← Lietuva

VALSTYBINĖS GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL „

VALSTYBINĖS GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL „SUTARTINIŲ TOPOGRAFINIŲ PLANŲ M 1:500, 1:1000, 1:2000 IR 1:5000 ŽENKLŲ“ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTO PATVIRTINIMO 2000 m. birželio 19 d. Nr. 45 Vilnius Įgyvendinant geodezijos ir kartografijos techninio reglamento GKTR 1.01.01:1999 „Normatyvinių geodezijos ir kartografijos techninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas“ nuostatas ir vadovaujantis Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos nuostatų (Žin., 1997, Nr. 87-2205) 6.6 punktu, įsakau: 1. Nuo 2000 m. birželio 30 d. laikyti negaliojančia specifikaciją „Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartiniai ženklai“. Versija 1.0. Vilnius, 1997. 2. Tvirtinu techninių reikalavimų reglamentą GKTR 2.11.02:2000. „Sutartiniai topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai“. 3. Nustatau, kad GKTR 2.11.02:2000 įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d. DIREKTORIUS Z. KUMETAITIS SUDERINTA SUDERINTA Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras Lietuvos Respublikos valdymo reformų 2000 m. birželio 7 d. raštas Nr. 02-04-2360 ir savivaldybių reikalų viceministras 2000 m. gegužės 24 d. raštas Nr. 11-2077 PATVIRTINTA Valstybinės geodezijos ir kartografijos Tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 techninių reikalavimų REGLAMENTAS GKTR 2.11.02:2000 Sutartiniai topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai I. bendrosios nuostatos Šis geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas nustato topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000, sudaromų 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94 (skersinėje cilindrinėje Merkatoriaus projekcijoje su ašiniu meridianu 24o ir mastelio koeficientu ties juo 0,9998; elipsoidas GRS 80), turinį ir jo elementus atitinkančius sutartinius ženklus bei jų grafinį vaizdavimą ir GKODUS. Šis geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas privalomas visoms valstybinėms ir privačioms įmonėms, sudarančioms topografinius planus M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 skaitmeninėje ir analoginėje formoje. Pastabas ir pasiūlymus dėl šio reglamento teikti Valstybinei geodezijos ir kartografijos tarnybai prie LRV. Atnaujintas reglamentas išleidžiamas kas 5 metai. ii. sutartiniai ženklai Remiantis „Integruotų geoinformacinių sistemų (InGIS) geoduomenų specifikacija“, topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartiniai ženklai suskirstyti į temų grupes. Temų grupę sudaro tos pačios srities temos, kurios savo ruožtu susideda iš objektų pavadinimų (1 lentelė). 1 lentelė Temų grupė Temų pavadinimai 1. Geodezinis pagrindas Geodezinis pagrindas 2. Reljefas Reljefas 3. Administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės Administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės 4. Hidrografija 1. Hidrografiniai geoobjektai 2. Hidrotechniniai ir vandens transporto geoobjektai 5. Augalija ir žemėnaudos Augalija ir žemėnaudos 6. Transporto infrastruktūra 1. Automobilių kelių ir gatvių infrastruktūros geoobjektai 2. Geležinkelių transporto infrastruktūros geoobjektai 3. Tiltai 7. Statiniai 1. Pastatai ir jų dalys 2. Kiti statiniai 8. Inžineriniai tinklai 1. Bendri tinklai ir įrenginiai 2. Dujotiekis 3. Elektros tinklas 4. Buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas 5. Lietaus nuotėkų tinklas 6. Naftotiekis 7. Ryšiai 8. Šilumotiekis 9. Vandentiekis Naudojant skaitmenines technologijas topografiniams planams braižyti, sutartiniai ženklai gali būti vaizduojami spalvotai: vandens telkiniai – mėlyna, augmenija – žalia, reljefas – ruda, kita situacija – juoda. Inžineriniai tinklai vaizduojami tokiomis spalvomis: dujotiekis – mėlyna, elektros tinklas – raudona, buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas – ruda, lietaus nuotėkų tinklas ir uždaras drenažas – ruda, naftotiekis – juoda, ryšiai – juoda, šilumotiekis – mėlyna, vandentiekis – žalia. Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartinių ženklų aprašymas pateikiamas 2 lentelėje, o jų grafinė išraiška – 3 lentelėje, kurios tarpusavyje siejamos per eilės numerį ir žymens kodą. 2 lentelėje yra 4 skiltys: – pirmoje nurodomas objekto eilės numeris; – antroje nurodomas plano objekto GKODAS pagal „Integruotų geoinformacinių sistemų (InGIS) geoduomenų specifikaciją“; – trečioje pateikiamas objekto pavadinimas ir trumpas aprašymas; – kevirtoje nurodomas žymens grafinio vaizdavimo kodas. 3 lentelėje („Sutartinių ženklų grafinis vaizdavimas“) yra 3 skiltys: – pirmoje nurodomas žymens grafinio vaizdavimo kodas; – antroje nurodomas objekto eilės numeris; trečioje pateikiama grafinė sutartinio ženklo išraiška pagal mastelius. 1. Geodezinis pagrindas 2 lentelė Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 1. Geodezinis pagrindas 1.1 fp1 Valstybinio geodezinio tinklo punktai (trupmenos skaitiklyje – ženklo centro altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė, kairėje ženklo pusėje – jo pavadinimas) 1100 1.2 fp11 Vietinio geodezinio tinklo punktai (kairėje pusėje – jų numeriai, skaitiklyje – punkto altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė) 1105 1.3 fp11 Vietinio planimetrinio geodezinio tinklo punktai pastatų sienose 1105 1.4 fp4 Topografinės nuotraukos pagrindo taškai (kairėje pusėje taško numeris, skaitiklyje – taško altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė), įtvirtinti nuolatiniais ženklais (pvz., markė betone) 1107 1.5 fp41 Topografinės nuotraukos pagrindo taškai, įtvirtinti laikinais ženklais (kairėje pusėje taško numeris skaitiklyje – taško numeris, vardiklyje – jo altitudė) 1108 1.6 fp42 Topografinės nuotraukos pagrindo taškai, įtvirtinti pastatų sienose 1109 1.7 fp42 Topografinės nuotraukos pagrindo koordinuoti statinio kampai ir kiti taškai 1109 1.8 fp44 Statybinio projekto taškai ir jų numeriai 1111 1.9 fp45 Statybinio geodezinio tinklo ženklai ir pažymėtų statinio ašių taškai (kairėje pusėje – taško numeris, trupmenos skaitiklyje – punkto altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė) 1112 1.10 fp3 Astronominiai punktai 1106 1.11 fp2 Gruntiniai, sieniniai reperiai (trupmenos skaitiklyje – galvutės altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė, kairėje – reperio numeris) 1202 1.12 fp21 Koordinuoti sieniniai, gruntiniai reperiai 1203 1.13 fp22 Laikinieji reperiai 1204 1.14 cs1 Koordinačių linijų sankirta LKS-94 1003 1. Topografiniuose planuose žymimi visi valstybinio geodezinio tinklo punktai, vietinio geodezinio tinklo punktai ir topografinės nuotraukos pagrindo geodeziniai taškai, naudojami topografinei nuotraukai atlikti vieningoje LKS–94 koordinačių sistemoje. 2. Valstybinio geodezinio tinklo punktų sutartiniais ženklais rodomi 0, 1, 2 klasės GPS punktai. 3. Prie valstybinio geodezinio tinklo punkto plane rašomas jo numeris (pavadinimas), centro ir žemės paviršiaus altitudės. Kai punktas yra kalvos viršūnėje, tai, rašant skaičius, leidžiama toje vietoje nutraukti horizontales. Punkto altitudė rašoma 1 cm tikslumu, žemės paviršiaus altitudė, kai reljefo laiptas 0,5 m, – 1 cm tikslumu, kai reljefo laiptas 1 m ir daugiau, – 1 dm tikslumu. 4. Nepaisant to, kur įrengtas punktas, plane jis braižomas pagal koordinates. Sutartinio ženklo centras privalo sutapti su punkto centru. 5. Vietinio geodezinio tinklo punkto sutartiniu ženklu plane rodomi GPS 3 klasės tinklo punktai ir poligonometrijos punktai. 6. Vietinio geodezinio tinklo punktai, esantys pastatų sienose, rodomi topografiniuose planuose M 1:500–1:2000. Jeigu jie vietovėje buvo sutvirtinti sieniniais reperiais ir nustatytos jų koordinatės, tai plane jie žymimi kaip ir kiti šios grupės punktai – kvadratas su tašku centre, užrašant punkto altitudę. 7. Topografinės nuotraukos pagrindo taškai plane rodomi skirtingais ženklais pagal tai, ar ženklas pastovus, ar laikinas. Pastoviais nuotraukos pagrindo taškais laikomi tie, kurie vietovėje sutvirtinti gelžbetoniniais stulpeliais, metaliniais įasfaltuotais, įbetonuotais ir pan. strypais bei koordinuotos pastatų dalys. 8. Jeigu riboženklis turi numerį, tai pastarasis užrašomas plane. 9. Nužymėto vietovėje projekto taškai statomi statybos aikštelės išorinės ribos kontūrui pažymėti ir statinio ašims sutvirtinti vietovėje. 10. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 rodomi visi esantys vietovėje statybinio tinklo ženklai. 11. Gruntiniai ir sieniniai reperiai topografiniuose planuose žymimi tuo pačiu ženklu. 12. Koordinuotas gruntinis arba sieninis reperis – tai reperis, kuris turi nustatytas LKS-94 koordinates, įrašytas į valstybinio geodezinio pagrindo koordinačių ir aukščių katalogą. 13. Laikinieji reperiai – tai laikinais ženklais įtvirtinti reperiai, kurių altitudės naudojamos topografiniam planui sudaryti. 14. Koordinačių linijų x ir y sankirtos M1:500–1:5000 planuose braižomos kas 10 cm. 2. Reljefas 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 2. Reljefas 2.1 ri1 Pagrindinės horizontalės 1301 2.2 ri1 Horizontalių atžymos m 1302 2.3 ri12 Pastorintosios (kartotinės pagrindinio reljefo laipto parinktu intervalu) horizontalės 1311 2.4 ri13 Pusinės horizontalės (pusė pagrindinio reljefo laipto) 1312 2.5 ri14 Pagalbinės horizontalės (laisvai parinkto aukščio) 1313 2.6 ri15 Nuolydžio krypties rodyklės (kalnabrūkšniai) 1315 2.7 rt0 Taškų altitudės 1300 2.8 re1 Skardžio viršus (skaičiai – aukštis

