.).
7. Kaip pažangą vertiname programų, kurių tikslai ir uždaviniai sutampa, bet skiriasi lėšų šaltiniai (iš kurių vienas – pajamų įmokos), sujungimą. Specialiosios programos statuso taikymas šioms programoms būtų teigiamas postūmis, leidžiantis ateityje sumažinti specialiųjų programų nepanaudotų įmokų likučius ir mažiau panaudoti valstybės biudžeto asignavimų. Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas neaišku, kokiu būdu įstaigos galės naudoti už ilgalaikio turto nuomą gautas pajamas. Tam reikalinga patikslinti teisės aktus (plačiau – 3.2 dalyje, 22–23 psl.).
8. Valstybės investicijų 2010–2012 m. programa suformuota pagal investicijų projektų įgyvendinimo programas. Tęstiniams investicijų projektams, kuriems nesiūloma skirti lėšų, nenurodytos investicijų projektų įgyvendinimo programos, į kurias jie įtraukti. Gali būti, kad dalis investicijų projektų yra susiję su institucijų / įstaigų veiklos sąlygų gerinimu (ilgalaikio turto įsigijimu), todėl ekonominiu sunkmečiu tokių išlaidų optimizavimas galėtų būti vienas iš valstybės biudžeto išlaidų mažinimo būdų (plačiau – 3.3 dalyje, 24–25 psl.).
9. Pajamų iš mokesčių surinkimui krentant iki 2005–2006 m. lygio, Kultūros rėmimo fondui ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui vadovaujantis teisės aktais apskaičiuota valstybės biudžeto lėšų dalis 2010–2011 m. didėja (plačiau – 3.4 dalyje, 25–26 psl.).
10. Iš Privatizavimo fondo Rezerviniam (stabilizavimo) fondui skiriamų lėšų dydžiui daro įtaką gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti planuojama suma, o praktika rodo, kad pastaraisiais metais gyventojų santaupoms atkurti panaudojama maža planuojamų Privatizavimo fondo lėšų dalis. Neįvertinamas realus Privatizavimo fondo lėšų panaudojimas šiam tikslui (plačiau – 4 dalyje, 27–28 psl.).
11. Nors visi skolos ir skolos rizikos rodikliai padidėjo palyginti su 2008 m., 2010 m. prognozuojamos valstybės skolos struktūra suplanuota įvertinus skolos valdymo riziką, nustatytą Vyriausybės vidutinės trukmės skolos ir skolinimosi strategijoje. Mūsų nuomone, yra tikimybė, kad planuojamų asignavimų valstybės skolos valdymo išlaidoms gali nepakakti (plačiau – 5 dalyje, 28–32 psl.).
12. Pastebima pažanga optimizuojant asignavimų valdytojų ir programų skaičių. 2010 m., palyginti su 2009 m., asignavimų valdytojų skaičius sumažėjo 17 proc., o vykdomų programų skaičius – 18 proc. Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija) priėmė sprendimus dėl 13 asignavimų valdytojų, kurie pavaldūs ar atskaitingi Vyriausybei, savarankiško asignavimų valdytojų statuso panaikinimo, tačiau 2010 m. panaikintas tik keturių asignavimų valdytojų savarankiškumo statusas. Ne visų asignavimų valdytojų atžvilgiu buvo vadovautasi Finansų ministerijos nustatytais ir Saulėlydžio komisijos pritartais kriterijais rengiant 2010 m. biudžeto projektą (plačiau – 6.1 dalyje, 33–35 psl.).
13. Nustatyta atvejų, kai institucijų programų tikslai ir uždaviniai nesiejami su siektinais rezultatais, vertinimo kriterijai neleidžia įvertinti gaunamos naudos (plačiau – 6.2 dalyje, 35–38 psl.).
Siūlymai
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
1. Nedidinti valstybės biudžeto pajamų prognozių rodiklių (2 išvada).
2. Pavesti asignavimų valdytojams peržiūrėti ir patikslinti savo planuojamų pajamų įmokėjimo į valstybės biudžetą sumas (3 išvada).
3. Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto pajamų planavimo skaidrumą, 2010 m. biudžeto projekto 2 priedėlyje teikiamą informaciją apie įmokas specialiosioms programoms finansuoti struktūrizuoti pagal asignavimų valdytojus, atskirai nurodant:
§ biudžetinių įstaigų pajamų įmokas, skirtas specialiosioms programoms finansuoti;
§ valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalį, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamą specialiosioms programoms finansuoti (3 išvada).
4. Finansų ministerijai numatytus asignavimus apskričių reformai planuoti atskiroje programoje, o ne Specialiojoje valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programoje (6 išvada).
5. Tikslinti teisės aktus, nustatant, kad sujungtoms programoms būtų taikomos specialiųjų programų nuostatos (7 išvada).
6. Tikslinti Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles, nustatant, kad biudžetinių įstaigų pajamos už ilgalaikio turto nuomą naudojamos šių įstaigų išlaidoms dengti ir kitiems įstaigos poreikiams pagal atitinkamas specialiąsias programas (7 išvada).
7. Peržiūrėti investicijų projektus, susijusius su institucijų / įstaigų veiklos sąlygų gerinimu (ilgalaikio turto įsigijimu), kas ekonominiu sunkmečiu galėtų būti vienas iš valstybės biudžeto išlaidų mažinimo būdų (8 išvada).
8. Peržiūrėti lėšų skyrimo Kultūros rėmimo fondui ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui tvarką, inicijuojant fondų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų pakeitimus, nes asignavimų skyrimas atsižvelgiant į praėjusių metų rodiklius gali neatitikti einamųjų metų valstybės finansinių galimybių* (9 išvada).
9. Peržiūrėti Privatizavimo fondo lėšų sąmatoje gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti 2010 m. planuojamą skirti sumą, įvertinant realų Privatizavimo fondo lėšų panaudojimą šiam tikslui, kartu Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti skiriamą sumą (10 išvada).
10. Inicijuoti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pakeitimą, panaikinant išimtį, pagal kurią tvirtinant asignavimus išlaidoms neišskiriami asignavimai darbo užmokesčiui valstybės aukštosioms mokykloms ir valstybės mokslinių tyrimų įstaigoms*.
________________________
*Šie siūlymai buvo pateikti Valstybės kontrolės 2009-10-01 išvadoje Nr. FA-P-700-1-79 „Dėl Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ ir teikiami pakartotinai.
Audito rezultatai
1. Biudžeto projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams
2010 m. biudžeto projektas atitinka Biudžeto sandaros įstatymo reikalavimus, pateikta informacija nustatyta Fiskalinės drausmės įstatyme. Neatsižvelgta į Seimo Audito komiteto pasiūlymą dėl savivaldybių nepanaudotų specialiųjų tikslinių dotacijų lėšų nenaudojimo įsiskolinimams dengti.
