LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ APLINKOS ELEMENTŲ UŽTERŠTUMO RADIONUKLIDAIS MATAVIMUS, PATVIRTINIMO 2000 m. spalio 16 d. Nr. 417 Vilnius Siekdamas užtikrinti aplinkos monitoringo duomenų kokybę ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353): 1. Tvirtinu šiuos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinius dokumentus: 1.1. LAND 36-2000 „Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – mėginių gama spektrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių“ (pridedama); 1.2. LAND 37-2000 „Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – vandenyje ištirpusio cezio radionuklidų koncentravimas sorbuojančiaisiais filtrais ir vandens tūrinio aktyvumo įvertinimas“ (pridedama). 2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „valdymo sistema“. APLINKOS MINISTRAS                                                                                          DANIUS LYGIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 417 SUDERINTA Sveikatos apsaugos ministerijos 2000 m. liepos 18 d. raštu Nr. 31-08-6927 APLINKOS ELEMENTŲ UŽTERŠTUMO RADIONUKLIDAIS MATAVIMAS – MĖGINIŲ GAMA SPEKTRINĖ ANALIZĖ SPEKTROMETRU, TURINČIU PUSLAIDININKINĮ DETEKTORIŲ LAND 36-2000 Normatyvinis dokumentas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. I. ĮSPĖJIMAI 1. Jonizuojančioji spinduliuotė kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai! Dirbant su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, būtina laikytis radiacinės saugos reikalavimų [4.1, 4.2]. 2. Kai kurie naudojami chemikalai yra pavojingi! Darbuotojai, naudodami pavojaus ženklu pažymėtas medžiagas, privalo laikytis saugos taisyklių. 3. Darbuotojai turi laikytis darbo su elektros prietaisais ir kriogeniniais indais taisyklių bei būti susipažinę su įprasta darbo laboratorijoje tvarka. II. TAIKYMO SRITIS 4. Šis metodas taikomas gama kvantus spinduliuojančių radionuklidų aktyvumui bei tūriniam ir savitajam aktyvumui aplinkos elementų (objektų) mėginiuose įvertinti. Jis privalomas asmenims, vykdantiems aplinkos taršos radionuklidais kontrolę ir valstybinį, savivaldybių bei ūkio subjektų aplinkos monitoringą. 5. Metodo taikymo ribos: 5.1. matavimo ribos – nuo 0,01 – 1 Bq iki ≈10 kBq priklausomai nuo detektoriaus jautrumo, foninės spinduliuotės, matuojamojo radionuklido savybių (gama kvantų energijos ir kvantų emisijos tikimybės) bei matavimo trukmės; 5.2. matuojamų energijų sritis – nuo 50 keV (≈30 keV, kai detektorius turi berilio langelį) iki 2 MeV (specialieji detektoriai būna skirti kitokioms energijos sritims); 5.3. matavimo trukmė – nuo 1 minutės iki 1 savaitės (priklauso nuo mėginio aktyvumo, detektoriaus jautrumo, foninės spinduliuotės, matuojamojo radionuklido savybių bei būtino tikslumo); 5.4. matavimo paklaida – nuo 5 iki 30 % (priklauso nuo detektoriaus efektyvumo, kalibravimo tikslumo, mėginio aktyvumo, mėginio paruošimo būdo, foninės spinduliuotės, matuojamojo radionuklido savybių bei matavimo trukmės). III. NORMATYVINĖS NUORODOS 6. Šiame dokumente yra nuorodos į šiuos norminius dokumentus: 6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 05 25 nutarimą „Dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo“ (Žin., 1999, Nr. 47-1485); 6.2. Lietuvos higienos normą HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 1998, Nr. 1-31); 6.3. LST ISO 31-9:1996. Dydžiai ir vienetai – 9 dalis: atomo ir branduolio fizika; 6.4. LST ISO 31-10:1996. Dydžiai ir vienetai – 10 dalis: branduolinės reakcijos ir jonizuojančiosios spinduliuotės. IV. SĄVOKOS 7. Šiame dokumente vartojamos sąvokos [6.3, 6.4, F.10-F.13]: 7.1. aktyvumas – radionuklidų kiekis, tam tikru metu esantis tam tikros energetinės būsenos, išreikštas formule: čia: A – aktyvumas, dN – savaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energetinės būsenos) per laiko tarpą dt tikėtinas skaičius. Vienetai: s-1, specialus vieneto pavadinimas Bq, 1 Bq = 1 s-1; 7.2. savitasis aktyvumas – mėginio aktyvumo ir jo masės santykis. Vienetas: Bq/kg; 7.3. savųjų radionuklidų efektiniai aktyvumai – efektinės foninių radionuklidų aktyvumų vertės, įvertintos spektrometrinėje sistemoje nesant matuojamojo mėginio. Vienetai: Bq, Bq/kg; 7.4. tūrinis aktyvumas – mėginio aktyvumo ir jo tūrio santykis. Vienetas: dujose – Bq/m3, skysčiuose – Bq/l; 7.5. deaktyvavimas – radioaktyviųjų medžiagų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangos, aparatūros ir kitų objektų; 7.6. detektorius – įtaisas spinduliuotei aptikti; 7.7. detektavimo riba – mažiausias išmatuojamas mėginio aktyvumas; 7.8. efektinė trukmė („gyvasis laikas“) – spektro kaupimo trukmė, neįskaičiuojant laiko tarpo, kai spektrometrinė sistema yra neveikos būsenos. Vienetas: s (sekundė); 7.9. ėminys – medžiaga, paruošta siųsti į laboratoriją, ir skirta bandymams; 7.10. gama spinduliuotė – fotoninė diskrečiojo spektro spinduliuotė, susidaranti kintant energinei atomų branduolių būsenai arba išmedžiagėjant elementariosioms dalelėms; 7.11. gama kvanto emisijos tikimybė – tikimybė, kad radionuklido branduolio virsmo metu bus išspinduliuotas tam tikros energijos gama kvantas; 7.12. kalibravimas – eksperimentinis matavimo priemonės rodmenų susiejimas su atitinkamo matuojamojo dydžio vertėmis; 7.13. spektrometrinės sistemos energetinis kalibravimas – eksperimentinis kanalo numerio susiejimas su kvantų energija; 7.14. spektrometrinės sistemos efektyvumo kalibravimas – eksperimentinis kvantų registravimo efektyvumo nustatymas; 7.15. kryžminis užteršimas – mėginio ar ėminio užsiteršimas kitų ėminių ar mėginių radionuklidais; 7.16. matavimo indas – tam tikros formos indas, kuriame matavimo metu būna matuojamasis mėginys; 7.17. mėginys – ėminio medžiagos kiekis, kurios bandymas ir stebėjimas atliekamas tiesiogiai; 7.18. nešiklis – cheminis junginys, į kurio sudėtį įeina radionuklidą atitinkančio elemento stabilus atomas; 7.19. neveika („mirties laikas“) – santykinė laiko trukmė, kada matavimo prietaisas (detektorius) yra laikinai praradęs gebėjimą aptikti spinduliuotę. Vienetas: %; 7.20. atsitiktinė paklaida – matavimo rezultato ir to paties matuojamojo dydžio be galo daug kartų kartojimosi sąlygomis atliktų matavimų vidurkio skirtumas; 7.21. matavimo paklaida – matuojamojo dydžio matavimo rezultato ir tikrosios matuojamojo dydžio vertės skirtumas; 7.22. santykinė paklaida – matavimo paklaidos ir tikrosios matuojamojo dydžio vertės santykis. Vienetas: %; 7.23. radionuklidas – atomo branduolys, kuriam būdingas radioaktyvusis skilimas; 7.24. spektrometrinės sistemos efektyvumas – tikimybė, kad spektrometrinė sistema užregistruos iš gama spinduliuotės šaltinio išspinduliuotą gama kvantą; 7.25. pusėjimo trukmė – vidutinis laiko tarpas, per kurį suskyla pusė radioaktyviojo izotopo branduolių. Vienetas: s (sekundė); 7.26. sertifikuotas standartinis radionuklidų tirpalas – tirpalas su tiksliai žinomais radionuklidų tūriniais aktyvumais, kuriame esančių radionuklidų tūrinių aktyvumų nustatymas yra patvirtintas sertifikatu; 7.27. skyra – rodmenų įtaiso rodmenų skirtumas, kurį dar galima reikšmingai suvokti; 7.28. pamatinis šaltinis – tiksliai žinomo aktyvumo (arba savitojo