  1. m)1319 2.9 re15 Dinaminiai reljefo elementai, smegduobės (skaičiai – gylis
  2. m)1318 2.10 re8 Duobės, iškasinėtos vietos (skaičiai – gylis
  3. m)1305 2.11 re7 Natūralūs žemės pylimai, neišreiškiami horizontalėmis (skaičiai – aukštis
  4. m)1324 2.12 re16 Pavieniai akmenys – orientyrai (skaičiai – aukštis m): 1) nevaizduojami masteliu, 2) vaizduojami masteliu (ovalas – akmens dydis plane) 1328 2.13 re16 Akmenų virtinė 1326 2.14 re16 Akmenų sankaupa 1327 2.15 ri2 Izobatos ir jų žymos 3007 2.16 rt3 Vandens telkinių gyliai metrais 3004 2.17 ri1 Horizontalės vandens telkinio dugno reljefui vaizduoti 3008 2.18 re17 Upių slenksčiai (nemastelinių matmenų) 3022 2.19 re17 Upių slenksčiai (mastelinių matmenų) 3023 2.20 re3 Nesutvirtinti šlaitai (skaičius – šlaito aukštis m): plotis nevaizduojamas plano masteliu 6095 2.21 re3 Nesutvirtinti šlaitai (skaičius – šlaito aukštis m): plotis vaizduojamas plano masteliu 6096 2.22 re4 Sutvirtinti šlaitai (užrašas rodo sutvirtinimo būdą, skaičius – šlaito aukštis m): plotis nevaizduojamas plano masteliu 6060 2.23 re4 Sutvirtinti šlaitai (užrašas rodo sutvirtinimo būdą, skaičius – šlaito aukštis m): plotis vaizduojamas plano masteliu 6061 2.24 vp14 Piliakalniai (skaičiai – aukštis m): 1) vaizduojami masteliu, 2) nevaizduojami masteliu 1322 15. Horizontalės nebrėžiamos, kai reikia kirsti vandens telkinius, vaizduojamas dviem linijomis upes ir kanalus, kelius, pastatus, griovas, dirbtines reljefo formas: pylimus, iškasas, duobes, karjerus, durpynus ir pan. Kai reljefo laiptas 1 m, storinama kas penkta horizontalė, o kai reljefo laiptas 0,5 m – kas ketvirta, atitinkanti lyginę altitudę. Pusinės horizontalės braižomos tarp pagrindinių kas pusę horizontalių laipto. Jos naudojamos būdingoms reljefo formoms vaizduoti, kai to negalima padaryti naudojant pagrindines horizontales. Pagalbinės horizontalės jungia taškus, turinčius laisvai pasirinktą altitudę. Jos turi nurodyti atskiras reljefo formas (įdubas, smulkias keteras ir gūbrius). Jų aukščiai turi būti užrašyti. Nuolydžio krypties rodyklės (kalnabrūkšniai) brėžiamos statmenai horizontalėms, išryškinant vandenskyras. Šios rodyklės turi žymėti visas uždaras horizontales. Horizontalių žymių užrašai turi būti orientuojami taip, kad skaitmenų pagrindas rodytų reljefo nuolydį. Horizontalių ir aukščių taškų užrašai plane išdėstomi taip, kad būtų galima lengvai skaityti reljefo formas. 16. Plane rašomos būdingų vietovių taškų altitudės. Jų skaičius viename kvadratiniame decimetre turi būti nuo 5 iki 10. Esant kitokiems reikalavimams, šis skaičius gali būti padidintas 3–4 kartus. 17. Topografiniame plane skardžio ženklas braižomas tuomet, kai jo aukštis vietovėje yra didesnis nei pusė naudojamo reljefo laipto. 18. Keliuose su patobulinta danga horizontalės vedamos pagal specialų užsakymą. 19. Visų mastelių topografiniuose planuose, vaizduojant vandens telkinio dugną izobatomis ir žymint vandens telkinio dugno reljefą, stambių vandens telkinių gylis skaičiuojamas nuo vidutinio žemiausio vandens lygio. Vandens saugykloms – nuo nusistovėjusio vandens lygio. 20. Kanaluose ir melioruotuose upių ruožuose vandens horizontai arba dugno altitudės planuose rašomos kas 10–15 cm. Ties drenažo žiotimis rašoma ir kanalo dugno altitudė. Dugno gylis matuojamas nuo šlaito viršaus. 3. Administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 3. Administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės 3.1 as1 Valstybės siena 2000 3.2 zt2 Valstybės sienos ženklai ir jų numeriai 2203 3.3 as2 Apskričių ribos 2001 3.4 as3 Rajonų ribos 2002 3.5 as51 Miestų ir miestelių ribos 2005 3.6 as4 Seniūnijų ribos 2004 3.7 np0, np1, nk1 Valstybės saugomų teritorijų ribos 2205 3.8 zk2 Riboženkliai 2006 3.9 sl1 Žemės naudojimo ribos 2201 3.10 sl0 Žemės naudmenų ribos 2207 21. Valstybių sienos turi atitikti demarkavimo (redemarkavimo) medžiagą. Linijinio sutartinio ženklo ašis privalo aiškiai rodyti sienos padėtį vietovėje. Jei valstybės siena eina upe arba ežeru, kuriuose yra salų ar seklumų, sienos ženklas braižomas taip, kad pastarųjų priklausomybė nekeltų abejonių. Rodant salos priklausomybę, sienos ženklo grandys braižomos prie salos kontūro nuo gretimos valstybės pusės. 22. Braižant valstybės sieną ar administracines ribas, būtina rodyti visus vietovėje pažymėtus posūkio taškus. Riba, einanti vietovėje pagal linijinį objektą, vaizduojama keturiomis ar penkiomis ženklo grandimis kas 4–5 cm. Jei tokia riba vietovėje praeina:
  5. a)viena linijinio objekto (pvz., kelio) puse, tai ženklo grandys braižomos toje objekto pusėje;
  6. b)siauru linijiniu objektu (tvora, kvartalo linija) ir negali būti parodyta jo ašyje, tai ženklo grandys braižomos paeiliui iš abiejų šio objekto ar kontūro pusių;
  7. c)pakankamai plataus linijinio objekto (pvz., kanalo) viduriu, tai ženklo grandys braižomos objekto ašyje. 23. Ribos posūkius reikia vaizduoti brūkšnine linija arba ženklo taškais, bet ne jo intervalais. Ribos ženklas prie plano rėmelio turi liestis brūkšneliu. 24. Miesto ir miesto tipo gyvenviečių ribų ženklais apvedamos ne tik jų teritorijos, bet ir joms priskirtos pavaldžios žemės, esančios už šios teritorijos. 25. Jei administracinė riba sutampa su taškine linija žymimu kontūru, tai ištisai braižomas ribos ženklas ją pakeičia. 26. Valstybės sienos ir pasienio ženklai braižomi pagal koordinates visi be išimties, užrašant jų numerius (pavadinimus). 27. Valstybės saugomų teritorijų pavadinimai užrašomi didžiosiomis raidėmis. Pavadinimai orientuojami lygiagrečiai pietiniam plano rėmeliui. 4. Hidrografija 4.1. Hidrografiniai geoobjektai 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 4. Hidrografija: 4.1. Hidrografiniai geoobjektai 4.1.1 hk1 Vandens telkinių krantų linijos 3000 4.1.2 hk2 Kintantys, pelkėti ir kt. krantai 3017 4.1.3 ht3, rt2 Vandentakų tekėjimo kryptis, greitis m/s ir vandens lygio altitudės bei jų nustatymo datos 3010 4.1.4 ht4 Vandentakų plotis m, gylis m ir dugno gruntas 3011, 3012 4.1.5 hd2 Kanalų ir griovių charakteristikos (trupmenos skaitiklyje – viršaus ir dugno pločiai, vardiklyje – gylis
  8. m)3021 4.1.6 hd2 Sausi grioviai ir jų charakteristikos (trupmenos skaitiklyje – plotis, vardiklyje – gylis m; vienguba charakteristika – gylis
  9. m)3026 4.1.7 hd21 Drenažo žiotys sausinimo kanaluose (trupmenos skaitiklyje – vamzdžio apačios altitudė, vardiklyje – vamzdžio skersmuo
  10. m)3027 4.1.8 hd2 Kanalizuoti upeliai (vamzdžio skersmuo
