LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA Į S A K Y M A S DĖL MIESTŲ, MIESTELIŲ IR KAIMŲ BENDROJO PLANAVIMO LAIKINŲJŲ TAISYKLIŲ IR RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANAVIMO LAIKINŲJŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 1996 m. lapkričio 22 d. Nr. 171 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. protokolu Nr. 59 „Dėl Teritorijų bendrųjų planų laikinųjų taisyklių“ patvirtinimo, įsakau: 1. Patvirtinti: 1.1. Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinąsias taisykles (B6-96) (pridedama). 1.2. Rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinąsias taisykles (B7-96) (pridedama). 2. Nustatyti, kad šiuo įsakymu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d. STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRĖ                              ALDONA BARANAUSKIENĖ ______________ PATVIRTINTA Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 171 Įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d. Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinosios taisyklės Privalomos nuostatos Privalomų nuostatų išaiškinimas Taikymo sritis 1. Šios taisyklės nustato miestų, miestelių ir kaimų bendrųjų planų (toliau – bendrasis planas) struktūrą, detalizuoja Teritorijų planavimo įstatymu nustatytą bendrųjų planų rengimo, derinimo, tvirtinimo, keitimo, papildymo tvarką. Taisyklės yra privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams ir teritorijų planavimo priežiūros institucijoms, taip pat bendrojo plano sprendinius derinančioms, išvadas teikiančioms ir dokumentą tvirtinančioms institucijoms. (1.) Miestų, miestelių ir kaimų sampratą nusako Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 60-1183); Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principai ir tvarka (Žin., 1996, Nr. 54-1277); Teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391); miestelių ir kaimų planuojamą teritoriją sudaro gyvenamoji kaimo vietovė arba jos dalis (miestelis ar kaimo gyvenvietė su besiribojančia asmeninio ūkio ar kita žeme). Bendroji dalis 2. Bendrasis planas turi būti rengiamas kaip privalomas dokumentas miestui, miesteliui arba kaimui plėtoti (2.) Miestelių ir kaimų, kurių teritorijos plotas yra mažesnis negu 200 ha, o gyventojų skaičius neviršija 3500, rekomenduojama rengti jų detaliuosius planus. 2.1. Planuojamos teritorijos plėtojimo prognozė rengiama ne trumpesniam kaip 20 metų laikotarpiui. 2.2. Bendrojo plano sprendiniai (raštu arba grafiškai išreikšti teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatai, nusakantys teritorijos, žemės sklypų arba jų grupių tvarkymo ir plėtojimo pobūdį, sąlygas bei tvarką) rengiami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. 2.3. Bendrasis planas neterminuotas ir galioja tol, kol parengiamas ir patvirtinamas naujas planas. (2.3.) Atskiri plano sprendiniai gali būti keičiami, papildomi arba panaikinami planą tvirtinusios institucijos sprendimu. 3. Patvirtintas bendrasis planas įgauna teisinę galią ir tampa pagrindu rengti, keisti ar papildyti atitinkamo arba žemesnio lygmens specialiojo arba detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, nustatyta tvarka paimti žemę visuomenės poreikiams, rezervuoti teritorijas savivaldybės bendrojo naudojimo objektams ir infrastruktūrai plėsti. 4. Rengiant bendrąjį planą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir šių taisyklių reikalavimais. 5. Miestų, miestų savivaldybių teritorijų dalių, miestelių ir kaimų specialiojo planavimo dokumentai (susisiekimo, energetikos, ryšių ir kitų infrastruktūros sistemų ir objektų išdėstymo, turizmo ir rekreacijos plėtojimo projektai bei schemos, vandentvarkos projektai, valstybinių parkų planavimo schemos, teritorinių kultūros vertybių ir paminklinių kultūros vertybių regeneravimo projektai) rengiami ir tvirtinami pagal specialiojo planavimo taisykles kaip savarankiški teritorijų planavimo dokumentai arba kaip bendrojo plano dalys (jo pakeitimai ar papildymai). (5.) Tais atvejais, kai miestai, miesteliai, savivaldybių teritorijų dalys, miesteliai ir kaimai turi galiojančius bendruosius planus, specialiojo planavimo dokumentai tvirtinami kaip jų sudėtinės dalys. Tuomet, kai miestai, miesteliai, savivaldybių teritorijų dalys, miesteliai ir kaimai neturi galiojančių bendrųjų planų, parengti specialiojo planavimo dokumentai tvirtinami kaip specialiojo planavimo dokumentai, nustatantys specialiąsias sąlygas bendriesiems ir detaliesiems planams rengti. 6. Miesteliams, miesto savivaldybių teritorijų dalims, kurios paskelbtos kultūros paminklais, taip pat kaimams, kurie paskelbti kultūros vertybėmis ir kultūros paminklais (turi etnokultūrinio draustinio statusą) rengiami regeneravimo projektai. (6.) Miesteliams, miesto teritorijų dalims, kurios paskelbtos urbanistikos paminklais, taip pat kaimams, kurie paskelbti kultūros vertybėmis (turi etnokultūrinio draustinio statusą), regeneravimo projektai gali būti rengiami kaip bendrieji planai, jeigu jų teritorija didesnė kaip 200 ha, o gyventojų skaičius – 3500. Tais atvejais, kai regeneravimo projektai rengiami kaip specialiojo planavimo dokumentai pagal specialiojo planavimo dokumentų rengimo taisykles, jie tvirtinami šių taisyklių 5 punkte ir jo išaiškinime (5.) nustatyta tvarka. Sklypų suplanavimo projektai aukščiau išvardytoms teritorijoms rengiami žemės reformos tikslams Kultūros vertybių apsaugos departamento nustatyta tvarka ir gali būti tvirtinami kaip galiojančio bendrojo plano dalys arba specialiojo planavimo dokumentai, nusakantys specialiąsias sąlygas šių teritorijų bendrajam, detaliajam ir specialiajam planavimui. Bendrojo planavimo tikslai 7. Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo tikslai yra šie: 1) nustatyti planuojamos teritorijos ekonominės, socialinės raidos bei investicijų kryptis, numatyti visuomeninės, verslo, pramonės ir kitos veiklos, būsto statybos galimą plėtojimąsi planuojamoje teritorijoje; (7.) Bendrojo planavimo tikslai priklauso nuo miesto, miestelio ir kaimo konkrečių poreikių ir sąlygų; be to, planavimo procese gali būti nagrinėjami ir kiti aktualūs klausimai. 2) parengti sprendinius sveikai aplinkai sukurti (priemones triukšmui, vibracijai, jonizuojančiai spinduliuotei, oro, paviršinio ir požeminio vandens, dirvožemio užterštumui mažinti, eismo saugumui didinti ir kt.); 3) nustatyti ir patikslinti planuojamos teritorijos naudojimo reglamentus, atsižvelgiant į gamtos ir kultūros vertybių, gamtinių išteklių apsaugos ir naudojimo reikalavimus, taip pat teritorijos ekonominio ir socialinio plėtojimo poreikius; 4) numatyti infrastruktūros(vandentiekio, nuotekų, ryšių, telekomunikacijų), susisiekimo (gatvių, geležinkelio, vandens ir oro transporto, biotransporto) ir energetikos (elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimo) sistemų plėtojimo prognozę ir parengti sprendinius; 5) pateikti pasiūlymus dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo, dėl visuomenės poreikiams paimamos ir rezervuojamos žemės plotų, parengti jų laikino naudojimo reglamentus; 6) numatyti bendro naudojimo želdynų, miškų ir kitų želdinių ir rekreacinės sistemos plėtojimo prognozę ir sprendinius; 7) nustatyti teritorijas, kurių detaliuosius planus būtina pakeisti, papildyti arba parengti naujus. (7) Detaliųjų planų, išskyrus miško valdos miškotvarkos projektus, rengimo ir derinimo tvarką nustato Detaliųjų planų taisyklės (D5-96). Miesto, miestelio ir kaimo teritorijos zonavimas pagal žemės naudojimo tikslinę paskirtį 8. Nustatoma planuojamos teritorijos žemės naudojimo tikslinė paskirtis ir ją atitinkančios galimos veiklos plėtojimo teritorijos. 