LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO 2000 m. liepos 10 d. Nr. 805 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246; Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194) 25 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutą (pridedama). Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 805 CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTAS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Statuto paskirtis ir taikymas. 1.1. Šis statutas reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytos civilinės krašto apsaugos tarnybos sąlygas ir tvarką, taip pat šią tarnybą atliekančių asmenų statusą ir tarnybos santykius. 1.2. Šis statutas taikomas civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį sudariusiems valstybės tarnautojams. 2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos atlikimo sritys. 2.1. Civilinė krašto apsaugos tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kurios ypatumus nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas ir šis statutas. 2.2. Civilinė krašto apsaugos tarnyba atliekama Krašto apsaugos ministerijoje, kariuomenėje ir kitose krašto apsaugos sistemos tarnybose, kai funkcijoms vykdyti ir darbui atlikti nebūtina būti profesinės karo tarnybos kariu, tačiau reikia turėti specialių žinių ir (
- ar)tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirties. 2.3. Pagal funkcijų ir pareigų, kurioms reikia specialių žinių ir tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirties, specifiką civilinę karšto apsaugos tarnybą gali atlikti šių krašto apsaugos sistemos sričių valstybės tarnautojai: gynybos valdymo, operatyvinių tarnybų, civilinės saugos, karinės teisės, logistikos (kariuomenės aprūpinimo), karinės ir kitokios specialios paskirties įrangos eksploatavimo specialistai. Ši tarnyba, be to, atliekama krašto apsaugos sistemos ir jos institucijoms saugoti priskirtų objektų apsaugos tarnybose, taip pat kitose tarnybose, kur dėl tarnybos specifikos ar atliekamų funkcijų būtini statutiniai santykiai. 2.4. Krašto apsaugos sistemos civilinės krašto apsaugos tarnybos statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais kriterijais. 2.5. Civilinės krašto apsaugos tarnybos atlikimo operatyvinėse tarnybose ypatumus nustato atskiras statutas. CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ATLIKIMO SĄLYGOS 3. Priėmimo į civilinę krašto apsaugos tarnybą reikalavimai. 3.1. Į civilinę krašto apsaugos tarnybą gali būti priimamas krašto apsaugos sistemoje tarnaujantis civilis asmuo, jeigu jis atitinka šiuos reikalavimus: 3.1.1. turi bent 2 metų tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirtį; 3.1.2. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir karo prievolę atlikęs prievolininkas ir (
- ar)į kariuomenės atsargos personalo įskaitą įrašytas karys. Asmenys, nuo karo prievolės atleisti arba esantys ne karo prievolininkai, gali būti priimami į civilinę krašto apsaugos tarnybą išėję krašto apsaugos ministro nustatytą specialų karinio parengimo kursą arba specialiai mokyti tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje; 3.1.3. turi įgijęs pakankamai specialių žinių ir patirties specifinėms gynybos specialisto funkcijoms ir pareigoms krašto apsaugos sistemoje vykdyti ir moka bent vieną iš Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau vadinama – NATO) valstybių kalbų. Vienos iš NATO valstybių kalbų mokėjimo reikalavimas netaikomas asmenims, vykdantiems apsaugos ir operatyvines funkcijas. Pretendento į civilinę krašto apsaugos tarnybą įgytų specialių gynybos specialisto žinių lygį ir įgytą patirtį patvirtina krašto apsaugos ministro paskirta specialistų kvalifikacinės atrankos komisija. Šios komisijos sudėtį ir jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras; 3.1.4. pateikė duomenis apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi, ir jeigu atlikus patikrinimą tokių aplinkybių nenustatyta; 3.1.5. pagal sveikatos būklę yra tinkamas civilinei krašto apsaugos tarnybai; 3.1.6. yra gavęs leidimą darbui su valstybės paslaptį sudarančia informacija – kai pagal jo pareigas tokį leidimą būtina turėti; 3.1.7. sutinka įsipareigoti įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus ir ne mažiau kaip 2 metus po paskutinio mokymosi ar kvalifikacijos kėlimo Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ar siuntimu. 3.2. Stojantiesiems į civilinę krašto apsaugos tarnybą tam tikrose krašto apsaugos sistemos institucijose ar pareigybėse krašto apsaugos ministras gali nustatyti papildomų fizinės ištvermės ar kitų reikalavimų. 