← Lietuva

TRANSEUROPINIO GELEŽINKELIO (TER) KREDITO FONDO SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO Jungtinių Tautų Europos ekonominės komi

TRANSEUROPINIO GELEŽINKELIO (TER) KREDITO FONDO SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (EEK) ir TER Dalyvaujančiųjų Vyriausybių Susitarimas patvirtina: I straipsnis Susitarimo veiklos sritis Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija ir TER Vyriausybės, čia ir toliau vadinamos Dalyvaujančiosiomis Vyriausybėmis, sutinka bendradarbiauti įgyvendindamos projektą „Transeuropinis geležinkelis (TER)“, toliau vadinamą Projektu, kurio aprašymas pateiktas prieduose. Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija ir Dalyvaujančiosios Vyriausybės sutinka, kad Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija bus šio projekto Vykdomoji agentūra. II straipsnis Dalyvaujančiosios Vyriausybės, kaip toliau numatyta, finansuos projekto išlaidas. III straipsnis Vykdomoji agentūra, valdydama iš Dalyvaujančiųjų Vyriausybių surinktas lėšas, kad galėtų apmokėti projekto išlaidas, bus atsakinga pagal šio Susitarimo sąlygas ir remsis TER Koordinacinio komiteto sprendimais, susijusiais su darbo programa ir biudžetu. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos vykdomasis sekretorius atliks funkcijas, kurios jam priskirtos pagal šį Susitarimą arba kurios gali būti šalių nustatytos. IV straipsnis

  1. Kiekviena Dalyvaujančioji Vyriausybė turės kasmet perduoti Jungtinėms Tautoms po 10 000 USD, kaip numatyta 2 punkte, kai kuriais atvejais papildydama fondą pridėtiniais mokesčiais iš bet kurių kitų šaltinių; Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija šiuos fondus panaudos apmokėti projekto išlaidoms taip, kaip numatyta priede.
  2. Kiekviena Dalyvaujančioji Vyriausybė minėtus fondus ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio mėnesį deponuos konvertuojama valiuta neribotam naudojimui į sąskaitą, nustatytą Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Šveicarijos bankų korporacijoje: pašto dėžutė 2770, CH 1211 Ženeva
  4. Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija minėtoms lėšoms gauti ir valdyti pagal Jungtinių Tautų finansinius reikalavimus bei taisykles įkurs Kredito fondą.
  5. Kredito fondas ir iš jo finansuojama veikla turi būti valdomi Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos pagal Jungtinių Tautų taikomus nuostatus, taisykles ir direktyvas. Taip pat turi būti samdoma personalo ir jam vadovaujama, įsigyjama įrangos, atsarginių dalių, atliekami patarnavimai; sutartys taip pat įsigalioja pagal tas pačias nuostatas, taisykles ir direktyvas.
  6. Visi finansiniai skaičiavimai ir operacijos bus atliekami Jungtinių Valstijų doleriais. V straipsnis
  7. Kredito fondas turi būti naudojamas Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos vykdomų Projekto darbų, numatytų šiame Susitarime, išlaidoms apmokėti.
  8. Kredito fondas bus apmokestinamas 13%, skaičiuojant nuo visų jo išlaidų. Šis mokestis bus skirtas programos rėmimo paslaugoms, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos numatytoms finansuojamam projektui įgyvendinti iš Kredito fondo.
  9. Kredito fondas bus apmokestinamas suma, lygia vienam

(1)procentui darbo užmokesčio arba gryno atlyginimo Vykdomosios agentūros samdomų asmenų, kurių samda yra finansuojama iš Kredito fondo. Taip būtų numatytas rezervas pagal visus reikalavimus, taikomas laikantis Jungtinių Tautų nuostatų ir taisyklių arba sutarčių tarnautojų mirties, sužeidimo ar sveikatos praradimo atvejais. Šis rezervas negali būti grąžinamas Dalyvaujančiosioms Vyriausybėms. VI straipsnis 1. Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija, gavusi įnašus, pradės vadovauti Susitarime numatytiems veiksmams ir šį vadovavimą tęs. 2. Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija neprisiims jokių įsipareigojimų, viršijančių projekto išlaidoms numatytas sumas. 3. Jeigu atsiras nenumatytų išlaidų arba IV straipsnio 1 punkte nurodytos metinių mokesčių sumos nepakaks projekto išlaidoms apmokėti, Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija iš Dalyvaujančiųjų Vyriausybių pareikalaus papildomo finansavimo, įrodydama jo būtinumą. Jeigu tolesnis finansavimas neįmanomas, pagalba, numatyta Projektui pagal šį Susitarimą, gali būti sumažinta arba, jei bus būtina, Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija ją visiškai nutrauks. Jokiais atvejais Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija negali prisiimti atsakomybės už fondų, numatytų Kredito fonde, viršijimą. VII straipsnis Įrengimų nuosavybės teisė, atsarginės dalys ir kitas turtas, finansuojamas iš Kredito fondo, priklauso Jungtinėms Tautoms. Nutraukus Susitarimą ar pasibaigus jo galiojimo terminui, Dalyvaujančiosios Vyriausybės ir Vykdomoji agentūra tarsis dėl šio turto nuosavybės. VIII STRAIPSNIS Projekto veiklos, finansuojamos iš Kredito fondo, įvertinimas turi būti periodiškai svarstomas Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos kartu su Dalyvaujančiosiomis Vyriausybėmis. IX straipsnis Kredito fondo išorinės ir vidaus revizijos procedūros turi būti atliekamos tik pagal Jungtinių Tautų finansines nuostatas, taisykles ir direktyvas. X straipsnis Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija Dalyvaujančiosioms Vyriausybėms pateiks ataskaitas ir pranešimus, parengtus pagal Jungtinių Tautų skaičiavimų ir ataskaitų procedūras:
  1. a)metinę finansinę ataskaitą, rodančią įplaukas, išlaidas, aktyvus ir skolas, – kiekvienų metų gruodžio 31 d. duomenimis, atsižvelgdama į Vyriausybių donorių parūpintus fondus;