8.1. Žemės ūkio paskirties žemę sudaro: 1) sodininkų bendrijų sodų žemė; (1) Sodininkų bendrijų sodų žemės paskirtis gali būti keičiama į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritoriją (namų valdos) teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis detaliojo planavimo dokumentais. 2) specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių ir medelynų ūkių žemė; 3) valstybinių žemės ūkio įmonių žemė; 4) gyventojų asmeninio ūkio ir kitų neprekinių ūkių žemė; 5) ūkininkų ūkių žemė, ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių (išskyrus valstybines) žemė; 6) laisvo valstybinės žemės fondo žemė. 8.2. Miškų ūkio paskirties žemę sudaro: 1) ekosistemų apsaugos miškai; 2) rekreaciniai miškai (miško parkai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai); 3) apsauginiai miškai; 4) ūkiniai miškai. (8.2.)Nustatant miško grupes ir naudojimo reglamentus, vadovaujamasi Miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872), Vyriausybės patvirtinta miškų suskirstymo į grupes tvarka (Žin., 1995, Nr. 23-535); kurortinių ir miestų miškų, miško parkų, rekreacinių miškų išskyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti normatyvai. 8.3. Konservacinės paskirties žemę sudaro: 1) valstybinių rezervatų teritorijos; 2) valstybinių parkų bei monitoringo teritorijų rezervatų ir rezervatinių apyrubių teritorijos; (8.3.) Teritorijų naudojimo režimą reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502) ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872). 3) gamtos, istorijos, archeologijos ir kultūros paminklų teritorijos, kurioms nustatytas rezervacinio naudojimo režimas; 4) saugomų kraštovaizdžio objektų teritorijos, kuriose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga; 5) neveikiančių kapinių teritorijos. 8.4. Kitos paskirties žemę sudaro: (8.4.) Šio punkto nuostatos yra privalomos tiek, kiek neprieštarauja Žemės įstatymo 43 straipsniui. Kai šios paskirties žemė yra saugomoje teritorijoje, jai nustatomos specialios naudojimo sąlygos vadovaujantis: 1) Saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502); 2) Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872); 3) Specialiosiomis miško ir žemės naudojimo sąlygomis (Žin., 1996, Nr. 2-43). Kai šios paskirties žemė pagal bendrąjį planą yra miesto, miestelio ar kaimo centras, tuomet jai gali būti nustatytos papildomos žemės naudojimo ir statybos sąlygos. 1) teritorija, skirta namų valdoms, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti (gyvenamoji teritorija); (1) Gyvenamojoje teritorijoje skiriamos: 1) daugiaaukščių statinių teritorija. Šios teritorijos žemė gali būti naudojama gyvenamiesiems namams, bendrabučiams, viešbučiams, smulkios gamybos, asmeninių ir buitinių daiktų taisymo ir kito neigiamo poveikio aplinkai neturinčios veiklos statiniams statyti ir patalpoms esančiuose bei projektuojamuose statiniuose įrengti. Gyvenamųjų namų pirmuosiuose aukštuose gali būti numatomos patalpos prekybos, visuomeninio maitinimo, teisėsaugos tarnybų, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų reikmėms (išskyrus gamybą). Gyvenamųjų patalpų naudojimą ūkinei komercinei veiklai reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449) ir kiti šiuo klausimu priimti teisės aktai; 2) mažaaukščių pastatų teritorija. Žemė šioje teritorijoje gali būti naudojama sodybinio ir kitų tipų gyvenamiesiems namams ir jų priklausiniams, smulkaus verslo pastatams statyti ir patalpoms esamuose bei projektuojamuose statiniuose įrengti. Miesteliuose ir kaimuose mažaaukščių pastatų teritorijose gali būti statomi ir įrengiami vasarnamiai. Planuojant šią teritoriją, reikia atsižvelgti į statybos normų Miestų ir gyvenviečių statybos (RSN 151-92) reikalavimus. 2) teritorija, skirta visuomeninės paskirties, taip pat valstybės pripažintos tradicinės bažnyčios bei kitų religinių organizacijų objektams statyti ir eksploatuoti (visuomeninės paskirties teritorija); (2) Valstybės valdžios ir savivaldos institucijoms ir įstaigoms, bažnyčioms, vienuolynams ir kitokiems religinių bendruomenių objektams, mokymo, mokslo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, kultūros (bibliotekos, muziejai ir kitos nekomercinės kultūros įstaigos) ir ritualinių paslaugų įstaigoms statyti ir patalpoms esamuose bei projektuojamuose statiniuose įrengti. 3) teritorija, skirta pramonės ir sandėliavimo objektams statyti ir eksploatuoti (pramonės teritorija); (3) Pramonės teritorijos skiriamos: 1) gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti; 2) statybinių medžiagų pramonės ir statybos įmonėms statyti, patalpoms įrengti ir eksploatuoti; 3) šilumos, naftos ir dujų ūkio įmonėms ir objektams statyti, patalpoms įrengti ir eksploatuoti; 4) prekybos urmu ir kitokiems sandėliams statyti, įrengti ir eksploatuoti; 5) sanitarinėms apsaugos zonoms įrengti ir eksploatuoti. Šių teritorijų naudojimą reglamentuoja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Žin., 1996, Nr. 2-43). Ekonominės veiklos rūšys klasifikuojamos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. 4) teritorija, skirta komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti (komercinė teritorija); (4) Komercinės teritorijos skiriamos: 1) finansinėms (komerciniams bankams, draudimo ir kitoms finansinėms įmonėms) įstaigoms statyti ir eksploatuoti; 2) turizmo informacijos, pramogų centrams, koncertų, parodų, teatrų ir kitiems kultūriniams komerciniams objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti; 3) prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti; 4) viešbučiams, restoranams, radijo ir televizijos studijoms įrengti, statyti ir eksploatuoti. 5) teritorijos, skirtos susisiekimo, ryšių ir kitoms komunikacijoms bei jų objektams statyti ir eksploatuoti (infrastruktūros teritorijos); (5) infrastruktūros teritorijos skiriamos: 1) gatvių tinklui įrengti ir eksploatuoti. Šių teritorijų planavimą reglamentuoja RSN – Miestų, miestelių ir kaimų užstatymo normų dalis „Susisiekimo sistema“; 2) geležinkeliams įrengti ir eksploatuoti; 3) susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams (degalinėms, depams, uostams, aerouostams, parkingams, garažų kompleksams ir kt.) įrengti, statyti ir eksploatuoti; 4) inžinerinės infrastruktūros (vandentiekio, nuotekų, dujotiekio, elektros tinklai) tinklams, objektams ir jų apsaugos zonoms įrengti ir eksploatuoti; 5) nuotekų valymo įrenginiams ir jų sanitarinės apsaugos zonoms įrengti ir eksploatuoti; 6) inžinerinės infrastruktūros aptarnavimo įmonėms statyti ir eksploatuoti. Sanitarinės apsaugos ir apsaugos zonų skyrimą bei naudojimą reglamentuoja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Žin., 1996, Nr. 2-43) ir infrastruktūros statybos normatyviniai dokumentai. 6) teritorijos, skirtos naudingosioms iškasenoms, durpynams ir požeminio gėlo ir mineralinio vandens ištekliams eksploatuoti (naudingųjų iškasenų teritorijos); (6)Naudingų iškasenų teritorijos skiriamos: 1) vandenvietėms ir gręžiniams, jų sanitarinės apsaugos zonoms įrengti ir eksploatuoti; 2) naudingųjų iškasenų karjerams įrengti, durpėms eksploatuoti. Sanitarinių apsaugos zonų skyrimą ir naudojimą reglamentuoja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Žin., 1996, Nr. 2-43) ir statybos normatyviniai dokumentai. 