LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 84:2000 „GYDYTOJAS RADIOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO 2000 m. gegužės 23 d. Nr. 270 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),
- Tvirtinu: 1.
- Lietuvos medicinos normą MN 84:2000 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama); 1.
- MN 84:2000 įgyvendinimo priemonių planą.
- Pavedu: 2.
- sveikatos priežiūros įstaigų vadovams organizuoti šios normos įgyvendinimą nuo įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ ir užtikrinti gydytojų radiologų darbą, vadovaujantis normos nurodymais; 2.
- įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrei R. Vaitkienei. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMUNDAS ALEKNA ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro2000 05 23 įsakymu Nr. 270 LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 84: 2000 GYDYTOJAS RADIOLOGAS Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė I. TAIKYMO SRITIS
- Ši medicinos norma nustato gydytojo radiologo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
- Ši medicinos norma yra privaloma visiems gydytojams radiologams, jų darbdaviams ir radiologijos veiklą kontroliuojančioms įstaigoms Lietuvoje. II. NUORODOS
- Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, 1994 07 19, Nr. I-552; 1998 12 01, Nr. VIII-946 (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099).
- Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, 1996 06 06, Nr. I-1367; 1998 11 24, Nr. VIII-910 (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995).
- Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymas, 1996 09 25, Nr. I-555; 1998 05 19, Nr. VIII-749 (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 1998, Nr. 52-1423).
- Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, 1996 10 03, Nr. I-1562 (Žin., 1996, 102-2317; 1998, Nr. 52-1425).
- Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, 1996 05 21, Nr. I-1343; 1998 12 15, Nr. VIII-972 (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 1999, Nr. 62-2035).
- Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas, 1999 01 12, Nr. VIII-1019 (Žin.,1999, Nr. 11-239).
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 02 05 įsakymas Nr. 61 „Dėl asmens sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąrašo“(Žin., 1999, Nr. 15-404).
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 02 05 įsakymas Nr. 62 „Dėl asmens sveikatos priežiūros siauros specializacijos medicinos praktikos rūšių sąrašo“ (Žin., 1999, Nr. 15-405).
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 12 29 nutarimas Nr. 389 „Dėl gydytojų rengimo rezidentūroje“ (Žin., 1991, Nr. 2-49).
- Lietuvos higienos norma HN 31 „Radiacinė sauga ir saugumas medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje“.
- Lietuvos higienos norma HN 40 „Gyventojų apšvitos nuo gamtinių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių apribojimas“.
- Lietuvos higienos norma HN 73 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“.
- Lietuvos higienos norma HN 78 „Kokybės kontrolė medicininėje rentgeno diagnostikoje. Pagrindiniai reikalavimai ir vertinimo kriterijai“. III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI Šioje medicinos normoje pavartoti terminai ir apibrėžimai:
- Gydytojas radiologas – gydytojas, įgijęs aukštąjį medicinos išsilavinimą, baigęs gydytojo radiologo specialybės rezidentūrą ir turintis gydytojo radiologo licenciją: • gydytojas rentgenologas, turintis rentgenodiagnosto sertifikatą, gali dirbti rentgenodiagnostikos gydytoju tyrėju (kompetenciją nusako 24–25–26 punktai).
- Ligos atpažinimas (diagnostika) – ligos priežasčių ir požymių išmanymas, gebėjimas atpažinti ligą ir formuluoti diagnozę (ar išvadą).
- Diagnostika, gydymo principai bei taktika – pagrindiniai gydytojo veiksmai, kuriais siekiama nustatyti ligos diagnozę, pašalinti ligos priežastį, sugrąžinti sutrikusias organizmo funkcijas, sumažinti ligos poveikį žmogui.
- Būtinoji radiologinė pagalba (urgentinė diagnostika) – gydytojo teikiama skubi kvalifikuota radiologinė pagalba, be kurios padidėtų paciento mirties arba sunkių komplikacijų rizika. IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Gydytojas radiologas turi mokėti bei išmanyti: 20.
