NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS RADIACINĖS SAUGOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2000 m. liepos 1 d. Nr. 764 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos radiacinės s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VALSTYBINĖS RADIACINĖS SAUGOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2000 m. liepos 1 d. Nr. 764 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin. 1999, Nr. 11–239) 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinę radiacinės saugos programą (pridedama).
2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės radiacinės saugos programos (toliau vadinama – programa) vykdymą.
3. Nustatyti, kad programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms ir kitoms institucijoms, atsakingoms už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų bei kitų šaltinių. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMUNDAS ALEKNA ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 764 VALSTYBINĖ RADIACINĖS SAUGOS PROGRAMA I. BENDROJI DALIS
4. Programa bus įgyvendinama 2000–2004 metais. Atsakingos organizacijos: Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Radiacinės saugos centras, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Valstybinė metrologijos tarnyba, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras, Fizikos institutas. II. PROGRAMOS CHARAKTERISTIKA
5. Programa parengta vykdant Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) 26 straipsnio nuostatas. Programoje numatyta įvertinti gamtinių ir dirbtinių jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinių galimą įtaką aplinkai ir gyventojų sveikatai, įgyvendinti priemones, garantuojančias pakankamą gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo galimo žalingo minėtų šaltinių poveikio. Šiam darbui numatoma parengti specialistus, organizuoti jų tobulinimąsi, didinti valstybės institucijų techninį, profesinį ir mokslinį potencialą, įgyvendinti konkrečias priemones radiacinei saugai užtikrinti.
6. Gyvybę ir jos raidą nuolat veikia kosminis spinduliavimas ir jonizuojantysis Žemės spinduliavimas, skleidžiamas radionuklidų, kurie yra Žemės plutoje, vandenyje ir atmosferoje. Papildomą žmonių ir aplinkos taršą ir apšvitą gali įtakoti branduolinio ginklo bandymai, atominės elektrinės arba jų avarijų metu į aplinką patenkantys technologinės kilmės radionuklidai, radioaktyviosios medžiagos ir kiti jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai, kurie naudojami pramonėje, medicinoje, mokslo ir mokymo įstaigose. Pagal Jungtinių Tautų Branduolinio spinduliavimo efektų mokslinio komiteto 1993 metų duomenis kiekvienas gyventojas 1945–1992 metų laikotarpiu kasmet vidutiniškai buvo apšvitintas 2,7 milisiverto apšvitos doze, iš kurios 76,58 procento sudarė gamtiniai spinduliavimo šaltiniai, 19,51 procento – medicinoje naudojami šaltiniai, 3,53 procento – branduolinio ginklo bandymai, 0,24 procento – atominė energetika, 0,07 procento – profesinė veikla (tiesiogiai ar netiesiogiai) su šaltiniais. Maždaug tokią pat apšvitą minėtuoju laikotarpiu patyrė ir Lietuvos gyventojai. Lietuvos gyventojų apšvitą taip pat daugiausia lemia gamtiniai šaltiniai: kosminiai spinduliai, Žemės gama spinduliavimas, radonas ir jo skilimo produktai. Iš dirbtinių jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinių didžiausią poveikį turi minėtieji šaltiniai, kurie naudojami medicinos diagnostikos ir gydymo tikslais. Įtakos turi ir branduolinio ginklo bandymai, avarijos atominėse elektrinėse, taip pat profesinė veikla, susijusi su minėtųjų šaltinių panaudojimu įvairiose veiklos srityse. Lietuvoje veikia valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, kuri turi du RBMK-1500 reaktorius, ir daugiau kaip 800 objektų, kurie savo veikloje naudoja daugiau kaip 23000 jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinius. Su jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniais dirba per 6000 žmonių.
7. Jonizuojantysis spinduliavimas sukelia arba gali sukelti sveikatos pokyčius, kurie priklauso nuo šaltinio galingumo, jo veikimo trukmės ir daugelio kitų priežasčių. Tai gali būti apšvitintų organų, audinių pakenkimas ar jų žuvimas, genetiniai pokyčiai ar vėžiniai susirgimai.
8. Lietuvoje yra sukurta valstybės gyventojų ir aplinkos radiacinės saugos infrastruktūra. Remdamasis radiacinę ir branduolinę saugą reglamentuojančiomis konvencijomis, Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijomis ir Europos Komisijos direktyvomis, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė šiuos Lietuvos Respublikos įstatymus: Radiacinės saugos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, Branduolinės energijos, Aplinkos apsaugos ir kitus. Sveikatos apsaugos ministerija ir Aplinkos ministerija parengė ir patvirtino nemaža teisės aktų, reglamentuojančių gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo nuostatas, 1997 metais buvo įsteigti Radiacinės saugos centras su skyriais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, taip pat Radioaktyviųjų medžiagų skyrius Aplinkos ministerijoje. Šios institucijos minimaliai aprūpintos būtina įranga, aparatūra ir kvalifikuotais specialistais. Jeigu siekiama įgyvendinti visus Europos Komisijos reikalavimus, Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijas ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, būtina minėtosioms institucijoms sudaryti teisines, finansines, materialines, socialines ir profesines sąlygas vykdyti valstybės gyventojų ir aplinkos radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę. III. PROGRAMOS TIKSLAI
9. Svarbiausias programos tikslas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais (Radiacinės saugos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, Branduolinės energijos, Aplinkos apsaugos ir kitais), garantuoti pakankamą gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo jonizuojančiojo spinduliavimo žalingo poveikio. Siekiant šio tikslo, būtina: 6.
10. plėtoti ir stiprinti valstybės institucijų galimybes vykdyti valstybinę gyventojų ir aplinkos radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę: 6.1.
11. rengti norminius teisės aktus; 6.1.
12. rengti ir tobulinti specialistus; 6.1.
13. aprūpinti institucijas šiam tikslui skirtomis patalpomis, technine ir specialia įranga, aparatūra, transportu ir ryšio priemonėmis; 6.
14. organizuoti ir atlikti aplinkos, maisto ir kitų produktų, medžiagų, galinčių įtakoti gyventojų ir aplinkos apšvitą, profesinės apšvitos monitoringą, taip pat mokslo tiriamuosius darbus, kad būtų įvertinta aplinkos tarša radionuklidais ir jos įtaka žmonių apšvitai, jų sveikatai; 6.
15. organizuoti ir įgyvendinti priemones, garantuojančias radiacinių, branduolinių avarijų prevenciją, pasirengimą likviduoti jų padarinius; 6.
16. organizuoti ir įgyvendinti priemones, garantuojančias valstybės sienų apsaugą, kad nebūtų neteisėtai įvežamos, išvežamos ar vežamos tranzitu radioaktyviosios medžiagos ar jų atliekos; 6.
17. sukurti tinkamo lygio jonizuojančiojo spinduliavimo dydžių matavimo metrologinio užtikrinimo sistemą; 6.
18. siekti glaudaus visų suinteresuotų valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės bendradarbiavimo propaguojant radiacinės saugos žinias ir įgyvendinant radiacinės saugos priemones. IV. POVEIKIS
19. Įgyvendinus programą, būtų sukurta reikiama gyventojų ir aplinkos radiacinės saugos teisinė bazė, valstybės radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės infrastruktūra, aplinkos taršos radioaktyviosiomis medžiagomis, jos ar profesinės apšvitos galimos įtakos gyventojų apšvitai ir sveikatai sekimo sistema. Programos įgyvendinimo išlaidos – tai investicija į gyventojų sveikatą, nes įgyvendinus šios programos priemones bus apsaugota ne tik dabartinė karta, bet ir ateities kartos. V. FINANSAVIMAS
20. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Galimi ir kiti papildomi finansavimo šaltiniai (Tarptautinės atominės energijos agentūros, Europos Sąjungos, PHARE projektai, lėšos pagal dvišales ar daugiašales sutartis). VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21. Programos nuostatos atspindi valstybės gyventojų ir aplinkos radiacinės saugos strategiją. Programoje numatyti tikslai ir priemonės atitinka branduolinę ir radiacinę saugą reglamentuojančių konvencijų, Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijų, Europos Komisijos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Programą parengė Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Fizikos instituto, Radiacinės saugos centro, Vilniaus universiteto ir kitų institucijų atstovai.
