LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS S T A T U T A S LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTAS DĖL SEIMO STATUTO 4, 9, 10, 12, 15, 44, 46, 49, 61, 68, 78, 113, 135, 136, 137, 138, 145, 149, 151, 152, 155, 156, 162, 163, 164 STRAIPSNIŲ, TRISDEŠIMT AŠTUNTOJO IR TRISDEŠIMT DEVINTOJO SKIRSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, STATUTO PAPILDYMO 441 STRAIPSNIU IR DVIDEŠIMT SEPTINTUOJU-1 SKIRSNIU BEI KETURIASDEŠMTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS 2004 m. lapkričio 9 d. Nr. IX-2545 Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio 7 dalies pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Seimo narys turi prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Seimo narys, negalintis atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį dėl ypač svarbios pateisinamos priežasties, prisiekia kitame, artimiausiame, Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ši ypač svarbi pateisinama priežastis. Seimo narys, išrinktas vėliau, prisiekia artimiausiame Seimo posėdyje.“ 2 straipsnis. 9 straipsnio 6 punkto pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime;“. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Seimo nario dalyvavimas Seimo posėdžiuose ir darbas komitetuose 1. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose. 2. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat gali būti kito komiteto nario pavaduotojas. 3. Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą, kuriuos gali sudaryti ir kitų komitetų nariai. 4. Komiteto nariu ir jo pavaduotoju negali būti Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. 5. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo komitetų ir komisijų, kurių narys jis yra, posėdžiuose. 6. Seimo nario dalyvavimo Seimo ir jo struktūrinių padalinių posėdžiuose kontrolę vykdo Etikos ir procedūrų komisija.“ 4 straipsnis. 12 straipsnio 1 dalies pakeitimas 12 straipsnio 1 dalyje po žodžio „rinkėjais“ įrašyti žodžius „ir juos informuoti apie savo veiklą“, po žodžio „valstybės“ įrašyti žodžius „ir savivaldybių institucijų bei“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais ir juos informuoti apie savo veiklą. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir savivaldybių pareigūnus, taip pat savivaldybių tarybų narius.“ 5 straipsnis. 15 straipsnio 4 dalies pakeitimas 15 straipsnio 4 dalyje po žodžio „laidoms“ įrašyti žodžius „jeigu Seimo narys nėra susijęs su įstaiga, įmone ar organizacija, atlyginančia už kūrybinę veiklą, darbo, tarnybos ar panašiais santykiais“ ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, jeigu Seimo narys nėra susijęs su įstaiga, įmone ar organizacija, atlyginančia už kūrybinę veiklą, darbo, tarnybos ar panašiais santykiais, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.“ 6 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas ir papildymas Papildyti 44 straipsnį nauja 2 dalimi, 7 dalį pripažinti netekusia galios, buvusias 2, 3, 4, 5, 6 dalis atitinkamai laikyti 3, 4, 5, 6, 7 dalimis, 5 dalyje vietoj žodžio „laikantis“ įrašyti žodį „laikydamasi“ ir visą straipsnį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Seimo komitetų sudarymas 1. Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. 2. Europos reikalų komitetas sudaromas šio statuto 44-1 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Gavus Seimo Pirmininko pateiktą nutarimo projektą, kiekvienoje kitoje eilinėje sesijoje tvirtinami komitetų sudėties pasikeitimai išlaikant proporcinio frakcijų atstovavimo principą, sudaromas naujas komitetas arba komitetai sudaromi iš naujo. 4. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 17 (išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Tikslus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu. 5. Po to Seniūnų sueiga patvirtina visuose komitetuose frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės atstovavimo normas laikydamasi proporcinio jų atstovavimo principo. 6. Pagal Seniūnų sueigos patvirtintą vietų skaičių Seimo frakcijos bei mišri Seimo narių grupė pasiskirsto vietas komitetuose. 7. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais gali būti Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 8. Frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų kompetenciją, rekomenduoja skirti komitetų nariais tiek savo frakcijos narių, kiek joms yra skirta vietų. Tuo atveju, jeigu Seimo nario pareiškime pareikštas noras tapti kokio nors komiteto nariu neatitinka proporcinio frakcijų atstovavimo principo, Seimas gali priimti nutarimą skirti Seimo narį į kitą komitetą, nei nurodyta jo prašyme. Frakcijų pareiškimai su rekomenduojamų Seimo narių parašais įteikiami Seimo Pirmininkui, o šis per 2 savaites privalo pateikti Seimui tvirtinti komitetų sudėtį. 9. Komiteto narių pavaduotojų skaičius neribojamas. Jų kandidatūras kiekviena frakcija turi pateikti sunumeravusi iš eilės. 10. Komitetų sudėtį ir komitetų narių pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas už visą komiteto narių ir jų pavaduotojų sąrašą. Nepatvirtinus visa procedūra kartojama iš naujo.“ 7 straipsnis. Statuto papildymas 441 straipsniu Papildyti Statutą 441 straipsniu: „441 straipsnis. Europos reikalų komiteto sudarymas 1. Europos reikalų komitetas sudaromas ne mažiau kaip iš 15 ir ne daugiau kaip iš 25 Seimo narių pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą. Atstovus frakcijos deleguoja iš komitetų pirmininkų ar jų pavaduotojų, frakcijų seniūnų ar jų pavaduotojų, frakcijų narių, atsakingų už Europos Sąjungos klausimus. Tikslus komiteto narių skaičius ir sudėtis tvirtinama Seimo nutarimu. Europos reikalų komiteto nariais gali būti Seimo nariai, dirbantys kituose komitetuose. 2. Europos reikalų komiteto pirmininku skiriamas Seimo Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Europos Sąjungos reikalus. Europos reikalų komiteto pirmininkas turi pavaduotojus, kurių vienas yra Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Pavaduotojų skaičių nustato Seimas.“ 8 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas 46 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios, išbraukti 7 dalies paskutinį sakinį, buvusias 7, 8, 9 dalis atitinkamai laikyti 6, 7, 8 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „46 straipsnis. Seimo komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimai 1. Komitetas renka pirmininką ir jo pavaduotoją. 2. Seimo seniūnų sueiga patvirtina pasiūlymus Seimo komitetams, kurių frakcijų atstovus rinkti Seimo komiteto pirmininku ir pavaduotoju. 3. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami iš skirtingų frakcijų atstovų, o bendras komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų skaičius, tenkantis Seimo frakcijoms, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui. 4. Komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Seimas. Jeigu Seimas nepatvirtina pateikto kandidato, komitetas turi išsirinkti kitą. 5. Komiteto pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos narys (išskyrus Europos reikalų komitetą), Seimo narys Vyriausybės narys, Seimo komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas. 6. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku arba jo pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turi du pavaduotojus. 7. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas perrenkami, kai komitetas sudaromas iš naujo. 8. Komitetas gali perrinkti pirmininką bei jo pavaduotoją ir kitu metu, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko ar jo pavaduotojo patvirtinimo. Jeigu Seimas naujo pirmininko ar jo pavaduotojo nepatvirtina, pirmininku ar jo pavaduotoju lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komitetas gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje.“ 9 straipsnis. 49 straipsnio papildymas Papildyti 49 straipsnį 14, 15, 16 ir 17 punktais: „14) dalyvauti Lietuvos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180-1 straipsnio 3 dalyje) rengimo ir derinimo procese, prireikus teikti Seimui, Seimo Europos reikalų komitetui, Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl šios pozicijos; 15) nagrinėti kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180-1 straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti Seimui, Seimo Europos reikalų komitetui, Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl šių dokumentų; 16) prireikus teikti išvadas Seimui, Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui, ar pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180-1 straipsnio 3 dalyje) neprieštarauja subsidiarumo principui; 17) svarstyti pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūras.“ 10 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis.     Europos reikalų komiteto veiklos kryptys Europos reikalų komiteto veiklos kryptys: 1) pagal savo kompetenciją nagrinėti Seimo kompetencijai priklausančius svarbiausius Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje klausimus ir prireikus pareikšti dėl jų nuomonę; 2) padėti užtikrinti Lietuvos Respublikos suvereniteto ir narystės teisių bei pareigų Europos Sąjungoje įgyvendinimo parlamentinę kontrolę; 3) padėti užtikrinti deramą Lietuvos Respublikos interesų atstovavimą Europos Sąjungoje; 4) padėti Seimui vykdyti Vyriausybės ir kitų institucijų veiklos, susijusios su Europos Sąjungos klausimais, parlamentinę kontrolę; 5) prižiūrėti, kad įstatymų leidybos procedūros metu būtų laiku ir tinkamai priimami įstatymai, įgyvendinantys Europos Sąjungos teisės aktus; 6) koordinuoti Seimo komitetų ir komisijų veiklą svarstant Europos Sąjungos klausimus ir teikiant dėl jų išvadas; 7) pagal savo kompetenciją bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir kitomis Europos Sąjungos institucijomis, taip pat su Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetais; 8) atstovauti Seimui Europos reikalų komitetų konferencijoje (COSAC); 9) pagal savo kompetenciją dalyvauti Lietuvos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) rengimo ir vertinimo procese, prireikus teikti Seimo nuomonę Vyriausybei dėl šios pozicijos ir įvertinti pozicijos pateikimą Europos Sąjungos institucijose; 10) pagal savo kompetenciją nagrinėti kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti išvadas ir pasiūlymus dėl šių dokumentų; 11) pagal savo kompetenciją prireikus teikti išvadas Seimui, ar pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) neprieštarauja subsidiarumo principui; 12) organizuoti diskusijas svarbiausiais Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais Seimo plenariniame posėdyje, taip pat Europos savaites Seime; 13) atlikti kitas funkcijas, susijusias su Seimo ir visuomenės informavimu apie Europos Sąjungą.“ 11 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas ir papildymas Pakeisti 68 straipsnio 4 punktą, papildyti straipsnį 10, 11 ir 12 punktais ir visą straipsnį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys: 1) rengti išvadas dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir denonsavimo bei kitų Seime svarstomų užsienio politikos klausimų; 2) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienio politika, projektus ir teikti išvadas; 3) vykdyti užsienio politiką vykdančių ministerijų bei kitų Vyriausybės įstaigų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo; svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo; 4) atsižvelgiant į užsienio politikos prioritetus, koordinuoti Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus veiklą, svarstyti Seimo atstovavimą tarptautinėse organizacijose bei forumuose, teikti rekomendacijas dėl Seimo delegacijų veiklos, koordinuoti tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą, teikti joms rekomendacijas ir pasiūlymus, ne rečiau kaip kartą per metus, skaičiuojant nuo jų sudarymo dienos, išklausyti ir įvertinti Seimo delegacijų tarptautinėse organizacijose ir forumuose bei Seimo parlamentinių ryšių grupių veiklos ataskaitas; 5) kontroliuoti valstybės institucijas, vykdančias Lietuvos informacinį pristatymą užsienyje, rengti su tuo susijusias išvadas ir pasiūlymus; 6) kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų organizacijomis užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais, gyvenančiais už Lietuvos Respublikos ribų; 7) kartu su kitais komitetais nagrinėti migracijos reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas; 8) svarstyti ir teikti Vyriausybei rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo ir diplomatinių atstovybių atidarymo užsienyje; 9) iš anksto svarstyti užsienio reikalų ministro pasiūlymus teikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose bei jų atšaukimo; 10) pagal savo kompetenciją dalyvauti Lietuvos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) rengimo ir vertinimo procese, prireikus teikti Seimo nuomonę Vyriausybei dėl šių pozicijų ir įvertinti pozicijos pateikimą Europos Sąjungos institucijose; 11) pagal savo kompetenciją nagrinėti kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti išvadas ir pasiūlymus dėl šių dokumentų; 12) pagal savo kompetenciją prireikus teikti Seimui išvadas, ar pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) neprieštarauja subsidiarumo principui.“ 12 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas ir papildymas 78 straipsnio 4 punkte vietoj žodžio „jo“ įrašyti žodį „Seimo „, papildyti straipsnį nauju 6 punktu, 7 punkte išbraukti žodžius „ir nedalyvavimą iš anksto skelbtuose balsavimuose“, buvusius 6, 7, 8, 9 10, 11 punktus atitinkamai laikyti 7, 8, 9, 10, 11, 12 punktais ir visą straipsnį išdėstyti taip: „78 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys: 1) rengti teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus bei pasiūlymus; 2) vadovaujantis etinėmis nuostatomis, padėti Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės, Seimo narių žmogiškų tarpusavio santykių; 3) prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti išvadas Seimui, jo Pirmininkui ar Seimo valdybai; 4) Seimo, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seimo posėdžio pirmininko, frakcijos prašymu nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų; 5) nagrinėti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją dėl Seimo narių asmeninės veiklos, prieštaraujančios įstatymams, ir teikti išvadas Seimui; 6) kontroliuoti, ar lėšos, gautos iš valstybės biudžeto Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, naudojamos pagal paskirtį; 7) analizuoti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, teikti spaudai informaciją apie be pateisinamų priežasčių praleistus posėdžius bei pavedimų nevykdymą; 8) nagrinėti rinkėjų, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus Seimo narių veiklos klausimais; 9) prižiūrėti, ar Seimo nariai laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas, ir jas saugoti; 10) remiantis metinėmis Seimo narių privačių interesų deklaracijomis arba Seimo nario prašymu, parengti Seimo nariui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių Seimo narys turėtų imtis, kad savo veiklą suderintų su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimais; 11) savo iniciatyva, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimų, gali atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą. Apie gautus pareiškimus, nutarimą atlikti tyrimą bei tyrimo rezultatus informuojamas Seimo Pirmininkas, pareiškimą pateikęs asmuo, Seimo narys, kurio veikla buvo tiriama, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jeigu tiriant Seimo nario veiklą nustatoma, kad Seimo narys nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimų, apie tai nedelsiant informuojamas Seimas; 12) apsvarstyti kiekvieno Seimo nario kreipimąsi dėl jo teisių, nustatytų šiame statute, pažeidimo ir pateikti motyvuotą atsakymą.“ 13 straipsnis. 113 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 113 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta (t. y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, išskyrus specialius Konstitucijos ir šio statuto nustatytus atvejus. Įstatymai priimami, kai Seimo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių.“ 14 straipsnis. 135 straipsnio pakeitimas Pakeisti 135 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „135 straipsnis. Teikiamo registruoti projekto reikalavimai 1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų leidybos Seimui pateikia institucijos bei asmenys, kurie pagal Konstituciją turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. 2. Teikiamą Seimui svarstyti projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai. Kai įstatymo projektą Seimui teikia Lietuvos Respublikos piliečiai Konstitucijos suteikta teise, jį pasirašo iniciatorių įgalioti atstovai, taip pat kartu su projektu pateikiami įstatymo nustatyta tvarka surinkti piliečių parašai. 3. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma: 1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą; 2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai; 3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai; 4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama; 5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta; 6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai; 7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai; 8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą; 9) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus; 10) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys; 11) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai); 12) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados; 13) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai; 14) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc; 15) kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. 4. Įstatymų projektų iniciatoriai prie aiškinamojo rašto prideda teikiamo įstatymo pakeitimų projekto lyginamąjį variantą, kuriame išdėstoma pakeitimų esmė. Naujos redakcijos straipsnio (jo dalies ar punkto) tekste pakeitimai išryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija. Jeigu siūloma iš esmės pakeisti straipsnį (jo dalį ar punktą), pateikiamas buvusios (perbrauktos plona linija) ir naujos straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcijos tekstas. Jeigu siūloma pripažinti netekusiu galios visą straipsnį (jo dalį ar punktą), pakeitimų esmėje nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio (jo dalies ar punkto) numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas (perbrauktas plona linija). Jei prie įstatymo projekto yra priedas su nuorodomis į Europos Sąjungos teisės aktus, pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. 5. Prireikus kartu su įstatymo projektu pateikiamas įstatymo ar nutarimo projektas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Kartu su įstatymo projektu pateikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą. 6. Statuto V dalies reikalavimai, išskyrus dėl aiškinamojo rašto, taikomi visiems įstatymų ir kitų Seimo norminių aktų projektams (toliau šiame skirsnyje – įstatymų projektai), išskyrus specialius šio statuto numatytus atvejus. 7. Įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po to įstatymo priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus Seimo statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.“ 15 straipsnis. 136 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 136 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dėl užregistruoto įstatymo projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo datos parengia išvadas, ar tas projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles, taip pat ar kartu pateikiami dokumentai atitinka šio statuto reikalavimus. Jeigu projektas didelis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius gali kreiptis į Seimo seniūnų sueigą dėl šio termino pratęsimo.“ 16 straipsnis. 137 straipsnio papildymas 4 dalimi Papildyti 137 straipsnį 4 dalimi: „4. Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“ 17 straipsnis. 138 straipsnio pavadinimo ir 3 dalies pakeitimas 1. Pakeisti 138 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „138 straipsnis.   Seimo komiteto, Vyriausybės ir kitų institucijų preliminarios išvados dėl įstatymo projekto“. 2. Pakeisti 138 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos.“ 18 straipsnis. 145 straipsnio papildymas 2 ir 3 dalimis Papildyti 145 straipsnį 2 ir 3 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „145 straipsnis. Privalomos išvados dėl įstatymo projekto 1. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 2. Jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas. 3. Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.“ 19 straipsnis. 149 straipsnio 1 dalies pakeitimas 149 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „3“ įrašyti skaičių „4“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki svarstymo Seimo posėdyje įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas turi būti apsvarstyti pagrindiniame komitete. Apie tokio svarstymo laiką ir vietą turi būti viešai pranešta Seimo nariams, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento kanceliarijai likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki komiteto posėdžio. Tuo pačiu metu Posėdžių sekretoriatui turi būti pateiktas pagal svarstymų klausymuose rezultatus komiteto išvadų rengėjų pataisytas ir pasirašytas įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas, kuriame nurodoma, kokios pataisos ir pasiūlymai buvo gauti iš papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų bei asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, į kurias pastabas ir pasiūlymus yra atsižvelgiama, į kuriuos ne ir kodėl, kaip siūloma keisti įstatymo projektą.“ 20 straipsnis. 151 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimas 1. 151 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžių „2 darbo dienos“ įrašyti skaičių ir žodį „72 valandos“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Įstatymo projektas ir komiteto išvados išdalijamos Seimo nariams ne vėliau kaip 72 valandos prieš Seimo posėdžio, kuriame svarstomas šis projektas, pradžią.“ 2. 151 straipsnio 2 dalyje po žodžio „principai“ išbraukti žodžius „taip pat“, vietoj skaičiaus „24“ įrašyti skaičių „48“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Svarstymo Seimo posėdyje metu aptariamas įstatymo projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos ir principai, pateikiamos visos pagrindiniame komitete gautos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos ir papildymai, taip pat pataisos, kurias dėl komiteto patvirtinto įstatymo projekto, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki Seimo posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko įstatymo projektą pradėti svarstyti, pateikė Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Seimo narys. Įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje metu dėl šių pataisų ir papildymų priimamas Seimo sprendimas.“ 3. 151 straipsnio 3 dalies 10 punkte vietoj skaičiaus „24“ įrašyti skaičių „48“ ir šį punktą išdėstyti taip: „10) svarstomi ir priimami sprendimai dėl įstatymo projekto pataisų ir papildymų, kuriuos, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki projekto svarstymo Seimo posėdyje, pateikė Respublikos Prezidentas, Vyriausybė arba Seimo narys, jeigu jo teikiamą pataisą ar papildymą Seimo posėdžio metu paremia ne mažiau kaip 10 Seimo narių.“ 21 straipsnis. 152 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 152 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas, išbraukimus bei papildymus Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Seimo narys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko įstatymo projektą pradėti svarstyti.“ 22 straipsnis. 155 straipsnio pakeitimas Pakeisti 155 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „155 straipsnis. Įstatymo projekto pataisų ir papildymų pateikimas 1. Pagrindinis komitetas Seimui priimti privalo pateikti Seimo kanceliarijos Dokumentų skyriaus iš naujo suredaguotą įstatymo projektą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip pat pateikia išvadas dėl šio projekto. Projektai šiems skyriams turi būti perduoti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki jų priėmimo. 2. Suredaguotas įstatymo projektas ir Teisės departamento išvados turi būti išdalyti Seimo nariams ir įteikti Respublikos Prezidentui bei Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. 3. Priėmimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai bei išbraukimai, kuriuos, posėdžio metu posėdžio pirmininkui paskelbus, paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas, papildymus bei išbraukimus įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko pradėti įstatymo priėmimo procedūrą. 4. Posėdžių sekretoriatas pataisas, papildymus bei išbraukimus perduoda pagrindiniam įstatymo projektą nagrinėjančiam komitetui, padaugina ir išdalija visiems Seimo nariams. Iki įstatymo projekto priėmimo pagrindinis komitetas turi būti įvertinęs gautas pataisas, papildymus, išbraukimus bei Teisės departamento išvadas dėl jų. 5. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra gauta naujų pataisų, papildymų bei išbraukimų, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, projekto priėmime daroma ne trumpesnė kaip 24 valandų pertrauka, per kurią pagrindiniame komitete turi būti apsvarstyti šie pasiūlymai bei Teisės departamento išvada dėl jų. 6. Priėmimo metu naujos pataisos, papildymai ar išbraukimai, neatitinkantys šio straipsnio 4 dalies reikalavimų, nepriimami.“ 23 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas Pakeisti 156 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „156 straipsnis. Įstatymo projekto priėmimo laikas ir tvarka 1. Eilinėje sesijoje įstatymų projektai paprastai priimami tik ketvirtadieniais, rytiniame posėdyje. 2. Priėmimo metu pranešėjas trumpai aptaria gautus papildomus pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus. 3. Po pranešėjo aptarimo balsuojama dėl atskirų įstatymo projekto dalių. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, straipsniai priimami iš eilės. 4. Straipsnius, kurie lemia įstatymo projekto principus ir sandarą, posėdžio pirmininkas gali pateikti balsuoti pirmiau už kitus. 5. Straipsnius, dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, jeigu tam neprieštarauja nė vienas Seimo narys, galima priimti visus iš karto bendru sutarimu. Balsuojama dėl kiekvieno straipsnio atskirai tik dėl tų straipsnių, dėl kurių prieštaraujama arba dėl kurių yra pasiūlymų. 6. Naujos pataisos, papildymai bei išbraukimai, pateikti 155 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, posėdžio pirmininko nėra teikiami balsuoti, jeigu, posėdžio pirmininkui juos paskelbus, juos paremia mažiau kaip 1/5 Seimo narių. 7. Priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams (iki 2 minučių dėl kiekvieno pasiūlymo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje minimus pasiūlymus), pranešėjui ir tiems, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų; pranešėjas neklausinėjamas. 8. Dėl pataisos ar papildymo kalbėjęs jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų.“ 24 straipsnis. 162 straipsnio pakeitimas ir papildymas Pakeisti ir papildyti 162 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „162 straipsnis. Siūlymas svarstyti skubos tvarka 1. Skubos tvarka svarstomi Seimo nutarimų, o jei taip nusprendžia Seimas, ir įstatymų projektai. 2. Siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi teisę Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininką pavaduojantis jo pavaduotojas, Seimo opozicijos lyderis, pagrindinis komitetas, frakcija arba Vyriausybė. 