3.3. Siekiant užtikrinti valstybės ar tarnybos paslapčių apsaugą ar patikrinti į civilinę krašto apsaugos tarnybą įstojusio asmens pateiktą informaciją, gali būti naudojamas poligrafas, tačiau tik gavus rašytinį šio asmens sutikimą. Jeigu asmuo nesutinka būti tikrinamas poligrafu, jam neleidžiama eiti su valstybės ar tarnybos paslaptimis susijusių pareigų. 3.4. Krašto apsaugos sistemos ir jos apsaugai priskirtų objektų apsaugos tarnybų personalui šio statuto 3.1.1 punkte nustatytas ištarnauto laiko terminas gali būti sutrumpintas iki 3 mėnesių, o privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems liktiniams, kurie priimami į objektų apsaugos tarnybas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo išleidimo į atsargą dienos, krašto apsaugos sistemoje ištarnauto laiko reikalavimas netaikomas. 3.5. Į civilinę krašto apsaugos tarnybą negali būti priimami asmenys: 3.5.1. teisti už tyčinius nusikaltimus; 3.5.2. kurių veiksnumas apribotas teismo; 3.5.3. atsisakę prisiekti Lietuvos Respublikai. 4. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis ir jos sudarymo tvarka. 4.1. Civilinė krašto apsaugos tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir asmens rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima asmenį į civilinę krašto apsaugos tarnybą, o asmuo savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 4.2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tipinę sutarties formą tvirtina krašto apsaugos ministras. 4.3. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis sudaro krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti pareigūnai. 4.4. Darbo sutartys su priimamais į civilinę krašto apsaugos tarnybą valstybės tarnautojais nesudaromos. 5. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojo statusas. 5.1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojas yra statutinis valstybės tarnautojas. Jo tarnybos santykius reglamentuoja šis statutas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai reglamentuoja civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojo statusą tiek, kiek nereglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas ir šis statutas. 5.2. Civilinės krašto apsaugos tarnyba grindžiama pavaldumo pagal pareigas principu. 5.3. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams taikomas atsižvelgiant į jų pareigas ar atliekamas funkcijas. 6. Priesaikos priėmimas. 6.1. Asmuo, stojantis į civilinę krašto apsaugos tarnybą, oficialios ceremonijos metu prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos priėmimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 6.2. Nustatomas šis civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojo priesaikos tekstas: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti man patikėtas valstybės ir tarnybos paslaptis, sąžiningai atlikti man pavestas civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas. Tepadeda man Dievas!“ 6.3. Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio. 7. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų teisės ir pareigos. 7.1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojai turi valstybės tarnautojo teises, kurių neriboja šis statutas, ir privalo vykdyti valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 7.2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojai privalo vykdyti tiesioginių ir aukštesnių vadų ir viršininkų įsakymus. 7.3. Atliekantiesiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tam tikrose krašto apsaugos sistemos institucijose ar pareigybėse krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti suteikta teisė turėti tarnybinį šaunamąjį ginklą ir (
- ar)specialiąsias priemones. 7.4. Krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatuose nustatyta tvarka civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojai gali būti paskirti budėti arba būti tarnybinės parengties. 7.5. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų teisės ir pareigos detaliau nurodomos krašto apsaugos sistemos institucijų (struktūrinių padalinių) nuostatuose ir tarnautojų pareiginėse instrukcijose. 8. Su civiline krašto apsaugos tarnyba nesuderinama veikla. Su civiline krašto apsaugos tarnyba nesuderinamos veiklos atvejus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnis ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 73 straipsnis. 9. Kvalifikacinių rangų suteikimas civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams. 9.1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų – gynybos specialistų ir vadovų kvalifikaciją ir patirtį žymi 14 kvalifikacinių rangų. 