LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL DRUSKININKŲ MIESTO ISTORINĖS DALIES NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO PLANO – TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. ĮV-685 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2008, Nr. 59-2203) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195, Nr. 84-4404) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034) 1.4 punktu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 punktu ir atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2011 m. spalio 5 d. teikimą Nr. (13.1)2-2484: 1. Tvirtinu pridedamą Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 30185, buvęs kodas: U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą. 2. Nustatau, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. Pavedu Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje. Kultūros ministras                                                                     Arūnas Gelūnas _________________ (pav.) VĮ „LIETUVOS PAMINKLAI“ Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. 272 40 95. Faksas 272 40 54 Aplinkos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690, išduotas 2011-01-21 Patvirtinta: Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. 11 mėn. 11 d. įsakymu Nr. ĮV-685 PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys KOMPLEKSAS: Druskininkų miesto istorinė dalis (unikalus kodas kultūros vertybių registre 30185) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS ETAPAS: SPRENDINIAI BYLA: SP-16(2008)-SP Direktorius Vydmantas Drumsta Projektavimo tarnybos vadovo pavaduotoja Giedrė Filipavičienė (A 032, KPD atest. Nr. 1376) Vilnius, 2011 m. (ženklas) UAB „SENOJO MIESTO ARCHITEKTAI“ Šv. Ignoto g. 5, 2001 Vilnius Įmonės kodas 125921419 Tel. 261 11 15, faksas 212 27 53 PVM m/k 259214113 e-mail: www. smartas.lt Atest. Nr. 3046 ORGANIZATORIUS: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys, Birutės g. 3a, LT-62151 Alytus KOMPLEKSAS: SMA/08 – 33 ŽYMĖJIMAS: Nekilnojamosios kultūros vertybės unikalus kodas 30185 (buv. U52) OBJEKTAS: DRUSKININKŲ MIESTO ISTORINĖ DALIS DALIS: TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONŲ RIBŲ SPECIALUSIS PLANAS STADIJA: SPRENDINIAI (nuotrauka) DIREKTORIUS: E. Zilinskas PROJEKTO VADOVĖ: I. Kliobavičiūtė Atest. Nr. 1106, NKVA 1377 ARCHITEKTAI: „D.Sabaliauskienė 1107A, NKVA 1111 G.Jankauskas VILNIUS, 2008–2011 _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. lapkričio mėn. 11 d. įsakymu Nr. ĮV-685 (pav.) I. ĮVADAS 1.1. Planavimo tikslai ir uždaviniai: Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų planas patvirtintas Kultūros paveldo centro direktoriaus 2005 03 04. Vertybės teritorijos plotas 109,6 ha. Vizualinės apsaugos zonos plotas 5,81 ha. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 Druskininkų miesto istorinė dalis pripažinta valstybės saugoma urbanistine vietove. Vertybės apsaugos tikslai – viešam pažinimui ir naudojimui. Specialiojo planavimo tikslas: specialiuoju planu nustatytais sprendiniais užtikrinti Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos išsaugojimą. Planavimo uždavinys : nustatyti (patikslinti) Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus; 1.2. Teisinis kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonų ribų nustatymo pagrindas. Kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonų ribos nustatomos remiantis : Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymais : • 2008-05-30 Nr. Į-189 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ (Žin., 2008, Nr. 65-2495); • 2008-10-23 Nr. Į-427 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2008-05-30 įsakymo Nr. Į-189 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 127- 4877); Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio išduotomis planavimo sąlygomis ir užduotimi (2008-12-11 Nr. 2A-337). Vietovės teritorijos ribas apibrėžia vertinimo taryba. Druskininkų miesto centrinės dalies teritorija ir vizualinės apsaugos zona nustatyta 2005-01-06, patvirtinta 2005-03-04. Vertybės teritorijos plotas 109,6 ha Apsaugos zonos – vizualinės apsaugos pozonio 5.81 ha Vietovės teritorijos ir apsaugos zonų ribas nustatomos parengus teritorijų planavimo dokumentą – specialųjį planą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis“ (Žin. 2008-12-16 Nr. 144-5797), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 486 „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisykles“ nuostatomis (Žin., 2006, NR. 61-2197). II. PROJEKTAVIMO EIGA 2.1. Sąlygų sąvadas 2008-08-06 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys plano rengėjams išdavė planavimo sąlygas ir užduotį, kurias papildė ir patikslino 2008-12-11 raštu Nr. 2A-337. Tai atsitiko todėl, jog 2008-10-23 Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-427 „Dėl 2008-05-30 įsakymo Nr. Į-189 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185. buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo buvo pakeistas specialiojo plano lygmuo iš „vietovės“ į „rajono“ lygmenį. Projektas parengtas vadovaujantis atsakingų institucijų pateiktomis sąlygomis: • 2008-12-11 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinio išduotomis planavimo sąlygomis ir planavimo darbu užduotimi Nr. 2A-337; • 2008-11-26 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regioninio aplinkos apsaugos departamento planavimo sąlygomis rajono lygmens bendrojo ar specialiojo ir vietovės lygmens specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentui rengti NR. ARST-5-265A; • 2008-07-17 Druskininkų savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus planavimo sąlygomis specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. A-56/08 (su priedais). 2.2. Dokumento renginio etapai. • Esamos būklės analizės stadija. Esamos būklės analizės stadijoje nustatyta tvarka informacija apie pradėtą rengti teritorijų planavimo dokumentą buvo paskelbta vietinėje spaudoje (laikraštyje „Druskonis“ 2008 12 05 Nr. 49 (981)): apie planavimo proceso pradžią, specialiojo plano rengimo tikslus ir uždavinius, plano organizatoriaus ir rengėjų kontaktai. Esamos būklės medžiagoje koncepcijos stadijoje išnagrinėta Druskininkų istorinės miesto dalies urbanistinė raida; atliktas vizualinis istorinių ir saugomų kultūrinių objektų vertinimas, foto fiksacija; identifikuoti pagrindiniai vertingų miesto panoramų ir silueto apžvalgos taškai; surinkti duomenys apie planuojamoje teritorijoje esančius ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir jiems nustatytus paveldosaugos reikalavimus, planuojamoje teritorijoje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, atliekama planuojamos teritorijos patvirtintuose atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose esančio nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui darančių įtaką sprendinių analizė. Atsižvelgiant į saugomos teritorijos vertingąsias savybes, suformuotos specialiojo plano koncepcijai parengti išvados. • Koncepcijos rengimo stadija. Pagal esamos būklės analizėje suformuotas išvadas pagrįsta vietovės apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių nustatymo būtinybė, buvo parengti 6 Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonų koncepcijų variantai. Koncepcijos stadijoje nustatomos vertybės teritorijos bei vizualinės apsaugos pozonio ribos ir plotai. 6-ajam koncepcijos variantui buvo pritarta : • 2011-07-13 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros Ministerijos Alytaus teritorinis padalinys raštu Nr. 2A-163 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (30185) koncepcijos“; • 2011-07-18 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija raštu „Dėl pritarimo Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijai Nr. 6“ Nr. 52-1854; • 2011-07-19 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 1-oji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (protokolo išrašas Nr. VT-49). • Sprendiniu konkretizavimo stadija, viešumas. Specialiojo plano koncepcijos 6 variantas buvo pateiktas visuomenei susipažinimui www.kpd.lt interneto svetainės puslapyje, paskelbta apie specialiojo plano sprendinių konkretizavimo etapą – baigiamojo planavimo proceso etapo pradžią, pasiūlymų pateikimo tvarką: vietą, laiką ir galimybę teikti pastabas ir pasiūlymus. Sprendinių konkretizavimo stadijoje tikslinami sprendiniai, vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos zonos ribų koordinatės. Atliktas sprendinių pasekmių poveikio vertinimas planavimo sąlygose nurodytais aspektais. Gauti sprendinių derinimo raštai iš planavimo sąlygas išdavusių institucijų. III. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 3. Druskininkų miesto istorinė raida Druskininkų m. istorinė dalis reikšminga senųjų Lietuvos kurortų urbanistikos, architektūros ir istorinio palikimo prasme. Skirtingi mecenatų skonio, išprusimo, tautiškumo pavyzdžiai atsispindi XIX a. – XX a. miesto plano struktūroje ir atskirų vilų bei gydyklų architektūroje. Druskininkų savitumą iliustruoja landšaftinė situacija – buv. senoji gyvenvietė prie Druskinio ežero sujungta tiesioginiu keliu su gydyklomis prie Nemuno upės ir aplinkinė miškų vietovė, dabar tapusi miesto parku. Kurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad Druskininkų gyvenvietė buvo žinoma jau XIII a., kai lietuviai kovojo prieš Kryžiuočių ordiną, Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis. Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika. Joje rašoma, jog 1596 m. Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. Vietovės vardas susijęs su druska. Druskininkas – asmuo, vertęsis druskos gamyba, pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII- XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo „gydyti“. XVIII a. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija. 1789 m. Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas, vietovę aplankė Lietuvos – Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po universiteto profesoriaus I. Fonbergo 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų. Pateikus duomenis carui Nikolajui I. gautas leidimas 1837 metais vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840-1841 m. praplėsta iki 50 vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po gaisro buvo pastatyta dar didesnė mūrinė balneologinė 150 vietų gydykla. 1841 m. įsteigta Druskininkų Gydytojų draugija, kurios tikslas buvo gerinti ir plėsti Druskininkuose kurortinį gydymą. Gydytojo K.Volfgango pastangomis 1844 m. Gardine pradedamas leisti žurnalas „Druskininkų šaltinių undinė“. XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų. Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijos krašto bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo besigydančiųjų skaičius (1930 m. buvo 7900, o 1937 m. jau 11000 ligonių), pastatyta daug naujų vilų. 1924–1939 m. buvo ypač populiarus gydytojos E. Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas („Zaklad lecznicznego stosowania slonca, powietrza i ruchu). Parke veikė vyrų, moterų ir vaikų sektoriai. Po Antrojo Pasaulinio karo. 1951 m., parko atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie 400.000 žmonių. Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis, gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz). Druskininkų savivaldybės ir jos apylinkių gamtinius išteklius sudaro vandens telkiniai ir jų pakrantės, rekreaciniai miškai ir kiti želdynai, rekreacinės ir saugomos teritorijos, estetiškai vertingi gamtinio kraštovaizdžio dariniai ir vaizdai bei saugomi kraštovaizdžio objektai. Druskininkų, kaip kurorto egzistavimo pagrindas yra mineralinio ir mineralizuoto vandens radimvietės. Druskininkuose trykšta 7 unikalūs chloridinių natrio ir kalio vandenų šaltiniai. Druskininkų kurortas įsikūręs viename miškingiausių respublikos arealų. Didžiulio pušynų masyvo, juosiančio kurortą, bendras plotas yra daugiau kaip 50 tūkst. ha. Pagrindinė dalis aplinkinių miškų priklauso Druskininkų miškų urėdijai, likusi – Veisiejų (kairiajame Nemuno krante). Ypač didelę reikšmę turi rekreaciniai miškai, kurie sąlygoja kurorto vertę, jo mikroklimatą, poilsio ir turizmo galimybes. Kultūros paveldo įvairovė pagal kultūros paveldo objektų pasiskirstymą Druskininkų kurorto ir apylinkių teritorijoje yra gana plati – nuo pavienių istorijos, archeologijos, architektūros, urbanistikos vertes turinčių kultūros vertybių iki intensyvios jų sankaupos vietovių. Remiantis Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) bei natūrinių tyrimų informacija nustatyta, kad didžiausia kultūros paveldo objektų sankaupa Druskininkų mieste. Didžioji dalis nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų ir pastatų kompleksų turi architektūrinę bei istorinę vertę: XIX a. pab. – XX a. pr. statytos medinės dekoratyviai puoštos vilos, susikoncentravusios senojoje miesto dalyje (Laisvės a., šv. Jokūbo. Maironio gatvėse). Plačiau apie Druskininkų istoriją ir urbanistinę miesto raidą žr. prieduose: • „Druskininkų miesto planinės erdvinės kompozicijos ypatumai“, Algimantas Mačiulis. „Urbanistika ir architektūra“, 2009 (33 (l):20-27); • Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės II tomas : „Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ 1 knyga, Algimantas Miškinis. Druskininkai 301-323 psl. „Savastis“. 2002. 4.1 Pradiniai duomenys – reikšmingumas, statusas, apsaugos tikslai, vertingosios komplekso savybės, teritorija ir apsaugos zona. 4.1.1. Juridinės bazės analizė: Analizuojami planuojamoje teritorijoje esančios nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės, kultūros paminklai, pagrindiniai jų apskaitos duomenys bei nustatyti apsaugos reikalavimai. Nagrinėjamos vertybių teritorijos, jų apsaugos zonos, apsaugos reikalavimai bei pateikiamas apibendrintas jų vertinimas. Vadovaujantis NKPAĮ 4 straipsniu (Žin., 2004, Nr. 153-5571) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas – tvarkyba ir naudojimas; 4) pažinimus, jo sklaida; 5) atgaivinimas (reabilitacija). 4.1.2. Nekilnojamųjų kultūros vertybių, esančių urbanistinėje vietovėje, apskaitos analizė Nekilnojamųjų kultūros vertybių sudėtis: Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnis (Žin., 2004. Nr. 153-5571) apibrėžia : 1. Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. 2. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra: 1) pavienis objektas – vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių; 2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma; 3) vietovė. 3. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti: 1) archeologinis – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai; 2) povandeninis – po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, vietovės ir reikšmingais pripažinti nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra povandeniniai tyrimai ir radiniai; 3) mitologinis – reikšmingais pripažinti tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektai; 4) etnokultūrinis – reikšmingais pripažinti statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, atskleidžiančios etninės kultūros savitumą: 5) architektūrinis – reikšmingais pripažinti architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos ir (ar) vietų kompleksai, ansambliai, vietos bei vietovės; 6) urbanistinis – reikšmingomis pripažintos istorinės miestų dalys, miesteliai ir panašios vietos bei vietovės; 7) želdynai – reikšmingais pripažinti istoriniai parkai, sodai ir panašūs objektai ar vietovės, kuriems būdinga žmogaus veiklos, gamtinės ir istorinės aplinkos dermė; 8) inžinerinis – reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai ir jų kompleksai, taip pat gamybinė ar technologinė įranga; 9) istorinis – reikšmingais pripažinti objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų meno kūrinių; 10) memorialinis – objektai, skirti reikšmingiems kultūros ir valstybės istorijos įvykiams ar asmenybėms atminti; 11) dailės – reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų užimama ir naudoti reikalinga teritorija; 12) sakralinis – objektai, vietos, jų kompleksai ir vietovės, reikšmingos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams; 13) kultūrinės raiškos – reikšmingais pripažinti individo ar individų grupės kūrybinių netradicinių ieškojimų padariniai. 4.2. Druskininkų miesto istorinėje dalyje esančių NKV objektų sudėties apibūdinimas: 4.2.1. Istorinės miesto dalies vertingosios savybės (vertingi elementai ir dalys): planinė struktūra – stačiakampė. Susiformavo XIX–XX a. Planinėje struktūroje ryškios dvi aikštės: rombo formos aikštė su cerkve viduryje ir stačiakampio formos aikštė su bažnyčia viduryje. Kurortas ir gyvenvietė augo kartu, ir plėtėsi Nemuno vingyje, užstatymas – vyrauja medinė architektūra, pastatai 1–3 aukštų. Architektūra turėjo 2 ryškius etapus: I – carizmo (1837–1920). Šiame laikotarpyje 1910–1914 m. buvo kurorto urbanistikos ir architektūros klestėjimo laikmetis: susiformavo gatvių ir aikščių tinklas; pastatyta daug vilų „rusiškos“ stilistinės pakraipos – asimetrinės, su bokšteliais, puošniais prieangiais. II etapas – lenkmečio (1920–1939). šiam laikotarpyj statytos vilos daugiausia atstovauja „šveicariškosios vilos“ tipą, taip pat statiniai ir su „vokiškojo“ moderno tendencijomis. Šiam laikotarpiui būdinga dar viena stilistinė pakraipa parėmusi vietinės statybos tendencijas ir liaudis dekoro išraiškas – tai paprasti, darnių proporcijų mediniai gyvenamieji namai ir vasarnamiai. Pagal kultūros vertybės pagrindinį dosjė, parengtą architektės istorikės A. Jarukaitienės 2005-03-21, nustatyti Druskininkų istorinės dalies vertingi elementai ir dalys: – gatvių tinklas ir užstatymo pobūdis; - aikščių planai ir jų tūrinės erdvinės kompozicijos; - želdynai ir želdiniai (želdinių grupės prie bažnyčios, prie vandens, sodybose prie namų); - vandens įrenginiai ir natūralūs telkiniai. 4.2.2. Druskininkų miesto centrinės dalies ir jos gretimybių apskaitos duomenys Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas (Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnis (Žin., 2004, Nr. 153-5571). Druskininkų miesto centrinės dalies teritorijoje yra įregistruota 20 nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių : Pastatai 14 Pastatų kompleksai 4 Laidojimo vietos 2 4.2.3. Detali nekilnojamųjų vertybių Druskininkų urbanistinės vietovėje sklaida Viso Druskininkų miesto savivaldybėje yra registruota 52 kultūros paveldo vertybės: Nr. Unikalus objekto kodas Pavadinimas Adresas Įregistravimo registre data Kiti kodai 1. Urbanistinė vietovė (nagrinėjamas objektas): 30185 Druskininkų miesto istorinė dalis Druskininkų sav., Druskininkų m. 2005-03-21 U52 2. Statiniai, esantys nagrinėjamoje urbanistinėje vietovėje : 2.1. 15862 Bažnyčia Druskininkų sav., Druskininkų m., T. Kosciuškos g. 9 AtV891 2.2. 30662 Druskininkų Džiaugsmo visiems liūdintiems stačiatikių cerkvė Druskininkų sav., Druskininkų m., Laisvės a. 2005-04-18 S1068 2.3. 27436 Druskininkų gydykla Druskininkų sav., Druskininkų m., Vilniaus al.7 2003-05-23 S815 2.4. 30656 Pastatas Druskininkų sav., Druskininkų m., K. Dineikos g. 9 2005-04-18 S1062 2.5. 15860 Pastatas Druskininkų sav., Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. 59 1999-03-04 S543, AtV889 2.6. 15863 Pastatas Druskininkų sav., Druskininkų m., Šv. Jokūbo g. 17 1999-03-04 S544, AtV892 2.7. 4393 Pastatas Druskininkų sav., Druskininkų m., Šv. Jokūbo g. 22 1999-03-04 S542, IP 1897, LA413/121 2.8. 30657 Pastatas Druskininkų sav., Druskininkų m., V. Kudirkos g. 9 2005-04-18 S1063 2.9. 30660 Sanatorija Druskininkų sav., Druskininkų m., Kurorto g. 6 2005-04-18 S1066 2.10. 30661 Vandentiekio bokštas Druskininkų sav., Druskininkų m., Sausoji g. 1 2005-04-18 S1067 2.11. 15864 Vila Druskininkų sav., Druskininkų m., Laisvės a. 21 1999-03-04 S545, AtV893 2.12. 15866 Vila Druskininkų sav., Druskininkų m., Maironio g.16 1999-03-04 S546, AtV895 _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. lapkričio mėn. 11 d. įsakymu Nr. ĮV-685 (pav.) I. ĮVADAS 1.1. Planavimo tikslai ir uždaviniai: Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų planas patvirtintas Kultūros paveldo centro direktoriaus 2005 03 04. Vertybės teritorijos plotas 109,6 ha. Vizualinės apsaugos zonos plotas 5,81 ha. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 Druskininkų miesto istorinė dalis pripažinta valstybės saugoma urbanistine vietove. Vertybės apsaugos tikslai – viešam pažinimui ir naudojimui. Specialiojo planavimo tikslas: specialiuoju planu nustatytais sprendiniais užtikrinti Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos išsaugojimą. Planavimo uždavinys: nustatyti (patikslinti) Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus; 1.2. Teisinis kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonų ribų nustatymo pagrindas. Kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonų ribos nustatomos remiantis : Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymais : • 2008-05-30 Nr. Į-189 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ (Žin., 2008, Nr. 65-2495); • 2008-10-23 Nr. Į-427 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2008-05-30 įsakymo Nr. Į-189 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 127-4877); Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio išduotomis planavimo sąlygomis ir užduotimi (2008-12-11 Nr. 2A-337). Vietovės teritorijos ribas apibrėžia vertinimo taryba. Druskininkų miesto centrinės dalies teritorija ir vizualinės apsaugos zona nustatyta 2005-01-06, patvirtinta 2005-03-04. Vertybės teritorijos plotas 109,6 ha Apsaugos zonos – vizualinės apsaugos pozonio 5,81 ha Vietovės teritorijos ir apsaugos zonų ribas nustatomos parengus teritorijų planavimo dokumentą – specialųjį planą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis“ (Žin. 2008-12-16 Nr. 144-5797), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 486 „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisykles“ nuostatomis (Žin., 2006, NR. 61-2197). 2.1. Sąlygų sąvadas 2008-08-06 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys plano rengėjams išdavė planavimo sąlygas ir užduotį, kurias papildė ir patikslino 2008-12-11 raštu Nr. 2A-337. Tai atsitiko todėl, jog 2008-10-23 Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-427 „Dėl 2008-05-30 įsakymo Nr. Į-189 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo buvo pakeistas specialiojo plano lygmuo iš „vietovės“ į „rajono“ lygmenį. Projektas parengtas vadovaujantis atsakingų institucijų pateiktomis sąlygomis: • 2008-12-11 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinio išduotomis planavimo sąlygomis ir planavimo darbu užduotimi Nr. 2A-337; • 2008-11-26 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regioninio aplinkos apsaugos departamento planavimo sąlygomis rajono lygmens bendrojo ar specialiojo ir vietovės lygmens specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentui rengti NR. ARST-5-265A; • 2008-07-17 Druskininkų savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus planavimo sąlygomis specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. A-56/08 (su priedais). 2.2. Dokumento rengimo etapai. • Esamos būklės analizės stadija. Esamos būklės analizės stadijoje nustatyta tvarka informacija apie pradėtą rengti teritorijų planavimo dokumentą buvo paskelbta vietinėje spaudoje (laikraštyje „Druskonis“ 2008 12 05 Nr. 49 (981)): apie planavimo proceso pradžią, specialiojo plano rengimo tikslus ir uždavinius, plano organizatoriaus ir rengėjų kontaktai. Esamos būklės medžiagoje koncepcijos stadijoje išnagrinėta Druskininkų istorinės miesto dalies urbanistinė raida; atliktas vizualinis istorinių ir saugomų kultūrinių objektų vertinimas, foto fiksacija; identifikuoti pagrindiniai vertingų miesto panoramų ir silueto apžvalgos taškai; surinkti duomenys apie planuojamoje teritorijoje esančius ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir jiems nustatytus paveldosaugos reikalavimus, planuojamoje teritorijoje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, atliekama planuojamos teritorijos patvirtintuose atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose esančio nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui darančių įtaką sprendinių analizė. Atsižvelgiant į saugomos teritorijos vertingąsias savybes, suformuotos specialiojo plano koncepcijai parengti išvados. • Koncepcijos rengimo stadija. Pagal esamos būklės analizėje suformuotas išvadas pagrįsta vietovės apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių nustatymo būtinybė, buvo parengti 6 Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonų koncepcijų variantai. Koncepcijos stadijoje nustatomos vertybės teritorijos bei vizualinės apsaugos pozonio ribos ir plotai. 6-ajam koncepcijos variantui buvo pritarta : • 2011-07-13 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros Ministerijos Alytaus teritorinis padalinys raštu Nr. 2A-163 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (30185) koncepcijos“; • 2011-07-18 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija raštu „Dėl pritarimo Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijai Nr. 6“ Nr. 52-1854; • 2011-07-19 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 1-oji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (protokolo išrašas Nr. VT-49). • Sprendiniu konkretizavimo stadija, viešumas. Specialiojo plano koncepcijos 6 variantas buvo pateiktas visuomenei susipažinimui www.kpd.lt interneto svetainės puslapyje, paskelbta apie specialiojo plano sprendinių konkretizavimo etapą – baigiamojo planavimo proceso etapo pradžią, pasiūlymų pateikimo tvarką: vietą, laiką ir galimybę teikti pastabas ir pasiūlymus. Sprendinių konkretizavimo stadijoje tikslinami sprendiniai, vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos zonos ribų koordinatės. Atliktas sprendinių pasekmių poveikio vertinimas planavimo sąlygose nurodytais aspektais. Gauti sprendinių derinimo raštai iš planavimo sąlygas išdavusių institucijų. III. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 3. Druskininkų miesto istorinė raida Druskininkų m. istorinė dalis reikšminga senųjų Lietuvos kurortų urbanistikos, architektūros ir istorinio palikimo prasme. Skirtingi mecenatų skonio, išprusimo, tautiškumo pavyzdžiai atsispindi XIX a. – XX a. miesto plano struktūroje ir atskirų vilų bei gydyklų architektūroje. Druskininkų savitumą iliustruoja landšaftinė situacija – buv. senoji gyvenvietė prie Druskinio ežero sujungta tiesioginiu keliu su gydyklomis prie Nemuno upės ir aplinkinė miškų vietovė, dabar tapusi miesto parku. Kurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad Druskininkų gyvenvietė buvo žinoma jau XIII a., kai lietuviai kovojo prieš Kryžiuočių ordiną. Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis. Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika. Joje rašoma, jog 1596 m. Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. Vietovės vardas susijęs su druska. Druskininkas – asmuo, vertęsis druskos gamyba, pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII- XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo „gydyti“. XVIII a. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija. 1789 m. Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas, vietovę aplankė Lietuvos – Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po universiteto profesoriaus I. Fonbergo 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų. Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas 1837 metais vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840–1841 m. praplėsta iki 50 vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po gaisro buvo pastatyta dar didesnė mūrinė balneologinė 150 vietų gydykla. 1841 m. įsteigta Druskininkų Gydytojų draugija, kurios tikslas buvo gerinti ir plėsti Druskininkuose kurortinį gydymą. Gydytojo K.Volfgango pastangomis 1844 m. Gardine pradedamas leisti žurnalas „Druskininkų šaltinių undinė“. XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų. Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijos krašto bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo besigydančiųjų skaičius (1930 m. buvo 7900, o 1937 m. jau 11000 ligonių), pastatyta daug naujų vilų. 1924–1939 m. buvo ypač populiarus gydytojos E. Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas („Zaklad lecznicznego stosowania slonca, powietrza i ruchu). Parke veikė vyrų. moterų ir vaikų sektoriai. Po Antrojo Pasaulinio karo. 1951 m., parko atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie 400.000 žmonių. Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis , gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz). Druskininkų savivaldybės ir jos apylinkių gamtinius išteklius sudaro vandens telkiniai ir jų pakrantės, rekreaciniai miškai ir kiti želdynai, rekreacinės ir saugomos teritorijos, estetiškai vertingi gamtinio kraštovaizdžio dariniai ir vaizdai bei saugomi kraštovaizdžio objektai. Druskininkų, kaip kurorto egzistavimo pagrindas yra mineralinio ir mineralizuoto vandens radimvietės. Druskininkuose trykšta 7 unikalūs chloridinių natrio ir kalio vandenų šaltiniai. Druskininkų kurortas įsikūręs viename miškingiausių respublikos arealų. Didžiulio pušynų masyvo, juosiančio kurortą, bendras plotas yra daugiau kaip 50 tūkst. ha. Pagrindinė dalis aplinkinių miškų priklauso Druskininkų miškų urėdijai, likusi – Veisiejų (kairiajame Nemuno krante).Ypač didelę reikšmę turi rekreaciniai miškai, kurie sąlygoja kurorto vertę, jo mikroklimatą, poilsio ir turizmo galimybes. Kultūros paveldo įvairovė pagal kultūros paveldo objektų pasiskirstymą Druskininkų kurorto ir apylinkių teritorijoje yra gana plati – nuo pavienių istorijos, archeologijos, architektūros, urbanistikos vertes turinčių kultūros vertybių iki intensyvios jų sankaupos vietovių. Remiantis Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) bei natūrinių tyrimų informacija nustatyta, kad didžiausia kultūros paveldo objektų sankaupa Druskininkų mieste. Didžioji dalis nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų ir pastatų kompleksų turi architektūrinę bei istorinę vertę: XIX a. pab. – XX a. pr. statytos medinės dekoratyviai puoštos vilos, susikoncentravusios senojoje miesto dalyje (Laisvės a., šv. Jokūbo, Maironio gatvėse). Plačiau apie Druskininkų istoriją ir urbanistinę miesto raidą žr. prieduose: • „Druskininkų miesto planinės erdvinės kompozicijos ypatumai“, Algimantas Mačiulis, „Urbanistika ir architektūra“, 2009 (33 (1):20-27); • Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės II tomas : „Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ 1 knyga, Algimantas Miškinis, Druskininkai 301-323 psl., „Savastis“, 2002. 4.1 Pradiniai duomenys – reikšmingumas, statusas, apsaugos tikslai, vertingosios komplekso savybės, teritorija ir apsaugos zona. 4.1.1. Juridinės bazės analizė: Analizuojami planuojamoje teritorijoje esančios nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės, kultūros paminklai, pagrindimai jų apskaitos duomenys bei nustatyti apsaugos reikalavimai. Nagrinėjamos vertybių teritorijos, jų apsaugos zonos, apsaugos reikalavimai bei pateikiamas apibendrintas jų vertinimas. Vadovaujantis NKPAĮ 4 straipsniu (Žin., 2004, Nr. 153-5571) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas – tvarkyba ir naudojimas; 4) pažinimas, jo sklaida; 5) atgaivinimas (reabilitacija). 4.1.2. Nekilnojamųjų kultūros vertybių, esančių urbanistinėje vietovėje, apskaitos analizė Nekilnojamųjų kultūros vertybių sudėtis: Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnis (Žin., 2004, Nr. 153-5571) apibrėžia : 1. Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. 2. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra: 1) pavienis objektas – viela, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių; 2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma; 3) vietovė. 3. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti : 1) archeologinis – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai; 2) povandeninis – po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, vietovės ir reikšmingais pripažinti nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra povandeniniai tyrimai ir radiniai; 3) mitologinis – reikšmingais pripažinti tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektai; 4) etnokultūrinis – reikšmingais pripažinti statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, atskleidžiančios etninės kultūros savitumą; 5) architektūrinis – reikšmingais pripažinti architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos ir (ar) vietų kompleksai, ansambliai, vietos bei vietovės; 6) urbanistinis – reikšmingomis pripažintos istorinės miestų dalys, miesteliai ir panašios vietos bei vietovės; 7) želdynai – reikšmingais pripažinti istoriniai parkai, sodai ir panašūs objektai ar vietovės, kuriems būdinga žmogaus veiklos, gamtinės ir istorinės aplinkos dermė; 8) inžinerinis – reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai ir jų kompleksai, taip pat gamybinė ar technologinė įranga; 9) istorinis – reikšmingais pripažinti objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų meno kūrinių: 10) memorialinis – objektai, skirti reikšmingiems kultūros ir valstybės istorijos įvykiams ar asmenybėms atminti; 11) dailės – reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų užimama ir naudoti reikalinga teritorija; 12) sakralinis – objektai, vietos, jų kompleksai ir vietovės, reikšmingos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams; 13) kultūrinės raiškos – reikšmingais pripažinti individo ar individų grupės kūrybinių netradicinių ieškojimų padariniai. 4.2. Druskininkų miesto istorinėje dalyje esančių NKV objektų sudėties apibūdinimas: 4.2.1. Istorinės miesto dalies vertingosios savybės (vertingi elementai ir dalys): planinė struktūra – stačiakampė. Susiformavo XIX–XX a. Planinėje struktūroje ryškios dvi aikštės: rombo formos aikštė su cerkve viduryje ir stačiakampio formos aikštė su bažnyčia viduryje. Kurortas ir gyvenvietė augo kartu, ir plėtėsi Nemuno vingyje, užstatymas – vyrauja medinė architektūra, pastatai 1–3 aukštų. Architektūra turėjo 2 ryškius etapus: 1 – carizmo (1837–1920). Šiame laikotarpyje 1910–1914 m. buvo kurorto urbanistikos ir architektūros klestėjimo laikmetis: susiformavo gatvių ir aikščių tinklas; pastatyta daug vilų „rusiškos“ stilistinės pakraipos – asimetrinės, su bokšteliais, puošniais prieangiais. II etapas – lenkmečio (1920–1939), šiam laikotarpyj statytos vilos daugiausia atstovauja „šveicariškosios vilos“ tipą, taip pat statiniai ir su „vokiškojo“ moderno tendencijomis. Šiam laikotarpiui būdinga dar viena stilistinė pakraipa parėmusi vietinės statybos tendencijas ir liaudis dekoro išraiškas – tai paprasti, darnių proporcijų mediniai gyvenamieji namai ir vasarnamiai. Pagal kultūros vertybės pagrindinį dosjė, parengtą architektės istorikės A. Jarukaitienės 2005-03-21, nustatyti Druskininkų istorinės dalies vertingi elementai ir dalys: – gatvių tinklas ir užstatymo pobūdis; - aikščių planai ir jų tūrinės erdvinės kompozicijos; - želdynai ir želdiniai (želdinių grupės prie bažnyčios, prie vandens, sodybose prie namų); - vandens įrenginiai ir natūralūs telkiniai. 4.2.2. Druskininkų miesto centrinės dalies ir jos gretimybių apskaitos duomenys Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas (Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnis (Žin., 2004, Nr. 153-5571). Druskininkų miesto centrinės dalies teritorijoje yra įregistruota 20 nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių : Pastatai 14 Pastatų kompleksai 4 Laidojimo vietos 2 4.2.3.Detali nekilnojamųjų vertybių Druskininkų urbanistinės vietovėje sklaida Viso Druskininkų miesto savivaldybėje yra registruota 52 kultūros paveldo vertybės: Nr. Unikalus objekto kodas Pavadinimas Adresas Įregistravimo registre data Kiti kodai 1. Urbanistinė vietovė (nagrinėjamas objektas) : 30185 Druskininkų miesto istorinė dalis Druskininkų sav., Druskininkų m. 2005-03-21 U52 2. Statiniai, esantys nagrinėjamoje urbanistinėje vietovėje: 2.1. 15862 Bažnyčia Druskininkų sav., Druskininkų m., T. Kosciuškos g. 9 AtV891 2.2. 30662 Druskininkų Džiaugsmo visiems liūdintiems stačiatikių cerkvė Druskininkų sav., Druskininkų m., Laisvės a. 2005-04-18 S1068 2.3. 27436 Druskininkų gydykla Druskininkų sav., Druskininkų m., Vilniaus al.7 2003-05-23 S815 2.4. 30656 Pastatas Druskininkų sav., Druskininkų m., K. Dineikos g. 9 2005-04-18 S1062 2.5. 15860 Pastatas Druskininkų sav., Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. 59 1999-03-04 S543, AtV889 2.6. 15863 Pastatas Druskininkų sav., Druskininkų m., Šv. Jokūbo g. 17 1999-03-04 S544, AtV892 2.7. 4393 Pastatas Druskininkų sav., Druskininkų m., Šv. Jokūbo g. 22 1999-03-04 S542, 1P1897, LA413/121 2.8. 30657 Pastatas Druskininkų sav., Druskininkų m., V. Kudirkos g. 9 2005-04-18 S1063 2.9. 30660 Sanatorija Druskininkų sav., Druskininkų m., Kurorto g. 6 2005-04-18 S1066 2.10. 30661 Vandentiekio bokštas Druskininkų sav., Druskininkų m., Sausoji g. 1 2005-04-18 S1067 2.11. 15864 Vila Druskininkų sav., Druskininkų m., Laisvės a. 21 1999-03-04 S545, AtV893 2.12. 15866 Vila Druskininkų sav., Druskininkų m., Maironio g. 16 1999-03-04 S546, AtV895 2.13. 30658 Vila Druskininkų sav., Druskininkų m., V. Krėvės g. 4 2005-04-18 S1064 2.14. 30659 Vila „Oazė“ Druskininkų sav., Druskininkų m., V. Krėvės g. 6 2005-04-18 S1065 3. Statinių kompleksai, esantys nagrinėjamoje urbanistinėje vietovėje : 3.1. 10469 Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sodyba Druskininkų sav., Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. 35 2003-12-30 G400K, IR136 3.1.1. 28040 Muzikos namas Druskininkų sav., Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. 35 2003-12-30 G400K2 3.1.2. 28039 Namas Druskininkų sav., Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. 35 2003-12-30 G400K1 3.2. 24677 Pastatų kompleksas Druskininkų sav., Druskininkų m., T. Kosciuškos 1999-03-04 G209K 3.2.1. 15861 Vila Druskininkų sav., Druskininkų m., T. Kosciuškos g. 9 1999-03-04 G209K1, AtV890 3.2.2. 24682 Pastatas Druskininkų sav., Druskininkų m., T. Kosciuškos g.7 1999-03-04 G209K2 3.3. 24683 Pastatų kompleksas Druskininkų sav., Druskininkų m., Maironio g. 1999-03-04 G210K 3.3.1. 15865 Vila Druskininkų sav., Druskininkų m., Maironio g. 14 1999-03-04 G210K1, AtV894 3.3.2. 24684 Pastatas Druskininkų sav., Druskininkų m., Maironio g. 12 1999-03-04 G210K2 3.4. 30601 Vilos pastatų kompleksas Druskininkų sav., Druskininkų m. 2005-04-18 G533K 3.4.1. 30602 Vila Druskininkų sav., Druskininkų m., K. Dineikos g. 2/Sausoji g. 10 2005-04-18 G533K1 3.4.2. 30603 Pavėsinė Druskininkų sav., Druskininkų m., Sausoji g. 8 2005-04-18 G533K2 4. Laidojimo vietos , esantys nagrinėjamoje urbanistinėje vietovėje : 4.1. 21890 Kapinės (nev.) Druskininkų sav., Druskininkų m. IP1869, LA413/120 4.2. 4365 Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta Druskininkų sav., Druskininkų m. 1992-12-04 IV181 5. Kitos nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros paveldo vertybės, registruotos Druskininkų mieste 5.1. 15338 Dekoratyvinė skulptūra „Jaunystė“ Druskininkų sav., Druskininkų m. DV4403 5.2. 7646 Dekoratyvinė skulptūra „Poilsis“ Druskininkų sav., Druskininkų m. 1993-01-05 DR396 5.3. 8608 Dekoratyvinė skulptūra „Prie šaltinio“ Druskininkų sav., Druskininkų m. DV610 5.4. 7647 Dekoratyvinė skulptūra „Ratnyčėlė“ Druskininkų sav., Druskininkų m. 1993-01-05 DR398 5.5. 14995 Dekoratyvinė skulptūra „Skrydis“ Druskininkų sav., Druskininkų m. DV4084 5.6. 8609 Dekoratyvinis reljefas Druskininkų sav., Druskininkų m. DV611 5.7. 20037 Mikalojaus Konstantino Čiurlionio biustas Druskininkų sav., Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. 35 DR1248 5.8. 20036 Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paminklas Druskininkų sav., Druskininkų m. 1993-04-08 DR1247 5.9. 8613 Paveikslas „Kūdikėlio pagarbinimas“ Druskininkų sav., Druskininkų m. DV615 5.10. 8615 Paveikslas „Marija Rožančinė“ Druskininkų sav., Druskininkų m. DV617 5.11. 7644 Paveikslas „Marija“ su aptaisu Druskininkų sav., Druskininku m. 1993-01-05 DR394 5.12. 8614 Paveikslas „Nuplaktas Kristus“ Druskininkų sav., Druskininkų m. DV616 5.13. 8611 Paveikslas „Piligrimas, dalijantis vargšams išmaldą“ Druskininkų sav., Druskininkų m. DV613 5.14. 7645 Paveikslas „Šv. Antanas“ su aptaisu Druskininkų sav., Druskininkų m. 1993-01-05 DR395 5.15. 8610 Paveikslas „Šv. Augustinas“ Druskininkų sav., Druskininkų m. DV612 5.16. 15336 Paveikslas „Šv. Bonaventūra“ Druskininkų sav., Druskininkų m. DV4401 5.17. 20129 Paveikslas „Šv. Juozapas“ Druskininkų sav., Druskininkų m. DV3613 5.18. 8612 Paveikslas „Trys Karaliai“ Druskininkų sav., Druskininkų m. DV614 5.19. 7648 Skulptūra „Motinystė“ Druskininkų sav., Druskininkų m., Vytauto g. 23 1993-01-05 DR397 5.20. 15337 Skulptūra „Nukryžiuotasis“ Druskininkų sav., Druskininkų m. DV4402 5.21. 14996 Vitražai (2) Druskininkų sav., Druskininkų m. 6. Gretimybės (archeologinės vietos ir urbanistinės vietovės): 6.1. 3691 Druskininkų, Ratnyčios senovės gyvenvietė Druskininkų sav., Druskininkų m. 1992-10-20 A267P, AR1415 6.2. 28259 K. Dineikos fizinės kultūros parkas Druskininkų sav., Druskininkų m. 2003-12-31 U44 Viso objektų : 52 4.3. Nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimas, tvarkyba ir naudojimas: 4.3.1. Nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimo tikslai. Vadovaujantis NKPAĮ 4 straipsnio (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas nustatomas vadovaujantis šiais apsaugos tikslais: 1) mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius. 2) viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis; 3) viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas (karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus). Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijoje esančiom nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatyti šie apsaugos tikslai: Kiekis Nekilnojamoji kultūros vertybė Kodas Registravimo data Teritorija ha Apsaugos tikslai Urbanistinė vietovė VP+N Druskininkų m. istorinė dalis U52 05 03 21 109,6 VP+N Statiniai ir statinių kompleksai VP +N, VP 1. Pastatas Šv. Jokūbo g. 22, Druskininkai S542 99 03 04 0.18 VP+N 2. Pastatas M.K. Čiurlionio g.59, Druskininkai S543 99 03 04 0.18 VP+N 3. Pastatas Šv. Jokūbo 17, Druskininkai S544 99 03 04 0,14 VP+N 4. Vila Laisvės a. 21, Druskininkai S545 99 03 04 0.03 VP+N 5. Vila Maironio g. 16, Druskininkai S546 99 03 04 0,23 VP+N 6. Pastatų kompleksas T. Kosciuškos g. 7, 9, Druskininkai G209K 99 03 04 0,25 VP+N 7. Pastatų kompleksas Maironio g. 12/13, 14, Druskininkai G210K 99 03 04 0,15 VP+N 8. Druskininkų gydykla Vilniaus al. 7, Druskininkai S815 03 05 23 0,63 VP+N 9. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sodyba M. K.Čiurlionio g. 35 Druskininkai G400K 03 12 30 0,31 VP+N 10. Vilos pastatų kompleksas K. Dineikos g. 2, Sausoji g. 8 Druskininkai G533K 05 04 18 0,26 VP+N 11. Pastatas K. Dineikos g. 13 Druskininkai S1062 05 04 18 0,15 VP+N 12. Pastatas V. Kudirkos g. 9, Druskininkai S1063 05 04 18 0.19 VP+N 13. Vila V. Krėvės g. 4, Druskininkai S1064 05 04 18 0.13 VP+N 14. Vila „Oazė“ V. Krėvės g. 6, Druskininkai S1065 05 04 18 0,14 VP+N 15. Sanatorija Kurorto g. 6, Druskininkai S1066 05 04 18 0,56 VP+N 16. Vandentiekio bokštas Sausoji g. 1, Druskininkai S1067 05 04 18 0.06 VP+N 17. Stačiatikių cerkvė Laisvės a. Druskininkai S1068 05 04 18 0,91 VP+N, VP 18. Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia 1. Fonbergo g. 15. Druskininkai AtV 891 R Laidojimo vietos VP+N, VP 19. Kapinės (neveikiančios) Druskininkai IP 1869, LA 413/120 R 20. Kapinės Druskininkai IV 181 R VP+N – nekilnojamoji kultūros vertybė, registruota Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registre ir saugoma viešojo pažinimo ir naudojimo tikslais; VP – nekilnojamoji kultūros vertybė, registruota Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registre ir saugoma viešosios pagarbos tikslais; R – nekilnojamoji kultūros vertybė, registruota Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registre. 4.3.2. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba ir naudojimas. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba ir naudojimas yra apibrėžti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571). 4.3.2.1. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga apibrėžta NKPAĮ 19 straipsnyje (Žin., 2004, Nr. 153-5571): 1. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto, kitokio objekto, esančio viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame kompleksiniame objekte, vietovėje, valdytojas gali juo naudotis nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytais būdais. 2. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama: 1) naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes; 2) teritorijoje ir apsaugos zonoje stalyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti; 3) naikinti ar žaloti paminklines lentas, nekilnojamosios kultūros vertybės informacinius stendus arba kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijos riboženklius. 3. Nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytoms viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai. 4. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą – pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius. 5. Jeigu valdytojas įrodo, kad saugomo objekto naudojimas tokios vertybės pase nustatytais naudojimo būdais ir apimtimi yra nuostolingas, nepateisina jo išlaikymo išlaidų ir kad nėra norinčiųjų perimti kultūros paveldo objektą naudoti nepažeidžiant vertingųjų savybių, už šio objekto apsaugą atsakinga institucija pasiūlo valdytojo lėšomis atlikti visus būtinus mokslinio ištyrimo ir dokumentų tvarkymo darbus, kad būtų galima nustatyti galimus pakeitimus, mažiausiai kenksiančius vertingosioms savybėms, arba pareikalauja objektą užkonservuoti. Pastaruoju atveju užkonservavimo išlaidas kultūros ministro patvirtinta tvarka kompensuoja už objekto apsaugą atsakingos institucijos. 6. Siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima: 1) dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus; 2) saugomo objekto teritorijoje keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį, užstatymo režimą, pastatų ar stalinių paskirtį; 3) saugomo objekto teritorijoje ir apsaugos zonose statyti statinius, keisti upių vagas, keisti esamus bei įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius; 4) įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius saugomų statinių išorėje. 7. Sutikimas pagal šio straipsnio 6 dalį nebūtinas, jeigu tokie veiksmai leidžiami pagal savivaldybės tarybos ir už to objekto apsaugą atsakingos institucijos patvirtintą saugomo objekto teritorijos ir jos apsaugos zonų tvarkymo planą ir (ar) paveldotvarkos projektą, kuriuose nustatomas galimas kiekvieno sklypo naudojimo pobūdis ir užstatymo sąlygos. 8. Kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose reklama įrengiama pagal kultūros ministro patvirtintas taisykles. 9. Privačios nuosavybės teise valdomo kultūros paveldo objekto valdytojas gali imti užmokestį už kultūros paveldo statinio vidaus patalpų bei teritorijos lankymą ar rinkti iš lankytojų aukas (užmokestį) kultūros paveldo objekto priežiūrai ir tvarkybai, reikalauti atlygio už objekto vaizdo naudojimą komercinei reklamai. 4.3.2.2.Viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga apibrėžta NKPAĮ 20 straipsnyje (Žin., 2004, Nr. 153-5571): 1. Visos kapinės prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles. Neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis, o ši gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus. 2. Viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo vieta gali būti saugoma, nors ir nėra jokių žmogų, įvykį ar kitokias jos vertingąsias savybes liudijančių autentiškų dalių ar elementų. Ši vieta žymima paminklinėmis lentomis, skulptūros kūriniais, memorialiniais statiniais, buvusią įvykio ar gyvenamąją aplinką parodančiais daiktais. Draudžiama griauti ar žaloti statinius, skirtus tokios vietos vertingosioms savybėms pažymėti. Šie statiniai gali būti keičiami ar statomi nauji tik gavus už tos vietos apsaugą atsakingos institucijos sutikimą. Visų neveikiančių kapinių tvarkybą ir naudojimą reglamentuoja Kapinių tvarkymo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 22-695). 5. Urbanistinės vietovės – Druskininkų miesto centrinės dalies vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos pozinio apibūdinimas. 5.1. Druskininkų miesto centrinės dalies vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos pozinio ribų aprašymas. Urbanistinės vietovės vertybės teritorijos ribos apibrėžtos: - pietuose (Sausoji g.) ir rytuose (Krėvės g.) gatvių raudonosiomis linijomis, tarp šių gatvių – kvartalų viduje, (nesilaikant įregistruotų VĮ „Registrų centras“ sklypų ribų, pagal istorinį išlikusį užstatymą bei išklotines); - šiaurės rytuose Nemuno upės kranto linija: - šiaurėje išlikusio istorinio užstatymo kvartalų viduje, (nesilaikant įregistruotų VĮ „Registrų centras“ sklypų ribų); - vakaruose Žaliosios gatvės raudonosiomis linijomis bei išlikusio istorinio užstatymo kvartalų viduje, (nesilaikant įregistruotų VĮ „Registrų centras“ sklypų ribų); Turistų gatvės raudonąja linija bei kapinių ribomis. Vizualinės apsaugos pozonis – apibrėžtas į vakarus nuo suplanuotos vertybės teritorijos ribų; labiausiai vizualiai susijusioje su saugoma istorinio centro dalimi, jautrioje urbanistinėje teritorijoje. Vizualinės apsaugos pozonyje vakarinėje pusėje yra fragmentiškai išlikęs istorinis gyvenamųjų pastatų miesto užstatymas, dalinai išlikusi planinė sklypų struktūra. Druskinio ežero pakrantės bei senosios kapinės. Vizualinės apsaugos pozonis – apibrėžtas į rytus nuo suplanuotos vertybės teritorijos ribų; apima nedidelę Nemuno kairiojo kranto teritoriją, kurioje yra fragmentiškai išlikęs istorinis užstatymas, rekreacijai naudojama Nemuno krantinė ir susiformavę vizualiniai ryšiai su istorinė miesto centro dalimi. Visos vizualinės apsaugos pozonio ribos, pravestos miesto kvartalų viduje, nesilaikant įregistruotų VĮ „Registrų centras“ sklypų ribų; išskyrus labai trumpą atkarpą šiaurės vakaruose, sutampančia su Mizarų gatvės raudonosiomis linijomis. 5.2.Galiojančių teritorijos ir apsaugos zonų nustatymo juridinis pagrindas ir principai. Apsaugos zonų ribos ir plotai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis“ (LR kultūros ministro ir LR aplinkos ministro 2005-06-23 įsakymas Nr. ĮV-261/Dl-322, toliau taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 486 „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisykles“ nuostatomis (Žin., 2006, NR. 61-2197). Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklėse apibrėžti pagrindiniai principai, kuries vadovaujamasi nustatant apsaugos zonas: „Kultūros paveldo objektų apsaugos zonos nustatomos plano rengimo etapuose surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus, kuriems rengiamas planas, šių objektų būklę, atliktus tyrimus, parengtus apskaitos ir apsaugos dokumentus, atlikus planuojamos teritorijos patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose esančio nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui darančių įtaką sprendinių analizę, surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir jiems nu …