LIETUVOS TEISĖS AKADEMIJOS STATUTAS

LIETUVOS TEISĖS AKADEMIJOS STATUTAS LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS STATUTAS 2000 09 11 Vilnius

1. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Lietuvos teisės universitetas (toliau - Teisės universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokslo ir studijų įstaiga. Jo buveinės adresas: Ateities g. 20, 2057 Vilnius.
3. Teisės universiteto steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas.
4. Teisės universiteto autonomija ir veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu bei kitais įstatymais ir šiuo Statutu.
5. Teisės universiteto statutą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
6. Teisės universitetas yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
7. Teisės universitetas yra Lietuvos teisinės minties ugdymo centras bei neatskiriama pasaulinės akademinės bendruomenės dalis.
8. Svarbiausi Teisės universiteto tikslai: 1) sudaryti sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą, grindžiamą moksliniais tyrimais, atitinkantį kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį; 2) organizuoti mokslo tyrimus ir studijas teisės, valdymo ir kitose mokslo ir studijų srityse; 3) rengti mokslininkus ir specialistus; 4) plėtoti fundamentinį ir taikomąjį mokslą, būtiną studijų ir mokslo vienovei; 5) sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi; 6) plėtoti visuomenės teisinį švietimą, teikti konsultacijas gyventojams, teisėtvarkos, valdymo ir kitoms institucijoms; 7) skleisti humanistines idėjas, socialinių ir kitų mokslų žinias, puoselėti demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus.
9. Įgyvendindamas savo tikslus, Teisės universitetas vadovaujasi šiais principais: 1) humanistinių ir tautinių vertybių, pilietiškumo, humanitarinės ir teisinės kultūros ugdymo, akademinių tradicijų puoselėjimo; 2) studijų ir mokslo vienovės, akademinės laisvės; 3) atvirumo visuomenei; 4) visapusiško asmenybės ugdymo; 5) integracijos į Lietuvos ir užsienio akademinę bendriją.
10. Teisės universitete: 1) pripažįstamos Didžiosios Europos universitetų chartijos, Europos Sąjungos vieningos studijų erdvės bei kitos pažangios tarptautinės mokslo bei akademinės bendruomenės nuostatos; 2) puoselėjami demokratinės savivaldos principai; 3) skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje, mokslinėje ir meninėje veikloje; 4) ugdoma ir gerbiama kompetencija, profesionalumas ir atsakomybė.
11. Teisės universitetas rengia specialistus, atsižvelgdamas į valstybės ir darbo rinkos poreikius.
12. Teisės universitetas informuoja visuomenę ir valdžios bei valdymo institucijas apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones ir lėšų naudojimą.
13. Teisės universitetas nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą, tvarko studijų, mokslo, leidybos, ūkio ir finansų reikalus, gali steigti savo veiklai reikalingus padalinius – fakultetus, institutus, kolegijas, bibliotekas, katedras, laboratorijas ir kita. Teisės universiteto struktūrą rektoriaus teikimu tvirtina ir keičia Senatas. Teisės universiteto padalinių veiklą reglamentuoja nuostatai. Gavęs Vyriausybės leidimą, Teisės universitetas gali steigti ir juridinio asmens teises turinčius padalinius, tarp jų ir mokslo institutus. Jų įstatus registruoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ( toliau – Ministerija ).
14. Teisės universitetas gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo, studijų, teisėtvarkos, valdymo ir kitomis institucijomis bei piliečiais studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat įstoti į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines.
15. Keisti Teisės universiteto teritorijų ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Senato sutikimą. Jei Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.
16. TEISĖS UNIVERSITETO VALDYMAS Pagrindinės Teisės universiteto savivaldos institucijos yra Senatas ir rektorius. Teisės universiteto valdymas grindžiamas demokratijos ir kompetencijos principais. Visi rinkimai vyksta slaptu balsavimu. Nutarimai priimami slaptu arba atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, išskyrus šiame Statute nurodytus atvejus. 2.
17. SENATAS
18. Aukščiausioji akademinės savivaldos institucija yra Senatas. Senato veiklą reglamentuoja Teisės universiteto statutas ir Senato reglamentas, kurį tvirtina Senatas.
