LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS STATUTAS Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) ištakos - 1936 m. rugpjūčio 25 d. Respublikos Prezidento paskelbtas Veterinarijos akademijai įsteigti ir laikyti įstatymas (1936 m. rugpjūčio 25 d. Vyriausybės žinios, Nr.546, eil. 3798). Šis įstatymas pradėjo veikti nuo 1936 m rugsėjo 01 d. Vadovaujantis Veterinarijos akademijai įsteigti ir laikyti įstatymu Žemės ūkio ministro įsakymu nuo 1936 m. rugsėjo 01 d. įsteigta Veterinarijos akademija. I skirsnis BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos veterinarijos akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė universiteto tipo aukštoji mokykla. Akademijos adresas: Tilžės g. 18, 3022 Kaunas. 2. Akademijos steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas. 3. Pagrindinis Akademijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra Aukštojo mokslo įstatymas ir šis Statutas. 4. Akademijos Statutą ir jo pakeitimus ar papildymus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. 5. Akademiją reorganizuoti ar likviduoti gali Lietuvos Respublikos Seimas. 6. Akademija turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos įstatymuose bei šiame Statute apibrėžtą autonomiją: 1. Gali steigti savo veiklai reikalingus padalinius – fakultetus, studijų institutus, Akademijos (universitetinius) mokslo institutus, katedras, laboratorijas, gamybinius ir kitus padalinius. 2. Nustato studijų tvarką, priima ir šalina studentus, sudaro studijų kryptis atitinkančias programas ir jas tvirtina. 3. Bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio mokslo, kultūros, studijų, gamybos įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis. 4. Pati nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą bei vidaus tvarkos taisykles. 7. Pagrindinė Akademijos veiklos nuostata yra akademinė laisvė, kuri garantuoja: 1. Lygią teisę dalyvauti konkursuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms Akademijoje eiti, taip pat studijuoti neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę. 2. Pasaulėžiūros ir tikėjimo laisvę Akademijos darbuotojams bei studentams. 3. Apsaugą darbuotojams ir studentams nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų bei įsitikinimų skelbimą. 4. Teisę dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams dalyvauti darant sprendimus dėl Akademijos Statuto turinio bei veiklos. 8. Svarbiausieji Akademijos tikslai ir veiklos sritys: 1. Organizuoti studijas, teikti kvalifikacijas, vykdyti mokslinius tyrimus ir taikyti mokslinių tyrimų rezultatus, biomedicinos mokslų srityje, kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą bei kultūrą, puoselėti akademinės bendruomenės tradicijas, perkvalifikuoti specialistus, leisti mokslo darbus, rengti ir leisti vadovėlius bei kitą mokymui skirtą literatūrą, organizuoti konferencijas bei seminarus, konsultuoti specialistus ir ūkininkus. 2. Sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnius. 3. Sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytos kvalifikacijos kėlimui bei persikvalifikavimui. 4. Rengti mokslininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai. 5. Ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje. 6. Moksline, šviečiamąja, menine ir kita kultūrine veikla skatinti visos šalies plėtrą; 7. Plėtoti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai būtinus mokslinius tyrimus. 8. Rengti specialistus šalies reikmėms tenkinti. 9. Visiems Lietuvos nuolatiniams gyventojams pagal jų sugebėjimus ir žinias sudaryti vienodas galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą. 10. Rengti specialistus atsižvelgiant į valstybės ir darbo rinkos poreikius. 11. Periodiškai analizuoti pagrindinių savo sričių veiklą ir ją tobulinti. 12. Informuoti visuomenę ir valdžios bei valdymo institucijas apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones ir lėšų naudojimą. 13. Teikti studentams konsultacijas dėl įsidarbinimo. 14. Dalytis su akademine visuomene mokslo, dvasiniais bei kultūros laimėjimais. 15. Telkti mokslui ir studijoms Akademijoje viso pasaulio lietuvius mokslininkus, pedagogus ir studentus bei Akademijos rėmėjus. 9. Akademija gali rengti studentus ir pagal neuniversitetinių studijų programas. 10. Akademija Vyriausybės nustatyta tvarka teikia kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus. 11. Akademijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis Senatui pritarus dėstoma, kai: 1. Studijų programos siejamos su kita kalba. 2. Paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kiti užsienio specialistai. 3. To reikia dėl studijų tarptautinių mainų. 12. Akademija yra juridinis asmuo. Ji turi savo balansą ir sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos Respublikos herbu ir savo pavadinimu. 13. Akademija turi teisę saugoti savo archyve mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų rankraščius, taip pat saugoti Akademijos archyvinius dokumentus bei kitą mokslo istorijai ir Akademijai vertingą medžiagą Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 14. Akademijoje gali kurtis dėstytojų ir studentų profesinės, kultūrinės, sporto ir kitokios organizacijos, kurių įstatai ir programa neprieštarauja šiam Statutui ir Lietuvos Respublikos įstatams. Visoms organizacijoms, įregistruotoms Akademijoje Rektorato nustatyta tvarka, suteikiama teisė veikti ir dalyvauti visuomeniniame Akademijos gyvenime. II skirsnis AKADEMIJOS STRUKTŪRA 15. Akademiją sudaro fakultetai, katedros, ir centrai, stambių gyvulių klinikos, dr. L.Kriaučeliūno smulkių gyvulių klinika, praktinio mokymo ir bandymų centras, laboratorijos, biblioteka ir kiti studijoms bei mokslui reikalingi padaliniai, kurie veikia pagal šį Statutą ir nustatyta tvarka patvirtintus įstatus, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles. Administracinius darbus vykdo akademinė, finansų, personalo, ūkio ir kitos tarnybos. Atskiri Akademijos padaliniai Senato leidimu gali įgyti juridinio asmens teises Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dalis jų gali būti išlaikomi ne valstybės lėšomis. 16. Fakultetas yra studijų ir mokslo padalinys, vykdantis vienos srities arba artimų sričių mokymo ir tyrimo darbus. Jį sudaro katedros, mokslo centrai, laboratorijos ir kiti padaliniai. 17. Fakulteto veiklą tvarko: 1. Fakulteto taryba 2. Dekanas 18. Fakulteto taryba priima nutarimus svarbiausiais fakulteto veiklos klausimais. Jos nutarimai neturi prieštarauti Senato ir Tarybos nutarimams. Fakulteto tarybos nutarimai yra privalomi visiems fakulteto ir jo padalinių vadovams, darbuotojams ir studentams. Šiuos nutarimus gali atšaukti pati fakulteto taryba arba Akademijos Senatas. 19. Fakulteto tarybą sudaro fakulteto mokslininkų susirinkime išrinkti ir fakultete dirbantys pedagoginio ir mokslo personalo nariai (vienas atstovas nuo trijų mokslininkų), turintys mokslo laipsnius ar pedagoginius vardus ir fakulteto studentų atstovybės narys. Fakulteto taryba renkama penkiems metams. Fakulteto tarybos nariu pagal pareigas yra fakulteto dekanas. Fakulteto tarybai pirmininkauja išrinktas iš tarybos narių tarybos pirmininkas. 20. Pagrindinės Fakulteto tarybos funkcijos: 1. Priima nutarimus svarbiausiais studijų organizavimo, mokslo ir kitais klausimais fakultete. 2. Koordinuoja fakulteto padalinių darbą, svarsto jų įkūrimo, reorganizavimo ir panaikinimo klausimus. 3. Svarsto ir teikia rektoratui aprobuoti ir Senatui tvirtinti studijų programas. 4. Svarsto kandidatūras pedagoginio ir mokslo personalo pareigoms eiti, pedagoginių vardų, garbės daktaro ir kitų garbės vardų suteikimo klausimus, teikia išvadas rektoratui ir Senatui. 21. Fakulteto tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Ne mažiau kaip trečdalio fakulteto tarybos narių raštišku siūlymu neeilinis tarybos posėdis kviečiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo fakulteto tarybos pirmininkui. Siūlant reikia nurodyti, kokiu reikalu posėdis kviestinas. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. 22. Fakulteto dekanas, vykdydamas šio Statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja. Dekanų kandidatūras iš Akademijoje dirbančių mokslininkų siūlo Rektorius, tvirtina Senatas. 23. Dalį savo funkcijų dekanas gali perduoti prodekanui, kurį, fakulteto tarybai pritarus, dekano teikimu tvirtina Rektorius. 24. Pagrindinės dekano funkcijos: 1. Pagal savo kompetenciją duoda nurodymus, kurie yra privalomi fakulteto darbuotojams ir studentams. 2. Rūpinasi studijomis ir mokslu fakultete, garantuoja tvarką jame. 3. Tvarko studentų priėmimo, kėlimo į aukštesnį kursą, akademinių atostogų suteikimo bei šalinimo klausimus, skatina studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas teikdamas rektoriui įforminti įsakymu. 4. Kasmet atsiskaito Akademijos Tarybai už fakulteto veiklą. 25. Katedra – tai vienos arba kelių mokslo krypčių profesoriai, docentai, lektoriai, asistentai, mokslo bei kiti darbuotojai. Katedroje vyksta studijos ir vykdomas mokslo tiriamasis darbas. 