- medicinos etikos ir deontologijos reikalavimus; 20.
- gydytojo radiologo teises, pareigas ir atsakomybę; 20.
- sveikatos draudimo principus; 20.
- medicinos dokumentų pildymo reikalavimus; 20.
- žmogaus anatomiją, fiziologiją ir patologiją; 20.
- sveiko ir sergančio žmogaus psichologiją, mokėti bendrauti su ligoniais, jų šeimų nariais bei savo kolegomis; 20.
- naudojamų diagnostikos, intervencijos ir gydymo metodų parodymus, priešparodymus bei galimas komplikacijas; 20.
- šią medicinos normą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius gydytojo radiologo praktinę veiklą; 20.
- kaip atlikti diagnostines, intervencines ir gydomąsias procedūras, nurodytas šios normos 7 skyriuje; 20.
- turi organizuoti pirmąją medicinos pagalbą traumų ir ūmių patologinių būklių atvejais; 20.
- pagal šios medicinos normos nustatytas teises veikti savarankiškai ir atsakyti už savo veiksmus. V. TEISĖS
- Gydytojas radiologas turi teisę: 21.
- dirbti antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų rentgenodiagnostikos, radiodiagnostikos, radioterapijos, ultragarso diagnostikos kabinetuose bei skyriuose; 21.
- pagal kompetenciją teikti medicinos paslaugas visų amžiaus grupių pacientams ir savarankiškai pasirinkti optimaliausią diagnostinį algoritmą; 21.
- gauti darbui būtiną informaciją apie jo tiriamus bei gydomus ligonius; 21.
- turėti asmens spaudą, kuriame nurodytas gydytojo vardas, pavardė, miestas (rajonas), spaudo numeris; 21.
- nustatyta tvarka išrašyti įvairius medicinos dokumentus; 21.
- naudotis gydytojams nustatytomis socialinėmis, kvalifikacijos kėlimo ir podiplominių studijų garantijomis; 21.
- dalyvauti sueigose, pasitarimuose, konferencijose ir kituose renginiuose, kur nagrinėjami pacientų sveikatos priežiūros klausimai; 21.
- teikti pasiūlymus sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams dėl pacientų tyrimo, gydymo bei personalo darbo sąlygų gerinimo; 21.
- atsisakyti atlikti veiksmus, kurie sukelia radiacinės apšvitos pavojų pacientui ir personalui.
- Kitų specialybių gydytojai turi teisę atlikti ultragarso tyrimus ir intervencijas kontroliuojant ultragarsu bei rentgenu tik baigę specialius kursus ir gavę atitinkamą sertifikatą atlikti atitinkamus tyrimus bei procedūras. VI. PAREIGOS
- Gydytojas radiologas privalo: 23.
- dirbti vadovaudamasis šios medicinos normos ir kitų teisės aktų reikalavimais; 23.
- įvertinti radiologinių tyrimų ir procedūrų parodymus bei nustatyti tyrimo ir gydymo metodikas; 23.
- mokėti diagnozuoti ligas, nurodytas 7 šios normos skyriuje; 23.
- visais neaiškiais atvejais konsultuoti ir konsultuotis su atitinkamu specialistu; 23.
- gerbti pacientų teises, saugoti medicininę paslaptį; 23.
- nustatyta tvarka pranešti policijai ar prokuratūrai apie šaltuoju, šaunamuoju ginklu sužalotus pacientus arba kitus smurtinius sužeidimus; 23.
- pateikti reikiamus medicinos praktikos duomenis Sveikatos apsaugos ministerijai, apskrities ligoninei, visuomenės sveikatos centrui ar kitoms sveikatos bei teisėtvarkos įstaigoms; 23.
- nustatyta tvarka teikti statistines ir kitas privalomas atskaitomybės žinias; 23.
- vykdyti medicinos etikos ir deontologijos reikalavimus. VII. KOMPETENCIJA Gydytojas radiologas turi:
- Žinoti ir išmanyti: 24.
- radiologijos ir branduolinės medicinos istoriją (pasaulio ir Lietuvos); 24.
