LIETUVOS BANKO VALDYBA

LIETUVOS BANKO VALDYBA LIETUVOS BANKO VALDYBA N U T A R I M A S DĖL STATISTINIŲ ATASKAITŲ MOKĖJIMŲ BALANSUI SUDARYTI FORMŲ PATVIRTINIMO 2000 m. birželio 29 d. Nr. 94 Vilnius Lietuvos banko valdyba nutaria: 1. Patvirtinti šių statistinių ataskaitų formas: 1.1. Ketvirtinės statistinės ataskaitos formą B-09-01 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“ ir pildymo paaiškinimus (pridedama); 1.2. Mėnesinės statistinės ataskaitos formą B-09-02 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“ ir pildymo paaiškinimus (pridedama); 1.3. Mėnesinės statistinės ataskaitos formą B-09-03 „Įplaukų iš užsienio bankų ir pervedimų užsienio bankams ataskaita“ ir pildymo paaiškinimus (pridedama); 1.4. Mėnesinės statistinės ataskaitos formą B-09-04 „Įmonės finansinės-komercinės veiklos su nerezidentais ataskaita“ ir pildymo paaiškinimus (pridedama). 2. Ataskaita B-09-01 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“ Lietuvos bankui pradedama teikti nuo 2000 m. liepos 1 d., pateikiant 2000 m. antrojo ketvirčio duomenis. 3. Ataskaitos B-09-02 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“, B-09-03 „Įplaukų iš užsienio bankų ir pervedimų užsienio bankams ataskaita“ ir B-09-04 „Įmonės finansinės-komercinės veiklos su nerezidentais ataskaita“ Lietuvos bankui pradedamos teikti nuo 2000 m. lapkričio 1 d., pateikiant 2000 m. spalio mėnesio duomenis. 4. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos banko valdybos 1997 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl statistinės atskaitomybės B-06-02 formos „Ataskaita Lietuvos Respublikos mokėjimų balansui sudaryti“ patvirtinimo“ 1 ir 2 punktus. PIRMININKAS R. ŠARKINAS Ataskaitos kodas 28001 Pateikėjas Banko kodas Adresas Tel./faks. Gavėjas Kodas 0905 Mokėjimų balanso skyrius Pinigų politikos departamentas Garantuojame banko duomenų konfidencialumą Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, 2629 Vilnius Pildoma tūkstančiais litų pagal operacijos metu galiojusį valiutos kursą, sveikaisiais skaičiais. Eilutės kodas Iš viso Iš jų pagal šalis A B 1 2 3 4 5 A. Paslaugos A.1. Banko suteiktos paslaugos nerezldentams Finansinės paslaugos 100 Kitos paslaugos (detalizuoti nurodant paslaugos kodą) 110 111 112 113 A.2. Bankui suteiktos nerezidentų paslaugos Finansinės paslaugos 120 Kitos paslaugos (detalizuoti nurodant paslaugos kodą) 130 131 132 133 B. Nerezidentų darbo užmokestis Nerezidentų darbo užmokestis 140 1 Iš jo pajamos ir socialinio draudimo mokesčiai 141 I Eilutes kodas Iš viso Iš jų pagal šalis Iš jų pagal veiklos rūšis A B 1 2 3 4 5 C. Tiesioginės investicijos C.1. Banko tiesioginės Investicijos užsienyje Banko turima nerezidentų nuosavo kapitalo dalis (1/10 ar daugiau balsavimo teisiu)

1. a)likutis ketvirčio pradžioje 151
2. b)įsigyta 152
3. c)parduota 153
4. d)reinvesticijos 154
5. e)nesandoriniu veiksniu įtaka 155
6. f)likutis ketvirčio pabaigoje 156 Gautini dividendai 160 Eilutės kodas Iš jų pagal šalis Iš jų pagal veiklos rūšis A B 1 2 3 4 5 Kitas užsienio turtas
7. a)likutis ketvirčio pradžioje 181
8. b)padidėjimas 182
9. c)sumažėjimas 183
10. d)nesandorinių veiksnių įtaka 184
11. e)likutis ketvirčio pabalnota 185 Gautinos kitos tiesioginių investicijų pajamos 190 Kiti banko įsipareigojimai
12. a)likutis ketvirčio pradžioje 201 |
13. b)padidėjimas 202
14. c)sumažėjimas 203
15. d)nesandorinių veiksnių įtaka 204
16. e)likutis ketvirčio pabaigoje 205 Patirtos kitų įsipareigojimų išlaidos 210 Eilutės kodas Iš viso Iš jų pagal šalis A B 1 2 3 4 5 C.2. Užsienio tiesioginės investicijos banke Nerezidentų turima banko nuosavo kapitalo dalis (1/10 ar daugiau balsavimo teisiu)
17. a)likutis ketvirčio pradžioje 221
18. b)įsigyta 222
19. c)parduota 223
20. d)reinvesticijos 224
21. e)nesandoriniu veiksniu įtaka 225
22. f)likutis ketvirčio pabaigoje 226 Mokėtini dividendai 230 Kiti banko įsipareigojimai
23. a)likutis ketvirčio pradžioje 251
24. b)padidėjimas 252
25. c)sumažėjimas 253
26. d)nesandoriniu veiksniu įtaka 254
27. e)likutis ketvirčio pabaidoje 255 Patirtos tiesioginių investicijų išlaidos 260 Kitas užsienio turtas
28. a)likutis ketvirčio pradžioje 271
29. b)padidėjimas 272
30. c)sumažėjimas 273
31. d)nesandoriniu veiksniu įtaka 274
32. e)likutis ketvirčio pabaigoje 275 Gautos kito užsienio turto pajamos 280 Eilutės kodas Išviso A B 1 0. Kitas užsienio turtas ir įsipareigojimai D.1. Užsienio turtas Investicijų portfelis Banko turimos nerezidentu akcijos (mažiau kaip 1/10 balsavimo teisiu)
33. a)likutis ketvirčio pradžioje 291
34. b)pirkta 292
35. c)parduota 293
36. d)nesandoriniu veiksniu įtaka 294
37. e)likutis ketvirčio pabaigoje 295 Banko turimi nerezidentu vertybiniai skolos popieriai 1. Ilgalaikiai vertybiniai skolos popieriai
38. a)likutis ketvirčio pradžioje 301
39. b)pirkta 302
40. c)parduota 303
41. d)nesandoriniu veiksniu įtaka 304
42. e)likutis ketvirčio pabaigoje 305 2. Trumpalaikiai vertybiniai skolos popieriai
43. a)likutis ketvirčio pradžioje 311
44. b)pirkta 312 -
45. c)parduota 313
46. d)nesandoriniu veiksniu įtaka 314
47. e)likutis ketvirčio pabaigoje 315 Išvestinės finansinės priemonės
48. a)likutis ketvirčio pradžioje 321
49. b)pirkta 322
50. c)parduota 323
51. d)nesandoriniu veiksniu įtaka 324
52. e)likutis ketvirčio pabaigoje 325 Kitos investicijos Indėliai ir korespondentinės sąskaitos užsienio bankuose (Įskaitant grynuosius pinigus kasoje)
53. a)likutis ketvirčio pradžioje 331
54. b)nesandoriniu veiksniu įtaka 332
55. c)likutis ketvirčio pabaigoje 333 Paskolos nerezidentams
56. a)likutis ketvirčio pradžioje 341
57. b)suteikta 342
58. c)gražinta 343
59. d)nesandoriniu veiksniu įtaka 344
60. e)likutis ketvirčio pabaigoje 345 Iš jų ilgalaikės paskolos
61. a)likutis ketvirčio pradžioje 351
62. b)suteikta 352
63. c)gražinta 353
64. d)nesandoriniu veiksniu įtaka 354
65. e)likutis ketvirčio pabaigoje 355 įsiskolinimai bankui už prekes ir paslaugas
66. a)likutis ketvirčio pradžioje 361
67. b)nesandoriniu veiksniu įtaka 362
68. c)likutis ketvirčio pabaigoje 363 Kitas užsienio turtas
69. a)likutis ketvirčio pradžioje 371
70. b)nesandoriniu veiksniu įtaka 372
71. c)likutis ketvirčio pabaigoje 373 Eilutės kodas Iš viso A B 1 D.2. įsipareigojimai Investicijų portfelis Nerezidentu turimos banko akcijos (mažiau kaip 1/10 balsavimo teisiu)
72. a)likutis ketvirčio pradžioje 381
73. b)pirkta 382
74. c)parduota 383
75. d)nesandorinių veiksniu įtaka 384
76. e)likutis ketvirčio pabaigoje 385 Nerezidentu turimi banko vertybiniai skolos popieriai 1. Ilgalaikiai vertybiniai skolos popieriai
77. a)likutis ketvirčio pradžioje 391
78. b)pirkta 392
79. c)parduota 393
80. d)nesandoriniu veiksnių įtaka 394
81. e)likutis ketvirčio pabaigoje 395 2. Trumpalaikiai vertybiniai skolos popieriai
82. a)likutis ketvirčio pradžioje 401
83. b)pirkta 402
84. c)parduota 403
85. d)nesandoriniu veiksniu įtaka 404
86. e)likutis ketvirčio pabaigoje 405 Išvestinės finansinės priemonės
87. a)likutis ketvirčio pradžioje 411
88. b)pirkta 412
89. c)parduota 413
90. d)nesandoriniu veiksniu įtaka 414
91. e)likutis ketvirčio pabaigoje 415 Kitos Investicijos Nerezidentu indėliai ir korespondentinės sąskaitos banke
92. a)likutis ketvirčio pradžioje 421
93. b)nesandoriniu veiksniu įtaka 422
94. c)likutis ketvirčio pabaigoje 423 Nerezidentu paskolos
95. a)likutis ketvirčio pradžioje 431
96. b)gauta 432
97. c)gražinta 433
98. d)nesandorinių veiksnių įtaka 434
99. e)likutis ketvirčio pabaigoje 435 Iš jų ilgalaikės paskolos
100. a)likutis ketvirčio pradžioje 441
101. b)gauta 442
102. c)gražinta 443
103. d)nesandoriniu veiksniu įtaka 444
104. e)likutis ketvirčio pabaigoje 445 Banko įsiskolinimai už prekes ir paslaugas
105. a)likutis ketvirčio pradžioje 451
106. b)nesandoriniu veiksniu įtaka 452
107. c)likutis ketvirčio pabaigoje 453 Kiti Įsipareigojimai
108. a)likutis ketvirčio pradžioje 461
109. b)nesandoriniu veiksniu įtaka 462
110. c)likutis ketvirčio pabaigoje 463 Eilutės kodas Iš viso Iš jų pagal šalis A B 1 2 3 4 5 E. Investicijų pajamos ir išlaidos E.1. Investicijų pajamos Gautini dividendai 470 Gautinos kitu vertybiniu popierių palūkanos 480
111. a)ilgalaikiu vertybiniu popierių palūkanos 481
112. b)trumpalaikių vertybinių skolos popierių ir išvestinių finansinių priemonių palūkanos 482 Gautinos indėliu ir korespondentiniu sąskaitų palūkanos 490 Gautinos paskolų palūkanos 500 Gautinos kitos investicijų pajamos 510 E.2. Investicijų išlaidos Mokėtini dividendai 530 Mokėtinos kitu vertybiniu popierių palūkanos 540
113. a)ilgalaikiu vertybiniu skolos popierių palūkanos 541
114. b)trumpalaikių vertybinių skolos popierių ir išvestinių finansinių priemonių palūkanos 542 Mokėtinos indėliu ir korespondentiniu sąskaitų palūkanos 550 Mokėtinos paskolų palūkanos 560 Patirtinos kitos investicijų išlaidos 570 F. Neatlygintini pervedimai F.1. Einamieji pervedimai 570 F.1.1. Mokėtinos baudos, subsidijos ir kiti neatlygintini pervedimai 571 F.1.2. Gautinos baudos, subsidijos ir kiti neatlygintini pervedimai 572 F.2. Kapitalo pervedimai 580 F.2.1 .Nurašytos banko skolos (abipusiu susitarimu), investiciniai projektai 581 F.2.2.Nurašytos nerezidentų skolos (abipusiu susitarimu), investiciniai projektai 582 Vadovas (parašas) (vardo raidė, pavardė) Vykdytojas (parašas) (vardo raidė, pavardė) ______________ Ataskaitų Lietuvos Respublikos mokėjimų balansui sudaryti formų pildymo paaiškinimai Ataskaitų formas pildo visi Lietuvos Respublikos komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai bei kitos kredito įstaigos (Akcinė bendrovė Turto bankas ir Lietuvos vystymo bankas). Ataskaitos pateikiamos paštu ir (arba) elektroniniu ryšiu nurodytais terminais Lietuvos banko Pinigų politikos departamento Mokėjimų balanso skyriui. Konkrečių ataskaitų duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik skaičiuojant suvestinius duomenis. Ketvirtinės ataskaitos formos B-09-01 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“ pildymo paaiškinimai Mokėjimų balansas – tai statistinė ataskaita, parodanti atitinkamo laikotarpio šalies ekonomines operacijas su kitomis šalimis. Rezidentai – juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir fiziniai asmenys, nuolat arba laikinai, bet ilgiau nei vienerius metus gyvenantys Lietuvoje, ne tik užsiimantys ūkine, gamybine ar kuria kita įstatymų nedraudžiama ekonomine veikla, bet ir turintys ekonominių interesų Lietuvos teritorijoje. Įmonės ar fiziniai asmenys, kurių nuolatinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorija, bet veikia už jos ribų (išvyksta dirbti į užsienį trumpiau nei vienerius metus), taip pat Lietuvos ambasados, konsulatai, studentai nepriklausomai nuo jų buvimo užsienyje laiko yra laikomi Lietuvos rezidentais. Nerezidentai – tai juridiniai ir fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys bei veikiantys kitose šalyse arba gyvenantys ir veikiantys Lietuvoje trumpiau nei vienerius metus bei turintys finansinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublikos ūkio subjektais. Užsienio ambasados ir konsulatai, studentai užsieniečiai laikomi nerezidentais nepriklausomai nuo jų buvimo Lietuvoje laiko. Ketvirtinė B-06-02 „Ataskaita Lietuvos Respublikos mokėjimų balansui sudaryti“ yra keičiama ataskaita B-09-01. Naujosios ataskaitos dalyse „Investicijų portfelis“ ir „Kitos investicijos“ rodikliai neskirstomi šalimis, o nurodoma tik jų bendra suma „Iš viso“. Kitose šios ataskaitos dalyse skirstymas pagal šalis išlieka (Valstybių ir tarptautinių organizacijų kodai pridedami). Komerciniai bankai uždirbtas pajamas ir patirtas išlaidas į apskaitą įtraukia duomenų kaupimo principu. Vadovaujantis šia tvarka (Bankų pajamų ir išlaidų apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos banko valdybos 1995 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 28), ataskaitose yra pateikiami duomenys ne tik apie pinigų gavimą ir mokėjimus, bet ir apie būsimus įsipareigojimus mokėti ar šaltinius, iš kurių bus gauti pinigai. Taigi pajamos ir išlaidos yra priskiriamos tam laikotarpiui, kada jos faktiškai yra uždirbtos ar patirtos, neatsižvelgiant į tai, kada bus gauti ar sumokėti pinigai. Kadangi mokėjimų balanse parodomi operacijų su nerezidentais srautai, tai ataskaitoje reikia parodyti ataskaitinio laikotarpio pajamų ar išlaidų srautą. Tarptautinių investicijų balansui įtakos turi ne tik mokėjimų balanso operacijos, susijusios su užsienio turtu ir įsipareigojimais, bet ir kiti veiksniai (pvz., kainų pasikeitimas). Tuo tikslu į ataskaitą įtraukta eilutė „Nesandorinių veiksnių įtaka“. Ji parodo kainų ir valiutų kursų pasikeitimą (pvz., vertybinių popierių perkainojimas), galimą rodiklių pergrupavimą ar kitus taisymus. Nesandoriniai veiksniai gali būti su pliuso ar minuso ženklu. A. Paslaugos Ataskaitoje parodomos paslaugos, suteiktos nerezidentams, ir nerezidentų paslaugos, suteiktos jūsų bankui. Paslaugos yra grupuojamos remiantis Mokėjimų balanso paslaugų klasifikatoriumi. Šis klasifikatorius su nuorodomis į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą ir patvirtintą Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatorių (PGPK, pirmoji dalis) pateikiamas toliau. Ataskaitos A dalies 110 ir 130 eilutėse „Kitos paslaugos“ turi būti nurodyta kitų paslaugų bendroji suma, o 111–113 ir 131–133 eilutėse šios sumos turi būti detalizuojamos, nurodant mokėjimų balanso paslaugos rūšį ir kodą. Detalizuojant sumos cenzas netaikomas. Finansinės paslaugos. Tai finansinio tarpininkavimo ir pagalbinės finansinio tarpininkavimo paslaugos, išskyrus draudimo ir pensijų fondų paslaugas. Ši paslaugų rūšis apima komisinius ir kitus mokesčius, susijusius su akredityvais, akceptais, piniginiu tarpininkavimu, finansine išperkamąja nuoma (finansiniu lizingu), mokėjimų kortelėmis, kredito linijų paieška ir užsienio valiutos keitimo operacijomis. Šioms paslaugoms galima priskirti rinkų administravimo paslaugas (finansų, akcijų ir prekių biržų tvarkyba, administravimo paslaugos vertybinių popierių ar prekių savininkams, tarpininkams, agentams, atstovams, finansiniai pranešimai ir kitos niekur nepriskirtos rinkos administravimo paslaugos), paslaugas, susijusias su vertybiniais popieriais (vertybinių popierių rinkos maklerių, emisijų išleidimo, registravimo, išpirkimo paslaugos), tarpininkavimo gauti paskolas, konsultavimo finansų klausimais paslaugas. Transporto paslaugos – tai keleivių ir krovinių vežimas bei su jais susijusios papildomos ir pagalbinės paslaugos (krovinių tvarkymas, saugojimas ir sandėliavimas, vežimo dokumentų parengimas, sąskaitų peržiūra ir įvairios kitos paslaugos, teikiamos jūrų ir oro uostuose bei kituose terminaluose) ir transporto priemonių su vairuotoju (įgula) nuoma. Transporto paslaugos skirstomos pagal transporto rūšis (jūrų, oro, geležinkelių, kelių, vamzdynų) ir paskirtį (keleivių, krovinių ir kitą). Ryšių paslaugos. Ši paslaugų rūšis skirstoma į pašto ir pasiuntinių bei telekomunikacijų (nuotolinių ryšių) paslaugas. Pašto ir pasiuntinių paslaugos apima laikraščių ir periodinių leidinių, laiškų, brošiūrų, lankstinukų ir panašių spaudinių, siuntinių ir paketų persiuntimo paštu paslaugas, pašto dėžučių paslaugas, daugialypes pasiuntinių paslaugas (laiškų, krovinių ir paketų surinkimas, gabenimas ir pristatymas). Telekomunikacijų (nuotolinių ryšių) paslaugos apima garso, vaizdo, duomenų ar kitos informacijos perdavimą telefonu, teleksu, telegrafu, kabeliniu ir palydoviniu ryšiu, elektroniniu paštu, faksu ir kitu ryšiu bei verslo tinklo paslaugas, telekonferencijas ir pagalbines paslaugas. Kompiuterinės ir informacinės paslaugos. Ši paslaugų rūšis skirstoma į kompiuterines ir informacines paslaugas. Kompiuterinės paslaugos – tai konsultacijos techninės įrangos klausimais, programinės įrangos diegimo paslaugos, duomenų apdorojimo ir pateikimo lentelėje, duomenų įvesties paslaugos, įstaigos, buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugos. Informacinės paslaugos – tai paslaugos, susijusios su duomenų bazėmis (duomenų bazių plėtros, saugojimo paslaugos, duomenų pateikimas nustatyta tvarka, leidžiant tiesioginę prieigą prie duomenų bazės (automatizuotas valdymas)), naujienų agentūrų paslaugos (žodinių, rašytinių ar vaizdinių naujienų teikimas žiniasklaidai bei nepriklausomų žurnalistų ir fotoreporterių teikiamos paslaugos) bei laikraščių ir periodinių leidinių prenumerata. Apskaitos, audito, buhalterijos ir mokesčių konsultacijų paslaugos – tai finansinio audito, apskaitos peržiūros (metinių ir tarpinių ataskaitų bei kitos apskaitos informacijos peržiūra), finansinių ataskaitų sudarymo pagal kliento pateiktą informaciją ir kitos apskaitos paslaugos (atestacija, turto įvertinimas, formalių ataskaitų parengimas), buhalterinės paslaugos (įrašų klasifikavimas ir surašymas į buhalterines knygas), mokesčių konsultacijų paslaugos (finansinių ataskaitų ir dokumentų tvarkymas bei saugojimas, atsižvelgiant į Mokesčių inspekcijos reikalavimus, pagalba įmonėms mokesčių planavimo bei kontroliavimo srityje, kompanijų ir privačių asmenų konsultavimas siekiant sumažinti mokesčius). B. Nerezidentų darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai Tai apskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (jei sudarytos draudimo sutartys, įskaitomi ir atskaitymai socialiniam draudimui) asmenims, dirbusiems trumpiau nei vienerius metus. C. Tiesioginės investicijos Užsienio investuotojai – tai užsienio valstybių įmonės (juridiniai asmenys), ne Lietuvos piliečiai (fiziniai asmenys) arba nuolat užsienyje gyvenantys asmenys be pilietybės, kurių kapitalas investavimo metu yra užsienio kilmės ir kurie investuoja Lietuvos Respublikoje. Investicijos – piniginės lėšos ir, vadovaujantis įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka, įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų). Investavimas – investuotojo veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą, arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti. Investuotojai – Lietuvos Respublika ir užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai bei fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, investuojantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą. Strateginiai investuotojai – investuotojai, su kuriais Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija įstatymų nustatyta tvarka sudaro investicijų sutartį. Investavimo objektai – ūkio subjekto nuosavas kapitalas, visų rūšių vertybiniai popieriai, ilgalaikis materialusis turtas ir ilgalaikis nematerialusis turtas. Banko akcininko sąvoka ir teisės apibrėžtos Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatyme (1994 m. gruodžio 21 d. Nr. I-720, 14 straipsnis). Banko akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, įstatymų nustatyta tvarka įsigiję bent vieną banko akciją. Banko akcininkų negali būti mažiau kaip 7, išskyrus atvejus, kai banko kontrolinį akcijų paketą valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar užsienio bankas. Banko akciniam kapitalui formuoti draudžiama išleisti pareikštines akcijas. Asmuo, įsigijęs banko akcinį paketą be Lietuvos banko leidimo, neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Nepiniginis (turtinis) įnašas už įsigyjamas banko akcijas gali būti tik nekilnojamasis turtas, būtinas tiesioginei banko veiklai užtikrinti. Nepiniginiais (turtiniais) įnašais apmokėta banko akcinio kapitalo dalis negali būti didesnė kaip 20 procentų banko akcinio kapitalo. Banko tarybos sprendimu bankas gali supirkti savo akcijas, tačiau jų nominali vertė negali būti didesnė kaip 5 procentai banko akcinio kapitalo. Banko akcininkais negali būti: 1) valstybės valdžios ir valdymo institucijos, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir savivaldybes; 2) biudžetinės įstaigos; 3) įmonės, kurių kapitale šio banko investicijos sudaro 10 arba daugiau procentų jų kapitalo dydžio; 4) asmenys, kurie buvo nuteisti už nusikaltimus ūkininkavimo tvarkai ir nusikaltimus finansams; 5) asmenys, negalintys įrodyti lėšų, panaudotų akcijoms apmokėti, įsigijimo teisėtumo; 6) asmenys, turintys finansinių įsipareigojimų (prievolių) bankui; 7) ūkio subjektai, kurie atsisako pateikti Lietuvos bankui informaciją apie savo savininkus, veiklą ir finansinę būklę. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms draudžiama įsigyti bei valdyti banko akcijas, kurios nesuteikia balsavimo teisės. Akciniam kapitalui padidinti banko akcininkų sprendimu išleidžiamos naujos akcijos. Naujai išleistosios banko akcijos turi būti pasirašytos ir visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą laiką, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą išleisti naujas akcijas, dienos. Jeigu per 12 mėnesių nuo akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą padidinti banko akcinį kapitalą, banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su akcinio kapitalo padidėjimu, nebuvo įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, akcinis kapitalas laikomas nepadidintu. Leidimą įregistruoti banko statuto pakitimus, susijusius su akcinio kapitalo padidėjimu, Lietuvos bankas suteikia, jeigu banko pateikta ir Lietuvos banko turima informacija liudija, kad: 1) išleistosios akcijos pasirašytos ir apmokėtos; 2) akcijos išleistos ir apmokėtos nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat akcininkų susirinkimo sprendime, banko statute, akcijų emisijos prospekte (memorandume) bei akcijų pasirašymo sutartyse nurodytų sąlygų ir terminų; 3) lėšų už nupirktas akcijas kilmė yra legali. Bankui draudžiama priimti skolininkui priklausančias šio banko akcijas už šiam bankui negrąžintą paskolą. Lėšos steigiamo banko pagrindiniam kapitalui sukaupti ar banko išleistoms naujos emisijos akcijoms apmokėti yra kaupiamos Lietuvos banke ar kitame banke atidarytoje sąskaitoje. Sukauptos lėšos pervedamos į banko sąskaitą po to, kai Lietuvos Respublikos įmonių registre įregistruotas steigiamas bankas ar banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su statute (įstatuose) nurodyto kapitalo didinimu. Jeigu bankas ar banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su kapitalo didinimu, nebuvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, sukauptos lėšos išmokamos jas įnešusių asmenų reikalavimu. Lietuvos banko valdybos nutarimai dėl akcinio kapitalo didinimo skelbiami įstatymų nustatyta tvarka. Banko investicijas nustato Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas (1994 m. gruodžio 21 d. Nr. I-720, 27 straipsnis). Bankai gali steigti įmones, būti jų bendrasavininkiais ar akcininkais. Bendra banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 10 procentų banko pagrindinio kapitalo. Bankas negali įsigyti ir valdyti kitos bendrovės kontrolinio akcijų paketo. Šio straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatos netaikomos banko investicijoms į įmonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus priskirtos kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, akcijas ar kapitalą (Lietuvos banko valdybos 1998 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. 146 „Dėl kreditine ir (
115. ar)finansine veikla besiverčiančių įmonių, į kurių akcijas ar kapitalą bankai gali investuoti be apribojimų“). Šio straipsnio antrosios dalies reikalavimai netaikomi, jeigu bankas akcijas įsigijo kaip kompensaciją už išduotą ir negrąžintą paskolą. Šiuo atveju bankas privalo per vienerius metus perleisti investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą dalį, kuria viršijama šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta norma. Bankui draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko akcijų paketą, akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu. Tiesioginė užsienio investicija – tai investicija, kurios pagrindu susikuria ilgalaikiai užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės santykiai ir interesai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijose 10 procentų balsavimo teisių pripažįstama kaip žemutinė riba, iki kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę daryti įtaką tiesioginio investavimo įmonės valdymui. Tiesiogines užsienio investicijas sudaro akcinis kapitalas (įregistruotas), reinvesticijos (tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti pelno dalis, kuri jam nepaskirstyta dividendų forma, o yra likusi įmonėje) ir kitas kapitalas (tiesiogiai užsienio investuotojų ir tiesioginio investavimo įmonių tarpusavio įsipareigojimai skolinantis ir paskolinant aktyvus). Vadovaujantis minėtais nurodymais, tiesioginėms investicijoms priskiriamas nuosavas įmonės kapitalas, todėl ataskaitoje reikia rodyti ne tik akcinio kapitalo dalį, bet ir kitas nuosavo kapitalo dalis (akcijų priedai, nepaskirstytasis pelnas ar nuostolis ir pan.), suteikiančias teises į turtą įmonės likvidavimo atveju. Tiesioginėms investicijoms priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir vėlesnės operacijos tarp investuotojo ir investavimo objekto (įskaitant ir priešpriešinius srautus). Tiesioginio investavimo banko indėliai jo filialuose ar susietame (dukteriniame) banke užsienyje bei kiti finansiniai srautai, taip pat indėliai, gauti iš šių struktūrų, turi būti klasifikuojami kaip kitos investicijos, o ne tiesioginės investicijos. Šiuo atveju vertybiniai skolos popieriai ir paskolos tiesioginėms investicijoms nepriskiriami. Jie turi būti parodomi ataskaitos D dalyje – atitinkamai „Investicijų portfelis“ ir „Kitos investicijos“. Jei bankas turi tiesioginių investicijų nerezidentinėse įmonėse, tai ataskaitos C.1 dalies 151–156 eilutėje reikia parodyti bankui priklausančią tų įmonių nuosavo kapitalo akcijų nominaliąją vertę bei per ataskaitinį laikotarpį įvykusius pokyčius. Nerezidentų investicijos į jūsų banką turi būti parodytos ataskaitos C.2 dalies 221–226 eilutėje. Apmokėtas, bet neįregistruotas kapitalas, vadovaujantis Komercinių bankų ir Akcinių bendrovių įstatymais, turtinių ir neturtinių teisių akcininkui nesuteikia, taigi šis kapitalas negali būti priskirtas tiesioginėms investicijoms. Jis traktuojamas kaip kiti įsipareigojimai straipsnyje „Kitos investicijos“ (investicijų portfelis, kitos investicijos). Tačiau, jei nerezidentas investuotojas, jau turintis 10 ir daugiau procentų balsavimo teisių kapitalo, pareiškia norą įsigyti naujos emisijos akcijų (kurios nėra įregistruotos) ir lėšas įmoka (t. y. sumoka už akcijas), šiuo atveju neįregistruoto kapitalo dalis turi būti parodyta ataskaitos C.2 dalies 251–256 eilutėse. Tiesioginių investicijų kitą banko turtą ir kitus įsipareigojimus sudaro: kiti skolos vertybiniai popieriai (įskaitant ir privilegijuotąsias akcijas, nesuteikiančias teisių į turtą likviduojant įmonę); paskolos (kai tiesioginis investuotojas suteikia dukterinei įmonei paskolą arba atvirkščiai); laiku negrąžintos paskolos (jei jos nepratęstos); įsiskolinimai už prekes ir paslaugas bei kitas finansinis turtas ir kiti įsipareigojimai minėtiems nerezidentams; apskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai; palūkanos už paskolas (jei neišmokėtos). Jei įmonės, į kurią tiesiogiai investuota, pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, tai kitiems banko reikalavimams turi būti priskiriamos tik privilegijuotosios akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojant įmonę. Šiuo atveju vertybinių skolos popierių ir paskolų tiesioginėms investicijoms nereikia priskirti. Jie parodomi D.1 dalyje „Investicijų portfelis“. Tiesiogines investicijas užsienyje reikia išskaidyti pagal šalis (pavadinimai ir kodai pridedami) ir veiklos rūšis (veiklos rūšys, kodai bei atitikmuo NACE klasifikatoriuje pateikiami), o tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvos bankus – tik pagal šalis. Tiesioginių investicijų pajamos – tai tiesioginiam investuotojui apskaičiuotos pajamos už jo investuotą kapitalą tiesioginių investicijų forma. Šias pajamas sudaro: dividendai, paskirstytas užsienio skyrių pelnas, reinvesticijos, skolos įsipareigojimų pajamos (palūkanos). Mokėjimų balanse parodoma bendroji dividendų suma (t. y. neatskaičius mokesčių). Dividendai gali būti išmokami ne tik grynaisiais pinigais, bet ir akcijomis (einamųjų pajamų kapitalizacija). Likvidavimo dividendai taip pat neįtraukiami, nes parodo ne pajamų pervedimą, bet įdėto kapitalo sugrąžinimą. Šie dividendai turi būti parodomi kaip kapitalo išėmimas. Jei paskelbti dividendai nebuvo išmokėti, atitinkama suma turi padidėti tiesioginių investicijų eilutės „Kitas banko turtas“ duomenys. Reinvesticijos – tai tiesioginiam investuotojui priklausantis pelnas (nuostolis), nepaskirstytas dividendų forma, bet likęs įmonėje. Reinvesticijos parodomos tą ataskaitinį laikotarpį, kai buvo gautas atitinkamas pelnas (patirtas nuostolis). Jos apskaičiuojamos iš ataskaitinio laikotarpio uždirbto pelno atėmus mokėtinus mokesčius, mokėtinus dividendus (jei dividendai buvo paskelbti) ir tantjemas valdybos nariams. Skolos įsipareigojimų pajamoms (palūkanoms) priskiriamos privilegijuotųjų akcijų, kurios nesuteikia papildomų išmokų teisės daugiau už fiksuotą sumą, pajamos (šios išmokos nelaikomos dividendais ir vertinamos kaip palūkanos). Taip pat šioms pajamoms priskiriama: dividendai už privilegijuotąsias akcijas, nesuteikiančias teisių į turtą likviduojant įmonę; paskolų palūkanos; įsiskolinimų už prekes ir paslaugas palūkanos; kitų skolos vertybinių popierių (obligacijų, vekselių, čekių ir kitų panašaus pobūdžio įsipareigojimų) palūkanos. D. Kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai Investicijų portfelis – tai užsienio investicija, sudaranti mažiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir nesuteikianti didelių galių priimant įmonės valdymo sprendimus. Investicijų portfelį sudaro: įsigyti nuosavybės vertybiniai popieriai (akcijos, patvirtinančios jų savininkų dalyvavimą kapitale, suteikiančios mažiau kaip 1/10 balsavimo teisių); rinkos ir investiciniai vertybiniai popieriai (obligacijos, vekseliai, skolos įsipareigojimai, indėlių sertifikatai ir pan.), kurie patvirtina emitento skolą ir kurie po tam tikro laikotarpio bus išpirkti; išvestinės finansinės priemonės (valiutų pirkimo (pardavimo), palūkanų normų, brangiųjų metalų ir su nuosavybe susijusių išvestinių finansinių priemonių sandoriai (išankstiniai sandoriai (forward), apsikeitimo sandoriai (swap), ateities sandoriai (futures), pasirinkimo sandoriai (option)). Remiantis mokėjimų balanso sudarymo metodologija, investicijų portfeliui nepriskiriama kita nuosavo kapitalo (įskaitant rezervus) dalis, suteikianti akcininkui turtinių teisių. Į aptariamą ataskaitą įtraukiant investicijas į vertybinius popierius, reikia vadovautis Investicijų į vertybinius popierius apskaitos kredito įstaigose bendrosiomis nuostatomis (Lietuvos banko valdybos 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 253). Bankų apskaitoje išvestinės finansinės priemonės parodomos nebalansiniuose straipsniuose: gautinos sumos parodomos kaip nebalansinės pretenzijos, o mokėtinos sumos – kaip nebalansiniai įsipareigojimai. Išvestinės finansinės priemonės į apskaitą įtraukiamos tada, kai yra sukuriamos, parduodamos arba kai įvykdomi jose numatyti veiksmai. Pirkimo (pardavimo) sandoriai į apskaitą įtraukiami rinkos verte. Išankstinis sandoris (forward) suteikia galimybę už iš anksto sutartą kainą sutartu laiku pirkti ar parduoti sandorio objektu esantį turtą. Sudarant išankstinį sandorį, neatliekama jokia operacija. Esant išankstinio valiutos pirkimo (pardavimo) sandoriui, kaina nustatoma sudarant sandorį, o atsiskaitoma numatytą dieną. Kaina apskaičiuojama pagal formulę ir priklauso nuo valiutos kurso, sandorio termino bei abiejų keičiamų valiutų tarpbankinių palūkanų normų. Išankstinis palūkanų normos sandoris sudaromas siekiant apsidrausti nuo galimo palūkanų normos pasikeitimo. Mokėjimų balanse parodomi atsiskaitymo dieną atliekami mokėjimai, t. y. skirtumas tarp šiuo sandoriu sutartos palūkanų normos ir tuo momentu rinkoje susidariusios palūkanų normos. Jei rinkos palūkanų norma didesnė už numatytą sandoryje, tuomet sandorio pardavėjas išmoka pirkėjui kompensaciją. Priešingu atveju pirkėjas išmoka kompensaciją pardavėjui. Ataskaitos E dalyje minėtas skirtumas parodomas kaip gautos palūkanų pajamos. Investicijų portfelio dalyje jokie įrašai nedaromi, nes sandorio objektas yra tik pajamos iš finansinio turto, o pats turtas yra sąlyginis ir realiai neegzistuoja. Apsikeitimo sandoris (swap) suteikia galimybę dviem sandorio šalims tam tikram laikotarpiui apsikeisti turtu ir įsipareigojimais. Šie sandoriai taip pat įvertinami bazinio aktyvo rinkos kaina. Apsikeitimas mokėjimais tam tikra suma mažina turtą ir su juo susijusį įsipareigojimą ataskaitinio laikotarpio pradžioje ar pabaigoje. Palūkanų normos apsikeitimo sandorio sudarymo momentu jo kaina lygi 0 ir vertę įgauna tik keičiantis rinkos palūkanų normai. Palūkanų normos mokėjimų srautai, susiję su apsikeitimo sandoriais, parodomi ataskaitos E dalyje (grynąja verte), o pagrindinių mokėjimų srautai parodomi ataskaitos D dalyje („Investicijų portfelis“, „Išvestinės finansinės priemonės“). Apsikeitimo sandorio atveju visi mokėjimai trečiajai šaliai už dalyvavimą organizuojant šiuos sandorius turi būti parodyti ataskaitos A dalyje „Finansinės paslaugos“. Ateities sandoris (futures) – tai dviejų šalių sandoris, numatantis vieno savininko turimo realaus turto keitimą į kitą finansinį turtą, priklausantį kitam savininkui, arba dviejų finansinių aktyvų keitimą iš anksto sutartu kursu sutartą laiką. Ateities sandoriai į apskaitą įtraukiami taip pat kaip ir pasirinkimo sandoriai. Nebiržiniai ateities sandoriai nėra tokie dažni, ir jie parodomi straipsniuose „Kitos investicijos“, „Kitas turtas“ arba „Kiti įsipareigojimai“. Pasirinkimo sandoris (option) suteikia teisę, bet ne įsipareigojimą, pirkti (call) arba parduoti (put) sandorio objektą už sutartą kainą sutartą dieną arba iki jos. Labiausiai paplitę valiutos, palūkanų normos, prekių ir akcijų pasirinkimo sandoriai. Šios rūšies pirkimo ar pardavimo sandoriai į apskaitą įtraukiami rinkos kaina. Pasirinkimo sandorio sudarymo momentu rinkos kaina bus lygi sumokėtai premijai, ir ši vertė keisis keičiantis bazinei kainai ir artėjant atsiskaitymo terminui. Premiją (pasirinkimo sandorio įsigijimo mokestis) sudaro finansinio aktyvo įsigijimo kaina ir mokestis už aptarnavimo paslaugas. Tačiau praktiškai neįmanoma išskirti sutarties aptarnavimo išlaidų. Tuo atveju, kai šias išlaidas įmanoma išskirti, jas reikia parodyti kaip finansines paslaugas. Pasirinkimo sandorio galiojimo laikotarpiu pasirinkimo sandorio pardavėjas turi įsipareigojimą (ataskaitos D.2 dalyje straipsniai „Išvestinės finansinės priemonės – įsipareigojimų padidėjimas“ ir „indėlių ir korespondentinių sąskaitų padidėjimas“), o pasirinkimo sandorio pirkėjas įsigyja išvestinį finansinį aktyvą. Indėlių ir korespondentinių sąskaitų padidėjimo (sumažėjimo), susijusio su finansinių išvestinių priemonių operacijomis, ataskaitoje papildomai rodyti nereikia, nes ataskaitos dalyje „Kitos investicijos“ jau parodytas indėlių ir korespondentinių sąskaitų likučių pokytis. Šios rūšies sandorio vertė gali būti ir nulinė, jei pirkėjui bus nenaudinga jį vykdyti. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pradžioje sandorio likutis turėjo vertę, bet sandoris neįvyksta, tai eilutėje „Nesandoriniai veiksniai“ parodoma turėto pasirinkimo sandorio suma su minuso ženklu, todėl ir laikotarpio pabaigoje likutis yra lygus nuliui. Jei, sudarant pasirinkimo sandorį, išmokama ne visa, o tik dalis premijos, pirkėjas turi įsipareigojimą opciono pardavėjui ir įsigytą finansinį turtą (įsigytas pirkėjo turtas didesnis nei pirminė išmoka). Tik sandorio sudarymo metu visa premijos suma parodo pasirinkimo sandorio rinkos kainą. Kita vertus, pardavėjo įsipareigojimas didesnis negu gauta pirminė įmoka. Sudarant pasirinkimo sandorį tiek pirkėjas, tiek ir pardavėjas turi parodyti išvestinių finansinių priemonių operaciją ir nurodyti visą premijos sumą ataskaitos straipsnio „Kitos investicijos“ eilutėje „Kiti įsipareigojimai (kitas turtas)“. Premijos dalies tolesnės išmokos rodo sandorio likučio mažėjimą. Tarkime, įsigytas pasirinkimo sandoris, kurio vertė 50, bet sutarties sudarymo metu sumokėta tik 20, o vėliau bus sumokėti likę 30. Ataskaitos D.1 dalyje (reikalavimai) 50 reikia parodyti kaip įsigytą išvestinę finansinę priemonę, 20 atsispindės indėlių ir korespondentinių sąskaitų (reikalavimai) sumažėjime (jų atskirai rodyti nereikia), 30 parodo kitų įsipareigojimų padidėjimą. Sudarant kito laikotarpio ataskaitą (kai bus sumokėti likę 30), reikia parodyti kitų įsipareigojimų sumažėjimą