LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMAS 2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1868 Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų leidimo ir išpirkimo sąlygas, elektroninių pinigų įstaigų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų licencijavimo, veiklos, jų pabaigos ir veiklos priežiūros tvarką, kad elektroninių pinigų įstaigų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus piniginių lėšų (toliau – lėšų) iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius: 1) yra laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose; 2) skirta mokėjimo operacijoms atlikti; 3) priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai. 2. Elektroninių pinigų įstaiga – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija ar elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, kuria suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją kartu, vartojama sąvoka „licencija“). 3. Elektroninių pinigų įstaigos filialas (toliau – filialas) – juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis elektroninių pinigų įstaigos padalinys, turintis buveinę ir atliekantis visas elektroninių pinigų įstaigos funkcijas arba jų dalį. Visos veiklos vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje įsteigė elektroninių pinigų įstaiga, turinti pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, laikomos vienu filialu. 4. Elektroninių pinigų įstaigos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis mokėjimo paslaugas elektroninių pinigų įstaigos vardu. 5. Elektroninių pinigų įstaigos vadovai yra elektroninių pinigų įstaigos: 1) bendrovės vadovas; 2) bendrovės vadovo pavaduotojas; 3) valdybos nariai (jei valdyba sudaryta); 4) asmenys, atsakingi už elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą (struktūrinių padalinių vadovai), jei elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą veiklą; 5) asmenys, atsakingi už mokėjimo paslaugų teikimą, jei elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu; 6) kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo vadovai. 6. Elektroninių pinigų leidėjas – šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytas asmuo. 7. Elektroninių pinigų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, įsigijęs ir turintis elektroninių pinigų. 8. Glaudus ryšys – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme. 9. Kita valstybė narė – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką. 10. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga – kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kuriam išduoti leidimas, licencija ar kitas dokumentas, kuriais suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus visose valstybėse narėse. 11. Neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis – elektroninių pinigų įstaigos finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos dienos pabaigoje per ankstesnius 6 mėnesius leistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, apskaičiuotas pirmą kiekvieno mėnesio dieną ir taikomas tą mėnesį. 12. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas. 13. Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos valstybė narė ir ne Europos ekonominės erdvės valstybė. 14. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga – užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kuriam išduoti leidimas, licencija ar kitas dokumentas, kuriais suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus toje užsienio valstybėje. 15. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas – užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas, kuriam išduota užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencija. 16. Viešasis elektroninių pinigų įstaigų sąrašas – viešai skelbiamas priežiūros institucijos tvarkomas sąrašas, į kurį įtraukiamos elektroninių pinigų įstaigos, jų filialai, tarpininkai, užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, jų tarpininkai. 17. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas), Lietuvos Respublikos bankų įstatyme (toliau – Bankų įstatymas), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme (toliau – Mokėjimų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme (toliau – Mokėjimo įstaigų įstatymas). 3 straipsnis. Įstatymo netaikymo sritis Šis įstatymas netaikomas: 1) piniginei vertei, saugomai priemonėse, kurias galima naudoti prekėms ar paslaugoms įsigyti tik priemonių leidėjo patalpose arba pagal komercinį susitarimą su leidėju ribotame paslaugų teikėjų tinkle ar tik tam tikroms prekėms arba paslaugoms įsigyti; 2) piniginei vertei, kuri naudojama atlikti mokėjimo operacijoms, vykdomoms naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, skaitmeninius ar informacinių technologijų įrenginius, jeigu įsigytos prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos į telekomunikacijų galinius įrenginius, skaitmeninius ar informacinių technologijų įrenginius ir jomis naudojamasi juos pasitelkiant, tuo atveju, kai telekomunikacijų, skaitmeninių paslaugų ar informacinių technologijų operatorius veikia ne tik kaip tarpininkas tarp elektroninių pinigų turėtojo ir prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo. ANTRASIS SKIRSNIS ELEKTRONINIŲ PINIGŲ LEIDĖJAI, ELEKTRONINIŲ PINIGŲ LEIDIMO IR IŠPIRKIMO SĄLYGOS 4 straipsnis. Elektroninių pinigų leidėjai 1. Elektroninių pinigų leidėjai yra: 1) kredito įstaigos, įskaitant užsienio valstybių kredito įstaigų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje; 2) elektroninių pinigų įstaigos, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje; 3) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę leisti elektroninius pinigus; 4) Europos centrinis bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jų vykdoma elektroninių pinigų leidimo veikla nėra susijusi su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis; 5) valstybių narių valstybės, regionų ir savivaldybių institucijos, kai jos leidžia elektroninius pinigus, atlikdamos savo funkcijas. 2. Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti elektroninių pinigų leidėjai turi teisę leisti elektroninius pinigus be licencijos, kuria suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus. 5 straipsnis. Draudimas leisti elektroninius pinigus Fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai, draudžiama leisti elektroninius pinigus. 