- sveikatos apsaugos ir radiologinės tarnybos organizavimo pagrindus; 24.
- medicinos pagalbos ir jos kokybės pagrindinius reikalavimus; 24.
- radiologinę fiziką, radiologijos technikos pagrindus; 24.
- jonizuojančiosios spinduliuotės biologinį veikimą, dozimetrijos pagrindus, ligonių ir personalo apsaugą nuo spinduliuotės; 24.
- radiologinio vaizdo gavimo dėsnius ir radioskialogiją, radiologinio vaizdo kokybės kontrolės reikalavimus.
- Konvencinė rentgenodiagnostika: 25.
- sudaryti ligonio rentgenologinio tyrimo planą; 25.
- atlikti ir įvertinti įvairių vidaus organų ir audinių rentgenologinius tyrimus (poliprojekcinę rentgenoskopiją ir rentgenografiją, pritaikomas rentgenogramas, tomogramas ir kt.); 25.
- atlikti ir įvertinti kontrastinius virškinimo sistemos organų, tulžies pūslės ir latakų, šlapimo ir lyties organų sistemos tyrimus; 25.
- atlikti ir įvertinti minkštųjų audinių ir krūtų rentgenologinius tyrimus; 25.
- atlikti ir įvertinti įvairius funkcinius tyrimus; 25.
- pagrįstai taikyti farmakologines medžiagas; 25.
- analizuoti įvairių organų ir anatominių sričių rentgenogramas standartinėse ir atipinėse projekcijose, pastebėti ligų morfologinius požymius ir funkcinius simptomus, pagrįsti juos patomorfologiškai ir patofiziologiškai; 25.
- spręsti, ar reikalingi ligoniui specialūs rentgenologiniai tyrimai: diagnostinis pneumotoraksas, pneumomediastinumas, pneumoperitoneumas, bronchografija, parietografija, mielografija, artrografija, angiografija, flebografija, limfografija, kompiuterinė tomografija, rentgenoendoskopija ir kt.; 25.
- aprašyti rentgenologinius tyrimus, atlikti diferencinę diagnostiką, suformuluoti ir pagrįsti klinikinę rentgenologinę išvadą; 25.
- parengti rentgenodiagnostikos kabineto darbo ataskaitą.
- Mokėti diagnozuoti ligas tiriant rentgeno aparatu: 26.
- galvos ir kaklo ligas: 26.1.
- įvairias anomalijas; 26.1.
- lūžimus ir kitus pakitimus traumų atvejais; 26.1.
- galvos kaulų uždegimines ligas; 26.1.
- nepiktybinius ir piktybinius navikus; 26.1.
- metastatinius pakitimus; 26.1.
- ūmius bei lėtinius otitus, mastoiditus, jų komplikacijas; 26.1.
- mielominę ligą, osteodistrofijas; 26.1.
- hipertenzinį sindromą; 26.1.
- adenoidus; 26.1.
- sinusitus; 26.1.
- laringitą; 26.1.
- įvertinti pakitimus po įvairių operacijų; 26.1.
- balso stygų parezę, paralyžių; 26.1.
- gerklų randinius susiaurėjimus; 26.1.
- skydliaukės padidėjimą, padėties anomalijas; 26.1.
- akies ir akiduobių trauminius sužeidimus; 26.1.
- periodontitą; 26.1.
- įvairius svetimkūnius; 26.
- plaučių ir tarpuplaučio ligas: 26.2.
- įvairias anomalijas; krūtinės ląstos skeleto ir organų trauminius sužalojimus; 26.2.
- ūmias ir lėtines plaučių uždegimines ligas bei jų komplikacijas; 26.2.
- plaučių degeneracines distrofines ligas; 26.2.
- plaučių tuberkuliozę; 26.2.
- piktybinius ir nepiktybinius navikus; 26.2.
- įvairius pleuritus, pneumotoraksą; 26.2.
- plaučių pakitimus sergant sisteminėmis ligomis; 26.2.
- grybelines ir parazitines ligas; 26.
