LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2000 m. liepos 27 d. Nr. 971 Vilnius 1 straipsnis. Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymu, konstatuoju: 1. Kelia abejonių naujos, iš valstybės biudžeto finansuojamos Visuomenės informavimo kontrolieriaus įstaigos tikslingumas bei pagrįstumas. 2. Įstatyme, reglamentuojant privataus gyvenimo apsaugą, visuomenei užkertamas kelias sužinoti informaciją apie asmenis, kurie turi galimybę spręsti jai ir valstybei svarbius klausimus. 3. Įstatyme tinkamai neužtikrinama informacijos šaltinio paslaptis. 4. Įstatyme yra nelogiškų teiginių ir vienas kitam prieštaraujančių straipsnių. 2 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi: 1. Grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymą. 2. Teikiu šias Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo pataisas: 1) Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir teises.“ 2) Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis Viešosios informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos rengėjo ir (
- ar)platintojo savininkas, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.“ 3) Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija yra pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese. Be to, informaciją apie viešojo asmens (valstybės politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus tokio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.“ 4) Papildyti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 20 straipsnį 5 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų ir kitos viešosios informacijos, priskirtos erotinei, smurtinei ar kitai ribojamai viešajai informacijai platinimo tvarką nustato Vyriausybė.“ 5) Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 30 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.“ 6) Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 1. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – komisija) – viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savitvarkos institucija. 2. Komisiją iš 12 narių, kuriuos į ją po vieną skiria Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius, sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas. Komisijos nariai skiriami 3 metams. 3. Komisijos darbą organizuoja pirmininkas, kurį Komisija išrenka iš savo narių 1 metams. 4. Komisija atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, padarytus žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ar jų savininkų paskirtų atsakingų asmenų informuojant visuomenę; 3) priskiria spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar laidas pornografinio, erotinio ir (
- ar)smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo priemonių kategorijai; 4) prižiūri, kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo rodymo, tiražavimo ir platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo, erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos reikalavimų; 5) prižiūri, kaip platinamoje viešoje informacijoje laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją. 5. Komisija, vykdydama savo funkcijas, gali pasitelkti Kultūros, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijų deleguotus ekspertus. 6. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. 7. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais, o taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“. 8. Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė tuos pažeidimus. Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (
- ar)platintojas nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinį radiją. 9. Viešosios informacijos rengėjai ar platintojai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 10. Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo finansavimą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. 7) Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 ir 51 straipsnius ir šiuos straipsnius išdėstyti taip: „50 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius 1. Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. 2. Žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimu. 3. Žurnalistų etikos inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą bei kompetenciją, būtiną savo pareigoms atlikti. 4. Žurnalistų etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Žurnalistų etikos inspektorius bei jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su visuomenės informavimo rengėjais ir (
- ar)platintojais, turėti visuomenės informavimo rengėjų ir (
- ar)platintojų akcijų. 5. Žurnalistų etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais. 6. Žurnalistų etikos inspektorius savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais. 7. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo paskelbimo dienos. 8. Žurnalistų etikos inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal einamas pareigas bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 9. Žurnalistų etikos inspektorius gali turėti darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį darbą. 10. Žurnalistų etikos inspektoriaus ir jo darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį darbą, veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, nurodant jai skirtas lėšas atskira eilute. 11. Žurnalistų etikos inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą.“ „51 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija 1. Žurnalistų etikos inspektorius atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus jų įgyvendinimui tobulinti; 4) bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose; 5) kas 2 metai rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti. 2. Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Žurnalistų etikos inspektorius gali: 1) įspėti viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; 2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų jam galimybę pačiam atsakyti, paneigiant tokią informaciją; 3) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. 3. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 4. Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną įstaigos funkcijoms atlikti. 5. Žurnalistų etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo darbą.“ 8) Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Kol bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.“ 9) Panaikinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 punktą. 10) Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas 1. Licenciją turintys transliuotojai šio įstatymo 38 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas įgyvendina nuosekliai, tolygiai didindami Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų produkcijos dalį transliuojamose televizijos programose. 2. Šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įgyvendinamos nuosekliai iki 2001 m. liepos 1 d. 3. Vyriausybė iki 2000 m. rugsėjo 10 d. pateikia Seimui įstatymų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, papildymo ir pakeitimo įstatymų projektus. 4. Vyriausybė iki 2000 m. spalio 1 d. priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui.“ 3 straipsnis. Pavedu Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjui – teisės departamento vadovui Armanui Abramavičiui pristatyti šiuo dekretu teikiamas įstatymo pataisas Lietuvos Respublikos Seime. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS ______________