aktyvumo) jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, skirtas kalibruoti; 7.29. sertifikuotas pamatinis šaltinis – tiksliai žinomo aktyvumo (arba žinomo savitojo aktyvumo) jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, kuriame esančių radionuklidų aktyvumų nustatymas patvirtintas sertifikatu; 7.30. laboratorijos (darbinis) pamatinis šaltinis – kalibruoti skirtas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, pagamintas iš sertifikuoto standartinio tirpalo (medžiagos). V. METODO ESMĖ IR PRINCIPAS 8. Branduolinis virsmas gali būti susijęs su vieno ar keleto gama kvantų emisija. Skirtingų radionuklidų gama kvantų energijos yra skirtingos. Pagal gama kvantų energiją galima atpažinti gama kvantus spinduliuojančius radionuklidus. Gama kvantai, praeidami pro užtvarinį puslaidininkinio kristalo sluoksnį, jame sukuria krūvininkus – laisvuosius elektronus bei skyles ir kristalu prateka elektros srovės impulsas. Jo stiprumas yra proporcingas kvanto energijai. Sustiprinti elektriniai impulsai analizuojami ir sumuojami daugiakanaliais impulsų analizatoriais. Pagal radionuklidų spinduliuojamų gama kvantų energiją atitinkančių impulsų skaičių įvertinamas mėginio aktyvumas (A priedas). VI. PRIETAISAI, ĮRANGA IR MEDŽIAGOS 9. Mėginiams paruošti ir analizuoti būtini šie prietaisai, įranga bei medžiagos: 9.1. gama spektrometrinė sistema (A priedas); 9.2. Diuaro indas skystam azotui laikyti; 9.3. svarstyklės (svėrimo ribos nuo 0 iki 3 kg, tikslumas 0,5 g); 9.4. sietas (akučių matmenys 2x2 mm) stambesnėms priemaišoms atskirti (būtinas tik dirvožemio ir dugno nuosėdų mėginiams); 9.5. homogenizatorius mėginiams homogenizuoti (gali būti buitinis maisto smulkintuvas); 9.6. mėginių rūšį ir detektoriaus tipą optimaliai atitinkantys polietileniniai matavimo indai (Marinelli indas – nuo 0,5 iki 3 l arba cilindrai ir lėkštelės – nuo 2 iki 100 ml tūrio) su dangčiais (A priedas); 9.7. džiovinimo spinta (gebanti palaikyti pastovią 110 oC temperatūrą) mėginiams džiovinti (kai mėginiai džiovinami); 9.8. deginimo krosnis (iki 500 oC) mėginiams deginti (kai mėginiai deginami); 9.9. pamatinis gama spinduliuotės šaltinis arba sertifikuotas standartinis radionuklidų tirpalas (radionuklidų aktyvumų vertės žinomos ne mažesniu nei ±3% tikslumu) gama spektrometrinei sistemai kalibruoti (10.5 skirsnis); 9.10. 137Cs arba kito ilgaamžio radionuklido, turinčio gama liniją matavimo energijų srityje, šaltinis sistemos stabilumo kontrolei vykdyti (rekomenduojamas uždarasis, taškinis, nebūtinai atestuotas, apie 1 kBq aktyvumo šaltinis); 9.11. presas mėginiams presuoti į tabletes (kai mėginiai presuojami); 9.12. koncentruota druskos rūgštis vandens mėginiams parūgštinti (būtina tik analizuojant vandens mėginius); 9.13. azoto rūgšties 3 M tirpalas indams deaktyvuoti; 9.14. etilo spiritas prietaisams deaktyvuoti; 9.15. skystas azotas germanio detektoriui šaldyti. VII. ĖMINIAI IR MĖGINIAI 10. Ėminio paėmimas. Kadangi šis metodas tinka radionuklidų aktyvumams įvairiuose objektuose matuoti, gali būti taikomos kelios medžiagos ėminių ėmimo metodikos [F.1-F.5]. Ėmimo metodika pasirenkama atsižvelgiant į tiriamo objekto bei matuojamojo izotopo prigimtį, savitąjį aktyvumą ir reikalingą matavimo tikslumą. Ėminiai patikimai (vandeniu nenuplaunamu markeriu arba etiketėje) pažymimi ir apsaugomi nuo kryžminio užteršimo. Užpildomas ėminio protokolas, nurodant objektą, ėminio ėmimo vietą ir datą bei ėminį paėmusiojo asmens vardą ir pavardę. 11. Mėginio paruošimas: 11.1. Kai medžiagos savitasis (tūrinis) aktyvumas pakankamas, aktyvumai matuojami tiesiogiai (nekoncentravus ir chemiškai neapdorojus). Šiuo atveju aplinkos elementų mėginiai ruošiami taip: 11.1.1. iš dirvožemio ir dugno nuosėdų mėginio pašalinama žolė ir šaknys, dirvožemis paskleidžiamas padėkluose ir išdžiovinamas 80-100oC temperatūroje. Sausas dirvožemis smulkinamas, išsijojamas, supilamas į matavimo indą ir pasveriamas. Akmenukai pasveriami atskirai ir išmetami; 11.1.2. vandens mėginys parūgštinamas druskos rūgštimi (1 ml rūgšties į 1 l vandens), supilamas į matavimo indą ir pasveriamas. Parūgštinti rekomenduojama iškart, paėmus vandens ėminį; 11.1.3. biologinių objektų mėginių savitieji aktyvumai matuojami nedžiovintoje arba sausoje medžiagoje. Gyvūnų audinių savitasis aktyvumas vertinamas nedžiovintoje, o augmenijos (ir sausumos, ir vandens) – sausoje medžiagoje. Antruoju atveju medžiaga išdžiovinama temperatūroje, neviršijančioje 105 oC. Džiovinimo trukmė priklauso nuo drėgmės kiekio mėginiuose ir yra ne trumpesnė kaip 24 valandos. Abiem atvejais susmulkinta ir gerai sumaišyta medžiaga supilama į matavimo indą. Nedžiovintos medžiagos mėginys sveriamas susmulkintas, o sausos medžiagos – išdžiovintas. 11.2. Visais atvejais matavimo indas (Marinelli arba cilindrą) pripildomas pilnas arba iki nustatytos žymės (lygio, atitinkančio pamatinio šaltinio lygį) ir uždengiamas dangčiu. 11.3. Kai mėginių savitieji aktyvumai nepakankami, detektavimo ribai sumažinti mėginį būtina koncentruoti: 11.3.1. oro filtras ir atmosferos iškritų surinkimo marlė išdžiovinama temperatūroje, neviršijančioje 100 oC. Po to mėginys supresuojamas arba sudeginamas temperatūroje, neviršijančioje 450 oC. Supresuota tabletė arba pelenai atsargiai (kuo mažiau prarandant) perkeliami į matavimo indą. Pelenai suslegiami. Mėginys nedeginamas, jei yra galimybė, kad jame gali būti jodo radionuklidų – deginant mėginį jodas prarandamas; 11.3.2. biologinių objektų medžiaga susmulkinama, pasveriama ir išdžiovinama temperatūroje, ne aukštesnėje kaip 100 oC. Sausas mėginys pasveriamas ir sudeginamas (išskyrus bandinius, kuriuose gali būti jodo radionuklidų). Kad mėginys neužsiliepsnotų, pradžioje temperatūra didinama lėtai (per 1–2 val. iki 150–200 oC), o po to greičiau (per 30 min. iki 450 oC). 450 oC temperatūroje deginama apie 16 valandų. Pelenai atsargiai (kuo mažiau prarandant) supilami į matavimo indą, suslegiami ir pasveriami; 11.3.3. vandens ėminys koncentruojamas vienu iš šių būdų: garinimo [F.4] (parūgštintas vanduo garinamas virš vandens vonios, prieš tai pridėjus atitinkamo nešiklio), nusodinimo cheminiais reagentais [F.3] ir sorbavimo jonitinėmis dervomis arba filtrais [F.4, F.5]. Norint išmatuoti foninius radionuklidų tūrinius aktyvumus, koncentruojamas didelio (50-200 l) tūrio vandens ėminys. Transportuojant ir saugant ėminį, indo sienelės, vandenyje esančios skendinčiosios dalelės bei besivystantys dumbliai sorbuoja radionuklidus. Radionuklidų nuostoliams sumažinti pasemtas vandens ėminys iš karto parūgštinamas (1 ml druskos rūgšties į 1 l vandens) ir laikomas polietileno talpykloje. Nuostoliai sumažėja vandens ėminį užšaldžius. Tuo pačiu metu imant ėminį ir jį koncentruojant, galima išvengti radionuklidų nuostolių bei supaprastinti ėminių transportavimą bei saugojimą. Garinimo privalumas tas, kad sukoncentruojami visi radionuklidai (išskyrus lakiuosius). Tačiau jis tinka tik gėlo vandens atveju, nes didelė druskų koncentracija trikdo vandens garinimą. Jonitinės dervos itin gerai tinka gėlam vandeniui, nes vandenyje ištirpusios druskos neleidžia sulaikyti radionuklidus. Sulaikymo efektyvumas priklauso nuo vandens srauto greičio, nuklidų cheminės formos, stabilių izotopų ir kitų ištirpusių medžiagų koncentracijų, todėl kiekvieno tiriamo vandens telkinio atveju būtina šiuo metodu gautus rezultatus palyginti su rezultatais, gautais kitais metodais. 