- širdies ir kraujagyslių sistemos ligas: 26.3.
- įgimtas širdies ir kraujagyslių ligas; 26.3.
- įgytas širdies ir kraujagyslių ligas; 26.3.
- mažojo kraujo apytakos rato pakitimus; 26.3.
- miokardo pažeidimus, miokardiopatiją; 26.3.
- širdies navikus; 26.3.
- perikardo ligas; 26.
- krūties ligas: 26.4.
- krūties vėžį; 26.4.
- nepiktybinius navikus; 26.4.
- cistas; 26.4.
- difuzinę ir mazginę mastopatiją, involiucinius pakitimus; 26.4.
- abscesą, mastitą; 26.
- virškinimo sistemos ir pilvo organų ligas: 26.5.
- įvairias anomalijas; 26.5.
- virškinimo sistemos funkcijos sutrikimus; 26.5.
- ūmias ir lėtines uždegimines ligas; 26.5.
- opas ir jų komplikacijas; 26.5.
- pooperacines būkles ir jų komplikacijas; 26.5.
- nepiktybinius ir piktybinius navikus; 26.5.
- tulžies pūslės, tulžies latakų ligas; 26.5.
- ūmias būkles (žarnų nepraeinamumą, perforacijas, svetimkūnius); 26.5.
- antrinius pakitimus dėl gretimų organų ir audinių patologijos (randus, periprocesą, peritonitą, abscesus ir kt.); 26.5.
- nustatyti ligos stadiją ir komplikacijas; 26.5.
- nustatyti pakartotinių rentgenologinių tyrimų terminus; 26.
- šlapimo ir lyties organų, retroperitoninės srities ir mažojo dubens organų ligas: 26.6.
- įvairias anomalijas; 26.6.
- trauminius inkstų ir šlapimo takų pakenkimus; 26.6.
- uždegimines inkstų ir šlapimo takų ligas; 26.6.
- nefroptozę, hidronefrozę, inkstų akmenligę; 26.6.
- piktybinius ir nepiktybinius navikus; 26.6.
- inkstų kraujagyslių pakenkimus; 26.
- atramos ir judėjimo organų ligas: 26.7.
- anomalijas, vystymosi trūkumus; 26.7.
- trauminius pažeidimus; 26.7.
- uždegimines ligas; 26.7.
- nepiktybinius ir piktybinius navikus; 26.7.
- metastazes; 26.7.
- degeneracines-distrofines ligas; 26.7.
- įvertinti būklę po operacinio gydymo; 26.7.
- metabolines ir endokrinines ligas; 26.7.
- neurogenines ir angiogenines ligas; 26.7.
- reumatines ligas; 26.7.
- pakitimus kraujo ir retikuloendotelinės sistemos ligų atvejais.
- Kompiuterinė rentgeno ir branduolinio magnetinio rezonanso tomografija: 27.
- diagnozuoti kompiuterine rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografija galvos, kaklo ir stuburo ligas: 27.1.
- ūmius galvos bei nugaros smegenų kraujotakos išeminius ir hemoraginius sutrikimus; 27.1.
- galvos ir nugaros smegenų navikus (pirminius ir metastatinius); 27.1.
- galvos smegenų abscesus; 27.1.
- galvos smegenų parazitines ligas; 27.1.
- galvos ir nugaros smegenų traumas; 27.1.
- degeneracines galvos smegenų ligas; 27.1.
- siringomieliją; 27.1.
- demielinizuojamąsias centrinės nervų sistemos ligas; 27.1.
- intrakranijinę hipertenziją ir hidrocefaliją; 27.1.
- nepiktybinius ir piktybinius akiduobės ir akių obuolio navikus; 27.1.
- kraujagyslių malformacijas; 27.1.
- potrauminius ar kitos kilmės celiulitus; 27.1.
- slankstelių ir jų diskų degeneracines ligas bei išvaržas; 27.1.
- spondilitus, spondilodiscitus; 27.1.
- pooperacinius galvos ir stuburo pakitimus; 27.1.