6 straipsnis. Elektroninių pinigų leidimo ir išpirkimo sąlygos 1. Elektroninių pinigų leidėjai, gavę lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų, išleidžia elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte. 2. Elektroninių pinigų leidėjai, gavę elektroninių pinigų turėtojų prašymą, privalo išpirkti jo turimus elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte. 3. Elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos, laikotarpis ir visos su tuo susijusios papildomo atlygio sumos turi būti aptartos elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje. Elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos išdėstomos lietuvių kalba, lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir vidutiniam vartotojui suprantama forma. Apie šios sutarties sąlygas elektroninių pinigų turėtojas turi būti informuotas prieš įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą. 4. Už elektroninių pinigų išpirkimą papildomas atlygis gali būti imamas tik tada, kai tai numatyta elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje, ir tik šiais atvejais: 1) išpirkti elektroninius pinigus prašoma nepasibaigus sutarties galiojimo terminui; 2) elektroninių pinigų turėtojas nutraukia sutartį prieš sutartyje nurodytą jos galiojimo terminą; 3) išpirkti elektroninius pinigus prašoma praėjus daugiau negu vieniems metams po to, kai pasibaigia sutarties galiojimo terminas. 5. Už elektroninių pinigų išpirkimą imamas papildomas atlygis turi atitikti faktiškai patirtas elektroninių pinigų leidėjo išlaidas. 6. Kai elektroninius pinigus prašoma išpirkti nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, elektroninių pinigų turėtojas gali prašyti grąžinti dalį arba visą elektroninių pinigų piniginę vertę. 7. Kai elektroninių pinigų turėtojas pateikia prašymą išpirkti elektroninius pinigus pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau negu vieniems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, išperkama visa elektroninių pinigų turėtojo turimų elektroninių pinigų piniginė vertė. 8. Kai elektroninių pinigų turėtojas pateikia prašymą išpirkti elektroninius pinigus pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau negu vieniems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, o elektroninių pinigų įstaiga taip pat vykdo vieną ar daugiau šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų veiklų ir nėra iš anksto žinoma, kokia dalis lėšų bus naudojama kaip elektroniniai pinigai, išperkamos visos elektroninių pinigų turėtojo prašomos lėšos. 9. Asmenų (išskyrus vartotojus), priimančių elektroninius pinigus, ir elektroninių pinigų leidėjų sudaromose sutartyse gali būti nustatytos kitokios elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos, negu nustatyta šio straipsnio 4–8 dalyse. 7 straipsnis. Draudimas mokėti palūkanas Elektroninių pinigų leidėjams draudžiama mokėti palūkanas arba teikti kitokią naudą, susijusią su laikotarpio, kurį elektroninių pinigų turėtojas laiko elektroninius pinigus, trukme. 8 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo antrajame skirsnyje numatytų sąlygų nevykdymą ir prašymų (skundų) nagrinėjimo tvarka Už šio įstatymo antrojo skirsnio pažeidimus ir prašymų (skundų) nagrinėjimo tvarkos pažeidimus mutatis mutandis taikomos Mokėjimų įstatymo šeštojo skyriaus nuostatos. TREČIASIS SKIRSNIS ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS IR JŲ VEIKLOS LICENCIJAVIMAS 9 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas, buveinė. Elektroninių pinigų įstaigos veiklą reglamentuojantys teisės aktai 1. Žodžius „elektroninių pinigų įstaiga“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais tik asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 punkte. 2. Elektroninių pinigų įstaigos teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė. 3. Elektroninių pinigų įstaiga privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje. 4. Elektroninių pinigų įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, Mokėjimų įstatymu, priežiūros institucijos priimtais teisės aktais, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir savo įstatais. Elektroninių pinigų įstaigai Finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir kiti įstatymai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 5. Elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas, mutatis mutandis taikomi Mokėjimo įstaigų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 10, 15, 16, 17, 18 ir 20 straipsnių reikalavimai. 6. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas, mutatis mutandis taikomas Mokėjimo įstaigų įstatymo 11 straipsnis. 7. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su vartotojams teikiamais kreditais, taikomos tiek, kiek kiti įstatymai, reglamentuojantys vartotojams teikiamus kreditus, nenustato kitaip. 10 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla 1. Elektroninių pinigų įstaigai priežiūros institucijos suteikta licencija suteikia teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas. 2. Be elektroninių pinigų leidimo ir Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo, elektroninių pinigų įstaiga turi teisę: 1) teikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4, 5 ar 7 punktuose, susijusią paskolą, laikydamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų; 2) teikti glaudžiai su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusias papildomas paslaugas, tokias kaip užsienio valiutos keitimas, lėšų saugojimo veikla, duomenų kaupimas ir tvarkymas; 3) valdyti mokėjimo sistemas, laikydamasi Mokėjimų įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų; 4) teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti kitą veiklą, kuri nėra elektroninių pinigų leidimo veikla, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje ir 12 straipsnio 11 dalyje nustatytus atvejus. 3. Elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų gautos lėšos nedelsiant, kai tik tai techniškai įmanoma, turi būti iškeičiamos į elektroninius pinigus. Šios lėšos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis nelaikomos. 4. Elektroninių pinigų įstaiga gali suteikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4, 5 ar 7 punktuose, susijusią paskolą, tik tuo atveju, jeigu laikomasi šių sąlygų: 1) skolintos lėšos yra suteiktos tik kaip papildoma priemonė mokėjimo operacijai atlikti; 2) mokėjimo operacijai atlikti paskolintos lėšos, teikiant mokėjimo paslaugas pagal šio įstatymo 16 straipsnį, turi būti grąžintos per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį; 3) elektroninių pinigų įstaiga negali skolinti už elektroninius pinigus ar mokėjimo operacijai atlikti gautas ir laikomas lėšas; 4) elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas atitinka šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka yra pakankamas. 