  2. b)galutinę ir galutinę finansinę ataskaitas – per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo pasibaigimo arba nutraukimo datos. XI straipsnis Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija per konsultacijas su TER Koordinaciniu komitetu praneš Dalyvaujančiosioms Vyriausybėms, kai, jos nuomone, tikslai, dėl kurių Kredito fondas buvo įsteigtas, bus įgyvendinti. Šio pranešimo data bus laikoma šio Susitarimo pasibaigimo data su sąlyga, kad galios XIV straipsnis, jog būtų įgyvendinti jame numatyti tikslai. XII straipsnis Visos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos šalys narės, valstybės, turinčios patariamąjį statusą Komisijoje, bei regioninės ekonominės integracijos organizacijos, sudarytos suverenių Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos šalių narių, kompetentingų šio Susitarimo klausimais, ir norinčios dalyvauti projekto veikloje bei šiame Susitarime, turėtų tai pranešti Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos vykdomajam sekretoriui. Jis šio pranešimo kopiją perduos Dalyvaujančiosioms Vyriausybėms. Jeigu per devyniasdešimt dienų po šio pranešimo vykdomasis sekretorius iš Projekto šalių negaus prieštaravimų dėl papildomo dalyvavimo, susidomėjusi valstybė arba organizacija taps šio Susitarimo susitariančiąja šalimi su sąlyga, kad vykdys savo ir I straipsnyje nurodytus įsipareigojimus. Vykdomasis sekretorius atitinkamai informuos dalyvius. XIII straipsnis Šį Susitarimą per 30 dienų gali nutraukti arba Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija, arba Dalyvaujančiosios Vyriausybės, raštiškai tai pranešdamos kitai šaliai, su sąlyga, kad liks galioti X straipsnis numatytiems tikslams įgyvendinti. XIV straipsnis Pasibaigus Susitarimo galiojimo terminui arba nutraukiant Susitarimą pagal XI ir XIII straipsnius, Fondas pasiliks Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos žinioje tol, kol visos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos išlaidos nebus iš jo apmokėtos. Fonde likusia suma disponuos Dalyvaujančiosios Vyriausybės. XV straipsnis Šį Susitarimą gali pasirašyti visos TER valstybės. Jis įsigalios tik pasirašius Jungtinių Tautų Europos ekonominei komisijai ir TER Dalyvaujančiosioms Vengrijos, Rumunijos bei Turkijos Vyriausybėms. Tai liudydami šį Susitarimą įgaliotiniai pasirašė Ženevoje dviem egzemplioriais anglų kalba. ________________________________________________Data: 1998 10 23 Vyriausybės vardu ________________________________________________Data: 1998 10 30 Europos ekonominės komisijos vardu ______________ EUROPOS EKONOMINĖ KOMISIJA TRANSEUROPINIO GELEŽINKELIO (TER) KREDITO FONDO SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO A PAPILDYMAS 1 DALIS 1997-2000 M. DARBO PROGRAMA Pagal laikinosios (Ad Hoc) ekspertų darbo grupės rekomendacijas dėl tolesnės TER veiklos (1996 m. liepos 15 – 17, Budapeštas) ir TER Kredito fondo bendradarbiavimo susitarimą buvo parengtas 1997 – 2000 m. darbo programos projektas. Jame numatytos būtinos konkrečios Projekto centrinės būstinės ir šalių narių gairės siekiant bendros TER organizacijos plėtros pagal šiuos punktus: 1. Geležinkelių ir kombinuotojo transporto infrastruktūros modernizavimas: - TER tinklo atnaujinimas; - studijų įgyvendinimas TER linijų ruožuose; - TER bendradarbiavimo optimizavimas; - silpnųjų grandžių nustatymas ir priemonės joms pašalinti; - seminarų ir mokomųjų kursų organizavimas; - Projekto centrinės būstinės (PCB) ir šalių narių bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis organizacijomis diegiant geležinkelių ir kombinuotojo transporto infrastruktūros bei finansų planavimą; - PCB ir šalių narių ryšių su privačiomis įmonėmis plėtra, siekiant finansinių indėlių į Kredito fondą; - parama PCB dalyvaujant įvairiose konferencijose, seminaruose ir t. t., organizuojamuose vyriausybės ar ne vyriausybės institucijų. 2. Duomenų banko plėtra ir naudojimas: - studijų įgyvendinimas ar PCB dalyvavimas subrangovo teisėmis atliekant studijas TER linijose, naudojantis duomenimis, surinktais bendradarbiaujant su šalimis narėmis; - PCB bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi siekiant papildomo Projekto finansavimo iš gautų lėšų už parduotas atrinktas duomenų grupes; - tolesnis duomenų rinkimas ir apdorojimas; - PCB bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis institucijomis, atsakingomis už duomenų rinkimą. 3. Geležinkelių veiklos, organizavimo ir valdymo gerinimas: - naujų tyrimų dėl paslaugų gerinimo pasirinktuose koridoriuose skatinimas: analizė, išvados ir pasiūlymai; - restruktūrizavimo priemonių, kurių ėmėsi geležinkelių įmonės, įvertinimas; - TER techninių standartų ir eksploatacinių parametrų įvertinimas (AGC ir AGTC standartai); - studijų dėl kombinuotojo transporto plėtros skatinimas šalyse narėse ir ryšių su kombinuotojo transporto vežėjais sukūrimas; - geležinkelių įmonių veiksmų organizavimas, valdymą orientuojant į rinką. 4. Geležinkelių technikos ir technologijų tobulinimas bei derinimas: - seminarų ir kursų, kuriuose būtų keičiamasi patirtimi ir naujomis technologijomis, rengimas; - bendradarbiavimas su kitomis institucijomis kelių priežiūros, signalizacijos ir telekomunikacijų modernizavimo, informacinių technologijų taikymo ir kitais klausimais. Pridedamas siūlomos veiklos 1997 – 2000 m. sąrašas (priedas). Tikslas veiksmai rezultatai 1. TER tinklo (geležinkelių ir kombinuotojo transporto) plėtra 1.1. Kredito fondo susitarimo laikotarpiui iki 2000 m. parengimas 1.1.1. Naujas Kredito fondas laikotarpiui nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31d. 1.2. TER bendradarbiavimo optimizavimas 1.2.1. TER veiklos koordinavimo įvertinimo sistema. 