- klausos nervo neurinomas; 27.1.
- lėtinius hiperplastinius sinusitus; 27.1.
- ūmius ir lėtinius prienosinių ertmių uždegimus su intraorbitinėmis ar intrakranijinėmis komplikacijomis; 27.1.
- ausų, nosies, ryklės, gerklų navikus; 27.1.
- nosies, prienosinių ančių, akiduobių traumas ir svetimkūnius; 27.
- krūtinės ląstos organų ligų atvejais kompiuterine rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografija: 27.2.
- įvairias plaučių, tarpuplaučio, širdies ir stambiųjų kraujagyslių anomalijas; 27.2.
- plaučių, tarpuplaučio, širdies, krūtinės ląstos sienos nepiktybinius ir piktybinius navikus bei metastazes, limfangoitą; 27.2.
- plaučių oringumo pakitimus: emfizemą, atelektazes; 27.2.
- plaučių uždegimines ligas: pneumonijas, abscesus, gangreną ir kt.; 27.2.
- plaučių fibrozę, sklerozę, bronchektazes; 27.2.
- intersticines plaučių ligas (idiopatinę plaučių fibrozę, sarkoidozę, histiocitozę X, limfangiomatozę, pneumokoniozę ir kt.); 27.2.
- plaučių arterijų trombembolijas; 27.2.
- plaučių traumas; 27.2.
- pleuritus, pleuros empiemą; 27.2.
- pleuros nepiktybinius ir piktybinius navikus bei metastazes; 27.2.
- tarpuplaučio limfmazgių padidėjimą dėl uždegimų, metastazių; 27.2.
- piktybines limfomas; 27.2.
- priekinio tarpuplaučio pakitimus: mezenchiminius, užkrūčio liaukos navikus, teratodermoidines cistas, strumą, paratireoidinius auglius; 27.2.
- vidurinio tarpuplaučio pakitimus: trachėjos navikus, bronchogenines, enterogenines, pleuroperikardines cistas; 27.2.
- paratracheitą, paraezofagitą, fibrozuojamąjį mediastinitą; 27.2.
- užpakalinio tarpuplaučio pakitimus: neurogeninius navikus, neuroenteralines cistas, meningocelę; 27.2.
- ūmų ir lėtinį mediastinitą; 27.2.
- tarpuplaučio traumas: pneumomediastinumą, tarpuplaučio hematomą, emfizemą; 27.2.
- tarpuplaučio kraujagyslinius procesus: krūtinės aortos aneurizmas, disekacijas, truncus brachiocephalicus, plaučių arterijų aneurizmas, venų išsiplėtimus; 27.2.
- įgimtas ir įgytas širdies ydas, kardiomiopatijas, koronarines širdies ligas; 27.2.
- stemplės uždegiminius pakitimus, divertikulus, venų išsiplėtimą, navikus; 27.
- pilvo organų ligų atvejais kompiuterine rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografija nustatyti: 27.3.
- skrandžio uždegiminius pakitimus, nepiktybinius ir piktybinius navikus; 27.3.
- plonosios ir storosios žarnos uždegiminius pakitimus, cistas, divertikulus, nepiktybinius ir piktybinius navikus, funkcinius pakitimus; 27.3.
- mezenterinę išemiją; 27.3.
- kepenų cistas, uždegiminius-regresyvinius pakitimus, nepiktybinius ir piktybinius navikus, limfomos manifestaciją kepenyse, traumas, kraujagyslinius procesus; 27.3.
- tulžies pūslės uždegiminius pakitimus, akmenligę, navikus, biliarinę obstrukciją, choledochus cistas, pooperacinius pakitimus; 27.3.
- kasos uždegimus, akmenis, cistas, piktybinius ir nepiktybinius navikus, traumas, lipomatozę ir atrofiją; 27.3.
- ascitą, peritonitą, intraperitoninį abscesą, kraujavimus į pilvo ertmę, cholaskozę (bilomą), pseudomiksomą, pirminius navikus, metastazes; 27.3.