26. Katedrai vadovauja, veikia jos vardu ir jai atstovauja vedėjas. Vedėją iš profesorių, docentų ar lektorių 5 metų kadencijai siūlo Rektorius, renka Senatas. Katedros vedėju negali būti rektorius, prorektorius ir dekanai. Docentas ir lektorius gali vadovauti katedrai ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Katedros vedėjas: organizuoja katedros darbuotojų pedagoginę bei mokslinę veiklą, koordinuoja mokslo ir mokomųjų laboratorijų darbą, atsako už katedros turto valdymą bei naudojimą, fakulteto tarybai atsiskaito už metinę katedros veiklą ir Senatui už penkių metų veiklą. 27. Aukščiausioji katedros valdymo institucija yra visuotinis katedros narių, dirbančių pedagoginį darbą, ir mokslo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius, susirinkimas. Katedros susirinkimus kviečia ir jiems pirmininkauja katedros vedėjas. Ne mažiau kaip trečdalio darbuotojų raštišku siūlymu neeilinis susirinkimas kviečiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo katedros vedėjui. Siūlyme reikia nurodyti, kokiu reikalu susirinkimas kviestinas. 28. Prie katedrų gali būti steigiamos mokslo laboratorijos bei kiti mokslo ir studijų padaliniai, kurie veikia pagal Senato patvirtintus nuostatus. 29. Pagrindinės katedros funkcijos: 1. Organizuoja studijų procesą ir vykdo mokslo tyrimo darbus; 2. Rengia specialybių ir specializacijų programas ir siūlo studijų planų projektus. 3. Siūlo fakulteto tarybai kandidatus pedagoginiams vardams gauti, teikia savo nuomonę Senatui, Rektoriui ir fakulteto tarybai. 4. Tarpininkauja dekanui ir studijų programų komisijai dėl studijų programos arba specializacijos keitimo. 5. Savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su mokymo, mokslo ir gamybos įstaigomis. Šias sutartis tvirtina dekanas. 30. Akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centras yra pagrindinė studentų praktinio mokymo ir mokslinių eksperimentų bazė. Centras yra biudžetinis-ūkiskaitinis Akademijos padalinys. Jis turi savo antspaudą, sąskaitas bankuose ir vadovaujasi Akademijos Senato patvirtintais nuostatais. Centro paskirtis-praktinis studentų mokymas ir moksliniai eksperimentai, įvairių rūšių gyvulių ir paukščių veislininkystė, mokslo propagavimas bei ūkinė veikla. Centro direktorių Rektoriaus teikimu slaptu balsavimu tvirtina Akademijos Senatas. III skirsnis AKADEMIJOS VALDYMAS 31. Akademijoje veiklą tvarko šios valdymo ir visuomeninės reguliavimo institucijos: · Senatas · Taryba · Rektorius · Rektoratas · Priežiūros kolegija · Ginčų nagrinėjimo komisija · Studentų atstovybė 32. Akademijos Senatas (toliau – Senatas)yra aukščiausia akademinės savivaldos institucija. 33. Senatas 5 metų kadencijai sudaromas iš Akademijos mokslininkų, kitų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir Akademijos studentų. 34. Senato sudarymo tvarka: 1. Akademijos fakultetų mokslininkų susirinkimai į Senatą slaptu balsavimu renka vieną atstovą nuo penkių mokslininkų, Akademijos (universitetiniai) mokslo institutai renka vieną atstovą nuo dešimties mokslininkų. Iš išrinktų fakultetų mokslininkų susirinkimuose Senato narių ne mažiau kaip 60 procentų turi būti profesoriai (habilituoti daktarai). Fakultetų mokslininkų susirinkimai gali rinkti Senato narius ir iš kitų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, kurie turi būti profesoriai (habilituoti daktarai). 2. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių. Studentų atstovus renka ir deleguoja į Senatą Akademijos studentų atstovybė. 3. Akademijos rektorius yra Senato narys pagal pareigas. 4. Profesoriai (habilituoti daktarai) turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų Senato narių. 5. Savo kadencijos laikotarpiui Senatas išsirenka pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir Senato sekretorių. Rektoriumi ir Senato pirmininku negali būti tas pats asmuo. Senato pirmininku, pirmininko pavaduotoju ir Senato sekretoriumi negali būti rektorato nariai. 6. Senato pirmininkas pirmame naujai išrinkto Senato posėdyje renkamas iš Senato narių, dirbančių Akademijoje pagrindinėse pareigose. Senato pirmininko kandidatūrą gali siūlyti Senato nariai, rektoratas, fakultetų tarybos. Tas pats asmuo Senato pirmininku negali būti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 7. Senato pirmininko pavaduotojas ir sekretorius renkami iš Senato narių, dirbančių Akademijoje pagrindinėse pareigose. Pavaduotojo ir sekretoriaus kandidatūras siūlo Senato pirmininkas. 