11.4. Iš mėginio medžiaga pripildyto matavimo indo masės atimama tuščio indo (su dangčiu) masė. Matavimo indas patikimai pažymimas, ant jo ar ant priklijuotos etiketės vandeniu nenuplaunamu žymekliu užrašant mėginio kodą, masę (be indo masės) ir paruošimo datą. Šie duomenys bei ėminio paėmimo vieta ir data užrašomi į laboratorijos žurnalą. Matavimui paruoštų mėginių nelaikykite greta ruošiamų mėginių, o indus uždenkite – sumažinsite mėginių kryžminio užsiteršimo galimybę! VIII. PROCEDŪROS 12. Matavimas: 12.1. mėginio medžiaga pripildytas matavimo indas padedamas ant matavimui paruoštos, kalibruotos gama spektrometrinės sistemos detektoriaus nustatytoje, lengvai atkartojamoje, padėtyje (prietaisas turi būti kalibruotas esant šiai geometrinei konfigūracijai, 14 ir 15 skirsniai). Detektorius turi būti saugomas nuo užteršimo – matuojant didelio aktyvumo mėginius, matavimo indas su mėginiu turi būti įdėtas į polietileno maišelį arba detektorius uždengiamas polietileno plėvele; 12.2. atsižvelgiant į numatomą mėginio aktyvumą, nustatoma matavimo trukmė (kai spektrometrinė sistema veikia automatiniu režimu) arba užrašomas matavimo pradžios laikas ir įjungiama spektro kaupimo sistema. Matavimo trukmė turi būti tokia, kad gama smailėje būtų sukaupta pakankamai (ne mažiau kaip 1 000) impulsų. Priklausomai nuo mėginio aktyvumo, gama detektoriaus efektyvumo ir būtino tikslumo kaupimas gali tęstis nuo poros minučių iki savaitės. Kuo ilgesnė matavimo trukmė – tuo tikslesni matavimo rezultatai; 12.3. būtina patikrinti prietaiso neveiką (kai spektrometrinė sistema neveikos vertę rodo matavimo metu). Jeigu neveika viršija 10 %, geometrinė konfigūracija turi būti pakeista (prietaisas turi būti kalibruotas šios geometrinės konfigūracijos) – mėginys turi būti atitolintas arba jo masė sumažinta (paprastai automatizuotos sistemos rodo prietaiso neveiką matavimo metu); 12.4. pasibaigus matavimo laikui, spektro kaupimo sistema išjungiama (automatiniame režime išsijungia automatiškai). Sukauptas spektras įrašomas į atmintį (jeigu matavimo sistema sujungta su kompiuteriu), o spektro identifikavimo kodas, bylos pavadinimas, matavimo trukmė, data, mėginio numeris ir duomenys apie geometrinę konfigūraciją bei pastabos – į laboratorijos žurnalą. 13. Įrangos deaktyvavimas. Panaudoti indai ir kitos panaudotos priemonės plaunamos parūgštintu distiliuotu vandeniu (1 ml koncentruotos azoto rūgšties į 1 litrą vandens) ir išvalomos vata, sudrėkinta etilo spiritu. Detektoriaus ir šarvo paviršius reguliariai (kas savaitę) arba, išmatavus didelio aktyvumo mėginį, būtina valyti etilo spiritu sudrėkinta vata. 14. Gama spektrometrinės sistemos energetinis kalibravimas: 14.1. energetinio kalibravimo tikslas – susieti spektrometro kanalo numerį su gama kvantų energija. Energetinis kalibravimas atliekamas naudojant naują prietaisą, po jo remonto ar derinimo, arba dėl kitų veiksnių pakitus jo parametrams (kartais parametrai kinta pasikeitus temperatūrai laboratorijoje bei matuojant labai aktyvų mėginį). Kalibruoti naudojamas žinomos izotopinės sudėties radioaktyvusis šaltinis (tūrinis arba taškinis, nebūtinai tiksliai žinomo aktyvumo), turintis gama linijas (bent 2–3 linijas) visame matuojamų energijų intervale; 14.2. sukaupus šaltinio gamą spektrą (ne mažiau kaip 1 000 impulsų kiekvienoje gama smailėje, pagal kurias atliekamas kalibravimas), yra identifikuojamos linijos (nustatoma jas sukuriančių gama kvantų energija) ir nubrėžiama kalibravimo kreivė (smailės centrą atitinkančio kanalo numerio priklausomybė nuo energijos). Paprastai kalibravimo procedūra yra spektrometrinės sistemos valdymo ir spektrų apdorojimo programinės įrangos sudėtinė dalis ir sistemą galima kalibruoti automatiškai. Tokiu atveju kalibravimas atliekamas vadovaujantis programinės įrangos gamintojo instrukcija. 15. Gama spektrometrinės sistemos efektyvumo kalibravimas: 15.1. efektyvumo kalibravimas atliekamas pradedant naudoti naują prietaisą, po jo remonto ar derinimo, arba pakitus jo parametrams. Parenkama lengvai atkartojama, optimali geometrinė konfigūracija (matavimo indo forma ir jo padėtis). Būtina atsižvelgti į mėginių tūrį, savitąjį aktyvumą ir tankį. Mažai aktyviems, didelio tūrio vienalyčiams biriems ir skystiems, dažniausiai nekoncentruotiems mėginiams naudojami nuo 0,5 iki 3 l talpos Marinelli indai. Kai mėginių tūris mažas arba itin didelis aktyvumas, naudojami cilindriniai 20–100 ml talpos indai arba lėkštelės su dangteliais. Matuojant turi būti kuo tiksliau atkartojama matavimo konfigūracija – ir nedideli mėginio formos ar tankio pokyčiai mažina matavimo tikslumą; 15.2. efektyvumo kalibravimui užtikrinti turi būti naudojamas sertifikuotas pamatinis šaltinis arba laboratorijos pamatinis šaltinis. Pamatinio šaltinio forma ir tūris turi atitikti matuojamų mėginių formą ir tūrį, o tankis bei savitasis aktyvumas turi būti artimi mėginių tankiui bei savitajam aktyvumui. Gama linijos turi būti viso matuojamų energijų diapazono ribose. Energijų intervale nuo 60 keV iki 300 keV gama linijos turi būti išsidėsčiusios kas 50 keV, nuo 300 keV iki 1400 keV – kas 200 keV ir bent vieną liniją intervale nuo 1 400 keV iki 2 000 keV. Venkite naudoti radionuklidus, turinčius kaskadinius branduolinius virsmus (pavyzdžiui, 60Co, 88Y, 133Ba, 152Eu, 134Cs) bei 40K; 15.3. nesant sertifikuoto pamatinio šaltinio, būtiną laboratorijos pamatinį šaltinį reikia pagaminti skiedžiant sertifikuotą standartinį radionuklidų tirpalą parūgštintu (1 ml koncentruotos azoto rūgšties į 1 l vandens) distiliuotu vandeniu arba matuojamajai medžiagai artimos sudėties vienalyčiu užpildu. Užtikrinus, kad radionuklidai vienodai pasiskirstę, tirpalu (mišiniu) pripildomas matavimo indas (pilnas arba iki nustatytos žymės) ir pasveriamas. Apskaičiuojamas aktyvumas ir savitasis aktyvumas. Pagamintas šaltinis pažymimas vandeniu nenuplaunamu markeriu užrašant šaltinio numerį, radionuklidų aktyvumus ir datą. Paprastai spektrometras iš karto kalibruojamas kelioms kelių tipų konfigūracijoms ir aktyvumų mėginiams, todėl vienu metu gaminami keli laboratorijos pamatiniai šaltinai. Laboratorijos pamatiniai šaltiniai gali būti gaminami ir iš sertifikuoto biraus šaltinio. Šiuo atveju matavimo indas pripildomas sertifikuoto šaltinio medžiaga iki žymės ir pasveriamas; 15.4. kalibravimo šaltinis padedamas ant detektoriaus tam tikros padėties, įjungiama spektro kaupimo sistema ir sukaupiamas gama spektras (ne mažiau kaip 1 000 impulsų gama smailėse, naudojamose kalibruoti); 15.5. sukauptas spektras įrašomas į atmintį (jeigu matavimo sistema sujungta su kompiuteriu), o spektro identifikavimo kodas, bylos pavadinimas, kalibravimo data ir trukmė bei išsamūs duomenys apie kalibravimo šaltinį (aktyvumą bei geometrinę konfigūraciją) ir spektrometrinės sistemos veikimo režimą bei pastabos – į laboratorijos žurnalą; 15.6. sukauptas spektras apdorojamas – identifikuojami radionuklidai ir apskaičiuojami kalibruoti naudojamų gama smailių plotai (impulsų skaičius kiekvienoje smailėje, D priedas); 15.7. apskaičiuojamas kiekvienos kalibruoti naudojamos gama spektro linijos sistemos efektyvumas η: čia: N – bendras impulsų skaičius smailėje (vnt.); Nf – „foninis“ impulsų skaičius (impulsų po tiriamąja smaile skaičius) (vnt.); te – matavimo efektinė trukmė (s); A – kalibravimo (pamatinio) šaltinio aktyvumas arba savitasis aktyvumas (Bq arba Bq/kg); pγ – gama kvanto emisijos tikimybė (E priedas); Δt – laikas, praėjęs nuo kalibravimo šaltinio (arba sertifikuoto standartinio tirpalo, iš kurio pagamintas laboratorijos pamatinis šaltinis) atestavimo iki kalibravimo (dienos), T1/2 – radioizotopo pusėjimo trukmė (dienos). Paprastai prietaiso efektyvumo nustatymo procedūra yra spektrometrinės sistemos valdymo ir spektrų apdorojimo programinės įrangos sudėtinė dalis. Tokiu atveju kalibravimas atliekamas automatiškai, vadovaujantis programinės įrangos gamintojo instrukcija. Sistema turi būti suderinta ir sureguliuota iki efektyvumo nustatymo ir neturi būti reguliuojama iki kito sistemos efektyvumo nustatymo! 16. Tuščias matavimas. Iki spektrometrinės sistemos naudojimo pradžios būtina reguliariai (kas metai) įvertinti spektrometrinės sistemos ir detektoriaus aplinkos radionuklidų poveikį (B priedas). Ant detektoriaus padedamas matavimo indas su distiliuotu vandeniu ir sukaupiamas spektrometrinės sistemos savitasis („foninis“) spektras. Kaupimo trukmė turi būti ne mažesnė už mėginių matavimo trukmę ir priklauso nuo būtino tikslumo. Spektras apdorojamas ir įvertinami spektrometrinės sistemos savųjų radionuklidų efektiniai aktyvumai (B priedas). Matavimai turi būti kartojami visų naudojamų formų matavimo indams. IX. SKAIČIAVIMAI 17. Spektrų analizė. Sukauptas spektras išanalizuojamas – identifikuojami radionuklidai ir apskaičiuojami kalibruoti naudojami gama smailių plotai – impulsų skaičius bei foninių impulsų skaičius kiekvienoje tiriamojoje smailėje (D priedas). Tam spektras aproksimuojamas Gauso pasiskirstymo formos kreive mažiausių kvadratų metodu. Analizė atliekama taip: smailių paieška, energijų nustatymas, radionuklidų identifikavimas naudojantis radionuklidų biblioteka (E priedas), impulsų skaičiaus tiriamojoje smailėje ir foninio impulsų skaičiaus įvertinimas. Paprastai spektrų analizės procedūros yra spektrometrinės sistemos valdymo ir spektrų apdorojimo programinės įrangos sudėtinė dalis. Spektrų analizę atliekant automatiškai, vadovaujamasi programinės įrangos gamintojo instrukcija. 18. Aktyvumas: 18.1. radionuklidų savitieji aktyvumai skaičiuojami pagal formulę: čia: N – bendras impulsų skaičius tiriamojoje smailėje, Nf – „foninis“ impulsų skaičius tiriamojoje smailėje, C – tiriamojo radionuklido savitasis aktyvumas (Bq/kg) arba tūrinis aktyvumas (Bq/m3), te – efektinė matavimo trukmė (s), Q – mėginio kiekis (masė (kg) arba tūris (m3), h – spektrometrinės sistemos efektyvumas, pγ – gama kvanto emisijos tikimybė (E priedas). Spektrų analizę ir aktyvumo skaičiavimus atliekant automatiškai, vadovaujamasi programinės įrangos gamintojo instrukcija; 18.2. kai matuojamieji radionuklidai yra aptinkami spektrometrinės sistemos savitajame spektre, iš C reikšmės atimamos spektrometrinės sistemos savųjų radionuklidų efektinių aktyvumų vertės (16 skirsnis); 18.3. jeigu nuo ėminio paėmimo iki matavimo Δt praėjo daugiau negu 1% radioizotopo pusėjimo trukmės T1/2, matavimų rezultatas pakoreguojamas, padauginus jį iš koeficiento k1: Koreguoti nereikia, kai matuojamieji radionuklidai yra pusiausvyroje su ilgaamžiais motininiais radionuklidais (pavyzdžiui, gamtiniai urano ir torio šeimų nariai); 18.4. jeigu matavimo trukmė t yra daugiau negu 1% pusėjimo trukmės T1/2, rezultatas padauginamas (išskyrus radionuklidus, kurie yra pusiausvyroje su ilgaamžiais motininiais radionuklidais) iš koeficiento k2: 18.5. jeigu matuojamas koncentruotas mėginys, o gauti rezultatai susiję su nekoncentruotu mėginiu, aktyvumas perskaičiuojamas, matavimo rezultatą dauginant iš koeficiento k3: čia m1 – mėginio masė prieš koncentravimą (g), m2 – koncentruoto mėginio masė (g). 19. Paklaidos. Paklaidas lemia daugelis priežasčių: ėminio nereprezentatyvumas ir mėginio nehomogeniškumas, ėminių ar mėginių kryžminis užsiteršimas, skirtingų radionuklidų gama smailių persiklojimas, netikslumai sveriant, matuojant tūrį, pamatinio šaltinio aktyvumą, branduolių virsmų atsitiktinė prigimtis (statistinė paklaida). Kryžminiam užsiteršimui išvengti skirtingos prigimties ir skirtingų aktyvumų mėginius rekomenduojama imti skirtinga įranga, o matuoti skirtingais prietaisais. Sisteminė paklaida susideda iš dviejų sudedamųjų dalių: vieną jų lemia spektrometrinės sistemos efektyvumo įvertinimo paklaida (iki 5%), o kitą – mėginio nevienalytiškumas bei nukrypimas nuo nustatytos matavimo konfigūracijos (iki 5%). Atsitiktinės santykinės paklaidos dedamoji dalis Δ, nulemta atsitiktinės branduolių virsmų prigimties, įvertinama taip: čia: N – bendras impulsų skaičius tiriamojoje smailėje, Nf – „foninis“ impulsų skaičius. Spektrų analizę ir paklaidų skaičiavimus atliekant automatiškai, vadovaujamasi programinės įrangos gamintojo instrukcija. 20. Detektavimo riba. Detektavimo riba (mažiausias išmatuojamas aktyvumas) DL įvertinama pagal formules: (kai neišryškėja smailė); (kai išryškėja smailė); čia: η – tam tikros energijos kvantų registravimo efektyvumas, pγ – atitinkamos energijos gama kvanto emisijos tikimybė, n – kanalų skaičius smailėje, m – kanalų skaičius „foniniam“ impulsų skaičiui įvertinti (rekomenduojama m=3), te – efektinė matavimo trukmė (s). Spektrų analizę atliekant ir detektavimo ribą vertinant automatiškai, vadovaujamasi programinės įrangos gamintojo instrukcija. X. KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS 21. Reguliariai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) bei prieš kiekvieną matavimų ciklą ir po didelio aktyvumo mėginių turi būti patikrinama, ar neužsiteršė gama spektrometrinė sistema: 21.1. foninio gama spektro matavimas atliekamas be mėginio; spektro kaupimo trukmė visada turi būti ta pati; 21.2. impulsai susumuojami visoje matuojamų energijų srityje, rezultatas užrašomas ir palyginamas su ankstesniaisiais bei pavaizduojamas grafiškai; 21.3. jeigu impulsų suma padidėja daugiau nei 10 %, sistema turi būti deaktyvuojama ir procedūra atliekama dar kartą. 22. Reguliariai (kas mėnesį) bei prieš kiekvieną matavimų ciklą turi būti patikrinamas gama spektrometrinės sistemos stabilumas: 22.1. pasirenkama lengvai atkartojama šaltinio padėtis ir naudojamas ilgaamžių radionuklidų šaltinis, kuriam būdinga gama linija matavimo energijų srityje (pvz., 137Cs); gali būti taškinis uždaras šaltinis; 22.2. atliekamas gama spektro matavimas, sukaupiant ne mažiau kaip 10 000 impulsų spektro linijos srityje, spektras įrašomas ir apdorojamas; 22.3. matavimo rezultatai įrašomi į kokybės kontrolės žurnalą ir pavaizduojami grafiškai; 22.4. rezultatas palyginamas su ankstesniaisiais; jeigu rezultatas nuo vidutinio skiriasi ne daugiau kaip 10 %, vadinasi, spektrometrinė sistema veikia be sutrikimų. Priešingu atveju būtina pakartotinai atlikti sistemos kalibravimą. XI. SPECIALIEJI ATVEJAI 23. Radiacinių avarijų ir ypatingųjų situacijų atvejais džiovinimo, deginimo bei kitos koncentravimo procedūros neatliekamos ir radionuklidų savitieji aktyvumai skaičiuojami esant grynai masei. 