19. Senatą renka Teisės universiteto mokslininkų susirinkimas penkeriems metams. Mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius ir (arba) pedagoginius vardus turintys darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Teisės universitetas. Susirinkimą šaukia rektorius arba Senato pirmininkas. Susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė mokslininkų. Senato rinkimus skelbia Teisės universiteto taryba.
20. Senato nariais gali būti Teisės universiteto mokslininkai, studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai. Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę Senato narių. Studentai sudaro ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą deleguoja studentų atstovybė. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas.
21. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką, Senato pirmininko pavaduotoją ir Senato sekretorių. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Rektoriumi ir Senato pirmininku negali būti tas pats asmuo.
22. Senatas vykdo šias pagrindines funkcijas: 1) priima ir teikia Seimui tvirtinti Teisės universiteto statutą bei jo pakeitimus; 2) priima kitus teisės aktus, reglamentuojančius Teisės universiteto ir jo padalinių veiklą. Tvirtina Teisės universiteto vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus; 3) skiria ir atšaukia atstovus į Teisės universiteto tarybą. Visų Senato narių balsų dauguma pritaria rektoriaus prašymui pakeisti Teisės universiteto tarybos pirmininką; 4) rektoriaus teikimu tvirtina Teisės universiteto struktūrą, jo pakeitimus, nustato ir tvirtina etatų, tarp jų ir Policijos fakulteto pareigūnų, sąrašus; 5) rektoriaus teikimu priima sprendimus dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo su dėstytojais, vyresniais kaip 65 metų; 6) iš profesorių paprasta balsų dauguma slaptu balsavimu renka rektorių. Jei renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, surinkusių daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą. Rektoriaus kadencija – penkeri metai. Tas pats asmuo negali būti renkamas rektoriumi daugiau negu dvi kadencijas iš eilės; 7) rektoriaus teikimu 5 metams tvirtina prorektorius, Teisės universiteto sekretorių, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, centrų direktorius, institutų direktorius. Prorektorių kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimų trukmė; 8) visų Senato narių balsų dauguma gali atstatydinti rektorių, prorektorius, Teisės universiteto sekretorių, dekanus, katedrų vedėjus, centrų direktorius, institutų direktorius ; 9) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo, kvalifikacijos kėlimo tvarką. Paprasta balsų dauguma tvirtina 5 metams išrinktus profesorius, docentus, lektorius ir asistentus; 10) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus atitinkamas pareigas einantiems dėstytojams, taip pat Teisės universiteto garbės vardus ir profesorių emeritų vardus; 11) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl mokslo laipsnių teikimo; 12) pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą nustato darbuotojų darbo užmokestį ir papildomus priedus prie jo iš nebiudžetinių lėšų, taip pat tvirtina darbų normatyvus; 13) kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę; 14) svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į Teisės universiteto tarybos siūlymus. Tvirtina studijų planus; 15) teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslo sričių, kurias plėtoja Teisės universitetas, konsultacinei ir informacinei veiklai; 16) svarsto Teisės universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs Teisės universiteto tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Teisės universiteto tarybos išvada; 17) svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs Teisės universiteto tarybos išvadą, teikia jį Ministerijai kartu su šia išvada; 18) sudaro komisijas ir išklauso jų ataskaitas. Ūkinei ir finansinei veiklai kontroliuoti ir audituoti Senatas steigia nuolatinę komisiją; 19) svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Teisės universiteto tarybos išvadą, jas tvirtina. Jei 2/3 visų Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatų įvykdymo ataskaita, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas rektoriaus pareigas paveda eiti kitam Senato nariui; 20) rektoriaus iniciatyva ar pareikalavus 1/3 Teisės universiteto mokslininkų šaukia mokslininkų susirinkimą svarbiems Teisės universiteto veiklos klausimams aptarti.
23. Senato posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių. Senato nutarimai įsigalioja po to, kai juos paskelbia rektorius, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatoma kita įsigaliojimo data. Rektorius Senato priimtą nutarimą ne vėliau kaip per mėnesį po įteikimo arba paskelbia, arba motyvuotai grąžina Senatui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Senato nutarimo rektorius negrąžina ir nepaskelbia, toks nutarimas įsigalioja po to, kai jį paskelbia Senato pirmininkas. Pakartotinai Senato apsvarstytas nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip 2/3 Senato narių. Šiuo atveju, rektoriui nepaskelbus nutarimo, jį paskelbia Senato pirmininkas. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai. Senato nutarimai yra privalomi visiems Teisės universiteto darbuotojams, doktorantams, studentams, klausytojams.
24. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Senato narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Neeilinis Senato posėdis gali būti šaukiamas ir rektoriaus siūlymu. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.
25. Senatas apie savo sprendimus informuoja akademinę bendruomenę Teisės universiteto informaciniame biuletenyje ir kartą per metus atsiskaito jai už savo veiklą bendrame akademinės bendruomenės susirinkime. 2.
26. REKTORIUS
27. Rektorius vadovauja Teisės universitetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja. 2.Rektorius: 1) leidžia įsakymus, privalomus visiems Teisės universiteto darbuotojams, doktorantams, studentams ir klausytojams; 2) įstatymų ir Statuto nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų; 3) fakultetų dekanų teikimu priima ir šalina studentus, doktorantus, klausytojus; 4) skatina darbuotojus ir studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia; 5) valdo Teisės universiteto finansus ir turtą, atsako už jo finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 6) koordinuoja Teisės universiteto bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių valstybinės valdžios ir valdymo institucijomis, teismais, aukštosiomis mokyklomis ir kitomis organizacijomis; 7) kontroliuoja Teisės universiteto teikiamo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygius; 8) viešai skelbia ir teikia Senatui bei Ministerijai metinę Teisės universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos vykdymo ataskaitą; 9) atstovauja Teisės universitetui Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje, Tarptautinėje universitetų asociacijoje ir kitose institucijose; 10) atsižvelgdamas į konkursinės komisijos rekomendacijas, teikia Senatui tvirtinti prorektorius, Teisės universiteto sekretorių, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, centrų direktorius, institutų direktorius. Tvirtina fakultetų prodekanus; 11) teikia Senatui tvirtinti Teisės universiteto struktūrą, jos pakeitimus ir etatų sąrašą; 12) teikia siūlymus švietimo ir mokslo ministrui dėl trečdalio Teisės universiteto tarybos narių skyrimo; 13) kartu su ministru atšaukia jų bendru sutarimu paskirtą Teisės universiteto tarybos narį, netinkamai vykdantį Teisės universiteto tarybos reglamente numatytas pareigas, jei dėl to kreipėsi tarybos pirmininkas; 14) Senatui pritarus teikia ministrui prašymą pakeisti Teisės universiteto tarybos pirmininką; 15) išduoda leidimus valstybinės valdžios, valdymo ar vietos savivaldybės institucijoms atlikti darbus Teisės universiteto teritorijoje; 16) šaukia rektorato posėdžius ir jiems pirmininkauja.
28. Rektorius dalį savo funkcijų įsakymu gali perduoti prorektoriams arba kitiems jo paskirtiems asmenims. Rektorių pavaduoja prorektoriai arba kiti jo paskirti asmenys. 2.
29. REKTORATAS
30. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, Teisės universiteto sekretorius, fakultetų dekanai, padalinių, turinčių juridinio asmens teises, vadovai ir studentų atstovybės deleguotas narys.
31. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, koordinuoja Teisės universiteto padalinių darbą, įgyvendina Senato priimtus nutarimus.
32. TEISĖS UNIVERSITETO TARYBA Visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra Teisės universiteto taryba. Jos įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas. Teisės universiteto taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 15 narių. Penkis jos narius skiria Teisės universiteto Senatas, kitus penkis - ministras. Likusieji penki Teisės universiteto tarybos nariai skiriami bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Senato skirtų narių turi būti rektorius ir vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Tarybos sudėtis skelbiama ministro įsakymu. Tarybos pirmininką skiria ministras, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą. Juo negali būti Teisės universiteto darbuotojas.
33. FAKULTETAS
34. Fakultetą sudaro katedros, mokomosios ir mokslo laboratorijos bei kiti padaliniai. Teisės universiteto senato sprendimu fakultetas gali turėti ūkinį ir finansinį savarankiškumą.
