PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. d. nutarimu Nr. . ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS STRATEGIJA

1. BENDROSIOS NUOSTATOS Strategijos paskirtis – nustatyti žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptis 2000 - 2006 metams. Strategijoje suformuluoti žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslai, uždaviniai, principai ir strateginiai prioritetai. Svarbiausias strategijos uždavinys – sukurti palankią aplinką įvairiapusei ekonominei, socialinei, gamtosauginei ir etnokultūrinei kaimo plėtrai, kuri sąlygotų nuoseklų gyvenimo kokybės gerinimą ir sudarytų prielaidas integruotis į Europos Sąjungą.
2. StrategiJOS tikslai Ūkininkų šeimos ūkių pagrindu veikiantis į rinką orientuotas žemės ūkis, užtikrinantis stabilų vartotojų aprūpinimą kokybiškais maisto produktais ir šių produktų eksportą. Valstybės parama žemės ūkiui, grindžiama vidaus rinkos apsauga ir žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymu. Aplinkos apsauga, ekologinis, biologinę įvairovę ir kraštovaizdį puoselėjantis ūkininkavimas. Sąlygos žemės ūkio produkcijos gamintojams verstis papildoma ūkine veikla ir galimybės įvairinti ekonominę veiklą kaime. Tolygi kaimo ekonominė ir socialinė plėtra, atsižvelgiant į regioninius ypatumus. Veiksminga žemės ūkio mokslo, mokymo, konsultavimo ir švietimo sistema. glaudžiai susijusi su gamyba.
3. DABARTINĖ KAIMO SITUACIJA 3.
4. Kaimo reikšmė šalies gyvenime Lietuvoje išlieka didelė kaimo ir žemės ūkio ekonominė bei socialinė reikšmė. Kaime gyvena 32 proc. visų šalies gyventojų. Žemės ūkyje dirba apie 21 proc. visų šalies dirbančiųjų. Žemės ūkyje 1999 m. sukurta apie 10 proc. BVP. Žemės ūkio ir maisto prekės praėjusiais metais davė apie 13 proc. šalies eksporto pajamų. 3.
5. Dabartinė kaimo situacija Kaime vyksta nepalankūs demografiniai procesai, ypač ryškus gyventojų senėjimas, mažėja gimstamumas. Vidutinis metinis nedarbo lygis kaime yra aukštesnis nei mieste, o vidutinės pajamos – žemesnės. Vis sunkiau prieinamos švietimo, medicinos, buities, kultūros ir kitos paslaugos. Blogesnė gyvenimo kaime kokybė turi tiesioginę įtaką ir jų gyventojų gyvenimo trukmei. Darbo ir gyvenimo sąlygos tampa vis labiau nepatrauklios jauniems ūkininkams ir specialistams. Kadangi mažėja jaunų ir aukštąjį išsilavinimą ar specialų pasirengimą turinčių ūkininkų, daug sunkiau modernizuoti ūkius ir padaryti juos tinkamus dirbti padidėjusios konkurencijos sąlygomis. Nuo 1996 m. prekybos žemės ūkio ir maisto prekėmis balansas tapo neigiamu. Nepalankios kaimo ir žemės ūkio plėtros tendencijos kelia pavojų kaimo gyvenimo būdo, istorinio paveldo, kultūros, gamtos ir bendrų žmogiškų vertybių išsaugojimui. 3.
6. Svarbiausi Lietuvos kaimo privalumai Pakankami gamtiniai ištekliai (žemės ūkio naudmenos, kurių didžioji dalis melioruotos, miškai, vandenys ir kt.), leidžiantys žemės ūkio produktų gamintojams prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Palankios gamtinės sąlygos plėtoti veislinę gyvulininkystę, pieninę ir mėsinę galvijininkystę, kiaulininkystę, sodininkystę, daržininkystę, bulvininkystę, auginti linus, rapsus, cukrinius runkelius, taip pat kitus šioms platumoms būdingus augalus ir gyvulius, plėtoti ekologinį žemės ūkį. Santykinai mažas dirvožemio, vandens ir oro užterštumas. Gilios kaimo gyventojų tradicijos žemės ūkio srityje. Išplėtotas ir tolygiai išdėstytas mokslo, mokymo ir konsultavimo institucijų tinklas. Vaizdingas kraštovaizdis lemia kaimo vietovių rekreacines galimybes. Sukurtos finansinės sistemos ir institucijos paramai teikti (Kaimo rėmimo sistema, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, VĮ Lietuvos Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra). Aktyviai plėtojama kaimo žmonių savivalda. 3.
