📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO DARBO INSPEKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL VANDENTVARKOS DARBŲ SAUGOS TAISYKLIŲ TVIRTINIMO
1999 m. vasario 13 d. Nr. 51
Vilnius
1. Tvirtinu Vandentvarkos darbų saugos taisykles DT 3-99.
2. Nustatau u šią teisės akto „Vandentvarkos darbų saugos taisyklės“ DT 3-99 įsigaliojimo tvarką:
2.1. vandentvarkos įmonėms supažindinti ir paruošti personalą pagal Vandentvarkos darbų saugos taisyklių nuostatas iki jų įsigaliojimo datų;
2.2. Vandentvarkos darbų saugos taisyklės DT 3-99 įsigalioja nuo 1999 07 01, išskyrus šių taisyklių VI skyriaus 9 skirsnį (Chloro ūkis), kuris įsigalioja nuo 2000 01 01.
VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS M. PLUKTAS
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus
1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 51
Vandentvarkos darbų saugos TAISYKLĖS DT 3-99
I. BENDROJI DALIS
1. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai
1. Chloro indas – slėginė plieninė chloro talpykla (balionas, statinė) su ėmimo įtaisu, kurioje vartotojams pristatomas skystas chloras.
2. Chlorvežis – dengtas sunkvežimis su įspėjamaisiais pavojingo krovinio vežimo ženklais, pritaikytas chloro indams saugiai sukrauti bei saugiai vežti ir aprūpintas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.
3. Dozatorinė – chloratorinės patalpa, kurioje sumontuoti chloratoriai.
4. Garintuvinė – chloratorinės patalpa, kurioje iš chloro indų imamos chloro dujos.
5. Specialusis automobilis – uždaras automobilis (paprastai sunkvežimis su perdirbtu kėbulu), kuriuo vyksta į darbų vietą vandentiekio ar nuotėkų tinklo tarnybų darbuotojai ir kuriame yra darbo įrankių bei įrangos komplektas, asmeninės apsauginės priemonės, šildymo įtaisas (apšilti žiemą), higienos priemonės ir kt.
6. Chloratorius – prietaisas vandeniniam chloro tirpalui ruošti.
7. Chloratorinė – pastatas arba patalpa, kurioje sumontuoti chloratoriai, būtini chlorui iš komercinės taros imti ir vandeniniam chloro tirpalui ruošti.
8. nuotėkos – vartotas arba teritorijos paviršiumi tekėjęs (lietaus, polaidžio, gatvių plovimo) vanduo.
9. drenčerinė sistema – vandentiekio įrenginys, skirtas vandens uždangai sudaryti.
10. Vandentvarka – veikla, susijusi su vandens tiekimu ir nuotėkų šalinimu.
11. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžimai atitinka Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo ir kitų norminių aktų sąvokas ir apibrėžimus.
2. Taisyklių taikymas
12. Šios taisyklės nustato pagrindinius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo darbams.
13. Šios taisyklės yra taikomos eksploatuojant miestų ir gyvenviečių vandens tiekimo bei nuotėkų šalinimo sistemas, neatsižvelgiant į jų nuosavybę, ir yra privalomos visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su vandens tiekimu ir nuotėkų šalinimu.
14. Darbdaviams rengiant darbų saugos instrukcijas leidžiama šių taisyklių reikalavimus sugriežtinti.
15. Darbdavys informuoja, konsultuoja bei bendradarbiauja su darbuotojais ir/arba jų atstovais visais saugos ir sveikatos darbe klausimais darbovietėje, Žmonių saugos darbe įstatymo ir teisės aktų numatyta tvarka (1 priedas).
II. Bendrieji darbų saugos reikalavimai
1. Reikalavimai vandentvarkos ūkio personalui
16. Vandentvarkos ūkio personalas turi būti tinkamos kvalifikacijos ir atestuotas pagal Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatus.
17. Vandentvarkos ūkio personalas privalo tikrintis sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka (2 priedas) bei kartą per dvejus metus išklausyti higienos mokymo kursą ir gauti pažymėjimą.
18. Savarankiškai dirbti vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo darbus Vandentvarkos įmonėse gali asmenys:
18.1. ne jaunesni kaip 18 metų;
18.2. turintys gydytojo leidimą dirbti;
18.3. apmokyti, instruktuoti ir atestuoti nustatyta tvarka;
18.4. mokantys suteikti pirmąją medicinos pagalbą, gesinti gaisrą, elgtis kitose ekstremaliose situacijose;
18.5. turintys kvalifikaciją atitinkamam darbui atlikti ir tai patvirtinantį dokumentą – pažymėjimą.
19. Naujai priimti į darbą asmenys iki atestacijos gali dirbti darbus tik atestuoto darbuotojo prižiūrimi. Šiuo atveju jie vadinami stažuotojais. Stažavimosi trukmė – ne mažesnė negu 1 mėnuo. Atestuotą darbuotoją paskiria darbdavys arba jo įgaliotasis asmuo raštiška forma.
20. Profesijų ir darbų, kuriuos leidžiama dirbti savarankiškai tik po stažuotės ir atestacijos, sąrašai pateikti 3 priede.
21. Vandentvarkos ūkio darbininkų žinios tikrinamos kas 3 metai, o aptarnaujančių chloro ūkį – kartą per metus.
22. Vadovaujantys vandentvarkos ūkio darbuotojai (padalinių vadovai) privalo mokėti šias taisykles. Jų žinios tikrinamos kas 5 metai. Vadovaujančių darbuotojų, kurių darbas susijęs su chloro ūkio eksploatavimu, žinios tikrinamos kartą per metus.
23. Žinių tikrinimo rezultatai įforminami atestavimo protokole. Išlaikius egzaminus išduodami atestacijos pažymėjimai. Jie galioja visose vandentvarkos įmonėse dirbant darbus, kuriuos leidžia pažymėjimo įrašai.
2. Reikalavimai darbUI SU įrengimaIs ir medžiagomIs
24. Reikalavimai darbui su įrengimais:
24.1. naudojami darbo įrengimai turi būti techniškai tvarkingi, pritaikyti darbui ir turi atitikti saugos reikalavimus, nekelti pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai;
24.2. darbo įrengimai turi būti naudojami, techniškai prižiūrimi ir aptarnaujami pagal gamintojo nustatytą tvarką ir techninio eksploatavimo sąlygas;
24.3. ant darbo įrengimų turi būti saugos ženklai ir žymenys. Jeigu jie dėl kokių nors priežasčių yra pažeidžiami, juos reikia atnaujinti.
25. Reikalavimai darbui su medžiagomis:
25.1. medžiagos turi būti naudojamos taip, kad nekeltų pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai;
25.2. pervežti, laikyti ar naudoti medžiagas reikia pagal tai reglamentuojančius normatyvinius dokumentus, saugos taisykles ar instrukcijas;
25.3. darbuotojai, dirbantys su medžiagomis, turi žinoti jų poveikį žmogui, mokėti naudotis asmeninėmis apsauginėmis, saugos bei higienos priemonėmis ir saugiai elgtis ekstremaliose situacijose (avarijų atveju);
25.4. darbdavys ar jo įgaliotas atstovas privalo informuoti darbuotojus apie visus galimus pavojus bei atsargumo priemones, susijusias su medžiagų naudojimu.
3. TERITORIJOS PRIEŽIŪRA
26. Teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, gamybos atliekos ir šiukšlės išgabenamos į specialiai paruoštas vietas.
27. Teritorijos priežiūros darbams turi būti parengtos darbų saugos instrukcijos.
28. Privažiuojamieji ir priėjimo keliai prie pastatų, gaisrinių kopėčių, priešgaisrinio inventoriaus turi būti laisvi ir tvarkingi.
29. Įmonėje pervažos per geležinkelį visada turi būti laisvos, o jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje.
30. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, leidžiančius juos atidaryti rankomis bet kuriuo paros metu. Ties įvažiavimo vieta į įmonės teritoriją reikia įrengti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo, transporto judėjimo schemas ir greičio apribojimo ženklus.
31. Šiukšles, sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus ir kitas augalinės kilmės atliekas leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir statinių. Palikti be priežiūros deginamas šiukšles ir užkurtus laužus draudžiama. Smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.
32. Draudžiama sugrėbtas žolės, nendrių, šiaudų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip per 100 m nuo jų, taip pat deginti nenupjautą žolę, nendres, javus, ražienas ir kitas žemės ūkio kultūras.
33. Teritorijoje turi būti nustatytos mašinų stovėjimo, medžiagų laikymo vietos, kurios turi būti specialiai ženklinamos.
34. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose draudžiama rūkyti bei naudoti atvirą ugnį. Prieigose prie šių vietų turi būti atitinkami įspėjamieji ženklai arba užrašai.
35. Rūkyti leidžiama tik tam skirtose vietose, kurios turi būti pažymėtos.
36. Į kanalizacijos sistemas ir vandens telkinius draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus. Jiems turi būti numatyti specialūs indai.
4. Pagrindiniai apsaugos būdai ir priemonės
37. Darbuotojai turi būti aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis pagal Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų reikalavimus.
38. Asmeninės apsauginės priemonės ir saugos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodymus. Naudoti šias priemones kitiems tikslams draudžiama.