2010 m. biudžeto projektą sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
2010 m. biudžeto projektas atitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas – jame pateikti šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyti rodikliai ir 19 straipsnyje nustatyti dokumentai.
Kartu pateikta informacija, nustatyta Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 4 d. 2 p. Vyriausybė pateikė išvadą[3] dėl 2010 m. biudžeto projekto atitikties 2009-07-06 Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijoms, skirtoms Lietuvai, siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį, ir dėl galimų papildomų priemonių, būtinų visiškai atsižvelgti į Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijas, ir papildomą informaciją. Vyriausybė, atsižvelgdama į faktinę padėtį, pažymi, kad Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacija – ne vėliau kaip iki 2011 m. ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį – bus vykdoma iš dalies.
Pastebėjimas:
Seimo Audito komitetas, atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės audito savivaldybėse rezultatus, priėmė sprendimą[4], kuriuo pasiūlė Vyriausybei rengiant 2010 m. biudžeto projektą, nenumatyti galimybės savivaldybėms nepanaudotas specialiųjų tikslinių dotacijų, skirtų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti ir mokinio krepšeliui finansuoti, lėšas perskirstyti kitoms savivaldybių biudžetų reikmėms finansuoti ar įsiskolinimams dengti ir inicijuoti Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. pakeitimus. Pateiktame 2010 m. biudžeto projekte į šį pasiūlymą neatsižvelgta, t. y. 2010 m. biudžeto projekto 4 str. 1 d. nustatyta, kad vykdant savivaldybių biudžetus nepanaudotos specialiosios tikslinės dotacijos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti ketvirtąjį ketvirtį naudojamos tik savivaldybių biudžetų įsiskolinimams dengti, o nepanaudotos specialiosios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti – tik mokymo reikmių įsiskolinimams dengti, įvykdžius ugdymo planą.
2. Valstybės biudžeto pajamų prognozavimo vertinimas
2.1. Valstybės biudžeto pajamų prognozės
Finansų ministerijos prognozuojami makroekonominiai rodikliai, palyginti su kitų ekspertų rodikliais, yra pakankamai atsargūs. Šios ministerijos taikomi mokestinių pajamų prognozavimo metodai ir procedūros nereglamentuotos, tačiau, jų paaiškinimu, yra rengiamas kompleksinis teisės aktų, reglamentuojančių biudžeto rengimo sistemą, pakeitimas.
Finansų ministerijos taikomi mokestinių pajamų prognozavimo metodai ir procedūros nereglamentuotos vidaus ar kitais teisės aktais, todėl audito metu nebuvo vertintas prognozavimo metodų patikimumas ir prognozavimo procesų organizavimas. Pagal Finansų ministerijos paaiškinimą, vykdant Vyriausybės programą ministerija yra atsakinga už teisės aktų, įgyvendinančių anticiklinę fiskalinę politiką, parengimą ir šiuo metu yra rengiamas kompleksinis teisės aktų, reglamentuojančių biudžeto rengimo sistemą, pakeitimas. 2010 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių apžvalgoje nepateikta informacija apie 2010 m. prognozuojamus valstybės biudžeto netekimus dėl pelno ir gyventojų pajamų mokesčių lengvatų, Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pakeitimų poveikį šių mokesčių pajamoms.
2010 m. planuojamas valstybės biudžeto pajamų mažėjimas iki 2005–2006 m. pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos) lygio, t. y. 13 152,0 mln. Lt pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų).
Pajamos iš mokesčių sudaro 87,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, iš kurių 84,1 proc. sudaro pajamos iš keturių pagrindinių mokesčių: pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), akcizų, pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM).
Pateikiame Finansų ministerijos ir kitų ekspertų prognozuojamus pagrindinius makroekonominius rodiklius (1 lentelė).
1 lentelė. Pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės
Rodiklis
Metai
AB SEB bankas
AB „Swedbank“
Lietuvos bankas
Europos Komisija
Finansų ministerija
BVP veikusiomis kainomis (mln. Lt)
2009 m.
97 004
94 127
91 058
2010 m.
97 579
90 847
83 524
Realaus BVP (to meto kainomis) pokyčiai (proc.)
2009 m.
-15,5
-16,0
-15,2
-18,1
-18,2
2010 m.
-3,5
-3,0
-1,5
-3,9
-4,3
Vidutinis darbo užmokestis (Lt)
2009 m.
2 017,6
2 005,1
2010 m.
1 916,7
1 829,9
Nedarbo lygis (proc.)
2009 m.
14,0
14,5
13,9
14,5
14,6
2010 m.
15,5
16,0
17,7
17,6
19,8
Vartotojų kainų indekso (SVKI) pokytis (vidutinis metinis)
2009 m.
2,0
5,0
3,9
3,6
2010 m.
5,0
1,0
-0,7
-3,0
Šaltinis – AB SEB bankas, AB „Swedbank“, Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Europos Komisija.
2.1.1. Pridėtinės vertės mokestis
Pajamų iš PVM prognozuojama 3,7 proc. mažiau nei 2009 m. Prognozuojant pajamas iš PVM, mūsų nuomone, įvertinti veiksniai, galintys daryti įtaką šio mokesčio 2010 m. prognozei.
2010 m. į valstybės biudžetą planuojama gauti 6 017,9 mln. Lt PVM, t. y. 3,7 proc. (233,8 mln. Lt) mažiau, nei planuojama gauti 2009 m.
Pastebėjimai:
§ Per 2009 m. 10 mėnesių į valstybės biudžetą gauta 5 887,2 mln. Lt PVM, plano vykdymas – 94,2 proc.
§ Finansų ministerija prognozuoja, kad PVM permoka 2009-12-31 sumažės 100 mln. Lt, palyginti su 2008-12-31, ir bus apie 800 mln. Lt. 2009-01-01 PVM permoka buvo 1 036,2 mln. Lt, įvertinus 2009 m. šio mokesčio permokos kitimo tendencijas, tikėtina, kad 2009 m. pabaigoje PVM permoka gali būti didesnė negu Finansų ministerijos prognozuojama.
§ Finansų ministerija prognozuoja, kad 2009-12-31 PVM nepriemoka bus 900 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2009 m. II ketvirčio pradžios PVM nepriemokos augimas sulėtėjo ir kas mėnesį siekia apie 5,5 proc., galima daryti prielaidą, kad 2009 m. pabaigoje gali būti apie 940 mln. Lt.
2.1.2. Akcizai
2010 m. į valstybės biudžetą pajamų iš akcizų numatoma gauti beveik tiek pat, kaip ir 2009 metais. 2009 m. faktiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad pajamų iš akcizų surinkimo planas bus įvykdytas, tačiau išlieka akcizinių prekių realizacijos apimčių mažėjimo rizika, kuri gali turėti įtakos 2010 m. pajamų iš akcizų prognozei.
2010 m. į valstybės biudžetą iš akcizų prognozuojama gauti 3 257,4 mln. Lt pajamų, t. y. 0,3 proc. (11,4 mln. Lt) mažiau, nei numatyta gauti 2009 m.