5. Elektroninių pinigų įstaiga negali priimti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių. 6. Elektroninių pinigų įstaiga gali platinti ir išpirkti, bet negali leisti elektroninių pinigų per elektroninių pinigų įstaigos vardu veikiantį elektroninių pinigų įstaigos tarpininką arba kitą fizinį ar juridinį asmenį. 7. Lietuvos Respublikos teismas, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama elektroninių pinigų įstaigos galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip apribojama elektroninių pinigų įstaigos teisė leisti elektroninius pinigus ar teikti mokėjimo paslaugas, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos elektroninių pinigų įstaigos ir visos elektroninių pinigų įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui, kurią priežiūros institucija pateikia per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. 11 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos licencija 1. Elektroninių pinigų įstaigos licencija galioja ir kitose valstybėse narėse. Elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo ir keitimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos teisės aktai. 2. Steigiama elektroninių pinigų įstaiga registruojama Juridinių asmenų registre, o jeigu elektroninių pinigų įstaigos licencija išduodama ne steigiamai elektroninių pinigų įstaigai, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre padaromi tik išdavus elektroninių pinigų įstaigos licenciją. 3. Elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti priežiūros institucijai pateikiamas prašymas ir šie dokumentai bei duomenys: 1) įstatai; 2) veiklos programa; 3) verslo planas, įskaitant pirmųjų trejų finansinių metų biudžeto projektą, įrodantį, kad elektroninių pinigų įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius; 4) dokumentai, kuriais patvirtinama, kad minimalaus nuosavo kapitalo dydis yra ne mažesnis, negu nustatytas šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje; 5) priemonių, kurių imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti elektroninių pinigų turėtojų lėšas, aprašymas, o jeigu ketinamos teikti mokėjimo paslaugos, nesusijusios su elektroninių pinigų leidimu, tai ir priemonių, kurių imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, aprašymas; 6) taikomos (numatomos taikyti) valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos sistemas, aprašymas; 7) vidaus kontrolės sistemos, kuri įdiegta (bus įdiegta) siekiant atlikti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas) ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL 2006 L 345, p. 1), aprašymas; 8) organizacinės struktūros aprašymas, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platins ar išpirks elektroninius pinigus, ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymas; 9) duomenys, kuriais remiantis galima nustatyti asmenų, turinčių elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, tapatybę, jų turimas įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, taip pat šių asmenų tinkamumą, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą; 10) vadovų, įskaitant asmenis, atsakingus už elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jeigu elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdyti kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, o jeigu elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir asmenis, atsakingus už mokėjimo paslaugų teikimą, tapatybės duomenys ir dokumentai, kuriais patvirtinama, kad jie yra nepriekaištingos reputacijos ir atitinka šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus; 11) auditą atliekančios (atliksiančios) audito įmonės ar atestuoto auditoriaus (toliau – auditorius), kuris audito veikla verčiasi savarankiškai (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie audito įmonę ir auditorių, kuris audito veikla verčiasi savarankiškai, kartu, vartojama sąvoka „audito įmonė“), atitinkančių Finansų įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos audito įstatyme nustatytus reikalavimus, duomenys; 12) buveinės adresas. 4. Pateikiant šio straipsnio 3 dalies 5, 6 ir 8 punktuose nurodytą informaciją, turi būti pateikiamas vidaus audito tvarkos ir organizacinės tvarkos aprašas, kuriame nustatyti veiksmai elektroninių pinigų turėtojų interesams apsaugoti ir elektroninių pinigų leidimo tęstinumui ir patikimumui užtikrinti. 5. Priežiūros institucija rizikos vertinimo pagrindu turi teisę atlikti juridinio asmens, prašančio išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, pasiruošimo leisti elektroninius pinigus patikrinimą vietoje. Pasiruošimo leisti elektroninius pinigus patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos. 6. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus bei priimti sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgiant į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas. 7. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, jeigu: 1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi; 2) elektroninių pinigų įstaiga neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos teisinė forma, vadovai, elektroninių pinigų įstaigos minimalus nuosavas kapitalas neatitinka įstatymų ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 3) yra pagrindas abejoti, ar asmenys, turintys elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, atitinka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus; 4) elektroninių pinigų įstaiga ir kitas asmuo yra susiję glaudžiu ryšiu, kuris trukdytų priežiūros institucijai veiksmingai atlikti elektroninių pinigų įstaigos priežiūrą; 5) elektroninių pinigų įstaiga yra glaudžiu ryšiu susijusi su asmeniu iš tokios užsienio valstybės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, arba tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti elektroninių pinigų įstaigos priežiūrą; 6) atsižvelgiant į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą, elektroninių pinigų įstaiga neturi visapusės, adekvačios elektroninių pinigų įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir patikimos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos, įskaitant organizacinę struktūrą, leidžiančią užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius atsakomybės ryšius su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, rizikos, kuri atsirado ar gali atsirasti, nustatymo, valdymo, stebėjimo, vadovybės informavimo ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos sistemą. 8. Kai elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu ketina vykdyti ar vykdo kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, iki bus įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti, jeigu elektroninių pinigų įstaigos ketinama vykdyti ar vykdoma kita negu elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką jos finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai. 9. Elektroninių pinigų įstaigos licencija galioja neterminuotą laiką. Elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti elektroninių pinigų įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti nustatytus elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti, pasikeitimus. 12 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija 1. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija galioja tik Lietuvos Respublikoje. Elektroninių pinigų įstaigos, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, per pastaruosius 6 mėnesius neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis (jeigu veikla nevykdoma, verslo plane planuojamas vidurkis) neturi viršyti 3 milijonų litų per mėnesį, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį. Elektroninių pinigų įstaigai, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, netaikomi šio įstatymo 15, 20 ir 21 straipsniai. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo ir keitimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos priimti teisės aktai. 2. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija išduodama juridiniam asmeniui, kurios vadovai, įskaitant asmenis, atsakingus už elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jeigu elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, atitinka šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. 3. Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, ketinanti teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroniniais pinigais, taip pat turi atitikti Mokėjimo įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. 4. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijai gauti priežiūros institucijai pateikiamas prašymas ir šie dokumentai bei duomenys: 1) įstatai; 2) verslo planas, kuriame pateikiamas pirmųjų trejų finansinių metų biudžeto projektas, įrodantis, kad elektroninių pinigų įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius; 3) dokumentai, kuriais įrodoma, kad elektroninių pinigų įstaigos per pastaruosius 6 mėnesius neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis (jeigu veikla nevykdoma, verslo plane planuojamas vidurkis) neviršija (neviršys) 3 milijonų litų per mėnesį, o jeigu elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir dokumentai, nurodyti Mokėjimo įstaigų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte; 4) priemonių, kurių pagal šio įstatymo 22 straipsnio reikalavimus imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti elektroninių pinigų turėtojų lėšas, aprašymas, o jeigu ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, ir dokumentai, nurodyti Mokėjimo įstaigų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte; 5) vidaus kontrolės sistemos, kuri įdiegta (bus įdiegta) siekiant atlikti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, aprašymas; 6) organizacinės struktūros aprašymas, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platins ar išpirks elektroninius pinigus, ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymas; 7) vadovų, įskaitant asmenis, atsakingus už elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jeigu elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdyti kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, o jeigu elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir asmenis, atsakingus už mokėjimo paslaugų teikimą, tapatybės duomenys ir dokumentai, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus; 8) buveinės adresas. 5. Tik išdavus elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, steigiama elektroninių pinigų įstaiga įregistruojama Juridinių asmenų registre, o jeigu elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija išduodama jau įsteigtam juridiniam asmeniui, Juridinių asmenų registre padaromi atitinkami pakeitimai. 6. Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, privalo teikti informaciją priežiūros institucijai apie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymą priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 7. Jeigu elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje ir (arba) Mokėjimo įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, ji privalo per 30 dienų nuo nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos kreiptis į priežiūros instituciją dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu per nurodytą terminą dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo nesikreipta arba priežiūros institucija per šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus terminus elektroninių pinigų įstaigos licencijos neišduoda, elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija elektroninių pinigų įstaigai atšaukiama. 8. Priežiūros institucija rizikos vertinimo pagrindu turi teisę atlikti elektroninių pinigų įstaigos, prašančios išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, pasiruošimo leisti elektroninius pinigus patikrinimą vietoje. Pasiruošimo leisti elektroninius pinigus patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos. 9. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus bei priimti sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalį. 10. Priežiūros institucija atsisako išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, jeigu: 1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi; 2) elektroninių pinigų įstaiga neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos teisinė forma, vadovai neatitinka įstatymų ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 3) elektroninių pinigų įstaiga neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų; 4) atsižvelgiant į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą, elektroninių pinigų įstaiga neturi visapusės, adekvačios elektroninių pinigų įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir patikimos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą, leidžiančią užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius atsakomybės ryšius su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, neturi vidaus kontrolės sistemos, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos metodus. 11. Kai elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu ketina vykdyti ar vykdo kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, iki bus įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti, jeigu elektroninių pinigų įstaigos vykdoma kita negu elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką jos finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai. 12. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija galioja neterminuotą laiką. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją turinti elektroninių pinigų įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti nustatytus elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijai gauti, pasikeitimus. 13 straipsnis. Licencijos atšaukimas ar jos galiojimo sustabdymas 1. Licencija atšaukiama Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 3–8 punktuose nustatytais atvejais. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, licencija taip pat gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu: 1) elektroninių pinigų įstaiga neatitinka nustatytų licencijos išdavimo reikalavimų; 2) elektroninių pinigų įstaiga, toliau leisdama elektroninius pinigus, keltų grėsmę mokėjimų sistemų stabilumui; 3) elektroninių pinigų įstaiga pasibaigia dėl reorganizavimo, jeigu jos teisės ir pareigos, susijusios su elektroninių pinigų leidimu, pereis juridiniam asmeniui, neatitinkančiam elektroninių pinigų įstaigai nustatytų reikalavimų, arba priimamas sprendimas likviduoti elektroninių pinigų įstaigą. 3. Atšaukiant licenciją šio straipsnio 2 dalies 3 punkte ar Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytais pagrindais, priežiūros institucijos sprendime nurodomi sprendimo priėmimo motyvai ir apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas pranešama elektroninių pinigų įstaigai. Kitais atvejais licencija atšaukiama šio įstatymo 35 ir 36 straipsniuose nustatyta tvarka. 4. Licencijos galiojimas sustabdomas šio įstatymo 35 ir 36 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka. 5. Atšaukus licenciją ar sustabdžius jos galiojimą, elektroninių pinigų įstaiga neturi teisės leisti elektroninių pinigų ir teikti mokėjimo paslaugų, išskyrus atvejus, kiek tai būtina atsiskaityti su elektroninių pinigų turėtojais ir mokėjimo paslaugų vartotojais. 6. Atšaukus licenciją, ne vėliau kaip per 2 mėnesius elektroninių pinigų įstaigos organai privalo priimti sprendimą likviduoti ar reorganizuoti elektroninių pinigų įstaigą arba priimti sprendimą pakeisti veiklos rūšį ir atlikti atitinkamus įstatų, pavadinimo ir kitus reikiamus pakeitimus, susijusius su veiklos rūšies pakeitimu. Juridinių asmenų registre turi būti padaryti atitinkami pakeitimai. KETVIRTASIS SKIRSNIS ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS VALDYMAS 14 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos organai ir vadovai 1. Elektroninių pinigų įstaigoje turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, bendrovės vadovas ir, jeigu elektroninių pinigų įstaiga yra finansų įmonė, – stebėtojų taryba ir valdyba. 2. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Vertinant šių vadovų nepriekaištingą reputaciją mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalių nuostatos. Vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktuose nustatyta tvarka. 3. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios ribotos veiklos licenciją, vadovai turi atitikti priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytus pasirengimo ir tinkamumo reikalavimus, įskaitant reikalavimą, kad jie nebuvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko. 4. Elektroninių pinigų įstaiga privalo pranešti priežiūros institucijai apie numatomus elektroninių pinigų įstaigos vadovų pasikeitimus ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar vadovai atitinka jiems šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Iš naujo išrinkti (paskirti) elektroninių pinigų įstaigos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija neprieštarauja jų kandidatūroms. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti elektroninių pinigų įstaigos vadovų kandidatūroms, jeigu jie neatitinka šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų reikalavimų. 5. Jeigu priežiūros institucija per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie numatomus vadovų pasikeitimus ir visos reikalaujamos informacijos gavimo dienos nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomų rinkti (skirti) vadovų kandidatūroms. 6. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalys yra taikomos ir užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovams. 15 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis 1. Elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įsigyjančio asmens tinkamumą priežiūros institucija vertina pagal šiuos kriterijus: 1) įsigyjančio asmens gebėjimą užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą; 2) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją, nustatytą Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalyse; 3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą. 2. Elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimui ir netekimui ir teisės naudotis balsavimo teise sustabdymui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 24, 25 ir 26 straipsnių nuostatos. PENKTASIS SKIRSNIS ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS IR KITOS VALSTYBĖS NARĖS ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS BEI UŽSIENIO VALSTYBĖS ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS TEISĖS 16 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos teisė leisti elektroninius pinigus kitose valstybėse narėse 1. Elektroninių pinigų įstaiga turi teisę kitoje valstybėje narėje įsteigti filialą, leisti elektroninius pinigus neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį. 2. Elektroninių pinigų įstaiga, prieš kitoje valstybėje narėje steigdama filialą ar planuodama platinti ir išpirkti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje per įsteigtą juridinį ar fizinį asmenį, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama savo pavadinimą, adresą, kontaktinį asmenį ir valstybę narę, kurioje planuoja steigti filialą ar platinti bei išpirkti elektroninius pinigus per įsteigtą fizinį ar juridinį asmenį, ir kartu pateikti informaciją apie filialo organizacinę struktūrą, vadovus, o jei platinti ir išpirkti elektroninius pinigus planuojama per įsteigtą fizinį ar juridinį asmenį, turi būti nurodomas šio asmens pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (adresas), organizacinė struktūra, kontaktiniai duomenys. 