39. Reikalavimai darbo vietoms ir patalpoms:
39.1. darbo vietos turi būti paženklintos pagal Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų reikalavimus;
39.2. darbo patalpose turi būti pirmosios pagalbos priemonės;
39.3. kenksmingų medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore neturi viršyti koncentracijų, kurios numatytos HN 23-1993 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore“;
39.4. triukšmo lygis darbo aplinkoje neturi viršyti triukšmo lygio, nustatyto HN 33-1993 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“;
39.5. darbo vietos turi būti įvertintos pagal Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų reikalavimus.
40. Jeigu darbo patalpos įrengiamos taip, kad darbuotojų saugos interesais būtina pažymėti eismo juostas, jos turi būti aiškiai pažymimos ištisinėmis gerai matomos spalvos juostomis.
41. Saugos ženklai ir ženklinimo priemonės turi būti periodiškai valomi, techniškai prižiūrimi, tikrinami ir taisomi, o prireikus – keičiami naujais.
42. Žaibosaugos įrenginiai tikrinami pagal RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“ reikalavimus.
5. Darbų klasifikacija
43. Darbai vandentvarkos ūkyje skirstomi į darbus:
43.1. lauke (darbai gatvėse, kasimo darbai);
43.2. patalpose;
43.3. šuliniuose ir kamerose;
43.4. vandentvarkos ūkio statiniuose.
44. Dirbantįjį lauke darbuotoją betarpiškai veikia atmosferos veiksniai. Dirbantieji lauke turi būti apsaugoti nuo atmosferos veiksnių, kurie gali pakenkti jų saugai ir sveikatai.
45. Dirbant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose, reikia vadovautis „Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis“ (BPST 01-97) ir šių taisyklių 4 priedu.
46. Dirbant elektros srovės atžvilgiu pavojingose patalpose, būtina laikytis „Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius“ reikalavimų.
III. Darbų sauga dirbant gatvėse
47. Norint dirbti gatvėje (kelio juostoje) ar prie jos, reikia nustatyta tvarka gauti gatvės savininko leidimą ir suderinti tai su kelių policija. Leidimų dirbti kelio juostoje išdavimo tvarką reglamentuoja „Kelių priežiūros taisyklės“.
48. Dirbant gatvėje (kelio juostoje) turi būti užtikrintas saugus eismas.
49. Darbo vietos gatvėse turi būti aptvertos pagal „Darbų vietų aptvėrimų automobilių keliuose“ instrukciją, paženklintos kelio ženklais, o darbuotojai, dirbantys gatvėje, turi dėvėti signalines (oranžines) liemenes su atšvaitais.
50. Dirbant gatvių ruožuose pagrindinės aptvėrimo priemonės yra: tvorelės, barjerai, nukreipiamosios gairės, nukreipiamieji kūgiai, virvės su vėliavėlėmis, „stop“ juosta, signaliniai žibintai.
51. 1,0 m aukščio tvorelės gaminamos iš medinių ar kitokių elementų. Viršutinė ir apatinė dalis nudažoma raudona spalva, vidurinė – balta.
52. 1,50 m aukščio kilnojamaisiais barjerais uždaromas eismas remontuojamos gatvės juostose. Jie statomi 5-10 m atstumu nuo darbo vietos. Barjerų skersiniai gali būti mediniai arba metaliniai ir padengti šviesą atspindinčiomis medžiagomis. Jie dažomi 25 cm pločio ir pasvirusiomis 450 kampu raudonos ir baltos spalvos juostomis.
53. Daugiau kaip 0,50 m aukščio ir 400 mm skersmens nukreipiamieji kūgiai turi lengvai pasislinkti nuo automobilių smūgių ir neapvirsti nuo transporto sukeliamų oro srautų. Jie dažomi raudonomis ir baltomis 15 cm pločio horizontaliomis juostomis.
54. Darbo vietai aptverti ir pėsčiųjų eismui nukreipti gatvėje naudojama polietileninė „stop“ juosta, nudažyta baltomis ir raudonomis juostomis su užrašu „stop“.
55. Virvė su raudonomis ir baltomis vėliavėlėmis naudojama darbo vietai aptverti ten, kur nukreipiamas pėsčiųjų eismas, ir tvirtinama ne žemiau kaip 80 cm nuo dangos paviršiaus.
56. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui viršutinėje aptvarų kraštų dalyje turi būti pakabinti signaliniai geltoni ir/arba raudoni žibintai, kurių šviesos šaltinio galia ne mažesnė kaip 3 W, o kelio ženklai padengti šviesą atspindinčia medžiaga.
57. Kiekvieną dieną prieš darbų pradžią būtina patikrinti eismo organizavimo priemones.
58. Dirbančius gatvėse mechanizmus ir įrengimus rekomenduojama nudažyti ryškiai geltona spalva, o jų negabaritines vietas – raudonomis juostomis.
59. Gatvėje dirbančios mašinos ir mechanizmai paženklinami įspėjamaisiais ženklais, kabinamais ant tvorelės, statomos važiuojamoje kelio dalyje 50 m atstumu iki mašinos. Ant tvorelės kabinami ženklai: „Kelio darbai“, „Kliūties apylanka“.
60. Visos specialiosios mašinos gatvėje turi dirbti su įjungtais ir gerai matomais oranžinės spalvos švyturėliais bei artimomis žibintų šviesomis.
61. Tamsiu paros metu nedirbančias mašinas ir mechanizmus būtina pašalinti iš gatvės važiuojamosios dalies. Dirbančios mašinos ir mechanizmai aptveriami įspėjamaisiais aptvarais su kelio ženklais.
62. Ant abiejų avarinio automobilio kabinos durų (kėbulo) viršutinės dalies turi būti užrašas „Avarinė tarnyba“. Užrašas turi būti gerai matomas.
IV. Darbas apžiūros šuliniuose ir kamerose
63. Norint atidengti apžiūros šulinio dangtį, pradžioje jis pakeliamas su laužtuvu, po to nukeliamas, užkabintas dviem kabliais. Darbuotojai turi dėvėti apsaugines pirštines.
64. Prieš leidžiantis į šulinį ar kamerą, dujų analizatoriumi turi būti patikrinama dujų koncentracija ir sudėtis.
65. Draudžiama tikrinti koncentraciją ir dujų sudėtį šulinyje ar kameroje metant uždegtą popierių arba leisti į šulinį degančią žvakę.
66. Aptiktas dujas ir nuotėkas šulinyje ar kameroje šaliname vienu iš tokių būdų:
66.1. atidarius kelis gretimus šulinius, išvėdinti šulinius ir vamzdynus;
66.2. pripildyti šulinius arba kameras vandens, vėliau jį išpumpuoti;
66.3. į vieną iš trijų atskirų šulinių nuleisti dujų šalinamąjį ventiliatorių.
67. Dujų vėdinimo metu prie šulinių ar kamerų neturi būti pašalinių žmonių, ypač vaikų. 10 m atstumu nuo šulinio turi būti pastatytas aptvaras su įspėjamuoju ženklu, o naktį – raudonas žibintas.
68. Jei negalima iki galo pašalinti šulinyje ar kameroje esančių dujų, darbininkai gali dirbti tik su dujokauke.
69. Šuliniuose ar kamerose draudžiama dirbti su įrankiais, įskeliančiais kibirkštį.
70. Dirbti apžiūros šuliniuose ir kamerose skiriami ne mažiau kaip trys asmenys (du iš jų – prižiūrintys) ir išduodama paskyra – leidimas, kurioje nurodytos saugios darbo sąlygos ir priemonės (5 priedas).
71. Praeinamąjį vandens nuvedamąjį kanalą apžiūrinti brigada turi būti ne mažiau kaip iš septynių asmenų, du iš jų – atsakingi darbuotojai. Brigadoje yra dvi grupės. Pirmoji grupė (ne mažiau kaip keturių asmenų) eina kanalu, antroji (ne mažiau kaip trijų asmenų) yra viršuje ir stebi, kaip eina kanalu pirmoji grupė. Kiekvienas einantis kanalu darbininkas turi turėti akumuliatorinį žibintą ir izoliuojamąją dujokaukę.
72. Brigados, dirbančios šuliniuose, kamerose ir praeinamuosiuose kanaluose, turi naudoti tokias saugos ir apsaugines priemones:
72.1. apsaugos diržus (kiekvienas brigados narys);
72.2. virvę su karabinu(kiekvienas brigados narys);
72.3. signalinę liemenę (kiekvienas brigados narys);
72.4. apsauginį šalmą (kiekvienas brigados narys);
72.5. izoliuojamąją dujokaukę (kiekvienas brigados narys);
72.6. brezentinius kombinezonus su galvos gobtuvu (kiekvienas brigados narys);
72.7. guminius batus (kiekvienas brigados narys);
72.8. dujų analizatorių;
72.9. ne didesnės kaip 12 V įtampos akumuliatorinį žibintą;
72.10. rankinį arba mechaninį ventiliatorių;
72.11. kilnojamuosius aptvėrimo ženklus;
72.12. kablius ir laužtuvus šulinių dangčiams atidaryti;
72.13. sudedamąją liniuotę sankabų tvirtumui tikrinti;
72.14. patikrintas pirmosios pagalbos vaistinėles.