7. Svarbiausios Lietuvos kaimo problemos Nepakankamas žemės ūkio ir maisto pramonės produktų konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkose. Nebaigta žemės reforma, silpnai funkcionuojanti žemės rinka. Besiformuojanti žemės ūkio subjektų sistema, dominuoja ūkiai, kurių mažas investicinis pajėgumas, menka technologinė pažanga, silpna ūkių gamybinių struktūrų kaita, didelės išlaidos ir mažas produkcijos konkurencingumas. Nepakankamai apsaugota šalies vidaus žemės ūkio ir maisto produktų rinka nuo blogos kokybės, kontrabandinių ir dempingo kainomis parduodamų prekių. Besiformuojantys žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbėjų santykiai; per ilga atsiskaitymų ciklo trukmė, mažai žemdirbių apdrausti nuo jų produkciją superkančių subjektų bankroto. Reguliuojami žemdirbių ir perdirbėjų santykiai, tačiau mažai daroma įtakos perdirbėjų ir prekybininkų santykiams (atsiskaitymų už produkciją terminams) Neišplėtota kooperacija, materialinio aprūpinimo, techninių ir kitų paslaugų infrastruktūra. Nepakankamai efektyvi regioninė politika ir nemažėjantys ekonominiai bei socialiniai regionų skirtumai. Blogas pragyvenimo lygis. Mažai galimybių plėtoti alternatyvius verslus kaime. Didelė sezoniškumo įtaka žemės ūkio produktų gamybai. Neigiamos demografinių procesų tendencijos, gyventojų senėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimas į miestus. Mažas jaunų ir aukštąjį žemės ūkio išsilavinimą turinčių ūkininkų skaičius Žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų santykiai ne visada grindžiami rinkos principais, nepakankamai efektyviai veikia konkurencijos kontrolės sistema. 3.
8. Teigiamas integracijos į Europos Sąjungą poveikis Didėja kapitalo, technologijų, darbo jėgos ir prekių apyvartos tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos galimybės. Didėja šalies finansinis pajėgumas strategiškai vykdyti žemės ūkio ir kaimo struktūrinius pertvarkymus, didinti jų konkurencinį pajėgumą ir spręsti kaimo socialines problemas. Europos Sąjunga teikia specialią paramą pagal PHARE programą, o nuo 2000 m. ir pagal Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (toliau - SAPARD) bei struktūrinei politikai įgyvendinti (toliau - ISPA) programas. Techninė ir konsultacinė pagalba pertvarkant kaimo žmonių savivaldos institucijas ir didinant jų gebėjimą kvalifikuotai atlikti patikėtas funkcijas. Daugiau gaunama informacijos apie tarptautines žemės ūkio rinkas. Didėja nacionalinių ūkio subjektų konkurencija, skatinanti juos daugiau rūpintis technine pažanga, produkcijos kokybe ir rinkodara. Didėja kaimo įvairiapusiškumo reikšmė. 3.6.Galimas neigiamas integracijos į Europos Sąjungą poveikis Didėja nacionalinių žemės ūkio subjektų ir jų rinkos partnerių tiesioginė sandūra su labiau subsidijuojamais ir objektyviai didesnio konkurencinio pajėgumo kitų valstybių subjektais. Galimas staigus nedarbo žemės ūkyje ir perdirbimo pramonėje padidėjimas, jeigu nebus sukurtos sąlygos alternatyviam verslui. Didėja konkurencinė grėsmė iš Rytų ir Vidurio Europos valstybių.
9. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO KRYPTYS 4.
10. Prioritetinės žemės ūkio šakos Prioritetas teikiamas šioms žemės ūkio ir maisto ūkio šakoms: 1)pieninei galvijininkystei, 2)mėsinei galvijininkystei, 3) sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei, 4)linininkystei, 5) aliejinių augalų auginimui, 6) prieskoninių, vaistinių ir kitų specialios paskirties augalų auginimui, 7) javų auginimui, 8) cukrinių runkelių auginimui. 4.2.Investicijos į ūkius, jų modernizavimas ir veiklos įvairinimas Besikuriančių ūkininkų, ypač jaunųjų, rėmimas. Specializuotų racionalaus dydžio prekinių ūkių plėtojimo investicijų dalinis finansavimas, lengvatinis kreditavimas, kitos specialios priemonės ūkių kapitalui formuoti. Subsidijos žemės ūkio technikai, įrangai, pastatams pirkti. Subsidijos geriausių veislinių gyvulių ir augalų sėklinei medžiagai įsigyti. Melioracijos įrenginių remonto ir daugiamečių ganyklų atnaujinimo ir įrengimo dalinis finansavimas. Netradicinių žemės ūkio verslų rėmimas. Žemės ūkio produktų gamyba ne maisto reikmėms. 4.3.Geros kokybės produktų gamybos plėtra ir rinkodaros sukūrimas Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos infrastruktūros plėtros rėmimas. Produktų perdirbimo technologijų tobulinimo ir kokybės kontrolės įrangos įsigijimo rėmimas. Lietuvos Respublikos standartų tobulinimas. Lyginamąjį pranašumą turinčios produkcijos eksporto subsidijavimas, ypač ją realizuojant naujose rinkose. Ekologinio žemės ūkio plėtros rėmimas. 4.4.Užimtumo didinimas, skatinant alternatyvią veiklą, ir socialinės būklės gerinimas Alternatyvios veiklos (kaimo turizmo, miškų sodinimo, amatų, kitų ne žemės ūkio verslų) rėmimas. Arklininkystės, kaip sporto ir pramogų verslo, plėtra. Kaimo žmonių perkvalifikavimo finansavimas. Gyventojų pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos, ypač mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, skatinimas ir naujos ekonominės veiklos rėmimas. Žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymas tiesioginėmis išmokomis. Parama nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms socialines paslaugas kaime. 4.1.
11. Kaimo atnaujinimas ir infrastruktūros plėtra Investicijos į kaimų pastatų ir statinių renovaciją ir geros būklės palaikymą. Melioracijos sistemų (griovių, drenažo, siurblinių, pylimų, tiltų, pralaidų ir kt.) rekonstrukcijos ir modernizavimo finansavimas. Bendro naudojimo infrastruktūros objektų (vandentiekio, kanalizacijos, nuotekų valymo įrenginių, kelių ir kt.) statybos ir rekonstrukcijos finansavimas. Parama jauniesiems specialistams įsikuriant kaime. Mokslo, mokymo, konsultavimo, žemės ūkio informacinės sistemos plėtros finansavimas. Savivaldos ir savitarpio pagalbos struktūrų bei kaimo bendruomenių lyderių mokymo finansavimas. Etnokultūros ugdymo ir paveldo išsaugojimo finansavimas. 4.1.
12. Aplinkosauga ir gamtos išteklių naudojimo gerinimas Taršos židinių likvidavimo, pastatų liekanų ir teritorijų sutvarkymo projektų finansavimas. Mėšlidžių statybos dalinis finansavimas. Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų dėl nitratų taršos jautriose teritorijose įgyvendinimo dalinis finansavimas. Aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas, siekiant išsaugoti ir gausinti biologinę įvairovę, žemės natūralizavimas. Nuostolių, atsiradusių dėl žemės naudojimo ūkinei veiklai apribojimų ir agroaplinkosauginių priemonių taikymo, kompensavimas. Žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemės ūkio naudmenų pertvarkymo į ganyklas ir natūralias pievas bei apsodinimo mišku projektų įgyvendinimo dalinis finansavimas.
13. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO PERTVARKYMO BEI MODERNIZAVIMO PRIEMONĖS 5.
14. Žemės naudojimas Teritorijose, kuriose susidarys laisvos žemės ūkio paskirties žemės rezervas, formuoti ūkininko šeimos ūkiui tinkamus racionalaus dydžio sklypus ir juos lengvatinėmis sąlygomis parduoti jauniesiems ūkininkams. Sukurti žemės ir kito nekilnojamojo turto administravimo sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos žemės ir nekilnojamojo turto rinkai susiformuoti ir funkcionuoti, racionaliam ūkių didėjimui bei žemės sklypų konsolidacijai. Siekiant paspartinti žemės rinkos formavimąsi, sudaryti sąlygas užstatyti bankams žemės ūkio paskirties žemę. 5.
15. Žemės ir maisto ūkio šakų plėtra Siekti, kad vidaus rinka būtų aprūpinta savos gamybos žemės ūkio produkcija. Įgyvendinti žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programos priemones ir užtikrinti tinkamą jų finansavimą. Parengti žemės ir maisto ūkio šakų bei kitos ekonominės veiklos plėtros regionuose rekomendacijas. Skatinti, kad būtų naudojama geriausi veisliniai gyvuliai ir sėklos, diegiama moderni technika ir technologijos. Skatinti didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą. Pereiti prie augalų ir gyvulių sveikatingumo nustatymo, prevencijos bei ligų židinių likvidavimo naujų standartų ir metodų. Tobulinti augalų apsaugos teisinę ir institucijų sistemą. Tobulinti veterinarijos teisinę ir institucijų sistemą. Tobulinti gyvulių veislininkystės teisinę ir institucijų sistemą. Pereiti nuo žemės ūkio produktų pardavimo subsidijavimo prie prioritetinių investicinių projektų rėmimo ir tiesioginių išmokų. Įgyvendinti intervencinių pirkimų modelį. Parengti ir įgyvendinti naujus maisto produktų gamybos standartus. 5.
16. Žemės ūkio subjektų restruktūrizavimas Prioritetą teikti prekiniam ūkininko šeimos ūkiui, kurio žemės plotas priklausys nuo specializacijos. Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinti ūkių, kuriuose ūkininkauja jauni asmenys, kūrimąsi, ūkių pertvarkymą iki racionalaus dydžio, jų modernizavimą bei veiklos įvairinimą. Teikti paramą ūkininkaujantiems retai apgyvendintose mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, tuo skatinti alternatyvią veiklą. Sukurti palankesnę žemės ūkio kreditavimo sistemą. 5.
17. Ekologinis žemės ūkis Skatinti ekologiškos produkcijos gamybą. Sudaryti palankias sąlygas ekoproduktų rinkai formuoti. Tobulinti ekologinių ūkių sertifikavimo sistemą.
18. 5.Miškininkystė Parengti ir įgyvendinti žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemės ūkio naudmenų užsodinimo mišku programą. Sustiprinti privačių miškų naudojimo kontrolę. Iškirstus miškus atsodinti per dvejus metus. katinti energetinių augalų auginimą, katilinių pertvarkymą, kad būtų galima naudoti kurą iš nerūšinės medienos ir medžio bei kitų organinių atliekų. 5.
19. Žuvininkystė Skatinti žvejybos infrastruktūros plėtrą. Remti žuvų perdirbimo pramonės modernizavimą. Plėtoti vertingų žuvų auginimą tvenkiniuose, remti jų veislynus. Įgyvendinti priemones, garantuojančias tvenkinių nuotekų kokybę. Remti žuvininkystės tvenkinių statybą ir žuvies perdirbimo įmonių modernizavimą.
20. ALTERNATYVIŲ KAIMO VERSLŲ PLĖTROS UŽDAVINIAI Sudaryti palankias ekonomines ir teisines sąlygas netradicinei žemės ūkio veiklai ir alternatyviems verslams plėtoti. Rengti ir taikyti netradicinės žemės ūkio veiklos regionines rekomendacijas. Teikti mokymo, perkvalifikavimo, konsultavimo paslaugas, aktyvinti kaimo gyventojus ir skatinti jų pasirengimą alternatyviai veiklai kaime. Remti smulkaus verslo plėtojimą, ypač mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose. Remti energetinių kultūrų auginimą ir perdirbimą. Remti bei steigti verslo plėtrą inicijuojančias institucijas, verslo konsultavimo centrus.
21. KAIMO VERSLŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS UŽDAVINIAI 7.
22. Kooperacijos plėtra Teikti finansinę, organizacinę ir intelektinę paramą kooperacijai, organizuoti lyderių ir vadovų mokymą. Kooperatyvų steigimo koordinavimą pavesti žemdirbių savivaldos institucijoms ir jų atstovams apskrityse bei rajonuose, šiam darbui daugiau pasitelkiant savivaldybes bei seniūnijas. Prioritetą teikti kredito, prekybos ir techninių bei kitų paslaugų kooperatyvams bei kooperatyvų susivienijimams. 7.
23. Prekybos plėtra Parengti ir įgyvendinti priemones neigiamam žemės ir maisto ūkio eksporto - importo balansui sumažinti. Sudaryti teisines, organizacines ir finansines prielaidas sparčiau kurtis gamintojų ir prekybininkų sąjungoms, prekių biržoms ir kitoms rinkodaros institucijoms. Įteisinti žemės ūkio produktų išankstinių kontraktų sudarymo sistemą. Tobulinti informacijos apie rinkas sistemą. Gerinti eksportą koordinuojančių institucijų veiklą, daugiau teisių šioje srityje suteikti Žemės ūkio ministerijai. Skatinti žemės ir maisto ūkio gaminius eksportuojančių verslo institucijų steigimąsi. Steigti žemės ūkio atašė ir prekybos atstovybes reikšmingiausiose rinkos plėtrai šalyse. 7.
24. Vidaus rinkos apsauga Parengti ir įgyvendinti teisines, ekonomines bei veterinariniais ir fitosanitariniais reikalavimais pagrįstas vidaus rinkos apsaugos priemones. Parengti ir įgyvendinti teisines, priemones apsaugančias vidaus rinką nuo blogos kokybės ir didelėmis subsidijomis remiamų bei nelegaliai įvežamų produktų importo. 7.
25. Finansų infrastruktūra Remti kredito unijų ir kitų kredito įstaigų sistemos plėtrą. Tobulinti kaimo rėmimo sistemą, vadovaujantis Europos Sąjungos žemės ūkio paramos taisyklėmis. Remti Nacionalinės mokėjimo agentūros plėtrą, siekiant tinkamai administruoti nacionalines bei Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos fondų lėšas. Tobulinti valstybės paramą per Žemės ūkio paskolų garantijų fondą. Visų kategorijų perspektyviems ūkiams, kaimo verslininkams suteikti paskolų garantijas ir susieti su nacionaliniais ir Europos Sąjungos specialiaisiais fondais. Sukurti ir taikyti žaliavų ir paslaugų didelio pabrangimo kompensavimo pagal galimybes sistemą. Kaimo plėtrą finansuoti iš nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos PHARE programos, Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programos (SAPARD) bei kitų Lietuvos ir užsienio šalių finansinės paramos šaltinių lėšų. 7.
26. Technikos paslaugų infrastruktūra Sudaryti palankesnes sąlygas techninių ir kitų paslaugų įmonių, pirmiausia kooperatinių, taip pat technikos bendro naudojimo grupelių, plėtrai, jų techninei bazei stiprinti ir modernizuoti. Įdiegti naują žemės ūkio technikos registracijos ir techninės būklės kontrolės sistemą. 7.
27. Vandentvarka, melioracija ir dirvų kalkinimas Išsaugoti žemės ūkiui tinkamas nusausintas žemes, tam tikslui kooperuoti valstybės, ūkininkų, kitų žemės naudotojų bei juridinių ir fizinių asmenų, turinčių naudos iš melioracijos, lėšas. Patikslinti melioracijos sistemų statybos, remonto, rekonstrukcijos ir modernizavimo ekonominį tikslingumą, melioracijos statinių nuosavybės santykius, visų melioracijos darbų mastą ir jų finansavimą. Parengti ir įgyvendinti priemones, kurios leistų užtikrinti kompleksinę kaimo vandentvarką - sausinimą, paviršinio ir nutekamųjų vandenų nuvedimą, aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir kt. 7.
28. Žemės ūkio mokslas, studijos ir mokymas Integruoti žemės ūkio mokslo institucijas į vieną universitetinę mokslo ir studijų sistemą, su sistemos institucijų finansavimo koordinavimo teise. Plėsti ir koordinuoti žemės ūkio mokslo, studijų, tęstinio mokymo, perkvalifikavimo ir konsultavimo veiklą (programas). Koordinuoti kaimo verslų mokymo centrų kūrimą ir jų veiklą. Modernizuoti universitetinių ir akštųjų studijų institucijų tyrimų ir mokymo bazę, pritaikyti ją tęstiniam mokymui ir praktinėms problemoms spręsti. Sukurti ūkininkų tęstinio mokymo sistemą. 7.8.Informacijos ir konsultavimo sistema Įkurti bendrą valstybinę žemės ūkio informacijos sistemą, parengti ją reglamentuojančius aktus. Sukurti bendrą konsultavimo sistemą (universitetai su mokslo tyrimų institutais, bandymų stotimis, Žemės ūkio rūmai, kolegijos, žemės ūkio mokyklos, privačios ir viešos konsultavimo įmonės), teikti įvairiapusę paramą mokslo rezultatams skleisti. Gerinti apskaitos, ekonomikos, technologijų ir aplinkosaugos konsultavimo paslaugų kokybę, diegti ūkininkavimo ir buhalterinės apskaitos duomenų tinklą.
29. KAIMO SOCIALINĖS PLĖTROS UŽDAVINIAI 8.
30. Užimtumo didinimas ir darbo santykių tobulinimas Atsižvelgiant į kaimo gyventojų struktūrą, kad būtų palaikomos kaimo gyventojų pajamos, skatinti kurti darbo vietas kaime, sudaryti sąlygas alternatyviai veiklai. Parengti teisės aktų projektus, reglamentuojančius trumpalaikių darbo santykių įforminimą, pagal specifines kaimo sąlygas. Parengti ir įgyvendinti kaimo gyventojų pajamų palaikymo sistemą. Mažinti Lietuvos regionų plėtros netolygumus, ypač skirti dėmesį toms kaimo vietovėms, kuriose ekstremaliai sumažėjo darbo vietų arba vyrauja mažiau palankios ūkininkauti teritorijos. 8.
31. Socialinė ir sveikatos apsauga Tobulinti socialinių pašalpų skyrimo mažas pajamas gaunančioms šeimoms tvarką, remti būsto įsigijimą kaime. Siekti racionalesnio medicinos ir kitų socialinių paslaugų įstaigų teritorinio išdėstymo. Teikti prioritetą nestacionarių socialinių paslaugų plėtrai. Skatinti verslo įmones bei nevyriausybines organizacijas plėtoti socialinę veiklą kaime, teikti labdarą ir paramą. 8.
32. Švietimas ir kultūra Didinti finansinę pagalbą kaimo mokyklų materialinei bazei stiprintibei mokytojų kvalifikacijai kelti, jiems perkvalifikuoti. Parengti rekomendacijas savivaldybių bei apskričių etnokultūros plėtros ilgalaikėms programoms rengti ir paramos kultūros plėtrai fondams steigti. Teikti valstybės finansinę paramą kultūros centrų tinklui sutvarkyti ir naujiems kultūros plėtros projektams vykdyti. 8.
33. Kaimo socialinė infrastruktūra Teikti prioritetą infrastruktūros decentralizacijai ir modernizavimui. Parengti ir įgyvendinti kaimo socialinės infrastruktūros plėtros regioninius projektus. 8.
34. Kaimo atnaujinimas Atsižvelgiant į regioninius ypatumus, parengti kaimo gyvenviečių pertvarkymo, vienkiemių kūrimo, infrastruktūros formavimo, gamtos ir kultūros paminklų sutvarkymo bei apsaugos programas. Inventorizuoti, sutvarkyti ir pritaikyti rekreacinei ar kitai veiklai kultūros ir ūkio paveldo objektus (dvarus, parkus, malūnus ir kt.). Skatinti kaimo papročių ir tradicijų atgaivinimą. 8.