35. Fakulteto veiklai vadovauja: 1) fakulteto taryba; 2) dekanas ir dekanatas.
36. Fakulteto mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius ir (arba) pedagoginius vardus turintys fakulteto darbuotojai. Fakulteto mokslininkai penkeriems metams renka fakulteto tarybą. Į fakulteto tarybos sudėtį įeina ir fakulteto studentų atstovybės pirmininkas arba nariai, išrinkti fakulteto studentų susirinkime.
37. Fakulteto taryba yra fakulteto akademinės savivaldos institucija.
38. Fakulteto taryba: 1) renka tarybos pirmininką ir sekretorių; 2) konkurso būdu penkeriems metams renka dėstytojus ir mokslo darbuotojus ir teikia juos Senatui tvirtinti; 3) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti studijų planus; 4) svarsto ir tvirtina dalykų bei studentų praktikos ir stažuotės programas; 5) svarsto ir Senatui rekomenduoja suteikti profesoriaus ir docento pedagoginius vardus; 6) teikia rektoriui siūlymus dėl katedrų, laboratorijų bei kitų padalinių steigimo ar panaikinimo; 7) renka konkurso ir kitas komisijas svarbiems klausimams nagrinėti ir spręsti; 8) išklauso ir tvirtina fakulteto dekano metinės veiklos ataskaitą. Jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia Senatui siūlymą dėl dekano atstatydinimo; 9) rengia ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto nuostatus; 10) svarsto ir sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus.
39. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Trečdaliui tarybos narių arba dekanui pasiūlius, šaukiamas neeilinis tarybos posėdis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo.
40. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Tarybos nutarimus skelbia fakulteto dekanas.
41. Fakulteto tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas.
42. Dekanas: 1) koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus; 2) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, doktorantams, studentams ir klausytojams; 3) atstovauja fakultetui, teikia rektoriui siūlymus dėl doktorantų, studentų ir klausytojų priėmimo bei šalinimo; 4) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto prodekanų ir katedrų vedėjų; 5) kasmet už fakulteto veiklą atsiskaito fakulteto tarybai.
43. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas, prodekanai ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto fakulteto kompetenciją atitinkančius organizacinius, studijų, ūkio ir kitus klausimus, padeda įgyvendinti Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus.
44. Policijos fakultetas savo veiklą grindžia įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kuriais remiantis tvarkoma tarnyba policijoje, ir bendraisiais Teisės universiteto veiklos principais, reglamentuotais Teisės universiteto statuto. 11.1 Į Policijos fakultetą studijuoti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys vidurinį išsilavinimą, pagal asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą, sveikatos būklę tinkantys policijos ir (arba) kitų teisėtvarkos įstaigų pareigūno darbui. 11.
45. Policijos fakulteto dieninio skyriaus studentai, pradėdami mokytis Teisės universitete, duoda Senato patvirtintą priesaiką. 11.
46. Dieninio skyriaus studentai aprūpinami uniforma, jiems mokama stipendija. 11.
47. Policijos fakulteto studentai policijos pareigūno statusą įgyja, kai jiems pavedama vykdyti viešosios tvarkos užtikrinimo pareigas, vidaus tarnybos bei praktikos teisėtvarkos įstaigose metu. 11.
48. Policijos fakulteto studentų gyvybė ir sveikata įstatymų nustatyta tvarka privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų viešosios tvarkos palaikymo, praktikos policijoje ir kitose teisėtvarkos įstaigose metu, taip pat tarnybinių ir specialaus policijos rengimo užsiėmimų metu. 11.
49. Policijos fakulteto studentams, baigusiems pirmą kursą, suteikiama policininko kvalifikacija ir jie siunčiami dirbti policijos ir kitose teisėtvarkos įstaigose. Po vienerių darbo metų jie gali konkurso tvarka tęsti studijas Policijos fakulteto dieniniame arba neakivaizdiniame skyriuje. 11.
50. Studijų Policijos fakultete laikas įskaitomas į tarnybos policijoje ir vidaus reikalų įstaigose laiką. 11.
51. Studijuoti neakivaizdinėse studijose priimami policijos ir kitų teisėtvarkos įstaigų darbuotojai. 11.
52. Policijos fakulteto personalą sudaro policijos pareigūnai bei kiti asmenys. 11.
53. Policijos pareigūnas yra darbuotojas, Policijos fakultete einantis tam tikras pareigas ir atliekantis specialaus policijos rengimo funkcijas. 11.