73. Prieš pradedant darbą šulinyje ar kameroje būtina patikrinti kilnojamąsias kopėčias ar lipynes.
74. Valant nuotakus, nuotėkų tekėjimą reikia sustabdyti aukščiau remontuojamo ruožo.
75. Pertraukos metu šulinius ar kameras būtina uždaryti dangčiais.
76. Darbuotojui leidžiantis į šulinį ar kamerą, prie jo apsauginio diržo pririštą virvę laiko viršuje esantis darbuotojas. Virvė turi būti 2 m ilgesnė už šulinio gylį.
77. Viršuje esantys darbuotojai privalo stebėti darbuotoją, esantį šulinyje ar kameroje, ir pagal pastebėtus apsinuodijimo požymius ar gautą signalą greitai ištraukti darbuotoją ir prireikus suteikti jam pirmąją medicinos pagalbą.
78. Šuliniuose ar kamerose su dujokauke leidžiama dirbti ne ilgiau kaip 10 min. Pakartotinai į juos galima leistis po 20 min. pertraukos.
V. Saugus darbas atliekant kasimo darbus
79. Tiesiant, remontuojant bei rekonstruojant vandens ūkio požeminius vamzdynus, žemės darbai atliekami tiktai turint leidimą kasinėti.
80. Leidimus išduoda atitinkama miesto (rajono) savivaldybės tarnyba.
81. Leidimai duodami pateikus šiuos dokumentus:
81.1. banko mokestinį pavedimą už sumokėtą užsakovo rinkliavą;
81.2. nustatytos formos paraišką, kurioje nurodytas pareiškėjo įstaigos adresas, telefono numeris, tiksli darbų vykdymo vieta, numatomų darbų paskirtis ir pobūdis, pradžia ir pabaiga, atsakingo darbų vadovo vardas, pavardė;
81.3. miesto (rajono) inžinerines požemines komunikacijas (dujotiekis, vandentiekis ir kanalizacija, šilumos tinklai, elektros ir telefono kabeliai) eksploatuojančių tarnybų leidimus;
81.4. žemės darbų vykdymo gatvėse schemą, suderintą su savivaldybės tarnybomis ir su Valstybine kelių policija. Schemoje turi būti pažymėtos kasinėjimo zonos aptvėrimas ir kelio ženklų išdėstymas;
81.5. nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą objekto kasimo darbų vykdymo projektą;
81.6. sutartį su gatves bei želdinius tvarkančia organizacija;
81.7. gamtosaugos skyriaus suderinimą dėl medžių ar krūmų kirtimo ir iškastos žemės išvežimo vietos, jei tai numatyta darbų vykdymo projekte;
81.8. kultūros vertybių apsaugos tarnybų leidimą, jeigu darbai vykdomi jos veiklos zonoje;
81.9. perkasamų arba užimamų dangų savininkų (seniūnijos, daugiabučių namų savininkų bendrijų, garažų bendrijų ir kt.) suderinimą vykdyti darbus;
81.10. apskrities viršininko administracijos melioracijos tarnybų technines sąlygas, jei darbai vykdomi kaimo vietovėje ar melioruotoje žemėje.
82. Baigus žemės darbus inžinerines požemines komunikacijas detaliai pažymi geodezijos tarnybos, surašančios nustatytos formos aktą. Prie akto pridedama žymėjimo schema ir reperių altitudžių sąrašas.
83. Ypatingai pavojingas vietas (tranšėjas, duobes, iškastą lovį 0,2 m ir daugiau gylio) būtina aptverti barjerais arba inventoriniais skydeliais, nukreipiamaisiais kūgiais, „stop“ juosta, signaline virve.
84. Darbų vadovas privalo:
84.1. nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip prieš 2 paras iki darbų pradžios, pranešti įmonėms ir privatiems asmenims, turintiems statybvietėje komunikacijas, tikslų žemės kasimo darbų pradžios laiką ir pakviesti jų atstovus atvykti į darbų vietą;
84.2. pateikti įmonių atstovams leidimą atlikti žemės darbus, projektą ir inžinerinių požeminių komunikacijų žymėjimo aktą;
84.3. parodyti brigadininkui, darbuotojams požeminių komunikacijų vietas ir imtis priemonių inžinerinėms požeminėms komunikacijoms apsaugoti;
84.4. perduoti žemės kasimo mechanizmų mašinistams žemės darbų vykdymo paskyrą – užduotį, parodyti šių darbų ribas natūroje, išvardyti saugotinas inžinerines požemines komunikacijas, įspėti juos apie atsakomybę už jų ir įrengimų sugadinimą.
85. Kasimo darbų be ramsčių leidžiami gyliai vienalyčiame grunte, kai tranšėjos kasamos stačiais šlaitais:
85.1. 1 m – smėlio, žvyro ir supiltuose gruntuose;
85.2. 1,25 m – priesmėliuose;
85.3. 1,5 m – priemoliuose, moliuose.
86. Šlaitų nuolydis, vykdant kasimo darbus iškasose ir tranšėjose be ramsčių, kurių gylis 1,0 – 3,0 m, turi būti:
86.1. 45° – smėlis, žvyras, supiltas gruntas;
86.2. 56° – priesmėlis;
86.3. 63° – priemolis;
86.4. 76° – molis.
87. Kasamos gilesnės tranšėjos stačiais šlaitais yra ramstomos iš viršaus gilyn. Iškasus gruntą iki gylio, kuris nurodytas 85 punkte, ramstoma ir kasama klodais po 0,5 m gylio ir tuoj pat ramstoma.
88. Tranšėjų sienelių viršutines ramsčių lentas būtina iškišti virš iškasos briaunų ne mažiau kaip 15 cm, o iškastas gruntas iš tranšėjos turi būti kraunamas ne arčiau kaip 0,5 m nuo iškasos briaunos.
89. Tranšėjų lentiniai ramsčiai turi būti ardomi iš apačios, išimant ne daugiau kaip tris lentas, o biriuose ir nepatvariuose gruntuose – ne daugiau kaip vieną lentą.
90. Jeigu tranšėjos dugnas yra žemiau gruntinio vandens, paremti naudojama spraustlentė, kuri įkasama žemiau tranšėjos dugno ne mažiau kaip 0,75 m.
91. Kasant tranšėjas su stačiais šlaitais giliau negu nurodyta 85 punkte, laikini ramsčiai projektuojami ir skaičiuojami sudarant darbų vykdymo projektą.
92. Žemės darbai veikiančių požeminių dujotiekių apsauginėje zonoje vykdomi betarpiškai vadovaujant darbų vykdytojui arba meistrui, prižiūrint dujotiekį eksploatuojančios įmonės atstovui. Asmeniui, atsakingam už žemės darbų vykdymą, turi būti išduota nustatytos formos paskyra – leidimas pavojingiems darbams atlikti (5 priedas).
93. Aptikus šalia vandentiekio ar nuotėkų komunikacijų dujotiekio vamzdžius, reikia pranešti dujų ūkio avarinei tarnybai telefonu 04 ir jos leidimu tęsti kasimo darbus.
94. Atkastos inžinerinės komunikacijos užpilamos prižiūrint šias komunikacijas eksploatuojančių įmonių atstovams, o važiuojamojoje gatvės dalyje ir savivaldybės atitinkamos tarnybos atstovui.
95. Žemės darbai, likviduojant vandentiekio tinklo avarijas požeminėse komunikacijose, gali būti vykdomi be leidimo, apie tai pranešus savivaldybės atitinkamai tarnybai, taip pat priešgaisrinės apsaugos tarnybai. Jeigu avarija įvyko gatvės važiuojamojoje dalyje, pranešama ir kelių policijai.
96. Avarijos likvidavimo vietoje turi būti darbų vadovas, turintis atestacijos pažymėjimą ir paskyrą – leidimą.
97. Įmonėms, eksploatuojančioms požemines komunikacijas, turi būti išsiųstos telefonogramos, ir jų atstovai, operatyviai atvykę į avarijos vietą, patikslina požeminių komunikacijų padėtį ir ištraukoje iš esamų inžinerinių komunikacijų situacijos plano (schemoje) nurodo žemės darbų vykdymo būdą (mechanizuotai, rankomis).
98. Tuo atveju, kai avarijos likviduojamos ilgiau kaip per 24 val. arba dangos po avarijos likvidavimo klojamos ilgiau nei per 5 paras, turi būti gautas leidimas pagal 81 punkto reikalavimus.
99. Baigęs darbus leidimo gavėjas sutvarkytą gatvės perkasą pagal aktą perduoda savivaldybės atitinkamai tarnybai.
VI. SAUGUS VANDENTVARKOS ŪKIO EKSPLOATAVIMAS
1. Bendrieji reikalavimai
100. Vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo įrenginius, pastatus galima pradėti eksploatuoti tik juos priėmus Valstybinei komisijai pagal „Statinių priėmimo naudoti tvarką“.
101. Eksploatuojant vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sistemas būtina vadovautis „Komunalinio vandentiekio ir kanalizacijos techninės eksploatacijos taisyklių“ reikalavimais.
102. Norint išvengti avarijų dėl pastatų bei įrenginių griuvimo, reikia periodiškai tikrinti jų techninę būklę.
103. Tinklų, įrenginių, įrengimų tikrinimo periodiškumas nustatomas laikantis „Komunalinio vandentiekio ir kanalizacijos techninės eksploatacijos taisyklių“ reikalavimų.
104. Darbui su įrengimais turi būti parengtos saugaus jų eksploatavimo instrukcijos.
2. Siurblinės ir orpūtinės
105. Bendrieji reikalavimai:
105.1. siurblines, hidroforines, orpūtines/kompresorines gali eksploatuoti personalas, susipažinęs su įrengimų konstrukcija, jų paleidimu ir stabdymu, priežiūra bei remontu ir turintis kvalifikacijos pažymėjimą;
105.2. draudžiama remontuoti, reguliuoti, derinti, profilaktiškai apžiūrėti bet kokius agregatus neišjungus elektros srovės; prie elektros skydų ir remontuojamųjų agregatų turi būti iškabinti įspėjamieji plakatai; imtis priemonių, kad agregatai nebūtų paleidžiami savavališkai.
106. Vandenviečių siurblinės:
106.1. montuojant ir demontuojant siurblius gręžiniuose reikia naudoti automobilinius kranus, užregistruotus Valstybinės technikos priežiūros įstaigoje ir turinčius techninio patikrinimo dokumentus. Kranų montavimas ir darbų vykdymas turi būti atliekamas laikantis „Kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių“ reikalavimų;
106.2. gręžinių siurblinėse su paviljonais montavimo ir demontavimo darbus reikia pradėti per montavimo angą. Kelti ir nuleisti siurblį reikia vamzdžiais, naudojant pavalkus. Pavalkų dydis turi atitikti vamzdžio skersmenį. Pavalkai tvirtinami vamzdžio flanšo apačioje;
106.3. darbininkai, remontuojantys gręžinių siurblius, turi dėvėti apsauginius darbo drabužius ir šalmus;
106.4. eksploatuojant dirbtinius požeminio vandens didinimo infiltracinius baseinus, jų valymo darbams, kuriems naudojamos statybos mašinos ir mechanizmai, vykdyti turi būti sudaryta darbų technologinė schema (mechanizmų įvažiavimo vieta, jų judėjimo kryptys, grunto krovimo vietos ir kt.). Darbai vykdomi laikantis darbų saugos norminių aktų reikalavimų.
Žiemą draudžiama vaikščioti ledo, susidariusio infiltraciniuose baseinuose, paviršiumi;
106.5. paviršinio vandens atvirųjų telkinių vandenvietėse, skirtose požeminio vandens atsargoms papildyti ar pramonės įmonių gamybiniams vandens poreikiams tenkinti, vamzdžio antgalio grotas apžiūrėti, taisyti ir valyti galima tik išjungus siurblius. Valantieji grotas privalo mokėti plaukti, turėti gelbėjimo priemones. Šildant grotas elektra, darbai dirbami laikantis „Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius“ reikalavimų;
106.6. valant nuosėdas iš krantinių šulinių, vandens siurbimo kamerų ar dirbant kamerose, aptarnaujantysis personalas turi laikytis saugaus darbo reikalavimų dirbant lauko nuotėkų šuliniuose.
107. II ir III kėlimo siurblinės, hidroforinės:
107.1. priešais aukštosios įtampos (vardinė įtampa per 1000 V) rankinio valdymo elektros variklių paleidimo įrangą, ant grindų, turi būti padėti dielektriniai kilimėliai arba izoliuotos medinės grotelės (drėgnose vietose). Personalas turi būti aprūpintas dielektrinėmis pirštinėmis, botais arba kaliošais, pažymėtais ženklais apie jų tinkamumą (apsaugos priemonės nurodyta vardinė įtampa neturi būti mažesnė už įrenginio, kuriame ji bus naudojama, įtampą);
107.2. dirbant pamainomis, mašinistas gali baigti darbą ne anksčiau nei jį pakeičiantis darbuotojas priims iš jo agregatus. Jei mašinistas budėjimo metu turi išeiti, jį laikinai turi pakeisti kitas darbuotojas, turintis teisę eksploatuoti agregatus. Pamainų keitimas registruojamas eksploatacijos žurnale;
107.3. apie gedimus, kurių pats negali nedelsiant ištaisyti, budintis mašinistas įrašo žurnale ir praneša vadovui.
108. Nuotėkų siurblinės:
108.1. prieš įeinant į grotų ir priimamųjų rezervuarų patalpas turi būti įjungti ventiliatoriai ne trumpiau kaip 10 min. ir turi veikti visą laiką, kol patalpose dirba aptarnaujantysis personalas;
108.2. grotų ir priimamųjų rezervuarų patalpose draudžiama naudotis atvira ugnimi ir rūkyti;
108.3. kai darbams atlikti reikia nusileisti į priimamąjį rezervuarą, būtina laikytis saugaus darbo reikalavimų dirbant lauko nuotėkų šuliniuose (žr. 4 poskyrį);
108.4. grotose sulaikyti nešmenys turi būti laikomi konteineriuose ne ilgiau kaip 1 parą ir išvežami į sąvartynus, kompostavimo laukus;
108.5. mašinų salės patalpos turi būti vėdinamos, pakeičiant orą 5 kartus per valandą;
108.6. aptarnaujantysis personalas turi dėvėti darbo drabužius.
3. Lauko vandentiekio tinklas ir įrenginiai
109. Vandentiekio tinklas, šuliniai, vandenbokščiai, vandens rezervuarai turi būti naudojami laikantis „Komunalinio vandentiekio ir kanalizacijos techninės eksploatacijos taisyklių“ reikalavimų.
110. Tinklus gali prižiūrėti darbininkai, turintys kvalifikacijos pažymėjimą.
111. Tinklus ir įrenginius prižiūrintys darbininkai (brigada) turi būti aprūpinti įrankiais, asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis bei įranga (dujų analizatoriais, izoliuojamosiomis dujokaukėmis, darbo drabužiais, šalmais, apsauginiais diržais, virvėmis), inventoriumi (kilnojamaisiais aptvarais, kelio ženklais, žibintais), vaistinėle.
112. Atliekant darbus gatvėse, turi būti laikomasi III skyriaus reikalavimų.
113. Išorinę trasos apžiūrą, neatidarant šulinių dangčių, atlieka vienas asmuo, kuris turi dėvėti signalinę liemenę ar kostiumą su šviesos atšvaitais.
114. Tinklų trasos apžiūrą, atidarant šulinių dangčius, atlieka du asmenys, turintys priemonių šulinių dangčiams nuvalyti ir atidaryti, kilnojamuosius aptvarus, kelių ženklus, signalines liemenes ar kostiumus su šviesos atšvaitais.
115. Draudžiama leistis į šulinius, rūkyti prie atidaryto šulinio, mesti uždegtą degtuką ar deglą į apžiūrimą šulinį.
116. Darbus rezervuaruose turi atlikti brigada, susidedanti ne mažiau kaip iš 4 asmenų.
117. Rezervuarai, prieš lipant į juos, turi būti išvėdinti, atidarant landas arba priverstinai tiekiant orą.
118. Atliekant darbus lauko vandentiekio tinkluose ir įrenginiuose turi būti laikomasi IV skyriaus reikalavimų.
119. Visiems darbams, atliekamiems tinkluose, šuliniuose, kamerose ar rezervuaruose (1 lentelė), ir likviduojant avarijas ilgiau kaip 24 valandas turi būti išduota paskyra – leidimas (5 priedas).
4. Lauko nuotakai, kolektoriai ir įrenginiai
120. Nuotakyną gali prižiūrėti darbininkai, turintys kvalifikacijos pažymėjimą.
121. Vykdant darbus gatvėse, turi būti laikomasi III ir IV skyrių ir 3 poskyrio reikalavimų.
122. Nuimtus šulinių dangčius reikia dėti transporto eismo kryptimi. Visi šuliniai turi būti aptveriami kilnojamaisiais aptvarais ir kelių ženklais.
123. Praeinamųjų kanalų techninė apžiūra pradedama tik po 6-8 valandų po nuotėkų pašalinimo ir kanalo išvėdinimo.
124. Profilaktinį nuotakų, kolektorių valymą turi atlikti brigada iš keturių – šešių darbininkų, atsižvelgiant į vamzdyno skersmenį, eismo gatvėje intensyvumą ir naudojamą įrangą.
125. Valant nuotakyną guminiais rutuliais, mediniais cilindrais ar šepečiais, reikia naudoti gerves.
126. Darbininkams draudžiama būti šuliniuose, sukti plieninį lyną ant gervės būgno rankomis. Gervės krumpliaračiai turi būti uždengti.
127. Naudojant specialiąsias hidraulines mašinas, turi būti laikomasi šių mašinų naudojimo instrukcijų.
Valomo nuotako šuliniai turi būti aptveriami kilnojamaisiais aptvarais ir paženklinti kelių ženklais.
128. Užsikimšusius nuotakus turi valyti ne mažiau kaip keturių žmonių brigada. Kamščiams likviduoti naudojama plieninė juosta, viela, lazdos, specialiosios hidrodinaminės mašinos. Jei dirbama gatvės važiuojamojoje dalyje, šuliniai turi būti aptveriami kilnojamaisiais aptvarais ir paženklinti kelių ženklais, o nuotėkų tekėjimas sustabdytas aukščiau remontuojamo ruožo.
129. Brigada, atliekanti techninę apžiūrą, profilaktiškai valanti nuotakus, kolektorius, užsikimšusius nuotakus, likviduojanti avarijas, turi turėti specialiuosius automobilius su įranga.
130. Visiems darbams nuotakuose, kolektoriuose, kanaluose atlikti turi būti išrašoma paskyra-leidimas (5 priedas).
5. Vandens ruošimo įrenginiai
131. Slėginiuose filtruose geležiai, manganui šalinti ar vandeniui skaidrinti slėgis turi būti ne didesnis, nei nurodytas gamyklos techniniame pase, ir filtruose turi būti įrengti manometrai. Filtrus gali eksploatuoti asmenys, turintys kvalifikacijos pažymėjimą.
132. Skaidrinant atvirųjų telkinių vandenį ir naudojant reagentus (koaguliantus, flokuliantus), sandėlių ir tirpalų ruošimo patalpos turi būti vėdinamos, užtikrinant 3 kartų oro kaitą per valandą.
133. Žiūrėti į atvirąjį spinduliavimo šaltinį leidžiama tik pro akinius, saugančius nuo ultravioletinių spindulių. Baktericidinių lempų galiniai gaubtai gali būti nuimami praėjus 10-15 minučių po elektros srovės išjungimo.
6. NuotĖkų valyklos
134. Bendrieji reikalavimai:
134.1. nuotėkų valyklos turi būti eksploatuojamos laikantis „Komunalinio vandentiekio ir kanalizacijos techninės eksploatacijos taisyklių“, „Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius“, RSN 159-95 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklių“ bei kitų norminių aktų reikalavimų;
134.2. aptarnaujantysis personalas turi turėti reikiamus įrankių komplektus, akumuliatorinius ar kitokius 12 V žibintus, darbo drabužius ir darbo avalynę;
134.3. kėlimo mechanizmai, naudojami montuojant ir demontuojant įrengimus, turi atitikti „Kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių“ reikalavimus;
134.4. armatūrai, įrengimams montuoti, demontuoti turi būti išrašyta paskyra-leidimas.
135. Mechaninio valymo įrenginiai:
135.1. valant smėliagaudžių, pirminių sodintuvų nuotėkų paskirstomųjų ir surenkamųjų latakų briaunas bei šalinant išplūdas atitinkamais įtaisais, draudžiama vaikščioti latakų briaunomis, sodintuvų sienų kraštais iš vidinės aptvėrimo tvorelės pusės, kad aptarnaujantysis personalas neįkristų į įrenginius. Personalas valymo metu turi dėvėti gelbėjimo liemenes;
135.2. draudžiama valyti horizontaliųjų ir radialiųjų sodintuvų latakų briaunas dirbant mechaniniams dumblo šalinimo įrenginiams;
135.3. draudžiama remontuoti, tepti guolius, keisti diržus, grandines, tepalus mechaninių grandiklių pavarose neišjungus elektros srovės.
136. Biologinio valymo įrenginiai:
136.1. prie eksploatuojamų biologinių tvenkinių, aerokanalų turi būti iškabinti gelbėjimo ratai su virvėmis;
136.2. draudžiama vaikščioti eksploatuojamų aerotankų sienomis, galima vaikščioti tik aptvertais tilteliais;
136.3. eksploatuojant biologinio azoto šalinimo iš nuotėkų įrenginius, kai naudojamas papildomas anglies šaltinis (metanolis, etanolis, acetonas ir kt.), turi būti laikomasi medžiagų laikymo reikalavimų, nurodytų „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklėse“;
136.4. užsikimšusius reaktyvinius ir stacionarius biologinių filtrų drėkintuvus galima valyti tik nustojus tiekti nuotėkas. Personalo darbuotojai darbo metu turi dėvėti darbo drabužius ir darbo avalynę;
136.5. antriniai sodintuvai turi būti eksploatuojami laikantis 135 punkto reikalavimų.
137. Dumblo apdorojimo įrenginiai:
137.1. dumblo siurblinės turi būti eksploatuojamos laikantis 108 punkto reikalavimų;
137.2. gravitaciniai dumblo tankintuvai turi būti eksploatuojami laikantis 135 punkto reikalavimų;
137.3. dumblo aerobiniai stabilizatoriai turi būti eksploatuojami laikantis 136.2 punkto reikalavimų;
137.4. aptvertoje metantankų, dujų rezervuarų ir dumblo siurblinės aikštelėje draudžiama rūkyti, naudoti atvirą ugnį, atlikti suvirinimo darbus;
137.5. prieš remontuojant metantankus, dujų rezervuarus, dumblo šulinius, atliekant suvirinimo darbus, minėti įrenginiai turi būti išvėdinti natūraliai (atidarant angas metantankų bei dujų rezervuarų apačioje ir viršuje, o šuliniuose atidengiant dangčius) arba dirbtinai (orpūtėmis ar ventiliatoriais). Darbus galima pradėti tik nustačius biodujų sudėtį dujų analizatoriais ir įsitikinus, kad biodujų nėra;
137.6. eksploatuojamus dumblo mechaninio sausinimo įrenginius – centrifugas, vakuuminius filtrus, filtrpresus – draudžiama valyti, remontuoti, tepti guolius veikiant įrenginiams. Darbus galima pradėti tik išjungus elektros srovę.
7. Naujų technologijų diegimo tvarka
138. Vandentvarkos ūkyje diegiamos naujos technologijos privalo atitikti pagrindinius šių taisyklių ir saugos darbe galiojančių norminių aktų reikalavimus.
139. Prieš diegiant naują pažangią technologiją, jei būtina, reikia papildyti ir/arba pakeisti šias taisykles.
140. Diegiant naujas technologijas, būtina atsižvelgti į ekonomines, ekologines ir higienines nuostatas. Siekti, kad nauja technologija būtų saugesnė ir mažiau pavojingesnė už seną.
8. darbai vandentvarkos ūkyje
141. Darbų, atliekamų vandentvarkos ūkyje, ir tų, kuriems turi būti išrašoma paskyra-leidimas (5 priedas), sąrašas pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Darbų, kuriems išrašoma paskyra-leidimas, sąrašas
Eil. Nr.
Darbų pavadinimas
1.
Darbai vandentiekio ir nuotėkų šuliniuose, pereinamuosiuose kanaluose, kolektoriuose
2.
Montavimo ir demontavimo darbai vandenviečių gręžiniuose (vandenviečių siurblinėse)
3.
Sodintuvų, aerotankų, rezervuarų ir kitų talpyklų valymo darbai
4.
Gręžinių našumo atkūrimo reagentiniais metodais darbai
5.
Elektros ir dujų suvirinimo darbai:
chloratorinėse bei chloro sandėliuose;
cheminių medžiagų sandėliuose bei laboratorijose;
katilinėse, kūrenant skystuoju ar dujiniu kuru;
hidroforinėse;
nuotėkų siurblinėse;
garažuose;
rezervuaruose ir kitose talpyklose
6.
Slėginių indų ir talpyklų, kuriose buvo laikomi degūs skysčiai, remonto, valymo bei suvirinimo darbai
7.
Žemės kasimo darbai iškasose, gilesnėse kaip 1,5 m
8.
Montuojant ir demontuojant pastolius aukščiau kaip 1,5 m
9.
Mūrijimo, tinkavimo darbai ant perdangų, gembinių aikštelių bei išorinių sienų
10.
Stogų dengimo darbai
11.
Skystojo chloro balionų, statinių bei konteinerių krovimo ir vežimo automobiliais darbai
12.
Darbas autokranais prie elektros perdavimo linijų
13.
Darbai degiųjų medžiagų sandėliuose
14.
Darbai, didesniame aukštyje kaip 1,5 m
15.
Darbai su elektriniu ar benzininiu rankiniu diskiniu pjūklu
16.
Darbai su statybiniu pistoletu
142. Prieš pradedant darbus, nurodytus 1 lentelėje, darbdavio įsakymu skirtas darbuotojas išrašo paskyrą-leidimą darbams atlikti. Vienas egzempliorius lieka administracijai, kitas įteikiamas atsakingam darbų vykdymo vadovui. Paskyrų-leidimų išdavimas registruojamas žurnale. Atsiradus nenumatytiems darbams, leidžiama paskyrą-leidimą papildyti remiantis pranešimais ryšio priemonėmis iš darbo vietos. Šiuo atveju reikia:
142.1. fiksuoti žodinį pranešimą garso įrašymo priemonėmis;
142.2. registruoti pranešimą pranešimų registracijos žurnale (6 priedas);
142.3. žodinis pranešimas turi būti saugomas, iki pranešimą perdavęs asmuo pasirašo pranešimų registracijos žurnalo 7 skiltyje (6 priedas).
143. Paskyrą-leidimą tvirtina darbdavys arba jo įgaliotasis asmuo.
144. Jeigu tokie darbai atliekami veikiančios įmonės teritorijoje (ceche, aikštelėje), paskyra-leidimas turi būti suderintas su šios įmonės darbdaviu arba jo įgaliotuoju asmeniu.
145. Atsakingas darbų vadovas darbo vietoje privalo:
145.1. patikrinti darbo vietą ir numatyti visas priemones saugiam darbui užtikrinti;
145.2. aprūpinti darbuotojus įrankiais ir asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;
145.3. pravesti dirbantiesiems specialų darbų saugos instruktažą.
146. Darbuotojas, išdavęs darbų vykdymo paskyrą-leidimą, privalo kontroliuoti, ar atsakingas darbų vadovas įvykdė visus šio skyriaus reikalavimus.
147. Pasikeitus darbo sąlygoms, paskyra-leidimas anuliuojamas ir tolesnis darbų vykdymas leidžiamas tik išrašius naują paskyrą-leidimą.
9. Chloro ūkis
148. Chloro sandėliai:
148.1. chloro atsargos laikomos specialiai įrengtuose sandėliuose, skirstomuose į darbinius ir bazinius;
148.2. darbiniuose sandėliuose laikoma chloro atsarga ne ilgesniam kaip 30 parų laikotarpiui ir ne daugiau kaip 50 t. Naudojant chloro iki 10 kg/d, darbinio sandėlio galima neįrengti (darbinė chloro atsarga – vienas balionas – šiuo atveju laikoma chloratorinėje);
148.3. baziniuose sandėliuose laikomo chloro kiekis neribojamas;
148.4. draudžiama laikyti chloro indus vietose, kur juos gali paveikti saulės spinduliai ir atmosferos krituliai;
148.5. draudžiama chloro sandėliuose laikyti kitokias medžiagas;
148.6. prie įėjimo į chloro sandėlį turi būti iškabinti pavojaus ženklai (pagal LST ISO 3864:1996) ir užrašai: „Nuodingosios dujos. Pavojinga gyvybei“;
148.7. darbiniuose sandėliuose draudžiama pilstyti chlorą į mažesnę tarą;
148.8. chloro laikymo patalpos turi būti vėdinamos ir apšildomos;
148.9. chloro laikymo patalpose turi būti įrengti vandentiekis ir nuotakynas. Jie turi atitikti vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sistemų įrengimo reikalavimus;
148.10. chloro balionų sandėlyje turi būti bent vienas avarinis dėklas nesandariam balionui įdėti;
148.11. chloro sandėlyje negalima dirbti jokių kitų darbų, tik perkelti bei krauti chloro indus arba likviduoti dujų ištekius. Pastato remontui sandėlis turi būti ištuštinamas arba remontuojama dalis izoliuota nuo patalpų su chloru;
148.12. chloro indai sandėliuose kilnojami iš vietos į vietą tam tikrais vežimėliais, telferiais, kranais, turinčiais reikalingus saugiam darbui įtaisus su dviguba apsauga;
148.13. chloro sandėlyje turi būti apsauginių priemonių ir darbo drabužių ne mažiau nei nurodyta 2 lentelėje.
2 lentelė. Privalomas apsauginių priemonių ir darbo drabužių kiekis chloro sandėlyje
Eil. Nr.
Apsauginės priemonės ir darbo drabužiai darbuotojui sandėlyje
Mažiausias kiekis
Mažiausias kiekis
1.
Izoliuojamoji dujokaukė
-
3
2.
Chloro sugeriamoji dujokaukė
1
6
3.
Gumuotas kostiumas
1
-
4.
Guminiai auliniai batai
1 pora
-
5.
Polivinilo (ar kitokio chlorui atsparaus plastiko) pirštinės
1 pora
-
6.
Gumuota prijuostė su antkrūtiniu
-
3
7.
Nešiojamasis chloro dujų analizatorius
-
1
8.
Akumuliatorinis žibintas
-
3
9.
Įrankių ir medžiagų rinkinys mažoms avarijoms likviduoti
-
2
10.
Gesintuvas
-
4
11.
1% geriamosios sodos tirpalas (tinka vartoti 6 mėn.)
-
3 dm³
12.
Etanolio, eterio arba amoniako
-
50 cm³
13.
Pirmosios pagalbos vaistinėlė
-
1 kompl.
149. Chloro gabenimas:
149.1. skystąjį chlorą reikia gabenti laikantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytos tvarkos ir vadovaujantis šiomis taisyklėmis;
149.2. tiek pilnų, tiek tuščių chloro indų (chloro likučio slėgis juose, išskyrus sugedusius, turi būti ne mažesnis kaip 0,05 MPa) gabenimas, neatsižvelgiant į jų skaičių, laikomas pavojingų medžiagų vežimu;
149.3. draudžiama vežti chlorą kartu su kitokiais kroviniais ir chlorvežio kėbule važiuoti žmonėms;
149.4. chloro naudotojas paskiria atsakingą už chloro indų vežiojimą asmenį, žinantį chloro savybes, gabenimo taisykles ir turintį tai patvirtinantį pažymėjimą.
Atsakingasis asmuo ir ne mažiau kaip trijų žmonių, išmokytų ir atestuotų darbui su chloro indais, brigada, aprūpinta izoliuojamosiomis dujokaukėmis, avariniais įrankiais bei įtaisais, privalo lydėti chloro transportą;
149.5. chloro indus reikia krauti į transporto priemonę ir iškrauti iš jos atitinkamos keliamosios galios keltuvais (stacionariuoju arba automobiliniu kranu, telferiu);
149.6. chloro indai gali būti vežami tik tam pritaikytu transportu, saugančiu juos nuo slinkties, smūgių ir tiesioginių saulės spindulių.
Chloro balionai turi būti vežami suguldyti, ventiliais į kelkraščio pusę ir su užsuktais apsauginiais gaubtais. Kad nesidaužytų, ant kiekvieno užmaunama po du ne plonesnius kaip 2 cm virvinius ar guminius žiedus. Balionai taip pat gali būti guldomi ant medinių atitinkamai išpjaustytų tašų. Patikimai įtvirtinti, kad nevirstų, balionai gali būti vežami stati.
Chloro statinės turi būti vežamos suguldytos ant medinių padėklų;
149.7. parenkant chloro indų vežimo maršrutą ir važiavimo laiką, reikia laikytis tokių nuostatų:
149.7.1. vengti intensyvaus eismo gatvių;
149.7.2. vengti didesnio avaringumo vietų;
149.7.3. nevažiuoti žmonių gausiai lankomomis vietomis;
149.7.4. nevažiuoti eismo kamščių metu;
149.7.5. rinktis mažiausio eismo laiką;
149.8. draudžiama vežti chlorą blogo matomumo sąlygomis;
149.9. pakrovus chlorą, chlorvežiui draudžiama įvažiuoti į degalinę; automobilyje turi būti degalų visam keliui;
149.10. pakeliui sustojus, pakraunamas arba iškraunamas chlorvežis turi stovėti su įjungtu rankiniu stabdžiu, o nuokalnėse dar turi būti pakišama rato atrama;
149.11. chlorvežyje turi būti įtaisas akumuliatoriui atjungti, valdomas iš vairuotojo kabinos;
149.12. chlorvežyje, be kiekvienam automobiliui būtino įrankių ir kitų priemonių komplekto, turi būti asmeninių apsauginių priemonių (izoliuojamųjų dujokaukių) ir veržlinių raktų chloro čiaupų akliveržlėms bei įtvarų veržlėms sukti;
149.13. chlorvežio priekyje ir gale turi būti pritvirtinti ženklai, nurodantys gabenamo krovinio pavojingumą ir pavojaus pobūdį pagal LST 1483:1997;
149.13.1. skaitmeninis pavojaus identifikavimo ženklas LST 1483:1997, 4.2 p., kurio viršutinėje dalyje įrašyta 266, apatinėje – 1017;
149.13.2. chloro nuodingumą rodantis ženklas Nr. 6.1 pagal LST 1483:1997, 3.16 p.;
149.13.3. chloro ėdumą rodantis ženklas Nr. 8 LST 1483:1997, 3.22 p.;
149.14. vairuoti chlorvežį leidžiama ne jaunesniems kaip 21 metų amžiaus vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą ir LR susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išmokytiems bei atestuotiems vežti chloro indus;
149.15. chlorvežio vairuotojas važiuodamas privalo turėti, be įprastinių kelionės dokumentų, pasirengimo vežti chloro indus liudijimą;
149.16. chlorvežio vairuotojas privalo kontroliuoti krovinio būseną. Pastebėjęs chloro ištekį, turi nedelsdamas pranešti apie tai lydintiems pavojingąjį transportą asmenims ir pasistengti nuvairuoti automobilį toliau nuo gyvenamųjų pastatų arba į paskirties vietą (žiūrint, kur arčiau) ir vykdyti atsakingojo už chloro vežimą asmens nurodymus;
149.17. vežančiam chlorą vairuotojui draudžiama: staigiai pradėti važiuoti, staigiai stabdyti, važiuoti su išjungta pavara ar varikliu, važiuoti greičiau kaip 50 km/h, be būtino reikalo pasitraukti nuo automobilio, vežti žmones, nesusijusius su chloro gabenimu.
150. Chloro laikymas:
150.1. atvežtus į sandėlį chloro indus reikia sukrauti atskirai ir patikrinti, ar nėra chloro ištekio;
150.2. chloro balionai statomi ant grindų ne platesnėmis kaip keturių eilių virtinėmis arba guldomi ant jų ne daugiau kaip dviejų eilių pločio ir penkių eilių aukščio rietuvėmis. Balionai gali būti laikomi suguldyti viena eile ir tam skirtose ne daugiau kaip penkių aukštų lentynose.
Gulsčiai laikomų balionų ventiliai turi būti atsukti į sandėlio praeigas. Į lentynų lizdus balionai dedami taip, kad būtų galima laisvai juos ištraukti;
150.3. chloro statinės statomos ventiliais į viršų arba guldomos ventiliais į praeigas viena eile į aukštį ir ne daugiau kaip dviem eilėmis į plotį. Statinės statomos ar guldomos ant medinių stovų;
150.4. išilginės praeigos tarp sandėliuojamų chloro indų virtinių, rietuvių ar lentynų turi būti ne mažiau kaip 1 m platesnės už baliono ar statinės ilgį. Skersinės praeigos daromos ne tankiau kaip kas 10 m;
150.5. tušti chloro indai sandėliuojami tokia pačia tvarka kaip ir pilni, tik atskirose virtinėse, rietuvėse ar lentynose.
151. Atsargumo priemonės chloro laikymo vietose:
151.1. chloro laikymo patalpose turi būti stacionarių dujų analizatorių; jų įrengimas turi atitikti vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sistemų įrengimo reikalavimus;
151.2. chloro sandėliuose turi būti įrengta automatinė signalizacija, skelbianti pavojų, kai chloro koncentracija ore viršija DLK (1 mg/m3);
151.3. prieš įeinant į chloro sandėlį pagal stacionariųjų ar nešiojamųjų analizatorių arba indikatorių rodmenis reikia nustatyti, ar sandėlio ore nėra chloro. Kai patalpos oro užterštumas chloru nepavojingas (mažesnis už 1 mg/m3), įeiti galima tik įjungus vėdinimo sistemą ir palaukus 10 min. Kai analizatoriai rodo didesnę už nekenksmingą chloro koncentraciją arba kai veikia pavojaus signalizacija, į sandėlį leidžiama įeiti tik pasiruošus saugiai aptikti ir likviduoti chloro ištekį;
151.4. jeigu dirbant sandėlyje ima veikti pavojaus signalizacija arba pasijuto chloro sklidimo požymiai (žr. 152.1 p.), sandėliavimo darbai turi būti nedelsiant nutraukiami, o visi asmenys, nesusiję su ištekio likvidavimu, privalo neskubėdami pasitraukti į saugią vietą. Reikia atsiminti, kad staigūs judesiai sukelia oro sūkurius, galinčius pakelti žeme besidriekiantį chlorą iki žmogaus galvos lygio, didindami apsinuodijimo pavojų;
151.5. chloro koncentracija sandėlių ore turi būti tikrinama kasdien;
151.6. ne rečiau kaip kartą per mėnesį sandėliuojami chloro indai turi būti kruopščiai apžiūrimi (nejudinant). Chloro ištekio iš apžiūrimų indų vietą galima nustatyti iš daugelio požymių: išsiveržiančios dujos gali šnypšti, suvilgius amoniaku išsiskiria burbuliukai ir balkšvi garai, indo temperatūra šalia kiaurymės žemesnė, indas šalia kiaurymės apšerkšnijęs, juntamas chloro kvapas ir t. t.;
151.7. pastebėjus chloro ištekį pro ventilį, chloro indai turi būti tuoj pat panaudoti gamyboje arba ištuštinti į nuotėkų rinktuvą, o chloras degazuotas vandeniu;
151.8. asmenys, dirbantieji chloro sandėliuose, turi būti apmokyti ir atestuoti dirbti su chloro įrenginiais. Patalpose turi būti iškabinti trumpi, tikslūs nurodymai, kaip reikia elgtis atsiradus chloro ištekiui.
Chloro indus sandėliuoti turi ne mažesnė kaip 3 darbuotojų, apmokytų ir atestuotų dirbti su chloro įrenginiais, brigada;
151.9. asmenys, dirbantieji netoli chloro sandėlių esančiose patalpose, turi žinoti chloro savybes, jo poveikį žmogaus organizmui ir atsargumo priemones, atsiradus ištekiui.
152. Chloro ištekių sandėliuose likvidavimas:
152.1. pajutus chlorą dirbant (iš kvapo, kosulio atsiradimo, šnypštimo ar švilpimo, žalsvų dujų debesėlių) ir pagal analizatorių rodmenis ar pavojaus signalą nustačius chloro pasklidimą patalpoje, reikia kiek galima sulaikyti ar sulėtinti kvėpavimą, stengtis nekosėti ir nedaryti staigių judesių; užsimauti dujokaukę. Asmenys, neįpareigoti ištekį likviduoti, privalo išeiti, nelaukdami nurodymo;
152.2. nukentėjusiajam nuo chloro būtina praplauti sodos tirpalu akis, nosį ir burną, duoti pauostyti etanolio, eterio ar amoniako. Nukentėjusįjį reikia nedelsiant perkelti į šiltą patalpą, perrengti (nuvilkti chloro prisigėrusius drabužius), pagirdyti karštu pienu ar kava ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą;
152.3. chloro ištekius likviduoti ir sandėlio patalpas degazuoti turi ne mažesnė kaip 3 darbuotojų, apmokytų ir atestuotų dirbti su chloro įrenginiais, brigada;
152.4. chloro ištekius likviduoti leidžiama tik užsimovus izoliuojamąją dujokaukę ir apsirengus darbo drabužiais (žr. 148.13 p.);
152.5. likviduojant chloro ištekį, prakiurusį indą reikia padėti taip, kad iš jo veržtųsi dujinis, o ne skystas chloras, kadangi pro vienodo dydžio angą skysto chloro išsiveržia dešimteriopai daugiau negu dujinio.
Nesandarus chloro balionas dedamas į avarinį dėklą.
Chloro ištekiui laikinai sustabdyti nesandarus chloro indas liejamas vandeniu, kol apledėja.
Pažeista baliono arba statinės vieta taisoma įkalant lengvais plaktuko smūgiais švininį kamštį arba suveržiant indą geležiniu lanku, uždėjus ant pažeistos vietos guminį tarpiklį. Sustabdžius chloro ištekį, pažeistųjų indų turinys turi būti tuoj pat sunaudojamas gamyboje, jeigu tai nepavojinga, arba išpilamas į gamybinį nuotakyną ir degazuojamas vandeniu.
Jeigu ištekio sustabdyti nepavyksta, prakiuręs chloro indas paliekamas kur buvęs, chloro ištekio likvidatoriai pasitraukia iš chloru užterštos patalpos ir įjungia patalpos drenčerinę dechloravimo sistemą. Darbai tęsiami tik pažeistam chloro indui ištuštėjus. Taip pat, reikalui esant, vandeniu dechloruojama avarinio chloro išsiliejimo vieta;
152.6. sandėlio oras dechloruojamas vandeniu, tiekiamu drenčerine sistema;
152.7. avarinis vandeninis chloro tirpalas išleidžiamas iš surinkimo rezervuaro į ūkinį nuotakyną ne arčiau kaip 1 km atstumu nuo valyklos. Prieš ištuštinant chloro vandens surinkimo rezervuarą turi būti išmatuota chloro koncentracija jame ir nuotėkų chloro imlumas. Rezervuaras tuštinamas tokiu debitu, kad nuotėkų chloro dozė prilygtų chloro imlumui, bet būtų ne didesnė kaip 30 g/m3.
Kai nėra galimybių išleisti į ūkinį nuotakyną, avarinis tirpalas, apdorotas aktyvaus chloro prijungiamosiomis medžiagomis (sieros dvideginiu – SO2, dozė 0,90 g/chloro g arba jo turinčiais junginiais: natrio tiosulfatu – Na2SO3 dozė 3,50 g/chloro g, sulfitu – Na2SO3 dozė 3,50 g/chloro g, rūgščiuoju sulfitu – NaHSO3 dozė 1,46 g/chloro g) gali būti išleidžiamas į lietaus nuotakyną. Šiuo atveju chloro likutis išleidžiamame vandenyje turi būti ne didesnis kaip 0,6 g/m3.
153. Chloratorinių eksploatavimas:
153.1. chloratorinėse gali dirbti tik licencijuotoje organizacijoje apmokyti ir išlaikę egzaminus ne jaunesni kaip 18 m. darbuotojai, gavę gydymo įstaigos pažymą, kad gali dirbti chloratorinėje. Chloratorinių personalas kasmet turi išklausyti 34 valandų mokymo kursą.
Darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš pradėdami dirbti ir kartą per dvejus metus;
153.2. chloratorinės personalas turi būti aprūpintas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir darbo drabužiais taip, kaip nurodyta 3 lentelėje:
3 lentelė. Privalomas apsauginių priemonių ir darbo drabužių kiekis chloratorinėje
Eil. Nr.
Apsauginės priemonės ir darbo drabužiai
Mažiausias kiekis
Darbuotojui
Chloratorinėje
1.
