← Lietuva

Projektas

Projektas Projektas ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJOS NUOSTATAI I. Komisijos veiklos teisinis ir moralinis pagrindas Seimo Etikos ir procedūrų komisija ( toliau Komisija) vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Seimo ir jo narių veiklą, rūpinasi, kad šių teisės aktų būtų tiksliai laikomasi; remiasi Lietuvos žmonių visuotinai priimtomis moralės ir etiketo nuostatomis; laikosi šių principų: esant skirtingoms politinėms pažiūroms ir įsitikinimams, galima Seimo narių moralinė santarvė, tolerancija ir pagarba kitaip manantiems; tautos atstovo statusas ir priedermės įpareigoja kiekviebą seimo narį Lietuvos žmonių, Lietuvos valstybės interesus laikyti aukštesnėmis vertybėmis negu partiniai, grupiniai ar asmeniniai siekiai. II. Komisijos veiklos sfera Vadovaudamasi Seimo statutu, Komisija 1) rengia teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus bei pasiūlymus; 2) remdamiesi etinėmis nuostatomis padeda Seimui , jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus siekti moralinės santarvės, Seimo narių humaniškų tarpusavio santykių; 3) prižiūri, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Nagrinėja šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarsto seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikia išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai; 4) nagrinėja ir teikia išvadas dėl procedūrinių ginčų; 5) nagrinėja Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją apie Seimo narių asmeninę veiklą, prieštaraujančią Lietuvos respublikos įstatymams, ir teikia išvadas Seimui; 6) analizuoja Seimo narių nedalyvavimo Seimo, jo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, teikia informaciją apie nedalyvavimą be pateisinamų priežasčių Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu, taip pat nedalyvavimą komitetų ir komisijų posėdžiuose bei pavedimų nevykdymą; 7) nagrinėja rinkėjų, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus Seimo narių veiklos klausimais. III. Komisijos narių pareigos ir teisės

  1. Komisijos narys privalo: 1) dalyvauti Komisijos posėdžiuose. Negalėdamas atvykti į posėdį Komisijos narys turi iš anksto pranešti Komisijos pirmininkui, o o jo nesant - pavaduotojui, nurodydamas nedalyvavimo priežastį; 2)vykdyti Komisijos, jos pirmininko pavedimus; 3)tirdamas Komisijos kompetencijos klausimusir naudodamasis Seimo nario teise gauti informacijos , specialistų bei pareigūnų pagalbos, komisijos narys turi viešai ir oficialiai, nerinkdamas žinių bei duomenų slaptai ir neteisėtais būdais; 4) neskleisti informacijos ir neteikti vertinimų klausimais, kuriuos Komisija tiria, bet dar nėra priėmusi sprendimo; 5) nedaryti spaudimo Komisijos nariams nekorektiškomis priemonėmis: tyčiniu nedalyvavimu komisijos posėdyje, pasišalinimu iš posėdžio ir pan.
  2. Komisijos narys turi teisę : 1) susipažinti su Komisijos gautais dokumentais bei kita medžiaga; 2) siūlyti Komisjai svarstyti klausimus, susijusius su Seimo ir jo narių veikla; 3)teikti komisijos išvadų bei sprendimų projektus, pasiūlymus; 4) dalyvauti svarstymuose Komisijos posėdžiuose sprendžiamojo balso teise. 5) nesutikdamas su Komisijos išvadomis ar sprendimu, pareikšti savo nuomonę ir , jeigu tai nuomonei pritariai ne mažiau kaip 2 Komisijos nariai, reikalauti, kad ji būtų paskelbta kartu su komisijos priimtu dokumentu. IV. Komisijos darbo organizavimas
  3. Pagal seimo statuto 65 straipsnį Komisija vadovaujasi komitetų darbo tvarkos taisyklėmis.
  4. Seimo statuto bei kitų teisės aktų reglamentuojančių Seimo narių veiklą, pažeidimo atvejai bei kiti klausimai komisijos posėdžiuose nagrinėjami Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, Seimo kanclerio , komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių teikimu arba komisijos iniciatyva.
  5. Pranešėjui Komisijos posėdyje svarstomu klausimu skirima 10 minučių, pasisakymui - 5 minutės

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.