PROTOKOLAS DĖL TARPTAUTINIŲ KARINIŲ VADAVIEČIŲ, ĮKURTŲ PAGAL ŠIAURĖS ATLANTO SUTARTĮ, STATUSO Paryžius, 1952 m. rugpjūči

PROTOKOLAS DĖL TARPTAUTINIŲ KARINIŲ VADAVIEČIŲ, ĮKURTŲ PAGAL ŠIAURĖS ATLANTO SUTARTĮ, STATUSO Paryžius, 1952 m. rugpjūčio 28 d. Šiaurės Atlanto sutarties, pasirašytos 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad tarptautinės karinės vadavietės gali būti įkurtos jų teritorijose specialiais susitarimais, pasirašytais pagal Šiaurės Atlanto sutartį, norėdamos nustatyti šių vadaviečių ir joms priklausančio personalo, esančio Šiaurės Atlanto sutarties galiojimo zonoje, statusą, susitarė dėl šio protokolo, kuris papildytų Susitarimą dėl karinių pajėgų statuso, pasirašytą 1951 m. birželio 19 d. Londone: 1 straipsnis Šiame protokole vartojamos sąvokos: a. „Susitarimas“ reiškia susitarimą dėl karinių pajėgų statuso, kurį valstybės, Šiaurės Atlanto sutarties narės, pasirašė 1951 m. birželio 19 d. Londone. b. „Vyriausioji vadavietė“ reiškia Vyriausiąją jungtinių pajėgų Europoje vadavietę, Vyriausiąją jungtinių pajėgų Atlante vadavietę ir bet kurią kitą lygiavertę vadavietę, įkurtą pagal Šiaurės Atlanto sutartį. c. „Jungtinė vadavietė“ suprantama kaip bet kuri vyriausioji vadavietė ir bet kuri tarptautinė karinė vadavietė, įkurta pagal Šiaurės Atlanto sutartį ir tiesiogiai pavaldi vyriausiajai vadavietei. d. „Šiaurės Atlanto Taryba“ reiškia Tarybą, kuri įsteigta pagal Šiaurės Atlanto sutarties 9 straipsnį ir kurios kiekviena pavaldi institucija yra įgaliota veikti jos vardu. 2 straipsnis Su toliau išvardytomis išlygomis šio protokolo nuostatoms Susitarimas taikomas jungtinėms vadavietėms, įkurtoms šį protokolą pasirašiusios valstybės teritorijoje Šiaurės Atlanto sutarties galiojimo zonoje, taip pat ir šių vadaviečių kariniam bei civiliam personalui ir šio personalo išlaikytiniams, kuriuos apibrėžia šio protokolo 3 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai, kai šis personalas yra vienoje iš pirmiau nurodytų teritorijų dėl savo oficialių pareigų vykdymo arba išlaikytinių atveju sutuoktiniui ar vienam iš tėvų vykdant oficialias pareigas. 3 straipsnis

1. Taikant šį Susitarimą jungtinei vadavietei, sąvokos „karinės pajėgos“, „civiliai tarnautojai“ ir „išlaikytiniai“ kiekvieną kartą, kai yra vartojamos Susitarime, reiškia: a. „karinės pajėgos“ suprantamos kaip personalas, kuris yra komandiruotas į jungtinę vadavietę ir priklauso bet kurios Šiaurės Atlanto sutarties valstybės sausumos, karinėms jūrų ar karinėms oro pajėgoms; f. „civiliai tarnautojai“ reiškia civilių darbuotojų personalą, kurie nėra asmenys be pilietybės, nėra nedalyvaujančios Šiaurės Atlanto aljanse valstybės piliečiai, juo labiau nėra piliečiai ar gyventojai valstybės, kurioje išdėstytos karinės pajėgos ir kurie yra priskirti jungtinei vadavietei ir įdarbinti vienos iš Šiaurės Atlanto sutarties valstybių tam tikrose karinėse pajėgose arba kurie priklauso Šiaurės Atlanto Tarybos patvirtintoms tam tikroms civilių darbuotojų kategorijoms, dirbančioms jungtinėje vadavietėje; g. „išlaikytinis“ reiškia karinių pajėgų nario ar jų civilio tarnautojo, apibrėžtų šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, sutuoktinį ar vaikus, kurie nuo jo ar jos yra materialiai priklausomi.
2. Jungtinė vadavietė yra tas subjektas, kuriam taikomi Susitarimo 2 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 10 dalis, 9 straipsnio 2, 3, 4, 7 ir 8 dalys ir 13 straipsnis. 4 straipsnis Teisės ir pareigos, kurias Susitarimas suteikia ar paskiria siunčiančiajai valstybei ar jos valdžios institucijoms dėl karinių pajėgų, civilių tarnautojų ar jų išlaikytinių, atitenka atitinkamai vyriausiajai vadavietei ir jos žinioje esančioms valdžios institucijoms, sprendžiant klausimus dėl jungtinių vadaviečių, jų personalo ir šio personalo išlaikytinių, kuriems pagal šio protokolo 2 straipsnį yra taikomas Susitarimas, su toliau išvardytomis išlygomis: a. teisė, kuri, remiantis Susitarimo 7 straipsniu suteikta siunčiančiosios valstybės karinės valdžios institucijoms, vykdant baudžiamosios ar drausminės jurisdikcijos galias, yra suteikiama karinės valdžios institucijoms tos valstybės, kurios karinio įstatymo subjektu tampa suinteresuotas asmuo; b. pareigos, priskirtos siunčiančiajai valstybei ar jos valdžios institucijoms pagal Susitarimo 2 straipsnį, 3 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 5a ir 6a dalis, 8 straipsnio 9, 10 dalis ir 13 straipsnį, kartu atitenka jungtinei vadavietei ir tai valstybei, kurios karinės pajėgos arba jų narys, tarnautojas ar išlaikytinis yra apkaltinti; c. taikant Susitarimo 3 straipsnio 2a ir 5 dalis bei 14 straipsnį karinių pajėgų nariams ar jų išlaikytiniams, siunčiančioji valstybė yra ta, kurios karinėms pajėgoms šis narys priklauso, arba civiliam tarnautojui ar išlaikytiniui – valstybė, kurios karinės pajėgos įdarbina šį narį; d. Susitarimo 8 straipsnio 6 ir 7 dalys siunčiančiajai valstybei priskiria įpareigojimus, kurie atitenka tai valstybei, kurios karinėms pajėgoms priklauso asmuo, dėl kurio veiksmo ar aplaidumo buvo pareikalauta atlyginti žalą arba, jeigu tai civilis tarnautojas, tai valstybei, kurios karinės pajėgos jį įdarbino, arba, jeigu nėra tokios valstybės, jungtinei vadavietei, kuriai priklauso minėtasis asmuo. Taikant 8 straipsnio 8 dalį dėl arbitro paskyrimo, siunčiančiosios valstybės teises vykdo suinteresuota jungtinė vadavietė ir valstybė, kuriai prireikus atitenka šioje pastraipoje nustatytos prievolės. 5 straipsnis Kiekvienas jungtinės vadavietės narys privalo turėti šios jungtinės vadavietės išduotą asmens kortelę su fotonuotrauka, kurioje būtų įrašyta pavardė, vardas, gimimo data ir vieta, tautybė, tarnyba arba karinis laipsnis, asmens numeris, jei toks yra, ir kortelės galiojimo laikas. Pareikalavus ši kortelė turi būti pateikta. 6 straipsnis
3. Įpareigojimas atsisakyti žalos atlyginimo reikalavimo, kuris yra numatytas Susitarimo 8 straipsnyje susitariančiosioms šalims, taikomas suinteresuotoms jungtinėms vadavietėms ir valstybei, kuri pasirašė šį protokolą.
4. Taikant Susitarimo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis: a. bet kuri nuosavybė, priklausanti jungtinei vadavietei ar šį protokolą pasirašiusiai valstybei ir kurią naudoja jungtinė vadavietė, yra laikoma nuosavybe, kuri priklauso susitariančiajai šaliai ir kurią naudoja jos karinės pajėgos; b. bet kuri žala, padaryta dėl karinių pajėgų nario ar civilio tarnautojo, apibrėžtų šio protokolo 3 straipsnio 1 dalyje, arba bet kurio kito jungtinės vadavietės tarnautojo, yra laikoma žala, kuri padaryta dėl susitariančiosios šalies karinių pajėgų nario ar šių pajėgų tarnautojo kaltės; c. Susitarimo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos jungtinei vadavietei, kuri laikoma šioje pastraipoje minėtąja „susitariančiąja šalimi“.
5. Susitarimo 8 straipsnio 5 dalyje numatyti žalos atlyginimo reikalavimai yra tokie reikalavimai (išskyrus sutartinius ir kuriems taikomos šio straipsnio 6 ir 7 dalys), kurie kilo dėl jungtinės vadavietės tarnautojo veiksmų ar aplaidumo tarnyboje, arba reikalavimai, kilę dėl bet kurio kito veiksmo, aplaidumo tarnyboje ar incidento, už kurį teisėtai atsako jungtinė vadavietė ir dėl kurio priimančios valstybės teritorijoje yra padaryta žala trečiajai šaliai, kitai nei šio protokolo susitariančioji šalis. 7 straipsnis
6. Atleidimas nuo mokesčių, nustatytas pagal Susitarimo 10 straipsnį karinių pajėgų narių ar civilių tarnautojų atlyginimams ir kitoms išmokoms, jungtinės vadavietės personalui, atitinkančiam šio protokolo 3 straipsnio 1 a ir b dalyse nustatytus apibrėžimus, yra taikomas atlyginimams ir kitoms išmokoms, kurias jiems moka jų karinės pajėgos, kuriose jie yra įdarbinti, jei ši pastraipa neatleidžia tokio nario ar tarnautojo nuo apmokestinimo, taikomo toje valstybėje, kurios pilietis jis yra.