24. Mėginys nedeginamas, jeigu yra tikimybė, kad jis gali būti užterštas jodo radionuklidais, pasižyminčiais lakumu, kurių aktyvumus būtina matuoti. ______________ A priedas (informacinis) GAMA SPEKTROMETRINĖ SISTEMA Gama spektrometrinė sistema susideda iš gryno germanio arba germanio su įterptu ličiu detektoriaus, elektrinių impulsų stiprinimo, formavimo, analizės ir registravimo elektroninės įrangos, apsauginio šarvo bei maitinimo šaltinio. Paprastai į šiuolaikinių spektrometrinių sistemų sudėtį įeina ir kompiuteris su specialia spektrometrinės sistemos valdymo bei spektrų apdorojimo programine įranga. Detektorius yra pagrindinis spektrometrinės sistemos elementas. Jis gali būti koaksialinės (jautri sritis yra iš detektoriaus galo ir šonų), plokščios (jautri sritis yra iš detektoriaus galo) arba „šulinio“ formos (detektoriaus jautrioje srityje yra mėginiui skirta ertmė). Koaksialiniai detektoriai yra tinkamiausi, kai tenka matuoti didelio tūrio mažai aktyvius (dažniausiai neapdorotus) mėginius. Jie paprastai naudojami su Marinelli formos (turinčiais detektoriaus skersmenį atitinkančią ertmę) matavimo indais. Plokšti detektoriai dažniau naudojami su cilindro ar lėkštelės formos matavimo indais. Kai turimos medžiagos kiekis yra labai ribotas (pavyzdžiui, sukoncentravus kelis šimtus litrų vandens ar sudeginus didelį kiekį žolės), tinkamiausi – „šulinio“ tipo detektoriai (šiuo atveju nebūtinas mėginio vienalytiškumas). Matuojant mažų energijų srityje (< 100 keV), naudojami detektoriai su berilio langeliu, gerai praleidžiančiu mažų energijų gama kvantus. Gama kvantų skyra 60Co 1,33 MeV gama smailės srityje neturėtų viršyti 2 keV, o šios smailės ir Komptono sklaidos amplitudžių santykis turėtų būti didesnis kaip 45:1. Gama spektrometrai su puslaidininkiniais detektoriais pasižymi labai gera skyra (skiriamąja geba). Naudojant gryno germanio detektorius, galima atskirti gama kvantus, kurių energijos skiriasi ne mažiau kaip 1,5, o naudojant germanio su ličio priemaiša detektorius – ne mažiau kaip 3–5 keV. Kartais naudojamų blyksninių (scintiliatorinių) detektorių skyra nėra pakankama radionuklidams identifikuoti, todėl jie ne visada gali būti taikomi matuoti aplinkos mėginių aktyvumus (tik tais atvejais, kai mėginyje yra keletas žinomų radionuklidų arba pirminės analizės ir mėginių atrankos atvejais). Germanio detektoriai veikia tik esant žemai temperatūrai. Todėl jie šaldomi skystu azotu (kartais naudojami elektriniai šaldytuvai). Puslaidininkiniai detektoriai yra itin jautrūs įvairiems poveikiams, todėl juos atšaldykite ar atšildykite bei elektros srovę įjunkite ar išjunkite griežtai pagal gamintojo instrukciją! Siekiant sumažinti išorinės spinduliuotės įtaką, detektorius ir matuojamasis mėginys įdedami į švino arba geležies šarvą 5-10 cm storio sienelėmis. Naudotinas „senas“ švinas, kuriame yra mažiau radioaktyviojo 210Pb (pusėjimo trukmė – 21 metai). Matuojant 50-100 keV energijų intervale, siekiant išvengti neigiamo švino rentgeno spinduliuotės poveikio, šarvas iš vidaus padengiamas kelių milimetrų storio vario ir kadmio sluoksniais. Gama spektrometrinėse sistemose detektorius ir pradinis stiprintuvas paprastai būna sumontuoti viename bloke, o elektrinių impulsų stiprintuvas, keitiklis ir analizatorius – kitame (dažnai vietoj stiprintuvo, impulsų analizatoriaus bei spektrų apdorojimo įrenginio naudojamas kompiuteris). Detektoriuje susidarę srovės impulsai formuojami, stiprinami, o vėliau analizuojami ir saugomi kompiuterio atmintyje. Speciali gama spektrų apdorojimo programinė įranga leidžia identifikuoti radionuklidus bei suskaičiuoti jų aktyvumus. Automatiškai apdorojant spektrus, operatoriaus darbas būna efektyvus, tačiau galimos klaidos: neteisingai įvesti duomenys, netinkamai identifikuoti radionuklidai ar apdorotas spektras. Operatorius turi būti pakankamai kvalifikuotas ir patyręs, kad galėtų teisingai įvertinti gautus rezultatus. ______________ B priedas (informacinis) TRUKDŽIAI; SAVOJI (FONINĖ) SPEKTROMETRINĖS SISTEMOS SPINDULIUOTĖ B.1. Gamtiniai gama spinduoliai. Detektoriuje, šarve bei jo konstrukcinėse medžiagose, patalpos sienose, ore, langų stikle ir kitur visada yra gamtinių kalio, radžio, torio, urano radionuklidų bei jų dukterinių produktų. Jų spinduliuojamus gama kvantus registruoja spektrometrine sistema. Dėl to sumažėja matavimo tikslumas (ypač mažai aktyvių mėginių atvejais). B1 lentelėje pateikti duomenys apie dažniausiai pasitaikančius gamtinius radionuklidus. B1 lentelė. Gamtinių radionuklidų gama linijos Gamtiniai radionuklidai Gama kvantų energija Eγ, keV 212Pb 75,0 214Pb 74,8 208Tl 75,0 234Th 92,9 226Ra 186,2 228Ac 209,3 212Pb 238,6 228Ac 270,2 208Tl 278,0 214Pb 295,2 228Ac 328,0 228Ac 338,3 214Pb 351,9 228Ac 463,0 208Tl 511,0 β+ 511,2 208Tl 583,0 214Bi 609,3 212Bi 727,0 228Ac 794,7 208Tl 860,4 228Ac 911,1 214Bi 1 120,3 214Bi 1 238,1 214Bi 1 377,7 40K 1 460,8 208Tl 1 592,5 212Bi 1 620,6 228Ac 1 630,4 214Bi 1 729,6 214Bi 1 764,5 B.2. Kosminė spinduliuotė. Tam tikrą spekrometrinės sistemos savosios spinduliuotės dalį sąlygoja kosminė spinduliuotė. Didelės energijos (iki 108-109 GeV) pirminės kosminės dalelės, susidurdamos su atmosferos oro atomų branduoliais, sukuria antrinių dalelių (µ ir κ mezonų, miuonų, neutronų, protonų, elektronų bei fotonų) srautus. Detektoriuje šios dalelės sukuria foninius srovės impulsus. Be to, kosminės dalelės šarve indukuoja greituosius neutronus. Šių neutronų neelastinės sklaidos metu išspinduliuojami gama kvantai taip pat didina spinduliuotę (B2 lent.). B2 lentelė. Gama linijos, sąlygotos neutronų neelastinės sklaidos Gama kvantų energija Eγ, keV Reakcija 68,2 73Ge(n, nI)73Ge 562,9 76Ge(n, nI)76Ge 569,7 207Pb(n, nI)207Pb 669,6 63Cu(n, nI)63Cu 691,3 72Ge(n, nI)72Ge 803,1 206Pb(n, nI)206Pb 846,8 56Fe(n, nI)56Fe 962,1 63Cu(n, nI)63Cu 1 115,5 65Cu(n, nI)65Cu 2 624,6 208Pb(n, nI)208Pb Lėtieji (šiluminiai) neutronai sukelia branduolines reakcijas, kurių radioaktyvūs produktai sąlygoja kai kurių gama linijų atsiradimą foniniame spektre (B3 lent.). B3 lentelė. Gama linijos, sąlygotos šiluminių neutronų sukurtų trumpaamžių radionuklidų Gama kvantų energija Eγ, keV Reakcija Pastabos 23,4 70Ge (n, γ) 71Ge 53,4 72Ge (n, γ)73mGe 66,7 72Ge (n, γ) 73mGe 13,3+53,4 keV kvantų suminė smailė 139,7 74Ge (n, γ) 74mGe 159,5 76Ge (n, γ) 77mGe 174,9 70Ge (n, γ) 71mGe 198,9 70Ge (n, γ) 71mGe 23,4+174,9 keV kvantų suminė smailė 278,3 63Cu (n, γ) 64Cu 558,3 113Cd (n, γ) 114Cd 651,0 113Cd (n, γ) 114Cd 805,7 113Cd (n, γ) 114Cd Kosminė spinduliuotė detektoriaus šarve sukuria antrinių dalelių (p, e-, e+) liūtį. Šios dalelės sukelia stabdomąją anihiliacinę spinduliuotę, energija Eγ=511 keV. Ši anihiliacinių gama kvantų linija aptinkama kiekviename foniniame spektre. ______________ C priedas (informacinis) GAMA KVANTŲ REGISTRAVIMO EFEKTYVUMAS Detektoriaus efektyvumas priklauso nuo gama kvantų energijos. Turint pakankamai duomenų, galima įvertinti sistemos efektyvumo priklausomybė nuo energijos (1 pav.). C1 pav. Būdinga detektoriaus efektyvumo priklausomybės nuo energijos kreivė Dažnai efektyvumo priklausomybė nuo energijos išreiškiama formule: čia: η – detektoriaus efektyvumas, Eγ – atitinkamos g linijos energija, keV, A1 ir A2 – parametrai, būdingi konkrečiai spektrometrinei sistemai. Energijų, mažesnių už 200 keV, taikoma sudėtingesnė polinominė η ir Eγ priklausomybė. Kartais taikomas taškinis kalibravimas. Pavyzdžiui, norint išmatuoti 137Cs aktyvumą, pakanka turėti atestuotą 137Cs šaltinį. Šiais atvejais efektyvumo priklausomybė nuo energijos nenustatoma. ______________ D priedas (informacinis) SPEKTRŲ ANALIZĖ Spektrų analizę ir smailių „plotų“ skaičiavimus galima atlikti nesinaudojant spektrų apdorojimo programine įranga. 