Pastebėjimai:
§ Per 2009 m. 10 mėnesių gauta 2 690,5 mln. Lt akcizų, metinio plano vykdymas – 82,3 proc. Finansų ministerija prognozuoja, kad šiais metais valstybės biudžetas gaus 3 408,2 mln. Lt pajamų iš akcizų, t. y. numatoma, kad planas bus viršytas, ir įvykdymas sieks 104 proc.
§ Prognozuojamoms pajamoms iš akcizų neigiamos įtakos gali turėti didžiausią pajamų iš akcizų dalį sudarančių produktų (už energetinius produktus ir alkoholinius gėrimus) mažėjančios realizacijos apimtys. Per 2009 m. 9 mėnesius prekybos degalais, skirtais variklinėms transporto priemonėms ir apmokestinamais akcizu, realizacija sumažėjo 19 proc., stiprių alkoholinių gėrimų – 28,8 proc. [5]
§ Dėl panaikintos lengvatos biokurui papildomai numatoma gauti 70 mln. Lt pajamų, dėl to padidės energetinių produktų iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais kaina[6], tai gali turėti neigiamos įtakos šių produktų realizacijos apimčiai.
§ Nuo 2010-01-01, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui[7], akcizu bus apmokestinama elektros energija naudojama verslo reikmėms. Finansų ministerija prognozuoja, kad akcizo už elektros energiją 2010 m. bus gauta 10 mln. Lt.
2.1.3. Pelno mokestis
Pajamų iš pelno mokesčio 2010 m. planuojama 47,9 proc. mažiau nei 2009 m. Prognozuojant pajamas iš pelno mokesčio, mūsų nuomone, įvertinti veiksniai, galintys daryti įtaką šio mokesčio 2010 m. prognozei.
2010 m. į valstybės biudžetą prognozuojama gauti 907,7 mln. Lt pajamų iš pelno mokesčio, t. y. 47,9 proc. (835,3 mln. Lt) mažiau, negu numatyta gauti 2009 m.
Pastebėjimai:
§ Per 2009 m. 10 mėnesių į valstybės biudžetą gauta 1 465,4 mln. Lt pelno mokesčio, metinės užduoties vykdymas – 84,1 proc. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2009 m. į valstybės biudžetą įplauks 1 642,9 mln. Lt pelno mokesčio, t. y. apie 100 mln. Lt mažiau negu planuota.
§ Pelno mokesčio prognozė 2010 m. apskaičiuota atsižvelgiant į 2007–2009 m. mokestinius įsipareigojimus, jų pokytį ir faktiškai gautas įplaukas iš pelno mokesčio, pelningumo kitimo tendencijas, pelningai dirbančių įmonių skaičių, avansinius pelno mokesčio mokėjimus.
2.1.4. Gyventojų pajamų mokestis
Valstybės biudžeto pajamų iš GPM 2010 m. planuojama 26,8 proc. mažiau nei 2009 m. 2009 m. mažėja GPM surinkimas, didėja GPM nepriemoka, Finansų ministerijos prognozuojami makroekonominiai rodikliai (nedarbo lygis, vidutinis darbo užmokestis), palyginti su kitų ekspertų rodikliais, yra pakankamai atsargūs, todėl, mūsų nuomone, prognozuojant pajamas iš GPM įvertinti veiksniai, galintys daryti įtaką šio mokesčio 2010 m. prognozei.
2010 m. valstybės biudžeto pajamų iš GPM planuojama gauti 877,8 mln. Lt, t. y. 26,8 proc. (321,8 mln. Lt) mažiau, nei numatyta gauti 2009 m.
Pastebėjimai:
§ Valstybės biudžeto pajamų iš GPM dydžiui įtaką turi savivaldybių biudžetams skiriama pajamų iš GPM dalis. 2010 m. visų savivaldybių biudžetams numatoma skirti 73,47 proc. visų GPM pajamų, t. y. daugiau kaip 1 procentiniu punktu daugiau nei praėjusiais metais (72,29 proc.).
§ Per 2009 m. 10 mėnesių į valstybės biudžetą įplaukė 855,0 mln. Lt GPM, metinė užduotis įvykdyta 71,3 proc. Įplaukos į valstybės biudžetą, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 505,9 mln. Lt (37,2 proc.). Sparčiai didėja nedarbo lygis (1 lentelė).
§ Finansų ministerija prognozuoja, kad 2010 m. GPM nepriemoka augs ir padidės 30 mln. Lt. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenys[8] rodo, kad GPM nepriemoka į valstybės ir savivaldybių biudžetus 2009-09-01 buvo 259 mln. Lt ir, palyginti su 2008-09-01, padidėjo 64,9 mln. Lt (33,4 proc.), o palyginti su nepriemoka šių metų pradžioje, ji padidėjo 57,7 mln. Lt (28,6 proc.).
§ GPM netekimams daro įtaką GPM įstatymo lengvatos[9] (2 lentelė). Nuo 2009-01-01 panaikinus dalį lengvatų, GPM netekimai dėl GPM įstatymo 21 str. įtakos, mūsų nuomone, mažės. Valstybės kontrolė Išvadoje dėl 2008 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos[10] atkreipė dėmesį, kad daugiau kaip trečdalį gyventojų pajamų mokesčio (2 proc.), skiriamo paramai, gauna biudžetinės įstaigos ir pateikė siūlymą išanalizuoti ir įvertinti gyventojų pajamų mokesčio dalies, skiriamos paramos gavėjams, skyrimo tikslus, siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams nukrypstant nuo paramos tikslų.
2 lentelė. GPM netekimų dinamika
Rodiklis
GPM netekimai (mln. Lt)
Iš viso
Iš jų dėl GPMĮ 21 str.
(atskaitomos išlaidos)
Iš jų dėl GPMĮ 34 str.
(2 proc. paramai)
Iš viso 2007 m.
412
356
56
Iš jų – valstybės biudžeto
123
106
17
Iš viso 2008 m.
490
430
60
Iš jų – valstybės biudžeto
147
129
18
Per 2009 m. 10 mėn.
487
465
22*
Iš jų – valstybės biudžeto
135
129
6
*Pagal nusistovėjusią tvarką didžiausia paramai skirta GPM dalis pervedama lapkričio mėn.
Šaltinis – Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
2.1.5. Loterijų ir azartinių lošimų mokestis
Pajamų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio 2010 m. prognozuojama gauti 3,6 mln. Lt mažiau nei 2009 m. Atsižvelgiant į ankstesnių metų pajamų iš šio mokesčio surinkimo tendencijas ir vykdymą 2009 m., mūsų nuomone, 2010 m. pajamų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio prognozė galėtų būti ne mažesnė kaip 2009 m.
Pajamų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio 2010 m. prognozuojama gauti 28 mln. Lt, t. y. 3,6 mln. Lt mažiau, nei numatoma gauti 2009 m.