35. Senatas vykdo šias pagrindines funkcijas: 1. Priima ir teikia Seimui tvirtinti Akademijos Statutą bei jo pakeitimus. 2. Skiria atstovus į Akademijos Tarybą. 3. Renka ir atšaukia rektorių. 4. Rektoriaus teikimu slaptu balsavimu renka ar atšaukia prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, kitų Statute nurodytų padalinių vadovus. 5. Viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka dėstytojus, mokslo darbuotojus. 6. Išsako Akademijos nuomonę svarbiausiais Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo, kultūros ir kitais klausimais. 7. Nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką. 8. Teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, Akademijos garbės vardus, profesoriaus emerito vardus. 9. Kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę, tvirtina kvalifikacinius reikalavimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. 10. Svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgiant į Akademijos Tarybos siūlymus. 11. Priima nutarimus dėl fakultetų, katedrų ir kitų padalinių, įkūrimo, reorganizavimo ar likvidavimo. 12. Teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslo sričių, kurias plėtoja Akademija, konsultacinei ir informacinei veiklai. 13. Svarsto Akademijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs Akademijos Tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Akademijos Tarybos išvada. 14. Svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs Akademijos Tarybos išvadą, teikia jį Ministerijai kartu su Akademijos Tarybos išvada. 15. Tvirtina dėstytojų pedagoginį darbo krūvį. 16. Svarsto metines Rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir gavęs Akademijos tarybos išvadą, jas tvirtina. 17. Tvirtina Akademijos ir jos padalinių vidaus tvarkos taisykles, nuostatus bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus. 18. Svarsto ir priima nutarimą dėl nepasitikėjimo padalinių vadovais ir kitais darbuotojais. 19. Sudaro Akademijos Senato nuolatines bei laikinąsias komisijas, darbo grupes, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas. 20. Išklauso ir apsvarsto dekanų ir mokslo institutų direktorių metines ataskaitas bei katedrų vedėjų penkerių darbo metų ataskaitas. 21. Išklauso ir apsvarsto studentų priėmimo komisijos pirmininko ataskaitas. 22. Nagrinėja Priežiūros kolegijos teikimus. 23. Svarsto ir priima kitus nutarimus studijų, mokslo, finansiniais, socialiniais ir kitais klausimais. 36. Senato posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti kviečiamas tuo atveju, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Senato narių. Šiuo atveju pirmininkauja to posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. 37. Akademijos Senato nutarimai yra teisėti, jei priimami posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. Senato nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Renkant Akademijos ir jos padalinių vadovus bei asmenis etatinėms vietoms užimti, Senato nariai balsuoja slaptai. Asmuo išrenkamas (tvirtinamas), kai gauna 50 procentų plius 1 balsą, atšaukiamas 2/3 dalyvaujančių balsavime Senato narių. Statuto pakeitimai ir papildymai priimami, o Senato nutarimai, rektoriaus įsakymai ir rektorato sprendimai sustabdomi arba atšaukiami.kai jiems pritaria ne mažiau 2/3 Senato narių. Atsižvelgiant į personalinius pasikeitimus Senato sudėtis gali būti atnaujinama. Nauji nariai renkami iki esamo Senato kadencijos pabaigos. Jei Senato narys netinkamai vykdo Senato reglamente numatytas pareigas, Senato pirmininkas turi teisę kreiptis į Senatą atšaukti Senato narį. Senato narys atšaukiamas 2/3 dalyvaujančių balsavime Senato narių balsų. 38. Senatas kartą per metus atsiskaito akademinei bendruomenei išplėstiniame Senato posėdyje už savo veiklą. Gali būti kviečiami Akademijos visuotiniai mokslininkų susirinkimai svarbiems veiklos klausimams aptarti. Pasiūlymus dėl Akademijos mokslininkų susirinkimų gali teikti Senatas, rektoratas, fakultetų tarybos, ne mažesnė kaip 30 mokslininkų grupė. Mokslininkų susirinkimams pirmininkauja išrinktas posėdžio pirmininkas, kuris nėra Senato narys. Visuotinis mokslininkų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Akademijos mokslininkų.Jis turi teisę dėl svarbių priežasčių slaptu balsavimu 2/3 susirinkime dalyvaujančių mokslininkų balsų nutraukti Senato įgaliojimus ir nepasibaigus kadencijai siūlyti Akademijos Tarybai skelbti naujus Senato rinkimus. Gavusi tokį siūlymą Akademijos Taryba per 2 mėnesius privalo skelbti naujus Senato rinkimus. 