9.2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojo kvalifikacinis rangas suteikiamas atsižvelgiant į jo, kaip gynybos specialisto, įgytų specialių žinių ir sukauptos patirties vykdant specifines krašto apsaugos funkcijas ar atliekant specifines gynybos specialisto pareigas lygį. 9.3. Kvalifikacinių rangų sistemą ir reikalavimus šiems rangams gauti nustato, taip pat rangus suteikia krašto apsaugos ministras. Rekomendacijas dėl kvalifikacinio rango suteikimo, kėlimo ar pažeminimo krašto apsaugos ministrui teikia specialistų kvalifikacinės atrankos komisija. 9.4. Krašto apsaugos ministras nustato civilinės krašto apsaugos tarnybos specialistų ir vadovų pareigybes, kurias turintiems tarnautojams suteikiami rangai, taip pat pareigybes, susijusias su apsaugos ir aptarnavimo funkcijomis, kurias turintiems tarnautojams rangai nesuteikiami. 9.5. Suteiktas rangas galioja tol, kol tarnautojas tarnauja civilinėje krašto apsaugos tarnyboje pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį. 9.6. Jeigu paaiškėja, kad civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojas neturi suteiktą rangą atitinkančios kvalifikacijos arba aplaidžiai atlieka tarnybą ar pažeidžia tarnybos drausmę, krašto apsaugos ministras rangą gali pažeminti. 9.7. Kvalifikaciniai rangai tarnautojų pavaldumo nežymi. 10. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų atestavimas. 10.1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojai atestuojami ne rečiau kaip kas 2 metai, taip pat tais atvejais, kai teikiamas pasiūlymas dėl aukštesnio rango suteikimo tarnautojui arba sprendžiamas jo tinkamumo civilinei krašto apsaugos tarnybai klausimas. 10.2. Tarnautojo kvalifikaciją liudijantį dokumentą (toliau vadinama – tarnautojo atestatas) rašo tiesioginis viršininkas, taip pat aukštesnysis viršininkas. Tarnautojo atestatas turi konkrečiai apibūdinti atestuojamojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas. Tarnautojo atestate pateikiamos išvados, ar tarnautojas tinka civilinei krašto apsaugos tarnybai, ir atitinkamos rekomendacijos. 10.3. Su tarnautojo atestatu turi teisę susipažinti tik tas asmuo, kuriam to reikia vykdant tiesiogines tarnybos pareigas. 10.4. Esant neigiamam atestuojamojo įvertinimui, jo tinkamumą civilinei krašto apsaugos tarnybai svarsto tarnybos vertinimo komisija, kuri priima išvadą dėl tolesnės atestuojamojo tarnybos. Tarnybos vertinimo komisijos nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras. 10.5. Tarnautojas supažindinamas su atestacijos išvada ir turi teisę ją apskųsti. Skundas nagrinėjamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. ATLEIDIMAS IŠ CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS, NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ IR PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS 11. Atleidimas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos. 11.1. Tarnautojas atleidžiamas iš civilinės karšto apsaugos tarnybos, kai: 11.1.1. jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 11.1.2. jis tyčiniais veiksmais atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis; 11.1.3. įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo tarnautojas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo tarnautojui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos; 11.1.4. jis tyčine neteisėta veika padaro turtinę žalą krašto apsaugos sistemai; 11.1.5. jis pažeidžia šio statuto 8 punkte nustatytus apribojimus; 11.1.6. jis prašosi atleidžiamas, jeigu yra pasibaigęs civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartyje įsipareigotas tarnauti laikas; 11.1.7. nuslėptos aplinkybės, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir šio statuto draudžiamosioms nuostatoms, ir tų aplinkybių negalima pašalinti; 11.1.8. jis negali tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje dėl invalidumo, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, nuodingųjų ar psichotropinių medžiagų; 11.1.9. atestuojant paaiškėja, kad tarnautojas netinka civilinei krašto apsaugos tarnybai. 11.2. Tarnautojas krašto apsaugos ministro ar jo tam įgalioto pareigūno valia gali būti atleidžiamas iš civilinės karšto apsaugos tarnybos, kai: 11.2.1. likviduojama tarnyba ar krašto apsaugos sistemos institucija; 11.2.2. sumažinamas tarnautojų skaičius, pertvarkoma tarnyba ar krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) nėra laisvų tarnautojo kvalifikaciją atitinkančių pareigų; 11.2.3. jis pažeidžia tarnybos drausmę ar neatlieka savo pareigų; 11.2.4. paaiškėja ir nustatoma, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės; 11.2.5. nustatoma, kad jis tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, nuodingųjų ar psichotropinių medžiagų; 11.2.6. jis dėl savo kaltės netenka pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu; 11.2.7. jis netenka pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą tarnautojui naudotis informacija, kuri yra valstybės ir tarnybos paslaptis, jeigu šia informacija reikia naudotis pagal tarnautojui pavestas pareigas ir nėra kitų su šios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias jį būtų galima perkelti; 11.2.8. jis dėl neatsargumo atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis; 11.2.9. jis serga (yra laikinai nedarbingas) ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų paeiliui arba 140 dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių, jeigu liga nesusijusi su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tiesiogines tarnybos pareigas; 11.2.10. tiesioginio viršininko teikimu ir Krašto apsaugos generalinės inspekcijos arba krašto apsaugos ministro paskirtos komisijos atlikto tarnybinio tyrimo pagrindu padaroma išvada, kad jį atleisti būtina tarnybos interesais; 11.2.11. tikrinant tarnautojo pateiktus duomenis, paaiškėja, kad jis nuslėpė ar sąmoningai pateikė klaidingus duomenis apie save. 11.3. Tarnautojas, sudaręs civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą tarnauti terminą, jeigu negali tęsti tarnybos dėl ligos ar invalidumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių, ir krašto apsaugos ministrui arba sutartį nutraukti įgaliotam pareigūnui sutikus. 11.4. Teisę nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį šiame statute numatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti pareigūnai. 11.5. Ginčus dėl atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos teisėtumo sprendžia teismas. 12. Atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos sąlygos. 12.1. Krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto pareigūno valia, jeigu nėra tarnautojo kaltės (šio statuto 11.2.1, 11.2.2, 11.2.4, 11.2.9 ir 11.2.10 punktai), galima nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį ir tarnautoją atleisti jį įspėjus ne mažiau kaip prieš 2 mėnesius arba ir neįspėjus, tačiau išmokant tarnautojui šio statuto 13.3 punkte nustatytą papildomą kompensaciją. 12.2. Šio statuto 11.2.1, 11.2.2 ir 11.2.4 punktuose nustatytais atvejais civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties negalima nutraukti ir tarnautojo atleisti jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu, jeigu sergama ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų. 12.3. Jeigu tarnautojas suserga ir teisę nutraukti su tarnautoju civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį turintis pareigūnas yra priėmęs sprendimą sutartį nutraukti šio statuto 11.1.4, 11.1.5, 11.1.9, 11.2.3, 11.2.4, 11.2.6, 11.2.7, 11.2.8 ir 11.2.11 punktuose numatytais atvejais, o tarnautojas suserga iki numatytos atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos dienos, iš civilinės krašto apsaugos tarnybos jis gali būti atleistas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų. 12.4. Draudžiama nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis su nėščiosiomis. 13. Išeitinė kompensacija. 13.1. Kai tarnautojas atleidžiamas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos vadovybės valia ne dėl tarnautojo kaltės šio statuto 11.2.1 ir 11.2.2 punktuose nurodytais pagrindais, o atleidžiamas tarnautojas neturi teisės į valstybinę socialinio draudimo pensiją, jam išmokama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio išeitinė kompensacija. 13.2. Kai tarnautojas atleidžiamas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos vadovybės iniciatyva ne dėl tarnautojo kaltės šio statuto 11.2.4, 11.2.9 ir 11.2.10 punktuose nurodytais pagrindais, o atleidžiamas tarnautojas neturi teisės į valstybinę socialinio draudimo pensiją, jam išmokama išeitinė kompensacija. Išeitinės kompensacijos dydis priklauso nuo tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo: 13.2.1. turinčiam iki 5 metų stažą, – 1 mėnesio pareiginės algos dydžio; 13.2.2. turinčiam didesnį kaip 5 metų stažą, – 2 mėnesių pareiginės algos dydžio; 13.2.3. turinčiam didesnį kaip 10 metų stažą, – 3 mėnesių pareiginės algos dydžio; 13.2.4. turinčiam didesnį kaip 15 metų stažą, – 4 mėnesių pareiginės algos dydžio. 