22. Programos įgyvendinimo priemonės ir jos sąmata pateiktos šios programos 1 ir 2 prieduose. ______________ Valstybinės radiacinės saugos programos 1 priedas VALSTYBINĖS RADIACINĖS SAUGOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Priemonės pavadinimas Įvykdymo terminas Vykdytojai Finansavimo šaltinis I. Teisės aktų rengimas
23. Parengti ilgalaikės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos finansavimo įstatymo projektą ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2000 metų III ketvirtis Ūkio ministerija, Finansų ministerija iš skirtų bendrųjų asignavimų
24. Parengti higienos normą „Radiacinė sauga atominėje elektrinėje“ 2001 metų I pusmetis Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
25. Parengti higienos normą „Radiacinė sauga tvarkant radioaktyviąsias atliekas“ 2000 metų II pusmetis Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Radiacinės saugos centras, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija iš skirtų bendrųjų asignavimų
26. Parengti radioaktyviųjų medžiagų saugaus gabenimo taisykles 2002 metų II pusmetis Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Radiacinės saugos centras, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija iš skirtų bendrųjų asignavimų
27. Parengti valstybės radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos pateikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms ir gyventojams tvarką 2002 metų I pusmetis Aplinkos ministerija, Radiacinės saugos centras, Nacionalinė veterinarijos laboratorija iš skirtų bendrųjų asignavimų
28. Parengti gyventojų informavimo įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai tvarką 2000 metų II pusmetis Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
29. Vidaus reikalų ministerijos teisės aktu reglamentuoti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos padalinių aprūpinimą asmeninės apsaugos ir darbo priemonėmis, kurių reikia radiacinių, branduolinių avarijų padariniams likviduoti 2000–2001 metai Vidaus reikalų ministerija, Aplinkos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos iš skirtų bendrųjų asignavimų
30. Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktu reglamentuoti radiacinę saugą medicinos mokslinių tyrimų metu, kai panaudojami jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai 2001 metų II pusmetis Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų II. Specialistų rengimas ir tobulinimas
31. Pradėti rengti radiacinės saugos specialistus, organizuoti jų tobulinimosi kursus 2001 metų II pusmetis Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Radiacinės saugos centras, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
32. Parengti iš atitinkamą aukštąjį išsimoks-linimą turinčių specialistų medicinos fizikus veiklai su jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniais, organizavus jų tęstinį mokymą ar kitokį podiplominį rengimą, tobulinti jų kvalifikaciją 2001 metų II pusmetis Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno technologijos universitetas, Kauno medicinos universitetas, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
33. Organizuoti gydytojų radiologų, radiacinės saugos gydytojų tobulinimosi kursus radiacinės saugos klausimais 2000–2004 metai Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras, Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
34. Sukurti spindulinės higienos mokymo bazę studentams 2001 metų II pusmetis Vilniaus universitetas iš skirtų bendrųjų asignavimų
35. Organizuoti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojų, dalyvaujančių likviduojant radiacines, branduolines avarijas, parengimą ir kvalifikacijos kėlimą 2000–2004 metai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos iš skirtų bendrųjų asignavimų III. Organizacinės priemonės
36. Parengti uždaro radioaktyviųjų atliekų kapinyno (Maišiagala) priežiūros programą 2002 metų II pusmetis Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra iš skirtų bendrųjų asignavimų
37. Atlikti radioaktyviųjų atliekų saugyklų (kapinynų) poveikio aplinkai ir galimos įtakos jų zonoje gyvenančių žmonių išorinės ir vidinės apšvitos, jos galimos įtakos sveikatai įvertinimą ir prognozavimą 2002–2004 metai Aplinkos ministerija, Fizikos institutas, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra, Radiacinės saugos centras iš valstybės investicijų programų lėšų
38. Užtikrinti (vadovaujantis Tarptautinės atominės energetikos agentūros ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatomis) tinkamą leidimų įvežti, išvežti ir vežti tranzitu radioaktyviąsias medžiagas administravimą, sustiprinti Aplinkos ministerijos padalinį, vykdantį šią funkciją 2002 metų I pusmetis Aplinkos ministerija iš skirtų bendrųjų asignavimų
39. Organizuoti ir atlikti aplinkos radioekologinį monitoringą, įdiegti informacijos teikimo valstybės valdymo, savivaldos institucijoms ir gyventojams sistemą 2000–2004 metai Aplinkos ministerija, Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
40. Organizuoti ir atlikti maisto produktų, jų žaliavų, kitų produktų ir medžiagų, galinčių turėti įtakos gyventojų apšvitai, taršos radionuklidais monitoringą 2000–2004 metai Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
41. Atlikti profesinės išorinės ir vidinės apšvitos monitoringą 2000–2004 metai Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
42. Įvertinti radono ir jo skilimo produktų poveikį bendrai regionų, pasižyminčių didesne radono rizika, gyventojų apšvitai ir jų sveikatai, pateikti siūlymus, kaip mažinti šį poveikį 2000–2002 metai Radiacinės saugos centras, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
43. Atlikti fluorografijos panaudojimo profilaktiniams tyrimams pagrįstumo analizę 2000–2001 metai Radiacinės saugos centras, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
44. Įvertinti ir prognozuoti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės įtakos zonoje gyvenančių kontrolinių grupių narių išorinę ir vidinę apšvitą, galimą jos poveikį sveikatai 2000–2004 metai Radiacinės saugos centras, Aplinkos ministerija, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
45. Įvertinti gyventojų ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės I reaktoriaus išmontavimo darbus atliksiančių darbuotojų galimas apšvitos dozes, pateikti radiacinės saugos optimizavimo priemones 2003–2004 metai Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
46. Įvertinti pacientų dozes, gaunamas rentgenologinių tyrimų metu, parengti šių dozių registravimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose sistemą 2004 metai Radiacinės saugos centras, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
47. Aprūpinti tarptautinius pasienio kontrolės punktus stacionariais ir rankiniais jonizuojančiojo spinduliavimo matuokliais 2001–2003 metai Vidaus reikalų ministerija, Pasienio policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
48. Įsteigti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose ir Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Visagino miesto ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės apsaugai struktūrinius padalinius, parengti juos ir aprū-pinti reikiama technine bei kita būtina įranga, apsauginėmis priemonėmis radiacinėms, branduolinėms avarijoms likviduoti 2001–2004 metai Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
49. Sukaupti valstybės rezerve asmeninės apsaugos ir darbo priemones, kurių reikia tinkamam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių darbui likviduojant užsitęsusias sudėtingas branduolines ar radiacines avarijas užtikrinti 2001 metai Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
50. Radiacinės saugos centre įsteigti: radiacinių avarijų įvertinimo, profilaktikos ir prognozavimo sektorių; jonizuojančiojo spinduliavimo galimos įtakos gyventojų sveikatai įvertinimo ir prognozavimo skyrių; gyventojų informavimo sektorių; 2001 metų II pusmetis 2001 metų I pusmetis 2001 metų II pusmetis Radiacinės saugos centras Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų radiacinės saugos atitikties kontrolės skyrių 2001 metų II pusmetis Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras
51. Organizuoti Radiacinės saugos centro ir jo laboratorijų akreditaciją 2000–2001 metai Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
52. Įsteigti radiacinės saugos dozimetrijos ir radiometrijos metrologijos atraminį centrą 2001–2003 metai Valstybinė metrologijos tarnyba, valstybės įmonė Vilniaus metrologijos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
53. Įsteigti medicinos dozimetrijos metrologijos centrą 2001–2002 metai Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė metrologijos tarnyba, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
54. Sukurti jonizuojančiojo spinduliavimo vienetų valstybės etaloną 2001–2004 metai Valstybinė metrologijos tarnyba, Fizikos institutas iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
55. Paskirti asmens sveikatos priežiūros įstaigą nukentėjusiųjų nuo jonizuojančiojo spinduliavimo sveikatos stebėsenai organizuoti ir vykdyti 2000 metų II pusmetis Sveikatos apsaugos ministerija iš skirtų bendrųjų asignavimų
56. Vadovaujantis Europos Komisijos metodine medžiaga, organizuoti savivaldybėse kvalifikacijos tobulinimo seminarus radiacinės saugos klausimais bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams 2000 metų II pusmetis Švietimo ir mokslo ministerija iš skirtų bendrųjų asignavimų
57. Parengti šiuos vadovėlius aukštosioms mokykloms: „Radiacinės saugos pagrindai“ „Spindulinė higiena“ 2002 metų I pusmetis 2001 metų II pusmetis Fizikos institutas, Vilniaus universitetas, Radiacinės saugos centras Vilniaus universitetas, Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
58. Parengti ir išleisti knygą „Spinduliuotė kasdieninėje kalboje“ 2000–2001 metai Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Fizikos institutas, Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų
59. Parengti ir išleisti šias brošiūras ir bukletus: „Gamtinė apšvita“, „Jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai medicinoje“, „Jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai pramonėje“, „Jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai“, „Jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai mokslo ir mokymo įstaigose“, „Branduolinės avarijos“, „Radioaktyviosios atliekos“, „Radioaktyviųjų medžiagų transportavimas“ ir kt. 2000–2004 metai Radiacinės saugos centras iš skirtų bendrųjų asignavimų ______________ Valstybinės radiacinės saugos programos 2 priedas Valstybinės radiacinės saugos programos įgyvendinimo sąmata (tūkst. litų) Išlaidų pavadinimas Bendras išlaidų poreikis Iš viso 2000 metai 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai Iš viso išlaidų 407 13703 11268 6575 4005 35808 iš jų: paprastosios išlaidos: 407 2253 2518 2535 2505 10218 darbo užmokesčio 300 1398 1495 1445 1445 6083 Valstybinio socialinio draudimo 93 434 463 448 448 1886 kitos 14 421 560 642 612 2249 nepaprastosios išlaidos 11300 8750 4040 1500 25590 ______________