7. Jungtinės vadavietės tarnautojai, priklausantys Šiaurės Atlanto Tarybos patvirtintoms kategorijoms, atleidžiami nuo mokesčių, kuriais apmokestinami atlyginimai ir kitos jiems jungtinės vadavietės mokamos išmokos. Tačiau šio protokolo susitariančioji šalis gali sudaryti su suinteresuota vadaviete sutartį, leidžiančią minėtajai šaliai įdarbinti ir priskirti suinteresuotai vadavietei savo piliečius (išskyrus jeigu ši šalis pageidauja įdarbinti nuolat negyvenantį jos teritorijoje pilietį), privalančius priklausyti vadavietės personalui. Šiuo atveju ji moka minėtiesiems asmenims atlyginimus ir kitas išmokas iš savo pačios lėšų pagal savo nustatytus tarifus. Šiuos atlyginimus ir išmokas gali apmokestinti viena konkreti šalis, tačiau negali apmokestinti kita šalis. Jeigu tokia sutartis, sudaryta su šio protokolo susitariančiąja šalimi, vėliau yra pakeičiama ar nutraukiama, šio protokolo susitariančiosios šalys neprivalės pagal šios pastraipos pirmąją išlygą atleisti nuo mokesčių atlyginimų ir kitų išmokų, mokamų savo piliečiams. 8 straipsnis
8. Kad būtų palengvintas jungtinių vadaviečių steigimas, statyba, išlaikymas ir jų funkcionavimas, jos yra atleidžiamos, kiek tai įmanoma, nuo muitų ir mokesčių, susijusių su išlaidomis, padarytomis bendros gynybos tikslu ir siekiant sau oficialios naudos, ir kiekviena šio protokolo susitariančioji šalis gali pradėti derybas su veikiančiomis jų teritorijoje jungtinėmis vadavietėmis, kad tuo tikslu sudarytų sutartį.
9. Kiekviena jungtinė vadavietė naudojasi pagal Susitarimo 11 straipsnį karinėms pajėgoms suteiktomis teisėmis ir tokiomis pačiomis sąlygomis.
10. Susitarimo 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytos nuostatos netaikomos priimančiosios valstybės piliečiams, išskyrus, jeigu šie piliečiai priklauso šio protokolo susitariančiosios šalies karinėms pajėgoms, kitoms nei priimančiosios valstybės.
11. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „muitai ir mokesčiai“ netaikoma mokesčiams, kuriais atlyginamos padarytos paslaugos. 9 straipsnis Išskyrus, jeigu Šiaurės Atlanto Taryba nusprendžia kitaip: a. nuosavybė, kuri įgyta už jungtinės vadavietės lėšas bei tarptautinius asignavimus ir tampa nereikalinga šiai vadavietei, turi būti likviduota pagal Šiaurės Atlanto Tarybos patvirtintą tvarką, o pajamos paskirstytos Šiaurės Atlanto sutarties šalims arba perkeliamos į jų sąskaitų kreditą, proporcingai jų įnašams į šios vadavietės padarytas kapitalo išlaidas. Priimančioji valstybė turi pirmumo teisę įsigyti jos teritorijoje tokiu būdu likviduotą visą nekilnojamąjį turtą, jeigu jos pasiūlytos sąlygos nėra mažiau palankios negu tos, kurias siūlo trečioji šalis; b. žemės sklypai, pastatai ar sumontuota įranga, kurią priimančioji valstybė perdavė jungtinei vadavietei be jokių mokestinių įpareigojimų (kitokių nei nominalinis mokestis) ir kurie tampa nereikalingi šiai vadavietei, turi būti grąžinti priimančiajai valstybei. Šiaurės Atlanto Taryba, atsižvelgdama į priimančiosios valstybės šiuo atveju taikomus įstatymus, nustato priimančiosios valstybės suteikto nekilnojamojo turto padidėjusią ar likutinę vertę, gaunamą jį panaudojus, ir ją paskirsto Šiaurės Atlanto sutarties valstybėms arba perkelia į jų sąskaitų kreditą ar debetą, proporcingai jų įnašams į šios vadavietės padarytas kapitalo išlaidas. 10 straipsnis Kiekviena vyriausioji vadavietė turi juridinio asmens statusą. Ji turi teisę sudaryti sutartis, įsigyti ir parduoti turtą. Tačiau priimančioji valstybė gali perduoti šią teisę vykdyti specialiems susitarimams, sudarytiems jos ir vyriausiosios vadavietės arba bet kurios kitos pavaldžios vadavietės, veikiančios vyriausiosios vadavietės vardu. 11 straipsnis
12. Taikant Susitarimo 8 straipsnio nuostatas, vyriausioji vadavietė gali iškelti bylą kaip ieškovas ar atsakovas. Tačiau priimančioji valstybė ir vyriausioji vadavietė ar bet kuri kita jos įgaliota pavaldi jungtinė vadavietė gali susitarti, kad priimančioji valstybė gali veikti vyriausiosios vadavietės vardu šios valstybės teisme kiekviename teismo procese, kuriame ši vadavietė yra atstovaujanti šalis.