  11. mm)3025 4.1.9 hd2 Kanalai ir melioruoti upelių ruožai 3019 4.1.10 hk4 Statmenos akmeninės, betoninės ir gelžbetoninės krantinės 3100 4.1.11 hk41 Nuožulnios akmeninės, betoninės ir gelžbetoninės krantinės 3101 4.1.12 hk4 Statmenos medinės krantinės 3151 4.1.13 hk41 Nuožulnios medinės krantinės 3152 4.1.14 ht2 Arteziniai šuliniai ir gręžiniai 3144 4.1.15 hd8 Neįrengti šaltiniai 3178 4.1.16 hd8 Įrengti šaltiniai 3179 4.1.17 hd6 Pelkės 4403 28. Vandens telkinio kranto linija brėžiama toje vietoje, kurioje buvo topografinio plano sudarymo metu. Vandens lygio altitudė rašoma plane kas 15–20 cm, nurodant vandens lygio nustatymo vietą ir datą. Sudarant topografinius planus M 1:2000, 1:5000, kranto linija brėžiama pagal žemiausią vandens horizontą, o M 1:500 ir M 1:1000 – pagal esamą vandens lygį. 29. Nusistovėję upių ir vandens telkinių krantai brėžiami ištisa linija, kintantys – brūkšnine linija. 30. Jeigu atstumas tarp vandens telkinio krantų plane didesnis kaip 0,3 mm, tai plane brėžiamos abi kranto linijos. 31. Upių ir upelių pavadinimai bei charakteristikos išdėstomos išilgai tų objektų, atkartojant jų konfigūraciją. Stambių vandens telkinių pavadinimai ir charakteristikos rašomos lygiagrečiai pietiniam plano lapo rėmeliui. 32. Upių ir upelių vandens tekėjimo krypties, greičio ir pločio charakteristikos rašomos tarp krantų linijų. Šios charakteristikos plane rašomos kas 15 cm ir yra būtinos ištakose, prie intakų žiočių ir plano rėmelių. Srovės tekėjimo greitis išreiškiamas metrais per sekundę. 33. Braižant kanalus ir melioruotus upių ruožus, tiesias atkarpas ir posūkio kampus reikia fiksuoti neiškraipytus, atitinkamai pagal plano mastelį. 4.2. Hidrotechniniai ir vandens transporto geoobjektai 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 4. Hidrografija: 4.2. Hidrotechniniai ir vandens transporto geoobjektai 4.2.1 zz21 Kranto švyturiai 3138 4.2.2 zz22 Plūduriuojantys švyturiai 3163 4.2.3 zz23 Šviečiantys navigaciniai kranto ženklai 3164 4.2.4 zz27 Bujos (šviečiančios ir kt.) 3165 4.2.5 zz20 Kranto signalizacijos ženklai: 1) ant medinio stulpo, 2) ant metalinio stulpo 3166 4.2.6 vu12 Atviros maudyklės, valčių prieplaukos ir kt. 3159 4.2.7 zs22 Keltai su mechaniniais varikliais ir charakteristika: skaitiklyje – denio matmenys m, vardiklyje – keliamoji galia t 5234 4.2.8 zs22 Nesavaeigiai keltai 5235 4.2.9 zs22 Valčių perkėlos 5236 4.2.10 zs26 Bangolaužiai, ledlaužiai 3125 4.2.11 op1 Diukeriai 3130 4.2.12 zs42 Vandens matavimo postai ir futštokai 3135 4.2.13 zs42 Vandens matavimo postai ir futštokai su įrengtais hidrometriniais profiliais 3160 4.2.14 re71 Užtvankos ir jų charakteristikos: statybinė medžiaga, viršutinės dalies plotis, viršutinio ir apatinio vandens telkinio altitudės bei jų nustatymo datos 3161 34. Diukeris – tai hidrotechninis įrenginys, įrengtas po vandens telkiniu arba sankasa. Dažniausiai tai būna vienas ar keli (vienas šalia kito) pakloti metaliniai arba gelžbetoniniai vamzdžiai. Ilgi mažo skersmens diukeriai topografiniuose planuose vaizduojami atitinkamu požeminių tinklų sutartiniu ženklu. 35. Užtvanka – tai hidrotechninis statinys, užtveriantis upes, upelius, kad būtų galima pakelti vandens lygį ir sudaryti vandens saugyklą 36. Vandens matavimo postai įrengiami vandens lygiui matuoti upėse, upeliuose ir kituose vandens telkiniuose. Topografiniame plane prie vandens matavimo posto sutartinio ženklo užrašoma vandens lygio altitudė ir matavimo data. 37. Švyturiai – tai stacionarūs arba plaukiojantys bokšto formos statiniai, perspėjantys apie navigacinius pavojus. Topografiniuose planuose braižomi tik nuolatiniai kranto signalizacijos ženklai. 5. Augalija ir žemėnaudos 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 5. Augalija ir žemėnaudos 5.1 ms1 Lapuočių miškas ir jo charakteristikos: skaitiklyje – vidutinis medžio aukštis m, vardiklyje – vidutinis medžio kamieno storis m, dešinėje – vidutinis atstumas tarp medžių m 4101 5.2 ms2 Spygliuočių miškas ir jo charakteristikos 4102 5.3 ms3 Mišrus miškas ir jo charakteristikos 4103 5.4 ms11, ms21, ms31 Miškai natūralūs 4100 5.5 ms12, ms22, ms32 Miško jaunuolynai (vidutinis aukštis
  12. m)4111 5.6 ms13, ms23, ms33 Jauni miško sodiniai (skaičiai – vidutinis aukštis
  13. m)4112 5.7 ms51 Vėjovartos (skaičius – išlaužyto miško procentas) 4114 5.8 ms5 Išdegę ir išdžiūvę miško plotai 4116 5.9 ms6 Kirtimai 4109 5.10 lp0 Kvartalinės miško linijos ir proskynos (skaičiai – miško kvartalų numeriai) 2302 5.11 mj1, mj2, Medžių želdinių juostos (mažiau kaip 2 mm pločio plane, iki 4 m aukščio; skaičius – 4202 mj3, mj4 vidutinis medžių aukštis) 5.12 mj1, mj2, mj3, mj4 Medžių želdinių juostos (mažiau kaip 2 mm pločio plane, 4 m ir aukštesni medžiai; skaičius – vidutinis medžių aukštis) 4210 5.13 mj1, mj2, mj3, mj4 Medžių želdinių juostos (2–10 mm pločio plane, iki 4 m aukščio; skaičius – vidutinis medžių aukštis) 4211 5.14 mj1, mj2, mj3, mj4 Medžių želdinių juostos (2–10 mm pločio plane, 4 m ir aukštesni medžiai; skaičius – vidutinis medžių aukštis) 4212 5.15 mj1, mj2, mj3, mj4 Medžių želdinių juostos (10 mm ir didesnio pločio plane, iki 4 m aukščio; skaičius – vidutinis medžių aukštis) 4213 5.16 mj1, mj2, mj3, mj4 Medžių želdinių juostos (10 mm ir didesnio pločio plane, 4 m ir aukštesni; skaičius – vidutinis medžių aukštis) 4214 5.17 md1 Pavieniai medžiai – orientyrai (plačialapiai – ąžuolas, bukas, klevas, skroblas, liepa, uosis, guoba ir kt.) 4301 5.18 md1 Pavieniai medžiai – orientyrai (siauralapiai – beržas, gluosnis, drebulė, alksnis, topolis ir kt.) 4302 5.19 md3 Pavieniai medžiai – orientyrai (vaisiniai) 4303 5.20 md2 Pavieniai medžiai – orientyrai (eglės) 4304 5.21 md2 Pavieniai medžiai – orientyrai (pušys) 4305 5.22 md2 Pavieniai medžiai – orientyrai (maumedžiai) 4306 5.23 mk2 Atskirai augantys krūmai 4307 5.24 mk1 Pavienių krūmų grupės 4119 5.25 mk1 Brūzgynas (nurodant krūmų rūšį ir vidutinį aukštį
  14. m)4120 5.26 mg0 Krūmų juostos ir gyvatvorės (siauresnės negu 2 mm pločio plane; nurodant rūšį ir vidutinį aukštį
  15. m)4215 5.27 mg0 Krūmų juostos ir gyvatvorės (2–10 mm pločio plane; nurodant rūšį ir vidutinį aukštį
  16. m)4216 5.28 mg0 Krūmų juostos ir gyvatvorės (daugiau kaip 10 mm pločio plane; nurodant rūšį ir vidutinį aukštį
  17. m)4217 5.29 sd2 Pieva 4021 5.30 sd11 Ariama 4024 5.31 sd14 Ganyklos 4025 5.32 ms10 Vejos, gėlynai 4012 5.33 ms41 Vaismedžių sodai (skaičius – vidutinis aukštis
  18. m)4009 5.34 ms42 Uogynai 4010 5.35 ms41 Vaismedžių sodai su uogynais 4023 5.36 ed1, ed2 Durpynai (M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 – ne mažiau kaip 1 ženklas dm2) 4019 5.37 sd42 Smėlynai 4016 5.38 ms43 Nendrynai, meldynai 4404 38. Miško sutartiniu ženklu žymimi medžiais apaugę plotai, kurie plane užima daugiau kaip 20 mm2. Ženklai miško kontūre išdėstomi tolygiai (bet netaisyklingai). Miško laukymės išskiriamos tada, kai jų plotas yra 20 mm2 ir daugiau. Jose tam tikrais sutartiniais ženklais parodomi vietovėje esantys objektai. 39. Miškai skirstomi į:
  19. a)lapuočių – daugiau kaip 80% sudaro lapuočiai,
  20. b)spygliuočių – daugiau kaip 80% sudaro spygliuočiai,
  21. c)mišrų – lapuočių ir spygliuočių miškas, kuriame nė vienas iš šių tipų nesudaro 80%. Rašant miško charakteristiką, pirmiausia nurodoma vyraujanti medžių rūšis. 40. Vėjovartos, išdegęs, iškirstas ir žuvęs miškas išskiriami atskiru kontūru miško masyve, jei jų plotas didesnis kaip 20 mm2 (M 1:500–1:1000) ir didesnis kaip 15 mm2 (M 1:2000 ir 1:5000). 41. Siauros medžių juostos pradžia ir pabaiga žymima skrituliuku. Žymint krūmų juostas, jų pradžią ir pabaigą taip pat turi atitikti skrituliukas. Kai vietovėje yra plačių medžių juostų, topografiniame plane juosta braižoma pagal faktinius matmenis. 42. Pavieniai medžiai topografiniame plane rodomi ženklu tada, kai plane yra pakankamai vietos. Jeigu pavieniai medžiai turi orientyro ar istorinę–kultūrinę reikšmę, tai turi būti rodomi visais atvejais. Pavienių medžių aukštis ir storis topografiniame plane rodomas tik pagal specialų užsakymą. 43. Pavienio krūmo padėtį vietovėje turi atitikti sutartinio ženklo vidurinis skrituliukas. 44. Topografiniuose planuose M1:500–1:5000 pateikiamas vyraujančių medžių pavadinimas (pvz.: eglė, pušis ir t. t.). 45. Žemės naudmenos topografiniuose planuose viena nuo kitos atskiriamos taškine linija. Jei skirtingų žemės naudmenų ir augmenijos rūšių ribos sutampa su keliais, grioviais ir kitais linijiniais objektais, tai topografiniame plane jos nerodomos. 46. Žemės naudmenas topografiniame plane galima pavaizduoti naudojant sutartinius ženklus arba užrašant jų pavadinimus (ariama, pieva, daržas). 47. Uogynų sutartiniai ženklai išdėstomi laikantis kvadratinio tinklo, orientuojant ją pagal ilgiausią kontūrą. Mažuose plotuose ženklai išdėstomi lygiagrečiai pietiniam plano rėmeliui. 