- inkstų cistinius pakitimus, navikus, metastazes inkstuose, ūmų ir lėtinį pielonefritą, inkstų abscesą, tuberkuliozę, fibrolipomatozę, inkstų pakitimus po transplantacijos, inkstų traumas, obstrukcines uropatijas, vaskuliarinius procesus, anomalijas; 27.3.
- antinksčių hiperplaziją ir navikus, metastazes, cistas, hemoragijas, uždegimus, hipoplaziją (atrofiją); 27.3.
- šlapimo pūslės padėties pakitimus, anomalijas, uždegimus, nepiktybinius ir piktybinius navikus; 27.3.
- prostatos cistas, hiperplazijas, adenomas, piktybinius navikus; 27.3.
- gimdos, parametriumo uždegimus, nepiktybinius ir piktybinius navikus, navikų recidyvus; 27.3.
- adneksitus, ovarų cistas, navikus; 27.
- raumenų ir skeleto ligų atvejais kompiuterine rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografija nustatyti: 27.4.
- anomalijas; 27.4.
- traumas, hematomas; 27.4.
- uždegimines ligas; 27.4.
- nepiktybinius ir piktybinius navikus, metastazes; 27.4.
- pooperacinius pakitimus; 27.4.
- navikų recidyvus.
- Ultragarso diagnostika: 28.
- gydytojas radiologas turi mokėti atlikti tyrimus: 28.1.
- kepenų tyrimą; 28.1.
- tulžies pūslės; 28.1.
- kasos; 28.1.
- inkstų; 28.1.
- blužnies; 28.1.
- prostatos transkutaninius-transvezikalinius ir transrektalinius; 28.1.
- skysčio pilvaplėvės ertmėje; 28.1.
- tarpžarnyninio pūlinio; 28.1.
- intraperitoninio tarpo auglių; 28.1.
- svetimkūnių pilvaplėvės ertmėje; 28.1.
- retroperitoninio tarpo auglių; 28.1.
- skydliaukės; 28.1.
- krūtų; 28.1.
- seilių liaukų ir kaklo limfmazgių; 28.1.
- doplerinius kraujagyslių; 28.
- atlikti smulkias invazines diagnostines ir gydymo procedūras kontroliuojant ultragarsu: 28.2.
- kepenų punkcines manipuliacijas (tumorų ir cistų diagnostika ir destrukcija alkoholiu ar kitais agentais); 28.2.
- tulžies latakų transkutaninį drenažą, tulžies pūslės transkutaninį drenažą; 28.2.
- kasos diagnostines punkcijas ir pseudocistų drenažą; 28.2.
- inkstų punkcines manipuliacijas (diagnostika, cistų punkcija-sanavimas); 28.2.
- uždėti nefrostomą; 28.2.
- pilvaplėvės abscesų drenažą; 28.2.
- retroperitoninio tarpo abscesų drenažą; 28.2.
- kūdikių smegenų tyrimą per didįjį momenėlį; 28.2.
- klubo sąnario displazijos tyrimą; 28.2.
- sąnarių tyrimus; 28.2.
- intraoperacinės ultragarsinės diagnostikos ir gydymo manipuliacijas; 28.2.
- pleuros ertmės punkcijos ir drenažo kontrolę; 28.2.
- pilvaplėvės ertmės punkcijos kontrolę; 28.2.
- krūtų punkcines diagnostines ir gydymo procedūras; 28.2.
- intraertminius (transezofagialinius, transgastralinius-transduodenalinius, transrektalinius, transkolonoskopinius, transvaskuliarinius ir kitus tyrimus, kuriems reikia specialaus pasirengimo) tyrimus; 28.2.
- raumenų ir sąnarių gydymo ir diagnostines manipuliacijas; 28.2.
- smegenų tyrimą per trepanacijos angą; 28.2.
- sėklidžių tyrimus ir gydymą, diagnostines manipuliacijas.
- Radionuklidinė diagnostika: 29.
- „in vivo“: 29.1.
- jodo sukaupimas skydliaukėje; 29.1.