35. Kaimo bendruomenių ugdymas ir kaimo žmonių savivaldos veiklos aktyvinimas Remti Žemės ūkio rūmų ir kitų institucijų, padedančių įgyvendinti kaimo žmonių savivaldą, įvairiapusę veiklą. Remti žemdirbių organizacijas, tiesiogiai padedančias žemės ūkio kooperatyvams ir jų sąjungoms spręsti su ūkinės veiklos organizavimu susijusias problemas. Stiprinti kaimo žmonių savivaldos institucijų vaidmenį bei atsakomybę už kaimo ekonominę, socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę plėtrą.
36. GAMTOS IŠTEKLIŲ IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGOS UŽDAVINIAI Nustatyti ekologiškai jautrių žemės ūkio veiklai teritorijų ribas. Sumažinti antropogeninę apkrovą žemės ūkio teritorijose, parengti ją reguliuojančius normatyvinius dokumentus. Saugoti paviršinius ir gruntinius vandenis nuo taršos, sumažinti augalų apsaugos priemonių neigiamą poveikį aplinkai. Parengti ir įgyvendinti aplinkos kokybės gerinimo programas žemės ūkio veiklos pažeistose teritorijose. Skatinti ekologinį, aplinkai palankų ūkininkavimą. Gerinti miškų būklės ir naudojimo kontrolę. Remti sodybų ir kaimo gyvenviečių nutekamųjų vandenų valymo ir kitų aplinkosaugos įrenginių statybą. Skatinti alternatyvių ir atsinaujinančių energijos rūšių naudojimą.
37. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS 10.
38. Strategiją įgyvendinančios institucijos Už strategijos įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apskričių viršininkai bei rajonų savivaldybės. Iš strategiją įgyvendinančių institucijų sudaroma Kaimo plėtros taryba, susidedanti iš pirmininko – žemės ūkio ministro ir iki 15 narių – ministrų, kitų valstybės valdymo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Kaimo plėtros tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kaimo plėtros taryba dirba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal atsakingų už strategijos vykdymą ministerijų pateiktas ataskaitas Kaimo plėtros taryba įvertina strategijos įgyvendinimo eigą bei rezultatus ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl konkrečių projektų įgyvendinimo gerinimo. Žemės ūkio ministerija kasmet parengia Žemės ūkio ir kaimo plėtros apžvalgas. Įgyvendinant strategiją dalyvauja Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lietuvos savivaldybių asociacija, žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbamosios pramonės ir paslaugas teikiančių organizacijų asociacijos, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, institutai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras, Žemės ūkio kooperacijos ir verslo mokymo centras, verslo konsultavimo centrai, kitos kaimo ir verslo institucijos bei savivaldos institucijos. 10.
39. Strategijai įgyvendinti reikalingi teisės aktai, programos ir kitos priemonės Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti tikslinga priimti: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymą, Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, Fondo fizinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 1,2,3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, Seimo nutarimą “Dėl žemėvaldų konsolidavimo teisinių, ekonominių, ūkinių ir techninių principų patvirtinimo”, Melioracijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, atnaujintą Nacionalinę žemės ūkio programą, Kaimo vandentvarkos ir melioracijos programą, Ekologinio žemės ūkio plėtros programą, Gyvulių veislininkystės programą 2001 – 2005 metams, Kooperacijos plėtros kaime programą 2000 – 2005 metams, Vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo programą. Artimiausiais metais surengti žemės ūkio surašymą, parengti kitus strategijai įgyvendinti reikalingus teisės aktus, programas ir priemones. 10.
40. Strategijos įgyvendinimo finansavimas Strategijoje numatytos priemonės finansuojamos iš: valstybės ir savivaldybių biudžetų tikslinių asignavimų, bankų ir kitų kredito institucijų paskolų, ūkininkų, žemės ūkio įmonių ir kitų kaimo verslininkų nuosavo kapitalo, Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (SAPARD), ISPA, Europos Sąjungos PHARE programos bei dvišalių programų ir projektų lėšų ir kitų šaltinių. Minimalus lėšų poreikis iš Nacionalinio biudžeto ir Europos Sąjungos stojimo paramos fondų vidutiniškai vieneriems metams yra 1 – 1,2 mlrd. litų. Kiekvienais metais, vadovaujantis Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymu, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei žemės ūkio ir kaimo plėtros tendencijas, lėšos bus tikslinamos. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Lapė