3. Priežiūros institucija elektroninių pinigų įstaigos pateiktą informaciją per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos turi perduoti kitos valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti perduoti informaciją kitos valstybės narės priežiūros institucijai, jei filialo organizacinė struktūra, vadovai ar elektroninių pinigų įstaigos finansinė būklė neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Priežiūros institucijos atsisakymas perduoti informaciją turi būti motyvuotas ir sprendimas dėl jo turi būti priimtas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Elektroninių pinigų įstaigai turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą kitos valstybės narės priežiūros institucijai ar atsisakymą ją perduoti. 4. Jeigu elektroninių pinigų įstaiga jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje narėje steigti. 5. Elektroninių pinigų įstaiga, norėdama leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo ar platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį, veikiantį kitoje valstybėje narėje, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas pranešimą pateikiančios elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas, adresas, kontaktinis asmuo. Priežiūros institucija per vieną mėnesį šią informaciją turi perduoti kitos valstybės narės priežiūros institucijai ar atsisakyti ją perduoti, jeigu elektroninių pinigų įstaigos finansinė būklė neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų, ir apie tai pranešti elektroninių pinigų įstaigai. 6. Jeigu kitos valstybės narės priežiūros institucija informuoja apie tai, kad ji turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad elektroninių pinigų įstaigai įsteigus filialą buvo, yra ar bus vykdomas pinigų plovimas ir (ar) teroristų finansavimas arba įsteigus filialą padidėtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, priežiūros institucija turi teisę dėl šių priežasčių filialo neįtraukti į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą arba išbraukti iš šio sąrašo. 7. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūrą ir taikydama poveikio priemones elektroninių pinigų įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigtam filialui ar kitam asmeniui, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija. 8. Priežiūros institucija kitos valstybės narės priežiūros institucijai teikia prašomą informaciją apie elektroninių pinigų įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo ar kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, padarytus ar įtariamus pažeidimus, o visą kitą svarbią informaciją teikia savo iniciatyva. 17 straipsnis. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos teisė leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje 1. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga Lietuvos Respublikoje gali steigti filialą, leisti elektroninius pinigus neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį. 2. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga Lietuvos Respublikoje gali įsteigti filialą ir leisti elektroninius pinigus, jeigu ji turi tokią teisę pagal kitos valstybės narės priežiūros institucijos jai išduotą leidimą, jei priežiūros institucija iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavo pranešimą, kuriame nurodomas elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas, adresas ir informacija apie filialo organizacinę struktūrą, filialo vadovus. 3. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga gali pradėti platinti ir išpirkti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje per fizinį ar juridinį asmenį, jei priežiūros institucija iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavo pranešimą apie fizinio ar juridinio asmens pavadinimą (vardą, pavardę), buveinę (adresą) Lietuvos Respublikoje, kontaktinius duomenis, elektroninių pinigų įstaigos kontaktinį asmenį. 4. Jeigu kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitiems jos filialams steigti netaikoma. 5. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga gali pradėti leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavo pranešimą, kuriame nurodoma elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas ir data, nuo kada planuojama leisti elektroninius pinigus. 6. Jeigu priežiūros institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai įsteigus filialą buvo, yra ar bus vykdomas pinigų plovimas ir (ar) teroristų finansavimas arba įsteigus filialą padidėtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, ji apie tai informuoja kitos valstybės narės priežiūros instituciją. 7. Priežiūros institucija bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija, prižiūrinčia ir taikančia poveikio priemones kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtam filialui ar kitam asmeniui, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas. 18 straipsnis. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialų veikla Lietuvos Respublikoje 1. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas gali pradėti leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, susijusias su elektroninių pinigų leidimu Lietuvos Respublikoje tik gavęs užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licenciją. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencija galioja neterminuotą laiką. 2. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencija galioja tik Lietuvos Respublikoje ir nesuteikia teisės kitose valstybėse narėse leisti elektroninių pinigų, taip pat Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse teikti mokėjimo paslaugų, nesusijusių su elektroninių pinigų leidimu. 3. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui licencijos išdavimo ir keitimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos teisės aktai. 4. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklai, priežiūrai ir pabaigai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir elektroninių pinigų įstaigoms, atsižvelgiant į filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus bei į šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytas išimtis. 5. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialams, jų veiklai ir pabaigai netaikomi šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 11, 12, 15, 16, 17, 20, 21, 42 ir 44 straipsniuose elektroninių pinigų įstaigoms nustatyti reikalavimai. 6. Jeigu užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui jau yra išduota licencija, kiti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigti filialai turi teisę leisti elektroninius pinigus be licencijos. Tokiu atveju užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga privalo nurodyti vieną filialą, kuris teiktų šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją priežiūros institucijai apie visus Lietuvos Respublikoje įsteigtus filialus. 