2 pav. pavaizduota būdinga mažo aktyvumo mėginio gama fotonų sugerties smailė. D2 pav. Tipiška mažai aktyvaus mėginio gama smailė Visam smailėje užregistruotų impulsų skaičiui įvertinti taikoma formulė: čia: ni – impulsų skaičius i-tajame spektro kanale. Foninių impulsų skaičius Nf įvertinamas taip: Spektro sritys nuo a1 iki a2 ir nuo b1 iki b2 apibūdina foninį lygį po smaile. ______________ E priedas (informacinis) RADIONUKLIDŲ BIBLIOTEKA E1 lentelė. Gama spinduoliai, jų pusėjimo trukmės, gama kvantų energijos Eγ ir kvantų emisijos tikimybės (kvantų išeigos) pγ [1] Nuklidas Pusėjimo trukmė Eγ, keV pγ 7Be 53,17 d. 477,61 0,1032 22Na 950,4 d. 511,00 1,807 1 274,542 0,9994 24Na 0,62323 d. 1 368,63 0,99994 2 754,030 0,99876 40K 1,277 109 m. 1 460,81 0,1067 41Ar 1,827 h 1 293,64 0,9916 46Sc 83,80 d. 889,280 0,99984 1 120,55 0,99987 51Cr 27,71 d. 320,08 0,0985 54Mn 312,5 d. 834,84 0,99975 56Mn 0,10744 d. 846,75 0,989 1 810,72 0,272 2 113,05 0,143 56Co 77,3 d. 846,75 0,9993 977,42 0,0144 1 037,820 0,1411 1 175,09 0,0227 1 238,26 0,6670 1 360,21 0,0427 1 771,40 0,1550 2 015,35 0,0302 2 034,91 0,0788 2 598,55 0,1720 3 202,24 0,0324 3 253,52 0,0798 3 273,20 0,0189 3 451,42 0,00954 57Co 271,84 d. 122,06 0,8559 136,47 0,1058 58Co 70,78 d. 511,00 0,300 810,78 0,9945 59Fe 44,53 d. 142,54 0,0100 192,35 0,0270 1 099,25 0,561 1 291,57 0,436 60Co 1925,5 d. 1 173,24 0,9990 1 332,50 0,999824 65Zn 243,9 d. 511,00 0,0286 1 115,55 0,504 75Se 119,76 d. 121,12 0,173 136,00 0,590 198,60 0,0147 264,65 0,591 279,53 0,252 303,910 0,0134 400,65 0,1156 85Kr 3,909 103 d. 514,01 0,00434 85mKr 4,48 h 151,18 0,753 304,87 0,141 85Sr 64,85 d. 514,01 0,984 87Kr 1,272 h 402,58 0,495 673,87 0,0191 845,43 0,073 1 175,40 0,0112 1 740,52 0,0205 2 011,88 0,0290 2 554,8 0,093 2 558,1 0,039 88Kr 2,84 h 165,98 0,0310 196,32 0,260 362,23 0,0225 834,83 0,130 1 518,39 0,0215 1 529,77 0,109 2 029,84 0,0453 2 035,41 0,0374 2 195,84 0,132 2 231,77 0,034 2 392,11 0,3460 88Y 106,66 d. 898,04 0,946 1 836,06 0,9924 89Kr 3,16 min. 220,90 0,200 497,5 0,066 576,96 0,056 585,80 0,166 738,39 0,042 867,08 0,059 904,27 0,072 1 324,28 0,0306 1 472,76 0,069 1 530,04 0,033 1 533,68 0,051 1 693,7 0,044 2 012,23 0,0156 2 866,23 0,0174 3 532,9 0,0134 3 923,0 0,0041 89Sr 50,5 d. 909,2 0,000098 95Zr 64,09 d. 724,20 0,440 756,73 0,543 95Nb 35,0 d. 765,80 0,9980 99Mo 2,7476 d. 140,47 0,0495 181,06 0,0603 366,42 0,0122 739,50 0,1231 777,92 0,0433 99mTc 0,25025 d. 140,47 0,8897 103Ru 39,272 d. 497,08 0,909 610,33 0,0565 106Ru 372,6 d. 511,85 0,2047 616,17 0,00735 621,84 0,0995 1 050,47 0,01452 108mAg 127 m. 433,93 0,905 614,37 0,898 722,95 0,908 110mAg 249,79 d. 657,75 0,9465 677,61 0,1068 706,670 0,166 763,93 0,224 884,67 0,734 937,48 0,346 1 384,27 0,247 1475,76 0,0397 1505,00 0,1316 109Cd 463 d. 88,03 0,0365 111In 2,8049 d. 171,28 0,9093 245,39 0,9417 113Sn 115,1 d. 255,12 0,0193 391,69 0,649 123mTe 119,7 d. 158,96 0,840 124Sb 60,20 d. 602,72 0,9783 645,82 0,0744 722,78 0,1078 1 691,02 0,4752 2 091,0 0,0547 125Sb 1008,1 d. 176,33 0,0679 380,44 0,01520 427,89 0,294 463,38 0,1045 600,56 0,1778 606,64 0,0502 635,90 0,1132 671,41 0,0180 125I 59,3 d. 35,49 0,0667 131I 8,021 d. 364,48 0,816 636,97 0,0712 722,89 0,0178 131mXe 11, 84 d. 163,93 0,0196 133Xe 5,245 d. 79,62 0,0026 81,00 0,377 133mXe 2,19 d. 233,18 0,103 133Ba 3842 d. 53,16 0,0220 79,62 0,0261 81,00 0,340 276,39 0,0710 302,85 0,1833 356,01 0,623 383,85 0,0892 134Cs 754,2 d. 475,35 0,0151 563,23 0,0834 569,32 0,1538 604,70 0,976 795,85 0,854 801,93 0,0864 1 038,57 0,00998 1 167,94 0,0180 1 365,15 0,0302 135Xe 0,3796 d. 249,79 0,9013 608,19 0,029 135mXe 15,36 min. 526,57 0,812 137Xe 3,83 min. 455,51 0,312 137Cs 30,0 m. 661,66 0,850 138Xe 14,13 min. 153,75 0,0595 242,56 0,0350 258,31 0,315 396,43 0,063 0,203 1 768,26 0,167 2 004,75 0,0535 2 015,82 0,123 2 252,26 0,0229 139Ce 137,65 d. 165,85 0,800 140Ba 12,751 d. 537,38 0,2439 140La 1,6779 d. 328,77 0,2074 487,03 0,4594 815,83 0,2364 1 596,49 0,9540 141Ce 32,50 d. 145,44 0,489 144Ce 284,45 d. 133,54 0,1109 696,51 0,0134 1 489,15 0,00279 2 185,66 0,00700 147Nd. 10,98 d. 91,11 0,282 531,03 0,123 152Eu 4939 d. 121,78 0,2837 244,69 0,0751 344,27 0,2658 411,11 0,02234 443,91 0,0280 778,89 0,1296 963,38 0,1462 1 085,78 0,1016 1 112,02 0,1356 1 407,95 0,2085 169Yb 32,032 d. 109,78 0,175 118,19 0,0186 130,52 0,1128 177,21 0,2244 197,95 0,360 261,07 0,0168 307,73 0,1010 180mHf 0,2300 d. 215,25 0,817 332,31 0,945 443,18 0,831 500,71 0,139 182Ta 114,43 d. 84,68 0,0263 100,11 0,1423 113,67 0,0187 116,41 0,00445 152,43 0,0695 156,38 0,0263 182Ta 114,43 d. 179,39 0,0309 198,35 0,0144 222,10 0,0750 229,32 0,0364 264,07 0,0362 1 121,28 0,3530 1 189,04 0,1644 1 221,42 0,2717 1230,87 0,1158 192Ir 73,831 d. 295,96 0,286 308,46 0,298 316,51 0,828 468,07 0,477 588,59 0,0451 604,41 0,0819 612,47 0,0531 198Au 2,696 d. 411,80 0,9547 203Hg 46,612 d. 279,20 0,813 207Bi 32,2 m. 569,70 0,9770 1 063,66 0,7408 1 770,24 0,0687 210Pb 22,3 m. 46,50 0,0418 226Ra 1600 m. 186,21 0,0351 241,98 0,0712 295,21 0,1815 351,92 0,351 609,31 0,446 768,36 0,0476 934,06 0,0307 1 120,29 0,147 1 238,11 0,0578 1 509,23 0,0208 1 764,49 0,151 2 118,55 0,0117 2 204,22 0,0498 2 293,36 0,00301 2 447,86 0,0155 232Th 1,405 1010 m. 59,0 0,0019 105,0 0,016 129,08 0,0223 146,1 0,0021 154,2 0,0090 209,28 0,0381 238,63 0,435 240,98 0,0404 270,23 0,0344 278,0 0,0233 300,09 0,0327 321,7 0,00245 328,0 0,0310 338,32 0,1126 409,51 0,0195 463,00 0,0450 562,3 0,0089 570,7 0,00213 583,0 0,307 727,0 0,0735 755,18 0,0104 763,13 0,0073 772,17 0,0145 785,46 0,0107 794,70 0,0434 835,5 0,0153 860,37 0,0455 911,07 0,266 964,6 0,052 969,11 0,1623 1 459,30 0,0078 1 588,00 0,0326 2614,66 0,356 241Am 432,0 m. 59,54 0,360 E2 lentelė. Radionuklidai, išrikiuoti gama kvantų energijų didėjimo tvarka ir gama kvantų emisijos tikimybės pγ [1] Energija, keV Radionuklidas pγ 13,60 239Pu 0,044 13,85 140Ba 0,012 14,41 57Co 0,0954 22,16 109Cd 0,86 24,94 109Cd 0,17 26,35 241Am 0,024 27,40 125Sb 0,6192 29,97 140Ba 0,1073 31,00 125Sb 0,1289 31,82 137Cs 0,0196 32,19 137Cs 0,0361 35,50 125Sb 0,0428 36,40 137Cs 0,0131 42,80 154Eu 0,2847 46,52 210Pb 0,0405 49,41 239Np 0,001 51,62 239Pu 0,0027 59,54 241Am 0,359 59,54 237U 0,3348 60,01 155Eu 0,0114 63,29 234Th 0,0383 67,75 182Ta 