1.3. TER tinklo peržiūra 1.3.1. TER koridoriai ir jų finansavimas. - TER tinklas, atnaujintas atsižvelgus į paskutinius pokyčius ar naujoms šalims prisijungus prie TER projekto. - Vyriausybinių planų ir programų inventorius bei galimybių ar priešinvesticinės studijos, kurių tikslas – tobulinti TER linijas. - Studija dėl susisiekimo TER linija nuo Vengrijos iki Turkijos (per Rumuniją ir Bulgariją). - Studija dėl galimos europinės vėžės linijos per Ukrainą Varšuvos – Bukarešto koridoriuje rekonstrukcijos. - Ataskaita apie TER koridorių plėtrą. 1.4. TER silpnosios grandys 1.4.1. Įvertinimas ir pasikeitimas nuomonėmis dėl studijų tikslingumo ir pagal bendrus kriterijus nustatytų silpnųjų grandžių. 1.4.2. Bendros veiklos ir atitinkamų teisinių priemonių silpnųjų grandžių panaikinimas ir padėties pagerinimas. 1.5. Dalyvavimas pasitarimuose, konferencijose ir t. t. 1.5.1. PCB, apsilankę tarptautiniuose pasitarimuose, pateikia ataskaitas. 1.5.2. Vykdomoji agentūra, siekdama padidinti TER narių skaičių, perengs informaciją apie palaikomus ryšius su šalimis ne narėmis. 1.6. Seminarai ir mokomieji kursai 1.6.1. Geležinkelių vadovų pasitarimų rengimas, seminarai, mokomieji kursai bei pagalba TER šalims dalyvaujant įvairiose konferencijose. 2. Geležinkelių duomenų banko įkūrimas bei pritaikymas 2.1. Duomenų banko bendro naudojimo sistemos įdiegimas 2.1.1. Narių, teikiančių duomenis bankui, naudojimasis turimais duomenimis. 2.2. Duomenų pardavimo organizavimas 2.2.1. Duomenų teikimas šalims ne narėms, teikiančioms lėšų kitokiai Projekto veiklai. 2.3. Nuolatinis duomenų kaupimas ir apdorojimas 2.3.1. Galimybė gauti apdorotus duomenis pagal reikalavimus. 3. Geležinkelių ekonominės bei finansinės būklės gerinimas ir valdymo klausimai 3.1. Paslaugų, teikiamų pasirinktame koridoriuje, įvertinimas- 3.1.1. Eismo koridoriumi Maskva – Aleksandropolis ir Atėnai, kuris taps TER tinklo dalimi, studija. 3.2. Techninės TER linijų bazės įvertinimas 3.2.1. Pranešimas dėl reikiamo techninės TER linijų bazės modernizavimo (stočių, kelių ir t. t.) 3.3. Bendra sklandžios ekonominės bei finansinės geležinkelių eksploatacijos ir valdymo strategija 3.3.1. Priemonių, kurių ėmėsi geležinkelių administracijos pagal bendrą sklandaus ekonominio bei finansinio geležinkelių valdymo strategiją, priimtą 1993 m., įvertinimas. 3.4. V I S (valdymo informacinės sistemos) pritaikymas 3.4.1. V I S taikymo TER šalyse esamos padėties įvertinimo ataskaita ir pasiūlymai dėl tolesnės veiklos. 4. Geležinkelių technikos bei technologijos tobulinimas ir modernizavimas 4.1. Riedmenys 4.1.1. Susitikimo prie apvalaus stalo dėl naujų riedmenų, pagamintų TER šalyse, organizavimas. 4.2. Kelių priežiūra ir remontas, technologijos modernizavimas 4.2.1. Pranešimas apie esamą TER šalių narių padėtį ir pasiūlymų dėl tolesnės veiklos parengimas. 4.3. Elektrifikavimas, signalizacija, telekomunikacijos, informacinės technologijos naudojimas 4.3.1. Susitikimo prie apvalaus stalo dėl kelių priežiūros ir civilinės inžinerijos organizavimas. 4.4. Keitimasis informacija apie geležinkelių transporto produktyvumą (visose šalyse narėse). 4.4.1. Pranešimas apie geležinkelių transporto produktyvumą TER šalyse. 4.5. Studijų, susijusių su geležinkelių transporto aplinkosaugos klausimais, kaupimas ir nagrinėjimas. 4.5.1. Pranešimas apie geležinkelių transporto poveikį aplinkai. ______________ A PAPILDYMAS III dalis TRANSEUROPINIO GELEŽINKELIO (TER) BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMO VEIKLOS 1997-2000 METAIS METMENYS Austrijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos Respublikos, Gruzijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos Federacijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Turkijos Vyriausybės, atsižvelgdamos į Transeuropinio geležinkelio (TER) Projekto dokumentą, vadovaudamosi pasirašytais dvišaliais bei daugiašaliais susitarimais geležinkelių ir kombinuotojo transporto srityse, būtent, Europos Susitarimu dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų (AGC) ir Europos Susitarimu dėl svarbiausių tarptautinių kombinuotojo transporto linijų ir su jomis susijusios įrangos (AGTC), parengtais pagal Jungtinių Tautų Europos ekonominę komisiją, siekdamos pagerinti ir plėtoti tarptautinį geležinkelių ir kombinuotąjį transportą per jų šalis, taip pat kaip ir tarp jų bei kitų Europos šalių, pageidaudamos pagerinti transporto operacijų kokybę ir efektyvumą, suprasdamos naują Rytų-Vakarų orientaciją dėl transporto poreikio, kuris gali išaugti dėl didelių pasikeitimų Vidurio ir Rytų Europos šalyse, prisimindamos Pan Europos transporto konferencijos deklaraciją, Praha, 1991 spalio 29-31, atsižvelgdamos į Baltijos transporto ministrų konferencijos rezoliuciją, Ščecinas, 1992 kovo 17-18, sutinka bendradarbiauti įgyvendindamos Transeuropinio geležinkelio (TER) projektą pagal AGC ir AGTC susitarimus, remdamosi šiais pasiūlymais. I. TER Projektas TER Projekte nustatyti tikslai ir veiksmai jiems įgyvendinti. Projekto tikslai iškelti siekiant pagerinti tarptautinio geležinkelių ir kombinuotojo keleivinio bei krovininio transporto kokybę ir efektyvumą pagrindinėse šių šalių tarptautinėse linijose: Austrijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos Respublikos, Gruzijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos Federacijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Turkijos. Nors šios linijos nesudaro viso minėtų šalių geležinkelių tinklo, o tik nedidelę jo dalį, jos vis dėlto sudaro nenutrūkstamą geležinkelių tinklą, čia ir toliau vadinamą TER tinklu. TER tinklas apima ne tik Šiaurės-Pietų koridorių, bet ir Rytų-Vakarų linijas, kurios buvo įtrauktos, atsižvelgiant į naujus plėtros ir integravimosi procesus regione. TER Projektas skirtas tik TER tinklui. Jis apima taip pat atitinkamą kombinuotojo transporto įrangą minėtose šalyse. II. Tikslai Pagrindinis TER Projekto tikslas – išplėtoti nuoseklią efektyvaus geležinkelių ir kombinuotojo transporto sistemą tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių bei kitų Europos šalių. Numatydama efektyvias, konkurentiškas paslaugas, TER sistema privalo tapti patraukli tiek keleivinio, tiek krovininio transporto klientams ir sugebėti pritraukti svarbią tarptautinio transporto rinkos dalį šalyje, į Vidurio ir Rytų Europą ir iš jos, palengvinti perkrovimą ir sumažinti aplinkosaugos bei saugumo problemas šių šalių pagrindiniuose tarptautiniuose keliuose. Svarbiausi tikslai: A. Infrastruktūros plėtojimas Išskyrus keletą trumpų ruožų, TER tinklas faktiškai jau yra įrengtas. Tačiau infrastruktūros standartai dar daug prastesni negu reikalaujama pagal AGC ir AGTC susitarimus. Todėl tikslas šioje srityje – patobulinti esamą infrastruktūrą iki tokio lygio, kokio reikalaujama pagal šiuos Susitarimus. Dėl kombinuotojo transporto įrangos turimas tikslas – pagerinti turimą įrangą, įdiegti naują ir pasirūpinti atitinkamais įrengimais. B. Transporto įrengimų modernizavimas Transporto įrengimai (geležinkeliai, lokomotyvai, signalinė ir telekomunikacinė įranga ir t. t.) daugeliu atvejų neatitinka šių dienų reikalavimų. Todėl yra tikslas juos nuosekliai, pagal planą, kuriame būtų nurodyti prioritetai, pakeisti naujais. Ypač didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas į įvairiose šalyse naudojamos įrangos suderinimą. C. Organizavimo pritaikymas prie orientuoto valdymo rinkos Geležinkeliai šiuo metu nebeužima, kaip anksčiau, dominuojančios padėties. Rinkos ekonomikos sąlygomis kelių transportas teikia patogesnes pristatymo „nuo durų iki durų“ paslaugas ir krovinį pristato tuo laiku, kada reikalauja pirkėjai. Todėl šiandien transporto rinkoje kelių transportui tenka svarbesnė vieta negu geležinkelių transportui. Vidurio ir Rytų Europos šalyse dėl palankaus požiūrio geležinkeliai dešimtmečiais sugebėjo išlaikyti stipriausią poziciją, palyginti su kitomis transporto rūšimis. Tačiau per paskutiniuosius metus įvykę pokyčiai šiose šalyse bei rinkos principų taikymas ekonomikoje skatina esminę ir greitą kelių transporto plėtrą. Dabar dėl šios plėtros ir ekonomikos nuosmukio pereinamuoju laikotarpiu labai sumažėjo vežimų geležinkeliais. Jei padėtis nesikeis, šių šalių vyriausybės susidurs su labai didelėmis problemomis. Todėl galutinis tikslas – sukurti geležinkelių kompanijas, kurios efektyviai, orientuodamosi į rinką, dirbtų organizacinį ir valdymo darbą. Tai galėtų užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos transporto rūšių pusiausvyros Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Ypač didelis dėmesys turėtų būti skiriamas tarptautiniam kombinuotajam transportui. Vežimo keliais pranašumas turėtų būti derinamas su geležinkelių pranašumu aplinkosaugos ir saugumo atžvilgiu – tik tada bus galima užtikrinti efektyvias kombinuotojo transporto paslaugas. Geležinkelių paslaugos turi būti efektyvios ir geros kokybės. Reikia supaprastinti sienų kirtimo procedūras. Geležinkelių kompanijos turėtų prisitaikyti prie komercinės orientacijos ir tam, kad būtų pasiektas šis tikslas. Atitinkamai turi būti parengtas valdymas. III. Neatidėliotini veiksmai 1. Atsižvelgiant į esamą TER tinko būklę, turėtų būti pasirinktos trumpalaikės neatidėliotinos programos, kurios sustabdytų geležinkelių eismo mažėjimą. Šiose programose būtina nustatyti geležinkelių srautus, kurie turėtų padidėti pašalinus pagrindinius infrastruktūros trukdžius (šalintinus pirmiausia) ir sukūrus ryšius Rytų-Vakarų kryptimis, nustačius būtiniausios įrangos poreikius (pvz., kombinuotojo transporto vagonų, įrengimų ir t. t.) ir būtiniausias organizacines priemones. Tai apimtų kombinuotojo transporto plėtrą, sienų kirtimo palengvinimą ir komercinį mokymą. Taip pat turėtų būti numatytos reikalingos investicijos ir nustatomi prioritetai. 2. Ekonominio pagrįstumo bei galimybių tyrimų patikrinimas ir naujų rengimas būtiniausiems infrastruktūros darbams, įskaitant vežimų prognozę ir pelno bei išlaidų analizę. 3. Plėtros programų parengimas, įskaitant trumpos, vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones. IV. Nuolatinė veikla 1. Infrastruktūros plėtra - TER tinklo, įskaitant Rytų ir Vakarų ryšius, kūrimas ir atnaujinimas. - Pagrindinių silpnų vietų ir trūkstamų ryšių, taip pat su tuo susijusių infrastruktūros darbų, kurių reikia imtis, įskaitant pasienio punktus, nustatymas. Prioritetų nustatymas. - Tikslingumo pagrindimo ir galimybių tyrimų, pagrįstų bendrais ekonominiais kriterijais, parengimas. - Planavimo, projektavimo ir statybos planavimas. - Finansavimas. 2. Kombinuotojo transporto plėtra - Duomenų apie visų transporto rūšių judėjimo srautus rinkimas. Pagrindinių tarptautinių kelių transporto srautų per TER tinklą, iš jo ir į jį nustatymas. - Kombinuotojo transporto į TER tinklą, iš jo, taip pat pačiame tinkle, alternatyvių sprendimų tyrimai. - Tarptautinio kombinuotojo transporto plėtojimo kliūčių, įskaitant perkėlimo terminalų, specialiųjų vagonų, konteinerių ir keičiamųjų kėbulų trūkumus, nustatymas. - Pasiūlymai šioms kliūtims pašalinti. - Pasiūlymų prioritetų nustatymas remiantis pelno ir išlaidų analize. - Finansavimas. - Kombinuotojo transporto galimybių vežti pavojingus krovinius apsvarstymas. 3. Mokymas Seminarai ir kursai valdymo rinkos ekonomikos sąlygomis bei kitais komerciniais, geležinkelių kompiuterizavimo, automatinio projektavimo sistemų diegimo ir kt. klausimais. 4. Geležinkelių efektyvumo didinimas Pagrindinių kliūčių (ne infrastruktūros), turinčių reikšmės TER geležinkelių transporto efektyvumui, įskaitant pasenusius ar netinkamus riedmenis, lokomotyvus ir signalizacijos bei telekomunikacijų įrangą, užlaikymą kertant sieną, tarptautinio geležinkelių transporto taisyklių nesutapimus ir t. t., nustatymas. - Pasiūlymai šioms kliūtims šalinti. - Prioritetų nustatymas remiantis kainų ir pelno analize. - Finansavimas. 5. Multimodalinių duomenų bazių kūrimas - Transporto srautų ir prognozių (intermodaliniu požiūriu) duomenys. - Maršrutų bei stočių techniniai ir valdymo parametrai, riedmenys ir t. t. - Pasienio stočių duomenys. - Duomenys apie traukinių-perkėlų jungimą. V. TER biudžetas Kad galėtų apmokėti programoje numatytų darbų išlaidas, Koordinacinis komitetas turi suformuoti metinį biudžetą. Jį sudaro: 1. Ištekliai