48. Gėlynų ir vejų kontūrai topografiniuose planuose braižomi taškine arba ištisine linija, jeigu yra bortelis. 6. Transporto infrastruktūra 6.1. Automobilių kelių ir gatvių infrastruktūros geoobjektai 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 6. Transporto infrastruktūra 6.1. Automobilių kelių ir gatvių infrastruktūros geoobjektai 6.1.1 gc11 Magistraliniai keliai su skiriamąja juosta; kelių charakteristikos: skaičiai – važiuojamosios dalies plotis m ir eismo juostų skaičius, bendras kelio plotis m, raidė – dangos medžiaga; kelio numeris 5042 6.1.2 gc1 Magistraliniai keliai; kelių charakteristikos: skaičius – važiuojamosios dalies plotis m, bendras kelio plotis m, raidės – dangos medžiaga, jos pasikeitimo vietos, atsišakojimo keliai; kelio numeris 5043 6.1.3 gc12 Krašto, rajoniniai, vietiniai keliai (cementbetonio, asfalto dangos); kelių charakteristikos: skaičius – važiuojamosios dalies plotis m, bendras kelio plotis m, raidė – dangos medžiaga; kelio numeris 5044 6.1.4 gc14 Krašto, rajoniniai, vietiniai keliai (žvyrkelis, grindinys); kelių charakteristikos: skaičius – bendras kelio plotis m, raidė – dangos medžiaga 5045 6.1.5 gc15 Gruntkeliai ir jų charakteristika: skaičius – bendras kelio plotis m 5046 6.1.6 gt1 Gatvių važiuojamoji dalis ir šaligatviai: (raidės – dangos medžiaga, skaitiklyje – bordiūro, 5047 gt11 vardiklyje – gatvės prie bordiūro altitudės): 5048 gt12 1) gatvių važiuojamoji dalis su bordiūru, 5049 dc4 2) gatvių važiuojamoji dalis be bordiūro, 5050 dc4 3) šaligatviai ir pėsčiųjų takeliai su kietąja danga, 4) šaligatviai ir pėsčiųjų takeliai be kietosios dangos 6.1.7 gc16 Lauko ir miško keliai 5057 6.1.8 dn1 Pėsčiųjų ir dviračių takai 5058 6.1.9 sgc11 Tiesiami magistraliniai keliai 5053 6.1.10 sgc12 Tiesiami krašto keliai 5054 6.1.11 sgc14 Tiesiami rajoniniai keliai 5055 6.1.12 sgc15 Tiesiami vietiniai keliai 5056 6.1.13 gc18 Aptverti bandotakiai (skaičiai – plotis
  22. m)5051 6.1.14 gc19 Neaptverti bandotakiai (skaičiai – plotis
  23. m)5052 6.1.15 ot44 Laiptai 5016 6.1.16 vt13 Kilometriniai stulpai (skaičiai – kilometrų užrašai) 5059 6.1.17 vt8 Kelio rodyklės, gyvenviečių ir upių pavadinimai 5060 6.1.18 vt9 Kiti kelio ženklai 5061 6.1.19 zz11 Kelių arkos ant atramų(skaičius – pralaidumo aukštis) 5062 6.1.20 svt4 Neįrengtos autobusų ir troleibusų stotelės be paviljonų 5065 6.1.21 vt4 Autobusų ir troleibusų stotelės su paviljonu ir paplatinta kelio dalimi 5066 6.1.22 ot1, o C1 Automobilių kelio viadukai 5224 6.1.23 pp0, pp1 Įvažiavimo keliai po arka 6050 6.1.24 dc0, dc1 Įvažiavimas į antrą aukštą (apačios ir viršaus altitudės) 6027 6.1.25 zs13 Degalinės 6221 6.1.26 vt6 Technologinės ir pakrovimo estakados 6238 49. Topografiniame plane M 1:5000 kelių ir gatvių ašinės linijos nurodomos tik pagal specialų užsakymą ir tik tiems keliams bei gatvėms, kurie vaizduojami dviem linijomis, kelių ir gatvių kelkraščiai rodomi tik pagal specialų užsakymą. 50. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 rašomi gatvių pavadinimai. Topografiniuose planuose M 1:5000 miesto tipo gyvenvietėse ir dideliuose kaimuose galima apsiriboti tik pagrindinių gatvių pavadinimais. 51. Lietuvos Respublikoje keliai pagal reikšmę suskirstyti į dvi grupes:
  24. a)valstybinės reikšmės,
  25. b)vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi:
  26. a)magistraliniai,
  27. b)krašto,
  28. c)rajoniniai. Pagal dangos rūšį keliai skirstomi:
  29. a)cementbetonio,
  30. b)asfalto,
  31. c)žvyrkeliai,
  32. d)grindiniai. 52. Visi valstybinės reikšmės keliai turi numerius, kurie turi būti parodyti topografiniuose planuose. Šie numeriai rašomi kas 10–15 cm simetriškai kelio sutartiniam ženklui. Magistralinio kelio numerį sudaro raidė A ir skaičius (pvz., A5). Krašto kelių numeris yra triženklis skaičius (pvz., 101). Rajoninių kelių numeris yra keturženklis skaičius (pvz., 2487). 53. Visi automobilių kelių sutartiniai ženklai pertraukiami geležinkelių sutartiniais ženklais. 54. Keliams susikertant skirtinguose lygiuose, nutraukiamas žemutinio kelio ženklas. 55. Topografiniame plane M 1:5000 braižant dideles degalines, parodomi keliai, pastatai ir kiti įrenginiai. Kai mastelis 1:5000, degalinės ženklas braižomas pastato, kuriame yra valdymo pultas, vietoje. 6.2. Geležinkelių transporto infrastruktūros geoobjektai 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 6. Transporto infrastruktūra 6.2. Geležinkelių transporto infrastruktūros geoobjektai 6.2.1 gz1 Esantys geležinkeliai 5131 6.2.2 sgz1 Tiesiami geležinkeliai 5133 6.2.3 gz1 Elektrifikuotieji geležinkeliai 5154 6.2.4 gz4 Siaurieji geležinkeliai 5102 6.2.5 gz6 Funikulieriai 5155 6.2.6 gz31 Stoties keliai (pagrindiniai) 5135 6.2.7 gz32 Stoties keliai (šalutiniai) 5136 6.2.8 gz5 Bėgių kelio galai (aklakeliai): 1) be atmušos, 2) su atmuša, 3) su atmuša ir balastine prizme 5142, 5143, 5108 6.2.9 gz7 Geležinkelio elementai: 1) bėgio galvutės altitudės, 2) kilometrinio piketažo ženklai, 3) iešmai 5139, 5140, 5141 6.2.10 gz71 Apsisukimo ratas 5137 6.2.11 gz72 Geležinkelio pervažos 5138 6.2.12 ot5 Įvažiavimai į tunelius 5144 6.2.13 gz73 Ištisinis užkardas 5145 6.2.14 gz74 Pusinis užkardas 5146 6.2.15 gz75 Pervažų gabaritiniai vartai 5147 6.2.16 vt33 Semaforai 5148 6.2.17 vt31 Šviesoforai ant stulpų 5149 6.2.18 vt34 Žemieji šviesoforai 5150 6.2.19 vt32 Arkiniai šviesoforai 5151 6.2.20 vt30 Perspėjantieji skydai, manevravimų ir pranešimų skydai, maršrutų rodyklės ir kiti geležinkelio ženklai 5152 6.2.21 zz17 Geležinkelio gabaritiniai vartai 5153 6.2.22 ot3, o C3 Geležinkelio viadukai 5224 56. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 visi geležinkeliams priklausantys statiniai ir įrenginiai vaizduojami laikantis mastelio. Topografiniame plane M1:5000 rodomos tik geležinkelio linijos, mastelyje išreiškiami statiniai. 57. M 1:500–1:2000 geležinkelio linijos brėžiamos savo vietoje. M1:5000 – sutartiniu ženklu. Kelių skaičių vaizduojantys skersiniai brūkšneliai brėžiami kas 4 cm. Siauriesiems geležinkeliams tas skaičius nenurodomas. 58. Geležinkeliams kertant automobilių kelius viename lygyje, geležinkelio sutartinis ženklas braižomas nepertrauktas, o automobilių kelių – su pertrūkiais. 59. Geležinkeliai tunelyje vaizduojami tik pagal specialų užsakymą. Kitais atvejais ženklas nutraukiamas ties tunelio ženklu. 60. Tiesiamiems geležinkeliams nenurodomas nei kelių skaičius, nei traukos rūšis. Braižomi visi nuotraukos sudarymo momentu vietovėje esantys statiniai. 61. Topografiniuose planuose turi būti braižomas stotyse esantis geležinkelių tinklas, atitinkantis padėtį vietovėje. Topografiniuose planuose M 1:2000–M 1:5000 pagrindinis kelias brėžiamas storesne linija. 62. Apsisukimo ratai braižomi laikantis mastelio. 6.3. Tiltai 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 6. Transporto infrastruktūra 6.3. Tiltai 6.3.1 ot1, o C1, ot3, o C3 Vienaangiai metaliniai tiltai ir jų charakteristikos: raidė – tarpatramių medžiaga, pirmas skaičius – angos aukštis virš upės vandens lygio, skaitiklyje – tilto ilgis ir jo važiuojamosios dalies plotis m, vardiklyje – keliamoji galia t 5216 5226 6.3.2 ot1, o C1, ot3, o C3 Daugiaangiai metaliniai tiltai ir jų charakteristikos 5217 6.3.3 ot1, o C1, ot3, o C3 Vienaangiai akmeniniai, betoniniai ir gelžbetoniniai tiltai ir jų charakteristikos 5218 6.3.4 ot1, o C1, ot3, o C3 Daugiaangiai akmeniniai, betoniniai ir gelžbetoniniai tiltai ir jų charakteristikos 5219 6.3.5 ot1, o C1, ot3, o C3 Vienaangiai mediniai tiltai 5220 6.3.6 ot1, o C1, ot3, o C3 Daugiaangiai mediniai tiltai 5221 6.3.7 ot1, o C1, ot3, o C3 Kabantys tiltai 5222 6.3.8 ot1, o C1, ot3, o C3 Maži mediniai tiltai ir jų charakteristikos: M 1:500, M 1:1000 raidės – angos (perdenginio) statybinė medžiaga, skaitiklyje – važiuojamos dalies ilgis ir plotis m, vardiklyje – keliamoji galia t; M 1:5000 – keliamoji galia t 5227 6.3.9 ot1, o C1, ot3, o C3 Maži akmeniniai, betoniniai, gelžbetoniniai tiltai ir jų charakteristikos 5228 6.3.10 oc2, ot21 Pėsčiųjų tiltai 5231 6.3.11 oc2, ot21 Kabamieji pėsčiųjų tiltai 5232 6.3.12 oc2, ot21, ot16 Maži akmeniniai, betoniniai, gelžbetoniniai tiltai ir jų charakteristikos 5228 63. Tuneliai žymimi užrašu „Tunelis“ ir charakteristika (skaitiklyje – aukštis ir plotis m, vardiklyje – ilgis m). 64. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 visi tiltų, tunelių, statinių ir jų elementų matmenys ir išdėstymas turi atitikti padėtį vietovėje. 65. Mažas tiltas, kurio ilgis iki 1,5 m, nuo vandens pralaidos skiriasi tuo, kad virš pralaidos nuo viršutinio skliauto iki kelio dangos yra žemės sluoksnis, o prie tilto žemės pylimas baigiasi. 66. Topografiniuose planuose M1:5000 turi būti parodytos ilgesnių kaip 13 m tiltų tarpinės atramos upėje (jeigu tokios yra). Kranto atramos nevaizduojamos. 67. Topografiniuose planuose nurodomos automobilių kelių tiltų charakteristikos. 68. Topografiniame plane M 1: 5000 laiptai prie tiltų, viadukų vaizduojami tada, kai jų ilgis plane ne mažesnis kaip 3 mm. 7. Statiniai 7.1. Pastatai ir jų dalys 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 7. Statiniai 7.1. Pastatai ir jų dalys 7.1.1 pa1 Gyvenamieji ugniai atsparūs pastatai: 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto (skaičiai – aukštų skaičius, raidės – statybinių medžiagų ir pastato paskirties charakteristika) 6001, 6002 7.1.2 pa3 Negyvenamieji ugniai atsparūs pastatai: 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto 6003, 6004 7.1.3 pa1 Gyvenamieji ugniai neatsparūs pastatai (mediniai ir kt.): 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto 6005, 6006 7.1.4 pa3 Negyvenamieji ugniai neatsparūs pastatai:1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto 6007, 6008 7.1.5 pa1 Gyvenamieji mišrūs pastatai (apatinis aukštas – mūrinis, viršutinis – medinis; mediniai pastatai su plytų apdaila ir pan.): 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto 6009, 6010 7.1.6 pa3 Negyvenamieji mišrūs pastatai: 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto 6011, 6012 7.1.7 pd0 Pastatų kolonomis 6013 7.1.8 spa0 Statomi pastatai 6014 7.1.9 gpa0 Nugriauti, sugriuvę arba dalinai nugriauti pastatai 6015 7.1.10 pa22 Požeminiai statiniai (garažai) 6019 7.1.11 pa63 Bokštinio tipo statiniai (vandentiekio ir siloso bokštai, aušinimo bokštai, ugniagesių bokštai ir kt.) 6030 7.1.12 pa66 Lengvojo tipo bokšteliai (mobilaus ryšio, stebėjimo, apšvietimo, sportiniai ir kt.) 6031 7.1.13 pa41, pa42, pa46 Krikščionių maldos namai (bažnyčios, kirchės, cerkvės): 1) mūrinės, 2) medinės 6020, 6021 7.1.14 pa43 Judėjų maldos namai: 1) mūriniai, 2) mediniai 6022, 6023 7.1.15 pa44 Mečetės: 1) mūrinės, 2) medinės 6024, 6025 7.1.16 pa45 Varpinės: 1) mūrinės, 2) medinės 6046, 6047 7.1.17 pd1 Pastatų dalys be atramų (vitrinos, iškyšos) 6034 7.1.18 pd15 Antžeminės perėjos ir galerijos transporteriams tarp pastatų 6035 7.1.19 pd11 Pastogės tarp pastatų 6036 7.1.20 pd10 Uždari mūriniai priebučiai 6028 7.1.21 pd10 Uždari mediniai priebučiai 6029 7.1.22 pd11 Atviri priebučiai: 1) laiptai į viršų, 2) laiptai žemyn 6032, 6033 7.1.23 pa61 Katilinių dūmtraukiai 6016 7.1.24 pa83, pa7 Pavėsinės 6048 7.1.25 pa9 Rūsiai 6043 7.1.26 pa58 Daržovių saugyklos, oranžerijos ir šiltnamiai 6013 7.1.27 pa2 Gamybinės paskirties pastatai 6049 7.1.28 pa87 Telefonų būdelės 7038 7.1.29 pa65 Vėjo jėgainės 6229 7.1.30 pa65 Vėjo malūnai: 1) mūriniai, 2) mediniai 6245, 6246 7.1.31 pa59 Vandens malūnai 6228 7.1.32 pa67 Vandens lentpjūvės 6247 7.1.33 pa84 Atmatų duobės 6045 7.1.34 pa55 Naftos baseinai ir duobės 6236 7.1.35 pa56 Degalų bakai ir cisternos, dujų rezervuarai (skaičiai – atramų aukščiai
  33. m)6216 7.1.36 pa51 Transformatorinės būdelės, jų numeriai ir elektros pastotės, jų numeriai 7034 7.1.37 pa62 Radijo ir televizijos stiebai bei bokštai, radioreliniai ir retransliatorių stiebai – bokšteliai (skaičiai – stiebų ir bokštų aukščiai
  34. m)6051 69. Topografiniuose planuose M 1:500 ir 1:1000 rodomi visi nuolatiniai statiniai. Topografiniuose planuose M 1:2000 rodomi prieangiai, verandos ir kita, jeigu jų matmenys plane didesni kaip 0,5 mm. 70. Topografiniame plane M 1:5000 rodomi visi pastatai, atmetant prie jų esančius įvairius mažus priestatus (verandas, laiptus ir kt.). 71. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 rašomi visų gatvių pavadinimai, namų numeriai. M1:5000 – tik pagrindinių gatvių pavadinimai, kvartalų kampuose rašomi esančių pastatų numeriai. 72. Visi statiniai, vaizduojami topografiniuose planuose M1:500–1:5000, skirstomi:
  35. a)gyvenamieji,
  36. b)negyvenamieji,
  37. c)visuomeninio naudojimo,
  38. d)ugniai atsparūs,
  39. e)ugniai neatsparūs,
  40. f)mišrūs,
  41. g)vieno aukšto,
  42. h)daugiaaukščiai. Gyvenamaisiais laikomi ir tie pastatai, kurie buvo naudojami kitiems reikalams, o vėliau pritaikyti gyventi. Topografiniuose planuose M1:5000 pastatai vaizduojami taip:
  43. a)gyvenamieji ugniai atsparūs nudažomi juodai,
  44. b)negyvenamieji ugniai atsparūs padengiami tinkleliu,
  45. c)negyvenamieji ugniai atsparūs užbrūkšniuojami įstrižai,
  46. d)negyvenamieji ugniai neatsparūs – neužpildytas plotas. 73. Braižant maldos namus ir koplyčias, kontūro viduje talpinamas ženklas, nurodantis, kokiai konfesijai priklauso maldos namai. Pageidautina, kad būtų nurodyti visi pastato bokštai, žymint juos 1,5 mm skersmens skrituliukais. 74. Gamyklų, fabrikų, katilinių, elektrinių ir kitų objektų topografiniai planai M 1:500–1:2000 sudaromi naudojant įvairių sutartinių ženklų junginius. Sudarant planus, reikia prie visų, aukštesnių kaip 50 m bokštinio tipo statinių, rašyti jų aukštį. Prie aukštuminių statinių (bokštų, retransliatorių, varpinių, elevatorių ir kt.) rašoma statinio medžiaga. 75. Visų mastelių topografiniuose planuose rodomi naftos gręžiniai užrašant jų numerius (pavadinimus). 76. Telefono būdelės, ryšių linijų paskirstymo spintos rodomos topografiniuose planuose M 1:500–1:2000. 7.2. Kiti statiniai 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 7. Statiniai 7.2. Kiti statiniai 7.2.1 vp11 Skulptūros 6113 7.2.2 vp11 Paminklai, monumentai, jų pavadinimai 6101, 6102 7.2.3 vp13 Koplytėlės, koplytstulpiai 6115 7.2.4 vp13 Pavieniai kryžiai 6105 7.2.5 vp1 Kapinės 6107 7.2.6 ur65 Troleibusų kontaktinio tinklo standaus pakabinimo atramos 5063 7.2.7 ur66 Troleibusų kontaktinio tinklo išilginio-grandininio pakabinimo atramos 5064 7.2.8 ur61 Medinės atramos (mediniai stulpai ir santvaros) 7015 7.2.9 ur62 Medinės atramos (mediniai stulpai su paramsčiais ir atotampomis) 7016 7.2.10 ur63 Metalinės atramos (stulpai ir santvaros) 7017 7.2.11 ur64 Gelžbetoninės atramos (stulpai ir santvaros) 7018 7.2.12 tv31 Akmeninės ir gelžbetoninės tvoros, aukštesnės kaip 1 m, istorinės sienos 6248 7.2.13 tv32 Akmeninės ir gelžbetoninės tvoros žemesnės kaip 1 m 6249 7.2.14 tv51 Metalinės tvoros (su betoniniais arba metaliniais stulpais), aukštesnės kaip 1 m 6250 7.2.15 tv52 Metalinės tvoros (su betoniniais arba metaliniais stulpais), žemesnės kaip 1 m 6251 7.2.16 tv61 Metalinės tvoros (su betoniniais arba metaliniais stulpais) ant akmeninio, betoninio arba plytų pamato 6252 7.2.17 tv41 tv42 tv62 tv53 Medinės tvoros: 1) aklinosios su vartais, 2) statinių (su tarpais), 3) ant akmeninio, betoninio arba plytų pamato, 4) su betoniniais, metaliniais stulpais 6253 6254 6255 6256 7.2.18 tv41 Spygliuotos vielos tvoros 6257 7.2.19 tv42 Lygios vielos tvoros 6258 7.2.20 tv43 Vielos tinklo tvoros 6259 7.2.21 tv44 Pynučių (žiogrių) tvoros, pintinės tvorelės vijokliniams augalams 6260 7.2.22 vk31 Fontanai 3177 7.2.23 ur67 Įrengti paplūdimiai 3167 7.2.24 ur60 Šuliniai 3168 7.2.25 ur61 Šuliniai su velenu 3169 7.2.26 ur62 Šuliniai ir gręžiniai su rankiniu siurbliu 3170 7.2.27 ur63 Šuliniai su svirtimi 3171 7.2.28 ur64 Šuliniai ir gręžiniai su vėjo varikliu 3172 77. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 vaizduojami atskirai stovintys kryžiai, koplytstulpiai. Mastelyje 1:5000 šie objektai rodomi tik neužstatytose teritorijose. Kapinės braižomos sutartiniu ženklu, topografiniame plane M 1:500–1:2000 parodant visus kelius ir takus, esančius kapinėse. Jeigu kapinės apaugusios, tai pateikiama medžių charakteristika ir braižomi jų sutartiniai ženklai. M 1:5000 braižomas kapinių sutartinis ženklas ir nurodama medžių rūšis ir jų charakteristika. Topografiniame plane M 1:5000 skulptūrinių figūrų, monumentų ir kapinių pavadinimai rašomi tik pagal specialų užsakymą ir tik tada, kai plane pakankamai vietos. 78. Stulpai ir atramos topografiniuose planuose braižomos naudojant atramos medžiagą atitinkantį sutartinį ženklą. Stulpai ir atramos gali būti:
  47. a)mediniai,
  48. b)metaliniai,
  49. c)gelžbetoniniai. 79. Tvorų sutartinis ženklas braižomas taip, kad išsikišančios dalys būtų orientuotos į kontūro vidų. Jeigu tvoros ilgis plane mažesnis kaip 0,5 cm, tai tvora (nepaisant medžiagos) brėžiama vienodai – plona linija. Topografiniuose planuose M 1:500 ir M 1:1000 rodomi visi vartai, M 1:2000 – tik tie, kurių matmenis įmanoma pavaizduoti. Sodybų kiemuose tvorų galima nebraižyti. Jeigu tvoros plotį įmanoma pavaizduoti, tai tvora brėžiama dviem linijomis. Jeigu tvora turi pamatą, tai jis rodomas tik M 1:500 ir M 1:1000 topografiniuose planuose. 8. Inžineriniai tinklai 8.1. Bendri tinklai ir įrenginiai 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 8. Inžineriniai tinklai: 8.1. Bendri tinklai ir įrenginiai 8.1.1 bk1 Kanalizacijos kolektorius ir jo charakteristika: 1) vaizduojami masteliu (skaičius – liuko numeris), 2) nevaizduojami masteliu (skaičiai – kolektoriaus aukštis ir plotis
  50. mm)7230 7231 8.1.2 bk3 Kolektoriaus–tunelio kamera ir jos numeris 7254 8.1.3 bk1 Kolektorius–tunelis ir jo charakteristika 7255 8.1.4 bk33 Kolektoriaus–tunelio pjūvio (eskizo) vieta 7256 8.1.5 bk20 Prieškorozinės apsaugos kontaktinis įrenginys 7271 8.1.6 bk21 Prieškorozinės apsaugos protektorius 7272 8.1.7 bk22 Prieškorozinės apsaugos katodinė stotis 7273 8.1.8 bk24 Prieškorozinės apsaugos anodinis įžeminimas 7274 8.1.9 bk28 Požeminių tinklų altitudės: 1) tinklai, 2) žemės paviršiaus 7275, 7276 8.1.10 bk34 Suspausto oro linija ir jos charakteristika 7268 8.1.11 bk32 Požeminių tinklų atpažinimo ženklas (sargelis) 7277 8.1.12 bk35 Kontrolinė matavimų kolonėlė 7247 8.1.13 bk36 Prapūtimo žvakė 7249 80. Kiekviename topografinio plano koordinačių tinklu apribotame dm2 šuliniai, sklendės, hidrauliniai uždoriai ir kiti įrenginiai, nepaisant jų paskirties bei tinklų rūšies, numeruojami: pirmame dm2 – nuo 1 iki 10, antrame – nuo 11 iki 20 ir t. t. Jei dm2 yra daugiau kaip dešimt įrenginių, tai jie numeruojami prie skaičiaus rašant mažąsias abėcėlės raides (pvz., 7a). 81. Požeminių tinklų vamzdžiai, įeinantys ir išeinantys iš šulinio, numeruojami šia tvarka: svarbiausias įeinantis vamzdis – 1, svarbiausias išeinantis vamzdis – 2, visi kiti vamzdžiai numeruojami eilės tvarka pagal laikrodžio rodyklę, pradedant nuo 3. 82. Topografiniuose planuose rašomi vidiniai vamzdžių skersmenys mm. 83. Ryšių kanalizacijos šuliniuose visi, viena kryptimi einantys vamzdžiai (vamzdžių pluoštas), žymimi vienu numeriu. Ant ryšių kanalizacijos trasos rašomas vamzdžių skaičius ir jų skersmuo. 84. Topografiniuose planuose požeminiams tinklams žymėti naudojami sutrumpinimai. 85. Topografiniuose planuose M 1:500 ir 1:1000 rodomos visos požeminių tinklų linijos, šuliniai ir kiti įrenginiai. Topografiniuose planuose M 1:2000 rodomi visi šuliniai. Pagal specialų užsakymą braižomi požeminiai tinklai. Topografiniuose planuose M1:5000 šuliniai ir požeminiai tinklai rodomi tik pagal specialų užsakymą, požeminių tinklų linijos braižomos dvigubai plonesnės negu parodyta sutartiniuose ženkluose. Išimtis – magistraliniai dujotiekiai, naftotiekiai, kurie rodomi visų mastelių topografiniuose planuose. 86. Aukštos įtampos elektros linijos topografiniuose planuose M 1:500–1:5000 brėžiamos ištisa linija sujungiant gretimus stulpus. Jeigu trūksta vietos, tai gretimų stulpų galima linija nejungti. Nurodomas laidų skaičius, linijos įtampa, stulpų numeriai. 8.2. Dujotiekis 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 8.2. Dujotiekis 8.2.1 id4 Dujotiekio šulinys ir jo numeris 7235 8.2.2 id6 Dujotiekio hidraulinis uždoris ir jo numeris 7236 8.2.3 id7 Dujotiekio kondensato rinktuvas ir jo numeris 7237 8.2.4 id28 Dujotiekio kontrolinis vamzdelis ir jo numeris 7238 8.2.5 id29 Dujotiekio kontrolinis laidininkas ir jo numeris 7239 8.2.6 id0 Dujotiekio linija 7240 8.2.7 id22 Dujotiekis apsauginiame vamzdyje 7241 8.2.8 id2 Antžeminis dujotiekis 7242 8.2.9 id27 Dujotiekio magistralinė trasa – Dj 7243 8.2.10 id9 Dujų fakelai 6235 8.2.11 id30 Kilometrinis dujotiekio žymėjimas 7248 8.2.12 id31 Dujų paskirstymo stotis 7246 8.3. Elektros tinklas 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 8.3. Elektros tinklas 8.3.1 ie8, ie9 Žemos įtampos elektros linija ir jos charakteristika (a – mova) 7258 8.3.2 ie70 Požeminis troleibusų kontaktinio tinklo kabelis 7259 8.3.3 ie6, ie7 Aukštos įtampos elektros linija ir jos charakteristika 7260 8.3.4 ie15 Kabelinės aukštos įtampos elektros linijos šulinys ir jo numeris 7261 8.3.5 ie33 Aukštos įtampos elektros linija apsauginiame vamzdyje ir jos charakteristika, vamzdžiuose pakloti kabeliai (5 – vamzdžių skaičius) 7262, 7266 8.3.6 ie11 Vienoje tranšėjoje pakloti kabeliai: 1) užimantys juostą, nevaizduojamą masteliu, 2) užimantys juostą, vaizduojamą masteliu (3 ir 5 – kabelių skaičius) 7264, 7265 8.3.7 ie25 Žaibolaidžiai ant stulpų: 1) medinis, 2) metalinis, 3) gelžbetoninis 7019, 7020, 7021 8.3.8 ie18 Elektriniai šviestuvai: 1) ant metalinių stulpų, 2) ant gelžbetoninių stulpų 7022, 7023 8.3.9 ie39 Elektriniai laikrodžiai ant stulpų 7024 8.3.10 ie21 Prožektoriai ant stulpų 7025 8.3.11 ie21 Žemi nuolatiniai prožektoriai 7026 8.3.12 ie6 Aukštos įtampos elektros linijos užstatytoje teritorijoje: 1) ant metalinių santvarų, 2) ant medinių santvarų, 3) ant stulpų, 4) kabelinė ant stulpų 7027, 7028, 7029, 7030 8.3.13 ie8 Žemos įtampos elektros linija ant stulpų 7031 8.3.14 ie39 Transformatorių ir kitų įrenginių įžeminimo kontūras 7270 8.4. Buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 8.4. Buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas 8.4.1 ik16 Nuotėkų kanalizacijos šulinys ir jo numeris 7225 8.4.2 ik28 Nuotėkų kanalizacijos revizinis įtaisas ir jo numeris 7226 8.4.3 ik6 Nuotėkų kanalizacijos linija ir jos charakteristika 7227 8.4.4 ik15 Slėginė kanalizacija ir jos charakteristika: skaičiai – šulinio numeris ir linijos skersmuo 7232 8.5. Lietaus nuotėkų tinklas ir uždaras drenažas 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 8.5. Lietaus nuotėkų tinklas ir uždaras drenažas 8.5.1 il4 Lietaus kanalizacijos šulinys ir jo numeris 7225 8.5.2 il5 Lietaus kanalizacijos grotelės ir jų numeris 7228 8.5.3 il9 Lietaus kanalizacijos linija ir jos charakteristika 7229 8.5.4 il4 Drenažo šulinys ir jo numeris 7233 8.5.5 il9 Drenažo linija ir jos charakteristika 7234 8.6. Naftotiekis 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 8.6. Naftotiekis 8.6.1 in23 Naftotiekio magistralinė trasa – Nf 7244 8.6.2 in0 Naftotiekis (vidaus) ir jo charakteristika 7267 8.6.3 in21 Naftos ir dujų bokšteliai, jų paskirtis ir numeriai 6234 8.7. Ryšiai 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 8.7. Ryšiai 8.7.1 ir2 Kabelinė ryšių linija ir jos charakteristika 7257 8.7.2 ir8 Signalizacijos kabelis (kontrolinis) ir jo charakteristika 7263 8.7.3 ir0 Ryšių linijos 7032 8.7.4 ir13 Ryšio linijų paskirstymo spintos 7039 8.7.5 ir11 Ryšių kanalizacijos šulinys, kamera 7278, 7279 8.7.6 ir4, ir1 Antžeminė ir požeminė ryšių linija ir jos charakteristika 7280 8.8. Šilumotiekis 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 8.8. Šilumotiekis 8.8.1 is3 Šilumotiekio kamera ir jos numeris 7250 8.8.2 is2 Šilumotiekio grunte paklotoji trasa ir jos charakteristika 7251 8.8.3 is18 Šilumotiekio kanale paklotoji trasa ir jos charakteristika 7252 8.8.4 is14 Šilumotiekio nejudamoji atrama 7253 8.9. Vandentiekis 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. GKODAS Objekto pavadinimas Žymens kodas 8.9. Vandentiekis 8.9.1 iv0 Vandentiekis (skaičiai 21, 25 – įrenginių numeriai, 1, 2 – vamzdžių numeriai) 8.9.2 iv5 Šulinys ir jo numeris 7220 8.9.3 iv2 Kamera ir jos numeris 7221 8.9.4 iv3 Hidrantas ir jo numeris 7222 8.9.5 iv6 Sklendė 7223 8.9.6 iv1 Vandentiekio linija ir jos charakteristika (skaičius –vamzdžio skersmuo