7) teritorijos, skirtos miestų, miestelių ir kaimų bendram (viešam) naudojimui bei kitiems savivaldybių poreikiams (bendro naudojimo teritorijos); (7) Bendro naudojimo teritorijos skiriamos: 1) bendro naudojimo želdynams (parkams, skverams, alėjoms, aikštėms) įrengti ir eksploatuoti; 2) botanikos ir zoologijos sodams įrengti ir eksploatuoti; 3) kapinėms įrengti ir eksploatuoti. 8) teritorijos, skirtos rekreacijai (visuomenės bendram naudojimui) ir rekreacijos objektams bei įrenginiams statyti ir eksploatuoti (rekreacinės teritorijos); (8) Rekreacinės teritorijos skiriamos: 1) moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems turistų apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams įrengti, statyti ir eksploatuoti; 2) pliažams, jachtų, valčių prieplaukoms, poilsio aptarnavimo objektams (žaidimų aikštelėms, sporto aikštynams ir kt.) įrengti, statyti ir eksploatuoti. 9) teritorijos, skirtos krašto apsaugos tikslams (krašto apsaugos teritorijos); 10) teritorijos, skirtos atliekų saugojimui, rūšiavimui ir utilizavimui (sąvartynai). Bendrojo planavimo darbų programa 9. Miestų, miestelių ir kaimų bendrieji planai rengiami remiantis savivaldybės tarybos sprendimu. Bendrojo planavimo darbus organizuoja miesto (rajono) savivaldybės valdyba arba meras (toliau – planavimo organizatorius) ir įpareigoja administracijos padalinį rengti bendrojo plano darbų programos projektą. (9.) Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą rengti bendrąjį planą, paveda savivaldybės valdybai (merui) parengti planavimo darbų programos projektą, numatant orientacinę darbų kainą, planavimo trukmę ir kitus parametrus, ir pateikti ją tarybai aprobuoti. Remiantis savivaldybės tarybos sprendimu, vietoj bendrojo plano gali būti rengiami miestelių ir kaimų detalieji planai, vadovaujantis Detaliųjų planų taisyklėmis (D5-96). 10. Rengiant bendrojo planavimo darbų programą, vadovaujamasi: 1) šių taisyklių 7 punkte pateiktais planavimo tikslais. Jie konkretizuojami atsižvelgiant į miesto, miestelio ir kaimo plėtojimo poreikius bei sąlygas; (10.) Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų bendrųjų planų rengimo trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip treji metai, kitų miestų, miestelių ir kaimų – dveji metai. 2) anksčiau patvirtintais planuojamo miesto, miestelio ar kaimo bendrojo plano (generalinio plano) sprendiniais (nuostatomis), specialiojo planavimo dokumentais, atliktais tyrimais ir kita medžiaga; (2)Kol nėra parengtas ir patvirtintas naujas planuojamos teritorijos bendrasis planas, galioja anksčiau patvirtintas bendrasis planas. Jo sprendiniai turi būti įvertinami rengiant bendrojo planavimo darbų programą. 3) rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais; 4) apskrities bendrojo plano sprendiniais. (3–4) Jeigu apskrities ir savivaldybių teritorijų bendrieji planai neparengti, tai sąlygas ir rekomendacijas teikia apskrities valdytojas per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos. Sąlygų išdavimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklės. Apskrities valdytojas gali teikti planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl planavimo darbų programos papildymo ir tam tikslui skirti lėšų iš valstybės biudžeto. 11. Planavimo organizatorius parengia teritorijų planavimo darbų programą ir teikia ją miesto (rajono) savivaldybės tarybai aprobuoti. (11.) Prieš teikiant darbų programą savivaldybės tarybai aprobuoti, programa skelbiama vietos spaudoje. Miesto (rajono) savivaldybės taryba išnagrinėja pateiktą planavimo darbų programos projektą ir ne vėliau kaip per mėnesį priima sprendimą dėl darbų programos aprobavimo, nustato dokumento svarstymo su visuomene ir pateikimo tvirtinti tvarką, darbų atlikimo trukmę ir orientacinę darbų kainą. Nustatant dokumento svarstymo su visuomene tvarką, vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintais Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatais (Žin., 1996, Nr. 90-2099 Konkursas bendrajam planui rengti ir sutarties sudarymas 12. Planavimo organizatorius, vadovaudamasis miesto (rajono) savivaldybės aprobuota bendrojo planavimo darbų programa, skelbia konkursą bendrojo plano rengėjui parinkti Viešo pirkimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000) ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka. 13. Nustačius konkurso laimėtoją, planavimo organizatorius paskiria projekto administratorių ir su fiziniu, ir juridiniu asmeniu, turinčiu teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus (toliau – plano rengėjas), sudaro sutartį bendrojo planavimo darbams atlikti. (13.) Projekto administratorius yra planavimo organizatoriaus atstovas, įgaliotas atstovauti projekto organizatorių bendrojo plano rengimo procese ir procedūrose, organizuoti, kontroliuoti, priimti atliktus darbus, tvarkyti finansinę projekto dokumentaciją. Projekto administratoriumi skiriamas savivaldybės administracijos pareigūnas. Sudarant sutartį, vadovaujamasi Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintomis projektavimo sutarčių surašymo rekomendacijomis (R1-91, R7-95). 14. Bendrojo planavimo darbai finansuojami iš savivaldybės biudžeto lėšų. (14.) Skaičiuojant planavimo darbų kainas, vadovaujamasi Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodika (Žin., 1996, Nr. 49-1192). 15. Planavimo organizatorius plano rengėjui turi pateikti: 1) darbų programą; (15.) Pagal susitarimą gali būti pateikta naudojimuisi ir kita medžiaga. 2) žemės kadastro žemėlapį su pažymėtomis privačių ar išnuomotų (suteiktų naudotis) daugiau kaip trejiems metams valstybinių žemėnaudų ribomis; (2) Žemės kadastro žemėlapis rengiamas ir teikiamas valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos nustatyta tvarka. 3) išrašą iš teritorijų planavimo dokumentų registro apie galiojančius teritorijų planavimo dokumentus; (3) Išrašas teikiamas tuomet, kai registro nuostatų nustatyta tvarka dokumentai yra suregistruoti. 4) atliktų mokslinių-tiriamųjų darbą sąrašą ir tyrimų medžiagą, jeigu ją turi savivaldybė; 5) geologinių tyrimų duomenis; (4–5) Jeigu planavimo organizatorius neturi nurodytos medžiagos, tai planuojamos teritorijos geologinius, mokslinio tyrimo darbus gali užsakyti parengti pagal atskirą sutartį, bendrojo planavimo darbų programą. 6) sąlygas teritorijų planavimui. (6) Sąlygų išdavimą reglamentuoja Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklės. Bendrojo planavimo etapai 16. Bendrojo planavimo procesas susideda iš šių etapų: 16.1. pirmas etapas: 1) tyrimai ir analizė (tikrosios būklės įvertinimas); 2) prognozė; (2)Prognozė – duomenimis paremtas reiškinio eigos ar baigties numatymas. 3) preliminarių sprendinių parengimas; 4) preliminarių sprendinių aprobavimas. 16.2. antras etapas: 1) bendrojo plano sprendinių parengimas; 2) bendrojo plano sprendinių tvirtinimas. 16.3. trečias etapas – operatyvusis planavimas. (16.3.) Operatyvusis planavimas gali būti pradėtas turint galiojantį bendrąjį planą arba parengus ir aprobavus planuojamos teritorijos tikrosios būklės planą. Operatyvųjį planavimą reglamentuoja operatyviojo planavimo taisyklės. Bendrojo plano preliminarūs sprendiniai 17. Plano rengėjas išanalizuoja informacinės bazės ir tyrimų duomenis, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kitą medžiagą, parengia planuojamos teritorijos raidos prognozę, galimas tų pačių tikslų siekimo alternatyvas ir paruošia bendrojo plano preliminarių sprendinių projektą, kurį sudaro brėžiniai ir tekstas. (17.) Rengiant bendrojo plano preliminarius sprendinius, reikia: 1) turėti informaciją apie gretimų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius planuojamos teritorijos atžvilgiu; 2) turėti aplinkos monitoringo duomenis apie fizinės, cheminės ir kitokios taršos šaltinius ir jų įtaką aplinkai; 3) sukaupti duomenis (iš duomenų bankų, žemės, nekilnojamojo turto ir kitų kadastrų, gyventojų, įmonių ir kitų registrų, valstybinės statistikos, valstybinių institucijų bei fizinių ir juridinių asmenų) apie planuojamoje teritorijoje vykstančius procesus, gamtos išteklius, aplinkos būklės rodiklius – užterštumą, vandens kokybę ir kt., gyventojus, jų ekonominį aktyvumą, valstybės, užsienio šalių ir privataus kapitalo investicijas, gamtos ir kultūros vertybes, saugomas teritorijas, sveikatos ir socialinę apsaugą, mokslą, kultūrą, švietimą, poilsį, turizmą, būsto programą, pramonę, verslus, statybą, transportą, inžinerinę infrastruktūrą, energetiką, ryšius, vandentvarką, atliekų surinkimą ir šalinimą, civilinę ir krašto saugą ir kt.; 4) įvertinti miesto, miestelio ar kaimo galiojančio bendrojo plano sprendinius ir nustatyti, kurie iš jų yra priimtini ir gali būti įgyvendinami; 5) įvertinti galiojančių detaliųjų planų sprendinius. Analizei naudojami paskutiniųjų 5 metų statistiniai ir kiti duomenys. 18. Brėžiniai: 1) tikrosios būklės (žemės naudojimo ir taikomosios analizės) brėžinys M 1:10000 ar M 1:5000; 2) planuojamos teritorijos žemės naudojimo ir veiklos plėtojimo brėžinys (pagrindinis brėžinys) M 1:10000 ar M 1:5000; 3) susisiekimo ir infrastruktūros brėžiniai M 1:10000 ar M 1:5000. (18.) Brėžinių mastelis priklauso nuo planuojamos teritorijos gyventojų skaičiaus ir ploto. Brėžiniai rengiami georeferencinės duomenų bazės, o jai nesant, naujausių atitinkamo mastelio topografinių žemėlapių pagrindu. Pagal planavimo darbų programą ir sutartį gali būti rengiami ir kiti bendrojo plano brėžiniai bei schemos. Kaimų bendrųjų planų brėžiniai gali būti rengiami M 1:2000 masteliu. Gretimų teritorijų schema rengiama tuomet, kai remiantis teritorijų planavimo normų ir taisyklių reikalavimais, nėra galimybių planuojamos teritorijos administracinėse ribose rezervuoti žemės sklypus kapinių, vandenviečių, nuotekų valymo įrenginių, transporto, energetikos ir infrastruktūros elementų, atliekų saugojimo, rūšiavimo, utilizavimo ir kitų objektų įrangai bei statybai. Schemos mastelis parenkamas susitarus planavimo organizatoriui ir plano rengėjui. 19. Remiantis šių taisyklių 8 punkte išvardytomis nuostatomis, tikrosios būklės (žemės naudojimo ir taikomosios analizės) brėžinyje pažymima tikroji žemės naudojimo būklė. (19.) Bendrojo plano brėžiniuose teritorijos pagal bendrojo plano standartą išskiriamos atitinkama spalva ir pažymimos indeksu. 20. Remiantis šių taisyklių 8 punkte išvardytomis nuostatomis, planuojamos teritorijos žemės naudojimo ir veiklos plėtojimo pagrindiniame brėžinyje pažymimas esamas ir planuojamas teritorijos naudojimas, taip pat veiklos joje plėtojimas (žemės ūkio, miško žemė, konservacinės ir kitos paskirties žemė bei jos naudojimo prioritetai), rezervuojamos ir paimamos visuomenės poreikiams teritorijos. (20.) Be to, jame pažymimos: 1) esamos ir planuojamos miesto, miestelio ir kaimo teritorijos ribos. Miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ribų nustatymo principus ir tvarką reglamentuoja Gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principai ir tvarka (Žin., 1996, Nr. 54-1277); 2) esamos ir numatomos steigti saugomos teritorijos (valstybiniai parkai, draustiniai, gamtos paminklai), taip pat miestų senamiesčių ir kaimų, paskelbtų ir numatomų skelbti kultūros vertybėmis ir kultūros paminklais, teritorijos. Sutartiniais ženklais turi būti pažymėtos teritorijos, kuriose vienaip ar kitaip reglamentuojama veikla. Reglamentai surašomi aiškinamajame rašte. 21. Remiantis šių taisyklių 8.4 punkto 5 dalies nuostatomis, susisiekimo ir infrastruktūros brėžinyje pažymimos esamos, planuojamos ir rezervuojamos bei paimamos teritorijos gatvių tinklui ir inžinerinėms komunikacijoms plėtoti. 22. Tekstinę dalį sudaro: 22.1. Aiškinamasis raštas: (22.1.) Aiškinamajame rašte turi būti aptarta: tyrimai, teritorijos raidos analizė (gamtos ištekliai, žemės naudojimo parametrai, demografiniai duomenys, užimtumas, pagrindiniai darbo jėgos rodikliai: darbo jėga, nedarbas, darbo vietos ir kt.; sveikatos ir socialinė apsauga: sergamumas, sveikatos įstaigos, globos namai ir kt.; būsto politika, ūkio veiklos raida: pramonė ir verslo plėtojimas, prekyba, aptarnavimas ir kt.; laisvos ekonominės zonos, šalies ir užsienio investicijos, krašto ir civilinė sauga, visuomeninių institucijų ir įstaigų, švietimo, mokslo ir kultūros objektai, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir naudojimo režimas (reglamentai), poilsis ir turizmas, bendro naudojimo želdynai, paviršinio vandens telkiniai ir rekreacija; susisiekimo sistema ir infrastruktūra: gatvių tinklas, keleivių ir krovinių pervežimas, aerouostai, depai, uostai, geležinkelis, vandentiekio, dujotiekio, elektros ir šilumos tinklai, vandenvietės ir gręžiniai; infrastruktūros aptarnavimo įmonės, naudingų iškasenų telkiniai ir eksploatavimas, nuotekų surinkimas, nuvedimas ir valymas, atliekų saugojimas, rūšiavimas ir utilizavimas ir kt). Duomenys gali būti pateikiami lentelėse diagramų ir grafikų pavidalu. 1) tyrimai ir analizė (tikrosios būklės įvertinimas) 2) veiklos plėtojimo kryptys ir sprendinių pagrindimas; 3) preliminarūs sprendiniai ir jų variantai, teritorijų naudojimo reglamentai; 4) sprendinių socialinių, ekonominių pasekmių ir poveikio aplinkai vertinimas (konceptualus). (4) Pirminio poveikio aplinkai vertinimą apibrėžia Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965), Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta sprendinių pasekmių vertinimo tvarka. 22.2. Priedai (darbų programa ir kita medžiaga). Bendrojo plano preliminarių sprendinių derinimo ir svarstymo tvarka 23. Plano rengėjas preliminarius sprendinius teikia: 23.1. svarstyti visuomenei; (23.1.) Bendrojo plano preliminarių sprendinių svarstymo su visuomene (konsultavimosi) procedūros nurodytos Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatuose. 23.2. derinti miesto (rajono) savivaldybei – planavimo organizatoriui; 23.3. išvadoms pareikšti: 1) apskrities valdytojui; 2) rajonų savivaldybėms, kurių galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius siūlo keisti arba liečia teritoriją rengiamo dokumento sprendiniai; 3) regioninėms aplinkos ir kultūros vertybių apsaugos institucijoms ir visuomenės sveikatos centrams, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Palangos, Birštono, Druskininkų ir Neringos (Kuršių nerijos nacionalinio parko) bendrojo plano preliminarius sprendinius; 4) dėl šio punkto trečiame papunktyje nurodytų miestų bendrųjų planų preliminarių sprendinių – Aplinkos apsaugos ministerijai, Kultūros ministerijai (Kultūros vertybių apsaugos departamentas), Sveikatos apsaugos ministerijai ir Statybos ir urbanistikos ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos; 5) kitoms sprendinių poveikio aplinkai pasekmes vertinančioms institucijoms pagal Vyriausybės patvirtintą sprendinių pasekmių vertinimo tvarką. (23.2.–23.3.) Derinimo ir išvadų pateikimo procedūros trukmė turi būti ne ilgesnė kaip du mėnesiai. Derinimo ir išvadų pateikimo procedūra vienoje institucijoje turi būti baigta per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai buvo pateikta bendrojo plano preliminarių sprendinių medžiaga su lydraščiu. Derinančios ir išvadas teikiančios institucijos pagal savo kompetenciją turi įvertinti, ar bendrojo plano preliminariniai sprendiniai atitinka: 1) apskrities ir savivaldybės teritorijų planų sprendinius; 2) specialiojo planavimo dokumentų ir detaliųjų planų sprendinius; 3) teritorijų planavimo normatyvinių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus; 4) gamtos ir kultūros vertybių apsaugos bei higienos reikalavimus; 5) aprobuotos bendrojo plano programos reikalavimus. 24. Kai šių taisyklių 23.2 ir 23.3 punktuose nurodytos institucijos pateikia išvadas ir svarstymo su visuomene procedūra yra užbaigta, tuomet apskrities valdytojas arba jo įgaliota apskrities administracijos tarnyba kartu su planavimo organizatoriumi ir plano rengėju organizuoja pasitarimą ir, dalyvaujant derinančių bei išvadas pateikusių institucijų specialistams, įvertina pateiktas išvadas ir visuomenės pasiūlymus, surašo suderinimo protokolą. Jame gali būti pateiktos motyvuotos pastabos ir pasiūlymai, įsipareigojimai ir susitarimai tarp plano rengėjų ir išvadas pateikusių institucijų dėl bendrojo plano preliminarių sprendinių patikslinimo, papildymo ar pakeitimo. (24.)Aplinkos apsaugos ministerija šiame etape sprendimo dėl poveikio mažinančių priemonių pakankamumo nepriima, tačiau pateikia planavimo organizatoriui savo išvadas bei pasiūlymus. 25. Ginčus, kilusius dėl išvadų protokolo, nagrinėja apskrities valdytojas, o dėl 23.3 punkto 3 dalyje nurodytų miestų – Statybos ir urbanistikos ministerija Teritorijų priežiūros nuostatų nustatyta tvarka. 26. Plano rengėjas, vadovaudamasis suderinimo protokolu, koreguoja bendrojo plano preliminarius sprendinius ir pateikia juos planavimo organizatoriui. 27. Planavimo organizatorius bendrojo plano preliminarius sprendinius teikia miesto (rajono) savivaldybės tarybai aprobuoti, jeigu taip yra nurodyta savivaldybės tarybos sprendime dėl bendrojo plano rengimo. (27.) Aprobavimo procedūra turi netrukti ilgiau kaip vieną mėnesį. Miesto (rajono) savivaldybės taryba gali atmesti bendrojo plano preliminarinius sprendinius, jeigu neatsižvelgta į suderinimo protokole pateiktas išvadas ir pasiūlymus arba pažeista svarstymo su visuomene procedūra. 28. Planavimo organizatorius apie miesto (rajono) savivaldybės tarybos sprendimą praneša derinančioms bei išvadas pateikusioms institucijoms ir visuomenei (apie tai paskelbiama vietos spaudoje). Bendrojo plano sprendiniai (bendrasis planas) 29. Rengiant bendrąjį planą, vadovaujamasi miesto (rajono) tarybos aprobuotais bendrojo plano preliminariais sprendiniais. 30. Bendrojo plano projektą sudaro brėžiniai ir tekstas. (30.) Bendrojo plano sprendiniai rengiami 10 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į aprobuotas preliminarių sprendinių prognozes 20 metų. 30.1. Brėžiniai: (30.1.) Atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir planuojamos teritorijos plotą, brėžinio mastelis turi būti M 1:10000 ar M 1:5000 (kaimams gali būti M 1:2000). 1) planuojamos teritorijos plėtojimo ir žemės naudojimo ir veiklos plėtojimo brėžinys (pagrindinis brėžinys). (1) Remiantis šių taisyklių 8 punkte įvardytomis nuostatomis, brėžinyje pažymimas tikrasis ir planuojamas teritorijos naudojimas (prognozės ir sprendiniai), visuomenės poreikiams paimami ir rezervuojami žemės sklypai (sprendiniai), esamų ir numatomų steigti saugomų teritorijų (valstybinių parkų, draustinių, gamtos paminklų), taip pat miestų senamiesčių ir kaimų, paskelbtų ir numatomų skelbti kultūros vertybėmis ir kultūros paminklais teritorijų ribos. Kai yra sudėtinga pažymėti sprendinius planuojamos teritorijos žemės naudojimo ir veiklos plėtojimo brėžinyje, gali būti rengiami ir kiti brėžiniai bei schemos (pvz., susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros, gretimų teritorijų, paminklotvarkos ir pan.). Papildomų brėžinių skaičių, mastelį, turinį ir apimtis nustato planavimo organizatorius kartu su rengėju įvertinę preliminarius sprendinius. 30.2. Tekstinę dalį sudaro: 1) aiškinamasis raštas, kuriame atskira dalimi suformuluojamos planuojamos teritorijos raidos kryptys ir sprendiniai; (1) Tai yra preliminarių sprendinių aiškinamasis raštas, pakoreguotas pagal suderinimo protokolą ir visuomenės pasiūlymus. Rašant aiškinamąjį raštą, vadovaujamasi šių taisyklių (22.1) punkto ir Miesto, miestelio ir kaimo bendrojo plano aiškinamojo rašto etalono nuostatomis. 2) vadovaujantis šių taisyklių 8 punkte nurodytomis nuostatomis, pateikiamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir teritorijų naudojimo reglamentas; 3) sprendinių įgyvendinimo etapais programa; 4) įvertinamos sprendinių socialinės ir ekonominės pasekmės, poveikis aplinkai; (4) Poveikio aplinkai vertinimą reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965) ir kiti teisės aktai bei teritorijų planavimo normatyviniai dokumentai. 5) aiškinamojo rašto priedai. (5) Planavimo darbų programa, sutartis, preliminarių sprendinių derinimo, svarstymo su visuomene ir aprobavimo procedūros dokumentai. 31. Tvirtinti teikiama: 1) planuojamos teritorijos plėtojimo ir žemės naudojimo pagrindinis brėžinys; (1) Kiti brėžiniai, parengti pagal 30.1 punkto (1) išaiškinime išdėstytas nuostatas, taip pat teikiami tvirtinti; 2) bendrojo plano sprendiniai (aiškinamojo rašto dalis, kurioje suformuluoti planuojamos teritorijos raidos kryptys ir sprendiniai); 3) teritorijų naudojimo reglamentai; 4) sprendinių įgyvendinimo programa. (4) Gali būti parengtas savarankiškas dokumentas. Bendrojo plano sprendinių derinimas 32. Bendrojo plano sprendinių derinimo ir tvirtinimo bendrąją tvarką nustato Teritorijų planavimo įstatymas. 32.1. Prieš teikiant tvirtinti, bendrojo plano sprendiniai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais ir registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentais ir gauti raštišką pritarimą šių taisyklių (32.1) išaiškinime nustatyta tvarka. Bendrojo plano sprendinių derinimo procedūrą atlieka rengiamo dokumento planavimo organizatorius kartu su jo plano rengėju, atstovaujantys vienai šaliai, ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriaus įgaliotas atstovas, atstovaujantis kitai šaliai. (32.1.) Miesto, miestelio ir kaimų bendrųjų planų sprendiniai derinami su šiais galiojančiais ir registre įregistruotais bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentų sprendiniais: 1) savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Sprendinių derinimo procedūroje derintojo funkcijas atlieka savivaldybės vyriausiasis architektas; 2) gretimos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, kai planuojama teritorija liečia gretimos savivaldybės interesus. Sprendinių derinimo procedūroje derintojo funkcijas atlieka savivaldybės vyriausiasis architektas; 3) planuojamos teritorijos detalių planų sprendiniais. Sprendinių derinimo procedūroje derintojo funkcijas, įgaliojus planavimo organizatoriui (savivaldybės valdybai ar merui), atlieka savivaldybės vyriausiasis architektas; 4) žemėtvarkos projektų ir schemų sprendiniais. Sprendinių derinimo procedūroje derintojo funkcijas vykdo apskrities valdytojas arba jo įgaliotas asmuo – apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius arba tarnyba; 5) nacionalinių ir regioninių parkų planavimo schemų sprendiniais. Sprendinių derinimo procedūroje derintojo funkcijas atlieka planavimo organizatorius arba organizatoriai (jeigu jie buvo keli) – Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, rajono savivaldybė arba šių institucijų įgaliotos tarnybos; 6) valstybinių rezervatų ir gamtos draustinių planų, saugomų kraštovaizdžio objektų ir gamtos paminklų apsaugos projektų sprendiniais. Sprendinių derinimo procedūroje derintojo funkciją atlieka planavimo organizatorius – Aplinkos apsaugos ministerija arba jos įgaliota institucija (tarnyba); 7) nekilnojamųjų kultūros paminklų apsaugos projektų (tarp jų regeneracijos projektų, sklypų ribų suplanavimo projektų) sprendiniais. Sprendinių derinimo procedūroje derintojo funkciją atlieka planavimo organizatorius – Kultūros vertybių apsaugos departamentas arba jo įgaliota institucija; 8) kitų teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų dokumentų sprendiniais (susisiekimo schemos, miškotvarkos projektai, planai ir kt.). Sprendinių derinimo procedūroje derintojo funkciją atlieka šių dokumentų planavimo organizatorius arba jo įgaliotas atstovas. 33. Jeigu nėra registruotų teritorijų planavimo dokumentų, tai į institucijas raštiško pritarimo reikia kreiptis tik tuomet, kai nevykdomi šių taisyklių 24 punkte nurodyto preliminarių sprendinių suderinimo protokolo reikalavimai. 34. Derinimo procedūra vienoje institucijoje turi būti baigta per 20 darbo dienų nuo dienos, kai buvo pateiktas prašymas. Procedūra laikoma baigta, kai šių taisyklių (32.1) išaiškinime nurodytos institucijos ar asmenys pasirašo suderinimo aktą. (34.) Be to, bendrojo plano sprendinius derinančios institucijos atsakingi asmenys pagrindiniame brėžinyje ir pagrindinių teiginių tituliniame lape įrašo žodį „Suderinta“, nurodo savo pavardę, vardą, pareigas, derinimo datą ir pasirašo. Jeigu derinančioji institucija bendrojo plano sprendinių nederina, tai ji turi pateikti motyvuotą atsakymą raštu, kuriame nurodo, kokiems atstovaujamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams arba normatyviniams dokumentams prieštarauja pateiktas bendrojo plano projektas. Jeigu derinančioji institucija atsisako pateikti raštu išvadas, kodėl nesuderinta, tai planavimo organizatorius apskundžia ją teritorijų planavimo priežiūros institucijai. 35. Ginčus, kylančius derinimo procedūros metu, nagrinėja teritorijų planavimo priežiūros institucijos, vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintais Teritorijų planavimo priežiūros nuostatais. 36. Jeigu derinančioji šalis atsisako dalyvauti arba nedalyvauja teritorijų planavimo sprendinių derinimo procedūroje, tai surašomas aktas šių taisyklių šio punkto išaiškinime nurodyta tvarka. (36.) Planavimo priežiūros institucija kreipiasi raštu į derinančiąją instituciją ir pareikalauja paaiškinti, kodėl nepateikiamos išvados dėl bendrojo plano sprendinių derinimo. Jeigu negaunama atsakymo per 10 darbo dienų, tai plano organizatoriaus, plano rengėjo ir teritorijų planavimo priežiūros institucijos specialistai surašo vienašalį sprendinių suderinimo aktą ir jį pasirašo. Aktą tvirtina teritorijų planavimo priežiūros institucijos vadovas. 37. Prieš teikiant tvirtinti, bendrojo plano sprendiniai turi būti apsvarstyti su visuomene ir atliktas poveikio aplinkai vertinimas (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir kt. teisiniais aktais nustatyta tvarka (Žin., 1996, Nr. 82-1965). (37.) Bendrojo plano sprendinių svarstymo su visuomene privalomos procedūros nurodytos Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatuose (Žin.,1996, Nr. 90-1079). Aplinkos apsaugos ministerija per mėnesį išnagrinėja poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir kitų nagrinėjusių institucijų išvadas bei pasiūlymus, priima sprendimą, ar numatytos neigiamą poveikį mažinančios priemonės yra pakankamos, kad būtų užtikrinta normatyvų nustatyta aplinkos kokybė. Sprendimas planavimo organizatoriui pateikiamas raštu. Bendrojo planavimo valstybinė priežiūra 38. Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo valstybinę priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 30-32 straipsniuose nustatyta tvarka. (38.) Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros tvarką nustato Teritorijų planavimo priežiūros nuostatai. 39. Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo valstybinę priežiūrą vykdo apskrities valdytojas. 40. Pasibaigus derinimo ir svarstymo su visuomene procedūrai, planavimo organizatorius teikia miesto, miestelio ir kaimo bendrojo plano sprendinius apskrities valdytojui, kuris patikrina: 1) ar atliktos sprendinių rengimo, derinimo, viešo svarstymo, pasekmių vertinimo procedūros atitinka šių taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką; 2) ar sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus; 3) ar sprendiniai atitinka suderinimo protokolo (24 punktas) išvadas ir pasiūlymus. (40.) Planavimo organizatorius turi pateikti: 1) planuojamos teritorijos plėtojimo ir žemės naudojimo brėžinį ir kitus teikiamus tvirtinti brėžinius; 2) pagrindinius teiginius (aiškinamojo rašto dalį, kurioje suformuluotos planuojamos teritorijos raidos prognozės ir sprendiniai); 3) sprendinių derinimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir svarstymo su visuomene procedūros dokumentus. 41. Teritorijų planavimo priežiūros institucija bendrojo plano sprendinių patikrinimo aktą ir išvadą dėl sprendinių tvirtinimo tikslingumo turi pateikti planavimo organizatoriui per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai buvo pateiktas dokumentas. (41.) Patikrinimo aktą tvirtina apskrities valdytojas. Jeigu pažeista bendrojo plano rengimo, derinimo, svarstymo su visuomene procedūra arba teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimai arba neatsižvelgta į preliminarių sprendinių suderinimo protokolo išvadas ir pasiūlymus, tai pateikta medžiaga grąžinama planavimo organizatoriui, nustatomas pažeidimams pašalinti terminas ir tvarka. 42. Apskrities valdytojo administracijos teritorijų planavimo priežiūros padalinys nagrinėja skundus ir ginčus, kylančius bendrojo planavimo procese, Teritorijų planavimo priežiūros nuostatų nustatyta tvarka. Bendrojo plano sprendinių tvirtinimas 43. Planavimo organizatorius, gavęs apskrities valdytojo teigiamą išvadą dėl bendrojo plano sprendinių tvirtinimo tikslingumo ir pasibaigus sprendinių apskundimo 1 mėnesio terminui, teikia bendrojo plano sprendinius savivaldybės tarybai tvirtinti. Taryba per du mėnesius nuo pateikimo dienos patvirtina bendrojo plano sprendinius visus arba dalį jų ir viešai paskelbia bendrojo plano galiojimo pradžią arba jo nepatvirtina, bet priima sprendimą dėl kai kurių sprendinių įsigaliojimo ir darbų tęstinumo tvarkos. (43.) Jeigu savivaldybės taryba atsisako tvirtinti bendrojo plano sprendinius, tai ji pati pateikia planavimo organizatoriui motyvuotas išvadas. Planavimo organizatorius ir plano rengėjas įvertina savivaldybės tarybos motyvus ir tikslina sprendinius. Jeigu sprendiniai yra keičiami, jie pakartotinai derinami su suinteresuotais galiojančių teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriais, taip pat atliekamos ir kitos procedūros (pasekmių vertinimas, svarstymas su visuomene, teritorijų planavimo priežiūra). Bendrojo plano sprendiniai teikiami savivaldybės tarybai pakartotinai tvirtinti ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo savivaldybės tarybos neigiamo sprendimo datos. 44. Patvirtinus miesto, miestelio ir kaimo bendrojo plano sprendinius, netenka galios anksčiau galiojęs planas, nustatantis teritorijos naudojimo prioritetus, taip pat detaliųjų planų ir specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai, prieštaraujantys bendrojo plano sprendiniams. (44.) Tarybos sprendime dėl bendrojo plano patvirtinimo nurodoma jo įsigaliojimo terminas, sąlygos, etapai ir kiti su bendrojo plano įgyvendinimu susiję klausimai. 45. Patvirtinus sprendinius, bendrojo plano pagrindinį brėžinį ir pagrindinių teiginių titulinį lapą pasirašo savivaldybės meras. Pasirašytasis dokumentas kartu su priedais (preliminariniais sprendiniais, tyrimų, analizės, prognozės medžiaga ir derinimo, priežiūros ir tvirtinimo dokumentais) yra originalas ir saugomas savivaldybėje Archyvų įstatyme nustatyta tvarka. (45.) Patvirtinto bendrojo plano (sprendinių) grafinė dalis ir tekstas arba jų santrauka gali būti dauginama spaudos būdu ir laisvai platinama. Bendrojo plano registravimas 46. Patvirtintas miesto, miestelio ir kaimo bendrasis planas pateikiamas registruoti savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo patvirtinimo. 47. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti teritorijų planavimo registro nuostatai (Žin., 1996, Nr. 60-1417). 48. Savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas yra savivaldybės vyriausiasis architektas, kuris apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 dienų praneša žemės kadastro tvarkytojui. (48.) Informaciją apie bendrojo plano sprendinius, konsultacijas ir su tuo susijusias paslaugas teikia savivaldybės vyriausiasis architektas. Bendrojo plano papildymas ir keitimas 49. Miestų, miestelių ir kaimų bendrųjų planų sprendinių keitimo ir papildymo pagrindai yra: 1) operatyvusis planavimas; (1) Pakeitimus ir papildymus inicijuoja savivaldybės valdyba. 2) detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai; (2) Pakeitimus ir papildymus inicijuoja savivaldybės valdyba arba fizinis, juridinis asmuo. 3) savivaldybės ar apskrities lygmens bendrojo arba specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai. (3) Pakeitimus ir papildymus inicijuoja savivaldybės valdyba, apskrities valdytojas arba valstybės institucijos. 50. Galiojančio miesto, miestelio ir kaimo bendrojo plano sprendinius gali keisti ir papildyti savivaldybės taryba pagal operatyviojo planavimo dokumentų, bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų, detaliojo planavimo dokumentų sprendinius. (50.) Jeigu sprendinių derinimo procedūros metu pritarta galiojančio bendrojo plano pakeitimams ar papildymams, tai: 1) patvirtinus savivaldybės ar apskrities lygmens bendrojo, specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentą, teritorijų planavimo dokumentų registre registruojami kartu ir galiojančio miesto, miestelio ar kaimo bendrojo plano sprendinių pakeitimai ir papildymai; 2) operatyviojo ir specialiojo planavimo dokumentai tvirtinami kaip bendrojo plano pakeitimas ar papildymas. 51. Galiojančio miesto, miestelio ir kaimo bendrojo plano sprendinius gali papildyti arba patikslinti savivaldybės valdyba (meras) pagal operatyviojo planavimo dokumentų sprendinius. 52. Savivaldybės taryba gali laikinai sustabdyti bendrojo plano sprendinių galiojimą, kol bus parengti sprendinių pakeitimai ar bendrojo plano papildymai. (52.) Esant reikalui, remiantis suformuluotais uždaviniais, rengiami bendrojo plano sprendinių pakeitimai ir papildymai operatyviojo planavimo, specialiojo planavimo arba detaliojo planavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Pakeitimai ir papildymai turi būti viešai apsvarstyti ir patvirtinti minėtų taisyklių nustatyta tvarka. ______________ PATVIRTINTA Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 171 Įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d. Rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinosios taisyklės Privalomos nuostatos Privalomų nuostatų išaiškinimas Taikymo sritis 1. Šios taisyklės nustato rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano struktūrą, detalizuoja Teritorijų planavimo įstatymu nustatytą bendrojo plano rengimo, derinimo, tvirtinimo, keitimo ir papildymo tvarką. Taisyklės yra privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams ir teritorijų priežiūros institucijoms, bendrojo plano sprendinius derinančioms, išvadas teikiančioms ir dokumentą tvirtinančioms institucijoms. (1.) Savivaldybės teritorija – tai Lietuvos Respublikos administracinio vieneto teritorija, sudaryta iš miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių, valdoma jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos, kurios ribas nustato Seimas Vyriausybės teikimu. Savivaldybės ribos nustatomos ir keičiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 60-1183) ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principais ir tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651(Žin., 1996, Nr. 54-1277). Bendroji dalis 2. Bendrasis planas turi būti rengiamas kaip privalomas dokumentas rajono savivaldybės teritorijai plėtoti (2.) Rajono savivaldybės bendrasis planas – tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame užfiksuotos apibendrintos scheminės žinios apie teritorijos, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką. 2.1. Planuojamos teritorijos plėtojimo prognozė rengiama ne trumpesniam kaip 20 metų laikotarpiui; 2.2. Bendrojo plano sprendiniai (raštu arba grafiškai išreikšti teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatai, nusakantys teritorijos, žemės sklypų arba jų grupių tvarkymo ir plėtojimo pobūdį, sąlygas bei tvarką) rengiami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui; 2.3. Bendrasis planas neterminuotas ir galioja tol, kol parengiamas patvirtinamas naujas planas. (2.3.) Atskiri plano sprendiniai gali būti keičiami, papildomi arba panaikinami planą tvirtinusios institucijos sprendimu. 3. Patvirtintas bendrasis planas įgauna teisinę galią ir tampa pagrindu rengti, keisti ar papildyti atitinkamo arba žemesnio lygmens specialiojo arba detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, nustatyta tvarka paimti žemę visuomenės poreikiams, rezervuoti teritorijas savivaldybės bendrojo naudojimo objektams ir infrastruktūrai plėsti. 4. Rengiant bendrąjį planą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir šių taisyklių reikalavimais. 5. Rajono savivaldybės teritorijos specialiojo planavimo dokumentai (susisiekimo, energetikos, ryšių ir kitų infrastruktūros sistemų ir objektų išdėstymo, turizmo ir rekreacijos plėtojimo projektai bei schemos, vandentvarkos projektai, regioninių parkų planavimo schemos, teritorinių kultūros vertybių ir paminklinių kultūros vertybių regeneravimo projektai) rengiami ir tvirtinami pagal specialiojo planavimo taisykles kaip savarankiški teritorijų planavimo dokumentai arba kaip bendrojo plano dalys (jo pakeitimai ar papildymai). (5.) Tais atvejais, kai rajono savivaldybės teritorija turi galiojantį bendrąjį planą, savivaldybės lygmens specialiojo planavimo dokumentai tvirtinami kaip jo sudėtinės dalys. Tuomet, kai rajono savivaldybės teritorija neturi galiojančio bendrojo plano, parengti specialiojo planavimo dokumentai tvirtinami kaip specialiojo planavimo dokumentai, nustatantys specialiąsias sąlygas bendriesiems ir detaliesiems planams rengti. Bendrojo planavimo tikslai 6. Rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo tikslai yra šie: 1) surasti geriausius ekonominių išteklių (gamtos, darbo jėgos, pagrindinio kapitalo) panaudojimo būdus, prognozuoti planuojamos teritorijos ekonominės, socialinės raidos kryptis, nustatyti rinkos sąlygomis teritorijos poreikius; (6.) Priklausomai nuo savivaldybės teritorijos gamtinių išteklių ir susiformavusios veiklos specifikos, poreikių bei sąlygų, gali būti nagrinėjami ir kiti aktualūs klausimai. 