13. Negali būti vykdoma jokia priemonė, kuria siekiama konfiskuoti ar aprašyti jungtinės vadavietės turtą ar lėšas, išskyrus, jei taikomos Susitarimo 13 straipsnio ir 7 straipsnio 6a punkto nuostatas. 12 straipsnis
14. Tam, kad funkcionuotų jos tarptautinė finansinė sąmata, jungtinė vadavietė gali naudoti tam tikrą valiutą ir valdyti sąskaitas bet kuria valiuta.
15. Šio protokolo susitariančiosios šalys jungtinės vadavietės prašymu palengvina tokios vadavietės lėšų pervedimą iš vienos valstybės į kitą ir jungtinės vadavietės turimos bet kokios valiutos konvertavimą į bet kurią kitą valiutą, kai to prireikia jungtinės vadavietės reikmėms. 13 straipsnis Archyvai ir kiti oficialūs jungtinės vadavietės dokumentai, saugomi šiai vadavietei priskirtose patalpose ar laikomi pas šios vadavietės atitinkamai įgaliotą narį yra neliečiami, išskyrus tuo atveju, kai vadavietė atsisako šio neliečiamumo. Priimančiosios valstybės prašymu ir dalyvaujant šios valstybės atstovui, vadavietė patikrina dokumentus, kad patvirtintų apie šiame straipsnyje numatytą jų neliečiamumą. 14 straipsnis
16. Visuma arba bet kuri šio protokolo ar Susitarimo dalis gali būti taikoma kiekvienai tarptautinei karinei vadavietei ar kiekvienai tarptautinei karinei organizacijai (kuri nėra apibrėžta šio protokolo 1 straipsnio b ir c punktuose), įsteigtai pagal Šiaurės Atlanto sutartį.
17. Kai bus sukurta Europos Gynybos Bendrija, šis protokolas galėtų būti taikomas Europos gynybos karinių pajėgų personalui, priskirtam tam tikrai jungtinei vadavietei, ir jų išlaikytiniams tomis sąlygomis, kurias nustatys Šiaurės Atlanto Taryba. 15 straipsnis Visi prieštaravimai, kylantys tarp šio protokolo susitariančiųjų šalių arba tarp jų ir jungtinės vadavietės dėl šio protokolo aiškinimo ir jo taikymo, suderinami suinteresuotų šalių tarpusavio derybomis, nesiremiant jokia kita jurisdikcija. Jeigu šio protokolo ar Susitarimo nuostatos nenumato kitaip, prieštaravimai, kurie negali būti suderinti tiesioginėmis derybomis, pateikiami Šiaurės Atlanto Tarybai. 16 straipsnis
18. Susitarimo 15 ir 17-20 straipsniai šiam protokolui taikomi taip, tarsi jie būtų jo sudėtinė dalis, tačiau tokiomis sąlygomis, kuriomis šis protokolas gali būti peržiūrėtas, atidėtas, ratifikuotas, pasirašytas, nutrauktas ar atmestas pagal šias nuostatas, neatsižvelgiant į Susitarimą.
19. Šis protokolas gali būti papildytas priimančiosios valstybės ir tam tikros vyriausiosios vadavietės dvišaliais susitarimais; priimančiosios valstybės ir vyriausiosios vadavietės valdžios institucijos gali susitarti iki ratifikavimo administracinėmis priemonėmis suteikti galią atitinkamai šio protokolo ar Susitarimo nuostatai, kurią priimančioji valstybė nuspręstų taikyti. Tai patvirtindami žemiau pasirašiusieji atstovai pasirašė šį protokolą. Sudarytas 1952 metų rugpjūčio 28 dieną Paryžiuje anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai turi vienodą galią ir sudaro vieną egzempliorių, kuris turi būti saugomas Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės archyvuose. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė turi pasiųsti visoms signatarėms ir visoms prisijungusioms prie šio protokolo šalims patvirtintus nuorašus. ______________