0,423 67,88 239Np 0,009 72,00 187W 0,1077 79,62 133Xe 0,006 80,11 144Ce 0,016 80,18 131I 0,0262 81,00 133Ba 0,3292 81,00 133Xe 0,37 86,50 237Np 0,126 86,54 155Eu 0,308 86,79 160Tb 0,132 88,03 109Cd 0,0361 91,10 147Nd 0,279 92,38 234Th 0,0273 92,80 234Th 0,0269 94,67 239Pu 0,0037 97,43 153Sm 0,0073 97,43 153Gd 0,276 98,44 239Pu 0,0059 100,10 182Ta 0,141 103,18 153Gd 0,196 103,18 153Sm 0,283 105,31 155Eu 0,205 106,12 239Np 0,2286 112,95 177Lu 0,064 121,12 75Se 0,1732 121,78 152Eu 0,2832 122,06 57Co 0,8559 123,14 154Eu 0,405 123,80 131Ba 0,2905 129,30 239Pu 0,0064 133,02 181Hf 0,41 133,54 144Ce 0,108 134,25 187W 0,0856 136,00 75Se 0,5898 136,25 181Hf 0,069 136,48 57Co 0,1061 140,51 99mTc 0,889 142,65 59Fe 0,0102 143,21 237Np 0,0042 143,76 235U 0,1093 145,44 141Ce 0,4844 151,17 85mKr 0,7508 158,20 135Xe 0,0029 162,64 140Ba 0,0621 163,33 235U 0,05 16,93 131mXe 0,0196 164,10 139Ba 0,2205 165,85 139Ce 0,7995 172,62 125Sb 0,0018 176,33 125Sb 0,0679 176,56 136Cs 0,1359 181,06 99Mo 0,0652 185,72 235U 0,575 186,21 226Ra 0,0328 192,35 59Fe 0,0308 196,32 88Kr 0,263 205,31 235U 0,0503 208,01 237U 0,2167 208,36 177Lu 0,11 209,75 239Np 0,327 216,09 131Ba 0,199 220,90 89Kr 0,204 228,16 132Te 0,882 228,18 239Np 0,1079 233,18 133mXe 0,103 234,68 95Zr 0,002 236,00 227Th 0,1105 238,63 212Pb 0,446 240,98 224Ra 0,0395 241,98 214Pb 0,09 244,70 152Eu 0,0751 248,04 154Eu 0,0659 249,44 131Ba 0,028 249,79 135Xe 0,899 252,45 154Eu 0,001 255,06 113Sn 0,0182 256,25 227Th 0,0671 258,41 138Xe 0,315 258,79 214Pb 0,0055 264,66 75Se 0,59 273,70 214Bi 0,0018 274,53 214Pb 0,0033 276,40 133Ba 0,0732 277,60 239Np 0,142 279,19 203Hg 0,8155 279,54 75Se 0,2518 282,52 175Yb 0,031 284,29 131I 0,0606 293,26 143Ce 0,42 295,21 214Pb 0,197 295,94 152Eu 0,0045 298,57 160Th 0,269 300,09 212Pb 0,0341 302,85 133Ba 0,1871 304,84 140Ba 0,043 304,86 85mKr 0,137 312,40 42K 0,18 314,20 214Pb 0,0079 319,41 147Nd 0,0195 320,08 51Cr 0,0983 328,77 140La 0,205 329,43 152Eu 0,0015 333,03 196Au 0,2285 334,31 239Np 0,0204 338,40 228Ac 0,114 340,57 136Cs 0,4855 344,28 152Eu 0,2267 345,95 181Hf 0,12 351,92 214Pb 0,389 355,73 196Au 0,869 356,01 133Ba 0,6258 358,39 135Xe 0,0022 361,85 135I 0,0019 362,23 88Kr 0,0228 363,50 88Kr 0,0049 363,93 138Cs 0,0024 364,48 131I 0,8124 365,29 138Cs 0,0019 367,79 152Eu 0,0087 373,25 131Ba 0,133 375,05 239Pu 0,0016 380,44 125Sb 0,0152 383,85 133Ba 0,0889 387,00 214Bi 0,0037 389,10 214Bi 0,0041 391,69 113Sn 0,6416 396,32 175Yb 0,065 400,66 75Se 0,1156 402,58 87Kr 0,496 405,74 214Bi 0,0017 407,99 135Xe 0,0036 411,12 152Eu 0,0227 411,80 198Au 0,9551 413,71 239Pu 0,0015 414,70 126Sb 0,833 416,05 152Eu 0,0011 426,50 214Bi 0,0011 427,89 125Sb 0,2944 433,95 108mAg 0,907 434,56 138Xe 0,203 439,90 147Nd 0,012 443,98 152Eu 0,0312 454,77 214Bi 0,0032 462,10 214Pb 0,0017 462,79 138Cs 0,307 463,38 125Sb 0,1045 469,69 214Bi 0,0013 474,38 214Bi 0,0012 477,59 7Be 0,0103 479,57 187W 0,2113 480,42 214Pb 0,0034 482,16 181Hf 0,83 487,03 140La 0,455 487,08 214Pb 0,0044 488,66 152Eu 0,0042 496,28 131Ba 0,4378 497,08 103Ru 0,895 497,50 89Kr 0,068 503,39 152Eu 0,0016 510,57 133I 0,0184 511,00 56Co 0,186 511,00 64Cu 0,371 511,00 22Na 0,9 511,00 88Y 0,004 511,00 65Zn 0,0283 511,85 106Ru 0,206 513,99 85Kr 0,0043 513,99 85Sr 0,983 526,56 135mXe 0,8051 529,89 133I 0,873 531,02 147Nd 0,1309 533,69 214Pb 0,0019 537,32 140Ba 0,2439 546,94 138Cs 0,1076 551,52 187W 0,0492 554,32 82Br 0,706 555,61 91mY 0,949 557,04 103Ru 0,0083 559,10 76As 0,45 563,23 134Cs 0,0838 563,23 76As 0,012 564,00 122Sb 0,712 564,02 152Eu 0,0049 566,42 152Eu 0,0013 569,32 134Cs 0,1543 569,67 207Bi 0,978 580,15 214Pb 0,0037 583,19 208TI 0,8577 585,80 89Kr 0,169 586,29 152Eu 0,0046 591,74 154Eu 0,0484 595,36 134I 0,1116 600,56 125Sb 0,1778 602,73 124Sb 0,978 604,70 134Cs 0,9756 606,64 125Sb 0,0502 608,19 135Xe 0,0287 609,31 214Bi 0,433 610,33 103Ru 0,0564 616,20 106Ru 0,007 618,28 187W 0,0607 619,07 82Br 0,0431 621,79 134I 0,1059 621,84 106Ru 0,0981 635,90 125Sb 0,1132 636,97 131I 0,0727 645,86 124Sb 0,0738 652,30 91Sr 0,0297 652,90 91Sr 0,0802 653,00 91Sr 0,0037 656,48 152Eu 0,0015 657,05 76As 0,0617 657,71 89Rb 0,101 657,76 110mAg 0,9464 661,66 137Cs 0,8521 665,45 214Bi 0,0125 666,31 126Sb 0,996 667,69 132I 0,987 671,15 152Eu 0,0023 675,89 198Au 0,008 685,74 187W 0,2639 685,90 147Nd 0,0081 692,60 122Sb 0,039 695,00 126Sb 0,996 696,49 144Ce 0,0148 697,00 126Sb 0,29 697,49 144Pr 0,0148 698,33 82Br 0,279 702,63 94Nb 1 703,11 214Bi 0,0047 715,76 154Eu 0,0018 719,86 214Bi 0,0041 720,50 126Sb 0,538 722,79 124Sb 0,1076 722,89 131I 0,018 722,95 108mAg 0,915 723,30 154Eu 0,197 724,20 95Zr 0,441 727,17 212Bi 0,0756 739,50 99Mo 0,13 749,80 91Sr 0,236 752,84 214Bi 0,0013 756,73 95Zr 0,545 763,94 110mAg 0,222 765,79 95Nb 0,9979 768,36 214Bi 0,0504 772,60 132I 0,762 772,91 187W 0,0398 773,67 131mTe 0,3806 776,49 82Br 0,834 777,88 99Mo 0,0462 778,91 152Eu 0,1296 785,46 212Bi 0,0126 785,91 214Pb 0,011 786,10 214Bi 0,0032 793,75 131mTe 0,1382 795,85 134Cs 0,8544 801,93 134Cs 0,0873 810,77 58Co 0,9945 815,80 140La 0,235 818,50 136Cs 0,997 834,83 54Mn 0,9998 834,83 88Kr 0,131 839,03 214Pb 0,0059 845,44 87Kr 0,0734 846,70 56Co 0,9993 846,75 56Mn 0,9887 847,02 134I 0,9541 852,21 131mTe 0,2057 856,70 126Sb 0,176 860,56 208TI 0,12 863,96 58Co 0,0068 871,10 94Nb 1 873,19 154Eu 0,115 875,37 133I 0,044 879,36 160Tb 0,295 884,09 134I 0,6488 884,69 110mAg 0,7268 889,26 46Sc 0,9998 898,02 88Y 0,095 904,27 89Kr 0,073 911,07 228Ac 0,277 925,24 140La 0,0709 937,49 110mAg 0,3436 954,55 132I 0,181 964,13 152Eu 0,1462 966,16 160Tb 0,25 969,11 228Ac 0,166 989,03 126Sb 0,068 996,32 154Eu 0,103 1001,03 234mPa 0,0059 1004,76 154Eu 0,1789 1009,78 138Cs 0,298 1024,30 91Sr 0,334 1031,88 89Rb 0,59 1037,80 56Co 0,1409 1043,97 82Br 0,274 1048,07 136Cs 0,7972 1050,47 106Ru 0,0173 1063,62 207Bi 0,7491 1072,55 134I 0,1498 1076,70 86Rb 0,0878 1087,66 198Au 0,0016 1099,25 59Fe 0,565 1112,12 152Eu 0,1356 1115,52 65Zn 0,5074 1120,29 214Bi 0,157 1120,52 46Sc 0,999 1121,28 182Ta 0,35 1128,00 106Ru 0,004 1131,51 135I 0,225 1140,20 122Sb 0,0057 1167,94 134Cs 0,0181 1173,24 60Co 0,999 1177,94 160Tb 0,152 1189,05 182Ta 0,163 1212,92 76As 0,0144 1216,08 76As 0,0342 1221,42 182Ta 0,271 1228,52 76As 0,0122 1230,90 182Ta 0,115 1235,34 136Cs 0,1978 1236,56 133I 0,0144 1238,11 214Bi 0,0594 1238,30 56Co 0,6695 1248,10 89Rb 0,43 1257,00 122Sb 0,0077 1260,41 135I 0,286 1274,45 154Eu 0,355 1274,51 22Na 0,9995 1291,60 59Fe 0,432 1293,64 41Ar 0,9916 1298,33 133I 0,0227 1317,47 82Br 0,269 1318,00 59Fe Linijų pora 1332,50 60Co 0,9998 1345,77 64Cu 0,0048 1368,53 24Na 0,9999 1377,82 214Bi 0,4506 1384,30 110mAg 0,2428 1408,01 152Eu 0,2085 1420,50 139Ba 0,003 1435,86 138Cs 0,763 1457,56 135I 0,086 1460,75 40K 0,107 1472,76 89Kr 0,07 1489,15 144Ce 0,003 1524,00 42K 0,179 1529,77 88Kr 0,111 1573,73 94Nb 0,0015 1596,48 154Eu 0,0167 1596,49 140La 0,9549 1642,40 38CI 0,328 1674,73 58Co 0,0052 1678,03 135I 0,095 1690,98 124Sb 0,473 1740,52 87Kr 0,0204 1764,49 214Bi 0,17 1768,26 138Xe 0,167 1770,23 207Bi 0,0685 1771,40 56Co 0,1551 1791,20 135I 0,077 1810,72 56Mn 0,2719 1836,01 88Y 0,9935 2004,75 138Xe 0,123 2015,82 138Xe 0,0535 2090,94 124Sb 0,0558 