7. Licencijai gauti priežiūros institucijai užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga pateikia prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis: 1) užsienio valstybės, kurioje įsteigta elektroninių pinigų įstaiga, registro išduotą pažymėjimą, licenciją ar kitus dokumentus, kuriais patvirtinama užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos tapatybės duomenys ir teisė leisti elektroninius pinigus; 2) užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos įstatus ir užsienio valstybėje vykdomos veiklos aprašymą; 3) duomenis apie užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos valdymo ir priežiūros organų narius, jos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turinčius asmenis ir asmenis, su kuriais užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga yra susijusi glaudžiu ryšiu; 4) pastarųjų 3 metų užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos finansines ataskaitas kartu su auditoriaus išvada; 5) užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje ir paskirti filialo vadovus; 6) rašytinį patvirtinimą, kad užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso elektroninių pinigų įstaiga, priežiūros institucija neprieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje, ir šios priežiūros institucijos informaciją apie užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos, tarp jų ir filialų užsienio valstybėse, priežiūros atlikimo tvarką toje valstybėje ir reikalavimus elektroninių pinigų įstaigoms bei įsipareigojimą atlikti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo priežiūrą ir teikti informaciją priežiūros institucijai; 7) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga, priežiūros institucijos rašytinę informaciją, susijusią su licencijos prašančios užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos finansine būkle, ir informaciją apie paskutinius 3 metus jai taikytas sankcijas; 8) filialo vadovų tapatybės duomenis ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie yra nepriekaištingos reputacijos ir atitinka šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus; 9) su filialo veikla susijusius šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytus dokumentus ir duomenis; 10) buveinės adresą. 8. Priežiūros institucija rizikos vertinimo pagrindu turi teisę atlikti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo, prašančio išduoti licenciją leisti elektroninius pinigus, pasiruošimo patikrinimą vietoje. Pasiruošimo patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos. 9. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijos išdavimo bei apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas. 10. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti licenciją užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui, jeigu: 1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi; 2) yra pagrindas abejoti, ar filialą steigianti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga sugebės užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo veiklą; 3) užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų; 4) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso elektroninių pinigų įstaiga, priežiūros institucija prieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje arba jeigu užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos priežiūros atlikimo tvarka toje valstybėje ir reikalavimai elektroninių pinigų įstaigoms nepakankamai užtikrina saugią ir patikimą filialo veiklą arba gali trukdyti priežiūros institucijai atlikti savo funkcijas; 5) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso elektroninių pinigų įstaiga, priežiūros institucija neįsipareigoja prižiūrėti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje veiklos ir teikti informaciją priežiūros institucijai jai priimtinomis sąlygomis; 6) atsižvelgiant į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo valdymą, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas neturi patikimos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, rizikos, kuri atsirado ar gali atsirasti, nustatymo, valdymo, stebėjimo, vadovybės informavimo ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos sistemą. Ši tvarka, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos turi būti visapusės ir adekvačios užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vykdomos elektroninių pinigų leidimo veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. 11. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas, turintis priežiūros institucijos išduotą licenciją, visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti nustatytus licencijos išdavimo reikalavimus. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijai gauti, pasikeitimus. 12. Be šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų pagrindų, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigai išduota licencija taip pat atšaukiama, kai atšaukiama licencija filialą įsteigusiai užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigai arba priimamas sprendimas likviduoti filialą įsteigusią užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigą ar jai iškeliama bankroto byla. 19 straipsnis. Viešasis elektroninių pinigų įstaigų sąrašas 1. Elektroninių pinigų įstaigos, gavusios priežiūros institucijos išduotą licenciją ir įregistruotos Juridinių asmenų registre, jų filialai, tarpininkai bei užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, jų tarpininkai yra įtraukiami į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą. 2. Į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą elektroninių pinigų įstaigos ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, įtraukiami per 5 darbo dienas nuo licencijos gavimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre, elektroninių pinigų įstaigų filialai – per 5 darbo dienas nuo visų reikalaujamų dokumentų pateikimo, o elektroninių pinigų įstaigų filialai bei tarpininkai, veikiantys kitose valstybėse narėse, – per vieną mėnesį nuo visų reikalaujamų dokumentų pateikimo dienos. 3. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą yra įtraukiamos atskirai nuo elektroninių pinigų įstaigų, turinčių elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją. 4. Viešojo elektroninių pinigų įstaigų sąrašo tvarkytojas – priežiūros institucija – apie elektroninių pinigų įstaigos, jos filialo, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo įtraukimą į sąrašą, jų duomenų ar informacijos pakeitimą skelbia ir šią informaciją atnaujina priežiūros institucijos interneto svetainėje. 