  51. mm)7224 8.9.7 iv8 Vandentiekio kolonėlės 3173 8.9.8 iv81 Artezinio vandens kolonėlės 3174 8.9.9 iv82 Geriamojo vandens kolonėlės 3175 8.9.10 iv7 Hidrantai (gaisrininkų, laistymo ir kt.) 3176 9. Sutartinių ženklų grafinis vaizdavimas Naudojant sutartinius ženklus, būtina laikytis šių paaiškinimų ir reikalavimų: 87. Jeigu plane sutartiniai ženklai turi būti brėžiami su tarpu tarp jų (pvz., braižant gretimus objektus, kurie vietovėje nesiliečia vienas su kitu), tai plane nustatomas mažiausias tarpelis – 0,3 mm. Ženklai, naudojami masteliu neišreiškiamiems objektams vaizduoti, plane brėžiami statmenai pietiniam plano lapo rėmeliui. Išimtis daroma tik tiems objektams, kurių sutartinių ženklų paaiškinimuose tai aptariama. Tokiu atveju sutartinis ženklas brėžiamas pagal faktinę objekto padėtį vietovėje. Braižant svarbių objektų sutartinius ženklus, leidžiama gretimus ženklus braižyti su nedideliu polinkiu. 88. Nemasteliniai sutartiniai ženklai – tai ženklai, kurie dėl savo dydžio ir konfigūracijos bei kitų savybių negali būti išreikšti plano masteliu. Prie tokių skiriami: geodeziniai ženklai, stulpai, medžiai, pavieniai akmenys ir kt. 89. Objekto padėtį vietovėje atitinka šie nemastelinio ženklo taškai plane:
  52. a)taisyklingos formos ženklas (apskritimas, kvadratas ir kt.) – ženklo centras,
  53. b)ženklams, išreiškiantiems objektą perspektyvoje (švyturiai, vandens matavimo postai ir kt.) – ženklo pagrindo vidurys,
  54. c)ženklams, kurių pagrinde yra status kampas (medžiai, kilometriniai stulpai ir kt.) – kampo viršūnė,
  55. d)ženklams, susidedantiems iš kelių geometrinių figūrų (bokštai, statybinio tinklo punktai ir kt.) – apatinis figūros centras. 90. Prie ženklo piešinio rašomas skaičius, kuris rodo ženklo dydį mm. Jeigu rašomi du skaičiai, tai pirmas iš jų rodo ženklo aukštį, antras – plotį. Kada rašomas vienas skaičius, tai reiškia, kad ženklo aukštis ir plotis yra vienodi. Visų sutartinių ženklų matmenys pateikiami vidutinio tankio planams. Kai objektų daug (pvz., miestai ir pramonės rajonai) arba braižant mažame plote, nemastelinio sutartinio ženklo dydį galima sumažinti 30%–40%. Priešingai, kai kontūrų plane yra mažai, tai, norint išskirti svarbius objektus, nemastelinius sutartinius ženklus galima didinti 30%–40%. 91. Sutartinių ženklų lentelėse nurodyti atstumai tarp ženklų, naudojamų žemės naudmenoms vaizduoti. Dideliems plotams (daugiau kaip 25 cm2) atstumai tarp ženklų gali būti padidinami nuo 1,5 iki 2 kartų. 92. Sutartiniu ženklu galima nepildyti viso apibrėžto ploto, o plote vaizduoti tik vieną žymenį. Tai taikoma šiems sutartiniams ženklams: 4.1.19, 5.7, 5.8, 5.9, 5.10, 5.16, 5.17, 5.25, 5.26, 5.30, 5.32, 5.33, 5.34, 5.39, 7.2.5. 93. Nedidelius plotus plane (plotas plane mažesnis negu 4 cm2) galima užpildyti žymenį skaidant į atskiras dalis. Tai taikoma šiems sutartiniams ženklams: 4.1.19, 5.7, 5.8, 5.9, 5.10, 5.16, 5.17, 5.25, 5.26, 5.30, 5.32, 5.33, 5.34, 5.39, 7.2.5. 94. Jeigu sutartinio ženklo centras patenka ant plano rėmelio, tai jis brėžiamas abiejuose gretimuose lapuose. Jeigu ženklo centras yra prie rėmelio, tai sutartinis ženklas braižomas visas, o rėmelis toje vietoje brėžiamas su tarpeliu. 95. Jeigu visų mastelių planams numatomas vienas bendras nemastelinis sutartinis ženklas, tai jo dydis nurodomas M1:2000 ir M 1:5000. M 1:500 ir M 1:1000 sutartinio ženklo dydis gali būti padidintas iki dviejų kartų, jeigu tai numatyta techniniame projekte arba nuotraukos darbų programoje ir kuomet numatoma transformuoti topografinį planą į kitą smulkesnį mastelį. 96. Žymint įvairius kontūrus plane brūkšnine linija, ją reikia brėžti taip, kad plane aiškiai būtų matomi kontūro kampai, posūkiai ir vingiai. 97. Kontūrus skirianti taškinė linija plane nebrėžiama, jeigu ji sutampa su administracine riba, linijiniu objektu arba jeigu ji eina šalia linijinio objekto mažesniu nei 1mm atstumu. Oro arba požemines linijas žymintis ženklas negali būti kontūro riba. 98. Topografinio objekto skaitmenines charakteristikas plane reikia išdėstyti taip, kaip pateikiama lentelėse prie tam tikro sutartinio ženklo. Jeigu plane trūksta vietos, tai leidžiama kitaip išdėstyti skaičius. iv. sutrumpinimai ir santrumpos Žemiau pateikti sutrumpinimai ir santrumpos naudojami topografinių planų turinio elementų įvardijimui. Be pastoviai naudojamų, pateikti ir tie, kurie naudojami vykdant specialius užsakymus. Šie sutrumpinimai ir santrumpos naudojami topografiniuose planuose M 1:2000 ir M1:5000. Topografiniuose planuose M 1:500 ir M 1:1000, esant pakankamai vietos, galima rašyti pilną pavadinimą. 4 lentelė Trumpinamas užrašas Santrumpa aerodromas aer. agregatai, žolės miltų ž. m. aikštė, aikštelė a. akacija ak akmeniniai Ak akmuo, skaldytas As akmuo, tašytas At akmenynai akm. alėja al. alyva al alksnis (baltalksnis) ba ambulatorija amb. amoniakinis vanduo am. v. angaras ang. apylinkė apyl. apšvietimas apšv. archeologinis archl. architektūrinis archt. arklidė arkl. artezinis art. asbestcementiniai asbc. asfaltbetonis A astronominis astr. autobusų stotis aut. st. automobilių remonto dirbtuvės autorem. avidė avd. ąžuolas ą bandotakis bt. baseinas bas. bendrija, sodų bendr. betoninis B beržas b biblioteka bibl. bitynas bit. blindė bl bokštas, mobiliojo ryšio mobil. bokštas, siloso SLB bokštas, stebėjimo SB bokštas, šienainio ŠB bokštas, vandentiekio VB bukas bk bunkeris, apžiūros apž. b. cementbetonis CB cisterna cist. cūga c chemijos chem. darželis, vaikų vk. drž. daržinė držn. degalinė deg. depas, vagonų vag. d. dujotiekis, magistralinis Dj dujų paskirstymo stotis DPS draustinis draust. drebulė d drenažas D durpynas, nerekultivuotas nrk. d. dūmtraukis d. džiovykla džiov. eiguva eig. eglė e elektrinė ES elektros pastotė el. past. ežeras ež. ferma frm. gaisrinė gaisr. gamtos gmt. garažas gar. geležinkelio stotis glžk. st. geologinis geol. gelžbetonis GB girininkija gir. gluosnis g gręžinys gręž. griuvėsiai griuv. gudobelė gd guoba gb hidroelektrinė HE ieva I istorinis ist. įtampa, aukštoji a. įt. įtampa, žemoji ž. įt. jaunuolynai, sodinti sod. juodalksnis ja kabelis, signalizacijos S kabelio viršus k. kadagys kd kanalizacijos kolektorius KK kanalizacija, lietaus KL kanalizacija, nuotėkų KF kanalizacija, ryšių T kanalizacija, slėginė KS kanalas kan. kanalo apačia k. a. kanalo dugnas k. d. kanalo lubos k. l. kanalo viršus k. v. kapai, bendri bn. kp. kareivinės kar. karstas krst. karvidė karv. kaštonas kš katilinė katil. kelių policija KP kelių policijos postas KPP kelio rodyklė k. r. kelio ženklas k. ž. keraminiai ker. ketiniai ket. kėnis kn kiaulidė kiaul. klevas k klinkeris Kl kolonėlė, kontrolinė matavimo KMK kombinatas komb. kompresorius kompr. koordinuotas krd. kranų mazgas KM krioklys kr. krovimo aikštelė kr. a. kūdra kdr. lazdynas lz lentpjūvė lent. liepa l ligoninė lig. maitavietė mtv. malūnas mal. maumedis m medelynas medel. medelynai, miško mšk. medel. medelynai, vaismedžių s. medel. medinis Md metalinis Met meteorologijos stotis meteor. st. mokykla mok. molis, molio mol. mėšlidė mėšl. muitinė muit. mūrinis M nafta nft. naftotiekis N naftotiekis, magistralinis Nf naftos produktų linija Z nerekultivuotas nrk. nuošliauža nšlž. orientacinis or. oro uostas aer. parduotuvė pard. parkas park. pastatas, gyvenamasis G pastatas, trijų aukštų gyvenamasis 3G pastatas, gyvenamasis mišrus (plytos, mediena) DG pastatas, dviejų aukštų gyvenamasis mišrus 2DG pastatas, mūrinis gyvenamasis MG pastatas, dviejų aukštų gyvenamasis 2MG pastatas, negyvenamasis N pastatas, dviejų aukštų negyvenamasis 2N pastatas, mišrus negyvenamasis DN pastatas, dviejų aukštų mišrus negyvenamasis 2DN pastatas, mūrinis negyvenamasis MN pastatas, dviejų aukštų mūrinis negyvenamasis 2MN paukštynas paukšt. pavėsinė pvs. pieninė pien. piliakalnis pilk. plastmasiniai plstm. platforma platf. plieniniai plien. plytinė plt. pocūgė pc policija, kelių KP policijos, kelių, postas KPP poliklinika polikl. postas, blokavimo blok. p. pralanka pral. prieplauka priepl. pušis p radiorelinis RR rekultivacija rk. remonto dirbtuvės rem. rezervuaras rez. riešutmedis r sanatorija san. sandėlis snd. savivaldybė saviv. seniūnija sen. signalizacijos kabelis S siloso sil. sistema, globalinės padėties nustatymo GPS siurblinė srbl. skalda Sk skersmuo d skirpstas sk skirstymas skirs. skroblas s slėgis, aukštas a. s. slėgis, vidutinis v. s. slėgis, žemas ž. s. smegduobė smegd. smėlis S sodų bendrija bendr. sporto sport. stadionas stad. statomas stat. stebėjimo steb. šaldytuvas šald. šaltinis šalt. šaltalankis šl šaltekšnis šk šienainis šien. šiltnamis šilt. šermukšnis š šlakas Šl tiltas, kabamasis kab. tiltai, pėsčiųjų p. transformatorius TR transformatorinė būdelė tr. b. transporteris