NUTARIMAS DĖL „PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDŲ“ SĄRAŠO 1993 m. gegužės 6 d. Nr. 40 Vilnius Lietuvių kalbos komisija, apsvarsčiusi „Prielinksnių vartojim

VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S DĖL „PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDŲ“ SĄRAŠO 1993 m. gegužės 6 d. Nr. 40 Vilnius Lietuvių kalbos komisija, apsvarsčiusi „Prielinksnių vartojimo klaidų“ sąrašą, nutaria: 1. Patvirtinti „Prielinksnių vartojimo klaidų“ sąrašą. 2. Laikyti „Prielinksnių vartojimo klaidų“ sąrašą oficialiu dokumentu nuo jo paskelbimo dienos. KOMISIJOS PIRMININKAS A. ROSINAS KOMISIJOS SEKRETORĖ D. MIKULĖNIENĖ 4. PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS 4.1. ant nevartotinas: 4.1.1. veiksmo priemonei, nesusijusiai su vieta, reikšti, pvz.: Ji puikiai griežia ant smuiko (=smuiku). Gaudo žuvis ant sliekų (=sliekais, su sliekais). Dirba ant dvejų staklių (=dvejomis staklėmis). 4.1.2. objektui reikšti su būdvardžiais: – apstus: Ruduo apstus ant obuolių (=apstus obuolių; Rudenį apstu obuolių); – gabus: Kaimynų vaikas gabus ant muzikos (=muzikai); – godus: Nebūk godus ant svetimo gero (=svetimo gero); – šykštus: Ji visada šykšti ant pinigų (=pinigų); – turtingas: Šiemet esam turtingi ant šieno (=šieno; Šiemet turim daug šieno); –... 4.1.3. veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais: – keisti ant ko = keisti į ką: Paprašė pakeisti batus ant mažesnių (=į mažesnius; mažesniais). Vaikas apsikeitė naujesnį pašto ženkliuką ant senesnio (=į senesnį); – mainyti ant ko = mainyti į ką: Išmainė vištą ant katino (=į katiną); – skųstis ant ko = skųstis kuo: Teta skundžiasi ant triukšmingų kaimynų (=triukšmingais kaimynais). 4.1.4. daikto matmenims ar dydžių santykiui žymėti, pvz.: Kambario matmenys 2 ant 3 metrų (=du iš trijų metrų; du ir trys metrai). Kraujospūdis 80 ant 120 (=80 ir 120; 80 su 120). Žemėlapio mastelis 1 ant 1000 (=1 su 1000). Vaistų imkite vieną šaukštelį ant pusės stiklinės (=pusei stiklinės) vandens. 4.1.5. daikto požymiui, nesusijusiam su vieta, reikšti, pvz.: Batai ant aukštų kulnų (=aukštais kulnais; aukštakulniai batai). Radijo imtuvas ant keturių lempų (=su keturiomis lempomis; Keturių lempų radijo imtuvas). 4.1.6. vietai reikšti, kai žymimas ne paviršius, o nurodoma kryptis į vidų arba buvimas viduje, pvz.: Nuvažiavo ant stoties (=į stotį), bet pavėlavo ant autobuso (=į autobusą). Ant turgaus (=Turguje) pilna atvykėlių. Ką kalbėjo ant susirinkimo (=susirinkime)? 4.1.7. laikui reikšti, pvz.: Susitiksime ant rytojaus (=rytoj; rytojaus dieną). Ant dienų (=Šiomis dienomis; Greitai; Netrukus) pasirodys naujas žurnalo numeris. Atidėkim šį reikalą ant pirmadienio (=pirmadieniui; iki pirmadienio). Vaistus liepė gerti du kartus ant dienos (=per dieną; dienoje). Kiek tau palikti pinigų ant savaitės (=savaitei)? Išvažiuoju ant visados (=visai; visam laikui). Iš pradžių pykosi, bet ant galo (=galų gale; pagaliau) susitaikė. Tą klausimą svarstykime ant galo (=gale; pabaigoje). 4.1.8. veiksmo ar būsenos pobūdžiui reikšti, pvz.: Dirba ant dviejų etatų (=dviem etatais; turi du etatus; eina dvejas pareigas). Jis jau ant pensijos (=pensininkas; išėjęs į pensiją). Mokosi ant penketų (=penketais). Pirkau televizorių ant išsimokėjimo (=išsimokėtinai). Esu ant biuletenio (=Turiu biuletenį) ir sėdžiu ant dietos (=laikausi dietos). Jau porą metų ji gyvena ant buto (ant kambario) (=nuomoja kambarį). 4.1.9. paskirčiai, siekimui, veiksmo tikslui reikšti, pvz.: Pasilik pinigų ant maisto (=maistui). Įsidėk pinigų ant kelionės (=kelionei; į kelionę; kelionėn). Ar užteks duonos ant šešių žmonių (=šešiems žmonėms)? Pakvietėme svečią ant pietų (=pietų; pietauti). Iškvietė ant dvikovos (=į dvikovą). Mokosi ant inžinieriaus (=inžinieriumi; inžinieriaus specialybės). 4.2. apie nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais: – domėtis apie ką = domėtis kuo: Direktorius per mažai domėjosi apie darbo sąlygas (=darbo sąlygomis); – ginčytis (ginčas) apie ką = ginčytis (ginčas) dėl ko: Apie ką (=Dėl

1. ko)čia ginčijatės? Kilo ginčas apie pelno paskirstymą (=dėl pelno paskirstymo; kaip paskirstyti pelną); – rodyti apie ką = rodyti ką: Ši lentelė rodo apie gamybos tempų kitimą (=gamybos tempų kitimą; kaip kinta gamybos tempai); – skųstis (skundas) apie ką = skųstis kuo, dėl ko; skundas dėl ko: Nėra ko tau skųstis apie gyvenimą (=gyvenimu). Gauname nemaža skundų apie duonos kokybę (=dėl duonos kokybės). 4.3. į nevartotinas: 4.3.1. veiksmo objektui reikšti su žodžiais: – atsiliepti į ką („daryti poveikį“) = atsiliepti kam: Nemiga visada neigiamai atsiliepia į darbingumą (=darbingumui); – įsimylėti į ką = įsimylėti ką: Visi mokiniai įsimylėję į naująjį mokytoją (= naująjį mokytoją); – įtaka (daryti įtaką) į ką = įtaka (daryti įtaką) kam: Tėvų elgesys visada daro įtaką į vaikus (=vaikams); – nurodyti į ką = nurodyti ką: Vadovas nurodė į keletą darbo trūkumų (=keletą darbo trūkumų); – poveikis (daryti poveikį) į ką = poveikis (daryti poveikį) kam: Aptarė naujų vaistų poveikį į organizmą (=organizmui); – skirti dėmesį, dėmesio į ką = skirti dėmesį, dėmesio kam: Skirkite daugiau dėmesio į ligų profilaktiką (=ligų profilaktikai); – spaudimas (daryti spaudimą) į ką = spaudimas (daryti spaudimą) kam: Jie darė spaudimą į mūsų darbuotojus (=mūsų darbuotojams); – veikti į ką = veikti ką: Orai labai veikia į žmonių nuotaikas (=žmonių nuotaikas); – žaisti į ką = žaisti ką: Žaiskime į karą (=karą) arba į futbolą (=futbolą). 4.3.2. laiko tarpui, per kurį (į)vyksta, kartojasi veiksmas, reikšti, pvz.: Vaistus gerkite tris kartus į dieną (=per dieną; dienoje). Susirinkimai vyksta kartą į mėnesį (=per mėnesį). 4.4. iki nevartotinas būviui beasmeniame sakinyje reikšti, pvz.: Dabar jam ne iki egzaminų (=ne egzaminai rūpi; ne egzaminai galvoje). Šiandien žvejams ne iki raudžių (=ne raudės galvoje; toli gražu ne raudės rūpi) laukia privatizavimo. Visiems buvo ne iki juoko (=ne juokas galvoje). 4.5. iš nevartotinas su žodžiais nutarimas, pranešimas, protokolas, raštas ir pan. parašymo datai žymėti, pvz.: Remsimės nutarimu iš spalio 17 dienos (=spalio 17 dienos nutarimu). Reikia patikrinti protokolą iš kovo 5 dienos (=kovo 5 dienos protokolą). 4.6. pas nevartotinas: 4.6.1. nuosavybei, priklausymui, turėjimui žymėti, pvz.: Pas ką yra klausimų (=Kas turi klausimų; Kas norėtų paklausti)? Kiek pas tave (=tu turi) pinigų? Pas mane nėra (=[Aš] neturiu) laiko. Pas ją (=Jos) gražūs plaukai. Pas mane (=Man) pakilo temperatūra. Pas tave (=Tavo) negerai parašyta (Tu negerai parašei). Pas čigonus (=Čigonų) įdomūs laidojimo papročiai. Pas varžovą neišlaikė nervai (=Varžovui neišlaikė nervai; Neišlaikė varžovo nervai). Neseniai pas jį (=jam) išoperavo apendiksą. 4.6.2. veiksmo adresatui, nesusijusiam su vieta, reikšti su veiksmažodžiais: – atsiprašyti: Atsiprašyk pas mokytoją (=mokytoją, mokytojo) už įžeidimą; – gauti: Pas ką (=Iš
2. ko)gavai tą žurnalą? – gimti: Pas ją (=Jai) gimė sūnus; – imti: Jis paėmė pas mane (=iš manęs) pieštuką; – įsigyti: Jis sakė įsigijęs tą knygą pas gatvės prekeivį (=iš gatvės prekeivio); – klausti: Paklausėme pas praeivį (=praeivį; praeivio), kur galėtume užkąsti; – kreiptis: Informacijos kreipkitės pas pavaduotoją (=į pavaduotoją); – pirkti: Pirkau pas jį (=iš
3. jo)dviratį; – prašyti: Prašysiu pas direktorių (=direktorių; direktoriaus), kad išleistų atostogų; – reikalauti: Pažymėjimo reikalaukite pas buhalterį (=iš buhalterio); – skambinti: Skambink pas pirmininką (=pirmininkui) iš ano kabineto; – skolintis: Teko skolintis pinigų pas draugę (=iš draugės); – skųstis: Skųsiuosi pas patį ministrą (=pačiam ministrui); – sužinoti: Tvarkaraštį sužinosiu pas draugę (=iš draugės); – šauktis: Susirgęs šaukis pas daktarą (=daktaro); – teirautis: Dėl kelialapio teiraukitės pas vedėją (=vedėjos); – vogti: Pas kaimynus (=Iš kaimynų; Kaimynams) pavogė arklį; –... 4.7. po (su įnagininku) nevartotinas veiksmo būdui ar pagrindui reikšti, pvz.: Dokumentai išduodami po parašu (=su parašu; pasirašytinai). Kiek jis jau laikomas po areštu (=areštuotas, suimtas)? Čia stovi įrenginiai po įtampa (=su įtampa). Po kokia rubrika (=Su kokia rubrika, antrašte) dėsime šį straipsnį? Laivas plaukioja po (=
4. su)Lietuvos vėliava. 4.8. prie nevartotinas: 4.8.1. veiksmo sąlygoms reikšti junginiuose: – prie (kokių) aplinkybių: Nusikaltimas padarytas prie sunkinančių aplinkybių (=sunkinančiomis aplinkybėmis); – prie uždarų durų: Posėdis vyko prie uždarų durų (=už uždarų durų; uždaromis durimis; neviešai; buvo uždaras); – prie ligos (gripo, plaučių uždegimo,...): Prie gripo (=Sergant gripu) reikia gulėti; – prie (kokių) norų: Ir prie geriausių norų (=Ir geriausių norų turėdamas; Kad ir labai norėdamas) negalėsiu tavęs pasitikti; – prie progos: Prie progos (=Progai pasitaikius; Radę, turėdami progą) aplankykite šią parodą; – prie (kokių) sąlygų: Sunku dirbti prie esamų sąlygų (=tokiomis sąlygomis; kai tokios sąlygos; esant tokioms sąlygoms); – prie (kokios) temperatūros: Prie aukštos temperatūros (=Aukštoje temperatūroje; Kai aukšta temperatūra; Esant aukštai temperatūrai) ši medžiaga lydosi; –... 4.8.2. keitimo santykiui reikšti, pvz.: Pinigai bus keičiami santykiu vienas prie šimto (=vienas už šimtą; vienas su šimtu; šimtas į vieną). 4.9. prieš nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais: – atsiprašyti prieš ką = atsiprašyti ką, ko: Teko atsiprašyti prieš draugą (=draugą; draugo); – atsiskaityti (ataskaita) prieš ką = atsiskaityti (ataskaita) kam: Deputatas atvyko atsiskaityti prieš savo rinkėjus (=savo rinkėjams). Tai bus rimta ataskaita prieš kolektyvą (=kolektyvui); – atsispirti prieš ką = atsispirti kam: Sunku buvo atsispirti prieš saldumynus (=saldumynams); – atsparus prieš ką = atsparus kam: Kaktusai atsparūs prieš sausras (=sausroms); – gintis prieš ką = gintis nuo ko: Ginsimės prieš visus (=nuo visų), kurie mus puls; – neapykanta prieš ką = neapykanta kam: Jis ilgai jautė neapykantą prieš tikrą brolį (=tikram broliui); – pareiga prieš ką = pareiga kam: Jaučia pareigą prieš darbo draugus (=darbo draugams); – pralaimėti prieš ką = pralaimėti kam: Pralaimėjome tik prieš vieną komandą (=vienai komandai): 4.10. už nevartotinas junginiuose: – imti (laikyti) ką už ką (pagrindą): Rezoliucijos projektą siūloma priimti (laikyti) už pagrindą (=pagrindu; kaip pagrindą); – žaisti už ką (nesant pavadavimo): Jis žaidžia už „Neptūno“ komandą (=„Neptūno“ komandoje). ______________