LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 99:2000 „GYVENTOJŲ APSAUGA ĮVYKUS RADIACINEI BRANDUOLINEI AVARIJAI“ PATVIRTINIMO 2000 m. liepos 4 d. Nr. 380 Vilnius 1. Tvirtinu: 1.1. Lietuvos higienos normą HN 99:2000 „Gyventojų apsauga įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai“ (pridedama) ir nustatau įsigaliojimo datą – 2000 09 01. 1.2. Lietuvos higienos normos HN 99:2000 „Gyventojų apsauga įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai“ įgyvendinimo priemonių planą. 2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui V. Kriauzai. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMUNDAS ALEKNA ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 380 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 99:2000 GYVENTOJŲ APSAUGA ĮVYKUS RADIACINEI AR BRANDUOLINEI AVARIJAI I. TAIKYMO SRITIS 1. Ši higienos norma nustato gyventojų skubių ir ilgalaikių apsaugomųjų veiksmų taikymo reikalavimus radiacinės ar branduolinės avarijos atveju. 2. Ši higienos norma yra privaloma valstybės valdymo bei savivaldos vykdomosioms ir kitoms institucijoms, juridiniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, atsakančioms už gyventojų apsaugomųjų veiksmų nustatymą, planavimą, jų taikymą radiacinės ar branduolinės avarijos metu ir po jos, bei institucijoms, vykdančioms taikomų priemonių priežiūrą ir kontrolę. II. NUORODOS 3. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus: 3.1. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas Nr. I-1613 (Žin., 1996, Nr. 119-2771); 3.2. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas Nr. VIII-1019 (Žin., 1999, Nr. 11-239); 3.3. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas Nr. VIII-971 (Žin., 1998, Nr. 115-3230); 3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 578 „Dėl dozimetrinės kontrolės radiacinės avarijos atveju bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 45-1247); 3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 112 „Dėl gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 12-301); 3.6. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 712 „Dėl civilinės saugos slėptuvių nuostatų“ (Žin., 1999, Nr. 58-1899); 3.7. Lietuvos higienos norma HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 1998, Nr. 1-31); 3.8. Lietuvos higienos norma HN 84:1998 „Didžiausi leidžiami maisto žaliavų ir maisto produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygiai po branduolinės ar radiacinės avarijos“ (Žin., 1998, Nr. 110-3048); 3.9. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. 140 „Dėl statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.02:1996 patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 101-2312). III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI 4. Šioje higienos normoje naudojami tokie terminai ir apibrėžimai: 4.1. apšvita Procesas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas apšvitina žmogų ar aplinką [3.7.]. 4.2. avarinė apšvita Jonizuojančiosios spinduliuotės srauto poveikis žmogui, įvykus radiacinei arba branduolinei avarijai [3.7.]. 4.3. apsaugomasis veiksmas Veiksmas, kuriuo siekiama sumažinti gyventojų gaunamas dozes nuolatinės ar avarinės apšvitos atvejais [L.1.]. 4.4. apsaugomosios veiklos taikymo lygis Išvengtoji dozė, kurią viršijus būtina imtis apsaugomosios veiklos. Naudojamas apsaugomajai veiklai optimizuoti [L.1.]. 4.5. atkuriamosios priemonės Veiksmai, kurių turi būti imamasi apšvitos dozėms sumažinti lėtinės apšvitos atveju, kai viršijami nustatyti veikimo lygiai [3.7.]. 4.6. atsitiktiniai (jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti) reiškiniai Jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai, kurie gali pasireikšti esant bet kokiai dozei, o nuo dozės vertės priklauso jų pasireiškimo tikimybė [L.1.]. 4.7. aplinkos dozės ekvivalentas Aplinkos dozės ekvivalentas tam tikrame spinduliuotės lauko taške yra lygiavertė dozė, kurią gali sukurti tam tikra kryptimi orientuotas ir išplėstas laukas Tarptautinės radiologinių vienetų komisijos rutulyje d gylyje pagal spindulį, nukreiptą priešinga laukui kryptimi. Skvarbiosios spinduliuotės atveju d = 10 mm [L.1.]. 4.8. aplinkos dozės galia Aplinkos dozės ekvivalentas H (

d)per valandą. 4.9. bendroji atominės elektrinės avarija Atominės elektrinės veikimo sutrikimas, dėl kurio radionuklidai išplinta ar yra grėsmė jiems išplisti už sanitarinės zonos ribų ir viršijami didžiausi leidžiamieji taršos radionuklidais lygiai. Šiuo atveju avarinė apšvita gresia ne tik personalui, bet ir gyventojams. Būtina vykdyti neatidėliotinus apsaugomuosius veiksmus. 4.10. branduolinė avarija Grandininės branduolių dalijimosi reakcijos aktyviojoje reaktoriaus zonoje kontrolės ir valdymo sutrikimas; kritinės masės susidarymas pakraunant, perkraunant, pervežant ir saugojant branduolinį kurą; šilumos mainų sutrikimai, sukėlę kuro elementų pažeidimą ir (
ar)personalo apšvitinimą, viršijantį leistinas ribas [3.1.]. 4.11. deaktyvavimas Radionuklidų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangos ir kitų objektų bei žemės paviršiaus. 4.12. didžiausias leidžiamasis (radionuklidų) aktyvumas Didžiausias radionuklidų aktyvumas, nustatytas remiantis radiacinės saugos reikalavimais [L.1.]. 4.13. dozė Radiacinėje saugoje terminas dozė vartojamas dviem reikšmėmis: - dydis, apibūdinantis spinduliuotės lauko teikiamą apšvitą; - spinduliuotės energijos, kurią gavo ar sugėrė taikinys, vertė. Pirmąja reikšme terminas suprantamas kaip spinduliuotės lauką apibūdinantieji dydžiai: ekspozicinė dozė ir kerma. Antroji, naujesnė reikšmė, susijusi su tuo, ką gauna taikinys, išryškėja iš dydžių pavadinimų: sugertoji dozė, organo dozė, efektinė dozė ir kt. Kai iš konteksto aišku, apie kurią dozę kalbama, pažyminys dažnai praleidžiamas. Pavyzdžiui, dozimetras dabar dažnai reiškia sugertosios dozės ar lygiavertės dozės, bet ne ekspozicinės dozės matuoklį [L.1.]. 4.14. gyventojų evakavimas Organizuotas gyventojų iškeldinimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi, suteikiant jiems stacionarines arba laikinas gyvenamąsias patalpas [3.3.]. 4.15. išorinė apšvita Išorinės jonizuojančiosios spinduliuotės srauto poveikis žmogui [3.7.]. 4.16. išvengtoji dozė Dozės sumažėjimas dėl apsaugomųjų veiksmų. Išvengtoji dozė lygi numatomosios dozės ir dozės, kuri bus gauta naudojant apsaugines priemones, skirtumui. Ši dozė vartojama optimizuojant apsauginių priemonių naudojimą [L.1.]. 4.17. įgaliotoji institucija Institucija, kuriai įstatymo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės patikėtos valdymo funkcijos radiacinės saugos srityje. Įgaliotoji institucija kuria teisinius radiacinės saugos pagrindus, išduoda licencijas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudotojams, kontroliuoja, kaip jie laikosi radiacinės saugos standartų ir reikalavimų, ir pan. [L.1.]. 4.18. jodo profilaktika Skydinės liaukos prisotinimas stabiliuoju jodu, kad ji nepasisavintų radioaktyviojo jodo [3.7.]. 4.19. jonizuojančioji spinduliuotė Spinduliuotė, kuriai veikiant biologinėje aplinkoje susidaro skirtingų krūvių jonai [3.2.]. 4.20. monitoringas Sistemingas dozės lygio arba taršos, susijusios su apšvitos arba radioaktyviojo užterštumo poveikiu, matavimas ir gautų rezultatų vertinimas [3.7.]. 4.21. numatomoji dozė Dozė, kuri būtų gaunama, jei nebūtų imamasi apsaugomųjų ar pataisomųjų veiksmų [L.1.]. 4.22. nulemtieji (jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti) reiškiniai Jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai, kurie pasireiškia tik dozei viršijus tam tikrą lygį, o nuo dozės vertės priklauso šių reiškinių padariniai. 4.23. operatyvusis apsaugomosios veiklos lygis Išmatuojami jonizuojančiosios spinduliuotės ir aplinkos, maisto produktų, geriamojo vandens, pašarų bei kitų objektų užterštumo radionuklidais dydžiai, kuriais remiantis taikomi apsaugomosios veiklos lygiai. 4.24. radiacinė avarija Situacija, kilusi dėl aparato gedimo arba technologinio proceso pažeidimų ar kitų priežasčių, kai dėl jų padarinių reikia taikyti radiacinės saugos priemones [3.2.]. 4.25. radioaktyvioji medžiaga Kiekviena medžiaga, kurioje yra vienas arba daugiau radionuklidų ir kurių savitasis aktyvumas viršija nustatytą dydį [3.2.]. 4.26. radioaktyvusis užterštumas Bet kurios medžiagos, paviršiaus ar aplinkos bei žmogaus užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis. Žmogaus radioaktyvusis užterštumas – tai ir išorinis odos užterštumas, ir vidinis užterštumas [3.2.]. 4.27. radioaktyviosios iškritos Ant žemės paviršiaus nusėdę radionuklidai. Jie gali nusėsti savaime arba būti išplauti krituliais. Vienetas: Bq/(m2. para) [L.1.]. 4.28. savitasis aktyvumas (
