Derinimo pažyma

Derinimo pažyma Derinimo pažyma dėl Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo Institucija, pateikusi pastabas Pastaba, pasiūlymas Žyma apie priimtas/ nepriimtas pastabas ir pasiūlymus 1 2 3 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2000 06 02, Nr. 01-01-0003378/0002416

1. Juridinės technikos aspektu taisyti 1, 11, 18 straipsnių struktūrą.
2. 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip : “Kariai, kurie kalta veika (tyčia ar neatsar-gumu) padarė tiesioginę tikrąją žalą krašto apsaugos institucijoms, VRS institucijoms ar kitoms, privalo šią žalą atlyginti šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka”.
3. Keisti 2 straipsnio 2 dalį, numatant, kad kariai už žalą, padarytą turtui, kuris jiems nėra tie-siogiai patikėtas, gali atsakyti, tik esant vienai kaltės formai- tyčiai.
4. 5 straipsnio 4 dalyje neatskleistas nurodomo termino “šiurkštus pažeidimas” turinys.
5. 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip : “kai žala padaryta veiksmais, kuriuose yra baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytų nusi-kalstamų veikų požymių”.
6. 15 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nepateikiant šių aplinkybių sąrašo.
7. Patikslinti 19 straipsnio 1 punkto ir 21 straipsnio 3 dalies formuluotes.
8. Taisytinos 25 straipsnio 2 ir 3 dalys. CPK 372 ir 373 str. vado įsakymų nelaiko vykdomai-siais dokumentais.
9. Projektą užbaigti pagal rekomendacijas, patvirtintas LR teisingumo ministro 1998 08 17 įsakymu Nr.
10. Atsižvelgta. Atsižvelgta. Neatsižvelgta. Projekte numatytos dvi atsakomybės formos- ribota ir visiš-ka. Visiška atsakomybė kyla, kai žala padaryta tiesiogiai pa-tikėtam turtui arba kai žala padaryta tyčia. Krašto apsaugos institucijos savo veikloje naudoja didelį įvairaus turto kiekį, kuris yra brangus, o dažnai ir labai pa-vojingas. Ne kiekvienas turtas yra patikimas kiekvienam kariui pagal įgaliojimą ar vienkartinius dokumentus. Vienok tai nereiškia, kad karys gali nesilaikyti bendrųjų ar specialių saugaus elgesio normų reikalavimų. Neatsižvelgta. Sąvokos “šiurkštus pažeidimas” turinys atskleistas, aiškinant teismų praktiką, nes šis terminas gana plačiai naudojamas dabartiniame baudžiamajame kodekse, pvz. 139 str. “šiurkštus pareigūno pažeidimas darbo įstatymų”, “ 248 str. “šiurkštus transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, užtikrinančių eismo ar darbų saugumą, pažeidimas”, “ 215 str. “šiurkštus pagrindinių statybos normų ir taisyklių pažeidimas” ir kt. Neatsižvelgta. Manome, kad šiuo atveju pagrindas visiškai materialinei atsakomybei atsirasti turi būti nusikaltimo padarymas, t.y. nustatytas kurio nors nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Nusikalstamų veikų požymių buvimas yra tik pagrindas iškelti baudžiamąją bylą ir pradėti parengtinį tardymą ar kvotą. Atsižvelgta. Atsižvelgta. Straipsnio formuluotė patikslinta. Atsižvelgta. Ruošiamos LR CPK 372 ir 373 straipsnių pataisos. Atsižvelgta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2000 05 16, Nr. 02-3161/1839
11. Projekto 1 straipsnį derinti su pavadinimu.
12. 6 straipsnį suderinti su 3 straipsniu.
13. 26 straipsnio 1 dalyje vietoje “50 procentų” įrašyti “20 procentų”, vietoje “70 procentų” įrašyti “50 procentų”. Neatsižvelgta Pavadinime minima karių materialinė atsakomybė. Projekto 1 straipsnis apibrėžia subjektų ratą,kurie pagal KASO ir KTĮ nuostatas yra laikytini kariais (turi kario statusą) ir kuriems šis įstatymas yra taikomas. Neatsižvelgta. Projekto 3 ir 6 straipsniai numato skirtingas aplinkybes. 3 straipsnis- aplinkybes, kurioms esant materialinė atsakomy-bė neatsiranda, 6 straipsnis- aplinkybes, kurioms esant karys gali būti atleistas nuo materialinės atsakomybės. Neatsižvelgta. Pripažindami, kad šis siūlymas iš esmės reikalauja laikytis LR CPK 441 straipsnio nuostatų reikalavimų dėl išskaitymų iš gaunamo darbo užmokesčio (tarnybinio atlyginimo) ar kitų joms prilygintų pajamų, manome, kad projekte nustatyti išskaitymų dydžiai minėtam CPK 441 straipsnio nuostatoms neprieštarauja. Išskaitymų dydžio apribojimas yra susijęs su tuo, kad skolininkui būtų paliktos lėšos, pakankamos pragyvenimui. Projekte numatyti didesni išskaitymai iš privalomosios karo tarnybos kariams mokamų išmokų buitinėms išlaidoms, nes be šių išmokų šios kategorijos kariai yra pilnai valstybės išlaikomi. Krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius Teisės departamento l.e.p. direktorius Algminas Gutauskas