LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL SPECIALIOSIOS KAIMO RĖMIMO PROGRAMOS TIKSLINIO FINANSAVIMO TVARKŲ IR SĄLYGŲ 2001 m. kovo 30 d. Nr. 88 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2001, Nr. 24-797), 1. Tvirtinu: 1.1. Paramos nelaimės atveju teikimo tvarką (1 priedas); 1.2. Bitininkystės rėmimo tvarką (2 priedas); 1.3. Ekologinio žemės ūkio plėtotės finansavimo tvarką (3 priedas); 1.4. Paramos žemdirbiams teikiant mokymo ir konsultavimo paslaugas finansavimo tvarką (4 priedas); 1.5. Žemės ūkio užsakomųjų tyrimų programų finansavimo 2001 metais tvarką (5 priedas); 1.6. Ūkių modernizavimo finansavimo tvarką (6 priedas); 1.7. Tiesioginių išmokų už karves žindenes išmokėjimo tvarką (7 priedas); 1.8. Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų skyrimo rajonams ir jų naudojimo tvarką (8 priedas); 1.9. Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės tyrimo sistemos, atitinkančios ES reikalavimus, plėtojimo finansavimo tvarką (9 priedas); 1.10. Gyvulių registravimo ir identifikavimo finansavimo tvarką (10 priedas); 1.11. Veislinių gyvulių, paukščių, žuvų ir žvėrelių įsigijimo 2001 metais paramos teikimo tvarką (11 priedas); 1.12. Veislininkystės finansavimo tvarką (12 priedas); 1.13. Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų naudojimo krypčių koordinatorius (13 priedas). 2. Pripažįstu netekusius galios: 2.1. 1998 12 31 žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 333 „Dėl Kaimo rėmimo fondo lėšų naudojimo krypčių ir programų koordinatorių skyrimo“; 2.2. 2000 03 20 žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 94 „Dėl 2000 metais įsigytų veislinių gyvulių ir paukščių subsidijavimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 25-662); 2.3. 2000 04 03 įsakymą Nr. 109 „Dėl veislininkystės tikslinės programos“ (Žin., 2000, Nr. 28-791); 2.4. 2000 04 04 žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 113 „Dėl Kaimo rėmimo fondo sudarymo ir naudojimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 30-847) 1.2, 1.3, 1.5, 1.6, 1.7, 1.8, 1.9, 1.11, 1.12 punktus. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                  KĘSTUTIS KRISTINAITIS PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2001 03 30 įsakymu Nr. 88 1 priedas PARAMOS NELAIMĖS ATVEJU TEIKIMO TVARKA Pašalpa iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų skiriama žemės ūkio subjektams, kurie dėl gaisrų, užkrečiamųjų ligų, gamtos stichinių nelaimių einamaisiais metais iš dalies arba visiškai prarado pastatus, žemės ūkio techniką, įrangą ir įrengimus (išskyrus lengvuosius automobilius), o gyvulius ir paukščius prarado visiškai. 1. Gyvulių ir paukščių užkrečiamosios ligos, dėl kurių veterinarijos specialistai nurodo, jog būtina sunaikinti gyvulį, paukštį arba jo skerdieną, yra šios: snukio ir nagų liga (A 010); vezikulinis stomatitas (A 020–A 023); kiaulių vezikulinė liga (A 030); galvijų maras (A 040); smulkių atrajotojų maras (A 050); kontaginė galvijų pleuropneumonija (A 060); žvynelinė liga (A 070); Rifto slėnio karštligė (A 080); mėlynojo liežuvio liga (A 090); avių ir ožkų raupai (A 100); afrikinė arklių liga (A 110); afrikinis kiaulių maras (A 120); klasikinis kiaulių maras (A 130); paukščių gripas (A 150); Njūkaslio liga (A 160); juodligė (B 051); pasiutligė (B 058); galvijų spongiforminė encefalopatija (B 115); kergimo liga (B 202); arklių infekcinė anemija (B 205); trichineliozė (B 255); galvijų bruceliozė (B 103); galvijų tuberkuliozė (B 105); galvijų leukozė (B 108); avių bruceliozė (B 151); ožkų bruceliozė (B 152); kiaulių bruceliozė (B 253). 2. Žemės ūkio skyrius sudaro nelaimių nuostoliams nagrinėti komisiją. Komisija, gavusi nukentėjusiojo prašymą, nustato visiškai arba iš dalies žuvusio turto teisinę priklausomybę, apskaičiuoja nuo nelaimės nukentėjusiojo turto likutinę vertę ir nustato realius nuostolius bei numatomos skirti pašalpos dydį. 3. Komisija, vertindama žemės ūkio subjekto turtą: 3.1. nustato statybinę pastatų vertę (atskaičius nusidėvėjimą) pagal Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro įkainotą statybinę vertę (iki nelaimės ir po jos), jeigu pastatai teisiškai įregistruoti. Jeigu pastatai statomi ir dar galioja leidimas statybai vykdyti, atlikti statybos darbai vertinami sąmatinėmis kainomis, apskaičiavus jas pagal Statistikos departamento nustatomus statybos pabrangimo koeficientus; 3.2. žemės ūkio technika ir įrengimai vertinami rinkos kainomis priklausomai nuo jų eksploatavimo laiko; 3.3. produktyvūs gyvuliai ir paukščiai vertinami nelaimės metu galiojančiomis rinkos kainomis; 3.4. ūkyje išaugintas gyvulių ir paukščių prieauglis vertinamas faktiškų išlaidų dydžiu; 3.5. pirkti gyvuliai ir paukščiai vertinami įsigijimo kainomis (jeigu yra pirkimo dokumentų nuorašai). 4. Komisijai pateikiami šie dokumentai: 4.1. nukentėjusiojo nuo nelaimės žemės ūkio subjekto prašymas skirti pašalpą, kuriame nurodoma atsiskaitomoji sąskaita banke; 4.2. žemės ūkio subjekto įregistravimo pažymėjimas; 4.3. įmonės įstatai; 4.4. pažyma iš atitinkamų žinybų apie įvykusią nelaimę (priklausomai nuo nelaimės pobūdžio); 4.5. dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į turtą. 5. Komisija, nustačiusi, kad nuo nelaimės nukentėję asmenys ar įmonės turi teisę į žalos atlyginimo pašalpą, sukaupia informaciją apie: 5.1. žemės ūkio subjekto žemės naudmenų plotą; 5.2. nelaimės metu iš dalies ar visiškai sunaikintą turtą; 5.3. nelaimės metu sunaikinto ar apgadinto turto vertę; 5.4. nelaimės metu padarytos žalos dydį. 6. Žemės ūkio subjektai pateikia dokumentų kopijas ir jas paliudijančius originalus. 7. Pašalpa, vadovaujantis komisijos pateiktais dokumentais, skiriama rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjo įsakymu. Už žemės ūkio subjekto apdraustą draudimo įstaigoje nelaimės metu prarastą ar apgadintą turtą skiriama iki 60 proc., o už neapdraustą skiriama iki 20 proc. padarytos žalos dydžio pašalpa. Pašalpa ir draudimo atlyginimas negali būti didesni už nelaimės metu padarytą žalą. 8. Žemės ūkio subjektams, apdraudusiems pastatus, žemės ūkio techniką bei įrengimus, gyvulius, paukščius, pašarus, pasėlius bei kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (išskyrus gyvenamuosius namus ir lengvuosius automobilius) savanoriškuoju draudimu nepriklausomai nuo to, ar atsitiko nelaimė, kompensuojama 20 proc. draudimo įmokų sumos, sumokėtos per einamuosius metus. Kompensacijų išmokėjimo tvarka tvirtinama Žemės ūkio skyriaus vedėjo įsakymu. ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2001 03 30 įsakymu Nr. 88 2 priedas BITININKYSTĖS RĖMIMO TVARKA 1. Nustatyta tvarka įregistruotiems žemės ūkio subjektams, kurie laiko ne mažiau kaip 10 bičių šeimų, už kiekvieną peržiemojusią bičių šeimą, inventorizuotą iki einamųjų metų gegužės 15 d., iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų išmokama po 10 litų pajamų palaikymo subsidija. 2. Žemės ūkio subjektai, kurie turi 10 ir daugiau bičių šeimų ir pageidauja gauti subsidiją, iki einamųjų metų liepos 1 d. rajono Žemės ūkio skyriui pateikia šiuos dokumentus: 2.1. prašymą, kuriame nurodyta atsiskaitomoji sąskaita banke; 2.2. seniūnijos pažymą, patvirtinančią prašyme nurodytą bičių šeimų skaičių; 2.3. ūkininko ūkio ar įmonės įregistravimo pažymėjimą. 3. Žemės ūkio subjektai pateikia notariškai patvirtintus dokumentų nuorašus arba dokumentų kopijas ir jas paliudijančius originalus. 4. Žemės ūkio skyrius, įsitikinęs dokumentų teisingumu, lėšas perveda į žemės ūkio subjekto sąskaitą. ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2001 03 30 įsakymu Nr. 88 3 priedas EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO PLĖTOTĖS FINANSAVIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Finansavimo tikslas – priderinti Lietuvos teisės aktus prie ES agrarinės aplinkosaugos teisės normų ir bendrosios žemės ūkio politikos principų, perorientuoti Lietuvos žemės ūkį į ekologinį, įvairinti žemės ūkio subjektų veiklos pobūdį, plėsti žemės ūkio produkcijos asortimentą, skatinti paklausios produkcijos auginimą, plėsti ekologinį žemės ūkį ir tobulinti jo infrastruktūrą. 2. Finansavimo kryptys: 2.1. tiesioginių išmokų mokėjimas už sertifikuotas žemės ūkio naudmenas ekologinės gamybos ūkiams ir įmonėms 5 metus; 2.2. ekologinės gamybos ūkių ir įmonių sertifikavimo išlaidų dalinis kompensavimas; 2.3. Požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir ekologiškai švarios žemdirbystės plėtojimo intensyvaus karsto zonoje tikslinės programos (Tatulos programa), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 719, finansavimas (vykdoma tik patvirtinus išlaidų sąmatą). II. FINANSAVIMO TVARKA 3. Žemės ūkio subjektams, vystantiems ekologinę gamybą ir įgyvendinantiems perspektyvinį ūkininkavimo planą, 5 metus skiriama tiesioginė išmoka už sertifikuotų žemės ūkio naudmenų hektarą. 4. Pirmuosius 3 metus kasmet mokama ši nustatyto dydžio tiesioginė išmoka už sertifikuotų žemės ūkio naudmenų hektarą, iš jų: 80 Lt už pūdymus; 120 Lt už varpinių javų pasėlius; 270 Lt už daržovių, ankštinių javų ir bulvių pasėlius; 450 Lt už uogynus, sodus. 5. Tolesnius dvejus metus kasmet mokama 50 proc. 4 punkte nustatyto dydžio tiesioginė išmoka. 6. Išmokos dydis vienam žemės ūkio subjektui mokamas ne didesnis kaip 10 000 Lt per metus. 7. Tiesiogines išmokas moka rajonų žemės ūkio skyriai. 8. Žemės ūkio subjektai, pretenduojantys į paramą, iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. rajonų žemės ūkio skyriams privalo pateikti šiuos dokumentus: 8.1. nustatytos formos paraišką tiesioginei išmokai gauti (1 priedas); 8.2. sertifikatą, įrodantį ūkio ar įmonės ekologinės gamybos statusą; 8.3. ūkio veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus (balansą, pelno-nuostolių ataskaitą arba ūkininkas, jei yra PVM mokėtojas, turi pateikti PVM deklaracijų kopijas. Jei žemės ūkio subjektas nėra PVM mokėtojas, turi pateikti ūkio apskaitos dokumentus, patvirtinančius paramos gavėjo pajamas); 8.4. ūkinės veiklos žurnalą; 8.5. ūkio ar įmonės įregistravimo pažymėjimą; 8.6. įmonės įstatus; 8.7. žemės nuomos ar panaudos sutartį, nuosavybės teisės arba kitus dokumentus, kurių pagrindu sertifikuotos žemės ūkio naudmenos valdomos ir naudojamos išmokų mokėjimo laikotarpiu. 9. Žemės ūkio subjektai pateikia dokumentų kopijas ir jų patikrai paliudijančius originalus. 10. Išmokų mokėjimo tvarka: 10.1. Rajonų žemės ūkio skyrius pateiktus žemės ūkio subjekto paraišką ir kitus dokumentus įregistruoja. Rajono konkursų komisija ne vėliau kaip per vieną mėnesį (bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d.) juos išnagrinėja ir priima atitinkamą sprendimą dėl išmokų skyrimo. Komisijai priėmus teigiamą sprendimą, rajono žemės ūkio skyrius sudaro su žemės ūkio subjektu (toliau – paramos gavėju) nustatytos formos sutartį (2 priedas). Jeigu komisija priima neigiamą sprendimą, turi būti nurodytos priežastys, trukdančios gauti tiesioginę išmoką. Tuo atveju rajono konkursų komisija paramos gavėjui nustato laikotarpį (ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 25 d.), per kurį šios priežastys turi būti pašalintos. 10.2. Galutinį sprendimą dėl išmokų mokėjimo rajono konkursų komisija priima iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. 10.3. Žemės ūkio ministerija iki einamųjų metų gruodžio 1 d. perveda lėšas rajonų žemės ūkio skyriams, o šie iki gruodžio 30 d. – paramos gavėjams. 10.4. Tiesioginės išmokos paramos gavėjui nemokamos, jeigu: 10.4.1. pateikti ne visi dokumentai paramai gauti; 10.4.2. dokumentuose pateikti neteisingi duomenys; 10.4.3. dokumentai pateikti pavėluotai; 10.4.4. komisijos nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti laiku; 10.4.5. duomenys, kuriais remiantis skiriama išmoka, pasikeičia ir dėl to paramos gavėjas praranda teisę ją gauti; 10.4.6. sutartis su paramos gavėju buvo nutraukta. 10.5. Rajono žemės ūkio skyriaus konkursų komisijos įgaliotas narys kontroliuoja, ar paramos gavėjas atitinka šio įsakymo reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti, taip pat ar laikosi sutarties sąlygų ir informuoja apie tai komisijos pirmininką. Nustačius pažeidimus, rajono žemės ūkio skyrius turi teisę raštu kreiptis į ūkį sertifikavusią įstaigą dėl sertifikato anuliavimo ir sutartį vienašališkai nutraukti. 11. Nutraukus sutartį, paramos gavėjas netenka teisės į paramą einamaisiais metais bei grąžina paskutiniais metais išmokėtą sumą į Specialiosios kaimo rėmimo programos sąskaitą. 12. Už sertifikavimo darbus pagal ministro patvirtintus įkainius 75 proc. apmokama iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų, 25 proc. apmoka žemės ūkio subjektas. Sertifikacijos įstaiga rajono žemės ūkio skyriui pateikia sąskaitą-faktūrą apie einamaisiais metais atliktus darbus. Už atliktus sertifikavimo darbus Žemės ūkio ministerija lėšas perveda rajonų žemės ūkio skyriams, o šie – sertifikacijos įstaigai. 13. Žemės ūkio subjektams, sudariusiems sutartis dėl tiesioginių išmokų (subsidijų) mokėjimo iki šios tvarkos patvirtinimo (1998, 1999 ir 2000 metais), tiesioginės išmokos mokamos pagal tvarką, galiojusią sutarties pasirašymo metu, tačiau išmokų dydis negali viršyti šios programos 4 ir 5 punktuose nustatyto išmokų dydžio. 14. Požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir ekologiškai švarios žemdirbystės plėtojimo intensyvaus karsto zonoje tikslinės programos (Tatulos programa), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 719, finansavimo tvarka: 14.1. programą vykdo viešoji įstaiga „Tatulos programa“. 14.2. žemės ūkio ministerija lėšas Specialiajai kaimo rėmimo programai (Tatulos programa) įgyvendinti perveda pagal jos patvirtintą išlaidų sąmatą. ______________ Ekologinio žemės ūkio tikslinės programos 1 priedas Paraiškos Nr. Priėmimo data: P A R A I Š K A tiesioginėms išmokoms gauti pagal Ekologinio žemės ūkio tikslinę programą 1. Informacija apie pareiškėją (ūkininką, įmonės vadovą arba atstovą) £ Ūkininkas           £ Žemės ūkio bendrovė (kooperatyvas)    £ Kooperatinė bendrovė £ Ūkinė bendrija                                                                       £ Kitas juridinis ir fizinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens                       teisių VARDAS PAVARDĖ ASMENS KODAS IŠSILAVINIMAS, SPECIALYBĖ ŪKININKAVIMO PRADŽIA ŪKIO AR ĮMONĖS REGISTRO Nr. ADRESAS TELEFONO Nr. FAKSO Nr. EL. PAŠTO ADRESAS BANKAS BANKO KODAS ATSISKAITOMOJI SĄSKAITA ŪKIO AR ĮMONĖS ADRESAS (JEI SKIRIASI NUO NURODYTO) TELEFONO Nr. FAKSO Nr. EL. PAŠTO ADRESAS Ar pareiškėjas pats valdo ūkį? Taip £                                  Ne £ Jeigu ne, nurodykite asmenį, valdantį ūkį, pateikdami vardą, pavardę, kitus asmens duomenis: _____ ________________________________________________________________________________ Jeigu pareiškėjas įmonės arba bendrovės vadovas arba atstovas, nurodykite įmonės narių, pajininkų arba akcininkų skaičių:___________________________________________________________________________ 2. Veiklos sritis Nurodykite pagrindinę ūkio ar įmonės veiklos sritį:________________________________________ 3. Informacija apie ūkį 3.1. Ūkio plotas Rodikliai, ha 2001 2002 Nuosava Nuomojama Nuosava Nuomojama 1. Žemės ūkio naudmenos, iš jų Ariama žemė Sodai Pievos ir natūralios ganyklos 2. Miškai 3. Kita žemė Iš viso: 3.2. Ūkyje dirbantys darbuotojai Metai Šeimos nariai (skaičius) Pastoviai dirbantys (skaičius) Samdomi sezono metu (skaičius) Iš viso 2001 2002 2003 2004 4. Sertifikuoti pasėliai, už kuriuos prašoma paramos, ha Kultūra 2001 2002 (planuojama) 2003 (planuojama) 2004 (planuojama) 2005 (planuojama) Varpiniai javai Ankštiniai javai Kultūrinės ganyklos, pievos Pūdymas Daržovės Bulvės Uogynai, sodai Iš viso PAREIŠKĖJO PASIŽADĖJIMAS Pareiškėjo vardas, pavardė. Aš kreipiuosi į ________________________  rajono žemės ūkio skyrių prašydamas ______________ (suma žodžiais) litų paramos, kuri bus panaudota ekologinio žemės ūkio plėtrai įgyvendinti. Aš savo parašu patvirtinu, kad informacija, pateikta šioje paraiškoje ir kituose pridedamuose dokumentuose, teisingai atspindi ūkio (įmonės, bendrovės, bendrijos) būklę šio dokumento pasirašymo dieną. Aš suteikiu rajono žemės ūkio skyriui teisę patikrinti pateikus duomenis ir ieškoti papildomos informacijos apie mano ūkinę veiklą, naudojantis kitais prieinamais šaltiniais, jeigu jie manys, kad tai yra būtina. Pareiškėjas Vardas, pavardė, pareigos _____________________________________ Parašas                                            Data_____________ ______________ Ekologinio žemės ūkio tikslinės programos 2 priedas EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ MOKĖJIMO SUTARTIS ___________________________ ūkio, sertifikato Nr. _______________________________ (sutarties sudarymo data ir vieta) Mes,_____________________   rajono žemės ūkio skyrius (toliau – paramos teikėjas), atstovaudamas________________ ir ___________________ (toliau – paramos gavėjas) 2001 m._______ d. vykusio____________ rajono žemės ūkio skyriaus konkursų komisijos posėdžio sprendimu (protokolo Nr. ____) sudarėme penkerių metų laikotarpiui šią sutartį dėl ______________________ ūkio ekologinės plėtros ir Specialiosios kaimo rėmimo programos ekologinio žemės ūkio tikslinės programos lėšų tikslinio panaudojimo. 1. Paramos gavėjas įsipareigoja nuo sutarties sudarymo dienos penkerius metus: 1.1. nemažinti ūkio sertifikuoto žemės ūkio naudmenų ploto; 1.2. kasmet sertifikuoti žemės ūkio naudmenas, kuriose bus plėtojama ekologinė gamyba; 1.3. laikytis 2000 m. gruodžio 28 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių; 1.4. kasmet iki rugsėjo 1 d. pateikti dokumentus tiesioginei išmokai gauti; 1.5. kasmet iki rugsėjo 30 d. apmokėti sertifikavusiai organizacijai 25 proc. sertifikavimo darbų išlaidų; 1.6. turėti ekologinės gamybos ūkio sėjomainos planus kiekvienam žemės sklypui; 1.7. kartą per sutarties galiojimo laikotarpį atlikti dirvožemio sunkiųjų metalų, maistmedžiagių (P, K) ir dirvos rūgštingumo (pH) tyrimus. 2. Paramos teikėjas įsipareigoja nuo sutarties sudarymo dienos penkerius metus: 2.1. kasmet apmokėti sertifikavusiai organizacijai iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų pagal ministro patvirtintus įkainius 75 proc. sertifikavimo darbų išlaidų; 2.2. iki einamųjų metų gruodžio 30 d. išmokėti tiesioginę išmoką už sertifikuotą žemės plotą. 3. Šalys gali nutraukti šią sutartį, įspėjusios raštu kitą šalį prieš vieną mėnesį. 4. Žemės ūkio skyrius turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu paramos gavėjas neatitinka reikalavimų tiesioginei išmokai gauti ar nesilaiko sutartyje numatytų įsipareigojimų. 5. Nutraukus sutartį, paramos gavėjas netenka teisės į paramą einamaisiais metais bei grąžina paskutiniaisiais metais išmokėtą sumą į Specialiają kaimo rėmimo programą. 6. Ginčai tarp šalių dėl sutarties vykdymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. 7. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. 8. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai. 9. Šalių rekvizitai ir adresai. _____________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2001 03 30 įsakymu Nr. 88 4 priedas SPECIALIOSIOS KAIMO RĖMIMO PROGRAMOS PRIEMONĖS „PARAMA ŽEMDIRBIAMS TEIKIANT MOKYMO IR KONSULTAVIMO PASLAUGAS“ FINANSAVIMO TVARKA 1. Priemonės „Parama žemdirbiams teikiant mokymo ir konsultavimo paslaugas“ lėšos gali būti skiriamos: 1.1. mokymo ir konsultavimo paslaugoms žemės ūkio gamybos klausimais finansuoti; 1.2. mokymo ir konsultavimo paslaugoms alternatyvios žemės ūkiui veiklos klausimais finansuoti; 1.3. naujausiems mokslo, mokymo pasiekimams propaguoti, konkursams ir parodoms organizuoti. 2. Ūkininkų ir besiverčiančių žemės ūkio veikla konsultavimas žemės ūkio gamybos klausimais finansuojamas pagal Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos steigėjų patvirtintą išlaidų sąmatą ir darbų programą. Konsultavimo tarnybos veikla finansuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl ūkininkavimo žinių minimumo patikrinimo, ūkininkų kvalifikacijos kėlimo bei fizinių ir juridinių asmenų, besiverčiančių žemės ūkio veikla, konsultavimo sistemos sukūrimo“ (Žin., 1993, Nr. 1-11). Konsultavimo tarnyba biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą (forma Nr. 2) ministerijai pateikia kas ketvirtį iki kito mėnesio 10 d., o ataskaitą apie įvykdytus darbus – kas pusmetį: iki einamųjų metų liepos 10 d. ir iki kitų metų sausio 31 d. 3. Ūkininkų ir besiverčiančių žemės ūkio veikla konsultavimas alternatyvios žemės ūkiui veiklos klausimais finansuojamas konsultavimo institucijas atrenkant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56-1809) nustatyta tvarka. Su konkursą laimėjusia institucija ministerija sudaro sutartį, prie kurios pridedama konsultavimo programa ir išlaidų sąmata. Atsiskaitoma sutartyje nustatyta tvarka. 4. Lėšos naujausiems žemės ūkio mokslo, mokymo pasiekimams propaguoti, konkursams ir parodoms organizuoti skiriamos pagal visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, mokslo, studijų ir mokymo institucijų ministerijai pateiktas paraiškas konkrečioms tikslinėms priemonėms įgyvendinti. Informacijos analizės ir programų monitoringo departamentas atlieka priemonių atranką ir sudaro jų planą, kurį tvirtina ministras. Priemonės įgyvendinamos pagal ministerijos ir pareiškėjo pasirašytą sutartį. Prie jų pridedama renginio programa ir išlaidų sąmata. Atsiskaitoma sutartyje nustatyta tvarka. ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2001 03 30 įsakymu Nr. 88 5 priedas ŽEMĖS ŪKIO UŽSAKOMŲJŲ TYRIMŲ PROGRAMŲ FINANSAVIMO 2001 METAIS TVARKA 1. Ši tvarka reglamentuoja Žemės ūkio ministerijos užsakomųjų tyrimų programų finansavimo iš Specialiosios kaimo rėmimo bei Žuvų ūkio ir pramonės plėtojimo programų lėšų tvarką. 2. Žemės ūkio užsakomieji tyrimai finansuojami pagal žemės ūkio ministro 1999 12 02 įsakymu Nr. 443 patvirtintas 2000 m. ir vėlesnių metų prioritetines tyrimų kryptis ir tyrimų programas. 3. Žemės ūkio ministerijos struktūriniai padaliniai pateikia Informacijos analizės ir programų monitoringo departamentui siūlymus, išdėstytus prioriteto tvarka, kokias aktualias problemas būtina spręsti ir kokius darbus vykdyti pagal kiekvieną tyrimų programą 2001 metais. 4. Informacijos analizės ir programų monitoringo departamentas kartu su ministerijos departamentais iki 2001 m. kovo 15 d. parengia 2001 metais numatomų vykdyti užsakomųjų tyrimų programų sąrašo bei jų vykdymui reikalingų lėšų poreikio projektą ir teikia tvirtinti ministrui. 5. Užsakomųjų tyrimų programų vykdytojai parenkami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. 6. Konkursų ir kitų pirkimo būdų bei sąlygų dokumentai, viešųjų pirkimų komisijos sudėtis ir darbo reglamentas tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu. 7. Ministerijos struktūrinių padalinių ir įstaigų prie ministerijos teikimu gali būti atliekami trumpalaikiai tyrimai skubiai iškilusioms aktualioms žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės problemoms spręsti, netaikant 4 punkto reikalavimų. 8. Trumpalaikiams tyrimams finansuoti Informacijos analizės ir programų monitoringo departamentui pateikiama paraiška, suderinta su tiesioginiu departamento kuratoriumi (ministru, viceministru, ministerijos sekretoriumi). 9. Ministerija sudaro darbų vykdymo sutartis su vykdytoju, parinktu konkurso būdu arba kitais Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytais būdais, taip pat ir dėl trumpalaikių tyrimų. 10. Prie sutarties pridedama užsakomųjų tyrimų ar jų programos išlaidų sąmata ir darbo užduotis. 11. Už atliktus darbus apmokama pateikus ataskaitą bei kitus užduotyje numatytus dokumentus ir pasirašius darbų perdavimo priėmimo aktą. 12. Užsakomųjų tyrimų programų priežiūrą vykdo žemės ūkio ministro įsakymu sudarytos programų priežiūros komisijos. ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2001 03 30 įsakymu Nr. 88 6 priedas ŪKIŲ MODERNIZAVIMO FINANSAVIMO TVARKA I. FINANSAVIMO TVARKOS TIKSLAI 1. Pagrindiniai finansavimo tvarkos tikslai: 1.1. didinti ūkių, galinčių konkuruoti tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, efektyvumą; 1.2. gerinti žemdirbių darbo sąlygas, išlaikyti užimtumą kaime; 1.3. diegti perspektyvias gamybos technologijas; 1.4. sudaryti sąlygas žemdirbiams geriau apsirūpinti technika ir įranga; 1.5. sudaryti sąlygas žemės ūkio subjektams, kuriantiems specializuotus pieno ir mėsos ūkius, formuoti ir laikyti aukšto produktyvumo gyvulių bandas. 2. Finansavimo tvarkos finansavimo tikslai atitinka Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 1-5) 9 straipsnio „Tikslinis finansavimas“ bei Lietuvos Respublikos Seimo 2000 06 13 nutarimu Nr. VIII-1728 patvirtintos Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos (Žin., 2000, Nr. 50-1435) 4 skyriaus „Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo kryptys“ 1 punkto „Investicijos į ūkius, jų modernizavimas ir veiklos įvairinimas“ nuostatas. Ši programa papildys SAPARD – Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos – I paramos kryptį „Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą“. II. FINANSAVIMO KRYPTYS 3. Finansavimo tvarkos lėšos bus skiriamos tiems paramos gavėjams, kurie gaus finansinę paramą pagal SAPARD I paramos kryptį: 3.1. naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, kuri negali būti finansuojama iš SAPARD, išlaidoms iš dalies finansuoti (pieno, mėsos, vaisių ir daržovių, grūdinių kultūrų ir linų); 3.2. aukšto produktyvumo veislinių gyvulių bandoms formuoti (pieno ir mėsos sektoriams). III. PARAMOS GAVĖJAI 4. Pagal šią finansavimo tvarką paramos gavėjai yra: 4.1. ūkininkai, nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį; 4.2. žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ir kitos įmonės, gaminančios prekinę žemės ūkio produkciją (toliau – įmonės). IV. PARAMOS DYDIS 5. Paramos gavėjams, einamaisiais metais perkantiems naują žemės ūkio techniką ar įrangą, kompensuojama 25 proc. įsigytos technikos ar įrangos vertės be pridėtinės vertės mokesčio, tačiau ne daugiau kaip 50 tūkst. Lt pagal vieną paraišką (įskaitant paskolų, už kurias įsigyjama nauja technika arba įranga, palūkanų kompensavimą). Einamaisiais metais paramos gavėjas gali pateikti tik vieną paraišką paramai gauti. 6. Perkant veislinius gyvulius, kompensuojama iki 25 proc. veislinių telyčių (pieno ar mėsos tipo), kiaulių, avių įsigijimo išlaidų (be veislinės vertės priedo), tačiau ne daugiau kaip: 6.1. 500 Lt už vieną veislinę telyčią, bet ne daugiau kaip 10 000 Lt pagal vieną paraišką; 6.2. 200 Lt už vieną veislinę kiaulaitę, bet ne daugiau kaip 4000 Lt pagal vieną paraišką; 6.3. 100 Lt už vieną veislinę avį, bet ne daugiau kaip 2000 Lt pagal vieną paraišką. 7. Jeigu paramos gavėjas pateikia vieną paraišką pagal dvi šios finansavimo tvarkos finansavimo kryptis, bendra kompensacijos suma negali būti didesnė nei maksimalių pagal atskiras finansavimo kryptis taikomų kompensacijų suma (60 tūkst. Lt). V. TINKAMUMO KRITERIJAI 8. Projektas pripažįstamas tinkamu paramai gauti, jeigu jis atitinka bendrus ir specifinius tinkamumo kriterijus. 9. Bendrieji tinkamumo kriterijai, taikomi visiems projektams: 9.1. projekte numatyta ūkinė veikla bei su ja susijusi investicija turi būti įgyvendinama kaimo gyvenamoje vietovėje; 9.2. investicija turi būti susijusi su II skyriuje nurodytos žemės ūkio produkcijos gamyba; 9.3. projektas turi būti susijęs su ES teisinės bazės (acquis communautaire) įgyvendinimu; 9.4. projektas turi atitikti Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos tikslus; 9.5. ūkininko ūkis ar įmonė turi atitikti minimalius nacionalinius aplinkos, higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės standartus; 9.6. projektas, jį įgyvendinus, turi atitikti Europos Sąjungos higienos, veterinarijos, sanitarijos, gyvulių gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus ir standartus. Poveikio aplinkai įvertinimas turi būti atliktas pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą; 9.7. projekte turi būti užtikrinama, kad investicijai, finansuojamai pagal šią finansavimo tvarką, nebus skiriama parama iš kitų finansinių šaltinių, pvz. PHARE, SAPARD; 9.8. numatomų investicijų (įranga, technika) kilmės šalis negali būti viena iš Europos Sąjungos šalių ar šalių kandidačių, išskyrus veislinių gyvulių įsigijimą; 9.9. projektuose, kuriuose numatyta didinti gamybos apimtis, turi būti pateikta pakankamai įrodymų apie gaminamos produkcijos realizavimo rinkas; 9.10. projektu įrodoma, kad jį įgyvendinus ūkininko ūkis ar įmonė bus ekonomiškai gyvybingi; 9.11. pareiškėjas privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 9.12. pareiškėjas negali turėti pradelstų mokestinių įsipareigojimų; 9.13. pareiškėjas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją užsiimti produkcijos, į kurią bus investuojama, gamyba. Priimtinas profesinis išsilavinimas žemės ūkio srityje, taip pat kitoks išsilavinimas, susijęs su numatomos produkcijos gamyba. Neturint minėto išsilavinimo, pareiškėjas turi turėti mažiausiai 3 metų ūkininkavimo patirtį; 9.14. projekte numatoma ne mažiau kaip 5 metus po paskutinio paramos lėšų išmokėjimo nekeisti veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo vietos bei sąlygų, neparduoti ar kitaip neperleisti už paramos lėšas įsigyto turto; 9.15. pagal šią finansavimo tvarką pareiškėjas negalės gauti paramos analogiškoms investicijoms nepraėjus 3 metams nuo paramos sutarties pasirašymo. 10. Specifiniai tinkamumo kriterijai, taikomi su pieno sektoriumi susijusiems projektams: 10.1. vieno ūkininko ūkio ar įmonės gamybos apimtys turi būti ne mažesnės kaip 50 tonų pieno per metus. Paramos gavėjai, pradedantys gamybą, projekte turi įrodyti, kad įgyvendinus projektą produkcijos gamybos apimtys bus ne mažesnės kaip 50 tonų pieno per metus; 10.2. ūkininko ūkio ar įmonės galvijai turi būti tik registruoti ir identifikuoti; 10.3. ūkininko ūkio ar įmonės gyvulių skaičius 1 ha neturi viršyti 1.7 sąlyginio gyvulio vieneto (SGV) (įskaitant ir nuomojamą žemę). 11. Specifiniai tinkamumo kriterijai, taikomi su mėsos sektoriumi susijusiems projektams: 11.1. ūkininko ūkyje arba įmonėje turi būti minimalus atitinkamų rūšių gyvulių skaičius: mėsinių galvijų – 30 arba 10 karvių žindenių, paršavedžių – 50; avių – 50. Paramos gavėjai, pradedantys gamybą, projekte turi įrodyti, kad įgyvendinus projektą liks toks pat gyvulių skaičius; 11.2. ūkininko ūkio ar įmonės galvijai turi būti tik registruoti ir identifikuoti; 11.3. ūkininko ūkio ar įmonės gyvulių skaičius 1 ha neturi viršyti 1.7 sąlyginio gyvulio vieneto (SGV) (įskaitant ir nuomojamą žemę). VI. PRIORITETINIAI KRITERIJAI 12. Pagal šią finansavimo tvarką pirmenybė bus teikiama: 12.1. bendriems, kooperuotiems projektams; 12.2. projektams, kuriuose numatyta investuoti didesnę nuosavų lėšų dalį; 12.3. jauniems ūkininkams (iki 40 metų); 12.4. sertifikuotiems ekologiniams ūkiams; 12.5. ūkininkų ūkiams ar įmonėms, veikiančioms ne mažiau kaip 3 metus; 12.6. žemės ūkio produkcijos gamintojų asociacijų nariams; 12.7. pareiškėjams, anksčiau pateikusiems paraiškas ir kitus dokumentus paramai gauti; 12.8. pareiškėjams, kuriems pagal šią finansavimo tvarką dar nebuvo suteikta parama. VII. KOMPENSUOTINOS INVESTICIJOS 13. Pagal šios finansavimo tvarkos finansavimo kryptis nustatytos tokios kompensuotinos investicijos: 13.1. naujos žemės ūkio technikos ir įrangos įsigijimas (kurios kilmės šalis ne ES ar šalys kandidatės į ES): 13.1.1. traktoriai; 13.1.2. javų, linų, uogų skynimo ir bulvių kombainai; 13.1.3. traktorių priekabos; 13.1.4. žemės įdirbimo technika (plūgai, kultivatoriai, kombinuoti agregatai, frezai, lėkštinės ir rotacinės akėčios ir kt.); 13.1.5. organinių ir mineralinių trąšų įterpimo mašinos (trąšų barstomosios, mėšlo kratytuvai, nuotekų skleistuvai); 13.1.6. beicavimo mašinos (grūdų ir kitų sėklų, bulvių); 13.1.7. sėjamosios (grūdų, linų, daržovių, universalios ir kt.); 13.1.8. sodinamosios (bulvių, daržovių, daigų); 13.1.9. traktoriniai pesticidų purkštuvai; 13.1.10. kauptuvai-vagotuvai ir tarpueilių purentuvai; 13.1.11. šienapjūtės ir šiaudų dorojimo technika (traktorinės ir savaeigės šienapjovės, šienapjovės-smulkintuvai, presai- rinktuvai, priekabos-rinktuvai, grėbliai-vartytuvai ir kt.); 13.1.12. grūdų valymo ir džiovinimo mašinos; 13.1.13. linų dorojimo technika (juostų kedentuvai, juostų verstuvai ir kt.); 13.1.14. daržovių ruošimo, rūšiavimo, fasavimo linijos ir įrenginiai; 13.1.15. bulvių kasamosios ir daržovių nuėmimo mašinos; 13.1.16. pneumatiniai, juostiniai ir kiti transporteriai; 13.1.17. aktyvios ventiliacijos ir mikroklimato įrengimai; 13.1.18. gyvulininkystės fermų įrengimai (melžimo ir pieno šaldymo įranga, pašarų maišytuvai, pašarų dalytuvai, šakniavaisių smulkintuvai, mėšlo transporteriai ir kt.); 13.1.19. grūdų malūnai ir traiškytuvai; 13.2. veislinių gyvulių įsigijimas: 13.2.1. veislinės telyčios (pieno ar mėsos tipo), kiaulės, avys, jeigu jos perkamos iš veislynų, veislines ar kontroliuojamas bandas turinčių ūkių arba užsienio ir yra žinoma jų kilmė. 14. Kompensuojama ne daugiau kaip už 20 perkamų veislinių gyvulių. Pastaba. Visos išvardintos investicijos yra kompensuojamos be PVM. VIII. NEKOMPENSUOTINOS INVESTICIJOS 15. Pagal šią finansavimo tvarką nebus kompensuojama: 15.1. investicijos žemei pirkti, nuomoti, panaudoti; 15.2. pridėtinės vertės ir kt. mokesčiai, draudimo ir banko mokėjimai; 15.3. išlaidos naudotai technikai ir įrangai įsigyti; 15.4. investicijos, kurių finansavimas galimas pagal SAPARD; 15.5. numatomos investicijos (vieno technikos vieneto), kurių vertė lygi ar didesnė nei 50 tūkst. litų, jeigu pareiškėjas kartu su paraiška nepateikia ne mažiau kaip dviejų komercinių technikos ar įrangos tiekėjų pasiūlymų; 15.6. apyvartinės lėšos; 15.7. lėšos, skirtos įsigyti žemės ūkio technikai ir įrangai lizingo būdu. IX. DOKUMENTAI 16. Kartu su paraiška paramai gauti pateikiami šie dokumentai: 16.1. verslo planas; 16.2. ūkininko ūkio arba įmonės registracijos pažymėjimas ir įmonės įstatai; 16.3. dokumentas, suteikiantis teisę atstovauti įmonės vardu, arba įgaliojimas; 16.4. finansinės atskaitomybės formos (praėjusių metų balansas, pelno-nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita); 16.5. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir socialinio draudimo fondo pažymos; 16.6. dokumentas, liudijantis pareiškėjo kvalifikaciją arba darbo patirtį; 16.7. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį (žemės sklypą) ir teises į jį; 16.8. ūkio registravimo ir galvijų ženklinimo žiniaraščio (forma GŽ-1 arba GŽ-1a) ir Galvijų apskaitos žurnalo (forma GAŽ-1) kopijos (galvijų augintojams) bei praėjusių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos kopija. 17. Atsižvelgiant į projekto specifiką, kartu su paraiška papildomai pateikiami šie dokumentai: 17.1. komerciniai pasiūlymai iš žemės ūkio technikos ar įrangos tiekėjų (pardavėjų); 17.2. komerciniai pasiūlymai iš veislynų, veislines arba kontroliuojamas bandas turinčių galvijų augintojų apie numatomus įsigyti veislinius gyvulius; 17.3. akcininkų (pajininkų), bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos ar kt. valdymo organų pritarimas projektui; 17.4. Aplinkos apsaugos regioninio departamento patvirtinimas, kad ūkis arba įmonė atitinka minimalius nacionalinius aplinkosaugos reikalavimus; 17.5. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažyma apie ūkio atitikimą minimalius standartus, susijusius su veterinarija, higiena ir gyvulių gerove; 17.6. avių ženklinimo žiniaraščio kopija (avių augintojams). 18. kartu su mokėjimo prašymu pateikiami šie dokumentai: 18.1. pardavėjo išduota sąskaita-faktūra arba PVM sąskaita- faktūra; 18.2. mokėjimo dokumentas, patvirtinantis apmokėjimą už atliktą investiciją (banko pavedimas, kasos pajamų orderis, kasos aparato kvitas); 18.3. naujos žemės ūkio technikos registracijos dokumentas (jeigu technika registruojama) arba žemės ūkio technikos valstybinės priežiūros inžinieriaus-inspektoriaus pažyma apie naujos technikos įsigijimą; 18.4. veislinio gyvulio kilmės pažymėjimas; 18.5. veterinarijos gydytojo išduotas įsigyto gyvulio sveikatos pažymėjimas, jei gyvulys perkamas Lietuvoje (forma Nr. 1) arba sertifikatas, jei gyvulys įvežamas iš užsienio; 18.6. sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) apie numatomą suteikti paramą. 19. Paramos gavėjai pateikia notariškai patvirtintus dokumentų nuorašus (išskyrus paraišką, verslo planą, mokėjimo prašymą) arba dokumentų kopijas ir jas paliudijančius originalus. X. FINANSAVIMO TVARKOS ĮGYVENDINIMAS 20. Finansavimo tvarką įgyvendina Agentūra. 21. Pirminį dokumentų (paraiškų ir mokėjimo prašymų) surinkimą, įvertinimą ir kontrolę atlieka apskričių viršininkų administracijų Kaimo plėtros programų skyriai, vadovaudamiesi Agentūros direktoriaus patvirtinta Paraiškų ir mokėjimo prašymų administravimo Kaimo plėtros programų skyriuose tvarka. XI. FINANSAVIMO TVARKOS FINANSAVIMAS 22. Finansavimo tvarka finansuojama iš Specialiajai kaimo rėmimo programai skirtų asignavimų. 23. Finansavimo tvarkai įgyvendinti skirtas lėšas Agentūra naudoja pagal patvirtintas finansavimo tvarkos nuostatas bei neviršydama finansavimo tvarkai skirtų asignavimų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2001 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 26 „Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos 2001 metų sąmatos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 14-447). 24. Finansavimo tvarkoje dalyvaujančių nustatyta tvarka atrinktų ir patvirtintų projektų finansavimą Agentūra vykdo, tik gavusi lėšas iš Žemės ūkio ministerijos. ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2001 03 30 įsakymu Nr. 88 7 priedas TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ UŽ KARVES ŽINDENES IŠMOKĖJIMO TVARKA 1. Tiesioginė išmoka mokama fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – laikytojams), laikantiems karves žindenes, kurių pienas suvartojamas savo ūkio poreikiams (veršelių žindymui ar girdymui). Karvės žindenės – grynaveislės mėsinių veislių arba mišrūnės karvės, gautos kryžminimo būdu (tėvas – vienos iš mėsinių veislių grynaveislis bulius). Jų atvesti veršeliai auginami mėsai arba toliau veisiami grynuoju veisimu, arba kryžminami su mėsinių veislių galvijais, siekiant gauti aukštesnės kartos mišrūnus. 2. Ūkiuose, laikančiuose melžiamas karves ir parduodančiuose per 120 tonų pieno per metus, karvės žindenės turi būti laikomos atskiroje bandoje su žindomais veršeliais. 3. Už grynaveislę karvę žindenę mokama 800 Lt, o už mišrūnę – 400 Lt vienkartinė tiesioginė išmoka per metus. 4. Tiesioginės išmokos laikytojams mokamos už karves, nustatyta tvarka suženklintas, įregistruotas Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro (KVPIC) gyvulių registravimo ir identifikavimo duomenų bazėje (DB), turėtas 2001 m. gegužės 1 d. ir išlaikytas ūkyje 6 mėn. iki 2001m. lapkričio 1 dienos. 5. Laikytojai, pageidaujantys gauti išmoką, rajono žemės ūkio skyriams iki 2001 m. birželio 1 d. pateikia šiuos dokumentus: 5.1. prašymą, kuriame nurodo vardą, pavardę, karvių žindenių numerius, banko pavadinimą, kodą ir atsiskaitomąją sąskaitą (prašymai Žemės ūkio skyriuje registruojami); 5.2. grynaveislių mėsinių veislių karvių kilmės pažymėjimo, o mišrūnių – jų motinų sėklinimo pažymėjimo (iš jo nustatomas mišrūnės tėvas) kopijas, patvirtintas rajono valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inspektoriaus antspaudu, arba jo išduotą pažymą, kad mišrūnės karvės tėvas yra grynaveislis mėsinės veislės bulius, nurodant jo numerį ir veislę. Pažymos pateikiamos ir tuo atveju, jeigu karvės buvo kergtos grynaveisliais aprobuotais mėsinių veislių buliais, nurodant jų buvimo vietas, veislę ir numerį. 6. KVPIC iki 2001 m. birželio 1 d. pateikia rajonų žemės ūkio skyriams preliminarius laikytojų sąrašus ir turimų žindenių karvių bei telyčių skaičių pagal 2001m. gegužės 1 d. duomenis, atsižvelgiant į pirminio galvijų ženklinimo ir identifikavimo bei galvijų judėjimo būklės pasikeitimus ir apsiveršiavimo duomenis, kuriuos laikytojai pateikė rajonų valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms. Sąrašuose nurodomi žindenių karvių laikytojų vardai ir pavardės arba žemės ūkio įmonių pavadinimai ir adresai pagal seniūnijas. 7. KVPIC pateiktus duomenis patikslina rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir elektroniniu paštu perduoda KVPIC. Duomenų tikslinimas pagal 2001m. gegužės 1d. būklę turi būti baigtas iki 2001 m. rugsėjo 1d. Duomenys apie naujai atsiradusius galvijus, įvesti į DB po 2001 m. gegužės 1 d., neįskaitomi. 8. KVPIC sujungia galvijų judėjimo bei būklės pasikeitimų duomenis, patikrina, ar karvės žindenės buvo laikomos to paties laikytojo 6 mėn., ir 2001 m. lapkričio 19 d. pateikia sąrašus rajonų žemės ūkio skyriams. 9. Žemės ūkio skyriai, gavę iš KVPIC patikslintus duomenis, iki 2001 m. lapkričio 26 d. pateikia Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento Finansų valdybai pažymas apie lėšų poreikį vienkartinėms tiesioginėms išmokoms išmokėti (pridedama). 10. Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento Finansų valdyba teikia paraiškas Finansų ministerijai dėl lėšų pervedimo žemės ūkio skyriams. 11. Lėšos žemės ūkių skyriuose įskaitomos į sąskaitą „Pavedimų lėšos“. 12. Žemės ūkio skyriai, gavę lėšas, per 15 dienų išmoka jas laikytojams. 13. Už teisingos informacijos žemės ūkio skyriams iš DB pateikimą atsako KVPIC direktorius, o už teisingą duomenų pateikimą iš rajonų DB į KVPIC – rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų viršininkai. 14. Už duomenų suderinimą su rajonų valstybinėmis maisto ir veterinarijos tarnybomis ir teisingą vienkartinių tiesioginių išmokų mokėjimą rajone asmeniškai atsako žemės ūkio skyriaus vedėjas. Jis taip pat priima sprendimus iškilus nenumatytiems atvejams. 15. Jeigu žemės ūkio skyriuje nustatoma, kad KVPIC surinkti duomenys neatitinka nurodytų prašymuose dėl laikytojų kaltės, laikytojai privalo apie buvusius gyvulių būklės ir judėjimo pasikeitimus pranešti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Šiems laikytojams tiesioginė išmoka nemokama ir taikomos sankcijos dėl gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarkos pažeidimų. 16. Laikytojai, gavę išmokas neteisėtai, arba asmenys, prisidėję prie neteisėtų išmokų gavimo (sąmoningai patvirtino klaidingus duomenis) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. SUDERINTA Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius K. Lukauskas 2001 m. kovo 5 d. ______________ PAŽYMA apie lėšų poreikį vienkartinėms tiesioginėms išmokoms už karves žindenes išmokėti __________________ apskritis ________________ rajonas _________________________________________________________________________________ (banko pavadinimas, sąskaitos Nr., banko kodas) Karvių žindenių Išmokų suma iš viso, Lt grynaveislių mišrūnių Kiekis vnt. Išmoka Kiekis vnt. Išmoka Lt už vnt. Suma Lt Lt už vnt. Suma Lt 800 400 PASTABA. Pažyma (originalas) pateikiama Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 26 d. Žemės ūkio skyriaus vedėjas_________________________________________________________                                                                          (vardas, pavardė, parašas) Vyr. Finansininkas_________________________________________________________________                                                                  (vardas, pavardė, parašas) A. V. Pažymą rengė_____________________________________________________________________                                                                (vardas, pavardė, tel. Nr.) ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2001 03 30 įsakymu Nr. 88 8 priedas SPECIALIOSIOS KAIMO RĖMIMO PROGRAMOS LĖŠŲ SKYRIMO RAJONAMS IR JŲ NAUDOJIMO TVARKA 1. Apskričių viršininkų administracijos ir rajonų žemės ūkio skyriai disponuoja Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų dalimi, kuri skirta daliai paskolų palūkanų apmokėti, paramai nelaimės atveju, bitininkystei remti bei ekologinio žemės ūkio plėtotei finansuoti. 2. Apskritims ir rajonams pranešama bendra metinė lėšų suma, kuri apskaičiuojama proporcingai metų pradžioje esančiam žemės ūkio subjektų skaičiui bei jų turimam žemės ūkio naudmenų plotui, įvertinus paskutinių trejų metų lėšų panaudojimą šioms priemonėms finansuoti ir lėšų poreikį šiems tikslams. Apskričių viršininkų administracijos ir rajonų žemės ūkio skyriai disponuoja programos lėšomis, neviršydami nustatytos bendros metinės lėšų sumos. 3. Lėšos ekologinio žemės ūkio tikslinėms išmokoms vykdyti pervedamos pagal rajonų žemės ūkio skyrių pateiktas paraiškas. 4. Žemės ūkio skyriai tvarko programos lėšų buhalterinę apskaitą ir ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 10 dienos teikia apskričių viršininkų administracijoms programos lėšų naudojimo už praėjusį ketvirtį ataskaitą (priedas), kurioje nurodo ir 2000 m. neapmokėtų išlaidų apmokėjimą. 5. Apskričių viršininkų administracijos ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos Žemės ūkio ministerijai teikia ketvirtines programos lėšų naudojimo ataskaitas (pagal rajonus ir suvestinę). 6. Už teisingą skirtų lėšų naudojimą atsako rajonų žemės ūkio skyrių vedėjai. ______________ Žemės ūkio ministro 2001 03 30 įsakymo Nr. 88 8 priedo priedas _______________ APSKRITIES (RAJONO) SPECIALIOSIOS KAIMO RĖMIMO PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO ATASKAITA 2001 m....... mėn. 1 d. (nuo metų pradžios, tūkst. Lt) Eil. Nr. Rodikliai 2000 m. 2001 m. Neapmokėtos išlaidos 2001m. sausio 1 d. Iš jų: apmokėtos išlaidos 1 2 3 4 5 1. Likutis 2001 01 01 x PAJAMOS 2. Gauta lėšų iš SKRP x x 3. Kitos pajamos x x 4. Iš viso pajamų (2+3) x x 5. Iš viso pajamų (1+4) IŠLAIDOS 6. Ekologinei žemdirbystei 7. Dalies paskolų palūkanoms apmokėt 8. iš jų: už ilgalaikes paskolas 9. Bitininkystei remti 10. Paramai nelaimės atveju 11. Kitos išlaidos 12. Iš viso išlaidų (6+7+9+ 10+11) 13. Likutis laikotarpio pabaigoje (5-12) Apskrities (rajono) viršininkas                                                             (parašas)                                 Vardas, pavardė Vyriausiasis finansininkas                                                             (parašas)                                 Vardas, pavardė ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2001 03 30 įsakymu Nr. 88 9 priedas ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ KOKYBĖS TYRIMO SISTEMOS, ATITINKANČIOS ES REIKALAVIMUS, PLĖTOJIMO FINANSAVIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši tvarka apima Žemės ūkio ministerijos 2001 m. Strateginio plano priemones (pagal kodus): 29.1.1.9.1 „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės tyrimo sistemos, atitinkančios ES reikalavimus, plėtojimo programa“, 29.1.1.9.1 „Avių selekcinio-genetinio centro modernizavimas pagal ES reikalavimus“, 29.1.1.9.1 „Tobulinti gyvulių genetinius tyrimus, įsigyjant modernią įrangą“, 29.1.1.9.4 „Įkurti skerdenų vertintojų instituciją“ ir 34.1.4.3.1 „Įgyvendinti prioritetines Acquis įgyvendinimo priemonių plano priemones“ (pridedama). 2. Tvarkos tikslas – sukurti žemės ūkio ir maisto produktų atitikties įvertinimo sistemą, suderintą su tarptautiniais ir Europos Sąjungos standartais bei reglamentais, siekiant: 2.1. didinti gaminių bei paslaugų konkurencingumą ir eksporto galimybes; 2.2. pašalinti prekybos technines kliūtis; 2.3. dalyvauti bandymų rezultatų tarptautinių sulyginimų programose; 2.4. bandymų rezultatų ir sertifikatų tarptautinio pripažinimo; 2.5. akredituoti laboratorijas; 2.6. taikyti pieno sudėties ir kokybės vertinimo sistemą atsiskaitymo už superkamą pieną tikslais ir ją tobulinti; 2.7. sukurti ir įdiegti mėsos kokybės vertinimo sistemą; 2.8. tobulinti žemės ūkio augalų ir gyvulių veisles, jų įvertinimo sistemą bei dauginamosios medžiagos sertifikavimą, atsižvelgiant į ES reikalavimus. 3. Pagal šią tvarką finansuojama: 3.1. modernios įrangos įsigijimas, techninės bazės stiprinimas, technologinės išlaidos; 3.2. patalpų rekonstravimas ir pritaikymas naujai įrangai sumontuoti; 3.3. pieno sudėties ir kokybės tyrimų atlikimas; 3.4. mokymas. II. FINANSAVIMO TVARKA 4. Ministro įsakymu sudaryta komisija išnagrinėja modernios įrangos ir kitų priemonių įsigijimo, patalpų rekonstravimo ir kitų darbų bei paslaugų pirkimo projektus, įvertina juos, apibendrina rezultatus ir teikia juos tvirtinti ministerijos vadovybei. 5. Patvirtintos įstaigos, įmonės ar laboratorijos, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu: 5.1. organizuoja prekių, darbų ir paslaugų įsigijimą; 5.2. sudaro su prekių, darbų ir paslaugų tiekėjais pirkimo- pardavimo sutartis; 5.3. pateikia ministerijai ataskaitą apie einamaisiais metais faktiškai padarytas išlaidas įrangai ir kitoms priemonėms įsigyti, patalpoms pertvarkyti, darbams ar paslaugoms atlikti. 6. Ministerija lėšas perveda prekes pardavusiai ir darbus ar paslaugas atlikusiai organizacijai pagal pateiktas sutartis ir sąskaitas. 7. Institucijoms, įstaigoms, įmonėms ar laboratorijoms dengiama visa Viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta tvarka įsigytų prekių ir paslaugų vertė. 8. Skiriant valstybės lėšas investicijoms, įmonėse atitinkamai padidinama valstybės įstatinio kapitalo dalis. ______________ Priedas 29.1.1.9.4 priemonės „Įkurti skerdenų vertintojų mokymo instituciją“ įgyvendinimo finansavimo sąmata Eil. Nr. Priemonė Lėšos, Lt Programa, pagal kurią priemonė finansuojama 1. Mokymas užsienyje 33 910,0 29.1.1.9 (13 910,0 Lt) ir 34.1.4.1 (20 000,0 Lt) 2. Mokymas Lietuvoje 5 500,0 29.1.1.9 3. Orgtechninės ir kanceliarinės priemonės 5 030,0 -“- 4. Mokomosios metodinės medžiagos ruošimas (metodiniai nurodymai, nuotraukos, skaidrės) 40 560,0 -“- 5. Darbo užmokestis ir įnašai socialiniam draudimui 60 000,0 -“- 6. Biuro inventorius 20 000,0 34.1.4.3 7. Kita įranga 147 000,0 34.1.4.3 Iš viso 312 000,0 Finansavimo pagrindas: 1. Žemės ūkio ministro 2000 11 23 įsakymas Nr. 320 „Dėl skerdenų kokybės vertintojų mokymo laboratorijos įkūrimo“. 2. Žemės ūkio ministro 2000 10 30 įsakymu Nr. 300 sudarytos komisijos aprobuotas Lietuvos veterinarijos akademijos investicijų projektas dėl Gyvulinių žaliavų (skerdenų) kokybės vertinimo laboratorijos steigimo. 29.1.1.9.1 priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės, atitinkančios ES reikalavimus, plėtojimo programa“ įgyvendinimo finansavimo sąmata Eil. Nr.. Priemonė Lėšos, Lt Programa, pagal kurią priemonė finansuojama 1. Pieno sudėties ir kokybės tyrimai 8 250 000,0 29.1.1.9.1 2. Mokymo reikmėms 20 000,0 29.1.1.9.1 3. Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro augalų veislių tyrimo stočių dirvožemių agrocheminiai tyrimai 41 000,0 29.1.1.9.1 4. Augalų veislių sertifikuotos sėklos kokybės nustatymo vegetaciniais lauko bandymais (postkontrolė) sistemos įgyvendinimas 74 000,0 29.1.1.9.1 5. Lietuviškų lauko augalų veislių kokybės gerinimas ir įvertinimas pagal ES IVS sistemą 70 000,0 29.1.1.9.1 6. Lietuviškų ankštinių javų veislių kokybės gerinimas ir įvertinimas pagal ES IVS sistemą 7 000,0 29.1.1.9.1 7. Lietuviškų sodo ir daržo augalų veislių kokybės gerinimas ir įvertinimas pagal ES IVS sistemą 38 000,0 29.1.1.9.1 Finansavimo pagrindas: Žemės ūkio ministro 2000 05 02 įsakymas Nr. 140 „Dėl sėklų sertifikavimo pagal OECD schemas“. 29.1.1.9.1 priemonės „Avių selekcinio-genetinio centro modernizavimas pagal ES reikalavimus“ įgyvendinimo finansavimo sąmata Eil. Nr. Priemonė Lėšos, Lt Programa, pagal kurią priemonė finansuojama 1. Įranga, patalpų rekonstravimas, techninės bazės stiprinimas 180 000,0 29.1.1.9.1 29.1.1.9.1 priemonės „Tobulinti gyvulių genetinius tyrimus“ įgyvendinimo finansavimo sąmata Eil. Nr. Priemonė Lėšos, Lt Programa, pagal kurią priemonė finansuojama 1. Įranga 300 000,0 29.1.1.9.1 34.1.4.3.1. priemonės „Įgyvendinti prioritetines Acquis įgyvendinimo priemonių plano priemones“ („Kiaulių supirkimo ir apmokėjimo pagal skerdenų svorį ir kokybę“ projektas) įgyvendinimo finansavimo sąmata Eil. Nr. Priemonė Lėšos, Lt Programa, pagal kurią priemonė finansuojama 1. Įranga 650 000,0 34.1.4.3.1 ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2001 03 30 įsakymu Nr. 88 10 priedas GYVULIŲ REGISTRAVIMO IR IDENTIFIKAVIMO PROGRAMOS FINANSAVIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šios programos tikslai: 1.1. restruktūrizuoti gyvulininkystę ir gyvulių veislininkystę pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus; 1.2. turėti tikslią Lietuvoje esančių gyvulių laikymo vietų ir jose esančių gyvulių apskaitą, sukauptą centrinėje duomenų bazėje; 1.3. prognozuoti gyvulininkystės plėtros ir jos produktų gamybos tendencijas; 1.4. gauti informaciją, reikalingą produktų gamybos kvotų, subsidijų, išmokų nustatymui; 1.5. vykdyti gyvulių infekcinių ligų kontrolę pagal tarptautinius reikalavimus; 1.6. sudaryti prielaidas Lietuvos gyvulių augintojams ir gyvulininkystės produktų gamintojams eksportuoti gyvulius ir gyvulininkystės produkciją į kitas šalis. 2. Pagal šią programą finansuojama: 2.1. gyvulių laikymo vietų ir gyvulių registravimo, gyvulių judėjimo apskaitos ir informacijos teikimo blankų bei žurnalų leidyba; 2.2. gyvulių registravimo informacinės sistemos centrinės duomenų bazės veikla, įskaitant kompiuterinių programų rengimą, techninį aprūpinimą, patalpų pritaikymą naujai įrangai ir rajoninių duomenų bazių palaikymą ir atnaujinimą; 2.3. gyvulių ausų įsagų ir ženklinimo įrangos įsigijimas; 2.4. gyvulių ženklinimo ir registravimo darbai; 2.5. šioje programoje dalyvaujančių specialistų ir gyvulių laikytojų mokymas. II. FINANSAVIMO TVARKA 3. Lėšos šios programos priemonėms finansuoti skiriamos pagal žemės ūkio ministro patvirtintą sąmatą. 4. Finansuojant šios programos priemones, laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių, paslaugų ir darbų pirkimą už valstybės biudžeto lėšas, reikalavimų. 5. Gyvulių laikytojai apmoka gyvulius ženklinančiam specialistui pagal Darbo ekonomikos centro parengtus apmokėjimo įkainius: 5.1. už veršelio ženklinimą bei registravimą – 6,14 Lt; 5.2. už veršelio perženklinimą iškritus įsagui – 5,23 Lt. 6. Gyvulių laikytojai po specialaus apmokymo turi teisę patys ženklinti bei registruoti jiems priklausančius gyvulius. Gyvulių ausų įsagus jiems išduoda rajono/miesto valstybinė veterinarijos įstaiga pagal važtaraštį. Suženklinęs gyvulius, jų laikytojas užpildo reikiamus dokumentus ir apie suženklintus gyvulius praneša atitinkamo rajono/miesto valstybinei veterinarijos įstaigai pagal žemės ūkio ministro 1999 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintą Galvijų ir jų laikymo vietų registravimo bei galvijų identifikavimo tvarką. ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2001 03 30 įsakymu Nr. 88 11 priedas VEISLINIŲ GYVULIŲ, PAUKŠČIŲ, ŽUVŲ IR ŽVĖRELIŲ ĮSIGIJIMO 2001 METAIS PARAMOS TEIKIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Siekiant skatinti ūkininkus, žemės ūkio įmones ir kitus ūkio subjektus laikyti, auginti produktyvius gyvulius bei didinti jų produktyvumą, Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 1-5) II skirsnio „Valstybinis reguliavimas“ 9 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatyta taikyti tikslinį finansavimą produktyviųjų gyvulių, paukščių, žvėrelių ir žuvų veislinei medžiagai pirkti. 2. Atsižvelgiant į veislinių gyvulių išauginimo sudėtingumą, pašarų, darbo sąnaudas, veislę ir veislinių gyvulių produktyvumą, prie pagrindinės kainos nustatoma veislinė vertė, kuri susideda iš pradinės veislinės vertės ir priedo prie veislinės vertės. 3. Parduodami veisliniai gyvuliai turi turėti veislinio gyvulio kilmės pažymėjimą. 4. Subsidijos mokamos: 4.1. už Lietuvos Respublikoje atvestų, išaugintų, parduotų ir įrašytų į gyvulių veislynų, veislinių bandų sąrašus, taip pat grynaveislių mėsinių ir kontroliuojamų galvijų bei ožkų palikuonių veislinę vertę; 4.2. įvežtiems žvėreliams, vienadieniams viščiukams bei žuvims ir jų ikrams siekiant atnaujinti veisiamas veisles bei didinti Lietuvoje veisiamų paukščių, žvėrelių bei žuvų genetinį potencialą. 5. Subsidija, mokama veislinių gyvulių augintojams (pardavėjams) už veislinių gyvulių veislinę vertę, sudaro 80 proc. veislinės vertės. Likusią veislinės vertės dalį privalo sumokėti pirkėjas. 6. Už pakartotinai pirkto arba parduoto veislinio gyvulio veislinę vertę subsidija nemokama. 7. Asmuo, neteisėtai gavęs subsidiją už veislinių gyvulių veislinę vertę arba padėjęs ją tokiu būdu gauti (gyvuliai faktiškai nenupirkti, be rimtos priežasties nepanaudoti tolesniam veisimui – galvijai, kiaulės, arkliai, avys, ožkos pirkėjo dvejus metus neišlaikyti arba perparduoti) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. II. VEISLINIŲ GALVIJŲ PRIEAUGLIAI 8. Veislinių veršingų (nuo 3 veršingumo mėn.) telyčių pagrindinė kaina nustatoma šalių susitarimu. Prie pagrindinės kainos taikoma veislinė vertė. 9. Veislinių veršingų telyčių veislinė vertė – 600 Lt nustatoma priskaičiuojant veislinės vertės priedą už labai gerai (80–100 balų) įvertintas telyčias. 10. Veislei gali būti perkamos tik tos veršingos telyčios, kurių motinų produktyvumas apskaitomas valstybės įmonėje „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, yra ne mažiau kaip dvejų metų produktyvumo duomenys, o jų tėvai – aprobuoti buliai. 11. Iš eleverų parduodamų buliukų, atvestų rinktinių karvių bei grynaveislių mėsinių buliukų, atvestų grynaveislių mėsinių veislių karvių, pagrindinė kaina nustatoma pagal šalių susitarimą, bet ne didesnė kaip 3,5 Lt už 1 kg gyvojo svorio. Prie pagrindinės kainos taikomas 300 procentų veislinės vertės priedas. 12. Grynaveislių mėsinių veislių telyčių ir buliukų nuo 12 mėn. amžiaus pagrindinė kaina nustatoma pagal šalių susitarimą. Prie pagrindinės kainos taikomas 700 Lt veislinės vertės priedas. 13. Nustelbiamuoju kryžminimu gautų mėsinių veislių mišrūnių veršingų telyčių (tėvai – mėsinių veislių buliai) pagrindinė kaina nustatoma pagal šalių susitarimą. Prie pagrindinės kainos taikomas veislinės vertės priedas: 13.1. I kartos mišrūnėms (tėvai vienos iš mėsinių veislių buliai) – 200 Lt; 13.2. II kartos mišrūnėms (tėvai ir motinų tėvai vienos iš mėsinių veislių buliai) – 300 Lt; 13.3. III ir IV kartos mišrūnėms – 600 Lt. III. VEISLINIŲ KIAULIŲ PRIEAUGLIAI 14. Subsidija mokama už parduodamą veislinių kiaulių prieauglį. 15. Pagrindinė veislinių kuiliukų ir kiaulaičių kaina už gyvąjį svorį nustatoma pagal šalių susitarimą, bet ne mažesnė už praėjusį mėnesį Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos pateiktą vidutinę kainą. 16. Grynaveislių Lietuvos baltųjų, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų, Lietuvos vietinių, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų veislių kuiliukų ir šių veislių pirmos kartos mišrūnų (hibridų), taip pat šių veislių I kartos mišrūnų su specializuotomis mėsinėmis veislėmis ir specializuotų mėsinių veislių (hemšyrų, pjetrenų, diurokų) kuiliukams bei šių veislių I kartos mišrūnų kuiliukams priskaičiuojama veislinė vertė po 350 Lt, kai kuiliukų raumeningumas nustatytas „Piglog“ tipo arba kitu leistinu aparatu, yra ne mažiau kaip: 16.1. Lietuvos baltųjų – 51 proc; 16.2. Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – 52 proc; 16.3. Jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – 53 proc; 16.4. Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnų – 52 proc; 16.5. Lietuvos vietinių – 45 proc; 16.6. specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnų – 57 proc. 17. Pradinis veislinio kuiliuko veislinės vertės priedas didinamas: 17.1. 30 proc., jeigu motininių veislių kuiliuko raumeningumas, nustatytas „Piglog“ tipo arba kitu leistinu aparatu, yra: Lietuvos baltųjų – ne mažiau kaip 52, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – 53, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – 54, Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnų – 53, specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnų – 57 proc.; 17.2. 40 proc., jeigu raumeningumas yra Lietuvos baltųjų – daugiau kaip 53, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – daugiau kaip 54, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – daugiau kaip 56, Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnų – daugiau kaip 54, specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnų – daugiau kaip 58 proc.; 17.3. jeigu kuiliuko tėvai įvertinti pagal palikuonių penėjimosi ar kontrolinio auginimo ir mėsines savybes, pradinis veislinės vertės priedas didinamas: 17.3.1. kai vienas iš tėvų už kontrolinį p …