transp. trąšos tr. tuja tj tuopa t turgavietė turg. tvenkinys tv. upelis upl. uosis u uostas uost. vaistinė vst. valymo įrengimai val. vandens vnd. valstybinis valst. vandentiekis V vandentiekis, pramoninis VP vamzdžio apačia v. a. vamzdžio latakas v. l. vamzdžio viršus v. v. vamzdžio, apsauginio, apačia a. v. a. vamzdžio, apsauginio, viršus a. v. v. varpinė vrp. versmė vrs. veršidė verš. veterinarijos punktas vet. vienuolynas vien. viešbutis viešb. vinkšna v visuomeninis vsm. žolės miltų agregatai ž. m. žuvies žuv. žvalgybinis žvalg. žvėrininkystės ūkis žvėr. žvyras Ž v. TOPOGRAFINIŲ PLANŲ M 1:500, 1:1000, 1:2000 IR 1:5000 LAPŲ NOMENKLATŪRA Topografinio žemėlapio M 1:10 000 skaidymas lapais Žemėlapių skaidymui lapais baziniu pasirinktas M 1: 10 000. Tam Lietuvos teritorija yra suskaidoma eilutėmis, statmenomis ašiniam 240 meridianui, ir stulpeliais, lygiagrečiais ašiniam meridianui. Skaidymo žingsnis – kas 5 km. Eilutės numeruojamos dviženkliais skaičiais pietų–šiaurės kryptimi nuo 00 iki 99, o stulpeliai vakarų–rytų kryptimi taip pat nuo 00 iki 99. Nulinės eilutės abscisė lygi 5900 km, o nulinio stulpelio ordinatė lygi 200 km. Lapo M 1:10 000 nomenklatūra nustatoma rašant per brūkšnelį susikertančius stulpelio ir eilutės numerius (pirmas – stulpelio numeris, antras – eilutės numeris). Lapo matmenys 50 x 50 cm. Topografinio plano M 1:5000 skaidymas lapais Topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapas skaidomas į keturias dalis ir numeruojamas nuo 1 iki 4. Topografinio plano M 1:5000 nomenklatūra gaunama prie M 1:10 000 lapo numerio per brūkšnelį rašant jame esančio M 1:5000 lapo numerį (pvz., 56/36-3, žiūrėti topografinio plano M 1:5000 apiforminimą, 4 priedas). 1 2 3 4 Topografinio plano M 1:2000 skaidymas lapais Topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapas skaidomas į 25 dalis, kurios numeruojamos iš kairės į dešinę dviženkliais skaičiais nuo 01 iki 25. Nomenklatūrą sudaro topografinio žemėlapio M 1: 10 000 lapo numeris ir per brūkšnelį – jame esančio M 1:2000 lapo numeris (pvz., 56/36-21, 3 priedas). 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 Topografinio plano M 1:1000 skaidymas lapais Topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapas skaidomas į 100 dalių, kurios numeruojamos iš kairės į dešinę triženkliais skaičiais nuo 001 iki 100. Nomenklatūrą sudaro topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapo numeris ir per brūkšnelį – jame esančio topografinio plano M 1:1000 numeris (pvz., 56/36-091, 2 priedas). 001 002 003 004 004 006 007 008 009 010 011 012 013 014 015 016 017 018 019 020 021 022 023 024 025 026 027 028 029 030 031 032 033 034 035 036 037 038 039 040 041 042 043 044 045 046 047 048 049 050 051 052 053 054 055 056 057 058 059 060 061 062 063 064 065 066 067 068 069 070 071 072 073 074 075 076 077 078 079 080 081 082 083 084 085 086 087 088 089 090 091 092 093 094 095 096 097 098 099 100 Topografinio plano M 1:500 skaidymas lapais Topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapas skaidomas į 400 dalių, kurios numeruojamos iš kairės į dešinę keturženkliais skaičiais nuo 0001 iki 0400. Nomenklatūra – M 1:10 000 numeris ir per brūkšnelį jame esančio topografinio plano M 1:500 numeris (pvz., 56/36-0381, 1 priedas). 0001 0002 0003 0004 ... 0017 0018 0019 0020 0021 0022 0023 0024 ... 0037 0038 0039 0040 0041 0042 0043 0044 ... 0057 0058 0059 0060 0061 0062 0063 0064 ... 0077 0078 0079 0080 ... ... ... ... ... ... ... ... ... 0321 0322 0323 0324 ... 0337 0338 0339 0340 0341 0342 0343 0344 ... 0357 0358 0359 0360 0361 0362 0363 0364 ... 0377 0378 0379 0380 0381 0382 0383 0384 ... 0397 0398 0399 0400 vi. TOPOGRAFINIŲ PLANŲ M 1:500, 1:1000, 1:2000 IR 1:5000 LAPŲ APIforminimas Užrėmelinio apiforminimo tekstui rekomenduojama naudoti Helvetica šriftą. Jeigu planas sudaromas naudojant programas, kuriose tokio šrifto nėra, tai rekomenduojama naudotis kitais panašiais šriftais. Užrašų dydžiai pavyzdžiuose pateikiami milimetrais. Topografinių planų M 1:500–1:5000 lapų kampai privalo atitikti Lietuvos Respublikos teritorijos standartinį skaidymą LKS–94 koordinačių sistemoje. Taip pat vaizduojamas vietinis koordinačių tinklas. Topografinio plano M 1:500 lapų apiforminimas Miestų, stambių gyvenviečių ir pramonės objektų topografinių planų M 1:500 lapų šiaurinio rėmelio kairėje pusėje rašomas miesto, gyvenvietės, pramonės objekto pavadinimas. Jeigu sudaromas stambaus miesto planas, dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje rašomas miesto rajono pavadinimas. Ties šiaurinio rėmelio viduriu rašoma lapo nomenklatūra. Koordinačių sistemos, kurioje sudaromas planas, pavadinimas rašomas dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš miesto, gyvenvietės ar pramonės objekto pavadinimo. Žemiau pietinio rėmelio, ties viduriu, rašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Kairėje pusėje braižomas kvadratas, kuriame nurodomi plano rėmelių teoriniai matmenys. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė (TDB), pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, TDB sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama TDB sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Vidiniu rėmeliu apribotame plote braižomas koordinačių tinklelis. Jis brėžiamas kas 10 cm. Tarp vidinio ir išorinio lapo rėmelių pratęsiamas koordinačių tinklelis ir kampuose rašomos stačiakampės koordinatės. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje, rašomi gretimų lapų numeriai. Topografinio plano M 1:500 apiforminimo pavyzdys (1 priedas). Topografinio plano M 1:1000 lapų apiforminimas Kairėje šiaurinio rėmelio pusėje rašomas vietovės pavadinimas. Ties šiaurinio rėmelio viduriu rašoma lapo nomenklatūra. Dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš vietovės pavadinimo rašomas koordinačių sistemos pavadinimas. Žemiau pietinio rėmelio, kairėje pusėje braižomas keturkampis, kuriame rašomi plano rėmelio teoriniai matmenys. Ties pietinio rėmelio viduriu, žemiau jo, užrašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė (TDB), pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, TDB sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama TDB sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Koordinatės rašomos plano kampuose. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje surašomi gretimų lapų numeriai. Topografinio plano M 1:1000 apiforminimo pavyzdys (2 priedas). Topografinio plano M1:2000 lapų apiforminimas Kairėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš jo rašomas miesto ar rajono pavadinimas. Dešinėje šio rėmelio pusėje rašomas miesto rajono ar kaimo pavadinimas. Dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, aukščiau teksto rašomas koordinačių sistemos pavadinimas. Aukščiau šiaurinio rėmelio, ties viduriu, rašoma plano nomenklatūra. Žemiau pietinio rėmelio, ties viduriu, rašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Kairėje pusėje braižomas kvadratas, kuriame surašomi plano rėmelio teoriniai matmenys. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė (TDB), pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, TDB sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama TDB sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje surašomi gretimų lapų numeriai. Koordinatės rašomos plano kampuose. Topografinio plano M 1:2000 apiforminimo pavyzdys (3 priedas). Topografinio plano M 1:5000 lapų apiforminimas Kairėje topografinio plano lapo šiaurinio rėmelio pusėje rašomas miesto, rajono pavadinimas. Dešinėje pusėje – miesto rajono, kaimo pavadinimas. Dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš užrašo rašomas koordinačių sistemos pavadinimas. Ties šiaurinio rėmelio viduriu rašoma plano nomenklatūra. Ties pietinio rėmelio viduriu, žemiau jo rašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė (TDB), pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, TDB sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama TDB sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje surašomi gretimų lapų numeriai. Lapo kampuose rašomos vidinio rėmelio stačiakampės koordinatės. Topografinio plano M 1:5000 apiforminimo pavyzdys (4 priedas). ______________ ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.