54. Specialus policijos rengimas - žinių ir įgūdžių apie specialias policijos veiklos priemones, būdus bei metodus formavimas (policijos vadyba ir administracinė veikla, operatyvinė veikla, profesinė taktika, specialus fizinis policijos pareigūnų rengimas, šaudyba, policijos darbo įgūdžių formavimas ir kt.). 11.
55. Teisės universiteto pareigų, kurias gali eiti policijos pareigūnai, sąrašus Teisės universiteto senato teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 11.
56. Policijos fakulteto policijos pareigūnus į pareigas skiria rektorius, o pareiginius laipsnius rektoriaus teikimu jiems suteikia institucija, teikianti pareiginius laipsnius. 11.
57. Fakulteto policijos pareigūnams taikomos socialinės garantijos bei lengvatos, mokamos pensijos, nustatytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose tarnybą policijoje. 11.
58. Fakulteto policijos pareigūnams pagal pareiginius laipsnius ( neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų ) taikomi įstatymais ar Vyriausybės teisės aktais patvirtinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų darbo užmokesčio kategorijos ir koeficientai. 11.
59. Fakulteto policijos pareigūnams, atleistiems iš pareigų, pensijas nustatyta tvarka skiria įstatymuose numatyta institucija, skirianti pensijas policijos darbuotojams. 11.
60. Suėjus nustatytam amžiui ir pareigūnui sutikus, rektorius turi teisę pratęsti pareigūno tarnybos laiką. 11.
61. Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus, rektoriaus įsakymu Policijos fakulteto studentai ir policijos pareigūnai gali būti pasiųsti palaikyti viešąją tvarką.
62. KATEDRA
63. Pagrindinis Teisės universiteto studijų ir mokslo padalinys yra katedra. Prie katedrų gali būti steigiamos mokslinės laboratorijos ir kiti moksliniai padaliniai.
64. Katedra: 1) organizuoja ir vykdo studijų ir studentų ugdymo procesą, dirba mokslo ir metodinį darbą; 2) rengia ir tobulina mokymo dalykų programas, vadovėlius, mokymo priemones, konspektus, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą, dalyvauja rengiant ir tobulinant studijų programas; 3) užtikrina katedros narių pedagoginės, profesinės ir mokslinės kvalifikacijos kėlimą; 4) diegia į studijų procesą progresyvias mokymo formas ir metodus; 5) analizuoja ir vertina studijų kokybę ir absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo; 6) siūlo fakulteto tarybai kandidatus docento ir profesoriaus vardui gauti, kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms; 7) savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su studijų, mokslo, teisėtvarkos, valdymo ir kitomis įstaigomis; 8) katedros vedėju gali būti skiriamas asmuo, turintis mokslo laipsnį ir (arba) pedagoginį vardą. Katedros vedėją rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Tas pats asmuo paprastai negali būti renkamas katedros vedėju daugiau negu dviem kadencijoms iš eilės; 9) katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas šaukiamas katedros vedėjo arba trečdalio katedros narių teikimu. Į katedros posėdžius svarstant atskirus klausimus gali būti kviečiami studentai, mokslo ir kiti darbuotojai su patariamojo balso teise.
65. TEISĖS UNIVERSITETO PERSONALAS
66. Teisės universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos tarnautojai ir kitas Teisės universiteto veiklą užtikrinantis personalas.
67. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises ir pareigas Teisės universitete reguliuoja įstatymai, Teisės universiteto statutas ir kiti teisės aktai, Senato aktai, vidaus tvarkos taisyklės.
68. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas kiekvienai penkerių metų kadencijai priimami viešo konkurso tvarka. Konkursai šias pareigas eiti organizuojami, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų ir kitų teisės aktų bei Senato nustatyta tvarka. Kiti Teisės universiteto darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.
69. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo rektoriaus įsakymu.
70. Teisės universitetas gali kviesti kitų Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo ir studijų įstaigų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas sutartis įstatymų nustatyta tvarka.
71. Dėstytojai (išskyrus lektorius), turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (arba) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje.
72. Sėkmingai dirbantys pedagoginį ir mokslinį darbą Teisės universiteto dėstytojai Senato nutarimu kas penkeri metai gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir savo mokslinei bei profesinei kvalifikacijai kelti.