a)Bandinio aktyvumo (A) ir pilnutinės jo masės [L.5.]. Matavimo vienetas – bekerelis kilogramui (Bq/kg). 4.29. slėptuvės Įvairiai žmonių veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai ar jų patalpos bei kiti statiniai, kurie taip pat tinka žmonių apsaugai nuo pavojingų poveikių esant ekstremalioms situacijoms. Šie pastatai turi dvi lygiavertes paskirtis – žmonių veiklos ir žmonių apsaugos [3.9.]. 4.30. tūrinis aktyvumas (cA) Bandinio aktyvumo ir pilnutinio jo tūrio santykis [L.5.]. Matavimo vienetas – bekerelis kubiniam metrui (Bq/m3). 4.31. vidinė apšvita Jonizuojančiosios spinduliuotės srauto poveikis žmogui radionuklidams patekus į organizmą kvėpuojant, su maistu arba per odą [3.7.]. IV. BENDROSIOS NUOSTATOS 5. Šioje higienos normoje nustatytieji apsaugomieji veiksmai yra taikomi įvykus bendrajai atominės elektrinės avarijai. Likviduojant šios avarijos pasekmes apsaugomųjų veiksmų ir atkuriamųjų priemonių taikymo mastas yra didžiausias. Apsaugomieji veiksmai gali būti taikomi įvykus kitokios kilmės radiacinėms ir branduolinėms avarijoms, atsižvelgiant į avarijos mastą ir aplinkos radioaktyvųjį užterštumą. 6. Optimaliausi apsaugomieji veiksmai nustatomi pagal šias bendrosios atominės elektrinės avarijos fazes:
a)iki radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką – tai laikotarpis, kurio metu atominės elektrinės technologiniai procesai yra taip sutrikę, kad radionuklidų išmetimas yra nebeišvengiamas. Ši fazė trunka iki kelių valandų;
b)ankstyvąją – tai laikotarpis nuo radionuklidų išmetimo į atmosferą pradžios iki išmetimo pabaigos ir radioaktyviojo pėdsako susidarymo. Šios fazės trukmė – nuo kelių valandų iki keliolikos parų;
c)vėlyvąją – tai laikotarpis po atominės elektrinės avarijos, kuris tęsiasi tol, kol atsisakoma apsaugos priemonių ir neribojama gyventojų ūkinė bei kitokia veikla. Trukmė – keleri ir daugiau metų. Tai priklauso nuo atominės elektrinės avarijos masto. 7. Bendrosios avarijos atominėje elektrinėje atveju galima tokia gyventojų apšvita:
a)išorinė apšvita iš praslenkančio radioaktyviojo debesies;
b)vidinė apšvita įkvepiant radioaktyviųjų aerozolių (inhaliacinis pavojus);
c)apšvita patekus radionuklidams ant atvirų kūno vietų, drabužių;
d)išorinė žmonių apšvita dėl radionuklidų, iškritusių ant žemės paviršiaus ir aplinkos objektų (pastatų, įrengimų ir kt.);
e)vidinė apšvita dėl užterštų radionuklidais maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo. 8. Apsaugomųjų veiksmų taikymo pagrindiniai tikslai:
a)apsaugoti gyventojus nuo avarinės apšvitos sukeltų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinių, taikant apsaugomuosius veiksmus iki arba iš karto po radionuklidų išmetimo į aplinką;
b)sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių atsiradimo riziką (vėžio ir sunkių paveldėjimo reiškinių). PASTABA. A PRIEDE pateiktos ūmios apšvitos sukeltų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinių dozių ribos ir šių dozių sąlygota atsitiktinių reiškinių atsiradimo tikimybė. V. APSAUGOMIEJI VEIKSMAI 9. Apsaugomieji veiksmai skirstomi į skubius ir ilgalaikius. 9.1. Skubūs gyventojų apsaugomieji veiksmai taikomi iki radionuklidų išmetimo į aplinką ir ankstyvojoje avarijos fazėje. Šie veiksmai yra:
a)slėpimasis;
b)jodo profilaktika;
c)evakavimas;
d)kvėpavimo takų apsauga;
e)gyventojų ir transporto patekimo į užterštą teritoriją reguliavimas ir apribojimas;
f)maisto produktų, geriamojo vandens bei pašarų apsauga;
g)žmonių ir rūbų deaktyvavimas;
h)medicinos pagalba. PASTABA. Skubių apsaugomųjų veiksmų (slėpimasis, jodo profilaktika, evakavimas) apsaugomosios veiklos taikymo lygiai pateikti B PRIEDO B.1 lentelėje. 9.2. Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai yra taikomi vėlyvojoje avarijos fazėje. Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai yra:
a)laikinas žmonių perkėlimas;
b)nuolatinis žmonių iškeldinimas;
c)aplinkos deaktyvavimas;
d)maisto produktų ir geriamojo vandens kontrolė;
e)atkuriamosios priemonės žemės ūkyje. PASTABA. Ilgalaikių apsaugomųjų veiksmų (laikinas žmonių perkėlimas, nuolatinis žmonių iškeldinimas) apsaugomosios veiklos taikymo lygiai pateikti B PRIEDO B.2 lentelėje. 10. Skubūs ir ilgalaikiai gyventojų apsaugomieji veiksmai yra taikomi atsižvelgiant į avarijos klasę, prognozę ir operatyviuosius apsaugomosios veiklos lygius. PASTABA. Operatyvieji apsaugomosios veiklos lygiai ir gyventojų apsaugomieji veiksmai pateikti C PRIEDO C.1, C.2, C.3 lentelėse. Įgaliotoji institucija, įvertinusi konkrečią avariją, išmestų radionuklidų sudėtį, operatyviuosius apsaugomosios veiklos lygius gali keisti. VI. SLĖPIMASIS 11. Bendrieji slėptuvių naudojimo reikalavimai, speciali slėptuvių ir jų inžinerinių įrengimų priežiūros tvarka yra patvirtinta krašto apsaugos ministro 1999 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 712 „Dėl civilinės saugos slėptuvių nuostatų“ [3.6.]. Slepiantis ne slėptuvėse, būtina užsandarinti namo ar buto langus, duris, ventiliacijos angas, dūmtraukius. 12. Gyventojams nerekomenduojama slėptis ilgiau kaip 2 paras. Apytiksliai pastatų ekranavimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės koeficientai pateikti 1 lentelėje: 1 lentelė Statinio konstrukcija ar buvimo vieta Ekranavimo koeficientas Vieno ir dviejų aukštų medinis namas be rūsio 0,4 Vieno ir dviejų aukštų plytinis namas be rūsio 0,2 Namo, kurio viena ar dvi sienos švitinamos, rūsys:
a)vienaaukštis namas, kurio rūsys yra mažiau negu 1 metro atstumu nuo švitinamos sienos 0,1
b)dviaukštis namas, kurio rūsys yra mažiau negu 1 metro atstumu nuo švitinamos sienos 0,05 Trijų arba keturių aukštų statiniai, kurių vieno aukšto plotas yra nuo 500 m2 iki 1000 m2:
a)pirmas ir antras aukštai 0,05
b)rūsys 0,01 Daugiaaukščiai statiniai, kurių vieno aukšto plotas yra didesnis negu 1000 m2:
a)viršutiniai aukštai 0,01
b)rūsys 0,005 1 PASTABA. Statinių ekranavimo koeficientas yra dozės santykis, kurią žmogus gauna būdamas patalpoje, su doze, kurią gautų būdamas lauke. 2 PASTABA. Ekranavimo koeficientai yra apskaičiuoti matuojant 1 m atstumu nuo durų ir langų. 13. Slėpimasis apsaugo gyventojus nuo išorinės apšvitos iš radioaktyviojo debesies, vidinės apšvitos nuo įkvepiamų radioaktyviųjų aerozolių bei radionuklidų patekimo ant atvirų kūno vietų, drabužių. 14. Išvengtosios dozės dydis, nuo kurio reikia slėptis, yra ≥ 10 mSv ne ilgiau kaip dvi paras. Slėptis gali būti rekomenduojama ir esant mažesnei išvengtajai dozei bei trumpesnį laiką, ypač tada, kai gyventojus ruošiamasi evakuoti. 15. Slėptis gyventojams rekomenduojama visais atvejais, kai yra nustatyta bendrosios avarijos klasė (iki radionuklidų išmetimo į aplinką), kai prognozuojamos tokios apšvitos dozės, dėl kurių reikia taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus, ir atsižvelgiant į tokius operatyviuosius apsaugomosios veiklos lygius:
a)aplinkos dozės galia radioaktyviųjų medžiagų debesyje – (0,1 – 1) mSv/h;
b)aplinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų iškritų – ≥ 1 mSv/h. PASTABA. Slepiamasi, kai viršijamas bent vienas operatyvusis apsaugomosios veiklos lygis. VII. SKYDLIAUKĖS APSAUGA 16. Jodo profilaktikos tikslas – išvengti nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių: ūmaus radiacinio tiroidito, lėtinio limfocitinio tiroidito, hipotireozės, ir, kiek įmanoma, sumažinti skydliaukės apšvitos dozę siekiant išvengti atsitiktinių reiškinių – skydliaukės vėžio ir gėrybinių navikų. 17. Jodo profilaktika yra taikoma avarijos iki jodo radionuklidų išmetimo į aplinką metu ir pirmosiomis avarijos valandomis. 18. Skydliaukės apsaugai nuo jodo radionuklidų poveikio yra skiriami stabiliojo jodo preparatai – kalio jodidas (KI) arba kalio jodatas (KIO3) ir uždraudžiama vartoti šiais radionuklidais užterštus maisto produktus, visų pirma pieną. Jodo profilaktika taikoma tik tais atvejais, kai į aplinką prognozuojama išmesti arba yra išmesta jodo radionuklidų. 19. Jodo profilaktikos apsaugomosios veiklos taikymo lygis yra ≥ 100 mGy skydliaukės išvengtoji dozė. PASTABA. Naujagimių, kūdikių, vaikų, paauglių, nėščių ir maitinančių moterų skydliaukės išvengtoji dozė, dėl kurios reikia taikyti jodo profilaktiką, yra ≥ 10 mGy, suaugusiesiems iki 40 metų – ≥ 100 mGy. Žmonėms, vyresniems kaip 40 metų amžiaus, jodo profilaktika nerekomenduojama dėl palyginti dažno stabilaus jodo preparatų pašalinio poveikio skydliaukei ir mažos tikimybės šio amžiaus žmonėms dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio susirgti skydliaukės vėžiu. Šiems žmonėms jodo profilaktika rekomenduojama tais atvejais, kai numatomoji dozė skydliaukei yra ≥ 5 Gy. 20. Jodo profilaktika rekomenduojama atsižvelgiant į šiuos operatyviuosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius:
a)aplinkos dozės galia radioaktyviajame debesyje ≥ 0,1 mSv/h;
b)aplinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų iškritų ≥ 1 µSv/h;
c)dirvožemio paviršiaus radioaktyviojo užterštumo tankis jodo radionuklidais (131I) ≥ 10 kBq/m2 (apribojama arba uždraudžiama vartoti užterštus maisto produktus);
d)dirvožemio paviršiaus radioaktyviojo užterštumo tankis jodo radionuklidais (131I) ≥ 2 kBq/m2 (apribojama arba uždraudžiama vartoti pieną ir geriamąjį vandenį);
e)savitasis jodo radionuklidų (131I) aktyvumas maisto produktuose ≥ 1 kBq/kg (apribojama arba uždraudžiama vartoti užterštus maisto produktus);
f)tūrinis jodo radionuklidų (131I) aktyvumas piene ir geriamajame vandenyje ≥ 0,1 kBq/l (apribojama arba uždraudžiama vartoti pieną ir geriamąjį vandenį). PASTABA. Jodo profilaktika taikoma kai viršijamas bent vienas operatyvusis apsaugomosios veiklos lygis. 21. Stabilaus jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms pateikta 2 lentelėje: 2 lentelė Amžius Kalio jodidas, KI, mg Kalio jodatas, KIO3, mg Jodo ekvivalentinė masė, mg Naujagimiai iki 1 mėn. 15 20 12,5 Kūdikiai nuo 1 mėn. iki 3 metų 30 – 35 40 – 45 25 Vaikai nuo 3 iki 12 metų 65 85 50 Suaugusieji iki 40 metų (tarp jų nėščios ir maitinančios moterys) ir 13 – 16 metų paaugliai 130 170 100 22. Vienkartinė stabilaus jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabilaus jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10. Jodo tablečių vartojimo trukmė priklauso nuo jodo radionuklidų išmetimo trukmės ir pavojaus jų įkvėpti ar gauti su maistu. 23. Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Tabletes galima ištirpinti bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės vartojamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios. Paprastai jodo tabletės pašalinių reiškinių nesukelia. Labai reti pašaliniai reiškiniai yra skrandžio skausmai, vėmimas, viduriavimas, odos bėrimai, kurie išnyksta nustojus vartoti tabletes. 24. Jodo tabletės saugomos tamsioje sausoje vietoje, sandariai įpakuotos. Tablečių tinkamumo vartoti terminas yra nurodomas ant pakuotės. 25. Neturint KI arba KIO3 tablečių, galima vartoti 5 % jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų (1-2) lašai 5 % jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Jodo tinktūros lašai ištirpinami 100 ml pieno ar kitokiame skystame maiste. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami (3-5) lašai 5 % jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. 26. Skydliaukės apsaugos efektyvumas priklauso nuo stabilaus jodo preparatų vartojimo laiko pradžios. Geriausiai skydliaukė apsaugoma, kai jodo tabletės vartojamos (2-3) valandas prieš jodo radionuklidų patekimą į organizmą su įkvepiamu oru ar maistu. Išgėrus jodo tablečių praėjus (2-5) valandoms po jodo radionuklidų patekimo į organizmą, skydliaukės apsaugos efektas sumažėja iki 50 %. 27. Gyventojus, gyvenančius atominės elektrinės 50 km zonoje, stabilaus jodo preparatais aprūpina savivaldybės. Jodo tabletės pirmiausiai išdalijamos ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigoms, mokykloms, ligoninėms, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinėms ir gelbėjimo, policijos tarnyboms. Likusieji Lietuvos Respublikos teritorijos gyventojai jodo tabletėmis apsirūpina patys. VIII. KVĖPAVIMO TAKŲ APSAUGA 28. Ankstyvojoje avarijos fazėje gyventojams, kurie radioaktyviojo debesies praslinkimo metu yra atvirame ore, rekomenduojama kvėpavimo takų apsauga. Taip sumažinama įkvėptų radioaktyviųjų aerozolių ir jodo radionuklidų sąlygota vidinė apšvita. 29. Kvėpavimo takų apsaugai naudojami specialūs respiratoriai. Jų neturint, gali būti naudojamos medžiaginės apsaugos priemonės. Apytiksliai tokių apsaugos priemonių efektyvumo koeficientai pateikti 3 lentelėje: 3 lentelė Apsaugos priemonė Sluoksnių skaičius Apsaugos efektyvumo koeficientas Vyriška medvilninė nosinė 8 9 -“- 1 (suglamžyta) 8,5 -“- 1 (sudrėkinta) 2,7 -“- 1 (sausa) 1,4 Medvilninis rankšluostis 1-2 4,0 Medvilniniai marškiniai 1 (sudrėkinti) 2,9 -“- 2 (sausi) 2,9 -“- 1 (sausi) 1,5 Popierinė nosinė 1 (sausa) 1,9 -“- 1 (sudrėkinta) 2,3 Moteriška medvilninė nosinė 4 (sudrėkinta) 2,7 -“- 4 (sausa) 2,2 PASTABA. Apsaugos efektyvumo koeficientas rodo, kiek kartų sumažėja vidinė apšvita įkvepiant radioaktyviųjų aerozolių, kai naudojamos paprastos kvėpavimo takų apsaugos priemonės. IX. EVAKAVIMAS 30. Gyventojų evakavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos patvirtinimo“ [3.5.]. 31. Evakavimas yra skubus gyventojų apsaugomasis veiksmas, kuris turi būti iš anksto planuojamas ir taikomas iki radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką (prognozuojama bendroji avarijos klasė). Gyventojų evakavimas gali būti taikomas ir ankstyvojoje avarijos fazėje po radionuklidų išmetimo, skubiai evakuojant gyventojus iš užterštos teritorijos. 32. Evakavimo tikslas yra išvengti arba sumažinti trumpalaikį didelių apšvitos dozių pavojų:
a)apsaugoti gyventojus nuo radionuklidų įkvėpimo (t. y. sumažinti vidinę apšvitą);
b)išvengti išorinės apšvitos, sąlygotos radionuklidų, iškritusių ant žemės paviršiaus ir aplinkos objektų. 33. Išvengtosios dozės dydis, dėl kurio reikia evakuoti gyventojus, yra ≥ 50 mSv ne ilgiau kaip vieną savaitę, tačiau galima evakuoti gyventojus esant išvengtosios dozės dydžiui mažesniam negu 50 mSv, taip pat didesniam negu 50 mSv. Ar reikalingas evakavimas, priklauso nuo šių objektyvių faktorių:
a)avarijos masto ir pobūdžio;
b)evakuojamų žmonių skaičiaus ir jų buvimo vietos (ligoninės, senelių ir neįgalių žmonių namai, kalėjimai);
c)gyventojų informavimo apie evakavimą galimybių;
d)transporto priemonių ir kelių būklės;
e)evakuojamų gyventojų priėmimo punktų buvimo ir parengties;
f)meteorologinių sąlygų. 34. Nerekomenduojama evakuoti gyventojus ilgesniam laikui nei savaitė. 35. Gyventojų evakavimas vykdomas atsižvelgiant į šiuos operatyviuosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius:
a)aplinkos dozės galia radioaktyviajame debesyje ≥ 1 mSv/h;
b)aplinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų iškritų ≥ 1 mSv/h. PASTABA. Gyventojai evakuojami, kai viršijamas bent vienas operatyvusis apsaugomosios veiklos lygis. X. DEAKTYVAVIMAS 36. Žmonių, kurie gali būti apšvitinti iš praslenkančio radioaktyviojo debesies ir dėl radionuklidų, patekusių ant atvirų kūno vietų, drabužių, radioaktyviųjų iškritų nuo žemės paviršiaus ir aplinkos objektų, deaktyvavimas atliekamas deaktyvavimo punktuose, kurie gali būti tarpinių gyventojų evakavimo punktų sudėtinė dalis, taip pat gali būti panaudoti mobilūs deaktyvavimo punktai. Deaktyvavimo punkto patalpų paskirties ir išdėstymo schema pateikta D PRIEDE. Laiku evakuoti (prevencinis evakavimas), radionuklidais neužteršti gyventojai, deaktyvavimo punkte nesulaikomi. 37. Deaktyvavimo punkto uždaviniai:
a)priimti ir registruoti iš užterštos teritorijos atvežtus gyventojus;
b)nustatyti asmenų, drabužių, daiktų radioaktyvųjį užterštumą;
c)deaktyvuoti žmones ir kontroliuoti deaktyvavimo efektyvumą;
d)įvertinti viso kūno ir atskirų organų apšvitą, nustatyti į organizmą patekusius radionuklidus;
e)surinkti užterštus drabužius ir asmeninius daiktus, siųsti juos į skalbyklas, valymo įmones ar laidoti;
f)prireikus spręsti nukentėjusiųjų dispanserinio stebėjimo ar stacionarinio patikrinimo klausimus;
g)kiekvienam asmeniui išduoti deaktyvuojamo asmens anketą (vienas anketos egzempliorius lieka deaktyvavimo punkte), taip pat pažymą apie konfiskuotus užterštus dokumentus, pinigus, asmeninius daiktus. Deaktyvuojamo asmens anketos forma pateikta E PRIEDE. Vertinant ūmią viso kūno apšvitą, vadovautis F PRIEDE pateiktais trumpalaikės ūmios viso kūno apšvitos klinikiniais simptomais; PASTABA. Jeigu deaktyvavimo punktas neaprūpintas deaktyvuojamo asmens anketomis, turi būti pildomas evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalas. Žurnalo forma pateikta G PRIEDE.
h)aiškinti apie jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį sveikatai ir apsaugos priemones bei būdus. 38. Renkantis objektą (pirtį, baseiną, bendrabutį ir pan.), kuriame numatoma įrengti deaktyvavimo punktą, būtina atsižvelgti, ar:
a)objektas yra pakankamai nutolęs (30-50) km nuo atominės elektrinės;
b)yra geri žmonių transportavimo keliai;
c)yra aikštelė transportui;
d)yra laikino žmonių buvimo patalpos;
e)yra sanitariniai mazgai;
f)yra dušai;
g)netoli nuo punkto yra skalbykla, cheminio valymo įmonė. 39. Deaktyvavimo punkto įrengimo ir aprūpinimo reikalavimai pateikti H PRIEDE. 40. Deaktyvavimo punkto personalo sudėtis ir jo aprūpinimas pateiktas I PRIEDE. 41. Deaktyvavimo punkto personalui taikomos gyventojų apšvitos dozių ribos, kurios ypatingais atvejais yra [3.7.]:
a)metinė efektinė dozė 5 mSv su sąlyga, kad per 5 iš eilės metus vidutinė dozė nebus didesnė kaip 1 mSv per metus;
b)akies lęšiukui – 15 mSv metinės lygiavertės dozės;
c)odai – 50 mSv metinės lygiavertės dozės. 42. Žmonių dozimetrinės kontrolės metodai pateikti J PRIEDE. 43. Deaktyvavimo metodai pateikti K PRIEDE. XI. UŽTERŠTŲ MAISTO PRODUKTŲ IR GERIAMOJO VANDENS VARTOJIMO APRIBOJIMAS AR UŽDRAUDIMAS 44. Užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas arba uždraudimas yra svarbūs apsaugomieji veiksmai ankstyvojoje (radioaktyviųjų medžiagų išmetimo) ir vėlyvojoje avarijos fazėse. 45. Atsižvelgiant į bendrąją avarijos klasę, prognozuojamą avarijos mastą, radioaktyviojo debesies judėjimo kryptį, gyventojai perspėjami nevalgyti atvirame lauke augančių lapinių daržovių, vaisių, uogų, negerti neuždengtų šachtinių šulinių vandens, o ganiavos metu negerti pieno 100 km spinduliu (2-3) savaites arba kol nebus atlikti tyrimai. 46. Nustačius aplinkos dozės galią nuo radioaktyviųjų iškritų ≥ 1 µSv/h, uždraudžiamas arba apribojamas potencialiai užterštų maisto produktų vartojimas. Šis operatyvusis apsaugomosios veiklos lygis rodo, kad dozės galia nuo radioaktyviųjų iškritų pirmomis dienomis po avarijos viršija gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės foną, o maisto produktų radioaktyvusis užterštumas tokiais atvejais gali viršyti didžiausią leidžiamą radionuklidų aktyvumą. 47. Dėl dirvožemio radioaktyviojo užterštumo tankio jodo (131I) radionuklidais (2-7) dienas po bendrosios atominės elektrinės avarijos draudžiama vartoti produktus, kurių paviršius gali būti užterštas, taip pat gerti pieną, jeigu gyvuliai ganėsi užterštose pievose. Esant dirvožemio užterštumo tankiui jodo (131I) radionuklidais ≥ 10 kBq/m2, draudžiama vartoti jais užterštus maisto produktus, o ≥ 2 kBq/m2 – pieną ir geriamąjį vandenį. Draudimas galioja, kol bus nustatytas maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens bandinių savitasis ar tūrinis aktyvumas. 48. Dėl dirvožemio radioaktyviojo užterštumo tankio cezio (137Cs) radionuklidais (2-7) dienas po bendrosios atominės elektrinės avarijos draudžiama vartoti produktus, kurie yra užteršti minėtais radionuklidais, taip pat gerti pieną, jeigu gyvuliai ganėsi užterštose pievose. Jei dirvožemio užterštumo tankis cezio (137Cs) radionuklidais ≥ 2 kBq/m2, draudžiama vartoti užterštus maisto produktus, o ≥ 10 kBq/m2 – pieną ir geriamąjį vandenį. Draudimas galioja, kol bus nustatytas maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens bandinių savitasis ar tūrinis aktyvumas. 49. Pirmąsias (1-2) savaites po bendrosios atominės elektrinės avarijos draudžiama arba ribojama vartoti užterštus maisto produktus, esant jodo (131I) radionuklidų savitajam aktyvumui juose ≥ 1 kBq/kg, o pieną ir geriamąjį vandenį – esant tūriniam aktyvumui ≥ 0,1 kBq/l. 50. Pirmąsias (1-2) savaites po bendrosios atominės elektrinės avarijos draudžiama arba ribojama vartoti maisto produktus, esant cezio (137Cs) radionuklidų savitajam aktyvumui juose ≥ 0,2 kBq/kg, o pieną ir geriamąjį vandenį – esant tūriniam aktyvumui ≥ 0,3 kBq/l. 51. Įgaliotosios institucijos sprendimu, jeigu produktų trūksta, jeigu radioaktyvusis užterštumas sumažinamas juos apdorojant – valant, plaunant, nuimant viršutinius lapus, nuskutant luobelę, perdirbant, 46, 47, 48, 49, 55 punktuose nurodyti operatyvieji apsaugomosios veiklos lygiai gali būti didesni. 52. Lietuvos higienos normoje HN 84:1998 nustatytieji didžiausi leidžiami maisto žaliavų ir maisto produktų, pašarų aktyvumo lygiai po radiacinės ar branduolinės avarijos taikomi apie 3 mėn. Jeigu yra galimybių, didžiausių leidžiamų aktyvumo lygių taikymo trukmė turi būti kiek įmanoma trumpesnė [3.8.]. 53. Priklausomai nuo avarijos masto, aplinkos radioaktyviojo užterštumo lygio, galimybės aprūpinti gyventojus neužterštais arba mažai užterštais maisto produktais įgaliotoji institucija po avarijos periodiškai peržiūri didžiausius leidžiamus maisto produktų ir vandens radioaktyviojo užterštumo lygius ir nustato tokius, kurie atsižvelgus į konkrečias aplinkybes yra tinkamiausi. XII. MAISTO PRODUKTŲ IR GERIAMOJO VANDENS APSAUGA ANKSTYVOJOJE AVARIJOS FAZĖJE Įvykus avarijai rekomenduojama: 54. Nelaikyti gyvulių užterštose ganyklose, šerti neužterštais pašarais, negirdyti lietaus arba užterštu paviršinių telkinių vandeniu. 55. Uždengti vandeniui nepralaidžia medžiaga atvirai laikomus daržovių, bulvių, grūdų, vaisių, pašarų kaupus, atvirus šachtinius šulinius, išjungti šiltnamių ventiliacines sistemas. 56. Skubiai, kol teritorija dar neužteršta radioaktyviojo debesies iškritomis, nuimti subrendusį antžeminį derlių. 57. Uždengti dirbamos žemės plotus plastiku ar kita vandenį nepraleidžiančia medžiaga. Ši priemonė gali būti pritaikyta trumpą laiką daržovių, vaisių, vaistažolių auginimo plotuose. Ilgiau laikyti uždengtus augalus, ypač karštu sezono metu, yra pavojinga. Būtina deaktyvuoti ir laidoti apsaugines plėveles. 58. Uždrausti medžioklę ir žūklę, kol nebus įvertintas radioaktyvusis užterštumas. 59. Sunaikinti arba laikyti tol, kol suskils trumpaamžiai nuklidai (pvz.:131I), radioaktyviosiomis iškritomis užterštą pievų žolę, augalininkystės kultūras. Augalinės maisto žaliavos ir pašarai gali būti sušerti nepieninių rūšių gyvuliams (arkliams, penimiems galvijams ir kt.). 60. Jei yra galimybių, laikantis specialių instrukcijų, kuo skubiau į pieninių galvijų pašarus įdėti stabiliojo jodo preparatų. 61. Jodo radionuklidais užterštą pieną perdirbti į sviestą, liesus pieno miltelius, sūrį ar kitus produktus, kuriuos galima laikyti, kol suskils radioaktyvieji jodo izotopai. XIII. ŽEMĖS ŪKIO ATKURIAMOSIOS PRIEMONĖS VĖLYVOJOJE AVARIJOS FAZĖJE Vėlyvojoje avarijos fazėje rekomenduojama: 62. Deaktyvuoti žemę, taikant įvairaus gylio arimą. 63. Pašalinti užterštą dirvos sluoksnį (5-10) cm. 64. Mažinti dirvų rūgštingumą jas kalkinant. Kalkinimas sumažina augalų cezio ir stroncio radionuklidų įsiurbimą, o efektyvumas priklauso nuo pirminio dirvos rūgštingumo. 65. Jei yra galimybių, tręšti dirvas ežerų dumblo nuosėdomis (sapropeliu). Dumblo nuosėdos sumažina augalų įsiurbimą cezio ir stroncio radionuklidų. 66. Tręšti dirvas kalio trąšomis ir aliuminio silikatais. Tai sumažina augalų įsiurbimą cezio radionuklidų. 67. Tręšti dirvas organinėmis (mėšlu) ir fosfatinėmis trąšomis. Tai sumažina augalų įsiurbimą stroncio radionuklidų. 68. Taikyti sėjomainą, auginti mažiau cezio ir stroncio radionuklidų kaupiančias kultūras. 69. Auginti tokias kultūras, kurias perdirbus radioaktyvusis užterštumas žymiai sumažėja (cukrinius runkelius, rapsą ir kt.). 70. Vietoj maistinių kultūrų auginti technines (linus, kanapes, vaismedžius). 71. Užterštose teritorijose auginti nepieninių galvijų rūšis arba gyvulius, kurie bus skerdžiami po ilgesnio laiko. 72. Vietoj smulkių galvijų (avių, ožkų) auginti stambius raguočius, nes cezio radionuklidų avių ir ožkų piene ir mėsoje gali būti (2-5) kartus daugiau negu karvių. 73. Užterštą mėsą naudoti gyvulių pašarams kartu su cheminėmis radionuklidus fiksuojančiomis medžiagomis. Naudoti gyvulių, kurių neplanuojama greitai skersti, šėrimui. 74. Vykdyti gyvų gyvulių radioaktyviojo užterštumo monitoringą, kad būtų išvengta labai užterštų gyvulių skerdimo. 75. Į pašarus pridėti specialių radionuklidus fiksuojančių cheminių medžiagų. (Berlyno mėlynasis, pašarinė druska su Berlyno mėlynuoju, kalcio druskos ir kt.). PASTABA. Apsaugomieji veiksmai ir atkuriamosios priemonės žemės ūkyje, gyvulininkystėje ir žuvininkystėje taikomos vadovaujantis šių sričių specialistų specialiomis instrukcijomis. XIV. ILGALAIKIAI APSAUGOMIEJI VEIKSMAI 76. Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai yra laikinas gyventojų perkėlimas, nuolatinis iškeldinimas, aplinkos deaktyvavimas, maisto, geriamojo vandens ir pašarų radioaktyviojo užterštumo kontrolė. 77. Ilgalaikiais apsaugomaisiais veiksmais siekiama sumažinti arba išvengti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių (vėžio ir paveldimųjų reiškinių), taip pat apsaugoti nuo ilgalaikės apšvitos sukeltų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinių. 78. Laikinas gyventojų perkėlimas ir nuolatinis iškeldinimas yra priemonės, taikomos įvykus stambaus masto branduolinei ar radiacinei avarijai. 79. Laikinas gyventojų perkėlimas – tai organizuotas ir suderintas žmonių iškėlimas iš avarijos pakenktos zonos ilgesniam, bet ribotam laikui (keliems mėnesiams, metams), siekiant apsaugoti nuo paviršiaus radioaktyviųjų iškritų išorinės apšvitos ir pakartotinai pakeltų į orą (resuspenduotų) radioaktyviųjų dalelių inhaliacijos (vidinės apšvitos). 80. Gyventojai laikinai perkeliami iš užterštos teritorijos, kad būtų išvengta didesnės kaip 30 mSv apšvitos dozės per vieną mėnesį (30 d.). 81. Gyventojai laikinai perkeliami esant paviršiaus radioaktyviųjų iškritų dozės galiai ≥ 0,2 mSv/h. Dozės galia ≥ 0,2 mSv/h atvirame lauke atitinka 30 mSv išvengtąją dozę, kurią žmogus gautų per 30 d. nuo paviršiaus radioaktyviųjų iškritų, įvertinant tai, kad dėl buvimo namuose apšvita sumažėja 50 %. 82. Jeigu išvengtoji dozė kitą mėnesį yra mažesnė už 10 mSv, gyventojai iš laikino perkėlimo vietų grąžinami atgal. Gyventojų laikino perkėlimo metu vykdomos atstatomosios priemonės – deaktyvuojama gyvenamoji aplinka (žemė, pastatai, buities priemonės). 83. Nuolatinis gyventojų iškeldinimas iš užterštos teritorijos organizuojamas siekiant išvengti 1 Sv dozės, kurią žmogus gautų per visą gyvenimą. ______________ A PRIEDAS (informacinis) ŪMIOS APŠVITOS SUKELTŲ NULEMTŲJŲ JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS REIŠKINIŲ DOZIŲ RIBOS IR ŠIŲ DOZIŲ SĄLYGOTA ATSITIKTINIŲ REIŠKINIŲ ATSIRADIMO RIZIKA Kūno organas arba audinys Dozė per trumpesnį negu 2 d. laikotarpį, (Gy) Nulemtieji reiškiniai Atsitiktinių reiškinių atsiradimas Reiškinio tipas Atsiradimo laikas Susirgimo pavadinimas Susirgimo atsiradimo tikimybė Visas kūnas 1 Mirtis (1-2) mėnesiai Mirtinas vėžys 1x10-1 (kaulų čiulpai) Plaučiai 6 Mirtis (2-12) mėnesių Plaučių vėžys 5x10-2 Oda 3 Eritema (1-3) savaitės Odos vėžys 1x10-3 Skydliaukė 5 Hipotireozė Nuo vienų iki kelerių Skydliaukės vėžys 8x10-3 metų Akių lęšiukai 2 Katarakta Nuo 6 mėn. iki Nebūdingi - kelerių metų Lyties liaukos 3 Nevaisingumas Savaitės Genetiniai efektai 3x10-2 Vaisius 0,1 Teratogenezė - Nebūdingi - 1 PASTABA. Šie dozių lygiai netaikomi apšvitai jautrioms žmonių grupėms (vaikams, nėščioms moterims, sergantiems ar dėl kitų priežasčių). 2 PASTABA. Kaulų čiulpų apšvita prilyginama viso kūno apšvitai. ______________ B PRIEDAS (privalomasis) APSAUGOMOSIOS VEIKLOS TAIKYMO LYGIAI B.1 lentelė. Skubių apsaugomųjų veiksmų apsaugomosios veiklos taikymo lygiai Apsaugomasis veiksmas Apsaugomosios veiklos taikymo lygis (išvengtoji dozė dėl apsaugomųjų veiksmų) Slėpimasis 10 mSv Evakuacija 50 mSv Jodo profilaktika 100 mGy (skydliaukei) B.2 lentelė. Ilgalaikių apsaugomųjų veiksmų apsaugomosios veiklos taikymo lygiai Apsaugomasis veiksmas Apsaugomosios veiklos taikymo lygis (išvengtoji dozė dėl apsaugomųjų veiksmų) Laikinas gyventojų perkėlimas 30 mSv per pirmas 30 d., 10 mSv per kitą mėnesį Nuolatinis gyventojų iškeldinimas 1 Sv per visą gyvenimą 1 PASTABA. Nurodyti du laikinojo gyventojų perkėlimo išvengtosios dozės lygiai. Pirmasis lygis reiškia, kad per 30 dienų laikinai perkėlus gyventojus bus išvengta didesnės negu 30 mSv apšvitos dozės. Antrasis – kad išvengtajai dozei esant mažesnei nei 10 mSv per mėnesį, gyventojai grąžinami atgal. 2 PASTABA. Žmogaus gyvenimu priimta laikyti 70 metų. ______________ C PRIEDAS (privalomasis) OPERATYVIEJI APSAUGOMOSIOS VEIKLOS LYGIAI IR GYVENTOJŲ APSAUGOMIEJI VEIKSMAI C.1 lentelė. Gyventojų apsaugomieji veiksmai pagal avarijos klasę, prognozę, dozės galios matavimų dydžius radioaktyviajame debesyje ir radioaktyviųjų iškritų dozės galią Operatyvusis apsaugo- mosios veiklos lygis Operatyviojo apsaugomosios veiklos lygio dydis Apsaugomasis veiksmas Avarijos klasė Bendroji avarija (numatomas Slėptis slėptuvėse, rengtis evakuacijai. radioaktyviųjų medžiagų Evakuoti gyventojus iš 5 km zonos (prevencinių apsaugos priemonių zona). išmetimas) Jodo profilaktika 50 km zonoje. Avarijos klasė Bendroji avarija su dideliu radioak- Nevartoti potencialiai užterštų maisto produktų, augančių atvirame lauke, negerti tyviųjų medžiagų išmetimu 100 km spinduliu ganomų gyvulių pieno (2-3) savaites arba kol nebus atlikti tyrimai. Numatomoji dozė Teritorija, kurioje numatomoji dozė ≥ 50 mSv Ruoštis gyventojų evakavimui bei monitoringui Aplinkos dozės galia debesyje ≥ 1 mSv/h Evakavimas Aplinkos dozės galia debesyje (0,1-1) mSv/h Rekomenduojama jodo profilaktika Aplinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų iškritų ≥ 1 mSv/h Evakavimas ≥ 0,2 mSv/h Gyventojų laikinas perkėlimas (matavimų laikas (2-30) d. po avarijos) ≥ 1µSv/h Uždrausti vartoti potencialiai užterštus produktus, gerti pieną C.2 lentelė. Dirvožemio radioaktyviojo užterštumo tankis jodo (131I) ir cezio (137Cs) radionuklidais ir maisto produktų bei geriamojo vandens vartojimo apribojimai Radionuklidas Dirvožemio radioaktyviojo užterštumo tankis, kBq/m2 Apsaugomasis veiksmas 131I ≥ 10,0 Apriboti arba uždrausti užterštų maisto produktų vartojimą 131I ≥ 2,0 Apriboti arba uždrausti pieno ir geriamojo vandens vartojimą 137Cs ≥ 2,0 Apriboti arba uždrausti užterštų maisto produktų vartojimą 137Cs ≥ 10,0 Apriboti arba uždrausti užteršto pieno ir geriamojo vandens vartojimą C.3 lentelė. Maisto produktų ir geriamojo vandens savitasis ar tūrinis aktyvumas ir vartojimo apribojimai Radionuklidas Savitasis ar tūrinis aktyvumas, kBq/kg, kBq/l Apsaugomasis veiksmas 131I ≥ 1,0 Apriboti arba uždrausti užterštų maisto produktų vartojimą 131I ≥ 0,1 Apriboti arba uždrausti užteršto pieno ir geriamojo vandens vartojimą 137Cs ≥ 0,2 Apriboti arba uždrausti užterštų maisto produktų vartojimą 137Cs ≥ 0,3 Apriboti arba uždrausti užteršto pieno ir geriamojo vandens vartojimą ______________ D PRIEDAS (informacinis) DEAKTYVAVIMO PUNKTO PATALPŲ PASKIRTIES IR IŠDĖSTYMO SCHEMA 1. Evakuotųjų priėmimas ir registracija. 2. Radioaktyviojo užterštumo kontrolė. 3. Pirminis daiktų ir rūbų deaktyvavimas. 4. Daiktų ir rūbų, siunčiamų toliau deaktyvuoti, surinkimo patalpa. 5. Nusirengimo patalpa. 6. Prausykla. 7. Radioaktyviojo užterštumo kontrolė. 8. Švarių apatinių ir viršutinių drabužių išdavimas. 9. Dozimetrinė kontrolė. – žmonių judėjimo kryptis, – drabužių ir daiktų judėjimo kryptis. ______________ E PRIEDAS (privalomasis) DEAKTYVUOJAMO ASMENS ANKETA DEAKTYVUOJAMO ASMENS ANKETA Nr Deaktyvavimo punkto pavadinimas .................................................................. data ........................... 1. Asmens duomenys: Lytis: vyras; moteris Vardas, pavardė ................................................ Gimimo data .................................................... gyventojas Adresas: ............................................................ darbuotojas evakuotasis Telefono Nr ....................................................... 2. Buvimo vieta avarijos metu ir po avarijos: Buvimo vieta (adresas) Data ir laikas (nuo – iki) Atvirame ore (val.) Uždarose patalpose (val.) 2.1. Ar vartotos jodo tabletės: taip ne 3. Radioaktyviojo užterštumo įvertinimas: 3.1. Prietaiso tipas: ............................, gamyklos Nr.: ............., detektorius: alfa, beta, gama 3.2. Matavimo vienetai .......................................................................... ................................................ 3.3. Punkto patalpų dozės galia: ................................................................................. ................ µSv/h 3.4. Drabužių ir odos paviršinio užterštumo lygiai (kBq/cm2): viršutiniai drabužiai........., apatiniai drabužiai ............ , batai ......................... ,liemuo .................................. ,plaukai ........................ , rankos................. , kojos.......................... 3.5. Didžiausia dozės galia 1 m atstumu nuo žmogaus ............................................................... µSv/h 3.6. Dozės galia (atmetus gama foną) ties skydliauke ................................................................ µSv/h 3.7. Viso kūno gautos dozės įvertinimas: .............................................................................. mSv/parą 3.8. Skydliaukės dozės įvertinimas: ........................................................................ ............... mSv/parą 4. Deaktyvavimo rezultatai: radioaktyvusis užterštumas pašalintas , nepašalintas . Nurodyti paviršiaus užterštumo ir dozės galios lygius atskirose kūno vietose po deaktyvavimo:.......................................... ........................................................................ ........................................................................................ 5. Gydytojo apžiūros rezultatai: Ūmios apšvitos sindromas nėra, yra, išvardyti požymius .............................................................. ........................................................................ ........................................................................................ 6. Gydytojo sprendimas: tolesnio stebėjimo nereikia; reikia ambulatorinės priežiūros dėl gautos ūmios apšvitos; reikia ambulatorinės priežiūros dėl kitokio pakenkimo ar ligos; reikia stacionarinės priežiūros dėl gautos ūmios apšvitos; reikia stacionarinės priežiūros dėl kitokio pakenkimo ar ligos; reikia ištirti skydliaukę. Gydytojo vardas, pavardė ........................................................ parašas................................................. 7. Tolimesnė buvimo vieta: savarankiška kelionė į (adresas) ................................................................................. ........................ paskirta laikina gyvenama vieta (adresas) ................................................................................... ....... nukreiptas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (kokią) .................................................................... PASTABA. Jeigu prietaisų matavimo vienetai skiriasi nuo pateiktųjų šioje anketoje, įrašyti tokius vienetus, kokius konkretus prietaisas išmatuoja. ______________ F PRIEDAS (informacinis) TRUMPALAIKĖS ŪMIOS VISO KŪNO APŠVITOS ANKSTYVIEJI KLINIKINIAI SIMPTOMAI Apšvitos dozė (0,1-0,3) Gy (0,3 – 1) Gy (1 – 3) Gy (3 – 6) Gy (6 – 10) Gy daugiau kaip 10 Gy Ūmus radiacinis Nebūna Retai, Nuo lengvo iki Nuo vidutinio Labai sunkus Pavojus gyvybei sindromas lengvas vidutinio iki sunkaus Ankstyvieji simptomai: Sujaudinimo būsena Nėra Retai, lengva Vidutinė Išreikšta Labai išreikšta Greitai ir stipriai išreikšta Vėmimas (po x valandų Nėra Retai, po Iki kelių kartų, Keletą kartų, Dažnai, smarkiai Labai smarkiai, nuolat nuo apšvitos) (2-6) val. po (2-6) val. stipriai po po 10 min. (po 5 min.) (1,5-2) val. Galvos skausmas Nėra Nėra Retkarčiais Nuolat Nuolat Nepakeliamas Sąmonė Aiški Aiški Aiški Aiški Pritemusi Sąmonės netekimas Kūno temperatūra Normali Normali Normali Normali, Subfebrili Subfebrili, aukšta subfebrili Ankstyva eritema Nėra Nėra Lengva po Po (6-12) val. Po (1-6) val. Po (1-6) val. (po x val. nuo apšvitos) (12-24) val. Akių odenos Nėra Nėra Lengvas, Po (3-6) val. Po (1-6) val. Po (1-6) val. paraudimas po 48 val. Prognozė: 1. Be gydymo Labai gera Labai gera Gera Neaiški Nepalanki Nepalanki 2. Taikant simptominį Labai gera Labai gera Labai gera Gera Neaiški Nepalanki gydymą 1 PASTABA. Gali būti embriono arba vaisiaus pakenkimų. Tai priklauso nuo nėštumo laiko. 2 PASTABA. Apšvita, mažesnė nei 100 mGy, nulemtųjų reiškinių nesukelia net embrionui ar vaisiui, todėl neaptariama. ______________ G PRIEDAS (privalomasis) EVAKUOJAMŲ GYVENTOJŲ DOZIMETRINĖS KONTROLĖS ŽURNALAS Eil. Nr. Vardas, pavardė Gimimo metai Iš kur atvyko Paviršinis užterštumas, kBq/cm2 1 2 3 4 5 Dozės galia 1 m atstumu nuo žmogaus kūno, µSv/h Dozės galia ties skydliauke, µSv/h Individuali dozimetrinė kontrolė, mSv Deaktyvavimo rezultatai Pastabos Individualaus dozimetro pa- rodymai Grupinio dozi- metro parodymai Radioaktyvusis užterštumas pa- šalintas (taip/
ne)Radioaktyvusis užterštumas ne- pašalintas (įrašyti lygius) 6 7 8 9 10 11 12 PASTABA. Jeigu prietaisų matavimo vienetai skiriasi nuo pateiktųjų žurnale, įrašyti tokius vienetus, kokius išmatuoja naudojamas prietaisas. ______________ H PRIEDAS (informacinis) DEAKTYVAVIMO PUNKTO ĮRENGIMO IR APRŪPINIMO REIKALAVIMAI H.1. Deaktyvavimo punkto patalpos ir jų išplanavimas turi būti tinkamos šios higienos normos 37 punkte išvardytiems uždaviniams spręsti. H.2. Deaktyvavimo punkto patalpos skirstomos į „nešvarias“, žmonių deaktyvavimo ir „švarias“. Žmonių judėjimas turi būti vienos krypties t. y. iš „nešvarios“ zonos į deaktyvavimo patalpą, iš jos į „švarias“ patalpas ir į išėjimą. Deaktyvavimo punkto patalpų paskirties ir išdėstymo schema pateikta D PRIEDE. H.3. Deaktyvavimo punkte turi būti: H.3.1. Vandentiekis, kanalizacija, ventiliacija, apšildymo sistema, elektra. H.3.2. Pakankamai žmonių deaktyvavimo priemonių: muilo, šampūno, kempinių, žirklių, plaukų skutimo mašinėlių, medvilnių ir popierinių nosinių, rankšluosčių ir paklodžių, apatinių ir viršutinių rūbų bei avalynės atsargų. H.3.3. Jodo preparatų atsargų. H.3.4. Pakankamo galingumo dulkių siurblių su pakeičiamais filtrais pirminiam rūbų ir daiktų deaktyvavimui. H.3.5. Specialios taros (konteinerių, plastikinių ar guminių maišų ir kt.) ir radiacinio pavojaus ženklų užterštiems daiktams ir rūbams sudėti ir ženklinti. H.4. Punktas turi būti aprūpintas keleiviniu transportu, taip pat specialiu transportu užterštiems daiktams į deaktyvavimo arba laidojimo vietą išvežti deaktyvuoti arba laidoti. H.5. „Nešvarios“ zonos ir žmonių deaktyvavimo zonos patalpų grindys, baldai, kita įranga turi būti iš lengvai deaktyvuojamų, drėgmės nesugeriančių medžiagų (keraminių plytelių, linoleumo, plastiko) arba užtiesiami pakeičiama polietileno plėvele. Sienų danga taip pat turi būti atspari drėgmei, lengvai valoma ir deaktyvuojama. ______________ I PRIEDAS (informacinis) DEAKTYVAVIMO PUNKTO PERSONALAS IR JO APRŪPINIMAS I.1. Minimalus personalo skaičius – 3 žmonės, kurie kasmet baigia dozimetrinės kontrolės, radiacinės saugos ir deaktyvavimo mokymo kursus. Atsižvelgiant į avarijos mastą ir gyventojų priėmimo skaičių, punkte gali dirbti kelios personalo grupės. Dozimetrinę gyventojų kontrolę atlieka šiam darbui paruošti dozimetrininkai. Gyventojų sveikatos būklę vertina medicinos darbuotojas. Deaktyvavimo punkte taip pat gali dirbti pagalbinis personalas: pirtininkai, kirpėjai, valytojai, santechnikai, specialaus transporto vairuotojai. I.2. Minimalus personalo grupės techninis aprūpinimas:
a)didelio jautrio dozės galios ir (arba) radioaktyviosios taršos tankio matuokliai (2 vienetai);
b)radioaktyviosios taršos matuoklis su NaI detektoriumi;
c)kontroliniai šaltiniai. I.3. Personalo individualios apsaugos priemonės ir kitas aprūpinimas:
a)individualus skaitmeninis dozimetras;
b)dozimetras-kaupiklis;
c)trys apsauginių rūbų, batų (antbačiai), pirštinių komplektai kiekvienam grupės nariui;
d)respiratoriai;
e)pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė, kraujospūdžio matavimo aparatas;
f)atpažinimo ženklas kiekvienam grupės nariui;
g)kišeninis elektrinis žibintas kiekvienam grupės nariui;
h)atsarginės baterijos (prietaisams ir žibintams);
i)radiacinio pavojaus ženklai;
j)kanceliarinės priemonės;
k)plastikiniai maišeliai prietaisams nuo radioaktyviojo užterštumo apsaugoti;
l)žurnalas;
m)dėžės prietaisams pervežti;
n)elektros energijos šaltinis;
o)transporto priemonės. I.4. Personalo grupės deaktyvavimo priemonės:
a)rankšluosčiai, muilas, šampūnas, kempinės, šepečiai ir kt.;
b)vandens atsargos (konteineris);
c)dušas;
d)dulkių siurblys;
e)plastikiniai paketai, maišai radioaktyviosioms atliekoms (su radiacinio pavojaus ženklais). PASTABA. Periodiškai turi būti tikrinama personalo ir prietaisų radioaktyvusis užterštumas. Darbo metu draudžiama valgyti, gerti, rūkyti, naudoti kosmetiką. ______________ J PRIEDAS (informacinis) ŽMONIŲ DOZIMETRINĖS KONTROLĖS METODAI J.1. Gyventojų dozimetrinė kontrolė vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 578 „Dėl dozimetrinės kontrolės radiacinės avarijos atveju bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ [3.4.]. J.2. Deaktyvavimo punkto „nešvariosios“ zonos atskiroje patalpoje priimami potencialiai užteršti asmenys. Deaktyvuojamo asmens anketoje arba evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnale surašomi duomenys apie asmenį ir dozimetrinės kontrolės rezultatai. J.3. Dozimetrinės kontrolės patalpoje nustatomas viso kūno, plaukų, rūbų ir daiktų paviršinis radioaktyvusis užterštumas, dozės galia 1 m atstumu nuo žmogaus kūno, skydliaukės dozė. J.4. Drabužių ir odos paviršinis radioaktyvusis užterštumas matuojamas paviršinio užterštumo matuokliais. Matavimo vienetas – kBq/cm2. Prietaiso detektorius laikomas (0,5 – 1) cm nuo žmogaus kūno paviršiaus ir vedamas nuo viršugalvio link kaklo, apykaklės, peties, rankos, riešo, plaštakos, vidinės rankos pusės, pažasties, liemens, kojos, batų, vidinės kojos pusės. Taip matuojami abu kūno šonai, priekis ir nugara. Dėmesys atkreipiamas į pėdų, sėdmenų, alkūnių, plaštakų ir veido paviršinio užterštumo nustatymą. Detektoriaus vedimo tiriamu paviršiumi greitis priklauso nuo matuoklio integravimo laiko konstantoje ir yra apytikriai lygus 5 cm/s. J.5. Odos ir drabužių vidutinis pamatuotas plotas turi sudaryti daugiau kaip 100 cm2, rankų – 30 cm2, pirštų – 3 cm2. J.6. Dozės galia matuojama 1 m atstumu nuo tiriamo žmogaus įvairiame aukštyje. Esant galimybei naudojami įvairaus diapazono matavimo prietaisai: žemo (0 – 100) Sv/val., vidutinio (0 – 10) mSv/val., aukšto (0 – 10) Sv/val. Yra prietaisų, kurie esant dideliam spinduliuotės intensyvumui nustoja veikti, todėl matuojant būtina tokį prietaisą palaipsniui artinti prie tiriamo žmogaus. Didžiausia išmatuota dozės galia įrašoma į deaktyvuojamo asmens anketą arba į evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalą. J.7. Užteršti drabužiai ir daiktai surenkami į plastikinius maišus, ant kurių pažymima apie radioaktyviojo užterštumo lygį, kam šie daiktai priklauso bei radiacinio pavojaus ženklas. Dulkių siurbliu išsiurbtų drabužių ir daiktų radioaktyvusis užterštumas sumažinamas arba visai panaikinamas. Neužteršti drabužiai ir daiktai atiduodami savininkui. J.8. J.8.1 lentelėje pateikti orientaciniai odos ir drabužių paviršinio radioaktyviojo užterštumo laipsniai ir deaktyvavimo poreikis: J.8.1 lentelė Radioaktyviojo užterštumo laipsnis I II III IV Deaktyvavimo poreikis Pagalvoti Rekomenduoti Deaktyvuoti Skubiai deaktyvuoti Užterštumo ribos, kBq/cm2 0,4 – 4 4 – 40 40 – 400 > 400 Dozės galia 1 m atstumu, µSv/h  1 1 – 10 10 – 100 > 100 Pastaba. Užterštumo laipsnis atitinka šias apšvitos dozes: - odos dozė, mSv/parą  0,1 0,1 – 1 1 – 10 > 10 - viso kūno dozė, mSv/parą  0,3 0,3 – 1 3 – 30 > 30 PASTABA. Jeigu nukentėjusių žmonių skaičius yra mažas, deaktyvuojami visi asmenys, kurių radioaktyviosios taršos sąlygota dozės galia yra du kartus didesnė už gamtinį jonizuojančiosios spinduliuotės foną. J.9. J.9.1 lentelėje pateikti odos ir drabužių radioaktyviojo užterštumo laipsniai ir juos atitinkantys radioaktyviojo užterštumo matuoklių „Contamat“ ir „Minicont“ parodymai: J.9.1 lentelė Radioaktyviojo užterštumo laipsnis I II III IV Deaktyvavimo poreikis Pagalvoti Rekomenduoti Deaktyvuoti Skubiai deaktyvuoti Radioaktyviojo užterštumo ribos (kBq/cm2) 0,4 – 4 4 – 40 40 – 400 > 400 Radioaktyviojo užterštumo matuoklių „Contamat“ ir „Minicont“ parodymai (imp./s): - „Contamat“ 10 – 40 40 – 300 > 300 - - „Minicont“ 7 – 20 20 – 150 150 – 1500 > 1500 J.10. Skydliaukės dozės įvertinimas: J.10.1. Atskirai skydliaukės apšvitos dozė įvertinama tais atvejais, kai branduolinės avarijos metu aplinkoje pasklinda radioaktyvieji jodo izotopai. J.10.2. Labiausiai skydliaukės dozės galiai matuoti tinka radioaktyviojo užterštumo matuoklis su NaI (Tl) detektoriumi. J.10.3. Dozės galia prie skydliaukės matuojama priglaudus detektorių kaklo priekinėje dalyje tarp „Adomo“ obuolio ir žiedinės kremzlių. Detektoriaus apsaugai nuo užteršimo naudojamas plastikinis maišelis. J.10.4. Jeigu skydliaukės dozės galios matavimo vienetai yra µSv/h, gauta skydliaukės lygiavertė dozė (mSv) perskaičiuojama pagal J.10.4.1 lentelę: J.10.4.1 lentelė Dozės galia prie skydliaukės, µSv/h Skydliaukės lygiavertė dozė, mSv 1,0 15 (suaugusiesiems) 1,0 120 (vaikams iki 12 metų) J.10.5. Jeigu nustatoma, kad skydliaukės dozės galia viršija aplinkos dozės galios lygį, asmenims turi būti duodama stabilaus jodo tablečių (jeigu anksčiau nebuvo vartotos) ir jie nukreipiami į medicinos įstaigą, kur patikrinama jų sveikata. J.10.6. Skydliaukės apšvitos matavimo rezultatai įrašomi į deaktyvuojamo asmens anketą arba evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalą. J.11. Į „švariąją“ zoną patenka tie asmenys, kuriems po deaktyvavimo pašalintas nefiksuotas odos ir plaukų radioaktyvusis užteršimas. „Švariojoje“ zonoje turi būti:
a)patalpa, kurioje deaktyvuoti žmonės gauna rankšluosčius ir savo rūbus, jeigu jie nebuvo užteršti, arba rūbus ir avalynę iš atsargų fondo;
b)dozimetrinės kontrolės patalpa. Dozimetrinės kontrolės tikslas – nustatyti radionuklidų kiekį visame kūne arba atskiruose organuose, o prireikus įvertinti tų organų apšvitos dozes. Matavimų rezultatai ir kiti duomenys įrašomi į deaktyvuojamo asmens anketą arba evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalą. Nustačius į organizmą patekusių radionuklidų kiekį, viršijantį leidžiamą, deaktyvuotam žmogui išduodama pažyma, kurioje nurodomas į organizmą patekusių radionuklidų kiekis arba jų nulemta apšvitos dozė. Prireikus (yra padidinta apšvitos dozė, yra sveikatos sutrikimų) sprendžiama apie medicininę priežiūrą. ______________ K PRIEDAS (informacinis) ŽMONIŲ DEAKTYVAVIMO METODAI K.1. Su muilu nuplaunamos rankos, kojos ir veidas. Užteršta kūno oda plaunama tekančiu vandeniu ir muilu ar kita kūno prausimui skirta priemone. Gali būti naudojamos minkštos kempinės, skudurėliai, bet oda saugoma nuo stipraus trynimo, kad radioaktyviosios medžiagos neprasiskverbtų į gilesnius odos sluoksnius. Svarbu gerai nuplauti odos raukšles ir sulenkimus. Jeigu teršalų lieka, oda plaunama dar kartą. Po deaktyvavimo oda patepama lanolinu arba rankų kremu. K.2. Akys plaunamos dideliu vandens kiekiu. K.3. Plaukai 2 minutes 3 kartus trenkami šampūnu ir skalaujami dideliu vandens kiekiu. Reikia stengtis neužteršti akių, burnos, nosies ir ausų. Jeigu teršalų lieka, plaukai trenkami dar kartą arba nukerpami. K.4. Nosies ir ausų landos deaktyvuojamos kruopščiai valant jas sudrėkinta medvilnine nosine. Jei reikia, nosies landos plaunamos vandeniu naudojant kateterį. Pacientas turi pasilenkti į priekį, kad nuoplovomis neužterštų odos ar jų nenurytų. Nuoplovos surenkamos į atskirą indą. K.5. Burna keletą kartų skalaujama vandeniu arba izotoniniu tirpalu. Žmonės turi būti perspėti, kad vandens ar tirpalo nuryti negalima. K.6. Užteršti nagai trumpai nukerpami ir nagų šepetėliu ir muilu plaunami po tekančiu vandeniu. K.7. Jeigu du kartus deaktyvavus visą kūną ar atskiras kūno dalis radioaktyvusis užterštumas lieka, jis laikomas „fiksuotu“. Tokie asmenys tolesnio tyrimo nukreipiami į medicinos įstaigas. K.8. Jeigu deaktyvavimo punkte nėra šilto tekančio vandens ir dušo kabinų, žmonės deaktyvuojami keičiant vandenį vonelėse. K.9. Deaktyvavimui panaudotas vanduo yra laikomas skysta radioaktyviąja atlieka, kurios tvarkymas turi būti suderintas su įgaliotąja institucija ir įtrauktas į pasirengimo avarijoms planus. Deaktyvavimui panaudotas ir radionuklidais užterštas vanduo surenkamas ir tvarkomas vadovaujantis radioaktyviųjų atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. ______________ L PRIEDAS (informacinis) NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS L.1. Valiukėnas V., Makariūnienė E., Morkūnas G. Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas. Vilnius, BĮ UAB „Litimo“, 1999. L.2. Bendras procedūrų įvertinimas nustatant apsaugos veiksmus reaktoriaus avarijos metu. Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1998, IAEA-TECDOC-955. (angl. k.) = Generic assessment procedures for determining protective actions during a reactor accident. International atomic energy agency, 1998, IAEA-TECDOC-955. L.3. Pasirengimo reaguoti į branduolinę arba radiacinę avariją metodika. Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1998, IAEA-TECDOC-953. (angl. k.) = Method for the development of emergency response preparedness for nuclear or radiological accidents. International atomic energy agency, 1998, IAEA-TECDOC-953. L.4. Bendros monitoringo procedūros branduolinės ar radiacinės avarijos atveju. Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1999, IAEA-TECDOC-1092. (angl. k.) = Generic procedures for monitoring in a nuclear or radiological emergency, 1999, IAEA-TECDOC-1092. L.5. LST ISO 31-9:1996. Dydžiai ir vienetai – 9 dalis: Atomo ir branduolio fizika. SUDERINTA Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2000 04 03 raštas Nr. 01-43-344 SUDERINTA Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro 2000 03 31 raštas Nr. 87 SUDERINTA Aplinkos ministerijos 2000 03 31 raštas Nr. 06-03-1340 SUDERINTA Valstybinio visuomenės sveikatos centro 2000 03 30 raštas Nr. 01-11-325 SUDERINTA Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) 2000 03 24 raštas Nr. 116/F SUDERINTA Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2000 03 27 raštas Nr. 04-359 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.