Izoliuojamoji dujokaukė
-
2
2.
Chloro sugeriamoji dujokaukė
1
5
3.
Gumuotas kostiumas
1
-
4.
Guminiai auliniai batai
1 pora
-
5.
Polivinilo (ar kitokio chlorui atsparaus plastiko) pirštinės
1 pora
-
6.
Nešiojamasis chloro dujų analizatorius
-
1
7.
Akumuliatorinis žibintas
-
2
8.
Įrankių ir medžiagų rinkinys mažoms avarijoms likviduoti
-
1
9.
Gesintuvas
-
2
10.
1% geriamosios sodos tirpalas (tinka vartoti 6 mėn.)
-
3 dm³
11.
Etanolio, eterio arba amoniako
-
50 cm³
12.
Pirmosios pagalbos vaistinėlė
-
1 kompl.
153.3. apsauginės priemonės turi būti laikomos chloratorinės personalo budėjimo patalpoje arba kitoje patogioje vietoje, kurios nepasiektų netikėtai išsiveržęs chloras. Priemonių sąrašas turi būti iškabintas matomoje vietoje. Vaistų rinkinį vaistinėlėje nustato sveikatos apsaugos įstaigos;
153.4. chloratorinės personalas turi turėti eksploatavimo ir saugaus darbo instrukciją, kaip saugiai elgtis su joje esančiais įrenginiais, kaip naudotis apsauginėmis priemonėmis, kaip suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus chloru ir kitais atvejais;
153.5. chloratorinėse turi būti pildomas eksploatacijos žurnalas, kuriame pildoma chloro gavimo ir naudojimo apskaita, žymimas asmeninių apsauginių priemonių tikrinimas, įrašomi per pamainą atlikti įrenginių apžiūros bei remonto darbai ir pamainą priėmusio bei perdavusio darbuotojų parašai;
153.6. chloratorinės vadovas privalo kiekvieną dieną kontroliuoti techninę įrenginių būklę, patalpų priežiūrą, aprūpinimą asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis bei saugos įtaisais ir personalo darbą.
Chloratorinės vadovas privalo sudaryti avarijų likvidavimo planą ir apmokyti personalą, kaip elgtis įvykus avarijai. Įmonės vadovo nustatytais terminais, ne rečiau kaip kartą per metus, chloratorinės vadovas privalo surengti personalui mokomąsias avarijų likvidavimo treniruotes ir įrašyti tai eksploatacijos žurnale;
153.7. chloratorinės personalo budėjimo patalpoje turi būti sąrašas ir telefonų numeriai asmenų, kuriems būtina pranešti apie avarinius chloro naudojimo sutrikimus;
153.8. chloratorinėje leidžiama eksploatuoti tik techniškai tvarkingus įrenginius. Įrenginiai apžiūrimi ir remontuojami įmonėje nustatyta tvarka. Remontuojant chloratorinės įrenginius negalima naudoti neatsparių chlorui medžiagų. Junginėms sandūroms naudotini tik paronitiniai, polivinilchloridiniai, fluorplastikiniai arba švininiai tarpikliai. Paronitinius ir švininius tarpiklius naudoti antrąkart draudžiama;
153.9. purvagaudžiai balionai valomi kartą per dvejus metus, jei pro juos tiekiamas chloras į vieną ar du chloratorius, ir kasmet, jei chloratorių daugiau.
Įmontavus išvalytus purvagaudžius į chloro vamzdyną, chloro dujų tiekiamoji sistema išbandoma: stiprumas – 0,8-1,0 MPa slėgiu, sandarumas – darbiniu slėgiu. Bandoma azotu arba inertinėmis dujomis pagal slėginių indų bandymo taisykles;
153.10. chloratoriai apžiūrimi (tikrinami armatūros riebokšliai ir sandarumas, koštuvuose keičiama stiklo vata, plaunami rotametrai ir kt.) kas trys mėnesiai, jeigu jų gamintojo instrukcijoje nenurodyta kitaip;
153.11. ne rečiau kaip kartą per dvejus metus tikrinamas vėdinimo veiksmingumas ir išmetamo oro dechloratoriai;
153.12. prieš įeidami į chloratorinę, darbuotojai privalo įsitikinti pagal stacionariųjų ar nešiojamųjų analizatorių arba indikatorių rodmenis, ar sandėlio ore nėra chloro. Kai patalpos užterštumas chloru nepavojingas (mažesnis kaip 1 mg/m3), įeiti galima tik įjungus vėdinimo sistemą ir palaukus 10 min. Įeiti į patalpą galima tik turint asmeninę chloro sugeriamąją dujokaukę;
153.13. kai analizatoriai rodo didesnę už nekenksmingą chloro koncentraciją arba veikia pavojaus signalizacija, į chloratorinę leidžiama įeiti tik pasiruošus likviduoti chloro ištekį;
153.14. balionai į garintuvinę atvežami vežimėliais. Juose turi būti lizdai balionui paguldyti. Draudžiama balionus nešti arba juos ridenti.
Statinės į garintuvinę gabenamos kėlimo ir transportavimo įtaisais, turinčiais specialius griebtuvus. Draudžiama statines ridenti;
153.15. chloras gali būti garinamas balionuose, statinėse arba garintuvuose. Šildyti chloro indus galima tik vandeniu, kurio temperatūra ne aukštesnė kaip 30°C. Draudžiama šildyti chloro indus atvira ugnimi;
153.16. draudžiama skystojo chloro garinimui vienu metu naudoti daugiau kaip šešis balionus arba dvi statines;
153.17. chloro likutis naudojamame inde kontroliuojamas pagal manometro parodymus. Kai slėgis jame priartėja prie 0,05 MPa, chloras nebeimamas ir indas keičiamas pilnu;
153.18. atnaujinant chloro tiekimą į chloratorius, būtina patikrinti, ar įrenginiai paruošti chlorui priimti, ir įspėti dozatorinėje dirbančius žmones, kad bus tiekiamas chloras (keičiant chloro indą toks įspėjimas nereikalingas). Chloro indo ventilį reikia sukti lėtai. Kai garinama pačiame chloro inde, ventilis atsukamas iki galo. Kai įrengtas atskiras garintuvas, ventilis atsukamas tiek, kad slėgis chlortiekyje būtų ne didesnis kaip 0,4 MPa;
153.19. chloro indų keitimas ir kiti chloratorinės darbai, kai gali ištekėti chloro, atliekami tik užsimovus dujokaukę;
153.20. automatiškai įsijungus avarinei signalizacijai, informuojami asmenys, nurodyti avarijų likvidavimo plane, ir, vadovaujant meistrui ar jo padėjėjui, imamasi ištekio priežasties nustatymo ir pašalinimo bei dechloravimo darbų pagal avarijų likvidavimo planą;
153.21. kai chloras prateka iš indo, reikia imtis 152.5 p. nurodytų priemonių. Nepataisomai sugedusį chloro balioną reikia įdėti į avarinį dėklą.
Jeigu nepavyksta sustabdyti ištekio iš statinės, prakiuręs chloro indas paliekamas kur buvęs, chloro ištekio likvidatoriai pasitraukia iš chloru užterštos patalpos, išjungia vėdinimą (jei jis nebuvo automatiškai sustabdytas) ir įjungia drenčerinę patalpos dechloravimo sistemą. Darbai tęsiami tik pažeistam chloro indui ištuštėjus. Taip pat, reikalui esant, vandeniu dechloruojama avarinio chloro išsiliejimo vieta;
153.22. chloratorinės oras dechloruojamas vandeniu, tiekiamu pro drenčerinę sistemą;
153.23. avarijų likvidavimo darbai turi būti atliekami su izoliuojamosiomis dujokaukėmis. Sugeriamosiomis dujokaukėmis galima naudotis, tik kai chloro koncentracija ore ne didesnė kaip 6 g/m3 (mažiau kaip 2 litrai chloro dujų kubiniame metre oro).
Dujokaukės privalo būti išduodamos kiekvienam darbininkui. Naudotis dujokauke ir ją tikrinti reikia pagal gamintojo instrukciją.
10. Laboratorijos
154. Laboratorinių indų ir reagentų laikymo aukštis turi būti toks, kad nereikėtų naudoti kopėčių ar taburečių, o jų gylis iki 0,5 m.
155. Rūgštys bei šarmai dideliuose buteliuose turi būti laikomi atskirose patalpose. Nuodingosios medžiagos turi būti laikomos atskiroje užrakinamoje spintoje, o jos raktą turi turėti laboratorijos vedėjas. Ant visų indų su cheminėmis medžiagomis turi būti aiškiai pažymėtas medžiagos pavadinimas, taip pat laboratorijoje turi būti pirmosios pagalbos priemonės. Draudžiama laikyti chemines medžiagas negamyklinėse pakuotėse.
Cheminės medžiagos, laikomos sandėliuose, turi būti grupuojamos pagal jų fizikinių cheminių ir gaisrui pavojingų grupių savybes. Šiam tikslui sandėlių patalpos suskirstomos ir izoliuojamos viena nuo kitos ištisinėmis nedegiomis sienomis ar pertvaromis.
156. Stipriai veikiantieji oksidai (magnio chloratas, kalio chloridas-chloratas, vand …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.