39. Akademijos Taryba (toliau – Taryba) yra Akademijos visuomeninės priežiūros ir globos institucija. 40. Tarybos sudarymo tvarka: 1. Taryba iš 12 narių sudaroma 4 metų kadencijai. Taryba formuojama iš trijų dalių: vieną trečdalį Tarybos narių iš Akademijos mokslininkų ir studentų skiria Senatas; kitą trečdalį Tarybos narių, (ne Akademijos darbuotojų) atstovaujančių įvairioms mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria Ministras; likęs trečdalis Tarybos narių skiriamas bendru Rektoriaus ir Ministro sutarimu. 2. Tarp Akademijos Senato skirtų narių yra Rektorius ir studentų atstovybės išrinktas studentų atstovas. Kitus 2 narius paskiria Senatas. 3. Ministro įsakymu paskelbus Tarybų sudėtį, Tarybos pirmininką, atsižvelgus į rektoriaus siūlymą, įsakymu skiria Ministras. Tarybos pirmininku negali būti Akademijoje dirbantis asmuo. 4. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, taip pat kiti politinio (asmeninio)pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 41. Taryba vykdo šias pagrindines funkcijas: 1. Rengia išvadas dėl Akademijos plėtros perspektyvinio plano ir Akademijos sutarties su Ministerija projektų. 2. Teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti. 3. Rūpinasi paramos teikimu Akademijai. 4. Prieš du mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat įstatymų ir (

1. ar)Statuto numatytais atvejais nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, skelbia Senato, Rektoriaus rinkimus. 5. Svarsto ir parengia išvadas dėl metinių Rektoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų. 6. Vertina, kaip Akademija vykdo savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros. 7. Vertina, kaip naudojamas Akademijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Akademijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą. 8. Viešai skelbia visuomenei Akademijos veiklos vertinimo rezultatus. 42. Taryba turi teisę gauti iš Akademijos ir Ministerijos informaciją, būtiną jos funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų Akademijos valdymo institucijų posėdžiuose. Akademija turi suteikti Tarybai patalpas ir techniškai jas aptarnauti. 43. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima visų jos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. 44. Jeigu Senatas nepritaria Tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, bei jų įvykdymo ataskaitų, Taryba juos svarsto pakartotinai ir, jei tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa Senatui privalomas.. 45. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Tarybos reglamente numatytas pareigas Taryboje, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į Ministrą, Senatą ar Rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę pateikti Ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką. 46. Apie savo veiklą Taryba reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Senatą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas Ministrui. 47. Akademijos Rektorius (toliau – Rektorius) vadovauja Akademijai, veikia jos vardu ir jai atstovauja. 48. Akademijos Rektorių 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka Senatas. Rektoriaus rinkimai vykdomi pagal Senato parengtus ir patvirtintus rinkimų nuostatus. Konkurse Rektoriaus vietai gali dalyvauti tik mokslininkai, turintys profesoriaus vardą. Jei pirmu balsavimu nė vienas iš kandidatų neišrenkamas, balsuojant antrą kartą dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Nė vienam iš kandidatų negavus paprastos balsų daugumos, ne vėliau kaip per mėnesį skelbiami nauji Rektoriaus rinkimai. 49. Rektorius vykdo šias pagrindines funkcijas: 1. Atsako už tai, kad Akademijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Akademijos Statutą, kitus teisės aktus. 2. Leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, kurie yra privalomi Akademijos darbuotojams ir studentams. 3. Įsakymais skelbia Senato nutarimus. 4. Pateikia Senatui tvirtinti Akademijos dalinių vidaus tvarkos taisykles, nuostatus. 5. Koordinuoja fakultetų, studijų institutų, katedrų ir kitų dalinių veiklą. 6. Rūpinasi studentų ir klausytojų studijų, buities ir poilsio sąlygomis, darbuotojų darbo sąlygomis. 7. Teikia Senatui tvirtinti prorektorių, dekanų, katedrų vedėjų, kitų padalinių vadovų kandidatūras. Senatui jų kandidatūrų nepatvirtinus, Rektorius teikia naujas kandidatūras. Prorektorių kadencija baigiasi pasibaigus Rektoriaus kadencijai. 