73. Teisės universiteto darbuotojams Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.
74. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai Senatui pritarus gali dirbti Teisės universitete įstatymų nustatyta tvarka.
75. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Teisės universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui Senatas įstatymų nustatyta tvarka gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Jiems Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą naudojantis Teisės universiteto baze.
76. Ginčai tarp Teisės universiteto administracijos ir darbuotojų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
77. MOKSLAS
78. Teisės universitetas plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, dalyvauja programose ir projektuose, diegia mokslo rezultatus į praktiką. Nustatant mokslinių tyrimų plėtros strategiją ir mokslinių tyrimų prioritetus, skatinami tyrimai, darantys tiesioginę įtaką visokeriopai Lietuvos pažangai ir jos integracijai į Europos Sąjungą, mokslo ir technologijų plėtros darbams, išsaugant mokslo potencialą, skatinant mokslininkų iniciatyvą bei garantuojant mokslinės veiklos nepriklausomumą nuo ideologijos, politinių institucijų bei žinybinių interesų.
79. Atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir mastą, tematiką bei terminus nustato pats Teisės universitetas, atsižvelgdamas į valstybės reikmes, tyrimų svarbą švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Teisės universiteto mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius. Teisės universiteto tyrimų kryptys ir terminai nurodomi sutartyje su Ministerija.
80. Pagrindinė Teisės universiteto mokslinės veiklos organizavimo grandis yra fakultetai, katedros, laboratorijos, institutai, centrai, kurių atlikti tyrimai sudaro kūrybinės veiklos ir studijų integracijos pagrindą ir yra doktorantūros studijų bei mokslinės kvalifikacijos kėlimo bazė.
81. Teisės universitete skatinama studentų mokslinė veikla, veikia studentų mokslinė draugija, organizuojamos studentų mokslinės konferencijos, seminarai bei mokslo darbų konkursai.
82. Teisės universitetas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia mokslo laipsnius ir pedagoginius vardus, inicijuoja steigti mokslo krypčių tarybą daktaro disertacijoms ginti.
83. Teisės universitetas turi leidybos teises, leidžia mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius bei mokslinius metodinius renginius.
84. Svarbiems kompleksiniams tyrimams, susijusiems su Teisės universiteto veiklos profiliu, vykdyti, mokslinei bazei studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje suteikti, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti gali būti steigiami universitetiniai moksliniai institutai, kurie yra savarankiški Teisės universiteto struktūriniai padaliniai.
85. Universitetinio instituto direktorių, jo pavaduotojus iš mokslininkų 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka instituto taryba. Teisės universiteto senatui pritarus, juos tvirtina rektorius.
86. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Teisės universiteto senatas, gavęs Teisės universiteto tarybos išvadą. Jeigu visų Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama instituto direktoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmata, direktoriaus įgaliojimai nutrūksta.
87. Moksliniams tyrimams plėtoti ir empirinei medžiagai rinkti bei kitiems uždaviniams spręsti universitetinis institutas gali turėti savo specializuotą bazę (laboratorijas, ekspertines tarnybas ir pan.).
88. STUDIJOS Studijų tipai, pakopos ir formos
89. Teisės universitete organizuojamos dviejų tipų studijos: 1) nuosekliosios studijos; 2) nenuosekliosios studijos.
90. Nuosekliųjų universitetinių studijų pakopos yra: 1) pirmoji – bakalauro ar profesinės studijos (pagrindinės); 2) antroji – magistrantūra bei specialiosios profesinės studijos; 3) trečioji – doktorantūra.
91. Teisės universitete gali būti organizuojamos ir neuniversitetinės studijos.
92. Pagrindinės nuosekliųjų pirmosios pakopos studijų formos yra šios: dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas, patvirtintas Ministerijos.
93. Teisės universitetas nuosekliosioms studijoms gali priimti Ministerijos ir Teisės universiteto sutartyje nustatytą skaičių studentų, kurie, nepatekę atrankos konkurso tvarka į valstybės finansuojamas vietas, sutinka mokėti už studijas.
94. Nenuosekliųjų studijų formos nustatomos sutartyse su studentais ir užsakovais. Studijų apimtis ir trukmė Studijų apimtis ir trukmė nustatyta įstatymu ir Senato aktais. Studijų programos
95. Pagrindinių studijų programos skiriamos teoriniams profesijos pagrindams perteikti bei savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti. Baigusiems pagrindines universitetines studijas Teisės universitetas suteikia bakalauro laipsnį ir profesinę kvalifikaciją, baigusiems neuniversitetines pagrindines studijas – profesinę kvalifikaciją.
96. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba darbui, kuriam atlikti reikia tvirtesnių mokslinių žinių ir gebėjimų.
97. Nuosekliosios studijos vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą. Tęstinis mokymasis
98. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Teisės universitetas gali organizuoti studijas asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas studijų sutartyse nustatytomis sąlygomis.
99. Tęstinių studijų rezultatai gali būti vertinami kreditais. Asmeniui, surinkusiam pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, Teisės universitetas Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta aukštąjį išsilavinimą ir suteikia kvalifikaciją. Individuali studijų programa Teisės universitetas gali studentui suteikti sąlygas studijuoti pagal nustatyta tvarka sudarytą individualią studijų programą. Studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatų įskaitymas Teisės universitete nustatyta tvarka įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.
100. STUDENTAI Teisės universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas. Teisės universitete gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su aukštąja mokykla. Studentų teisės ir pareigos
101. Studentai turi teisę: 1) studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga bei priemonėmis; 2) pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas, baigti studijas per trumpesnį laiką, pasirinkti kitų studijų programų modulius, įgyti gretutinę specialybę; 3) vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę bei kreiptis į fakulteto (prireikus ir Teisės universiteto) administraciją dėl žinių įvertinimo; 4) nutraukti ir atnaujinti studijas; 5) gauti su studijomis susijusią informaciją; 6) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras; 7) dalyvauti savivaldoje; 8) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją; 9) laisvai burtis į klubus, draugijas, studentų visuomenines organizacijas; 10) kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo teisių pažeidimo; 11) naudotis įstatymų, Teisės universiteto statuto bei kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis.
102. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentai, be šio straipsnio 1 dalyje išvardytų, turi ir šias teises: 1) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti stipendijas; 2) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paskolas studijoms apmokėti ir pragyvenimo išlaidoms iš dalies padengti.
103. Studentai privalo: 1) vykdyti studijų programoje numatytas užduotis; 2) laikytis Teisės universiteto statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių; 3) vykdyti Teisės universiteto savivaldos institucijų sprendimus, rektoriaus ir dekanų įsakymus; 4) teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas.
104. Teisės universiteto vadovai arba jų įgalioti asmenys, gavę studentų raštiškus pareiškimus ar skundus dėl jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu.
105. Ginčus, kilusius tarp Teisės universiteto administracijos ir studentų, sprendžia Ginčų nagrinėjimo komisija, skiriama rektoriaus įsakymu. Į komisiją po lygiai skiriami Teisės universiteto administracijos ir studentų atstovybės įgalioti asmenys. Teisės universiteto ginčų nagrinėjimo komisija yra nuolatinė institucija, sudaryta iš 6 įgaliotų asmenų. Studentas turi teisę kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu yra nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavo per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką. Ginčai nagrinėjami ne ilgiau kaip 30 dienų, apie Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu. Balsavimo metu balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas balsas yra pirmininko. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Teisės universitete yra galutinis. Drausminės nuobaudos studentams
106. Už studento pareigų pažeidimus Teisės universitetas gali studentams skirti šias drausmines nuobaudas: 1) pastabą; 2) papeikimą; 3) griežtą papeikimą; 4) pašalinti iš Teisės universiteto.
107. Drausminės nuobaudos skiriamos rektoriaus įsakymu. Skirti nuobaudas ir paskatinimus rektorius gali deleguoti ir kitiems asmenims.
108. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti skirta Senato sprendimu.
109. Studentas gali būti pašalintas iš Teisės universiteto, jeigu: 1) šiurkščiai pažeidė Teisės universiteto statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius aktus; 2) nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų. Studentų dalyvavimas Teisės universiteto savivaldoje
110. Teisės universiteto studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Atstovybę sudaro visuotinės studentų konferencijos išrinkti studentai. Atstovybė veikia pagal studentų visuotinės konferencijos patvirtintus įstatus, kuriuos registruoja Teisės universiteto rektorius.