2113,05 56Mn 0,1434 2167,50 38CI 0,44 2185,70 144Ce 0,0077 2195,84 88Kr 0,133 2196,00 89Rb 0,136 2204,22 214Bi 0,0498 2218,00 138Cs 0,152 2323,10 124Sb 0,0024 2392,11 88Kr 0,35 2554,80 87Kr 0,0923 2558,10 87Kr 0,0392 2570,14 89Rb 0,1 2598,50 56Co 0,1674 2614,53 208TI 0,9979 2753,90 24Na 0,9984 E3 lentelė. Gama spinduoliai, kurių gama smailės spektruose gali persikloti jų pusėjimo trukmės, gama kvantų energijos Eγ ir kvantų išeigos pγ [1] Nuklidas Eγ, [keV] pγ Pusėjimo trukmė [d.] Trukdantys nuklidai Eγ, [keV] pγ Pusėjimo trukmė [d.] arba motininis nuklidas 51Cr 320,084 0,0985 27,71 239Np 315,88 0,013 2,35 105Rh 319,24 0,196 1,50 147Nd 319,4 0,022 11,06 223Ra 324,1 0,040 235U 219Rn 324,1 0,040 235U 54Mn 834,843 0,99975 312,5 211Bi 831,8 0,033 235U 234Pa 831,8 0,057 238U 211Pb 831,8 0,030 235U 228Ac 835,6 0,015 232Th 57Co 122,0614 0,8559 271,84 239Np 117,7 0,063 2,35 239Np 120,7 0,023 2,35 223Ra 122,4 0,011 235U 219Rn 122,4 0,011 235U 58Co 810,775 0,9945 70,78 234Pa 806,2 0,033 238U 59Fe 1 099,251 0,561 44,53 1 291,569 0,436 44,53 115mCd 1 290,59 0,0089 44,5 141Nd 1 292,64 0,0046 2,49 60Co 1 173,238 0,999 1 925,5 1 332,502 0,999824 1 925,5 52Mn 1 333,62 0,051 5,591 65Zn 1 115,546 0,504 243,9 214Bi 1 120,4 0,136 238U 46Sc 1 120, 545 1,000 83,80 95Zr 724,199 0,440 64,09 126Sb 720,4 0,560 12,5 143Ce 722,0 0,045 1,40 124Sb 722,78 0,1126 60,2 127Sb 723,0 0,018 3,85 212Bi 727,17 0,065 232Th 756,729 0,543 64,09 140La 751,79 0,0441 1,68 95Nb 765,8 0,998 35,0 110mAg 763,928 0,224 249,79 214Bi 768,7 0,042 238U 99Mo/ 140,466 0,8896 (2,7476) 57Co 136,4743 0,1058 271,84 99mTc 235U 143,78 0,097 2,57´1011 219Rn 144,3 0,032 235U 223Ra 144,3 0,032 235U 141Ce 145,4442 0,489 32,5 181,057 0,0603 2,7476 125Sb 176,334 0,0689 1008,1 136Cs 176,75 0,132 13,7 235U 185,72 0,54 2,57´1011 234Pa 186,0 0,019 238U 226Ra 186,211 0,0351 584 400 366,421 0,0122 2,7476 131I 364,48 0,816 8,021 234Pa 369,8 0,034 238U 739,5 0,1231 2,7476 234Pa 742,8 0,029 238U 110mAg 744,26 0,0464 249,79 777,921 0,0433 2,7476 131mTe 773,7 0,46 1,25 131mTe 782,7 0,067 1,25 103Ru 497,080 0,909 39,272 115Cd 492,29 0,081 2,23 106Ru/ 621,84 0,0995 (372,6) 110mAg 620,35 0,0277 249,79 106Rh 1 050,47 0,01452 (367) 136Cs 1 048,1 0,7972 13,16 110mAg 657,749 0,94652 49,79 126Sb 656,2 0,028 12,5 137Cs 661,66 0,850 10958 884,667 0,734 249,79 234Pa 880,8 0,130 238U 234Pa 883,2 0,120 238U 46Sc 889,277 1,000 83,8 1 384,27 0,247 249,79 -124Sb 602,72 0,9792 60,2 125Sb 600,557 0,178 1 008,1 127Sb 603,6 0,042 3,85 192Ir 604,414 0,0819 73,831 134Cs 604,699 0,976 754,2 126Sb 605,0 0,024 12,5 125Sb 606,641 0,0502 1 008,1 1 691,02 0,488 60,2 125Sb 176,334 0,0689 1 008,1 136Cs 176,75 0,132 13,7 99Mo 181,057 0,0603 2,7476 427,889 0,2933 1 008,1 140Ba 423,69 0,0315 12,751 211Bi 426,9 0,019 235U 211Pb 427,1 0,019 235U 140La 432,55 0,0299 1,6779 600,57 0,178 1 008,1 124Sb 602,72 0,9792 60,2 127Sb 603,6 0,042 3,85 192Ir 604,414 0,0819 75,1 134Cs 604,699 0,976 754,2 126Sb 605,0 0,024 12,4 635,895 0,1132 1 008,1 131I 636,973 0,0712 8,021 131I 364,48 0,816 8,021 210TI 360,0 0,040 238U 99Mo 366,421 0,0122 2,7476 234Pa 369,8 0,034 238U 134Cs 604,699 0,976 754,2 125Sb 600,557 0,178 1 008,1 124Sb 602,72 0,9792 60,2 127Sb 603,6 0,042 3,85 192Ir 604,414 0,0819 73,831 126Sb 605,0 0,024 12,5 125Sb 606,641 0,0502 1 008,1 214Bi 609,3 0,412 238U 131mTe 793,6 0,159 1,25 795,845 0,854 754,2 210TI 795,0 1,000 238U 228Ac 795,0 0,039 232Th 234Pa 796,6 0,039 238U 125Sn 800,5 0,010 9,62 137Cs 661,66 0,850 10958 100mAg 657,7 0,9465 249,79 143Ce 664,0 0,050 1,40 131mTe 665,0 0,035 1,25 214Bi 666,0 0,022 238U 126Sb 666,2 1,000 12,5 140Ba/ 162,9 0,0621 12,751 123mTe 158,96 0,840 119,7 140La 235U 163,36 0,045 2,57´1011 136Cs 164,04 0,045 13,7 328,77 0,2074 (12,751) 223Ra 324,1 0,04 235U 219Rn 324,1 0,04 235U 228Ac 328,3 0,026 232Th 227Th 329,7 0,023 235U 231Pa 329,9 0,01 235U 487,03 0,4594 (12,751) 192Ir 484,6 0,032 73,831 537,38 0,2439 12,751 815,83 0,2364 (12,751) 110mAg 818,02 0,073 249,79 136Cs 818,48 1,000 13,7 234Pa 819,7 0,027 238U 1 596,49 0,954 (12,751) 141Ce 145,4442 0,489 32,5 99mTc 140,5 0,889 2,7476 235U 143,78 0,097 2,57´1011 219Rn 144,3 0,032 235U 223Ra 144,3 0,032 235U 131mTe 149,7 0,242 1,25 144Ce 133,544 0,1109 284,45 228Ac 129,1 0,021 232Th 234Pa 131,2 0,200 238U 57Co 136,5 0,106 271,84 Pastaba. Nurodyti radionuklidai, kurių gama kvantų energijos skiriasi ne daugiau nei 5 keV, pusėjimo trukmė ne mažesnė negu 1 diena ir kvantų emisijos tikimybė ne mažesnė nei 0,01. E4 lentelė. Gama spinduoliai, būdingi branduolinių reaktorių taršai [1] Nuklidas Pusėjimo trukmė Energija Eγ Tikimybė [d.] [keV] pγ 51Cr 27,706 320,08 0,0986 54Mn 312,3 834,84 0,999758 57Co 271,79 122,06 0,8560 136,47 0,1068 58Co 70,86 810,78 0,9945 60Co 1 925,5 1 173,24 0,99857 1 332,50 0,99983 59Fe 44,54 1 099,25 0,561 1 251,57 0,436 65Zn 244,26 1 115,55 0,5060 95Zr 64,26 724,20 0,4417 756,73 0,5446 95Nb 34,975 765,81 0,9981 99Mo 2,7476 140,47 0,905 739,50 0,1231 99mTc 0,25028 140,47 0,8906 103Ru 39,272 497,08 0,909 106Ru/ 372,6 621,84 0,0995 106Rh 1 050,47 0,0147 110mAg 249,79 657,76 0,953 884,69 0,732 937,49 0,346 124Sb 60,20 602,73 0,9789 722,78 0,108 1 690,98 0,476 125Sb 1 007,7 427,88 0,297 463,38 0,1048 600,60 0,1773 635,95 0,1121 127Sb 3,85 473,61 0,247 685,7 0,353 784,0 0,145 131I 8,0207 284,30 0,0620 364,48 0,816 132I 0,0956 522,65 0,160 667,72 0,987 133I 0,867 529,87 0,87 875,33 0,451 129Te 0,04833 459,52 0,077 129mTe 33,6 695,84 0,030 132Te 3,204 228,16 0,88 134Cs 754,28 604,72 0,9763 795,86 0,854 136Cs 13,16 340,55 0,422 818,51 0,997 1 048,07 0,80 137Cs 1,102 E4 661,66 0,851 140Ba 12,751 537,31 0,2439 140La 1,6779 328,76 0,206 487,02 0,455 1 596,21 0,954 141Ce 32,501 145,44 0,480 144Ce 284,893 133,52 0,1109 ______________ F priedas (informacinis) BIBLIOGRAFIJA F.1. Pagrindinės monitoringo procedūros branduolinio ar radiologinio incidento metu IAEA-TECDOC-1092, IAEA, Viena, 1999, 93-109 p. (anglų ir rusų k.) = Generic procedures for monitoring in a nuclear or radiological emergency, IAEA-TECDOC-1092, IAEA, Viena, 1999. F.2. Gamtinės aplinkos kontrolės organizavimo AE rajone vadovas, red. K. P. Machonko, Leningrad, Hidrometeoizdat, 1990, 81- 113 p. (rusų k.) = Руководство по организации контроля природной среды в районе расположения АЭС. Под ред. К. П. Махонько, Ленинград, Гидрометеоиздат, 1990. F.3. Radioaktyvumas Baltijos jūroje 1984-1991, Baltijos jūros aplinkos darbai Nr. 61, Helsinkio komisija, 1995, 35 p. (anglų k.) = Radioactivity in the Baltic Sea 1984-1991, Baltic Sea Environment Proceedings No.61, HELSINKI COMMISSION Baltic Marine Environment Protection Commission, 1995, 35 p. F.4. Vandens objektų radioaktyviojo užterštumo nustatymo metodinės rekomendacijos, red. S. M. Vakulovskij, Moskva, Hidrometeoizdat, 1986, 4-22 p. (rusų k.) = Методические рекомендации по определению радиоактивного загрязнения водных объектов. Под ред. С. М. Вакуловского, Москва, Гидрометеоиздат, 1986, 4-22 стр. F.5. LAND 37-2000 „Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – vandenyje ištirpusio cezio radionuklidų koncentravimas sorbuojančiaisiais filtrais ir vandens tūrinio aktyvumo įvertinimas“, 2000. F.6. R …