8. Dekanų teikimu skiria prodekanus. 9. Įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursą dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų. 10. Koreguoja ir tvirtina Akademijos darbuotojų etatų sąrašą. 11. Fakultetų dekanų teikimu priima ir šalina studentus. 12. Kviečia Rektorato posėdžius ir jiems pirmininkauja. 13. Skatina darbuotojus ir studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia. 14. Atsako už Akademijos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. 15. Sudaro sutartis su Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis organizacijomis ir įmonėmis. 16. Rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygiu. 17. Viešai skelbia ir teikia Senatui ir Ministerijai metinę Akademijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą. 18. Tvirtina Akademijos darbuotojų bei studijuojančiųjų organizacijas. 19. Vykdo kitas įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų priskirtas funkcijas. 50. Jei visų Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama Akademijos Rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, Rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad Rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (
2. ar)Statutą, Senatas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu gali Rektorių atstatydinti. Iki naujo Rektoriaus išrinkimo senatas paveda Rektoriaus pareigas eiti kitam Senato nariui. 51. Dalį Rektoriaus funkcijų jo pavedimu vykdo prorektoriai, kurie organizuoja ir koordinuoja mokslo ir studijų veiklą Akademijoje bei atstovauja Akademijai pagal deleguotus įgaliojimus. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius. Prorektorių kandidatūras iš Akademijoje pagrindinėse pareigose dirbančių mokslininkų siūlo Rektorius, tvirtina Senatas. 52. Rektorius, prorektoriai, dekanai, katedrų vedėjai, pasibaigus jų kadencijai, turi teisę šio Statuto nustatyta tvarka eiti Akademijoje jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas. 53. Rektoratas yra Rektoriaus vadovaujama kolegiali Akademijos savivaldos institucija. Jį sudaro Rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, finansų, personalo ir ūkio skyrių vadovai, studentų atstovybės deleguotas narys. 54. Rektoratas vykdo šias pagrindines funkcijas: 1. Įgyvendina Senato ir Tarybos priimtus nutarimus. 2. Svarsto ir sprendžia organizacinius, studijų, mokslo, finansų, ūkinius ir kitus klausimus, nustato priimamų doktorantų, magistrantų ir studentų skaičių fakultetuose bei nustato priėmimo tvarką. 3. Rengia Akademijos plėtros perspektyvinius planus ir Akademijos sutarties su Ministerija projektus, nustato administracinių ir aptarnavimo tarnybų struktūrą. 4. Koordinuoja fakultetų, katedrų ir kitų savarankiškų padalinių darbą. 5. Koordinuoja Akademijos fakultetų, katedrų ir kitų savarankiškų padalinių ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų ir gamybinėms bei kitoms institucijoms. 6. Svarsto parengtus reguliaminus prieš rektoriui pateikiant juos tvirtinti Senatui. 7. Svarsto parengtus pajamų ir išlaidų sąmatų projektus bei sudaro bendrą Akademijos sąmatos projektą ir teikia jį tvirtinti Senatui. 8. Paruošia projektą dėl Akademijos patalpų ir teritorijos perskirstymo. 55. Priežiūros kolegija yra Statuto laikymosi priežiūros ir nesutarimų tarp Akademijos darbuotojų ir administracijos nagrinėjimo institucija. Priežiūros kolegiją Senato kadencijos laikotarpiui sudaro Senatas. Kolegijos pirmininką renka Kolegijos nariai, tvirtina Senatas. Savo veikloje Kolegija vadovaujasi Senato patvirtintu veiklos reguliaminu. 56. Priežiūros kolegija vykdo šias pagrindines funkcijas: 1. Prižiūri, kad Akademijoje būtų laikomasi Statuto, tiria Statuto pažeidimus, siūlo Senatui, kaip juos pašalinti. 2. Nagrinėja nesutarimus ir konfliktus tarp darbuotojų ir administracijos, rekomenduoja jų sprendimo būdus. 3. Nagrinėja nesutarimus tarp valdymo institucijų ir tarp atskirų padalinių, teikia pasiūlymus, kaip juos pašalinti. 4. Gavusi pranešimą raštu, tiria darbuotojų profesinės etikos ir administracinius pažeidimus, siūlo Rektoriui ir Senatui sprendimų projektus. 57. Ginčų nagrinėjimo komisija spendžia ginčus iškilusius tarp Aukštosios mokyklos administracijos ir studentų. 1. Ginčų nagrinėjimo komisija vienerių metų laikotarpiui sudaroma iš trijų rektorato ir trijų Studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisiją, jos pirmininką ir darbo nuostatus tvirtina Senatas. 