Pastebėjimai:
§ Per 2009 m. 10 mėnesių šio mokesčio pajamų gauta 28,3 mln. Lt, metinio plano vykdymas – 89,5 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, loterijų ir azartinių lošimų mokesčio gauta 1,5 mln. Lt daugiau.
§ Atkreipiame dėmesį, kad valstybinio audito „Gyventojų pajamų apmokestinimas“[11] metu buvo iškeltos gyventojų pajamų, gautų iš azartinių lošimų laimėjimų, apmokestinimo problemos ir, įvertinus užsienio šalių praktiką ir administravimo sudėtingumą, buvo pasiūlyta padidinti mokestinę naštą lošimus organizuojančioms įstaigoms – apmokestinti bendrąsias lošimų pajamas, o gyventojų azartinių lošimų laimėjimų pajamas priskirti neapmokestinamosioms pajamoms.
2.2. Įmokų į valstybės biudžetą specialiosioms programoms finansuoti planavimas
1. Didžiąją dalį įmokų, skirtų specialiosioms programoms finansuoti, sudaro valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis, o ne biudžetinių įstaigų pajamų įmokos. Siekiant valstybės biudžeto pajamų planavimo skaidrumo, teikiama informacija apie įmokas specialiosioms programoms finansuoti turėtų būti struktūrizuojama atskirai nurodant biudžetinių įstaigų pajamų įmokas ir valstybės biudžeto mokesčių dalį, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamą specialiosioms programoms finansuoti.
2. Ankstesnių auditų metu buvo nustatyta, kad nemažai asignavimų valdytojų metai iš metų planuoja gauti mažiau įmokų specialiosioms programoms finansuoti, nei faktiškai gauna. Šių metų finansinių (teisėtumo) auditų metu, vertinant institucijų / įstaigų 2010 m. strateginių planų projektus, nustatyta atvejų, kai planuojamos, mūsų nuomone, per mažos įmokos specialiosioms programoms finansuoti, todėl turėtų būti peržiūrėtas tokių įmokų planavimas.
2010 m. biudžeto projekto 2 priedėlyje[12] planuojamos įmokos specialiosioms programoms finansuoti pagal asignavimų valdytojus sudarys 1 750,8 mln. Lt, t. y. 323,3 mln. Lt mažiau, palyginti su 2009 m.
Pastebėjimai:
§ Atkreipiame dėmesį, kad šią sumą sudaro ne tik biudžetinių įstaigų planuojamos pajamų įmokos, bet ir planuojama valstybės biudžeto pajamų, skirtų asignavimų valdytojų vykdomoms specialiosioms programoms, kurių finansavimą reglamentuoja atskiri teisės aktai, dalis. Didžiausią šios sumos dalį, daugiau kaip 61 proc., sudaro valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių (akcizų, transporto priemonių mokestis, mokesčiai už aplinkos teršimą ir kt.) dalis, skirta asignavimų valdytojų vykdomoms specialiosioms programoms, kurių finansavimą reglamentuoja atskiri teisės aktai. Mūsų nuomone, tokia praktika, kai sudedami iš esmės skirtingi dydžiai, yra ydinga, nes:
► neatskleidžiamos pajamos, kurias surenka pačios institucijos;
► neatskleidžiama, kokia valstybės biudžeto pajamų dalis, vadovaujantis teisės aktais, turi būti skirta vykdomoms specialiosioms programoms finansuoti.
Pavyzdžiai
1. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo Kelių priežiūros ir plėtros programą, kuriai pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą finansuoti yra skiriama 55 proc. valstybės biudžeto pajamų iš akcizų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai, realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams už realizuotus degalus, transporto priemonių mokesčiai.
2. Aplinkos ministerija vykdo keletą specialiųjų programų (Aplinkos apsaugos rėmimo, Aplinkos apsaugos investicijų fondo, Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo, Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo), kurių finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto pajamos iš mokesčių už aplinkos teršimą ir valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklių mokesčio, atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą.
§ Valstybės kontrolė, vertindama atitinkamų metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, keletą metų iš eilės (ir Išvadoje dėl 2008 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos[13]), atkreipia dėmesį, kad daug asignavimų valdytojų metai iš metų planuoja gauti mažiau įmokų specialiosioms programoms finansuoti, nei faktiškai gauna.
Pavyzdžiai
1. Finansinio (teisėtumo) audito metu nustatyta, kad planuojant Specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos pajamas buvo atsižvelgta tik į Finansų ministerijos vardu per banką suteiktų paskolų numatomus grąžinimus, bet neįvertintos gaunamos pajamos už privatizuotas gyvenamąsias patalpas, bankų grąžinamos subsidijos prieš laiką padengus paskolas, UAB „Būsto paskolų draudimas“ grąžinamos draudimo įmokos dėl paskolų sutarčių nutraukimo ir kt. Jau kelerius metus (2008, 2009 ir 2010) planuojama pajamų įmokų į valstybės biudžetą suma nesikeičia – 6 mln. Lt, tuo tarpu 2008 metais gauta 6,6 mln. Lt viršplaninių pajamų, o pagal 2009-10-01 Finansų ministerijos duomenimis, 2009 m. pajamų planas jau įvykdytas.
2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos pajamų įmokų planas 2010 m. toks pat kaip ir 2009 m. – 3,3 mln. Lt. Per 2009 m. 9 mėnesius tarnyba gavo 5,9 mln. Lt pajamų įmokų, t. y. 2009 m. planas įvykdytas 180 proc. 2008 m. planavo 3,5 mln. Lt, vykdymas – 12,4 mln. Lt, plano vykdymas – 3,5 karto daugiau.
3. Lietuvos nacionalinio dramos teatro 2010 m. numatomos gauti pajamos – 0,9 mln. Lt. 2008 m. planavo 0,8 mln. Lt, vykdymas – 2,5 mln. Lt, plano vykdymas – 3 kartus daugiau; 2009 m. planuoja 0,85 mln. Lt, o per 2009 m. 9 mėnesius gauta 1,4 mln. Lt pajamų įmokų, plano vykdymas – 166 proc.
4. Lietuvos dailės muziejaus 2010 m. numatomos gauti pajamų įmokos – 0,6 mln. Lt, t. y. tiek pat, kaip ir 2009 m. Per 2009 m. 9 mėnesius gauta 1,0 mln. Lt, plano vykdymas – 157 proc. 2008 m. planavo 0,6 mln. Lt, vykdymas – 1,1 mln. Lt, plano vykdymas – 183 proc.
3. Valstybės biudžeto asignavimų planavimo vertinimas
3.1. Asignavimų išlaidoms planavimas
3.1.1. Valstybės biudžeto asignavimų skyrimas subjektams, neatliekantiems viešojo administravimo funkcijų
Asignavimų valdytojai programų sąmatose planuoja lėšas ne darbams ir paslaugoms pirkti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, o konkrečioms įstaigoms finansuoti. Toks lėšų planavimas rodo, kad skiriant lėšas minėtoms įstaigoms gali būti pažeistas Biudžeto sandaros įstatymas ir sudarytos sąlygos valstybės biudžeto lėšas naudoti ne ekonomiškiausiu būdu.
Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., asignavimų valdytojas gali skirti (jo programoms vykdyti) valstybės biudžeto lėšas tik pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas[14]. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių[15] 81 p. nustatyta, kad asignavimų valdytojai, organizuodami programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vykdymą, turi teisę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iš įmonių, įstaigų ir organizacijų pirkti paslaugas ir darbus, nepriskirtus asignavimų valdytojo ar jam pavaldžių biudžetinių įstaigų funkcijoms.
2009 m. valstybinių auditų metu nustatyta atvejų, kai asignavimų valdytojai nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų – valstybės biudžeto lėšas, pagal pasirašytas finansavimo sutartis, skyrė viešojo administravimo funkcijų neatliekantiems subjektams.
Asignavimų valdytojai darbus ir paslaugas iš subjektų, neatliekančių viešojo administravimo funkcijų, turi pirkti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės kontrolės auditoriai, vertindami audituojamų įstaigų / institucijų valstybės biudžeto asignavimų poreikio 2010 metams planavimą, nustatė atvejų, kai asignavimų valdytojai, sudarydami programų sąmatas, jose planuoja lėšas subjektams, kurie neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Atsižvelgiant į ankstesniais metais atliktų auditų metu nustatytus minėtų įstaigų finansavimo pažeidimus, yra rizika, kad 2010 metais tokios įstaigos bus finansuojamos nesilaikant Biudžeto sandaros įstatymo.
Pavyzdžiai iš asignavimų poreikio 2010 metams planavimo
Viešosioms įstaigoms
1. Ūkio ministerija 2.2.1.1.1.31 išlaidų straipsnyje planuoja 3 379 tūkst. Lt (iš jų 2443 tūkst. Lt darbuotojų atlyginimams ir 757 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokoms) Specialiosios ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos lėšų skirti VšĮ Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai.
2. Žemės ūkio ministerija 2.8.1.1.1.2[16] išlaidų straipsnyje planuoja 602 tūkst. Lt (iš jų 456 tūkst. Lt darbuotojų atlyginimams ir 146 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokoms) programos „Žemės ūkio ir žuvininkystės politikos įgyvendinimas“ lėšų skirti VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai.
Valstybės įmonėms
1. Susisiekimo ministerija 2.2.1.1.1.31 išlaidų straipsnyje planuoja 3 937 tūkst. Lt (iš jų 1359 tūkst. Lt darbuotojų atlyginimams ir 421 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokoms) programos „Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas bei infrastruktūros plėtra“ lėšų skirti VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai.
2. Žemės ūkio ministerija 2.8.1.1.1.2 išlaidų straipsnyje planuoja 4 900 tūkst. Lt (iš jų 2 948,93 tūkst. Lt darbuotojų atlyginimams ir 913,58 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokoms) Kaimo rėmimo programos lėšų skirti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui. Ministerija minėtos programos 2.8.1.1.1.2 išlaidų straipsnyje planuoja 2 740 tūkst. Lt (iš jų 1 568 tūkst. Lt darbuotojų atlyginimams ir 479,9 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokoms) lėšų skirti VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai.
Kitiems juridiniams asmenims
1. Susisiekimo ministerija 2.2.1.1.1.31 išlaidų straipsnyje planuoja 2 046 tūkst. Lt (iš jų 1 174 tūkst. Lt darbuotojų atlyginimams ir 386 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokoms) programos „Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas bei infrastruktūros plėtra“ lėšų skirti AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“.
3.1.2. Valstybės biudžeto asignavimų skyrimas pavaldžioms įstaigoms ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems subjektams
Nustatyta atvejų, kai biudžeto lėšos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems subjektams skiriamos „viena eilute“ (ne pagal visus išlaidų ekonominės klasifikacijos kodus), taip pažeidžiant Biudžeto sandaros įstatymą ir Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles. Toks lėšų skyrimas neparodo tikrosios biudžeto asignavimų paskirties ir iškraipo valstybės biudžeto vykdymo (pagal įstatymu tvirtinamus rodiklius) duomenis.
Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 3 p., pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti viešojo administravimo funkcijas atliekantys subjektai yra finansuojami pagal asignavimų valdytojų patvirtintas programas ir jų sąmatas. Vadovaujantis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 17 ir 18 p., asignavimų valdytojas tvirtina pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatas pagal visus funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus. Taisyklių 791 punkte nurodyta, kad asignavimų valdytojas pagal Biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. skirdamas biudžeto lėšų subjektui, kuris nėra biudžetinė įstaiga (kitas subjektas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas), pasirašo su juo biudžeto lėšų naudojimo sutartį (išskyrus atvejus, kai skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos lėšų arba kai teisės aktai nustato kitą biudžeto lėšų skyrimo tvarką). Šioje sutartyje turi būti nurodytas planuojamas detalus biudžeto lėšų paskirstymas pagal išlaidų ekonominę paskirtį, o tais atvejais, kai dalį lėšų numatoma naudoti darbo užmokesčiui, – išlaidų darbo užmokesčiui apskaičiavimas.
2009 m. valstybinių auditų metu buvo nustatyti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir viešojo administravimo funkciją atliekančių subjektų finansavimo pažeidimai.
Valstybės kontrolės auditoriai, vertindami audituojamų įstaigų / institucijų valstybės biudžeto asignavimų poreikio 2010 metams planavimą, nustatė atvejų, kai asignavimų valdytojai, sudarydami programų sąmatas, jose numato lėšas kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems subjektams skirti „viena eilute“ (ne pagal visus išlaidų ekonominės klasifikacijos kodus).
Pavyzdžiai iš asignavimų poreikio 2010 metams planavimo
1. Teisingumo ministerija 2.2.1.1.1.31 išlaidų straipsnyje planuoja[17] 1 362,8 tūkst. Lt (iš jų 365 tūkst. Lt darbuotojų atlyginimams ir 113 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokoms) programos „Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei kitų registrų informacinių sistemų plėtra ir eksploatavimas“ lėšų skirti VĮ Registrų centrui, nors, vadovaujantis teisės aktais, ši įstaiga turėtų būti finansuojama pagal programų sąmatą pagal visus ekonominės klasifikacijos kodus.
2. Ūkio ministerija 2.2.1.1.1.31 išlaidų straipsnyje planuoja 350 tūkst. Lt (iš jų 212,4 tūkst. Lt darbuotojų atlyginimams ir 65,8 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokoms) Specialiosios ūkio plėtros politikos įgyvendinimo programos lėšų skirti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai.