13.3. Visiems atleidžiamiems ne dėl jų kaltės civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams (šio statuto 11.2.1, 11.2.2, 11.2.4, 11.2.9 ir 11.2.10 punktai) ir jeigu jie iš anksto neįspėjami, išmokama 1 mėnesio pareiginės algos dydžio papildoma kompensacija, o tarnautojui, auginančiam vieną ar daugiau vaikų iki 14 metų, – 2 mėnesių pareiginės algos dydžio papildoma kompensacija. 13.4. Jeigu atsiranda šio statuto 11.2.1, 11.2.2, 11.2.4, 11.2.9 ir 11.2.10 punktuose nurodyti atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pagrindai, tarnautojas gali būti atleistas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos ir jo sutikimu perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu tokios jam randamos ir tarnautojas tinka būti į jas paskirtas. Tokiais atvejais perkeliamam tarnautojui išeitinė kompensacija nemokama. 14. Nušalinimas nuo pareigų. 14.1. Netekę pasitikėjimo civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojai (patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tyčinius nusikaltimus, atskleidę valstybės ar tarnybos paslaptį ar įvykdę kitokią veiką, dėl kurios jiems negalima leisti vykdyti tarnybinių pareigų, nevykdantys ar blogai vykdantys tarnybines pareigas, nustatyti tarnybos metu apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, nuodingųjų ar psichotropinių medžiagų) krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto pareigūno įsakymu gali būti nušalinti nuo pareigų. 14.2. Nušalinimo įsakymą pasirašiusio pareigūno pavedimu atliekamas tarnybinis tyrimas dėl nušalinto nuo pareigų tarnautojo. Nušalintas tarnautojas grąžina savo viršininkui tarnybinį pažymėjimą, visas materialines vertybes ir dokumentus, kuriuos jis turėjo eidamas tarnybines pareigas. 14.3. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnautojui priklausantis darbo užmokestis nemokamas, tačiau už kiekvieną nušalinimo mėnesį tarnautojui mokama vieno minimalios mėnesinės algos dydžio išmoka. 14.4. Jeigu priežastys, dėl kurių tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, tarnybinio tyrimo metu pasitvirtina, sprendžiamas klausimas dėl tarnautojo atleidimo ar perkėlimo į kitas pareigas. Jeigu tarnybinio tyrimo metu paaiškėja, kad nėra pagrindo nušalintąjį atleisti iš pareigų ar perkelti į kitas pareigas, tarnautojui išmokama nušalinimo metu gautos išmokos ir darbo užmokesčio skirtumo suma. Jeigu tarnautojas pripažįstamas kaltas, nušalinimo metu gautos išmokos išieškomos iš tarnautojo įstatymų nustatyta tvarka. 15. Perkėlimas į kitas pareigas. 15.1. Esant tarnybiniam būtinumui, į kvalifikacinį rangą atitinkančias tos pačios kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje krašto apsaugos sistemos institucijoje arba kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje, kuri yra toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, tarnautojas gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto pareigūno valia. Tokiam perkėlimui tarnautojo sutikimas nebūtinas. 15.2. Į aukštesnes civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas tarnautojus perkelia krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas pareigūnas specialistų kvalifikacinės atrankos komisijai rekomendavus. 15.3. Kai pareigybių mažinimo ar struktūrinio padalinio pertvarkymo atveju atitinkamos kategorijos laisvų pareigų nelieka, į žemesnės kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas tarnautojai gali būti perkeliami laikinai ir esant tarnybiniam būtinumui. Perkėlimo į žemesnes pareigas terminas negali būti ilgesnis kaip 1 metai. Tokiam perkėlimui būtinas tarnautojo rašytinis sutikimas (išskyrus atvejį, kai į žemesnes pareigas perkeliama už padarytą tarnybinį nusižengimą). CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ IR PASKATINIMAI 16. Tarnybinės nuobaudos. 16.1. Priklausomai nuo tarnybinio nusižengimo (toliau vadinama – nusižengimas) ir (
- ar)jo sukeltų neigiamų padarinių sunkumo civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams už tarnybinius nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 16.1.1. atleidimas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos; 16.1.2. perkėlimas į žemesnes pareigas atitinkamai sumažinant pareiginę algą; 16.1.3. pareiginės algos sumažinimas 20 procentų nuo 6 mėnesių iki 1 metų laikotarpiui; 16.1.4. kvalifikacinio rango pažeminimas; 16.1.5. papeikimas. 16.2. Nusižengimo ir (
- ar)jo sukeltų padarinių sunkumą nustato, taip pat tarnybinę nuobaudą parenka ir skiria krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti pareigūnai. 17. Tarnybinių nuobaudų skyrimo sąlygos. 17.1. Parenkant ir skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į nusižengimo priežastis, aplinkybes ir jo sukeltus neigiamus padarinius. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, tarnautojui turi būti suteikiama galimybė pasiteisinti dėl padaryto nusižengimo. 17.2. Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda. 17.3. Už tyčinius nusižengimus taikomos griežtesnės nuobaudos negu už nusižengimus dėl neatsargumo ar aplaidumo. 17.4. Už tą patį nusižengimą pareigūnui taikoma griežtesnė tarnybinė nuobauda negu tarnautojui, neturinčiam pagal pareigas administracinių įgaliojimų kitiems asmenims. 17.5. Tarnautojams už padarytus nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos nepriklausomai nuo administracinės atsakomybės taikymo. 17.6. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama tiesioginiam tarnautojo tarnybos vadovui gavus rašytinę informaciją apie valstybės tarnautojo nusižengimą. Tarnybinė nuobauda skiriama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą. Tarnybines nuobaudas skiria pareigūnas, turintis teisę (įgaliojimus) tarnautoją priimti į civilinę krašto apsaugos tarnybą ir atleisti iš jos. 17.7. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus 6 mėnesiams nuo nusižengimo. 17.8. Paaiškėjus, kad nusižengimas turi baudžiamosios veikos požymių, nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir patikrinimo medžiaga perduodama kvotos organui. Atsisakius iškelti baudžiamąją bylą ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį, jeigu po parengtinio tyrimo ir (
- ar)teisminio nagrinėjimo nepraėjo daugiau kaip 1 metai. Praėjus daugiau kaip 1 metams, nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. 17.9. Duomenys apie paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į tarnautojo asmens bylą ir pateikiami valstybės tarnautojų registrui. 18. Tarnybinės nuobaudos išnykimas. 18.1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojas laikomas neturėjęs tarnybinės nuobaudos, jeigu po nuobaudos už nusižengimą (išskyrus nuobaudą – atleidimą iš civilinės krašto apsaugos tarnybos) skyrimo praėjo 1 metai. 18.2. Esant galiojančiai tarnybinei nuobaudai, tarnautojo asmens byloje ir valstybės tarnautojų registre būna galiojančios žymos apie tarnautojo padarytą nusižengimą ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Šiuo laikotarpiu tarnautojas neturi teisės į premiją už labai gerą tarnybą ir kitus paskatinimus. Į galiojančią nuobaudą gali būti atsižvelgiama, tarnautojui siekiant aukštesnių pareigų. 18.3. Praėjus šio statuto 18.1 punkte nurodytam laikui, žymos apie tarnautojo padarytą nusižengimą ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą tarnautojo asmens byloje ir valstybės tarnautojų registre panaikinamos. 19. Paskatinimai ir apdovanojimai. 19.1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojai teisės aktų nustatyta tvarka skatinami: 19.1.1. padėka; 19.1.2. vardine dovana; 19.1.3. apdovanojant krašto apsaugos sistemos medaliu. 19.2. Paskatinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. DARBO UŽMOKESTIS IR TARNYBOS DIENOS TRUKMĖ, SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS 20. Darbo užmokestis ir kitos išmokos. 20.1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 20.1.1. pareiginė alga; 20.1.2. priedas už suteiktą kvalifikacinį rangą; 20.1.3. priedas už krašto apsaugos sistemoje ištarnautus metus; 20.1.4. priemokos. 20.2. Pareiginės algos dydžiai nustatomi bendra valstybės tarnautojams galiojančia tvarka. 20.3. Priedo už suteiktą kvalifikacinį rangą ir priedo už krašto apsaugos sistemoje ištarnautus metus dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 20.4. Skaičiuojant priedą už krašto apsaugos sistemoje ištarnautus metus, įskaitomi laikotarpiai, kai tarnautojas krašto apsaugos sistemoje tarnavo būdamas profesinės karo tarnybos kariu, civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautoju ar dirbdamas laisvai samdomu darbuotoju pagal darbo sutartį. Tarnautojui, gaunančiam valstybinę pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą krašto apsaugos sistemoje, priedas už krašto apsaugos sistemoje ištarnautus metus nemokamas. 20.5. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, taip pat už pareigybės aprašyme nenurodytą ar įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, atsiradusią dėl kito tarnautojo laikino pavadavimo. Papildomos užduotys, nenurodytos pareigybės aprašyme ir viršijančios įprastą darbo krūvį, tarnautojui turi būti paskirtos rašytiniu pavedimu. Priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis mokamos tik tada, jeigu šios sąlygos neįvertintos nustatant pareigybės kategoriją. Priemokų už šiame punkte nurodytas sąlygas suma negali viršyti 50 procentų pareiginės algos. 20.6. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams taikomas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatytas premijavimas. 21. Tarnybos dienos trukmė ir sauga. 21.1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams nustatoma normali darbo dienos trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, gali būti nustatoma ilgesnė tarnybos dienos trukmė, tačiau garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. 21.2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų darbo saugą ir profesinę sveikatą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. 22. Atostogos. 22.1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų atostogų rūšis, laiką ir jų suteikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos atostogų įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. 22.2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams nesuteikiamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos atostogos dėl asmeninių aplinkybių. 23. Socialinės ir kitos garantijos. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo, pensijų, žalos atlyginimo įvykus nelaimingam atsitikimui tarnyboje ar susirgus profesine liga ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, kiti įstatymai. 24. Uniformos. 24.1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojai, kuriems pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigų sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į tarnybos sąlygas, priklauso dėvėti tarnybines uniformas, jomis aprūpinami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 24.2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnybinių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras. 24.3. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojai privalo saugoti uniformą ir tvarkingai ją dėvėti. Draudžiama dėvėti tarnybinę uniformą kartu su civiliais drabužiais arba kito pavyzdžio uniforminiais drabužiais, avalyne, skiriamaisiais ženklais. STAŽUOTĖS IR MOKYMAS 25. Stažuotės ir mokymas. 25.1. Krašto apsaugos ministerija siunčia civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojus mokytis užsienio karinėse ir kitose mokymo įstaigose. Kandidatai parenkami konkurencinės atrankos būdu. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų atrankos stažuotis ar mokytis užsienyje, taip pat konkurso sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 25.2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų, pasiųstų stažuotis ar mokytis užsienyje, tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi užsienyje laikotarpiu sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 25.3. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų mokymas taip pat gali būti vykdomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 26. Mokymo išlaidų atlyginimas. Nutraukdamas civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį nesuėjus įsipareigotam tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje terminui, tarnautojas privalo atlyginti perskaičiuotas proporcingai ištarnautam laikui išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu (įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose ir kursuose išlaidas, kurias kaip pagalbą krašto apsaugos sistemai padengė užsienio valstybės). Jeigu tarnautojas nevykdo šios pareigos, išlaidos iš jo išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Išlaidos neišieškomos, jeigu civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama dėl svarbių ir nuo tarnautojo nepriklausančių, nepašalinamų priežasčių. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 27. Priėmimo į civilinę krašto apsaugos tarnybą įgyvendinimas. 27.1. Jeigu krašto apsaugos sistemoje dirbančio tarnautojo pareigos priskirtos civilinei krašto apsaugos tarnybai, o tarnautojas neatitinka šio statuto 3 punkte nustatytų reikalavimų arba nesutinka stoti į civilinę krašto apsaugos tarnybą, jam gali būti pasiūlytos kitos laisvos jo kvalifikaciją atitinkančios pareigos, nepriskirtos civilinei krašto apsaugos tarnybai. Jeigu tokių laisvų pareigų nėra, jis atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 27.2. Jeigu krašto apsaugos sistemos tarnautojas, atitinkantis šio statuto 3 punkte nustatytus reikalavimus ir sutinkantis stoti į civilinę krašto apsaugos tarnybą, eina civilinei krašto apsaugos tarnybai priskirtas pareigas neištarnavęs šioje sistemoje dvejų metų, jam išlieka pirmenybė eiti turimas pareigas nebūnant statutiniu valstybės tarnautoju, iki jam sukaks dveji tarnybos krašto apsaugos sistemoje metai ir jis galės stoti į civilinę krašto apsaugos tarnybą pagal šį statutą. ______________