2. Ginčų komisijos posėdžius kviečia ir jiems pirmininkauja Komisijos pirmininkas. 3. Studentai turi teisę motyvuotai kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu jie yra nepatenkinti Akademijos ar jos padalinio vadovo ar jų įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba jei atsakymo negavo per 30d. 4. Atsižvelgdamas į ginčų komisijos išvadas ir pasiūlymus, sprendimą dėl kilusių ginčų priima Rektorius. Jei apskundžiami Rektoriaus sprendimai, galutinį sprendimą priima Senatas. IV skirsnis AKADEMIJOS PERSONALAS 58. Akademijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Akademijos dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurių darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. 59. Akademijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. 60. Akademijos mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas. 61. Į Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys renkami viešo konkurso būdu ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (kadencijai). Išrinkti darbuotojai skiriami Rektoriaus įsakymu ir su jais sudaromos darbo sutartys. 62. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Akademijoje iki jam sueis 65 metai. 63. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė Akademijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų numatyta tvarka. 64. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti aukštojoje mokykloje, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai. 65. Į Akademijos, taip pat jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami ar skiriami ne vyresni kaip 65 metų asmenys. 66. Rektorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dirbti dėstytojus ir mokslo darbuotojus pagal terminuotą darbo sutartį. 67. Akademija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (
3. ar)mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma šiame Statute numatyta skyrimo į pareigas tvarka. 68. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį darbą ir pedagoginį darbą Akademijoje už ypatingus nuopelnus Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Akademijos mokslinėje ir kitoje veikloje. Profesorių emeritų skaičius nustatomas Akademijos sutartyje su Ministerija. Profesoriui emeritui gali būti suteikiamos Akademijos sutartyje su Ministerija numatytos papildomos socialinės garantijos. 69. Dėstytojų pedagoginį krūvį Rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. 70. Mokslininkai rengiami Akademijos, Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir studijų institucijų doktorantūroje. 71. Dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir savo mokslinei bei profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. 72. Akademijos inžinerinio, techninio, studijų bei mokslo pagalbinio personalo kiekį ir sudėtį nustato Rektorius. Šie darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. V skirsnis STUDIJOS 73. Studijų tipai, pakopos ir formos 1. Akademijoje organizuojamos dviejų tipų studijos: · nuosekliosios studijos, · nenuosekliosios studijos. 2. Nuosekliosios studijos turi tris pakopas: · pagrindinės studijos (pirmoji pakopa); · magistrantūra, specialiosios profesinės studijos (antroji pakopa); · vientisosios studijos (jungia pirmąją ir antrąją pakopas); · doktorantūrą (trečioji pakopa). 3. Dieninė studijų forma yra pagrindinė visose nuosekliųjų studijų pakopose. Konkrečias nuosekliųjų studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Akademijoje gali būti organizuojamos neakivaizdinės ir vakarinės studijos. 4. Nenuosekliųjų studijų formas nustato Akademijos fakultetų tarybos, tvirtina Akademijos Senatas. 74. Studijų kryptys: 1. Studijų krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios studijos Akademijoje, sąrašą tvirtina Ministerija. 2. Naujų studijų krypčių steigimo arba jų panaikinimo tvarką Akademijoje tvirtina Ministerija. 75. Studijų apimtis ir trukmė: 1. Pagrindinių universitetinių studijų trukmė yra 4 studijų metai (160 kreditų). 2. Magistrantūros studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1,5 studijų metų (60 kreditų) ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai (80 kreditų). 3. Specialiųjų profesinių studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1 studijų metai (40 kreditų) ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai (80 kreditų). 4. Vientisųjų studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 5 studijų metai (200 kreditų 5. Baigus magistrantūrą, doktorantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 metai, o baigus specialiąsias profesines ar vientisąsias universitetines studijas, - ne ilgesnė kaip 4 metai. 76. Studijų programos 1. Pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams perteikti bei savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti. Baigusiems pagrindines universitetines studijas suteikiamas bakalauro laipsnis ir (