- kaulų scintigrafija; 29.1.
- izotopinė renografija; 29.1.
- plaučių perfuzinė scintigrafija; 29.1.
- smegenų scintigrafija; 29.1.
- skydliaukės skenografija arba scintigrafija; 29.1.
- seilių liaukų scintigrafija; 29.1.
- paraskydinių liaukų scintigrafija; 29.1.
- širdies (miokardo) scintigrafija; 29.1.
- kepenų statinė ir dinaminė scintigrafija; 29.1.
- inkstų statinė scintigrafija; 29.1.
- inkstų dinaminė scintigrafija; 29.1.
- netiesioginė izotopinė limfografija; 29.1.
- krūtų scintigrafija dėl Ca; 29.
- „in vitro“: 29.2.
- skydliaukės funkcijos tyrimas: TTH; FT4; T3; T4; mikrosominiai a-kūniai; 29.2.
- lytinių liaukų tyrimai: LH; FSH; PROL; E2; Prog; Testo; HCG; 29.2.
- hepatitų diagnozė; 29.2.
- hormonų tyrimai: Kortizolis, ACTH, PTH, insulinas, C-peptidas, STH, DHEAS, 17-OH prog. ir kiti; 29.2.
- vėžio žymekliai: CEA, AFP, PSA, CA-125, CA-15-3, CA-19-9, CA-72-4, NSE, SCC, CYFRA 21-1, Calcitoninas, Tiroglobulinas, Feritinas, Beta-2 mikroglobulinas, Beta-HCG ir kt. Pastaba. Visiems šiems tyrimams vietoj radioimuninių gali būti taip pat taikomi imunofermentiniai tyrimo metodai.
- Intervencinė radiologija: 30.
- gydytojas radiologas pagal intervencinės radiologijos gydytojo medicinos normą turi išmanyti, kaip: 30.2.
- atlikti arterijų, venų ir limfagyslių punkciją; 30.2.
- atlikti ir įvertinti aortos lanko, kaklo ir galvos angiografiją; 30.2.
- atlikti ir įvertinti kaklo ir galvos arterijų rekanalizaciją bei perkutaninę transliuminalinę angioplastiką ir stentavimą; 30.2.
- nustatyti kaklo, galvos ir kitų sričių arteriovenines malformacijas, arterijų aneurizmas ir jas embolizuoti; 30.2.
- atlikti diagnostinę koronarografiją; 30.2.
- atlikti ir įvertinti pulmoangiografiją, ileokavografiją bei tuščiosios venos filtro implantaciją; 30.2.
- atlikti ir įvertinti pilvo aortos ir jos šakų angiografiją, perkutaninę transliuminalinę angioplastiką, stentavimą bei emboloterapiją; 30.2.
- atlikti ir įvertinti inkstų arterijų ir a. iliaca šakų angiografiją, embolizaciją bei perkutaninę transliuminalinę angioplastiką ir stentavimą; 30.2.
- atlikti ir įvertinti periferinių arterijų ir venų angiografiją, transliumbalinę aortos punkciją, arterijų perkutaninę transliuminalinę angioplastiką bei stentavimą; 30.2.
- atlikti selektyvią intravaskulinę fibrinolitinę terapiją; 30.2.
- atlikti arterinę-veninę (skirtą hemodializei) angioplastiką; 30.2.
- atlikti perkateterinį intravaskulinį svetimkūnių pašalinimą; 30.2.
- atlikti transjugularinį intrahepatinį porto-sisteminį šuntavimą; 30.2.
- atlikti intraarterinę chemoterapiją; 30.2.
- teikti pirmąją ir specialiąją reanimacijos pagalbą; 30.2.
- gydyti rentgenokontrastinių preparatų pašalines reakcijas. VIII. ATSAKOMYBĖ
- Gydytojas radiologas už padarytas diagnostines klaidas, aplaidumą ir netinkamą jam priklausančių funkcijų vykdymą, taip pat už teisių viršijimą traukiamas drausminėn, materialinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ______________