  3. a)šalių narių mokesčiai natūra ir grynaisiais;
  4. b)kitų tarptautinių organizacijų, valstybinių ir (arba) privačių organizacijų, šalių ne narių mokesčiai grynaisiais ir (arba) natūra. Prisijungusios šalys numatys mokesčius natūra, kad būtų apmokėtos visos išlaidos, padarytos už darbus, numatytus Darbo plane, kaip Projekto nacionalinės veiklos dalyje (pvz., duomenų pateikimas, analizavimas, tyrimai, ekspertizių atlikimas). 2. Išlaidos Projekto koordinavimo pagrindinės išlaidos yra nurodytos biudžeto skyriuje. Prisijungusios šalys ir toliau mokės socialinio draudimo mokesčius, atlyginimus bei kitą užmokestį nacionaliniam personalui, dirbančiam pagal Projektą kiekvienoje šalyje, taip pat ir tada, kai šis personalas siunčiamas dalyvauti susirinkimuose, kursuose ir t. t. Specialiųjų tyrimų elementai, įtraukti į darbo programą ir paskirti tam tikroms šalims, bus finansuojami iš Projekto biudžeto. VI. Projekto centrinės būstinės vieta TER Projekto centrinė būstinė yra Budapešte. VII. Vykdomoji agentūra JT/EEK bus pakviesta kaip Projekto Vykdomoji agentūra. VIII. Priedai Priedai, sudarantys neatskiriamą šios sutarties dalį, yra šie: I priedas – Tinklas (žemėlapis). II priedas – Koordinacinis komitetas (KK). III priedas – Nacionalinių koordinatorių grupė (TERNK). IV priedas – Nacionaliniai koordinatoriai (NK). V priedas – Projekto centrinė būstinė (PCB). VI priedas – Biudžetas. VII priedas – Susitarimo laiškas, pasirašytas Europos ekonominės komisijos (EEK) ir šalies, kurioje yra centrinė Projekto būstinė, Vyriausybės. VIII priedas – Susitarimo laiško, kurį pasirašo EEK ir valdybos šalies, iš kurios siunčiamas Projekto vadovas ar kitas Projekto tarnautojas, Vyriausybės atstovas, šablonas. ______________ II priedas Koordinacinis komitetas (KK) 1. Koordinacinis komitetas (KK) bus aukščiausioji TER institucija, priimanti sprendimus. Ją sudarys TER šalių Vyriausybių paskirti asmenys. Pageidautina, kad jie būtų iš ministerijų ir (arba) direkcijų. Šis komitetas nustatys Projekto politiką ir pagrindines TER veiklos priemones, priims sprendimus dėl bendros veiklos. 2. Koordinacinio komiteto funkcijos: (
  5. a)steigti reikalingas pagalbines institucijas; (
  6. b)išleisti instrukcijas Projekto vadovui arba bet kuriai pagalbinei organizacijai, kurią nuspręs įsteigti; (
  7. c)tvirtinti darbo programą; (
  8. d)priimti TER Nacionalinių koordinatorių grupės ataskaitas; (
  9. e)priimti biudžeto vykdymo ir įvykdymo finansines ataskaitas; (
  10. f)tikrinti TER veiklą visais kitais klausimais; (
  11. g)tvirtinti TER tinklą. 3. Koordinacinio komiteto veiksmų taisyklės: I. Sesijos 1 taisyklė Koordinacinis komitetas kasmet privalo rengti eilinę sesiją ir nustato jos datą bei vietą. 2 taisyklė Specialios sesijos šaukiamos sesijos metu priimtu Komiteto sprendimu arba jeigu pareikalauja: (
  12. a)kuris nors narys ir jam pritaria dar trys nariai, arba (
  13. b)projekto vadovas ir jam pritaria dar trys nariai. 3 taisyklė Jei nenusprendžiama kitaip, visi Komiteto susirinkimai yra uždari. II. Darbotvarkė 4 taisyklė Kiekvienoje sesijoje pagal projekto vadovo pateiktą projektą Komitetas kitai sesijai turi parengti preliminarią darbotvarkę. Komitetas kiekvienos sesijos pradžioje turi priimti savo darbotvarkę. Visi klausimai, priklausantys jo kompetencijai, bet neįtraukti į susirinkimui pateiktą preliminarią darbotvarkę, gali būti kurio nors nario arba Projekto vadovo pateikti Komitetui ir jo sprendimu įtraukti. Komitetas gali darbotvarkę keisti – papildyti, išbraukti, koreguoti arba klausimus praleisti. III. Atstovavimas 5 taisyklė Kiekviena šalis narė turi turėti atstovą, kurį į Komiteto sesijas gali lydėti alternatyvūs įgaliotiniai ir patarėjai. Europos ekonominė komisija (EEK), kaip Vykdomoji agentūra, dalyvauja pagal pareigas. IV. Pareigūnai 6 taisyklė Komitetas kiekvienais metais pirmosios iškilmingos sesijos pradžioje turi išrinkti iš šalių narių pirmininką ir atsakingąjį sekretorių, kurie tais metais eis pareigas, kol bus išrinkti nauji. 7 taisyklė Pirmininkas Komiteto susirinkimuose dalyvauja ne kaip šalies, kurios jis buvo paskirtas, atstovas, o kaip Komiteto pirmininkas. Vyriausybės nario atstovu iš jo delegacijos turi būti paskirtas kitas asmuo, kuris atstovaus Komiteto susirinkimuose. 8 taisyklė Projekto vadovas žodžiu arba raštiškai turi informuoti Komiteto narius apie kiekvieną klausimą, kuris gali būti įdomus Komitetui, ir savo nuožiūra gali dalyvauti su savo pasiūlymais. V. Kalba ir dokumentai 9 taisyklė Projekto, taip pat ir Koordinacinio komiteto, darbo kalba turėtų būti anglų. Šalys, kuriose vyksta Komiteto sesijos, jei tai įmanoma, gali pasirūpinti vertimais į prancūzų ir (arba) rusų kalbas. 10 taisyklė Komiteto sesijų ataskaitos rengiamos ir priimamos sesijų metu ir greitai išdalijamos Komiteto nariams bei kitiems sesijos dalyviams. Viešai ataskaitos gali būti skaitomos tik jas priėmus, bet tik tokiu laiku ir tokiomis sąlygomis, kurias nustatys Komitetas. VI. Kvorumas 11 taisyklė Diskusijos negali prasidėti, jei nėra dviejų trečdalių Komiteto narių. Komiteto nagrinėjamų klausimų sprendimai gali būti priimti tik dalyvaujančių narių sutarimu. VII. Pavaldžios organizacijos 12 taisyklė Komiteto taisyklės taip pat turi būti taikomos ir jam pavaldžioms organizacijoms. VIII. Vyriausybių Ne narių ir Tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimas stebėtojų teisėmis 13 taisyklė (
  14. a)Projekto Vyriausybėms ne narėms ir (
  15. b)specifinėms tarptautinėms organizacijoms bei institucijoms sesijose gali atstovauti stebėtojai su patariamuoju statusu be balsavimo teisės. IX. Procedūros taisyklių pataisymas arba JŲ GALIOJIMO pristabdymas 14 taisyklė Procedūrų taisyklės gali būti pataisytos arba jų galiojimas pristabdytas Koordinacinio komiteto sprendimu, jeigu yra visų TER konsensas. ______________ III priedas TER Nacionalinių koordinatorių (TERNK) grupė 1. TERNK sudaro nacionaliniai koordinatoriai. TERNK susirinkimuose taip pat gali dalyvauti šalių narių ekspertai. 2. Paprastai grupė turi susitikti du kartus per metus. Jeigu būtina, ji gali šaukti specialius susitikimus. 3. Grupė, be kita ko, yra:
  16. a)atsakinga už TER techninių veiksmų ir jų ekonominių aspektų pasirinkimą, plėtojimą ir koordinavimą;
  17. b)įpareigota plėtoti, įvertinti ir koordinuoti TER veiksmus, susijusius su TER įdiegimo finansavimu. Kad būtų įvykdyti šie įsipareigojimai, TERNK nagrinėja specialių darbo grupių, įsteigtų KK ypatingiems tikslams, išvadas;
  18. c)valdo visą TER veiklą;
  19. d)tikrina ataskaitas ir dokumentus, kuriuos pateikia Projekto vadovas;
  20. e)nurodo veiksmus, už kurių vykdymą atsakinga Vyriausybė;
  21. f)pateikia rekomendacijas Koordinaciniam komitetui dėl darbo programų;
  22. g)nagrinėja visus kitus klausimus, jei to reikalauja Koordinacinis komitetas arba Projekto vadovas. ______________ IV priedas Nacionaliniai koordinatoriai (NK) Nacionalinis koordinatorius skiriamas jo (jos) Vyriausybės. Nacionalinis koordinatorius yra atsakingas už: 1) ryšio tarp Projekto ir jo (jos) šalies palaikymą; 2) sąveikos tarp įtrauktų nacionalinių organizacijų ir Projekto centrinės būstinės (PCB) reguliavimą ir atlieka nacionalinio lygio veiksmus, kad gautų ir perduotų informaciją, reikalingą PCB veiklai; 3) TER koordinuojamus nacionalinius veiksmus; 4) veiksmų planavimą bei atlikimą ir rezultatų pateikimą pagal TER darbo programas; 5) efektyvų TER įmokų naudojimą; 6) dalyvavimą Koordinacinio komiteto ir TER Nacionalinių koordinatorių sesijose, siekiant TER tikslų. ______________ V priedas Projekto centrinė būstinė (PCB) Projekto centrinė būstinė koordinuos visus pagal šio dokumento sąlygas atliekamus veiksmus ir veiks pagal visus Koordinacinio komiteto nurodymus, vadovaujant EEK kaip Vykdomajai agentūrai. PCB bus Budapešte, Vengrijoje, pagal susitarimus, išdėstytus Vengrijos Respublikos Vyriausybės laiške, adresuotame Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vykdomajai agentūrai dėl šios būstinės. PCB personalą sudaro: - Projekto vadovas; - Projekto vadovo pavaduotojas; - vadovo padėjėjas (-ai); - kitas personalas. Šių darbuotojų kompetencija: Projekto vadovas Koordinacinis komitetas Projekto vadovą renka iš vienos TER šalių. Jis (
  23. ji)tarnaus dvejus metus ir Koordinacinio komiteto pritarimu turės galimybę, susitarus su jo (jos) šalies Vyriausybe, pratęsti tarnavimo laiką dar dvejiems metams. Projekto vadovo šalies Vyriausybė nustato jam atlyginimą. Vadovo tarnybos sąlygos nustatomos Europos ekonominės komisijos ir jo (jos) Vyriausybės laiške. Kai jis išvyksta iš Budapešto, jo kelionės ir gyvenimo išlaidos atlyginamos iš Projekto biudžeto. Projekto vadovas atsakingas už: 1) savo, kaip Projekto centrinės būstinės vadovo, darbą; 2) darbo programų projektų parengimą Koordinaciniam komitetui tvirtinti ir vadovavimą joms, jei jas patvirtina Koordinacinis komitetas; 3) savo, kaip Koordinacinio komiteto ir TER nacionalinių koordinatorių grupės sekretoriaus, darbą; 4) patarimus Koordinacinio komiteto ir TER nacionalinių koordinatorių pirmininkams priimant sprendimus; 5) informacijos apie spręstinus klausimus parengimą ir paskirstymą valstybėms narėms; 6) nuolatinio ryšio su nacionaliniais koordinatoriais palaikymą visais klausimais, susijusiais su TER veiksmų įgyvendinimu; 7) visų Projekto centrinės būstinės veiksmų ir TER raidos per laikotarpį, kuris apžvelgiamas Koordinacinio komiteto ir TER nacionalinių koordinatorių sesijų metu, ataskaitos parengimą; 8) techninės ir administracinės dokumentacijos parengimą svarstyti visuose TER susirinkimuose; 9) įvairias konsultavimo paslaugas teikiančių ekspertų darbo priežiūrą kartu su TER šalių Vyriausybėmis, mokančiomis TER mokesčius natūra; 10) administracinių ir finansinių veiksmų, priklausančių Projekto centrinės būstinės kompetencijai, vykdymo priežiūrą; 11) biudžeto vykdymą pagal Koordinacinio komiteto sprendimus ir Jungtinių Tautų finansines taisykles bei nurodymus; 12) konsultantų samdymą prireikus pagalbos, atliekant specifinius veiksmus pagal darbo programas, vadovaujant Koordinaciniam komitetui; 13) kitų darbų, paskirtų Koordinacinio komiteto, atlikimą; 14) projekto vadovas yra tiesiogiai atskaitingas EEK Transporto skyriaus direktoriui ar jo atstovui; 15) kaip PCB Budapešte, Vengrijoje vadovas, Projekto vadovas prižiūri ir iš kitų šalių atvykusį, ir vietinį personalą, kurį pasiūlė Vengrijos Vyriausybė; 16) Projekto vadovo tarnybos vieta yra Budapešte, Vengrijoje, į kiekvieną kelionę iš tarnybos vietos jis vyksta pasikonsultavęs su EEK Transporto skyriumi ir jo pritarimu. Projekto vadovo pavaduotojas Projekto vadovo pavaduotoją taip pat renka Koordinacinis komitetas iš vienos TER šalių. Padėjėjai Koordinacinis komitetas, jei darbų labai padaugėja, gali tam tikram laikui parinkti kvalifikuotą padėjėją (padėjėjus), kuris padėtų Projekto vadovui valdant TER techniniu, funkciniu ir finansiniu atžvilgiais. Koordinacinis komitetas juos atrenka iš pasiūlytų TER valstybių kandidatų, padedamas Projekto vadovo. Tuo pačiu pagrindu kaip ir Projekto vadovą juos gali pasiūlyti prisijungusios