5. Viešasis elektroninių pinigų įstaigų sąrašas yra tvarkomas priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. ŠEŠTASIS SKIRSNIS ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS NUOSAVO KAPITALO IR APSAUGOS REIKALAVIMAI 20 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos minimalus nuosavas kapitalas 1. Elektroninių pinigų įstaigos minimalų nuosavą kapitalą sudaro: 1) apmokėtas įstatinis kapitalas (sumažintas supirktų savų akcijų verte) be privilegijuotųjų akcijų vertės; 2) atsargos kapitalas (atsargos rezervas); 3) kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) be su privilegijuotųjų akcijų išleidimu susijusios sumos; 4) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas; 5) nepaskirstytasis pelnas (atėmus einamųjų metų tarpinio nepaskirstytojo pelno arba paskutinių praėjusių metų nepaskirstytojo pelno, dėl kurio dar nepriimtas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, sumą, jei audito įmonė nėra atlikusi atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinio audito ir priežiūros institucijai nepateikti duomenys, įrodantys, kad pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ar dividendai) arba nuostoliai; 6) kiti rezervai. 2. Elektroninių pinigų įstaiga turi turėti minimalų nuosavą kapitalą, ne mažesnį kaip 350 tūkstančių eurų (išreikštą eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį). 21 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas 1. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas turi nuolat būti ne mažesnis už didesnį iš šių dydžių: 1) šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą minimalų nuosavą kapitalą; 2) priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį. 2. Elektroninių pinigų įstaiga negali nuosavam kapitalui apskaičiuoti taikytinų elementų naudoti pakartotinai, jei ji priklauso tai pačiai grupei kaip ir kita elektroninių pinigų įstaiga, kredito įstaiga, mokėjimo įstaiga, finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė, draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė. Ši nuostata taip pat taikoma, jeigu elektroninių pinigų įstaiga vykdo ir kitą negu elektroninių pinigų leidimo veiklą. 3. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo dydžio, apskaičiavimo ir taikymo taisykles nustato priežiūros institucija. 4. Priežiūros institucija, remdamasi rizikos valdymo proceso, su rizika susijusių nuostolių duomenų rinkimo kokybės ir vidaus kontrolės sistemos įvertinimu, gali elektroninių pinigų įstaigai nustatyti individualų nuosavo kapitalo dydį – iki 20 procentų mažesnį arba didesnį už priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį. 22 straipsnis. Lėšų, gautų iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus, apsaugos reikalavimai 1. Elektroninių pinigų įstaiga privalo apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas šiais būdais: 1) atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai, lėšų. Jos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) ar kitos valstybės narės kredito įstaigoje, arba investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu elektroninių pinigų įstaiga yra nemoki. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė, į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas; 2) apdrausdama šias lėšas draudimo sutartimi arba gaudama joms garantiją, laidavimo raštą, išduotą Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) arba kitos valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, nepriklausančios tai pačiai kaip ir elektroninių pinigų įstaiga grupei, tokiai elektroninių pinigų įstaigai negalint įvykdyti savo įsipareigojimų išmokamai sumai, kuri turėtų būti atskirta, jei būtų taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas būdas. 2. Kai elektroninių pinigų įstaigos gautų iš elektroninių pinigų turėtojų lėšų dalis bus naudojama kaip elektroniniai pinigai arba lėšų dalis bus naudojama būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti, o likusi suma – kitoms paslaugoms teikti, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi ir tai lėšų daliai, kuri bus naudojama kaip elektroniniai pinigai, arba būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti gautai lėšų daliai. Kai ši dalis nėra pastovi arba jos dydis nėra žinomas iš anksto, elektroninių pinigų įstaiga gali šią dalį apskaičiuoti remdamasi pavyzdine dalimi, kuri, elektroninių pinigų įstaigos nuomone, bus naudojama kaip elektroniniai pinigai arba būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti, jei tokia pavyzdinė dalis gali būti pagrįstai nustatyta remiantis ankstesniais duomenimis, tenkinant priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus. 3. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, kurios į elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą patenka mokėjimo operaciją atlikus bet kuria mokėjimo priemone, turi būti apsaugotos nuo momento, kai jos įskaitomos į elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą ar kitaip pateikiamos elektroninių pinigų įstaigai laikantis Mokėjimų įstatyme nustatytų įvykdymo trukmės reikalavimų. Bet kuriuo atveju tokios lėšos po elektroninių pinigų leidimo turi būti apsaugotos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. 4. Elektroninių pinigų įstaiga prieš vieną mėnesį privalo informuoti priežiūros instituciją apie šiame straipsnyje nustatytų apsaugos reikalavimų, taikomų iš elektroninių pinigų turėtojų už išleistus elektroninius pinigus gautoms lėšoms, esminius pasikeitimus. SEPTINTASIS SKIRSNIS KITI ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGAI KELIAMI REIKALAVIMAI 23 straipsnis. Reikalavimai elektroninių pinigų įstaigai, kai jos elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymas perduodamas kitam asmeniui 1. Elektroninių pinigų įstaiga, ketinanti perduoti elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų, be kurių neįmanoma ir kurios padeda leisti elektroninius pinigus, vykdymą kitam asmeniui, apie tai prieš vieną mėnesį privalo informuoti priežiūros instituciją. 2. Svarbios elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijos negali būti perduotos kitam asmeniui, jei dėl jų perdavimo iš esmės pablogėtų elektroninių pinigų įstaigos vidaus kontrolės kokybė ir priežiūros institucijos galimybė stebėti, ar elektroninių pinigų įstaiga laikosi visų šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šiame įstatyme svarbios veiklos funkcijos – tai funkcijos, dėl kurių nevykdymo arba netinkamo vykdymo elektroninių pinigų įstaiga nebeatitiktų nustatytų licencijos išdavimo reikalavimų ar kitų šio įstatymo ir (ar) priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba būtų pakenkta elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikim …