LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ ANYKŠČIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS, ROKIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJOS, UKMERGĖS MIŠKŲ URĖDIJOS, ZARASŲ MIŠKŲ URĖDIJOS, RASEINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS PATIKSLINTO IR TRAKŲ MIŠKŲ URĖDIJOS PATIKSLINTO VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ TVIRTINIMO 2009 m. gruodžio 31 d. Nr. D1-884 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741), 22 ir 24 punktus, T v i r t i n u: 1. Valstybės įmonės Anykščių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*. 2. Valstybės įmonės Rokiškio miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*. 3. Valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*. 4. Valstybės įmonės Zarasų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*. 5. Valstybės įmonės Trakų miškų urėdijos patikslintą vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*. 6. Valstybės įmonės Raseinių miškų urėdijos patikslintą vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*. Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas ______________________ * Dokumentų originalai saugomi ir su jais susipažinti galima Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius. _________________ VĮ ANYKŠČIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO S A N T R A U K A Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo, miško žemių tvarkymo darbai ir rengiamas visoms miško valdoms ar jų grupėms. Vidinės miškotvarkos projektas parengtas VĮ Anykščių miškų urėdijai patikėjimo teise valdomiems valstybinės reikšmės miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami urėdijos miškai 2009–2018 metais. Projektas parengtas naudojant 2008 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Miško išteklių inventorizacija (sklypinė miškotvarka), kurios tikslas – įvertinti miško valdos išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2006), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008-06-30 užsakymu SBMŪRP-8-2-VP, naudojant 2006 m. aerofotografavimo medžiagą (ortofoto planus) ir 2008 m. gamybos spalvotas spektrines aerofotonuotraukas. Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, nustatytu tikslumu aprašyti (inventorizuoti) visi taksaciniai sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Privačiuose miškuose  inventorizacija vykdyta taksaciniais sklypais, neskaidant jų valdų ribomis. Urėdijos veiklos teritorijoje inventorizuota 55879 ha miškų, iš jų: valstybinės reikšmės – 17583 ha (31,5 proc.), urėdijos valdomų nevalstybinės reikšmės – 80 ha (0,1 proc.), privačių – 27683 ha (49,5 proc.), nuosavybės teisių atkūrimui skirtų – 10299 ha (18,5 proc.) ir kitų – 234 (0,4 proc.) miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai Anykščių rajono savivaldybėje patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (LR Vyriausynės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1308 redakcija). Parengti duomenys apie urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūrą, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, saugomas teritorijas, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones. Miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1: 10 000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1: 20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1: 50 000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga paruošta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra urėdijoje ir girininkijose. Privačių miškų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos Miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal savininkų užsakymus. Visa urėdijos teritorija suskirstyta į penkias girininkijas: Svėdasų, Troškūnų, Pavarių, Mickūnų ir Kavarsko. Vidutinis girininkijos plotas – 11176 ha (3525 ha – valstybinės reikšmės miškų). Miškų urėdijoje – 9 eiguvos. Vidutinis eiguvos plotas (valstybinės reikšmės miškuose) – 1259 ha. Vidutinis kvartalo plotas – 42,9 ha (valstybinės reikšmės miškų – 28,0 ha), vidutinis taksacinio sklypo plotas – 1,4 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 1,7 ha). Urėdijos miškai yra išsidėstę vien Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje. Urėdijos teritorijos miškingumas – 31,6 proc. Saugomos teritorijos ir miškai su apribotu ūkiniu režimu miškų urėdijos veiklos teritorijoje, įvertinus persidengimą, užima 22597 ha (miško žemė) arba 40,9 proc. bendro viso miško žemės ploto, iš jo: valstybiniai  draustiniai – 1570 ha arba 2,8 proc., Anykščių regioninis parkas – 6135 ha (11,1 proc.), Šimonių girios biosferos poligonas – 12394 ha arba 22,5 proc. viso miško žemės ploto. Urėdijos veiklos teritorijoje išskirta: 8 valstybiniai draustiniai, Anykščių regioninis parkas, Šimonių girios biosferos poligonas, paprastosios pušies genetinis draustinis, taip pat – Natura 2000 teritorijos: paukščių apsaugai svarbi teritorija – Šimonių giria, 12 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (Anykščių šilelis, Šimonių giria, Girelės miškas, Šventosios  upė žemiau Andrioniškio, Variaus upelio slėnis, Vyliaudiškio pelkė, Vilkatėnų miškas, Virintos upė, Žaliosios pievos, Užuraisčių kaimo apylinkės, Rubikių ežeras ir jo apyežerės, Žalioji giria). Urėdijos veiklos teritorijoje suskaičiuojama 56 paveldo objektai, esantys miško žemėje. Valstybinio draustinio pavadinimas Saugomos teritorijos plotas (ha) - Baldono geomorfologinis dr. 197 - Gykių botaninis dr. 96 - Pelyšos geologinis dr. 60 - Plaštakos hidrografinis dr. 406 - Šventosios ichtiologinis dr. 667 - Šventosios kraštovaizdžio dr. 1222 - Žaliųjų pievų botaninis-zoologinis dr. (kuriamas) 40,5 Miškų selekcinės sėklininkystės objektų miškai, patvirtinti LRV 1999-02-05 nutarimu Nr. 133 (LR Vyriausybės 2002-07-16 nutarimo Nr. 1138 redakcija) urėdijoje sudaro 107 ha. Valstybinės reikšmės miškų rodikliai Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus. I grupės (rezervatiniai) miškai (miško žemė) urėdijos teritorijoje užima 45 ha (0,2 proc.), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai), kuriuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevyksta, – 1002 ha (5,8 proc.), III grupės (apsauginiai) – 1037 ha (6,0 proc.), IV grupės (ūkiniai) – 15236 ha (88,0 proc.). Kiekvienai miško grupei yra nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę miško paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams. Miškų priskyrimas grupėms ir pogrupiams patvirtintas LR Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ (LR Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 547 redakcija). 2008 metais, atlikus miškų inventorizaciją, parengti patikslinti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai ir planas M 1: 50 000. Miško žemė užima 17966 ha (98,6 proc.). Medynai dengia 94,4 proc. (16952 ha) miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai ir želdiniai sudaro 4479 ha arba 27,4 proc. viso medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 529 ha (3,0 proc. viso miško žemės ploto), iš jos – kirtavietės – 336 ha (1,9 proc. visos miško žemės). Ne miško žemė užima 263 ha (1,5 proc. bendro miškų ploto) plotą, iš jos: pelkės – 133 ha (0,8 proc.), vandenys – 111 ha (0,6 proc.), kita – 19 ha (0,1 proc.). Didžiojoje miškų dalyje – 11723 ha (71,7 proc.)  plote vyrauja spygliuočių medynai, iš jų: 41,5 proc. sudaro pušynai, 30,2 proc. – eglynai. Minkštųjų lapuočių medynai užima 4319 ha arba sudaro 26,4 proc. urėdijos medynų ploto: beržynai – 15,5 proc., drebulynai – 6,0 proc., juodalksnynai – 4,3 proc., baltalksnynai – 1,5 proc. Kietieji lapuočiai sudaro 1,9 proc. viso medynų ploto (305 ha), iš jų:  ąžuolynai – 1,2 proc.,  uosynai – 0,7  proc. Bendras medynų tūris – 3593,7 tūkst. m3 medienos. Vidutinis (visų) medynų tūris 1 ha – 220 m3, brandžių – 277 m3, einamasis prieaugis – 6,47 m3. Vidutinis medynų skalsumas – 0,72, bonitetas – 1,7, amžius – 57 metai. III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 29 proc., pusamžiai – 40 proc., bręstantys – 12 proc. ir brandūs – 19 proc. Urėdijos miškuose vyrauja laikinai užmirkusios (L hidrotopas – 42,3 proc.) derlingos (c trofotopas – 41,0 proc.) ir normalaus drėgnumo (N – 37,6 proc.) nederlingos (b – 37,2 proc.) augavietės bei mėlyninis-kiškiakopūstinis (mox – 21 proc.) ir brukninis-mėlyninis (vm – per 20 proc.) miško tipai. Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį miškuose dominuoja lengvi (smėlis, žvyras) mineraliniai dirvožemiai – 51,1 proc. Išvados apie urėdijos ūkinę veiklą Miško ūkinė veikla apima miškotvarkos, miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo, melioracijos ir kitus darbus. Ūkinės veiklos analizės tikslas yra įvertinti ūkinės veiklos valdoje intensyvumą. Analizės rezultatai naudojami miško ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendiniams pagerinti. Pagal 1997 m. miškotvarkos projektą (valstybinės reikšmės miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 64,4 tūkst. m3 likvidinės medienos. Nustatytais pagrindiniais kirtimais paruošta mediena turėjo sudaryti daugiau kaip 34 proc., minkštųjų lpuočių – apie 64 proc., kietųjų lapuočių – apie 2 proc. Pagrindiniais kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti po 2,7 m3, o visų rūšių kirtimais – po 4,0 m3 likvidinės medienos. Visų rūšių kirtimais projektuota iškirsti apie 82 proc. einamojo prieaugio. Miško kirtimai. Per  projekto galiojimo (1998–2007 m.) laikotarpį pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal tūrį iškirsta daugiau kaip 103 proc., ugdymo kirtimų – apie 77 proc., sanitarinių – 130 proc. projektuotos. Didesnę sanitarinių ir mažesnę ugdymo kirtimų apimtis sąlygojo gamtiniai stichiniai veiksniai (liemenų kenkėjai, 2005 m. ir 2007 m. vėjavartos, uosių džiūtis), kai atskirais metais priverstiniais sanitariniais kirtimais buvo iškertama vidutiniškai po 18,6–25,9 tūkst. m3 (1,4–2 kartus daugiau nei projektuota) likvidinės medienos kasmet. Dėl minėtų priežasčių pagrindiniais kirtimais paruošta mediena sudarė daugiau kaip 65 proc. (panašiai kiek ir projektuota – 66 proc.), ugdymo – apie 10 proc. (projektuota per 13 proc.), sanitariniais – apie 25 proc. (projektuota – 20 proc.). Neplyni pagrindiniai kirtimai  sudarė apie 9 proc. (projektuota 13 proc.) pagal iškertamos medienos kiekį ir apie 19 proc. (projektuota 26 proc.) visų pagrindinių kirtimų pagal plotą. Apie 75 proc. visų neplynų pagrindinių kirtimų –  nebaigti neplyni kirtimai. Medynuose, kuriuose įvykdytas neplynų kirtimų paskutinis atvejis, kirtimų efektyvumas gana didelis – apie 97 proc. ploto, susiformavo tikslinių medžių rūšių jaunuolynai. Ugdymo kirtimai atliekami laiku ir kokybiškai. Miškotvarkos lauko darbų metu iš vertintų 1113 ha penkerių paskutiniųjų metų ugdytų medynų pagal ugdymo kokybę (patenkinamai, nepatenkinamai)  patenkinamai įvertinta daugiau kaip 96 proc. ugdyto medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdymo kirtimai tesudaro apie 4 proc. Pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą ugdymo kirtimų įvertinimą, yra netinkamas ugdymo kirtimų intensyvumas (per mažas – 85 proc., per didelis – 15 proc.). 2008 m. inventorizuotas mažas (apie 6 proc.) nedelsiant ugdytinų  medynų plotas. Miško atkūrimas ir įveisimas. Per vykmetį plynai iškirsta apie 1745 ha medynų. Želdinta apie apie 60 proc. kirtaviečių, miškas savaime atsikūrė apie 21 proc. buvusių kirtaviečių. Dar neatkurtos kirtavietės užima 19 proc. ploto. Miškotvarkos metu inventorizuota 1561 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Pagal želdinių būkę (kokybę) geri želdiniai sudaro – 58,7 proc. (917 ha), patenkinami – 40,2 proc. (627 ha), blogi – 0,7 proc. (10 ha), žuvę – 0,4 proc. (7 ha). Želdinimo darbų kokybė, lyginant su dar ankstesnio vykmečio, ženkliai pagerėjusi. Kiti žymesni teigiami ūkinės veiklos ir miško rodiklių pokyčiai: - pagerėjo žemės naudmenų struktūra 4,2 proc.: 969 ha (5,9 proc.) padidėjo miško žemės (iš jos – 470 ha – 2,9 proc. medynų) plotas, atitinkamai sumažėjus nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, kitos ne miško žemės plotams; - pagerėjo III–IV miškų grupių  medynų amžiaus struktūra: 6 proc. padidėjo jaunuolynų ir 2 proc. brandžių medynų plotai; - tiksliniai medynai IV grupės miškuose sudaro 90 proc., toleruotini – 7 proc., netiksliniai – tik 3 proc.; - brandžių medynų tūris, vienas iš svarbesnių miškininkavimo kokybės rodiklių, padidėjo vidutiniškai 16 m3/ha (nuo 261 m3/ha iki 277 m3/ha). Bendras medynų tūris per vykmetį padidėjo 186,7 tūkst. m3; - padidėjo urėdijos teritorijos miškingumas, kuris šiuo metu yra 31,6 proc. (1997 m. – 30,6 proc.); - didėja miško genetinių išteklių ir selekcinės sėklininkystės objektų plotas (117 ha) – išplėstas paprastosios pušies genetinio draustinio plotas, atrinkti nauji sėkliniai medynai, rinktiniai medžiai, įveistos juodalksnio, miškinės obels ir kriaušės sėklinės plantacijos; - per vykmetį rekonstruota ir nutiesta 18,7 km naujų kelių, kasmet pataisoma ir prižiūrima vidutiniškai po 272 km kelių; - visuomenės poreikiams urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose išvystyta rekreacinė infrastruktūra – įrengtos 6 stovyklavietės, 12 poilsiaviečių, 28 atokvėpio vietos, 2 transporto stovėjimo aikštelės, apžvalgos aikštelė, miško pažintinis takas, 5 kiti rekraciniai objektai. Miškų urėdija aktyviai dalyvauja aplinkosaugos renginiuose, organizuoja miškasodžio talkas, globoja jaunuosius miško bičiulius; - urėdijos miškai sertifikuoti 2003 m., resertifikuoti – 2008 m. Tai garantuojama, kad miškininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus, išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, suderinus ekonomines, ekologines ir socialines miško funkcijas. Medžioklės ūkio rodikliai vertinami nevienareikšmiškai, ypač per ilgesnį laikotarpį. Didelis briedžių ir elnių tankumas praėjusio amžiaus VII–IX dešimtmečiais padarė didelę žalą pušų jaunuolynams, eglynams, todėl sumažėjo eglynų stabilumas, neplynų kirtimų galimybė (dėl pažeisto eglių II ardo). Elninių žvėrių dabartinė gausa (pagal preliminarų žvėrių skaičių) daugiau negu 3 kartus viršija leistiną teritorijos talpą. Elniniai žvėrys valstybinės reikšmės miškuose nukandžiodami medelių ūglius pažeidė apie 155 ha miško želdinių ir žėlinių. Paskutiniųjų metų (2008) pažeidimai nustatyti 12 ha plote. Medžių žievė medynuose nulaupyta 489 ha plote, nors paskutiniųjų metų pažeidimai nustatyti tik 2 ha plote. Urėdijos miškuose bebrai patvenkė apie 15 ha medynų, užtvenkė daugiau kaip 31 km melioracijos griovių, dėl užtvankų nudžiūvo apie 360 m3 medžių, o pašarui ir užtvankų statybai bebrai „iškirto“ apie 640 m3 medienos. Siekiant sumažinti briedžių, elnių, stirnų ir bebrų daromą žalą, būtina sureguliuoti šių žvėrių skaičių. Miško ūkinių priemonių projektas 2009–2018 metams Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634), aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2008, Nr. 79-3135), Pagrindinėmis miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004, Nr. 10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 2007, Nr. 42-1596), Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996; 2004, Nr. 130-4671) ir kt. Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės struktūros palaikymas, visų miško funkcijų užtikrinimas bei tvaraus ir subalansuoto miško ūkio garantavimas. Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20–30 metų).  Visų rūšių kirtimais kasmet projektuojama iškirsti vidutiniškai 67,5 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti daugiau kaip 70 proc. likvidinės medienos, ugdymo – per 12 proc., sanitariniais – 16 proc. ir kitais kirtimais – daugiau kaip 1 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 5,1 m3 (4,1 m3 likvidienės) medienos. Medienos tūrio prieaugio naudojimas sudarys apie 79 proc. IV miškų grupės medynuose numatoma sunaudoti apie 82 proc., III – apie 90 proc., II – daugiau kaip 34 proc. medienos einamojo prieaugio. Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis Kirtimų rūšis Metinė apimtis Iškertama likvidinė mediena iš 1 ha (m3) plotas (ha) tūris (tūkst. m3) likvidinės medienos proc. nuo bendro tūrio bendras likvidinis 1. Pagrindiniai kirtimai 204 56,5 47,6 85 233 2. Brandžių minkštųjų lapuočių medžių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose x 2,2 1,9 85 3. Ugdymo kirtimai, iš viso 309 10,1 6,6 65 – šviesinimai ir valymai 153 2,1 0,3 11 2 – retinimai 95 3,7 2,6 72 27 – einamieji kirtimai 61 4,3 3,7 86 61 4. Sanitariniai kirtimai x 13,4 10,7 80 5. Kiti kirtimai x 1,2 0,7 60 Iš viso 513 83,4 67,5 81 132 Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes R o d i k l i a i Bendri Miškų grupė II III IV 1. Iškertama mediena iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m3): – stiebų 5,1 2,3 4,7 5,3 – likvidinė 4,1 1,7 3,9 4,3 iš jo – pagrindiniais kirtimais (stiebų) 3,6 0,2 3,5 3,8 2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamos stiebų medienos 29,7 90,9 25,0 28,1 iš jo – ugdymo kirtimais 12,2 9,1 0,7 12,6 3. Bendro prieaugio naudojimas 78,8 34,5 89,6 81,6 4. Miško naudojimo proc. nuo bendro medynų tūrio 2,3 0,7 2,3 2,5 5. Pagrindiniais ir ugdymo kirtimais apimtas plotas (proc.) 3,1 0,6 2,7 3,3 6. Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto 1,2 1,0 1,3 Projektuojama metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui sudarys 164,2 ha (68 proc.), žėlimo – 78,6 ha (32 proc.). Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus biržes 2015–2019 metams. Ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota griežtai laikantis visų, šią veiklą reglamentuojančių, dokumentų, nedarant neigiamos įtakos saugomiems kompleksams. Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 (didelio) – 47 proc., 2 (vidutinio) – 25 proc., 3 (mažo) – 28 proc. Vidutinė degumo klasė – 1,8. Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams. Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus, kurių valdos patvirtintos komisijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms patvirtinti. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti 51 briedį, 347 tauriuosius elnius, apie 424 stirnas ir apie 645 šernus. Miškų urėdijai priklauso ir profesionalios medžioklės plotai. Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, urėdija projektuojamu laikotarpiu turėtų dirbti pelningai. Tačiau bendrasis pelningumas galėtų siekti 4,2 proc. Skaičiavimai ir prognozės rodo, kad miškotvarkos suprojektuotos priemonės atitinka pagrindinius miško ūkio tikslus ir uždavinius bei daugiatikslį miško naudojimo principą, kuris užtikrina pakankamą miško ekosistemų stabilumą, miškuose esančių gamtos bei kultūros vertybių išsaugojimą ir iš esmės neprieštarauja socialiniams ir ekonominiams gyventojų interesams. _________________ VĮ ROKIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO S A N T R A U K A Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Miškotvarkos projektas parengtas VĮ Rokiškio miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2009–2018 metais. Projektavimas atliktas naudojant 2008 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2006), sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą – 2006 m. spalvotus ortofotografinius žemėlapius ir 2008 m. spalvotas spektrines fotonuotraukas. Natūroje nustatyta: – medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.); – augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos); – pomiškio ir trako įvairovė; – miškų sanitarinė būklė. Taksacija vykdyta sklypais, neskaidant jų pagal privačių valdų ribas. Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės kitam vykmečiui (2009–2018 m.). Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radimvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai. Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu. Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės: – miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas; – saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas; – miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas; – miškotvarkos projekto, pagal kurį turi būti organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas. Rokiškio miškų urėdijos veiklos teritorijoje (180,6 tūkst. ha) inventorizuotas 53460 ha miško plotas (teritorijos miškingumas 28,1 %). Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 21500 ha (39 %), kiti urėdijos žemės plotai – 95 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai –31700 ha (60 %) ir kitų valdytojų ir naudotojų miškai (savivaldybės ir kt.) – 240 ha (1 %). Rokiškio miškų urėdijos valdomiems valstybinės reikšmės miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai duomenys. Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra visų nuosavybės formų miškai. Valstybinės reikšmės miškų rodikliai Visas miškų urėdijos valdomų miškų plotas (21500 ha) paskirstytas 7 girininkijoms: Juodupės, Kamajų, Obelių, Pandėlio, Rokiškio, Sėlynės ir Vyžuonos. Girininkijų plotas svyruoja nuo 1,9 tūkst. ha (Obelių g-ja) iki 3,9 tūkst. ha (Pandėlio g-ja). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,1 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 707 kvartalus, o juose – į 12280 taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 30 ha, taksacinio sklypo – 1,8 ha (privačiuose miškuose – 1,1 ha). Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes: I grupės (rezervatinių) miškų yra 0,4 % (79 ha), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) užima 8,3 % (1770 ha), III grupės (apsauginiai miškai) – 4 % (863 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 87 % (18707 ha). Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 19160 ha. 30 % medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugusių mišku plotų yra 941 ha (4,5 % miško žemės ploto), iš jų 659 ha kirtavietės, 234 ha – miško aikštės, 41 ha – žemė skirta miškui veisti ir 7 ha – žuvę medynai. Ne miško žemės yra 724 ha (3,4 % bendro ploto), iš jų pelkių 521 ha, melioracijos griovių 194 ha. Bendras medynų tūris yra 4,01 mln.m3. Vidutinis medynų tūris hektare – 209 m3, brandžių medynų – 302 m3, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 6,3 m3. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,73, vidutinis visų medynų amžius – 55 metai. Vyrauja spygliuočių medynai – eglynai užima 36 %, pušynai 32 %. Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai 20 %, juodalksnynai – 6 %. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosiai) auga tik 144 ha plote (0,7 %). III ir IV grupės miškuose medynai pagal brandumo grupes: jaunuolynai užima 35 %, pusamžiai – 30 %, pribręstantys – 14 % ir brandūs – 21 % ploto. Vyrauja laikinai užmirkusios (33 %), derlingos (54 %) augavietės. Nemažai pelkinių augaviečių (32 %), iš jų 17 % nusausintos. Urėdijos teritorijoje yra Sartų regioninis parkas (dalis teritorijos), šeši valstybiniai draustiniai – Petriošiškio, Suvainiškio ir Notigalės telmologiniai draustiniai, Čedaso ornitologinis draustinis, Junkūnų geomorfologinis draustinis, Kampuolio hidrografinis draustinis. Taip pat urėdijos teritorijoje yra biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos: paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) – Čedaso ežeras ir jo apyežerės, Šaltojos ir Vyžuonos upių slėniai, Nemunėlio upės slėnis bei vietovės atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST) – Dusetų giria, Petriošiškio pelkė, Notigalės pelkė, Baršėnų pelkė, Konstantinavos pelkė, Zalvės upės slėnis, Gaidžiabalės samanynė, Bradesių kadagynas. Saugomose teritorijose miškai užima 3606 ha (6,6 % visos urėdijos veiklos teritorijos), iš jų urėdijos valdomuose miškuose – 2093 ha (9,7 % urėdijos valdomų miškų ploto). Išvados apie ūkinę veiklą Miškotvarkos projekte pateikta 1997 m. miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtis 1998–2008 metams, jos įvykdymas, analizė ir įvertinimas. Taip pat panaudoti 1990 ir 2003 m. autorinės priežiūros rezultatai. Valstybinių miškų plotas kito. Todėl už ilgesnį laikotarpį analizei naudoti sąlyginiai dydžiai, daugiau dėmesio skiriant paskutino vykmečio duomenų analizei, ją atliekant 2008 m. inventorizuotame miško žemės plote (20700 ha). Išvados suformuluotos remiantis valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus. 1. Miško plotų kaita. 1997 m. atskiriant urėdijos valdomus miškus, urėdijos miško žemės plotas sumažėjo 25 %. Iki 2008 m. urėdijos plotas padidėjo apie 2000 ha, perduodant žemes skirtas miško veisimui, želdant urėdijos žemės naudmenas. Ilgą laiką buvęs stabilus neapaugusios miško žemės plotas (400–500 ha), 2008 m. inventorizacijos duomenimis padidėjo iki 940 ha. Kirtaviečių plotas padidėjo vykdant didesnės apimties pagrindinius kirtimus, miško aikštėmis pavadinta dalis želdytinų žemės ūkio naudmenų. Dėl tos pačios priežasties padidėjo ir kitos miško žemės plotas (miško laukymės, poilsiavietės, pašarų aikštelės, medienos sandėliai). Medynų plotas padidėjo 1400 ha (8 %). 2. Miškų rūšinės sudėties kaita. Sygliuočių medynų plotas padidėjo 1194 ha arba 10 % nuo buvusio jų ploto. Tai ženklus rūšinės sudėties pagerėjimas spygliuočių naudai. Eglynai buvo želdomi tiek kirtavietėse, tiek žemėje, skirtoje miškui įveisti. Tuo tarpu pušynų plotas padidėjo daugiau inventorizavus medynais buvusias pelkes (5A,5B bonitetų pušynai). Beržynų plotas, nors ir nežymiai, sumažėjo ugdant bei kirtavietes atkuriant kitomis medžių rūšimis. Juodalksnynų plotas padidėjo 33 %, želiant juodalksniams L, U ir P hidrotopų augavietėse. Drebulynų ir baltalksnynų plotas beveik nepakito. Medynų rūšinė sudėtis kinta vertingesnių medžių rūšių linkme. 3. Brandžių medynų tūris, kaip vienas iš svarbesnių miškininkavimo kokybės rodiklių, kiekvieną vykmetį pastoviai didėjo po 11 % ir per 40 metų padidėjo hektare 79 m3 arba 35 %, iš jų paskutiniame vykmetyje 34 m3 (11 %), pagal vyraujančias medžių rūšis – pušynų 26 m3, eglynų 22 m3, beržynų 12 m3, drebulynų 31 m3, juodalksnynų 45 m3 hektare. Urėdija medienos naudojimą vykdė pagal miškotvarkos projektą, visais laikotarpiais buvo kertama mažiau tūrio prieaugio, todėl vyko tolydus medienos tūrio kaupimas. 4. Miško atkūrimas. Per vykmetį (1998–2007 m.) plynai iškirsta 2510 ha medynų. Želdinta 46 % kirtaviečių, savaime atžėlė 28 %, dar neatkurtos kirtavietės užima 26 % ploto. Įveista 1910 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai užima 77 %, patenkinami – 23 %, blogi – tik 0,1 %. Žuvusių želdinių nėra. Želdintos rūšys vyrauja 98 % plote. Želdinimo darbų kokybė, palyginus su ankstesniu vykmečiu, pagerėjusi. Plynose kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais 61 %, juodalksniais 18 %, drebulėmis 11 %, spygliuočiais 8 %. Netikslinės rūšys (D,Bt) sudaro apie 12 %. Atžėlę jaunuolynai yra mišrūs, ugdymo kirtimais formuojami tikslinių medžių rūšių medynai. Pagal jaunuolynų rūšinę struktūrą daugiau reikia atkurti pušynų. 5. Geri rezultatai miško genetikos ir sėklininkystės srityje – įveistos 4 sėklinės plantacijos, išskirti 3 genetiniai draustiniai, 7 sėkliniai medynai, 59 rinktiniai medžiai, iš kurių ruošiama sodinamoji medžiaga, modernizuotas medelynas, nemažai išaugintų sodmenų realizuojama kitiems miško naudotojams ir savininkams. 6. Miško naudojimas vykdomas technologiškai sutvarkytuose miško masyvuose. Pagrindimių kirtimų biržių sekomis formuojama laiptiška miško struktūra. 100 ha miško tenka 1,93 km kelių, iš jų 0,90 km su dirbtine danga. Nusausintos žemės užima 19 % visų miškų. Tarp pelkinių augimviečių nusausinta 80 % jų ploto. 7. Visuomenės poreikiams Rokiškio miškų urėdijos valdomuose miškuose išvystyta rekreacinė infrastruktūra – įrengtos 5 poilsiavietės, 22 atokvėpio vietos, 3 pažintiniai takai. 2007–2008 m. urėdija atnaujino daugumą rekreacijos objektų, yra gerai prižiūrimi, nors intensyviai lankomi, bet yra tvarkingi. Miškų urėdija dalyvauja aplinkosaugos renginiuose, organizuoja miškasodžio talkas, globoja jaunuosius miško bičiulius. 2008 m. visuomenei pristatytas videofilmas, apžvelgiantis urėdijos miškų vertybes ir populiarinantis poilsį gamtoje. 8. Miškų sanitarinė būklė per vykmetį pablogėjo, dėl nepalankių veiksnių – nemažai pažeistų medynų, taksacijos metu rasta 24 tūkst. m3 sausuolių ir virtėlių (0,6 % nuo viso medynų tūrio). Apskaičiuotas natūralus metinis tūrio atkritimas sudaro 10 tūkst. m3. Urėdijos miškuose išvengta eglių kenkėjų platesnio išplitimo, ąžuolų ir beržų džiūvimo. 9. Medžioklės ūkio rodikliai vertinami prieštaringai, ypač už ilgesnį laikotarpį. Didelis elninių tankumas 1970–1990 metais padarė žymią žalą pušų jaunuolynams, eglynams bei antram eglių ardui, ko pasekmės jaučiasi dabar (medynai nestabilūs, sumažėjo neplynų kirtimų galimybės). Jau keturis dešimtmečius elninių žvėrių kiekis 2–3 kartus viršija ūkiškai leistiną. 2008 m. elninių žvėrių dabartinė gausa sąlyginiais elniais apie 3 kartus viršija leistiną paskaičiuotą pagal teritorijos talpą. Užfiksuota eglių kamienų pažeidimai 926 ha plote, nukandžioti ūgliai 69 ha plote, tačiau dauguma pažeidimų ankstesnių metų. Didėja bebrų žala miškams (patvenkta 15 ha medynų ir 43 km melioracijos griovių). Siekiant sumažinti elninių žvėrių ir bebrų daromą žalą miškams, būtina sureguliuoti žvėrių skaičių. 10. Urėdijos miškai sertifikuoti 2004 m., tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Pagal miškų tvarumo rodiklius miškų urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų. Ūkinių priemonių projektas 2009–2018 metams Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką (2008), o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus (2003). Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems penkeriems vykmečio metams (2010–2014 m.), po to, aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti kitiems penkeriems metams (2015–2019 m.). Suprojektuotas brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo kirtimų taisykles (2003), kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtėlių kiekį. Metinis miško naudojimas sudaro 78,1 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui ir brandžių medžių kirtimui tenka 83 %, tarpiniam – 17 % nuo bendro naudojimo. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto bus iškertama po 5,1 m3 bendro arba 4,1 m3 likvidinio tūrio. Pagrindiniais kirtimais bus kertama 3,3 m3/ha likvidinio tūrio. Pagrindiniai kirtimai II miškų grupėje vykdomi nedidele apimtimi, išimtinai neplynais kirtimais. III grupėje neplyni kirtimai pagal plotą sudarys 16%, IV miškų grupėje – 9%. 2010–2014 m. plynais kirtimais bus iškirsta 1176 ha, iš jų 92% ploto ūkiniuose miškuose. Projektuojama metinė kirtimų apimtis Kirtimų rūšys M e t i n ė a p i m t i s Plotas, ha tūris tūkst. m3 likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio likvidinis tūris tūkst.m3 pagal miškų grupes bendras likvidinis II III IV Pagrindiniai kirtimai 249 75,1 63,3 84 - 1,8 61,5 Brandžių miškų kirtimas x 1,9 1,5 80 - 0,1 1,4 Ugdymo kirtimai 365 8,5 5,1 60 0,1 0,2 4,8 Sanitariniai kirtimai x 10,0 8,0 80 0,4 0,3 7,3 Kiti kirtimai x 0,3 0,2 70 0,1 0,1 Iš viso 95,8 78,1 0,5 2,4 75,1 Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis – 6,3 m3/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 40 % bendro prieaugio, III – 79 %, IV miškų grupių miškuose – 81 % bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas nuo viso medienos tūrio – 1,95 %. Kasmet miško kirtimais bus apimama 3,2 % viso medynų ploto. Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 941 ha inventorizuotų neapaugusių miškų plotų (kirtavietės, aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 1176 ha suprojektuotų kirsti plynai 2010–2014 metais. Iš viso 2137 ha. Želdinti numatoma apie 51%, paliekama želti – 49% visų penkmečio želdaviečių ir želviečių. Pagal želdomas medžių rūšis apie 75 % sudarys mišrūs želdiniai. Metinė miško želdinimo apimtis pirmam penkmečiui 180 ha. Įvertintas miškingumo didinimo programos (2002) ir ąžuolynų atkūrimo programos (2005) vykdymas. Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu, pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, pliusinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis. Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (8 tūkst. m3 likvidinės medienos per metus), pateiktos ir rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus. Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (33 % miškų), vidutinio degumo (33 %) ir žemo degumo (34 %). Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 90–100 km per metus), operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis. Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai paskirstyti pagal medžioklės plotų vienetus, miškai priskirti tauriųjų elnių veisimui. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius – 604 sąlyginiai elniai: 20 briedžių, 423 taurieji elniai ir 484 stirnos. Leistina šernų banda – 652 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis. Numatytos biotechninės priemonės, želdinių apsaugos priemonės, išskirta 43 ha pašarinių laukelių. Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės užima apie 2400 ha arba 32 % viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupėje atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus (apie 900 ha) taikant vietinės melioracijos būdus. Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 417 ha miškų (0,8 % viso miškų ploto), iš jų 180 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, regioninio parko rekreacinės zonos miškai, Rokiškio, Pandėlio, Obelių ir Juodupės miestų miškai ir rekreaciniai miško sklypai. Įrengta arti 30 rekreacijos objektų (poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt.), kurių dalį numatyta atnaujinti, rekonstruoti. Rekomenduojami nauji rekreacijos objektai: 2 poilsiavietės, 6 atokvėpio vietos. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Gamtosauginių priemonių planas, kurį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapis M1:50 000, girininkijoms 1:20000. Jame parodytos visos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, Raudonosios knygos augalų radimvietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai augantys Pa ir Pb augavietėse, natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais bioįvairovės medžiais ar sienmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinei įvairovei išsaugoti. Gamtosauginis planas bus naudingas sprendžiant sertifikavimo klausimus, informuojant vietinę bendruomenę apie miško vertybes ir ūkinę veiklą. Trečioje baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas. Suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, taip pat ekonominių klausimų sprendimą. _________________ VĮ UKMERGĖS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO S A N T R A U K A Miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miško atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Miškotvarkos projektas parengtas, remiantis 2008 m. atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ Ukmergės miškų urėdijos miškai 2009–2018 metais. Miškų inventorizacija (sklypinė miškotvarka) atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, naudojant aerofotografavimo medžiagą. Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, aprašyti (įtaksuoti) visi sklypai nustatytu tikslumu pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Parengti duomenys apie miškų urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir technikinį aprūpinimą, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, augalų, gyvūnų) ir Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 objektų radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones. Svarbiausi miškų urėdijos tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais; racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokybės gerinimas; biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas; miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas; miškų naudojimo rekreacinėms reikšmėms intensyvinimas ir kt. Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis miškų urėdijos valdomiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas. Jo turinį sudaro aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys miško ūkinių priemonių žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai M 1:10000, medynų planai M 1:20000, apžvalginiai žemėlapiai M 1:50000. Kartografinėje medžiagoje ir taksoraščiuose informacija pateikta apie visų nuosavybių formų miškus. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra miškų urėdijoje ir girininkijose. Privačių ir skirtų nuosavybės teisių atkūrimui miškų, kitų miškų valdytojų ir naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal šių miškų savininkų užsakymus. BENDRA MIŠKŲ URĖDIJOS MIŠKŲ CHARAKTERISTIKA Miškotvarka 2008 metais inventorizavo 82121 ha miškų, iš jų 37223 ha miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų ir 173 ha nevalstybinės reikšmės žemių (miškų urėdijos keliai su danga ir žemė po miškų urėdijai priklausančiais pastatais). Visas miškų urėdijos teritorijos plotas suskirstytas į 15 girininkijų: Balelių, Čiobiškio, Deltuvos, Giedraičių, Kernavės, Krikštėnų, Pašilės, Siesikų, Šešuolėlių, Šešuolių, Širvintų, Taujėnų, Užulėnio, Žaliosios, Želvos. Vidutinis girininkijos plotas (visi miškai) – 5475 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 2480 ha). Miškų urėdijoje yra 26 eiguvos. Vidutinis eiguvos plotas (valstybinės reikšmės ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų) – 1940 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 1430 ha). Vidutinis miško kvartalo plotas (visi miškai) – 37 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 28 ha), taksacinio sklypo – 1,5 ha (1,9 ha). Miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 32,2 proc. Miškai saugomose teritorijose užima per 24900 ha arba 30 proc. visų miškų urėdijos veiklos teritorijoje esančių miškų ploto, iš jų biosferos poligonų ir visų draustinių miškai – 17503 ha arba 70 proc. visų saugomų teritorijų ploto. Mažiau pusės (44 proc.) miškų saugomose teritorijose yra valstybinės reikšmės miškai. Miškų urėdijos teritorijoje yra kultūrinis rezervatas, biosferos poligonas, 15 valstybinių ir 8 savivaldybių draustiniai: Saugomos teritorijos pavadinimas Miškų plotas miškų urėdijos veiklos teritorijoje (ha) Miškų urėdijos valdomuose miškuose (ha) 1. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas 69 2. Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonas 12242 6352 3. Budelių valstybinis kraštovaizdžio draustinis 132 4. Siesarties valstybinis kraštovaizdžio draustinis 435 128 5. Širvintos valstybinis kraštovaizdžio draustinis 282 6. Žuvintės valstybinis kraštovaizdžio draustinis 191 54 7. Armonos valstybinis geologinis draustinis 95 65 8. Plaštakos valstybinis hidrografinis draustinis 247 98 9. Alionių valstybinis telmologinis draustinis 1937 1620 10. Barnėnų valstybinis telmologinis draustinis 24 24 11. Bartkuškio valstybinis telmologinis draustinis 197 197 12. Laukėnų valstybinis telmologinis draustinis 213 113 13. Lygiaraisčio valstybinis telmologinis draustinis 427 418 14. Šešuolėlių valstybinis telmologinis draustinis 504 465 15. Šventosios valstybinis ichtiologinis draustinis 286 62 16. Dukstynos valstybinis entomologinis draustinis 40 29 17. Kazimieravo valstybinis ornitologinis draustinis 15 18. Deltuvos botaninis draustinis 16 19. Vaisgėliškio botaninis draustinis 2 20. Antakalnio kraštovaizdžio draustinis 3 21. Dubakalnio kraštovaizdžio draustinis 82 22. Kopūstėlių kraštovaizdžio draustinis 28 23. Lyduokių kraštovaizdžio draustinis 2 24. Rizgonių kraštovaizdžio draustinis 14 1 25. Kryto ornitologinis draustinis miškų nėra Iš viso 17483 9626 Liepų genetinis draustinis Giedraičių girininkijoje užima 20 ha plotą. Toliau santraukoje miškotvarkos projekto duomenys pateikiami tik miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų. Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus. I miškų grupės (rezervatinių) miškų nėra. II grupės (specialiosios paskirties – ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai) miško žemė užima 4222 ha (11,6 proc.), III grupės (apsauginiai) – 1284 ha (3,6 proc.), IV grupės (ūkiniai) – 30737 ha (84,8 proc.). Kiekvienai miškų grupei nustatytas atitinkamas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas. Miško žemė užima 36243 ha (97 proc.), o apaugusi mišku žemė (medynai) – 91,5 proc. bendro miškų urėdijos valdomų miškų ploto. Medynai dengia 94 proc. miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai sudaro per 12 proc. medynų ploto, o sukultūrinti medynai – beveik 20 proc. Neapaugusi mišku miško žemė užima 1290 ha (3,5 proc.), iš jos – kirtavietės – 905 ha. Ne miško žemės yra 980 ha (beveik 3 proc.), iš jos: pelkės – 608 ha (1,6 proc.), vandenys – 338 ha (0,9 proc.), kita ne miško žemė – 34 ha (0,1 proc.). Bendras medynų tūris – 6549 tūkst. m3 medienos, iš jo brandžių – 2560 tūkst. m3. Vidutinis medynų amžius – 53 metai, skalsumas – 0,72, bonitetas – I,8. Vidutinis visų medynų tūris 1 ha – 192 m3, brandžių medynų – 290 m3, bendras einamasis prieaugis – 6,03 m3/ha. III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 36 proc., pusamžiai – 24 proc., bręstantys – 11 proc. ir brandūs – 29 proc. Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį urėdijos miškuose daugiau sunkių mineralinių dirvožemių – 36 proc., dažniau sutinkamos laikinai užmirkusios labai derlinga (Ld) ir derlinga (Lc) augavietės – atitinkamai 23 proc. ir 16 proc., garšvinė ir mėlyninė–kiškiakopūstinė miško tipų serijos – atitinkamai 19 proc. ir 16 proc. MIŠKOTVARKOS PROJEKTO ĮVYKDYMO ANALIZĖ Ūkinės veiklos analizės tikslas yra įvertinti miško valdoje efektyvumą. Analizės rezultatai naudojami valdos ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendiniams pagerinti. Analizės uždaviniai yra nustatyti: – atliktų ūkinių priemonių atitiktį projektiniams bei nuokrypių priežastims pagal priemonių rūšį, apimtį ir kokybę; – miško išteklių pokyčius, jų priežastis, atitiktį tvaraus miškų ūkio kriterijams bei rodikliams; – ekonominius veiklos rezultatus; – įvykius ir procesus, turėjusius esminės įtakos ūkininkavimui. Per praėjusį vykmetį (1998–2008 m.) pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal miškotvarkos projektuotą tūrį iškirsta beveik 98 proc., ugdymo kirtimų – 63 proc., sanitarinių kirtimų – per 153 proc. projektuotos. Didesnę sanitarinių kirtimų apimtį nulėmė atskirais metais pasitaikančios vėjavartos, kenkėjų pažeidimai ir ypač uosynų ir ąžuolynų džiūvimas. Pagrindiniai miško kirtimai sudarė 70 proc. (projektuota 71 proc.), ugdymo – 7 proc. (12 proc.), sanitariniai – 22 proc. (14 proc.), kiti kirtimai – 1 proc. visos projektuotos miško kirtimų apimties. Spygliuočiai pagrindiniuose miško kirtimuose sudarė 24 proc. (projektuota 27 proc.), kietieji lapuočiai – 16 proc. (5 proc.), minkštieji lapuočiai – 60 proc. (68 proc.). Iš 1 ha medynų buvo iškertama po 5,2 m3 likvidinės medienos. Neplynais kirtimais buvo iškertama beveik per 9 proc. viso pagrindiniais miško kirtimais iškertamo tūrio (projektuota 12 proc.). Šviesinimų ir valymų apimtis pagal plotą įvykdyta 103 proc. Miškotvarkos lauko darbų metu įvertinta penkerių paskutiniųjų metų ugdymo kirtimų kokybė beveik 3800 ha plote. Tik 2,5 proc. plote ši ūkinė priemonė įvertinta nepatenkinamai. Miškotvarka inventorizavo 3860 ha paskutinio vykmečio želdinių. Gerų želdinių rasta beveik 56 proc. (2143 ha), patenkinamų – per 43 proc. (1659 ha), blogų ir žuvusių – 1 proc. (58 ha). Pagrindinės išvados apie ūkinę veiklą: 1. Pagerėjo žemės naudmenų struktūra: 2540 ha (7 proc.) padidėjo miško žemės plotas. Sumažėjo pelkių plotas 1048 ha. Medynų plotas padidėjo 1483 ha. Padaugėjo kultūrinės kilmės ir sukultūrintų medynų – jų yra 32 proc. viso medynų ploto. 2. Eglynų plotas padidėjo 1681 ha, pušynų – 804 ha, beržynų – 623 ha, o sumažėjo uosynų – 1310 ha, ąžuolynų – 223 ha, drebulynų – 210 ha, juodalksnynų – 16 ha, baltalksnynų – 13 ha. Tiksliniai medynai užima 85 proc. viso IV miškų grupės ploto, toleruotini – 11 proc. 3. Medynų vidutinis tūris 1 ha sumažėjo 4 m3 ir šiuo metu yra 192 m3. Brandžių medynų tūris 1 ha yra 290 m3 (padidėjo 32 m3). 4. Padidėjo III ir IV miškų grupių brandžių medynų plotas 2 proc. 5. Gera paskutinio vykmečio želdinių būklė – geros būklės želdinių yra 56 proc., patenkinamos – 43 proc. 6. Pagerėjo ugdymo kirtimų kokybė – nepatenkinamai įvertinta tik 2,5 proc. 2004–2008 metais atliktų kirtimų. 7. Gana tiksliai prisilaikyta miškotvarkos nustatytos miško kirtimų apimties. Bendra jų apimtis per vykmetį įvykdyta 99,6 proc., o pagrindinių miško kirtimų – beveik 98 proc. 8. Elninių žvėrių yra per daug, dabartinė jų gausa sąlyginiais elniais 2 kartus viršija leistiną, paskaičiuotą pagal teritorijos talpą. 9. Padidėjo teritorijos miškingumas – jis dabar siekia 32,2 proc. 10. Per vykmetį nutiesta arba rekonstruota 68 km kelių. MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS Ūkinės veiklos projektavimas vykdytas, vadovaujantis Miškų įstatymu, Specialiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, Saugomų teritorijų įstatymu, Medžioklės įstatymu, aplinkos ministro patvirtintais ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis ir kt. Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi laiduoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus struktūros ir erdvinės struktūros palaikymas. Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai teritorijoje išdėstyti vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimais. Šių kirtimų projektas parengtas pirmam penkmečiui (2010–2014 metams). Pavienių medžių ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas projektuotas nedidelės apimties. Ugdymo kirtimai projektuoti prisilaikant patvirtintų Miško ugdymo kirtimų taisyklių, kirtimų būtinumas miško sklypams nustatytas pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant V amžiaus klase) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą. Ateinančiam vykmečiui projektuojama metinė kirtimų apimtis yra 146,6 tūkst. m3 likvidinės medienos, iš jos pagal kirtimų rūšis: – pagrindiniai miško kirtimai 458 ha 112,6 tūkst. m3 – brandžių minkštųjų lapuočių medžių nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose ir pavienių medžių kirtimai x 1,5 tūkst. m3 – ugdymo kirtimai, iš viso 1030 ha 15,0 tūkst. m3 iš jų: šviesinimai ir valymai 700 ha 1,0 tūkst. m3 retinimai 242 ha 8,0 tūkst. m3 einamieji kirtimai 88 ha 6,0 tūkst. m3 – sanitariniai kirtimai x 16,0 tūkst. m3 – kiti kirtimai x 1,5 tūkst. m3 Miško naudojimo rodikliai: Eil. Nr. R o d i k l i a i II miškų grupėje III miškų grupėje IV miškų grupėje Bendri 1. Iškertamas tūris iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m3): – bendras 1,5 5,7 6,0 5,4 – likvidinis 1,0 4,5 4,8 4,3 2. Pagrindinių miško kirtimų (bendras tūris) dalis bendrame naudojime (proc.) 10 73 79 77 3. Bendro einamojo prieaugio naudojimas (proc.) 30 95 96 90 4. Miško naudojimo proc. nuo bendro medynų tūrio 0,8 2,6 3,1 2,8 5. Miško kirtimais apimtas plotas (be pavienių medžių, brandžių medžių nebrandžiuose medynuose, sanitarinių ir kitų kirtimų) (proc.) 1,0 3,5 4,9 4,4 6. Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto 1,5 1,5 1,3 Miško naudojimo intensyvumas II grupės miškuose yra apie 4,5 karto mažesnis už naudojimą III ir IV grupių miškuose ir sudaro tik 30 proc. bendro einamojo prieaugio. Miškų atkūrimas. Miško atkūrimo darbai projektuoti prisilaikant Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų. Suprojektuota metinė želdinimo apimtis pirmam penkmečiui yra 357 ha, žėlimui pirmame penkmetyje palikta 1056 ha. Želdinti numatoma apie 63 proc., miškui želti paliekama 37 proc. visų miško atkūrimui skirtų plotų. Antram vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus pagrindinių miško kirtimų biržes 2015–2019 metams. Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynams nustatyta selekcinė grupė, pateikta esamų sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, genetinių draustinių, rinktinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis. Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (16 tūkst. m3 likvidinės medienos per metus), pateiktos ir rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus. Miško priešgaisrinės apsaugos projektas parengtas visiems miškams. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: didelio degumo (27 proc. miškų), vidutinio degumo (26 proc.) ir mažo degumo (47 proc.). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 200–250 km per metus), priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas. Medžioklėtvarka. Pateikta medžioklės plotų ir medžiojamosios faunos charakteristika, vadovaujantis normatyvais nustatyta leistina žvėrių gausa, apskaičiuotas reikalingas pašarų kiekis, suprojektuoti biotechniniai įrenginiai. Rekomenduotinas žvėrių skaičius miškuose toks: 32 briedžiai, 679 elniai, 776 stirnos, 1073 šernai. Realus elninių žvėrių skaičius miškuose yra apie 2 kartus didesnis už leistiną šių žvėrių skaičių, todėl reikia didinti sumedžiojimo apimtį. Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus neprojektuotas. Rekomenduojama sausinti užmirkusius ir pelkinius IV grupės miškus (apie 1500 ha), taikant vietinę melioraciją. Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Pateikta rekreacinių miškų (jų yra 1142 ha) charakteristika, miškuose esama rekreacinė įranga, pateiktos rekomendacijos dėl jų tvarkymo. Poilsio ir miškų lankymo sąlygų pagerinimui miškuose (ne tik rekreaciniuose) projektuojama tvarkyti esamas poilsiavietes ir įrengti apie 20 įvairaus dydžio ir su įvairia rekreacine įranga rekreacijos objektų. Išlaidos rekreacijai neturėtų būti mažesnės už dabartinį dydį – apie 140 tūkst. Lt. PROJEKTINIŲ SPRENDINIŲ VERTINIMAS Ekologinis vertinimas. Miškotvarkos projektas parengtas tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principais, atsižvelgiant į ekologines, ekonomines, socialines miškų funkcijas bei visuomenės reikmes. Tai rodo šie rodikliai: – miškų suskirstymas į grupes ir pogrupius pagal jų funkcinę paskirtį, ūkininkavimo tikslus ir ūkinį rėžimą; – miško kirtimų projektavimas pagal kirtimų normos nustatymo metodikoje ir kirtimų taisyklėse numatytas nuostatas; – atkūrimo būdo parinkimas atsižvelgiant į miškų paskirtį, augavietes; – ūkinių priemonių projektavimo pagrindimas normatyvais, parengtais pagal augavietes, t. y. įvertinant ekosistemų ryšį su aplinka; – ūkinių priemonių projektavimas, atsižvelgiant į esamų saugomų teritorijų nuostatus, ūkinės veiklos reglamentavimo dokumentus; – miškų tvarumo ir biologinės įvairovės įvertinimas pagal Europos kriterijų sistemą. Ekonominis vertinimas. Pajamos ir išlaidos planuojamos, atsižvelgiant į projektuojamų darbų apimtis bei faktinius miškų urėdijos duomenis. Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, miškų urėdija vykmetyje dar galėtų dirbti pelningai, tačiau bendrasis pelningumas siektų tik 0,9 proc., o pelnas apie 193 tūkst. Lt. Socialinis vertinimas. Miškai – tai ne vien tik gaunama mediena ir pajamos už ją. Ne mažiau svarbi jų socialinė reikšmė – tos miškų funkcijos, kurias jie suteikia aplinkai ir žmogui. Tai grynas ir švarus oras, vanduo, gyvūnijos ir augalijos biologinė įvairovė, poilsis miške, grybai, uogos ir kt. VĮ Ukmergės miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų sertifikavimas atliktas pagal Miškų valdymo tarybos (FSC) sertifikavimo programą. Sertifikatas suteiktas 2005–2010 metų laikotarpiui. Rengiant miškotvarkos projektą atsižvelgta į sertifikavimo sprendinius, įpareigojančius vykdyti tausojantį miško naudojimą, derinant gamtosauginius, socialinius ir ekonominius klausimus. Miškotvarkos projekto sprendiniai iš esmės neprieštarauja miškų urėdijos veiklos teritorijos gyventojų socialiniams ir ekonominiams interesams. _________________ VĮ ZARASŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO S A N T R A U K A Siekiant užtikrinti tvarų ir suderintą su visuomenės ir savininkų reikmėmis bei miškų politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimą, atliekama valstybinė miškų inventorizacija. Pagrindiniai uždaviniai – atlikti ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti. Miško išteklių inventorizacijos tikslas – įvertinti valdos miško išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Miškų inventorizacija atlikta visų nuosavybės formų miškuose, naudojant 2008 m. aerofotografavimo medžiagą, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2006 m.), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu (sutartis SBMŪRP-8-12VP). Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos. Sklypai suskirstyti pagal funkcinę paskirtį, augavietes, medynų rodiklius (amžių, rūšinę sudėtį, skalsumą ir kt.). Inventorizacijos duomenys sudaro Lietuvos miškų išteklių integruotos informacinės sistemos pagrindą. Miškų urėdijos teritorijoje inventorizuota 50019 ha miškų, iš jų – valstybinės reikšmės 14548 ha (29 proc.). Urėdijos teritorijos miškingumas – 37,2 proc. Vidinės miškotvarkos projektas parengtas naudojant valstybinės miškų inventorizacijos duomenis (2008 m.). Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ Zarasų miškų urėdijos miškai 2009–2018 metais. Miškotvarkos projekto turinį sudaro aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1:10000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1:20000), apžvalginiai žemėlapiai (M1:50000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga parengta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta medžiaga yra urėdijoje ir girininkijose. Privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų bei kitų juridinių asmenų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijoje, Generalinėje miškų urėdijoje, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvark …