← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 96:2000 „VAIKŲ TEKSTIL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 96:2000 „VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIAI. HIGIENOS NORMOS IR TAISYKLĖS“ 2000 m. liepos 26 d. Nr. 430 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 01 27 įsakymu Nr. 48 patvirtintu „Perspektyviniu įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ir kitų darbų darbo planu“ ir siekdamas, kad teikiami rinkai vaikų tekstilės gaminiai nekeltų pavojaus vaikų saugai,

  1. Tvirtinu: 1.
  2. Lietuvos higienos normą HN 96:2000 „Vaikų tekstilės gaminiai. Higienos normos ir taisyklės“ (pridedama). 1.
  3. Lietuvos higienos normos HN 96:2000 įdiegimo priemonių planą (pridedama).
  4. Nustatau HN 96:2000 įsigaliojimo datą – 2000 09
  6. Nuo 2000 09 01 laikau netekusiu galios normatyvinį dokumentą San T ir N Nr. 42-125-4390-90 „Cheminio pluošto naudojimo vaikiškų drabužių ir avalynės gamybai pagal jų higieninius rodiklius sanitarinės taisyklės ir normos“.
  7. įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui V. Kriauzai. SVEIKATOS APSAUGOS Ministras Raimundas Alekna Lietuvis higienos norma HN 96:2000 VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIAI. Higienos normos ir taisyklės I. TAIKYMO SRITIS
  8. Ši higienos norma taikoma vaikų tekstilės gaminiams: drabužiams, kojinėms, pėdkelnėms, galvos apdangalams, pirštinėms, patalynei ir kt. Ji reglamentuoja cheminių pluoštų kiekius gaminiuose, pagrindinius jų higienos rodiklius ir higienos kontrolę.
  9. Ši higienos norma privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems, parduodantiems ir įvežantiems į Lietuvos Respubliką vaikų tekstilės gaminius, bei įstaigoms, vykdančioms jų higieninę ekspertizę ir rinkos kontrolę. II. NUORODOS
  10. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus: 3.
  11. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673). 3.
  12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 674 „Dėl dviračių, vaikiškų viršutinių drabužių, mokyklinių kuprinių ir portfelių su šviesą atspindinčiais elementais gamybos“ (Žin., 1995, Nr. 41-1015). 3.
  13. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto ir Lietuvos standartizacijos departamento prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos 1995 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 30/180 „Dėl ne maisto prekių higieninio įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 104-2342). 3.
  14. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 32-1024). 3.
  15. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 440 „Dėl tekstilės pavadinimų techninio reglamento ir tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 10-246). 3.
  16. LST EN ISO 9237:1997 Tekstilės medžiagos. Medžiagų laidumo orui nustatymas. 3.
  17. LST 1175-91 Lovos baltiniai. Bendrosios techninės sąlygos. 3.
  18. LST EN ISO 105-E01:1998 Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. E01 dalis. Nusidažymo atsparumas vandeniui. 3.
  19. LST EN ISO 105-E04:1998 Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. E04 dalis. Nusidažymo atsparumas prakaitui. 3.
  20. LST EN ISO 105-X12:1998 Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. X12 dalis. Nusidažymo atsparumas trinčiai. 3.
  21. LST ISO 3071:1997 Tekstilės medžiagos. Vandens ištraukos pH nustatymas. 3.
  22. LST EN ISO 14184-1:1999 Tekstilės medžiagos. Formaldehido nustatymas. 1-oji dalis. Laisvasis ir hidrolizuotas formaldehidas (ekstrahavimo vandeniu metodas). 3.
  23. LST ISO 2076:2000 Tekstilė. Cheminiai pluoštai. Bendrieji pavadinimai. 3.
  24. LST ISO 6938:2000 Tekstilė. Gamtiniai pluoštai. Bendrieji pavadinimai ir apibrėžimai. 3.
  25. LST ISO 1833:1996 Tekstilės medžiagos. Dviejų komponentų pluoštų mišiniai. Kiekybinis cheminis tyrimas. 3.
  26. LST ISO 5088:1996 Tekstilės medžiagos. Trijų komponentų pluoštų mišiniai. Kiekybinis cheminis tyrimas. 3.
  27. LST ISO 3638:
  28. Drabužių dydžių žymėjimas. Vaikų drabužiai. 3.
  29. LST ISO 3636:
  30. Drabužių dydžių žymėjimas. Viršutiniai vyrų ir berniukų drabužiai. 3.
  31. LST ISO 3637:
  32. Drabužių dydžių žymėjimas. Viršutiniai moterų ir mergaičių drabužiai. 3.
  33. LST ISO 4415:
  34. Drabužių dydžių žymėjimas. Apatiniai ir naktiniai vyrų bei berniukų drabužiai ir marškiniai. 3.
  35. LST ISO 4416:
  36. Drabužių dydžių žymėjimas. Apatiniai ir naktiniai moterų bei mergaičių drabužiai, korsetiniai gaminiai ir marškiniai. 3.
  37. LST ISO 7070:
  38. Drabužių dydžių žymėjimas. Kojinių gaminiai. 3.
  39. LST ISO 4418:
  40. Drabužių dydžių žymėjimas. Pirštinės. III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
  41. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai: 4.
  42. gamtinis pluoštas Pluoštas, susidarantis gamtoje. Pagal kilmę pluoštai skirstomi į gyvūninius, augalinius ir mineralinius [3.14]. 4.
  43. cheminis pluoštas Bendras dirbtinio ir sintetinio pluošto pavadinimas. Pluoštas, gautas gamybos procese [3.13]. 4.
  44. dirbtinis pluoštas Pluoštas iš chemiškai apdorotų gamtinių stambiamolekulių junginių (viskozė, modalinis, acetatinis, triacetatinis ir kt.). 4.
  45. sintetinis pluoštas Pluoštas iš sintetinių polimerų (poliesterinis, poliamidinis, akrilinis, elastano ir kt.). 4.
  46. apretas Apdailos medžiaga, kuria įmirkomas (impregnuojamas) ar padengiamas audinys, trikotažinė medžiaga ar verpalai, kad įgytų reikiamų savybių (standumo, neglamžumo, blizgesio, atsparumo vandens prasiskverbimui ir kt.). 4.
  47. trikotažas Medžiaga, numegzta jungiant siūlus kilpomis tam tikru pynimu. 4.
  48. audinys medžiaga, išausta iš vienų su kitais susipinančių išilginių ir skersinių siūlų. 4.
  49. tekstilė Verpimo ir audimo pramonės gaminiai, verpalai ir audiniai, trikotažas. 4.
  50. lovos baltiniai Antklodžių ir pagalvių užvalkalai, paklodės. 4.
  51. baltininiai gaminiai Apatiniai drabužiai, lovos baltiniai. 4.
  52. proginiai drabužiai Drabužiai, skirti trumpalaikiam dėvėjimui (krikšto rūbai ir kt.). 4.
  53. vilnonis audinys Audinys, kuriame vilnos pluošto yra ne mažiau kaip 70 %. 4.
  54. pusvilnonis audinys Audinys, kuriame vilnos pluošto yra ne mažiau kaip 20 %. 4.
  55. higroskopiškumas Tekstilės medžiagos savybė sugerti drėgmę. 4.
  56. laidumas orui Tekstilės medžiagos savybė praleisti orą. 4.
  57. migravimas Cheminių medžiagų išsiskyrimas iš gaminio (medžiagos) į aplinką. 4.
  58. gaminys Bet koks pateikiamas į rinką tekstilės gaminys, skirtas vaikui. 4.
  59. saugus gaminys Bet koks gaminys, kurio vartojimas įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nesukelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį, įvertinant vartotojų kategoriją – vaikus [3.1]. 4.
  60. gamintojas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris: 1) pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas jį savo pavadinimu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu; 2) veikia kaip gamintojo atstovas ir gamintojo prašymu bei pateikdamas savo pavadinimą pateikia į rinką gaminį arba, jei gamintojo atstovo nėra, – gaminį importuoja; 3) gaminį saugo ir (arba) pakuoja ir nurodo save esant šio gaminio gamintoju; 4) kaip gaminio teikimo ar paslaugos teikimo proceso dalyvis gali daryti poveikį gaminio saugai [3.1]. 4.
  61. pardavėjas Asmuo, Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir realizuojantis gaminius [3.1]. 4.
  62. pirmasis drabužių sluoksnis Drabužiai, tiesiogiai susiliečiantys su oda. 4.
  63. antrasis drabužių sluoksnis Drabužiai, iš dalies susiliečiantys su oda. 4.
  64. trečiasis drabužių sluoksnis Drabužiai, nesiliečiantys su oda, pamušalas. 4.
  65. kūdikiai Vaikai iki 1 metų amžiaus (iki 44 dydžio drabužiai). 4.
  66. lopšelinis amžius Nuo 1 m. iki 3 m. (44 – 56 dydžių drabužiai). 4.
  67. ikimokyklinis amžius Nuo 3 m. iki 7 m. (57 – 60 dydžių drabužiai). 4.
  68. mokyklinis amžius Nuo 7 m. iki 18 m. (nuo 61 dydžio drabužiai). 4.
  69. drabužio dydis Krūtinės apimtis cm. IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI CV – viskozė CA – acetatinis CTA – triacetatinis PAN – akrilinis PES- poliesterinis PA – poliamidinis PP – polipropileninis EL – elastanas CLY – liocelis CUP – vario amoniakinis ALG – alginatinis Pluoštų pavadinimai ir santrumpos pateikti pagal LST ISO 2076 [3.13]. V. Reikalavimai kūdikių gaminiams
  70. Kūdikių pirmojo sluoksnio drabužiai (marškinėliai, šliaužtinukai, kepurytės) bei kiti gaminiai (vystyklai, paklodėlės, antklodžių ir pagalvių užvalkalai) turi būti siuvami tik iš gamtinių pluoštų audinių.
  71. Kūdikių pirmojo sluoksnio drabužių priekinėje, užpakalinėje ir antkaklinėje dalyse neturi būti iškilusių spaudžių, sagų, užtrauktukų galvučių. VI. LEIDŽIAMI CHEMINIŲ PLUOŠTŲ KIEKIAI VAIKŲ GAMINIŲ AUDINIUOSE
  72. Neribojama naudoti visų rūšių gamtinius, viskozės ir jos įvairių modifikacijų pluoštus deriniuose su vilna suknelių, kostiumų ir paltų audiniuose.
  73. Visų amžiaus grupių vaikų kostiumų ir paltų audiniuose sintetinio pluošto neturi būti daugiau kaip 70 %.
  74. Neleidžiama naudoti audinių iš sintetinio pluošto vaikų drabužiams iki 64 dydžio, išskyrus proginius drabužius.
  75. Siuvant didesnes kaip 64 dydžio sukneles iš vilnonių audinių ir pusvilnonių su sintetiniu pluoštu, reikia vadovautis šios higienos normos B.1 lentelėje nustatytais higroskopiškumo, laidumo orui rodikliais.
  76. Draudžiama siūti vaikų drabužius iš acetatinio ar triacetatinio pluošto su akriliniu, poliamidiniu ar poliesteriniu pluoštais audinių.
  77. Draudžiama naudoti apretus, išskyrus krakmolą, ir impregnuoti audinius, iš kurių siuvami kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų baltiniai.
  78. Vaikų drabužiams nuo 64 dydžio gali būti naudojami šilti sintetiniai įdėklai (putlus, klijuotas ir sudygsniuotas) ir dirbtinis kailis.
  79. Lovos baltinių audiniai turi būti iš gamtinio pluošto [3.7].
  80. Vaikų antklodžių, pagalvių vidiniam sluoksniui (užpildui) gali būti naudojamas poliesterinis pluoštas, neapdorotas cheminėmis medžiagomis.
  81. Leidžiami cheminiai pluoštai vaikų gaminių audiniuose pateikti A.1 lentelėje.
  82. gamtinių ir dirbtinių iš viskozės ir jos įvairių modifikacijų pluoštų ir jų derinių naudojimas neribojamas visuose vaikų gaminių audiniuose. VII. LEIDŽIAMI CHEMINIŲ PLUOŠTŲ KIEKIAI TRIKOTAŽE VAIKŲ GAMINIAMS
  83. Vaikų trikotažo gaminiams gali būti naudojamas trikotažas iš gamtinių, dirbtinių, sintetinių pluoštų ir jų derinių pagal A.2 ir A.3 lentelėse pateiktus reikalavimus.
  84. gamtinių ir dirbtinių iš viskozės ir jos įvairių modifikacijų pluoštų ir jų derinių naudojimas neribojamas visuose vaikų drabužiuose.
  85. Sintetinių ir dirbtinių (acetatinio, triacetatinio) pluoštų naudojimas ribojamas priklausomai nuo gaminio paskirties, rūšies ir dydžio. Didžiausias leidžiamas cheminio pluošto kiekis dviejų skirtingų rūšių pluoštų (gamtinių ir cheminių) trikotaže (medžiagoje, gaminyje) nurodytas A.2 lentelėje.
  86. Mezgant trikotažą iš trijų ar daugiau rūšių pluoštų (pvz.: gamtinio, sintetinio, sintetinio arba gamtinio, dirbtinio, sintetinio), kiekvieno cheminio pluošto turi būti ne daugiau kaip nurodyta A.2 lentelėje, o visų cheminių pluoštų kiekis turi neviršyti vienos didžiausios jų dalies.
  87. Trikotaže leidžiama naudoti įvairius cheminių pluoštų derinius bet kokiu santykiu, jeigu kiekvienos iš jų masės dalis A.2 lentelėje nurodyta 100 %.
  88. Nustatant sintetinio pluošto dalį gaminyje, neatsižvelgiama į apdailos detales iš sintetinio pluošto (pvz.: priekaklio antsiuvus, antriešius ir kt.) bei sintetinius siuvimo siūlus.
  89. Siuvant vaikų drabužius būtina laikytis tokių reikalavimų: 24.
  90. lopšelinio amžiaus vaikų pirmojo sluoksnio drabužiams draudžiama naudoti apdailą iš sintetinių pluoštų bei sintetinius siuvimo siūlus, išskyrus poliesterinius siūlus; 24.
  91. lopšelinio, ikimokyklinio amžiaus vaikų apatines kelnaites draudžiama siūti sintetiniais siūlais, išskyrus poliesterinius siūlus; 24.
  92. leidžiama siūti sintetiniais siuvimo siūlais apdailos siūles, nesiliečiančias su kūnu; 24.
  93. lopšelinio amžiaus vaikų pirmojo sluoksnio drabužiams galima naudoti margintas medžiagas, aplikacijas, siuvinėti sintetiniais siūlais; 24.
  94. 56-64 dydžių apatinės kelnaitės, trumpikės ir maudymosi kostiumai iš medžiagų su cheminiu pluoštu, taip pat 68-76 dydžių apatinės kelnaitės iš pusvilnonių verpalų turi būti su medvilniniu arba medvilnės ir viskozės audinio vidiniu įsiuvu. VIII. PAGRINDINIAI VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ HIGIENOS RODIKLIAI IR JŲ NUSTATYMO METODAI
  95. Kontrolės institucijos bei vaikų tekstilės gaminių gamintojai, rengdami normatyvinius dokumentus ir gamindami šias medžiagas (gaminius), turi vadovautis B priedE nurodytais higienos rodikliais.
  96. Higienos rodiklių nustatymo metodai: 26.
  97. laidumo orui nustatymo metodas pagal LST EN ISO 9237 [3.6]; 26.
  98. tekstilės medžiagų higroskopiškumas ir paviršiaus lyginamoji elektrinė varža nustatomi pagal nustatyta tvarka patvirtintas metodikas [C.4; C.5].
  99. Cheminių medžiagų migracijos rodikliai ir jų nustatymo metodai: 27.
  100. pH vertės nustatymas pagal LST ISO 3071 [3.11]; 27.
  101. formaldehido kiekio nustatymas ekstrahavimo vandeniu metodu pagal LST EN ISO 14184-1 [3.12].
  102. Apretų ir kitų apdailos medžiagų cheminių medžiagų kiekiai nustatomi pagal nustatyta tvarka patvirtintas metodikas [C.7].
  103. Pluošto sudėčiai nustatyti naudotis: LST ISO 1833 [3.15], LST ISO 5088 [3.16], [3.5].
  104. Nusidažymo atsparumo nustatymo metodai: 30.
  105. prakaitui – LST EN ISO 105-E04 [3.9]; 30.
  106. trinčiai – LST EN ISO 105-X12 [3.10]; 30.
  107. vandeniui – LST EN ISO 105-E01 [3.8]. IX. VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ GAMYBOS HIGIENOS KONTROLĖ
  108. Vaikų tekstilės gaminiai turi būti gaminami pagal įmonės patvirtintą normatyvinį dokumentą, reglamentuojantį gamybos sąlygas, medžiagas (pluoštą), naudojamas jų gamybai, saugos rodiklius, tikrinimo būdus, ženklinimą, pakavimą, laikymo ir gabenimo sąlygas, gamintojo garantijas dėl gaminių saugos ir atitikimo normatyvinio dokumento reikalavimus.
  109. Gamintojas iki gaminio pateikimo rinkai turi pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai įstaigai įvertinti gaminio saugos reikalavimų atitiktį [3.3]. Įgaliota įstaiga, esant reikalui, gali reikalauti iš gamintojo pateikti visus reikiamus normatyvinius dokumentus.
  110. Įgaliota įstaiga nustato, kokius gaminio tyrimus būtina atlikti (jei gamintojas pats jų nepateikia), ir organizuoja jų atlikimą. Išvados dėl gaminio saugos reikalavimų atitikties, remiantis tyrimų duomenimis, pateikiamos higieninės ekspertizės protokole.
  111. Vaikų tekstilės gaminiams, pagamintiems Lietuvoje ar atvežtiems iš užsienio, jei jie atitinka higienos ir saugos reikalavimus, nustatyta tvarka išduodamas „Ne maisto prekės higieninis pažymėjimas“. Higieninis pažymėjimas išduodamas tik naujiems gaminiams. X. VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ HIGIENOS KONTROLĖ RINKOJE
  112. Vaikų tekstilės gaminiai turi būti teikiami rinkai tik esant jų nekenksmingumą sveikatai patvirtinantiems ne maisto prekės higieniniams pažymėjimams.
  113. Gaminiai turi būti paženklinti Lietuvoje nustatyta tvarka, pateikti gaminio priežiūros simboliai. Viršutiniai drabužiai – striukės, paltai turi būti pagaminti ir teikiami rinkai tik su atšvaitais [3.2; 3.17; 3.18; 3.19; 3.20; 3.21; 3.22; 3.23].
  114. Už Lietuvos Respublikoje pagamintų vaikų tekstilės gaminių ženklinimą bei priežiūros simbolių pateikimą yra atsakingas gamintojas, o už importuotų gaminių – importuotojas [3.4].
  115. Draudžiama parduoti neženklintus vaikų tekstilės gaminius. Už šio reikalavimo nevykdymą atsako pardavėjas.
  116. Kontrolės institucijos, vykdančios ne maisto prekių kontrolę, nustačiusios, kad rinkai buvo pateikti gaminiai, neatitinkantys šios normos ir kitų teisės aktų reikalavimų, nutraukia arba sustabdo jų pardavimą Lietuvoje ir taiko ekonomines sankcijas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka [3.1]. ______________ A PRIEDAS (privalomasis) LEIDŽIAMI CHEMINIŲ PLUOŠTŲ KIEKIAI VAIKŲ GAMINIUOSE A.1 lentelė. Leidžiami cheminių pluoštų kiekiai vaikų gaminių audiniuose Drabužių sluoksnis Drabužio pavadinimas Dydis (krūtinės apimtis, cm) Didžiausias leidžiamas cheminio pluošto kiekis, proc. sintetinio pluošto dirbtinio pluošto PES PAN PA CA, CTA Pirmasis naktiniai marškiniai, pižamos, nuo 56 iki 64 0 0 0 0 marškiniai, marškinėliai, kelnės Nuo 64 20 20 20 20 sportiniai marškiniai Nuo 64 0 0 100 0 atskirų dalių ir ištisinis mergaičių maudymosi Iki 60 0 0 0 0 kostiumėliai, glaudės Nuo 64 50 50 50 0 Antrasis Vasarinės suknelės iki 64 0 0 0 50 Nuo 64 40 30 0 70 Palaidinukės, marškiniai, palaidinės, iki 64 20 0 20 50 kombinezonai (be pamušalo), liemenės, švarkai, žaketai, kelnės, sijonai, šortai, Nuo 64 40 30 30 70 kostiumai, sportiniai kostiumai Trečiasis Pamušalas (striukių, paltų, lietpalčių, Iki 64 0 0 0 0 kombinezonų, kostiumų) Nuo 64 50 0 50 0 A.2 lentelė. leidžiami cheminių pluoštų kiekiai vaikų trikotaže Drabužių sluoksnis Drabužio pavadinimas Dydis (krūtinės apimtis, cm) Didžiausias leidžiamas cheminio pluošto kiekis, proc. sintetinio pluošto dirbtinio pluošto PAN PES, PA, PP EL CA CTA Pirmasis kelnaitės, trumpikės Iki 68 0 40 0 100 100 Nuo 68 iki 80 60 40 0 100 100 Naktiniai marškiniai Nuo 84 20 40 0 50 0 Maudymosi kostiumėliai nuo 60 iki 80 60 100 5 100 100 nuo 84 60 100 10 100 100 Sportiniai drabužiai Nuo 56 iki 80 20 40 5 70 70 Nuo 84 20 40 10 70 70 Kitų pavadinimų drabužiai, Nuo 56 iki 64 0 40 0 50 0 išskyrus kelnaites ir trumpikes Nuo 64 iki 80 20 40 0 50 0 Nuo 84 20 50 0 100 0 Antrasis Vasarinės suknelės, palaidinės, marškiniai 44, 48 20 20 0 50 50 Ir trečiasis 52, 56 40 40**) 0 50*) 50*) Nuo 56 iki 80 40 40**) 0 70 70 Nuo 84 40 70 10 100 100 Sportiniai drabužiai: šortai, kelnės 56 60 40 0 100 100 Nuo 56 iki 80 60 40***) 5 100 100 ****) Kiti sportiniai drabužiai Nuo 48 iki 56 60 40 50 50 Nuo 60 iki 80 60 40***) 5 70 70 Nuo 84 80 100 10 100 100 Kitų pavadinimų drabužiai 44, 48 60 40 0 50 50 52, 56 100*) 40 0 70*) 70*) Nuo 56 iki 80 100*) 40****) 5 70 70 84 100 70 0 70 70 Nuo 84 100 100 10 70 70 *) leidžiama naudoti antrajam drabužių sluoksniui CA, CTA pluoštus (70 – 80 %) su PA pluoštu (30 – 20 %) išeiginėms suknelėms 56 dydžio ir PAN pluoštus suknelėms nuo 56 dydžio trumpalaikiam nešiojimui (4 – 5 val.). **) leidžiama naudoti antrajam drabužių sluoksniui PES pluoštą su gamtiniu pluoštu santykiu 50:50 marškiniams nuo 56 dydžio, santykiu 70:30 – vasarinėms suknelėms nuo 56 dydžio. ***) leidžiama naudoti antrajam drabužių sluoksniui PES ir PA pluoštus (70 – 100 %) – sportiniams drabužiams nuo 60 dydžio. ****) leidžiama naudoti antrajam drabužių sluoksniui sintetinį pluoštą (50 – 60 %) su mišriu pluoštu, kurių sudėtyje būtų vilna (50 – 40 %), drabužiams nuo 56 dydžio. 1 PASTABA. Leidžiama naudoti pluoštus pirmajam drabužių sluoksniui: PA (iki 40 %) su CA pluoštu gaminiams nuo 84 dydžio; PA (100 %) sportiniams marškinėliams nuo 64 dydžio ir sportinėms kelnaitėms nuo 60 dydžio; PES pluoštą (iki 20 %) su medvilnės pluoštu gaminiams nuo 52 dydžio. 2 PASTABA. Leidžiama iki 100 % naudoti cheminį pluoštą nuo 52 dydžio šiems gaminiams: liemenėms, sijonams, sarafanams, šortams, kelnėms, džemperiams. A.3 lentelė. Leidžiami cheminių pluoštų kiekiai vaikų kojinėse, pirštinėse ir galvos apdangaluose Gaminio pavadinimas Dydis Didžiausias leidžiamas cheminio pluošto kiekis, proc. PES PAN PA EL kojinaitės, 12, 13 0 0 20 0 kojinės, pėdkelnės, 14, 15 0 0 40 0 puskojinės, pėdutės 16 – 18 40 60 50 5 Nuo 20 40 60 100 5 Pirštinės, iki 14 0 0 0 0 pirštinaitės, pirštuotos pirštinės, siūtos kumštinės*) Nuo 14 40 100 60 3 Galvos apdangalai: kepurytės, išskyrus kepurytes Visi dydžiai 40 100 60 3 kūdikiams, kepurės, skaros, šalikai *) Siūtų dvisluoksnių pirštinių viršutiniam sluoksniui gali būti naudojamas 100 % sintetinis pluoštas. 1 PASTABA. Pusvilnę tekstilę (60 %) leidžiama naudoti su medvilne (40 %) kojinėms ir puskojinėms nuo 12 dydžio mūvėti šaltuoju metų periodu. 2 PASTABA. Pėdkelnės gali būti mezgamos iš tekstūruotų PA siūlų. 3 PASTABA. Kojinių, puskojinių, kojinaičių, pėdkelnių dydžiai nurodyti pagal pėdos ilgį, centimetrais. ______________ B PRIEDAS (privalomasis) VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ HIGIENOS RODIKLIAI B.1 lentelė. vaikų tekstilės gaminių iš audinių su įvairiais cheminių pluoštų kiekiais higienos rodikliai Drabužių sluoksnis Drabužio pavadinimas Higroskopiškumas, proc. Laidumas orui, mm/s Paviršiaus lyginamoji elektrinė varža, omais optimalus*) leidžiamas**) optimalus leidžiamas optimalus leidžiamas Pirmasis Naktiniai marškiniai, pižamos, 13 – 18 Ne mažiau 100***) Ne mažiau 1010-1012 ne daugiau marškiniai, marškinėliai, kaip 9 kaip 100 kaip 1013 kelnės, sportiniai marškiniai Antrasis Vasariniai drabužiai: suknelės, 13 – 18 Ne mažiau 250*) ne mažiau 1010-1012 ne daugiau palaidinukės, marškiniai kaip 9 kaip 150**) kaip 1013 Pavasario-rudens-žiemos 13 – 18 ne mažiau 100 Ne mažiau 1010-1012 ne daugiau drabužiai: vilnonės suknelės kaip 9 kaip 100 kaip 1013 kombinezonai, palaidinės, 13 – 18 Ne mažiau 100 Ne mažiau 1010-1012 ne daugiau kelnės, švarkai, kostiumai kaip 9 kaip 100 kaip 1013 Trečiasis Pamušalas (striukių, paltų, - - - - 1010-1012 ne daugiau lietpalčių, kombinezonų, kaip 1013 kostiumų) *) optimalūs rodikliai, nustatyti drabužiams, pasiūtiems iš gamtinio pluošto tekstilės (lino, medvilnės, šilko) ir dirbtinio – viskozės. **) leidžiami rodikliai, nustatyti drabužiams, pasiūtiems iš įvairių cheminių pluoštų tekstilės. ***) laidumas orui, ne mažesnis kaip 100 mm/s, nustatytas tik šiltiems apatiniams drabužiams (iš flanelės, bajaus). B.2 lentelė. Vaikų pirmojo sluoksnio trikotažo gaminių ir trikotažo medžiagų higienos rodikliai Drabužių pavadinimas Amžiaus grupė Higroskopiškumas, proc. Laidumas orui, mm/s Paviršiaus lyginamoji elektrinė varža, omais optimalus leidžiamas optimalus leidžiamas, ne mažiau kaip Optimali leidžiama ne daugiau kaip Kelnaitės, kelnės 13 – 18 Ne mažiau kaip 9 300 150 1010 – 1012 1013 Lopšelinis Kitų pavadinimų drabužiai 13 – 18 Ne mažiau kaip 9 300 150 1010 – 1012 1013 Kelnaitės, kelnės 13 – 18 Ne mažiau kaip 9 300 150 1010 – 1012 1013 Maudymosi kostiumėliai Ikimokyklinis ir 2 – 7 Ne daugiau kaip 7 400 200 - - mokyklinis Sportiniai drabužiai 13 – 18 Ne mažiau kaip 9 300 150 1010 – 1012 1013 Kitų pavadinimų drabužiai 13 – 18 Ne mažiau kaip 9 300 150 1010 – 1012 1013 B.3 lentelė. Cheminių medžiagų migravimo iš vaikų tekstilės gaminių leidžiamos normos Rodiklio pavadinimas Leidžiama norma kūdikių gaminiams vaikų gaminiams I, II sluoksnio III sluoksnio
  117. Vandenilio jonų rodiklio – pH vertė 4,0 – 7,5 4,0 – 7,5 -
  118. Formaldehido kiekis nustatant ekstra- 20 75 300 havimo metodu, ne daugiau kaip, mg/kg
  119. Nusidažymo atsparumas, ne mažiau kaip, balai: vandeniui - 3 3 prakaitui 4 3 3 sausai trinčiai 4 4 4 šlapiai trinčiai 3 3 3 ______________ C priedas (informacinis) LITERATŪROS SĄRAŠAS C.
  120. Eko-tex (Öko-tex) standartas 100:
  121. Bendrieji ir specialūs reikalavimai. C.
  122. Drabužių ir avalynės iš polimerinių medžiagų higieninis įvertinimas. Metodiniai nurodymai Nr. 1353-76 (rus.). LST EN 20105 – A 03:1997 Tekstilės medžiagos. Nudažymo atsparumo nustatymas. A 03 dalis. Pilkoji skalė spalvos uždažymui įvertinti. Tarptautinis standartas ISO 2076:1999 (E) Tekstilė – Dirbtinis pluoštas – Bendrieji pavadinimai. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 96/74/EC 1996 12 16 „Tekstilės pavadinimai“. C.
  123. Gost 17037 – 85 Siuviniai ir trikotažo gaminiai. Terminai ir apibrėžimai. C.
  124. GOST 3816 – 81 Tekstilės medžiagos. Higroskopinių ir hidrofobinių savybių nustatymo metodai (rus. k.). C.
  125. GOST 19616 – 74 Audiniai ir trikotažo medžiagos. Paviršiaus lyginamosios elektrinės varžos nustatymo metodas (rus. k.). C.
  126. GOST 28000 – 88 Vilnoniai ir pusvilnoniai audiniai drabužiams. C.
  127. GOST 25617 – 83 Lininiai, puslininiai, medvilniniai ir mišrūs audiniai ir gaminiai. Cheminiai bandymai. C.
  128. Matukonis A., Palaima J., Vitkauskas A. Tekstilės medžiagotyra – V., Mokslas,
  129. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.