šalys. Kitas personalas Prireikus prie esamo personalo, kurį numatė šalis šeimininkė, atsižvelgiant į TER poreikius ir Koordinaciniam komitetui pritarus, Projekto lėšomis gali būti pasamdyta papildomo personalo. ______________ VI priedas Biudžetas Ter Projektas turės biudžetą; jis bus sudarytas daugiausia iš šalių narių indėlių, mokamų konvertuojama valiuta grynaisiais. Į biudžetą savo įnašus galės įmokėti: šalys ne narės, tarptautinės įstaigos bei organizacijos ir (arba) privačios įstaigos. Ir viešosios, ir privačios TER šalių įstaigos, pvz., universitetai, projektavimo biurai, statybos įmonės, transporto organizacijos, kai kurie gamintojai ir kt., gali būti suinteresuotos remti TER Projektą. Šalys narės mokės vienodas įmokas konvertuojama valiuta. Mokesčiai natūra turės būti kiek įmanoma panašios vertės. Planuojama, kad šis biudžetas bus ketveriems metams. EEK prižiūrės (kontroliuos), kaip naudojamas biudžetas, įskaitant šalių įmokas natūra, pagal darbo programą ir Koordinacinio komiteto nurodymus, Projekto vadovui patariant. Pagrindinės įmokų natūra formos yra šios: Projekto centrinės būstinės aprūpinimas, susirinkimų rengimas, nacionalinių ekspertų siūlymas, techninių ataskaitų bei mokymo programų rengimas ir specifinė koordinacinė veikla bei subkontraktai. ______________ JUNGTINĖS TAUTOS EUROPOS EKONOMINĖ KOMISIJA VII PRIEDAS 90/TRANS/415 1990 m. spalio 5 d. Pone, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (EEK) vardu, remdamasis konsultacijomis su Jūsų Vyriausybės atstovais, turiu garbės pasiūlyti šias regioninio projekto, žinomo kaip Transeuropinis Šiaurės-Pietų geležinkelio projektas (TER), vykdomo EEK finansiškai remiant UNDP, Centrinės būstinės įsteigimo procedūras. Projekto centrinė būstinė atliks funkcijas, nurodytas Projekto dokumente, kurį pasirašė Vengrijos ir kitos dalyvaujančiosios Vyriausybės. Jai vadovaus Projekto vadovas, kuriam padės personalas, jeigu to prireiktų. Be savo indėlio į Projekto centrinės būstinės biudžetą, kuris nurodytas Projekto dokumente, Vyriausybė parūpins tinkamą biurą, įskaitant remontą ir įrengimus, vietinį pagalbinį personalą ir automobilį, skirtą oficialiems tikslams, kaip nurodyta toliau. Csaba Siklos Transporto ir ryšių ministras Užsienio reikalų ministerija Budapeštas Vengrija Vyriausybė taip pat:
  24. a)išnuomos maždaug 200 m2 dydžio 7-8 kambarių tinkamas biuro patalpas su baldais, padengs jų remonto ir įrengimo išlaidas;
  25. b)nupirks techninę biuro įrangą, kurią galima gauti Vengrijoje;
  26. c)rūpinsis vietinio pagalbinio personalo, kurį sudaro tarnautojas, vertėjas (vertėja), sekretorė ir vairuotojas, atlyginimais, išlaikymu ir socialinėmis garantijomis;
  27. d)parūpins tarnybinį automobilį ir rūpinsis jo remontu; automobilis bus Projekto centrinės būstinės žinioje oficialiam naudojimui šalyje tol, kol gyvuos Projektas. Kitos Projekto centrinės būstinės išlaidos (įskaitant techninę būstinės įrangą, kurios negalima gauti Vengrijoje) bus apmokamos iš Projekto centrinės būstinės biudžeto pagal kitas šio laiško nuostatas;
  28. e)rūpinsis, kad telefono ir telekso ryšiais būtų galima naudotis pačiomis palankiausiomis sąlygomis, taikomomis užsieniečiams panašių įrengimų naudotojams Budapešte;
  29. f)teiks tokį medicinos aptarnavimą ir paslaugas personalui iš kitų šalių, priklausančiam Projekto centrinei būstinei, kokie teikiami savo valstybės tarnautojams; ir
  30. g)personalui iš kitų šalių, priklausančiam Projekto centrinei būstinei, padės susirasti patogius gyvenamuosius butus tokiomis pačiomis nuomos sąlygomis, kokios taikomos užsienio atstovybių Vengrijoje diplomatiniams darbuotojams. Už įgyvendinant Projektą reikalingas prekes ir paslaugas Vengrijoje bus atsiskaitoma forintais. Už jas mokės UNDP ir EEK arba Projekto centrinė būstinė. Šiuos sandėrius JT arba Projekto centrinė būstinė gali apmokėti pagal palankiausią teisėtą keitimo kursą. Į juos įeis šios išlaidos:
  31. a)Projekto įranga, kurią galima gauti Vengrijoje;
  32. b)kelionė vežant Vengrijos vežėjams;
  33. c)ta dalis ekspertų ir konsultantų forintais apmokamų išlaidų, dėl kurios derėtasi su Vykdančiąja agentūra ir Projekto vadovu;
  34. d)įvairios kitos išlaidos, susidariusios Vengrijoje; ir
  35. e)ryšių išlaidos. Projekto centrinės būstinės patalpos, nesvarbu, kurioje vietoje yra, bus laikomos Jungtinių Tautų patalpomis; joms bus taikoma Jungtinių Tautų Konvencija dėl privilegijų ir imuniteto, prie kurios yra prisijungusi ir Vengrijos Vyriausybė, ir 1967 m. balandžio 28 d. minėtos Vyriausybės ir Specialiojo Jungtinių Tautų fondo Susitarimas. Projekto koordinatorius ir Jungtinių Tautų darbuotojai, dirbantys būstinėje, bus laikomi Jungtinių Tautų pareigūnais, kaip numatyta minėtoje Konvencijoje. Suprantama, kad 18 (d), (e), (
  36. f)ir (
  37. g)Konvencijos punktai nebus taikomi Vengrijos piliečiams, JT pasamdytiems dirbti Projekto centrinėje būstinėje šalyje. Pagal 1967 m. balandžio 28 d. Specialiojo fondo susitarimą:
  38. a)visiems konsultantams, pasamdytiems JT ar kurios nors organizacijos ar Vyriausybės, galinčios dalyvauti Projekte, bus suteiktas Jungtinių Tautų pareigūnų statusas ir Vyriausybė jiems suteiks tokias pat privilegijas bei imunitetą kaip ir Jungtinių Tautų pareigūnams;
  39. b)pagalbiniams darbuotojams, Vyriausybės pasamdytiems dėl Projekto, bus suteiktas teisinių procesų imunitetas dėl jų žodžių, pasakytų ar parašytų oficialiai tarnaujant Projekto darbe. Šie darbuotojai turės specialų statusą, pagal kurį tarnybos metu bus pavaldūs Projekto koordinatoriui; jie turės tinkamai laikytis Jungtinių Tautų darbuotojų taisyklių I straipsnio nuostatų, kurias JT, pasikonsultavusios su Vyriausybe, jiems atsiųs, savo nuožiūra suderinusios, kad atitiktų jų statusą. Dalyvaujančiųjų Vyriausybių atstovai, vykdami į pagal projektą rengiamus pasitarimus, atlikdami savo funkcijas kelionės metu į Vengriją ir iš jos, turės privilegijas ir imunitetą, nustatytus Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl privilegijų ir imuniteto. Gal malonėtumėte pasirašyti sutartį ir kartu su šio laiško kopija grąžinti man. Priimkite, Pone, mano nuoširdžiausią pagarbą. Vyriausybės vardu (parašas) ___________________ pasirašyta ____________________ Csaba SIKLOS G. Hinteregger Vykdomasis sekretorius Europos ekonominė komisija ______________ JUNGTINĖS TAUTOS EUROPOS EKONOMINĖ KOMISIJA VIII priedas ECE 443
(11)............. 199, Gerb. pone Ambasadoriau, Man malonu Jums pranešti, kad praėjusioje Transeuropinio geležinkelio (TER) Koordinacinio komiteto sesijoje buvo vienbalsiai pritarta dėl p.................. iš Jūsų Vyriausybės paskyrimo TER Projekto vadovo padėjėju nuo................. iki................ Pagal Kredito fondo bendradarbiavimo susitarimą Koordinacinis komitetas Projekto vadovą renka iš vienos TER šalių. Jis (
  1. ji)tarnaus dvejus metus ir Koordinacinio komiteto pritarimu turės galimybę, susitarus su jo (jos) Vyriausybe, pratęsti tarnavimo laiką dar dvejiems metams. Prašome Jūsų šalies kompetentingas institucijas apsvarstyti ir pritarti toliau nurodytoms p.................. pareigoms nustatytoms sąlygoms; jos bus įrašytos į specialią paslaugų sutartį, kurią turės pasirašyti p.................. ir Jungtinės Tautos. Projekto vadovo pavaduotojo, padėjėjų ir kito personalo pareigos Pavaduotojas ir padėjėjai yra atsakingi už pagalbą Projekto vadovui techniniais, eksploataciniais ir finansiniais TER valdymo klausimais. P................. bus atsakingas už............ klausimus. Projekto vadovo pareigos Pagal Transeuropinio geležinkelio Kredito fondo bendradarbiavimo susitarimą Projekto vadovas, vadovaujamas Koordinacinio komiteto ir EEK, yra atsakingas už: 1) savo, kaip Projekto centrinės būstinės vadovo, darbą; 2) darbo programų projektų parengimą Koordinaciniam komitetui tvirtinti ir vadovavimą šioms programoms, jei jas patvirtina Koordinacinis komitetas; 3) savo, kaip Koordinacinio komiteto ir TER nacionalinių koordinatorių grupės sekretoriaus, darbą; 4) Koordinacinio komiteto ir TER nacionalinių koordinatorių susirinkimų pirmininkui teikiamus sprendimus dėl priimamų sprendimų; 5) informacijos apie spręstinus klausimus parengimą ir paskirstymą valstybėms narėms; 6) nuolatinio ryšio su nacionaliniais koordinatoriais palaikymą visais TER įgyvendinimo klausimais; 7) Projekto vadovo visų Projekto centrinės būstinės veiksmų ir TER raidos per laikotarpį, kuris apžvelgiamas Koordinacinio komiteto ir TER nacionalinių koordinatorių sesijų metu, ataskaitos parengimą; 8) techninių ir administracinių dokumentų, svarstomų visuose TER susirinkimuose, parengimą; 9) ekspertų, teikiančių įvairias konsultavimo paslaugas, darbo priežiūrą bendradarbiaujant su TER Vyriausybėmis, mokančiomis TER mokesčius natūra; 10) projekto centrinės būstinės kompetencijai priklausančių administracinių ir finansinių veiksmų priežiūrą; 11) biudžeto vykdymą pagal Koordinacinio komiteto sprendimus ir Jungtinių Tautų finansines taisykles bei nurodymus; 12) konsultantų samdymą prireikus pagalbos specifiniam darbui pagal darbo programas, vadovaujant Koordinaciniam komitetui; 13) kitų darbų, paskirtų Koordinacinio komiteto, atlikimą. Projekto vadovas tiesiogiai atskaitingas EEK Transporto skyriaus direktoriui ar jo atstovui. Projekto vadovas, kaip projekto centrinės būstinės Budapešte, Vengrijoje, vadovas, prižiūri ir vietinių darbuotojų, kuriuos pasiūlė Vengrijos Vyriausybė, ir iš kitų šalių atvykusių darbuotojų darbą. Projekto vadovo darbo vieta yra Budapešte, Vengrijoje; visos kelionės iš darbo vietos apsvarstomos, joms turi pritarti EEK Transporto skyrius. Remdamosi minėtomis sąlygomis, Jungtinės Tautos pasiūlys p................. sutartį nuo................ iki.................... eiti projekto vadovo padėjėjo pareigas. Toliau nurodomos papildomos specialios nuostatos: 1...................... Vyriausybė atsakinga už tai, kad būtų mokamas atlyginimas, apmokama už išlaikymą bei kitos išlaidos, t. y.:
  2. a)priklausantis atlyginimas ir išlaikymas;
  3. b)visos išlaidos, susijusios su asmeninių ar namų apyvokos daiktų gabenimu į darbo vietą ir iš jos;
  4. c)jo bei jo namiškių kelionės į darbo vietą ir iš jos bei su kelione į EEK susijusios išlaidos paskyrimo į pareigas metu ir joms pasibaigus. 2...................... Vyriausybė bus atsakinga už p......................... sveikatos draudimą, taip pat draudimą nuo nelaimingų atsitikimų per visą jo sutarties su EEK galiojimo laiką, kaip nustatyta 4c punkte; 3. Jungtinės Tautos p.................:
  5. a)įteiks dokumentą, liudijantį jo, kaip Jungtinių Tautų eksperto ir JT – EEK – TER Projekto vadovo padėjėjo, statusą;
  6. b)rūpinsis kasdieniniu išlaikymu jo oficialių kelionų į darbo vietą ir iš jos metu;
  7. c)jei konsultantas, kelionės metu atlikdamas paslaugas Jungtinių Tautų vardu pagal šios sutarties sąlygas, mirs, susižeis ar susirgs, jis ar jo namiškiai turės teisę į tokią kompensaciją, kuri pagal Personalo taisyklių D priedą turėtų būti sumokėta panašias funkcijas atliekančiam Jungtinių Tautų darbuotojui. Būčiau dėkingas, jei Jūs šiame laiške nurodytas sąlygas perduotomėte kompetentingoms valdžios institucijoms............................ Jei šios sąlygos bus priimtinos, prašom šį laišką pasirašyti ir man grąžinti. Su nuoširdžia pagarba Yvesas Berthelotas Europos ekonominės komisijos vykdomasis sekretorius Sutinku su šio laiško sąlygomis Pavardė ir pareigos___________________ Data_________________ (.................... ambasadorius nuolatinis.................. atstovas) ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.