111. Visuotinė studentų konferencija yra teisėta, jei joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Visuotinės studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų. Studentų atstovybė
112. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Teisės universiteto arba jo padalinių savivaldos institucijas tvarka. Studentų atstovai dalyvauja savivaldos institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise.
113. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Teisės universiteto ir jo padalinių savivaldos institucijų visais studijų klausimais.
114. Teisės universitetas remia studentų atstovybę, gali skirti lėšų atstovybės veiklai finansuoti.
115. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir Teisės universiteto senato nustatyta tvarka reikalauti dar kartą svarstyti Teisės universiteto savivaldos institucijų priimtus sprendimus.
116. TURTAS IR LĖŠOS 1.Teisės universiteto turtą sudaro pastatai ir kitos materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamas turtas. Šį turtą Teisės universitetas naudoja neatlygintinai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jį saugo ir gausina. Dovanotu, gautu kaip paramą arba pagal testamentą bei ne iš valstybės lėšų įgytu turtu Teisės universitetas disponuoja vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis Senato nustatyta tvarka. Nusidėvėjęs arba nereikalingas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas nurašomas rektoriaus sprendimu. Teisės universiteto darbuotojai, doktorantai, studentai ir klausytojai naudojasi tuo turtu, laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių (nuostatų).
117. Teisės universiteto lėšas sudaro biudžeto ir nebiudžetinės lėšos. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos Teisės universitetui numatytoms programoms įgyvendinti. Nebiudžetines lėšas sudaro studijuojančių savo lėšomis įmokos, pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų, kitos teisėtai įgytos lėšos. Teisės universiteto institutų vykdomiems tyrimams finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos kaip ir kitiems valstybiniams mokslo institutams.
118. Biudžetines ir nebiudžetines lėšas Teisės universitetas tvarko pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas sąmatas. Išlaidų apyskaitas pateikia institucijoms, iš kurių gavo finansavimą. Kasmet viešai skelbia ataskaitą apie praėjusių metų pajamas ir išlaidas.
119. Teisės universiteto studijų, mokslo ir su jomis susijusios gamybinės veiklos pajamos neapmokestinamos. Teisės universitetas nemoka žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių. 5.Lėšas fakultetams arba kitiems padaliniams skirsto ir perskirsto rektorius.
120. Teisės universitetas turi teisę iš nebiudžetinių lėšų sudaryti įvairius fondus, kurie naudojami Senato nustatyta tvarka.
121. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 1.Teisės universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką, o Policijos fakultetas - uniformas.
122. Šį statutą keičia Senatas dviejų trečdalių visų Senato narių balsų dauguma. Statuto pakeitimus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Statutas priimtas Senato 2000 09 11 posėdyje ( nutarimas Nr.2 ). Rektorius prof. A.Pumputis 1 priedas LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETUI PERDUOTŲ NAUDOTIS PASTATŲ SĄRAŠAS Objektas Adresas Centriniai rūmai Ateities g. 20, Vilnius Pirmieji rūmai Valakupių g. 5, Vilnius Bendrabutis Didlaukio g. 57, Vilnius Kauno fakulteto administracinis pastatas 1A4p, 1a'b, 2a'b V.Putvinskio g. 70, Kaunas Kauno fakulteto mokomasis korpusas 1C3p, 1C'p Donelaičio g.68 / Maironio g.27, Kaunas Bendrabutis 1A3p V.Putvinskio g. 68, Kaunas Garažas 2G'b V.Putvinskio g. 68, Kaunas Ūkinis statinys 3J'b V.Putvinskio g. 68, Kaunas Bendrabutis 2C4p, 3C4p, 4C2p, 9G'p Maironio g.27a, Kaunas Bendrabutis 5C3p, 3C3p Maironio g.29, Kaunas Ūkinis korpusas 7F'p, 8F'p Maironio g.29, Kaunas Sandėliai 2H2p V.Putvinskio g. 70, Kaunas Garažas 5G'b, 4G'b V.Putvinskio g. 70, Kaunas Stalių dirbtuvė 3G'p V.Putvinskio g. 70, Kaunas Sporto salė ir valgykla Ožeškienės g. 41, Kaunas Mokomosios praktikos bazė Papilvės k., Prienų raj.