3. Sprendimas svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka gali būti priimamas įstatymo projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje metu balsavusių Seimo narių dauguma, jeigu ji yra didesnė negu 1/5 visų Seimo narių. 4. Siūlomas svarstyti skubos tvarka įstatymo ar Seimo nutarimo projektas iki jo svarstymo Seimo posėdyje turi būti suredaguotas Dokumentų skyriuje.“ 25 straipsnis. 163 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas Pakeisti 163 straipsnio 2 ir 3 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „163 straipsnis. Svarstymas skubos tvarka 1. Jei taikoma skubos tvarka, trumpinamas laikas tarp projekto svarstymo stadijų: svarstymo pagrindiniame komitete, svarstymo Seimo posėdyje, priėmimo; taip pat trumpinami ir kiti šiame statute nustatyti terminai, susiję su įstatymų leidyba. 2. Šie laiko tarpai turi būti ne trumpesni kaip 24 valandos. 3. Konkrečius terminus nustato Seimas kiekvienu atveju atskirai, tačiau svarstomas projektas Seimo nariams visuomet turi būti išdalytas ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, kuriame jis bus priimamas.“ 26 straipsnis. 164 straipsnio pakeitimas Pakeisti 164 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „164 straipsnis. Svarstymas ypatingos skubos tvarka 1. Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininką pavaduojančio jo pavaduotojo, arba Vyriausybės motyvuotu teikimu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka. 2. Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką priimamas Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu ji didesnė negu 1/4 visų Seimo narių. 3. Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką gali būti priimamas per projekto pateikimą arba svarstymą Seimo posėdyje. 4. Svarstant projektą ypatingos skubos tvarka 155 straipsnio reikalavimai netaikomi ir priėmimo procedūra po pateikimo gali būti pradėta ne anksčiau kaip po 3 valandų pertraukos. Per šią pertrauką raštu pateikiamos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos, Teisės departamento išvada dėl jų, ir projektas suredaguojamas Dokumentų skyriuje. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos raštu pateikiamos likus ne mažiau kaip vienai valandai iki projekto priėmimo pradžios. 5. Kai kuriais atvejais projekto svarstymui gali būti paskirtas pagrindinis komitetas.“ 27 straipsnis. Statuto papildymas dvidešimt septintuoju1 skirsniu Papildyti Statutą dvidešimt septintuoju1 skirsniu: „DVIDEŠIMT SEPTINTASIS1 SKIRSNIS EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ SVARSTYMAS IR SPRENDIMAS 1801 straipsnis. Europos Sąjungos reikalų svarstymas 1. Seimas Europos Sąjungos reikalus svarsto ir sprendžia šiame skirsnyje nustatyta tvarka. 2. Šiame skirsnyje sąvoka „specializuotas komitetas“ reiškia bet kurį Seimo komitetą, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą. 3. Šiame skirsnyje sąvoka „pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus“ apima pasiūlymus ir iš dalies pakeistus pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius sritis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija ir dėl kurių rengiama ar atnaujinama Lietuvos Respublikos pozicija. 4. Šiame skirsnyje sąvoka „kiti Europos Sąjungos dokumentai“ apima Europos Sąjungos dokumentus, kuriems taikoma konsultavimosi procedūra, numatyta 18022 straipsnyje, ypač: 1) Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą; 2) kitus Europos Sąjungos teisės aktų leidybos planavimo dokumentus; 3) baltąją ir žaliąją knygas; 4) Audito rūmų metinę ataskaitą; 5) kitus dokumentus, dėl kurių Vyriausybė kreipiasi į Seimą pagal šio statuto 18020 straipsnio reikalavimus. 1802 straipsnis.   Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto kompetencija svarstant Europos Sąjungos reikalus 1. Seimo kompetencijai priklausančius Europos Sąjungos reikalus svarsto ir prireikus sprendimus Seimo vardu priima Europos reikalų komitetas. Šis komitetas taip pat: 1) svarsto, ar pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus atitinka subsidiarumo principą, kaip tai nustatyta 1806 straipsnyje, išskyrus sritis, pagal šio straipsnio 2 dalį priskirtas Užsienio reikalų komiteto kompetencijai; 2) nagrinėja kitus Europos Sąjungos dokumentus ir prireikus teikia dėl jų išvadas; 3) nagrinėja pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir prireikus reiškia Seimo nuomonę Vyriausybei, išskyrus sritis, pagal šio straipsnio 2 dalį priskirtas Užsienio reikalų komiteto kompetencijai; 4) nagrinėja Vyriausybės kreipimusis pagal 18020 straipsnį ir prireikus teikia dėl jų išvadas. 2. Užsienio reikalų komitetas nagrinėja ir prireikus nuomonę Seimo vardu arba komiteto išvadą teikia: 1) dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus, susijusius su Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos bei gynybos politikos reikalais; 2) dėl tam tikrų Europos Sąjungos išorės santykių aspektų, susijusių su bendrąja prekybos politika ir bendradarbiavimu su Pasauline prekybos organizacija; 3) dėl Vyriausybės nuomonės, ar pagal 1806 straipsnyje nurodytas sritis pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą atitinka subsidiarumo principą. 3. Seimo Pirmininko, Europos reikalų komiteto pirmininko arba Užsienio reikalų komiteto pirmininko sprendimu svarstomi klausimai gali būti perduodami svarstyti Seimo plenariniam posėdžiui. 4. Prireikus rengiami bendri Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdžiai. 5. Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkai apie Europos Sąjungos reikalų svarstymą informuoja Seimo Pirmininką. 6. Europos reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, taip pat šių komitetų bendri posėdžiai svarstant Europos Sąjungos reikalus vyksta 18024–18040 straipsniuose nustatyta tvarka. 7. Kitais klausimais Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas posėdžiauja šio statuto 48–57 straipsniuose nustatyta tvarka. 1803 straipsnis. Seimo informavimas apie Europos Sąjungos reikalus 1. Vyriausybė raštu arba Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacine sistema nedelsdama informuoja Seimą apie pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus. 2. Įslaptinta informacija, ypač gauta iš ES COREU ir iš ESDP-NET tinklų, teikiama įstatymų nustatyta tvarka. 3. Seimo komitetai ir jų nariai gali bet kuriuo metu prašyti Vyriausybės pateikti papildomą informaciją apie Europos Sąjungos institucijose, Vyriausybėje, Europos Sąjungos reikalų darbo grupėse svarstomus pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus arba kitus Europos Sąjungos dokumentus. 4. Jeigu Vyriausybė nustato, kad pasiūlymui dėl Europos Sąjungos teisės akto įgyvendinti reikės priimti įstatymą, ji kuo anksčiau atkreipia į tai Seimo dėmesį. 5. Seimo atstovas Europos Parlamente reguliariai informuoja Lietuvos Respublikos Seimą, Seimo komitetus, Seimo valdybą apie Europos Parlamento veiklą, ypač dėl labai aktualių arba aktualių pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, taip pat apie kitų Europos Sąjungos dokumentų svarstymą Europos Parlamente. 6. Seimo Pirmininkas, Seimo Pirmininko pavaduotojai, Seimo nariai, vykstantys į komandiruotes svarstyti Europos Sąjungos reikalų, informuoja apie jas Seimą, Seimo Europos reikalų komitetą, Užsienio reikalų komitetą ir pateikia ataskaitas. 1804 straipsnis. Prioritetų nustatymas 1. Seimui gavus Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą, Seimo posėdžių sekretoriatas perduoda ją Seimo komitetams. Seimo komitetai ne vėliau kaip per vieną mėnesį apsvarsto Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą ir pateikia Seimo Europos reikalų komitetui ir Užsienio reikalų komitetui savo motyvuotas išvadas dėl šioje programoje pateiktų pasiūlymų aktualumo Lietuvai. 2. Atsižvelgdami į programoje numatomo pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą aktualumą Lietuvai, komitetai savo išvadose priskiria jį vienai iš trijų kategorijų: 1) labai aktualūs; 2) aktualūs; 3) nelabai aktualūs. 3. Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas, gavę Seimo komitetų išvadas, bendrame posėdyje jas apibendrina ir perduoda Vyriausybei. 4. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, nusprendęs, kad pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba kitas Europos Sąjungos dokumentas, neįtrauktas į Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą, yra labai aktualus arba aktualus, gali tokį dokumentą priskirti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms kategorijoms. 5. Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos pozicijas pagal 1807 straipsnį, atkreipia Seimo dėmesį į labai aktualius ir aktualius pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus, pažymėdama juos specialiomis žymomis. 6. Vyriausybė, teikdama pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, gali siūlyti Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui pakeisti Europos Sąjungos teisės akto priskyrimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms kategorijoms. 7. Vyriausybė, teikdama pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, kurie nebuvo įtraukti į Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą, gali pasiūlyti Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui priskirti juos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms kategorijoms. 1805 straipsnis. Pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitų Europos Sąjungos dokumentų, tiesiogiai gautų iš Europos Sąjungos institucijų, svarstymas 1. Pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kiti Europos Sąjungos dokumentai, kuriuos Seimas gauna tiesiogiai iš Europos Sąjungos institucijų, registruojami Seimo posėdžių sekretoriate ir perduodami Europos reikalų komitetui bei specializuotiems komitetams pagal kompetenciją. Tokia tvarka gauti Europos Sąjungos dokumentai dėl sričių, nurodytų 1802 straipsnio 2 dalyje, perduodami pagal kompetenciją Užsienio reikalų komitetui bei specializuotiems komitetams. 2. Seimas teikia Vyriausybei informaciją dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. 3. Tiesiogiai gauti pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kiti Europos Sąjungos dokumentai gali būti svarstomi specializuotuose komitetuose, Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete, nelaukiant Lietuvos Respublikos pozicijos pateikimo pagal 1807 straipsnį. Sprendimą dėl tokių dokumentų įtraukimo į komiteto posėdžių darbotvarkę priima komiteto pirmininkas arba jie įtraukiami į darbotvarkę, raštu pareikalavus 1/3 komiteto narių. Tokių dokumentų svarstymas vyksta šio skirsnio 18011–18012 straipsniuose nustatyta tvarka, taikant svarstymo procedūrą, numatytą specializuotiems komitetams. 1806 straipsnis. Subsidiarumo principo kontrolė 1. Specializuoti komitetai pagal savo kompetencijos sritis yra atsakingi už tinkamą ir laiku atliekamą subsidiarumo principo kontrolę. 2. Specializuotas komitetas prireikus pateikia išvadą dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus galimo prieštaravimo subsidiarumo principui paprastai ne vėliau kaip per 3 savaites nuo pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba per 3 dienas nuo Vyriausybės nuomonės (pateikiamos 1807 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui gavimo. Teisės departamentas specializuoto komiteto posėdžiui parengia išvadą dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui. 3. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, savo (jų pirmininkų) iniciatyva, gavę Seimo Pirmininko prašymą, specializuoto komiteto išvadą, pateiktą pagal šio straipsnio 2 dalį, Vyriausybės nuomonę dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui, šį klausimą komiteto posėdyje apsvarsto paprastai per vieną savaitę. Tokiame posėdyje taip pat dalyvauja specializuoto komiteto, Teisės departamento, pateikusių išvadas dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą prieštaravimo subsidiarumo principui, atstovai. 4. Svarstant subsidiarumo klausimus, prireikus rengiami bendri Europos reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto ir specializuoto komiteto, pateikusio tokią išvadą, posėdžiai. 5. Nusprendus, kad pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą gali prieštarauti subsidiarumo principui, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvada perduodama svarstyti Seimo plenariniame posėdyje. 6. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvada dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui turi būti teikiama svarstyti Seimo plenariniame posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo jos užregistravimo Seimo posėdžių sekretoriate, bet, esant galimybei, ne vėliau kaip likus 3 savaitėms iki 6 savaičių termino, skaičiuojamo nuo Europos Sąjungos teisės akto gavimo Lietuvoje momento, pabaigos. 7. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvada dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui svarstoma Seimo plenariniame posėdyje ypatingos skubos tvarka. Posėdžio metu pristatomos specializuoto komiteto bei Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvados, ar pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą atitinka subsidiarumo principą. 8. Seimo plenariniame posėdyje pareiškimu patvirtinta Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvada perduodama Vyriausybei. Seimo pareiškimas patvirtinti Europos reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto išvadas neskelbiamas „Valstybės žiniose“, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip. 9. Europos reikalų komitetas yra atsakingas, kad apie tokį Seimo pareiškimą kuo skubiau, ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo jo priėmimo, būtų informuoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių parlamentai ir atitinkamos Europos Sąjungos institucijos. 10. Šiame straipsnyje numatyti laiko terminai specializuotų komitetų, Europos reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto (jų pirmininkų), Seimo Pirmininko sprendimu gali būti keičiami pagal poreikį. 