3. Susisiekimo ministerija 2.2.1.1.1.31[18] išlaidų straipsnyje planuoja 1 026 tūkst. Lt programos „Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas“ lėšų skirti VšĮ „Plačiajuostis internetas“ (iš jų 410 tūkst. Lt darbuotojų atlyginimams ir 127 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokoms). Mūsų nuomone, svarstytinas klausimas dėl šios įstaigos finansavimo iš biudžeto pagrįstumo. Ši įstaiga savo veikloje naudojasi jai perduotu valstybės turtu, iš kurio uždirba pajamas. Pagal VšĮ „Plačiajuostis internetas“ 2008 metų finansinių ataskaitų duomenis, 2008 metų įstaigos grynasis pelnas buvo 421 tūkst. Lt. Darbuotojų išlaikymo išlaidos sudarė 1 085 tūkst. Lt (įstaigoje dirba 14 darbuotojų, per mėnesį uždirba vidutiniškai 6,5 tūkst. Lt) ir, palyginti su 2007 m., jos padidėjo 471,1 tūkst. Lt.
3.1.3. Valstybės biudžeto lėšų skyrimas nepavaldžiai biudžetinei įstaigai (pavedimų lėšos)
Galiojanti pavedimų lėšų planavimo ir pervedimo „viena eilute“ praktika (asignavimų valdytojas skiria lėšas kitai biudžetinei įstaigai) sudaro sąlygas neparodyti tikrosios biudžeto asignavimų paskirties ir iškraipo valstybės biudžeto vykdymo (pagal įstatymu tvirtinamus rodiklius) duomenis.
Vadovaujantis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 67 p., biudžetinių įstaigų pavedimų lėšos – lėšos, gautos tam tikrų pavedimų vykdymo išlaidoms dengti iš biudžetinių įstaigų (valstybės mokslo ir studijų įstaigų lėšos, teisės aktų nustatyta tvarka gautos iš Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, taip pat lėšos, teisės aktų nustatyta tvarka gautos iš kitų biudžetinių įstaigų, įgyvendinant jų programas) ir kitų juridinių arba fizinių asmenų. Jeigu biudžetinė įstaiga pavedimų lėšas gauna iš valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų, šios lėšos turi būti naudojamos pagal asignavimų valdytojų (lėšų gavėjų) patvirtintą biudžeto išlaidų sąmatą, nurodant lėšų paskirstymą pagal išlaidų ekonominę paskirtį.
Asignavimų valdytojai, pavedimų lėšų davėjai, sudarydami programų sąmatas, minėtas lėšas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija[19] planuoja išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnyje 2.2.1.1.1.31 „Asignavimų valdytojo pervedamos lėšos nepavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams pavedimams vykdyti“ (šiame straipsnyje planuojamos asignavimų valdytojo pervedamos lėšos nepavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams pavedimams vykdyti, tai yra išlaidos, kai teisės aktų nustatytais atvejais pervedamos lėšos, būtinos asignavimų valdytojų programoms įgyvendinti, kitiems programų vykdytojams, kurie dalyvauja vykdant atitinkamo asignavimų valdytojo programą).
Finansinių (teisėtumo) auditų metu vertinant audituojamų įstaigų / institucijų valstybės biudžeto asignavimų poreikio 2010 metams planavimą nustatyta, kad planuojamų pavedimų lėšų dalį sudaro lėšos, skirtos darbo užmokesčiui. Biudžetinė įstaiga, pavedimų lėšų davėja, šias lėšas planuoja ir apskaito (kasinės ir faktinės išlaidos) 2.2.1.1.1.31 išlaidų straipsnyje, todėl šių lėšų panaudojimo paskirtis nei biudžetinės įstaigos ataskaitose, nei biudžeto vykdymo apyskaitoje neatskleidžiama.
3.1.4. Asignavimai apskričių reformai
1. 2010 m. biudžeto projekto aiškinamajame rašte neatskleista informacija apie planuojamus asignavimus apskričių reformai.
2. Apskričių reformai planuojami 39,8 mln. Lt asignavimai numatyti ne atskirai šiam tikslui sudarytoje programoje, o Finansų ministerijos programoje „Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimas“.
Nuo 2010-07-01 naikinamos apskričių viršininkų administracijos. 2010 m. biudžeto projekto aiškinamajame rašte neatskleista informacija apie lėšų poreikį, vykdant apskričių reformą, ir asignavimų šiai reformai planavimą.
Pastebėjimai:
§ Valstybės investicijų 2010–2012 metų programoje lėšos apskričių viršininkų administracijų investicijų projektams (socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo įstaigų) yra padalytos į dvi dalis – pusė investicijų projektų lėšų numatyta apskričių viršininkų administracijoms, likusi dalis įtraukta į atitinkamos valdymo srities valstybės politiką įgyvendinančios ministerijos investicijų projektų įgyvendinimo programas.
§ Vyriausybės 2009-09-16 nutarimo Nr. 1157 „Dėl apskričių viršininkų įsteigtų įstaigų ir vykdomų programų 2010 metų asignavimų vykdant apskričių reformą“ 3 punkte Finansų ministerijai pavesta, gavus iš apskričių viršininkų (turėjo įvertinti atleidžiamų iš tarnybos apskričių viršininkų administracijų valstybės tarnautojų prašymus ir galimybes perkelti juos į savivaldybių administracijas, perimančias apskričių viršininkų vykdytas funkcijas) reikiamą informaciją, prireikus paskirstyti asignavimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams iš jai numatytos šiam tikslui programos. Minėtam tikslui atskira programa nesudaryta, o 39,8 mln. Lt asignavimų numatyta Finansų ministerijos Specialiojoje valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programoje.
3.2. Specialiųjų programų statuso taikymas
1. Valstybės kontrolė programų, kurių tikslai ir uždaviniai sutampa, bet skiriasi lėšų šaltiniai, sujungimą vertina kaip pažangą, sumažinusią vykdomų programų skaičių. Specialiosios programos statuso taikymas šioms programoms būtų teigiamas postūmis, leidžiantis ateityje sumažinti specialiųjų programų nepanaudotų įmokų likučius ir mažiau panaudoti valstybės biudžeto asignavimų. Tam reikalinga patikslinti teisės aktus.
2. Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas neaišku, kokiu būdu įstaigos galės naudoti už ilgalaikio turto nuomą gautas pajamas.
Siekdami optimizuoti programų skaičių, asignavimų valdytojai, kurių programų tikslai ir uždaviniai sutampa, bet skiriasi lėšų šaltiniai, rengdami 2010 m. biudžeto programų sąmatų projektus, tokias programas sujungė, išskyrę valstybės biudžeto lėšų dalį ir pajamų įmokų į valstybės biudžetą dalį, skirtą atitinkamai programai vykdyti.
Atkreipiame dėmesį į galiojančius teisės aktus. Vadovaujantis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių[20] 23 p., biudžetinių įstaigų pajamos naudojamos šių įstaigų išlaidoms dengti ir kitiems įstaigos poreikiams pagal atitinkamas specialiąsias programas. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 14 str. 2 d. biudžetinių įstaigų pajamų viršplaninės įmokos į biudžetą, nepanaudotos įmokos į biudžetą, skirtos specialiosioms programoms finansuoti, einamaisiais biudžetiniais metais arba perkeltos į kitus biudžetinius metus paliekamos asignavimų valdytojams ir gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, biudžetinių įstaigų pajamos šių įstaigų išlaidoms dengti ir kitiems įstaigos poreikiams naudojamos tik pagal specialiąsias programas, nesant specialiųjų programų įstaigos negali naudoti į valstybės biudžetą įmokėtų pajamų, o nepanaudotų įmokų – kelti į kitus biudžetinius metus. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 13 d., specialioji programa yra veiklos, skirtos institucijos, biudžetinės įstaigos misijai įgyvendinti, plano dalis, kuri finansuojama iš įmokėtų į valstybės ir savivaldybių biudžetų sąskaitas biudžetinių įstaigų pajamų, taip pat kitų įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintų konkrečiam tikslui numatytų lėšų.
Pastebėjimai:
§ Sudarius programas, kurios yra finansuojamos bendra tvarka iš valstybės biudžeto asignavimų (o ne atskirais teisės aktais patvirtintų konkrečiam tikslui numatytų lėšų) ir iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų, reikalinga tikslinti nurodytų teisės aktų nuostatas. Atkreipiame dėmesį, jei tokioms programoms:
► būtų taikomas specialiosios programos statusas, tada, vadovaujantis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 28 p., programų išlaidoms dengti pirmiausia reikės naudoti asignavimus, gautus iš einamaisiais biudžetiniais metais įmokėtų į biudžetą pajamų, įskaitant viršplanines pajamas. Tai laikytume pažanga;
► nebūtų taikomas specialiosios programos statusas, tada neaišku, kokiu būdu biudžetinė įstaiga galės naudoti įmokėtas į valstybės biudžetą pajamas, kai šios pajamos gautos vykdant ne specialiąją programą.
§ Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 4 d., įsigaliosiančią nuo 2010-01-01, biudžetinių įstaigų pajamomis laikomos ir biudžetinių įstaigų pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 23 p. (aktuali redakcija nuo 2009-09-12) nustatyta, kad biudžetinių įstaigų pajamos, išskyrus pajamas už ilgalaikio turto nuomą, naudojamos šių įstaigų išlaidoms dengti ir kitiems įstaigos poreikiams pagal atitinkamas specialiąsias programas. Vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis neaišku, kokiu būdu įstaigos galės naudoti pajamas, gautas už ilgalaikio turto nuomą.
3.3. Valstybės investicijų 2010–2012 metų programos vertinimas
1. Valstybės investicijų 2010–2012 m. programa formuojama pagal investicijų projektų įgyvendinimo programas. Informacija apie tęstinius investicijų projektus, kuriems nesiūloma skirti lėšų, yra neišsami – nenurodytos investicijų projektų įgyvendinimo programos, į kurias jie įtraukti.
2. Gali būti, kad dalis investicijų projektų yra susiję su institucijų / įstaigų veiklos sąlygų gerinimu (ilgalaikio turto įsigijimu), todėl ekonominiu sunkmečiu tokių išlaidų optimizavimas galėtų būti vienas iš būdų mažinti valstybės biudžeto išlaidas.
Valstybės investicijų 2010–2012 metų programa sudaryta atsižvelgiant į Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) priimtus sprendimus[21] – suformuota pagal investicijų projektų įgyvendinimo programas. Pagal Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisykles[22] investicijų projektų įgyvendinimo programa – programa, jungianti du ir daugiau investicijų projektų, pagal kuriuos investuojama į vienai investavimo sričiai priskiriamus vienarūšius investavimo objektus ir kuriems įgyvendinti lėšos (tarp jų ir Europos Sąjungos finansinė parama) numatomos atitinkamos valdymo srities valstybės politiką įgyvendinančiai ministerijai arba Vyriausybės įstaigai, o naudos gavėjais gali būti valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, savivaldybių įstaigos ir įmonės, taip pat kiti ūkio subjektai.
Pastebėjimai:
§ Informacija apie tęstinius investicijų projektus, kuriems nesiūloma skirti lėšų, nurodant neįtraukimo priežastis ir ekonominį pagrindimą, yra neišsami – išvardyti konkretūs investicijų projektai, tačiau nenurodytos investicijų projektų įgyvendinimo programos (jeigu projektas įtrauktas į programą). Kadangi Valstybės investicijų 2010–2012 m. programoje nenurodyta, kokie investicijų projektai sudaro investicijų projektų įgyvendinimo programas, todėl neįmanoma sutikrinti, ar projektai, kuriuos siūloma tęsti 2011 ir 2012 metais, yra įtraukti į atitinkamus metus. Iš viso 179 tęstiniams investicijų projektams nesiūloma skirti lėšų 2010 metams, iš jų 83 projektams siūloma tęsti finansavimą 2011 m., 12 projektų – 2012 m., 6 projektai sustabdyti iki atskirų sprendimų priėmimo, 4 projektus planuojama užbaigti 2009 m., vieno projekto vykdymas nutrauktas, likusių vykdymą siūloma tęsti iš Europos Sąjungos paramos lėšų arba tęsti finansavimą pagerėjus ekonominei situacijai. Pažymėtina, kad iš 179 tęstinių investicinių projektų, kuriems siūloma neskirti lėšų 2010 metams, 82 projektai nebuvo finansuoti ir 2009 metais, t. y. faktiškai 2010 m. finansavimą planuojama sustabdyti 97 projektams.
§ Gali būti, kad dalis investicijų projektų yra susiję su institucijų / įstaigų veiklos sąlygų gerinimu (ilgalaikio turto įsigijimu[23]), todėl ekonominiu sunkmečiu tokių projektų finansavimo (2010 metais planuojama skirti apie 19 mln. Lt) peržiūrėjimas galėtų būti vienas iš būdų mažinti valstybės biudžeto išlaidas. 1 priede pateikiami galimai su institucijų / įstaigų veiklos sąlygų gerinimu susiję projektai (išskyrus informacinių technologijų projektus, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšomis dalinai ar visiškai finansuojamus projektus, taip pat projektus, kurių išlaidos planuojamos dengti iš asignavimų valdytojų pajamų įmokų).
3.4. Asignavimų fondams, apskaitomiems kaip programos, planavimas
Pajamų iš mokesčių surinkimui krentant iki 2005–2006 m. lygio, tačiau Kultūros rėmimo fondui ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui 2010–2011 numatoma skirti biudžeto lėšų dalis didėja, nes lėšų dydį nustato šių fondų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, lėšos šiems fondams turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į numatomas tų metų įplaukas iš atitinkamų mokesčių. 2009 m. praktika rodo, kad nors lėšų dydis garantuotas įstatymu, tačiau jis buvo koreguotas atsižvelgiant į esamą šalies ekonominę padėtį. Siekiant valstybės išlaidas planuoti atsižvelgiant į gautinas pajamas, reikėtų keisti teisės aktus, reglamentuojančius lėšų skyrimą Kultūros rėmimo fondui ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui.
Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Kultūros rėmimo fondui ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui numatoma po 1 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir po 10 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijos ir azartinių lošimų mokesčio. Valstybės kontrolė Išvadoje dėl 2008 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos[24] atkreipė dėmesį, kad asignavimų minėtiems fondams skyrimas atsižvelgiant į praėjusių metų rodiklius gali neatitikti einamųjų metų valstybės finansinių galimybių, todėl tikslinga peržiūrėti lėšų skyrimo fondams tvarką.
Lėšų skyrimo fondams dinamika pateikta 1 pav. 2009 m. fondams skirta asignavimų suma turėjo būti apskaičiuota nuo 2007 m. faktinių įplaukų. Pagal 2007 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos duomenis[25] 2009 m. fondams turėjo būti skirta po 15,5 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų. Atkreipiame dėmesį, kad nors abiem fondams lėšų skyrimo tvarka yra vienoda, t. y. asignavimų dydis numatytas įstatymais, tačiau 2009 m. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui skirta 3,9 mln. Lt mažiau negu nustatyta įstatyme, o metų viduryje perskirsčius biudžetą ši suma dar 2,7 mln. Lt sumažinta[26]. Tai rodo, kad nors lėšų dydis ir yra garantuotas įstatymu, tačiau jis buvo koreguotas atsižvelgiant į esamą šalies ekonominę padėtį. Tai patvirtina nuomonę, kad asignavimai minėtiems fondams turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į planuojamas, o ne buvusias valstybės finansines galimybes.
1 pav. Lėšų skyrimo fondams dinamika
Šaltinis – 2008 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-01-21 nutarimas Nr.32 „Dėl 2009 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“, 2010 m. biudžeto projektas, Finansų ministerijos duomenys.
4. Valstybės piniginių fondų sąmatų sudarymo vertinimas
Iš Privatizavimo fondo Rezerviniam (stabilizavimo) fondui skiriamų lėšų dydžiui daro įtaką gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti planuojama skirti suma, o praktika rodo, kad pastaraisiais metais gyventojų santaupoms atkurti panaudojama maža planuojamų skirti Privatizavimo fondo lėšų dalis. Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga peržiūrėti gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti 2010 m. planuojamą skirti sumą, įvertinant realų Privatizavimo fondo lėšų panaudojimą šiam tikslui, kartu padidinant Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti skiriamą sumą.
Pagal Privatizavimo fondo lėšų naudojimo ir apskaitos taisyklių[27] 9 p., Privatizavimo fondo lėšos planuojamos laikantis tam tikrų proporcijų. Ne mažiau kaip 2/3 Privatizavimo fondo lėšų skiriama gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti ir Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti, todėl Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti skiriama lėšų suma tiesiogiai priklauso nuo planuojamos skirti lėšų sumos gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti[28].
2010 m. Privatizavimo fondo lėšų sąmatos projekte gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti planuojama skirti 30 mln. Lt ir Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti – 32,4 mln. Lt.
2008 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos vertinimo metu[29] buvo atkreiptas dėmesys, kad gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti planuojama skirti daug Privatizavimo fondo lėšų, o šių lėšų panaudojimas labai mažas. 2008 m. gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti buvo panaudota 6,7 mln. Lt (3 proc. planuotų Privatizavimo fondo lėšų), Finansų ministerijos duomenimis, 2009-10-01 panaudota 0,5 mln. Lt (0,6 proc. planuotų Privatizavimo fondo lėšų). Finansų ministerijos duomenimis, neatsiimtas atkurtų gyventojų santaupų likutis 2009-10-01 yra 24 mln. Lt (2009-01-01 buvo 24,9 mln. Lt, 2008-01-01 buvo 28,3 mln. Lt), per 2009 m. devynis mėnesius išmokėta 1,7 mln. Lt gyventojų santaupų, t. y. 7 proc. 2009-01-01 likučio (2008 m. – 7,8 mln. Lt (28 proc. 2008-01-01 likučio)).
Vienas iš Vyriausybės ir ministerijų 2010 metų veiklos prioritetų[30] – numatyti galimybę Stabilizavimo fonde suformuoti 5 proc. BVP dydžio lėšų rezervą. Finansų ministerijos duomenimis[31], 5 proc. BVP turėtų būti apie 4 176,2 mln. Lt, tačiau 2010 m. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos projekte planuojamas lėšų likutis 2010-01-01 sudaro 1,8 proc. 2010 m. BVP (1 541 mln. Lt), o skirti lėšų numatoma taip pat gana mažai (32,4 mln. Lt). Atsižvelgiant į tai turėtų būti įvertintas realus Privatizavimo fondo lėšų panaudojimas šiam tikslui.
5. Skolinimosi poreikis ir asignavimų skolos valdymui planavimo vertinimas
5.1. 2010 m. skolinimosi poreikis
1. 2010 m. skolinimosi poreikiui gali daryti įtaką: poreikio finansuoti valdžios sektoriaus deficitą (ypač iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų perskolinti „Sodrai“ vietos valdžios deficitui dengti) padidėjimas; 2009 m. valstybės (Europos Sąjungos finansinės paramos, biudžeto ar skolintų) lėšų likutis; netiesioginiai valstybės įsipareigojimai.
2. Nors visi skolos ir skolos rizikos rodikliai padidėjo palyginus su 2008 m., 2010 m. prognozuojamos valstybės skolos struktūra suplanuota įvertinus skolos valdymo riziką, nustatytą Vyriausybės vidutinės trukmės skolos ir skolinimosi strategijoje.
Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte turi būti nustatomas grynojo skolinimosi limitas, kuris patvirtinamas priimant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą.
Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas, remiantis Finansų ministerijos patvirtintomis taisyklėmis[32], yra per tam tikrą laikotarpį Vyriausybės prisiimtų turtinių įsipareigojimų valstybės vardu pagal paskolų sutartis ir Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) sumos ir per šį laikotarpį įvykdytų ar iš dalies įvykdytų Vyriausybės turtinių įsipareigojimų sumos skirtumas. Jis apskaičiuojamas remiantis Vyriausybės skolinimosi poreikio ir planuojamo skolinimosi skaičiavimo taisyklėmis[33]. Vyriausybės skolinimosi poreikis – tai biudžetinių metų valstybės išlaidų ir grąžinamų paskolų suma, finansuojama iš pasiskolintų valstybės vardu lėšų. Skolinimosi poreikį sudaro lėšos, reikalingos biudžetiniais metais pasiskolinti Valstybės skolos įstatyme numatytiems tikslams.
Prognoz …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.