2) nustatyti naudingų iškasenų, vietinių žaliavų ir atliekų naudojimo, energetikos sistemos plėtojimo ir renovacijos (elektros ir šilumos energija, dujos, nafta ir kitos kuro rūšys, pirminiai ir atsinaujinantys energijos šaltiniai: mažos hidroelektrinės, vėjo energija ir kiti šaltiniai), pramonės ir gamybos restruktūrizavimo ir plėtojimo, vidutinio ir smulkaus verslo, žemės ūkio, miškų ūkio, medžioklės, žuvininkystės, turizmo ir poilsio bei kitos veiklos plėtojimo kryptis ir sprendinius, šiai veiklai reikalingas investicijas ir šaltinius; 3) numatyti apgyvendinimo struktūros pertvarkymo ir plėtojimo kryptis, gyventojų demografijos prognozes ir jų teritorinį pasiskirstymą (migraciją), pateikti naujų darbo vietų sukūrimo programą; 4) numatyti sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo, mokslo ir kultūros sistemų renovacijos ir paslaugų plėtojimo kryptis ir sprendinius; 5) numatyti planuojamos teritorijos aplinkosaugos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos kryptis bei naudojimo sąlygas; 6) numatyti susisiekimo, infrastruktūros ir vandens išteklių racionalaus naudojimo bei apsaugos kryptis ir sprendinius; 7) nustatyti savivaldybės teritorijos dalis, kurioms bendruosius, specialiuosius ar detaliuosius planus būtina pakeisti, papildyti arba parengti naujus; 8) nustatyti ir pateikti pasiūlymus dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo, numatyti visuomenės poreikiams paimamos (rezervuojamos) žemės plotus, parengti jų laikino naudojimo reglamentus. (8.) Visuomenės poreikiams žemė paimama Žemės įstatymo nustatytais atvejais. Teritorijos rezervuojamos valstybės, apskrities ir savivaldybės svarbiems objektams statyti ir infrastruktūrai plėtoti, taip pat miestams, miesteliams ir kaimo gyvenamosioms vietovėms plėsti. Bendrojo plano darbų programa 7. Rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas rengiamas remiantis savivaldybės tarybos sprendimu. Bendrojo plano rengimą organizuoja rajono savivaldybės valdyba arba meras (toliau – planavimo organizatorius) ir įpareigoja administracijos padalinį rengti bendrojo plano darbų programos projektą. (7.) Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą rengti bendrąjį planą, paveda savivaldybės valdybai (merui) parengti planavimo darbų programos projektą, numatant orientacinę darbų kainą, planavimo trukmę ir kitus parametrus, ir pateikti ją tarybai aprobuoti. 7.1. Rengiant bendrojo plano darbų programą, vadovaujamasi: 1) šių taisyklių 6 punkte pateiktais planavimo tikslais. Jie konkretizuojami ir parengiami atsižvelgiant į savivaldybės gamtinius išteklius, susiformavusią veiklos specifiką, plėtojimo poreikius bei sąlygas; 2) patvirtintų valstybės ir apskrities, miestų, miestelių ir kaimų bendrųjų planų prognozėmis ir sprendiniais (nuostatomis); 3) patvirtintais specialiojo planavimo dokumentais, ūkio šakų plėtojimo valstybinėmis programomis ir kita medžiaga. (7.1.) Bendrųjų planų rengimo trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip treji metai. Jeigu valstybės ir apskrities bendrieji planai neparengti, tai sąlygas ir rekomendacijas teikia apskrities valdytojas per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos. Sąlygų išdavimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų rengimo ir išdavimo taisyklės. Apskrities valdytojas gali teikti planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl planavimo darbų programos papildymo ir tam tikslui skirti lėšas iš valstybės biudžeto. Priklausomai nuo visuomenės poreikių, savivaldybės interesų ir problemų aktualumo, bendrasis planas gali būti rengiamas etapais. Tuo atveju bendrojo plano dalis (etapas) derinama ir tvirtinama šių taisyklių nustatyta tvarka. 7.2. Planavimo organizatorius parengia darbų programą ir teikia ją rajono savivaldybės tarybai aprobuoti. (7.2.) Prieš teikiant darbų programą savivaldybės tarybai aprobuoti, programa skelbiama vietos spaudoje. Rajono savivaldybės taryba išnagrinėja pateiktą planavimo darbų programos projektą ir ne vėliau kaip per mėnesį priima sprendimą dėl darbų programos aprobavimo, nustato dokumento svarstymo su visuomene ir pateikimo tvirtinti tvarką ir orientacinę darbų kainą. Nustatant svarstymo su visuomene procedūrą, vadovaujamasi Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatais (Žin., 1996, Nr. 90-1079). Konkursas bendrajam planui rengti ir sutarties sudarymas 8. Planavimo organizatorius, vadovaudamasis rajono savivaldybės aprobuota planavimo darbų programa, skelbia konkursą bendrojo plano rengėjui parinkti Viešo pirkimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000) ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka. 8.1. Nustačius konkurso laimėtoją, planavimo organizatorius paskiria projekto administratorių ir su fiziniu ar juridiniu asmeniu, turinčiu teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus (toliau – plano rengėjas) sudaro sutartį bendrojo planavimo darbams atlikti. (8.1.) Projekto administratorius yra planavimo organizatoriaus atstovas, įgaliotas atstovauti projekto organizatoriui bendrojo plano rengimo procese ir procedūrose, organizuoti, kontroliuoti, priimti atliktus darbus, tvarkyti finansinę projekto dokumentaciją. Projekto administratoriumi skiriamas savivaldybės administracijos pareigūnas, kuriam pagal tarnybinius nuostatus ši kompetencija yra priskirta. Sudarant sutartį, vadovaujamasi Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintomis projektavimo sutarčių surašymo rekomendacijomis (R1-91), (R7-95). 9. Bendrojo planavimo darbai finansuojami iš rajono savivaldybės biudžeto lėšų. (9.) Skaičiuojant planavimo darbų kainas, vadovaujamasi rajono savivaldybės bendrojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodika (Žin., 1996, Nr. 49-1192). 10. Planavimo organizatorius plano rengėjui turi pateikti: 1) darbų programą; (10.) Pagal susitarimą gali būti pateikta naudojimuisi ir kita medžiaga. 2) duomenis apie žemės naudojimo būklę arba rajono savivaldybės žemėtvarkos schemą (žemės naudojimo tikslinės paskirties planas M 1:50 000); (2) Rajono savivaldybės teritorijos žemėtvarkos schema teikiama, kai ji yra parengta ir patvirtinta nustatyta tvarka. Jos sprendiniai planavimo procese integruojami į bendrąjį planą. Rajono savivaldybės žemėtvarkos schema rengiama pagal Žemės ūkio ministerijos ir Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintas Rajono savivaldybės teritorijos žemėtvarkos schemos rengimo taisykles. Papildomi duomenys apie žemės naudojimo tikrąją ir suplanuotą būklę teikiami iš savivaldybės teritorijų planavimo duomenų banko (tuo atveju, jeigu toks yra įkurtas), taip pat operatyviojo planavimo dokumentų. Grafiniai duomenys teikiami skaitmeninėje arba analoginėje formoje ant topografinio pagrindo M 1:50 000. 3) valstybinio žemės kadastro žemėlapius M1:50 000; (3) Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba nustatyta tvarka teikia šiuos valstybinio žemės kadastro žemėlapius: 1) žemės registro žemėlapius; 2) žemės naudojimo žemėlapius, apibūdinančius žemės naudmenų sudėtį ir plotus; 3) nusausintos ir drėkinamos žemės planus; 4) žemės vertinimo planus. 4) išrašą iš teritorijų planavimo registro apie galiojančius ir rengiamus bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentus; (4) Išrašas teikiamas tuomet, kai registro nuostatų nustatyta tvarka dokumentai yra suregistruoti. 5) atliktų mokslinių-tiriamųjų darbų sąrašą ir tyrimų medžiagą, jeigu ji yra savivaldybėje; 6) geologinių tyrimų medžiagą; (5–6) Jeigu planavimo organizatorius neturi nurodytos med …