LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL ALYTAUS APSKRITIES KULTŪROS VERTYBIŲ APS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL ALYTAUS APSKRITIES KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS 2000 m. birželio 22 d. Nr. 73 Vilnius Valstybinė paminklosaugos komisija 2000 05 12 išvažiuojamajame posėdyje susipažino su kultūros vertybių apsauga Alytaus apskrityje. Komisija aplankė Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčią ir dominikonų vienuolyną (G1KP), Liškiavos piliakalnį (A204P), Bažnytkalnį (alkakalnį M25K1), Punios piliakalnį su senovės gyvenviete (A87KP), Pivašiūnų piliakalnį su senovės gyvenviete (A84KP), Pivašiūnų klebonijos 5 pastatų kompleksą (IP 1545/At 1-5), Merkinės piliakalnį su papiliu (A202KP), Merkinės Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios kompleksą (G151K), tiltą per Nemuną ties Merkine (S97), rezistentų memorialą Merkinėje (IV 1307), vilą „Linksma“ Druskininkuose (S543), buvusius dvaro rūmus ir svirną (AtV 856) Leipalingyje ir kitus kultūros paveldo objektus. Komisija konstatuoja, kad Kultūros vertybių apsaugos departamentas neturi tinkamai parengtų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų projektinės dokumentacijos rengimo nuostatų, nėra nustatęs ir patvirtinęs praktinei veiklai pritaikytų kultūros vertybių tvarkymo darbų projektinės dokumentacijos tikrinimo ir derinimo procedūrų. Nepakankama kultūros vertybių tvarkymo darbų valstybinė priežiūra ir kontrolė. Ne visuomet vadovaujamasi kultūros vertybių tvarkymo pagrįstumo ir nuoseklumo principais bei norminiais dokumentais. Pavyzdžiui, tilto per Nemuną ties Merkine rekonstrukcijos projektas nepagrįstas detaliuoju (specialiuoju) teritorijos planu ir tranzitinio transporto sprendiniais, tausojančiais istorinį urbanistinį Merkinės miestelio paveldą. Kultūros vertybių tvarkymo darbų projektai dažnai yra rengiami, derinami ir pagal Departamento išduotus leidimus įgyvendinami nenustačius privalomų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų, nesivadovaujant tyrimų išvadomis bei konservavimo ir restauravimo nuostatų reikalavimais. Atliekant darbus, vertingos dalys ar elementai neišryškinami, nesudaromos prielaidos jų eksponavimui. Kai kada vertingi kultūros paveldo fragmentai yra sužalojami arba net sunaikinami. Taip atsitiko su rekomenduotu saugoti Pivašiūnų klebonijos interjero tinku ir saugotinais polichromijos fragmentais, senaisiais kaminais bei krosnimis, rekomenduotais konservuoti arba restauruoti autentiškais senosios pastato dalies medinių konstrukcijų ir interjero dekoro elementais. Atlikus kai kuriuos Pivašiūnų senosios klebonijos tvarkymo darbus, vėliau vertingiausia klebonijos pastato dalis buvo nugriauta ir jos vietoje pastatytas naujas pastatas. Liškiavos dominikonų vienuolyno (G1K2P) pritaikymo projektinė dokumentacija taip pat nesusieta su teritorijos planavimu, tyrimais bei jų išvadomis, nepagrįsta paminklosauginiais reikalavimais. Rūsyje suprojektuotas baseinas ir sauna yra svetimkūniai šiame paminkliniame pastate. Išilginėje laikančioje vienuolyno sienoje esančios laiptinės nerestauruotos, nesudarytos prielaidos jų eksponavimui, nepasirūpinta buvusių židinių respektavimu. Pasigendama piliakalnių, išskirtinių kraštovaizdžio elementų, šlaitų, aplinkos tvarkymo metodikos. Punios piliakalnio tvarkymo darbai yra atliekami jau daugelį metų, tačiau jo aplinkos, želdinių sutvarkymo ir šlaitų sutvirtinimo problema iki šiol nėra išspręsta. Minėti trūkumai sudaro galimybę kultūros vertybių tvarkymui skirtas valstybės lėšas panaudoti neefektyviai ir neužtikrinti kultūros vertybių išsaugojimo. Valstybinė paminklosaugos komisija, vadovaudamasi savo nuostatų 6 ir 7 str., nusprendžia:

1. Prašyti Kultūros ministerijos: 1.
2. atkreipti dėmesį į reikiamos metodikos bei veiksmų nuoseklumo stoką projektuojant ir tvarkant Pivašiūnų kleboniją, Liškiavos vienuolyną; 1.
3. atlikti Pivašiūnų klebonijos tvarkymo darbams skirtų valstybės lėšų panaudojimo patikrinimą; 1.
4. įpareigoti Kultūros vertybių apsaugos departamentą parengti paveldo apsaugos nuostatomis pagrįstą ir tinkamą praktinei veiklai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų projektinės dokumentacijos rengimo ir derinimo tvarką.
5. Kultūros vertybių apsaugos departamentui: 2.
6. ieškoti inžinerinių priemonių Punios piliakalnio šlaitų irimui sustabdyti. Padaryti piliakalnių 1990-1999 metais atliktų šlaitų tvirtinimo projektavimo bei tvarkymo darbų analizę ir išvadas pateikti Valstybinei paminklosaugos komisijai. Paskaičiuoti visų griūvančių piliakalnių tyrinėjimo darbų orientacinę kainą. Analizę bei skaičiavimus iki 2000 metų rugsėjo 1 dienos pateikti Valstybinei paminklosaugos komisijai; 2.
7. nedelsiant parengti kultūros paveldo objekto – Pivašiūnų klebonijos komplekso apskaitos ir apsaugos dokumentus; 2.
8. išnagrinėti Pivašiūnų klebonijos komplekso tvarkymo, finansavimo ir projektavimo problemas atsižvelgiant į Valstybinės paminklosaugos komisijos pastabas, įvertinti, ar specialistų veiksmai atitinka nustatytą tvarką ir metodiką. Apie patikrinimo rezultatus informuoti Valstybinę paminklosaugos komisiją iki 2000 metų liepos 30 dienos; 2.
9. atlikti žvalgomuosius tyrimus ir, nustačius esant vertybės požymių, siūlyti Kultūros paveldo centrui rengti dokumentus, kad spėjamos Sapiegų kriptos Leipalingyje būtų įrašytos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; 2.
10. programose numatyti istorinius ir archeologinius tyrinėjimus Merkinėje; 2.
11. organizuoti kultūros vertybių būklės pakitimų stebėjimą (monitoringą) ir teikti naudotojams metodinę pagalbą jų priežiūros, tvarkymo ir naudojimo klausimais. Išduoti naudotojams kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo dokumentus; 2.
12. medžiagų, konstrukcijų, plano struktūros ar paskirties keitimo klausimus, iškilusius tvarkant kultūros vertybes, spręsti tik gavus ekspertų tarybos rekomendacijas; 2.
13. užtikrinti, kad kultūros vertybių tyrimų išvados, teritorijų planavimo dokumentai, projektavimo užduotys ir kiti privalomi bendrieji duomenys būtų įjungti į nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų projektų bendruosius duomenis; 2.
14. susieti tyrimų programas su kultūros vertybių tvarkymo darbų projektų rengimu; 2.
15. parengti ir patvirtinti praktinei veiklai pritaikytus norminius dokumentus: 2.10.
16. konservavimo, restauravimo, pritaikymo darbų ir jų technologijų sąvadą, jų bendruosius principus ir jų taikymo tvarką (principus); 2.10.
17. tiesiogiai susietą su personaline atsakomybe kultūros vertybių saugomų dalių bei elementų apskaitos tvarką, taip pat jų nurašymo tvarką – vertybėms sunykus ar jas sunaikinus. PIRMININKAS P. JAKUČIONIS ______________