1807 straipsnis. Pozicijos pateikimas 1. Už Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą (toliau – pozicijos) rengimą atsakinga institucija pateikia Seimui poziciją tuoj pat ją parengus, ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pozicijos svarstymo Europos Sąjungos institucijose. Informacinėje sistemoje atsispindi pozicijos pakeitimai per visą jos rengimo laikotarpį. 2. Pozicijoje nurodoma: 1) pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą pavadinimas ir numeris; 2) nuomonė, ar pasiūlymas dėl Europos Sąjungos teisės akto atitinka subsidiarumo principą; 3) pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą esmė ir jo svarstymo eiga; 4) esamas teisinis reglamentavimas Lietuvoje; 5) bazinis poveikio įvertinimas pagal Vyriausybės patvirtintą sprendimų projektų poveikio vertinimo metodiką; 6) siūloma pozicija ir jos svarstymo eiga: tikslas; minimalus būtinas derybų rezultatas; konkrečios nuostatos, dėl kurių reikia kalbėti; konkretus kalbos tekstas; valstybės institucijų ir įstaigų, su kuriomis pozicija derinta, pavadinimai; 7) kitų Europos Sąjungos valstybių narių pozicijos; 8) pasiūlymai dėl nacionalinių teisės aktų pakeitimo; 9) pridedama papildoma informacija; 10) pozicijos tiesioginis rengėjas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas); 11) už pozicijos parengimą atsakingos institucijos padalinio vadovas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas). 3. Dėl labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus atsakinga institucija per 15 darbo dienų nuo pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą gavimo pateikia Seimui poziciją su užpildytais šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 9, 10, 11 punktais. 4. Pozicija užregistruojama Seimo posėdžių sekretoriate ir perduodama Seimo specializuotam komitetui, taip pat Europos reikalų komitetui, o pozicija dėl klausimų, numatytų 1802 straipsnio 2 dalyje, perduodama Užsienio reikalų komitetui. 5. Specializuoto komiteto, Europos reikalų arba Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prireikus gali paskirti, o jeigu pozicija arba pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą su pozicijos informacija žymimas labai aktualaus arba aktualaus klausimo žyma – privalo paskirti komiteto narį, atsakingą už dalyvavimą pozicijos rengimo ir derinimo procese. 1808 straipsnis. Klausymai dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą 1. Specializuotas komitetas, Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas prireikus gali rengti klausymus dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus. 2. Klausymų tikslas – informuoti visuomenę apie Europos Sąjungos teisėkūros iniciatyvas, išsiaiškinti visuomenės, specialistų, suinteresuotų grupių požiūrį į pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir jų galimą įtaką Lietuvai, išsiaiškinti jų pozicijas ir argumentus. 3. Klausymai dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus yra vieši. Klausymų data ir laikas skelbiami visuomenės informavimo priemonėse. 4. Klausymuose, be komitetų narių, taip pat gali dalyvauti ekspertai, Lietuvos Respublikoje išrinkti Europos Parlamento nariai, įvairių nevyriausybinių organizacijų, visuomeninių grupių, socialinių partnerių, valstybės institucijų ir kiti atstovai. 1809 straipsnis. Klausymai dėl pozicijos 1. Specializuotas komitetas, Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas prireikus gali organizuoti klausymus dėl pozicijos. 2. Klausymai rengiami po to, kai pozicija informacinėje sistemoje pažymima žyma „suderinta“. 3. Į klausymus gali būti kviečiami už pozicijos rengimą atsakingos institucijos atstovas arba pozicijos rengimo darbo grupės vadovas arba atstovas, kiti Vyriausybės ir jos institucijų atstovai, komiteto kviečiami ekspertai, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto atstovai, Lietuvos Respublikoje išrinkti Europos Parlamento nariai. 4. Specializuoto komiteto klausymai svarstant poziciją yra uždari. Pasirengimo klausymams ir klausymų metu turi būti užtikrinamas konfidencialumas. 18010 straipsnis. Seimo nuomonės pateikimas 1. Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus į Europos Vadovų Tarybos posėdį vykstančiam Ministrui Pirmininkui bei į Europos Sąjungos Tarybos posėdžius vykstantiems ministrams gali pateikti Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas. 2. Priimdamas sprendimą dėl Seimo nuomonės, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas įvertina specializuoto komiteto pateiktą išvadą. 3. Ypač svarbūs klausimai Seimo Pirmininko sprendimu ar vieno iš 1 dalyje nurodytų komitetų pirmininkų teikimu gali būti svarstomi Seimo uždarame plenariniame posėdyje. Jame Seimas gali priimti rekomendaciją. Ši rekomendacija „Valstybės žiniose“ neskelbiama. 4. Jeigu specializuotas komitetas, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas likus 3 dienoms iki Europos Vadovų Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos posėdžio nenusprendžia kitaip, laikoma, kad dėl klausimų, kurie 1804 straipsnyje nustatyta tvarka priskirti nelabai aktualiems, Seimas pritaria Vyriausybės pateiktai pozicijai. 18011 straipsnis. Pozicijos svarstymas specializuotame komitete 1. Specializuotas komitetas, nusprendęs pateikti išvadą dėl pozicijos, apsvarsto poziciją komitete. 2. Europos Sąjungos reikalams specializuotuose komitetuose suteikiama pirmenybė. 3. Pozicijos svarstymui specializuotas komitetas paskiria atsakingus specializuoto komiteto narius – komiteto išvadų rengėjus. Numatoma, kokių ekspertų nuomonės turėtų būti išklausytos. Gali būti paprašyta kitų specializuotų komitetų, valstybės institucijų išvadų ar papildomos informacijos, Teisės departamento išvados dėl siūlomo Europos Sąjungos teisės akto galimos įtakos nacionaliniam teisiniam reglamentavimui. Numatoma, iki kada pastabos ir pasiūlymai gali būti pateikiami specializuotam komitetui, kada išvadų rengėjai privalo komitetui pateikti pirmąjį išvadų projektą, kada turi būti priimami kiti parengiamieji sprendimai. 4. Apie pozicijos svarstymo laiką ir vietą turi būti pranešta komiteto nariams, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento kanceliarijai likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki komiteto posėdžio. 5. Į svarstymą specializuotame komitete gali būti kviečiami už pozicijos rengimą atsakingos institucijos atstovas arba pozicijos rengimo darbo grupės vadovas arba atstovas, kiti Vyriausybės ir jos institucijų atstovai, komiteto patvirtinti ekspertai, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto atstovai. 6. Specializuoto komiteto posėdžiai ar jų dalys svarstant poziciją yra uždari. Pasirengimo svarstymui ir pozicijos svarstymo proceso metu turi būti užtikrinamas konfidencialumas. 7. Svarstant specializuoto komiteto posėdyje daromas garso įrašas, o kalbos protokoluojamos. 8. Pasiūlymo dėl Europos Sąjungos teisės akto, dėl kurio svarstoma pozicija, svarstymas komitete yra viešas. Į tokį komiteto posėdį ar jo dalį taip pat gali būti kviečiami ir įvairių nevyriausybinių organizacijų, visuomeninių grupių ir kiti suinteresuoti atstovai. 9. Skubos atveju specializuoto komiteto pirmininko sprendimu gali būti nesilaikoma šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytų reikalavimų. 10. Ypatingos skubos atveju specializuoto komiteto pirmininko sprendimu pozicija gali būti apsvarstyta komitete apklausiant komiteto narius, bet nerengiant oficialaus posėdžio. 18012 straipsnis. Specializuoto komiteto išvados dėl pozicijos pateikimas 1. Svarstant poziciją specializuotame komitete, turi būti nuspręsta: 1) pritarti pozicijai; 2) siūlyti pozicijos pakeitimus ir patikslinimus. 2. Po svarstymo specializuotame komitete, paprastai ne vėliau kaip per vieną darbo dieną iki Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto posėdžių, specializuoto komiteto išvados perduodamos Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, taip pat už pozicijos rengimą atsakingos institucijos arba pozicijos rengimo darbo grupės vadovui. 3. Jeigu svarstant poziciją specializuotame komitete ne mažiau kaip 3 komiteto nariai nesutinka su daugumos sprendimu, jie gali pateikti savo atskirąją nuomonę. Ši nuomonė privalo būti įtraukta į komiteto išvadas ir kaip alternatyvi apsvarstyta Europos reikalų komitete, Užsienio reikalų komitete arba Seimo plenariniame posėdyje. 18013 straipsnis. Pakartotinis išvadų derinimas specializuotame komitete ir pozicijos derinimo perdavimas Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui 1. Specializuotas komitetas gali pakartotinai svarstyti pateiktas pozicijas 18011–18012 straipsniuose nustatyta tvarka. 2. Iškilus esminiams nesutarimams tarp specializuotų komitetų arba pozicijos rengėjų ir specializuoto komiteto, specializuotas komitetas kreipiasi į Europos reikalų komitetą arba Užsienio reikalų komitetą. 18014 straipsnis. Pozicijos derinimas Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete 1. Poziciją, perduotą Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui 18013 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, šie komitetai svarsto 18011–18012 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose, kuriuose priimami sprendimai 1802 straipsnio 2 dalyje nurodytais klausimais, Respublikos Prezidento nuomonę prireikus pateikia pats Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo. Prireikus svarstomas klausimas gali būti pateiktas Valstybės gynimo tarybai. 18015 straipsnis. Seimo pasiūlymų nepateikimas Išskyrus Seimo nuomonės pateikimo atvejus, kai Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas arba specializuotas komitetas per 15 darbo dienų nuo pozicijos pateikimo informacinėje sistemoje, bet ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki pozicijos pateikimo Europos Sąjungos Tarybos, jos darbo grupių ar komitetų posėdžiuose, nepateikia pasiūlymų dėl pozicijos, laikoma, kad Seimas pozicijai pritaria. 18016 straipsnis. Pasirengimas pozicijos svarstymui, nusprendus Seimo vardu pareikšti nuomonę Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete 1. Komiteto sekretoriatas iki posėdžio, kuriame planuojama pareikšti Seimo nuomonę į Europos Vadovų Tarybą ir Europos Sąjungos Tarybą vykstančiam Ministrui Pirmininkui ir (arba) ministrui, perduoda komiteto nariams poziciją ir, jeigu yra, specializuoto komiteto išvadą. 2. Pozicija gali būti svarstoma komiteto posėdyje ir negavus specializuoto komiteto išvados, jeigu Seimo Pirmininko, Europos reikalų komiteto ar Užsienio reikalų komiteto pirmininko sprendimu arba Vyriausybės prašymu poziciją reikia apsvarstyti skubiai arba jei specializuotas komitetas išvados nepateikė. 18017 straipsnis. Pozicijos svarstymas Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete 1. Pozicija Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto posėdyje svarstoma tokia tvarka: 1) Ministras Pirmininkas arba ministras komiteto posėdyje pristato poziciją ir atsako į komiteto narių klausimus; 2) posėdžio pirmininkas supažindina komitetą su specializuoto komiteto išvada; 3) vyksta bendra diskusija pozicijos esminėms nuostatoms aptarti: komiteto narių, Ministro Pirmininko, ministro, kviestinių ekspertų, specializuoto komiteto atstovų, kitų posėdžio dalyvių kalbos ir nuomonės. 2. Komiteto posėdžio darbotvarkėje bendrai diskusijai skirtas laikas dalijamas proporcingai Seimo frakcijų atstovams. Jeigu Seimo frakcijų atstovai iki galo nepanaudoja savo diskusijų laiko, diskusija baigiama pirma numatyto laiko. 3. Aptarus poziciją, bendru sutarimu sprendžiama, ar komitetas Seimo vardu turėtų dėl jos išreikšti nuomonę. Nepasiekus bendro sutarimo dėl šio klausimo, balsuojama atvirai. 4. Nusprendus išreikšti nuomonę, posėdžio pirmininkas pasiūlo nuomonės formuluotę. Nuomonė priimama atviru balsavimu. 5. Komiteto nuomonė Seimo vardu Ministrui Pirmininkui ir (ar) ministrui paprastai išreiškiama žodžiu ir užprotokoluojama. 18018 straipsnis. Parlamentinė išlyga 1. Parlamentinė išlyga – Vyriausybės ar jos atstovo pareiškimas Europos Sąjungos institucijose, kad Lietuvos Respublika nepareikš savo pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, kol ši pozicija nebus suderinta su Lietuvos Respublikos Seimu. 2. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas klausimais, kurie pažymėti žymomis „labai aktualus“ arba „aktualus“, gali įpareigoti ministrą pareikšti parlamentinę išlygą. 3. Vyriausybė turi teisę Europos Sąjungos institucijose pareikšti parlamentinę išlygą. Vyriausybė gali iš anksto kreiptis į Europos reikalų komitetą ar Užsienio reikalų komitetą su prašymu įpareigoti pareikšti parlamentinę išlygą. 18019 straipsnis. Vyriausybės atsiskaitymas už dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose 1. Ministras Pirmininkas, ministras, kiti Vyriausybės atstovai dalyvavimo Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose ataskaitas pateikia žodžiu ir raštu Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto posėdyje. 2. Dėl labai svarbių Europos Sąjungos klausimų Seimo Pirmininko, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto (pirmininkų), Ministro Pirmininko, ministrų siūlymu Ministras Pirmininkas, ministras, kiti Vyriausybės atstovai dalyvavimo Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose ataskaitas gali pateikti Seimo plenariniame posėdyje. 18020 straipsnis. Vyriausybės kreipimasis į Seimą savo nuožiūra 1. Vyriausybė, nusprendusi rengti Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus, išskyrus tuos, kurie nurodyti 1801 straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali savo nuožiūra kreiptis į Seimą, prašydama pateikti išvadą ar pasiūlymus dėl pozicijos. 2. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas savo nuožiūra poziciją svarsto pagal 18017 straipsnyje nurodytą procedūrą. Komitetas gali kreiptis į specializuotą komitetą, prašydamas pateikti išvadą dėl pozicijos pagal 1801 …