4. ar)profesinė kvalifikacija. 2. Pagrindinių studijų programos turi atitikti atitinkamos studijų krypties reglamentą, kurį tvirtina Ministerija. 3. Magistrantūros studijų programa skiriama pasirengti savarankiškai mokslinei veiklai arba veiklai, kuriai atlikti reikia tvirtesnių mokslinių žinių ir gebėjimų. 4. Specialiosios profesinės studijos skiriamos geriau pasirengti darbui, kuriam atlikti reikalingi specialūs praktiniai gebėjimai. 5. Akademijos studijų programas tvirtina Senatas. 6. Doktorantūros studijos baigiamos disertacijos parengimu. Disertacijos ginamos prie Akademijos ar prie kitų universitetų veikiančiose mokslo krypčių tarybose. 77. Tęstinės studijos. 1. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Akademija gali organizuoti studijas asmenų perkvalifikavimui, jų kvalifikacijos kėlimui, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas. Jų sąlygas nustato fakultetų tarybos, tvirtina Senatas. 2. Tęstinių studijų rezultatai gali būti Akademijos nustatyta tvarka įvertinami kreditais. Asmeniui, surinkusiam pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių gali būti Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija. 78. Studijų programų registracija ir vertinimas. 1. Nuosekliosios studijos Akademijoje vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą. 2. Studijų programų kokybė periodiškai vertinama. Tai daro Akademijos padaliniai savianalizės būdu, Akademijos studijų programų komisija, taip pat Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija. 79. Individuali studijų programa. Akademija gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą. Tokių studijų tvarką numato Akademijos studijų reguliaminas. 80. Studijų kitose Aukštosiose mokyklose rezultatų įskaitymas. Akademijoje gali būti įskaitomi: · Akademijos studentų studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka; · užsienio valstybės aukštosios mokyklos studentų, atvykusių studijuoti į Akademiją studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka; · Akademijos studentų studijų kitose to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai; · studento studijų pagal kitą Akademijos studijų programą rezultatai. 81. Priėmimas į Akademiją 1. Į Akademiją priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. 2. Priėmimo į Akademiją sąlygas nustato rektorius. Priėmimo tvarka suderinama su Ministerija ir skelbiama ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki priėmimo pradžios. 3. Studentai į valstybės finansuojamas Akademijos vietas pagal studijų kryptis, pakopas ir formas priimami konkurso būdu. 4. Stojančiųjų atranką į magistrantūros, specialiųjų profesinių studijų ir doktorantūros studijas atlieka Akademija. 5. Sutinkantys mokėti už studijas priimami konkurso būdu. Mokesčio dydį nustato Senatas, suderinęs su Ministerija. 6. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių studijos visiškai arba iš dalies finansuojamos iš valstybės biudžeto, priėmimas vyksta Vyriausybės nustatyta tvarka. Priėmimo į Akademiją kvotas ir tvarką nustato Ministerija. 7. Užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, pagal kvotas, suderintas su Ministerija sutinkantiems mokėti už studijas, mokesčio dydį nustato Akademija. VI skirsnis STUDENTAI 82. Akademijos studentai ir klausytojai. 1. Akademijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus. 2. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas, kurio išdavimo tvarką nustato Ministerija. 3. Akademijoje gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Akademija. 83. Studentų teisės ir pareigos. 1. Studentai turi teisę: · studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kitomis studijų, sporto bazėmis bei priemonėmis; · pasirinkti studijų programą, studijuojančiųjų reguliamino nustatyta tvarka studijuoti pagal individualias studijų programas; · vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę bei kreiptis į fakulteto (prireikus ir į Akademijos) administraciją dėl žinių įvertinimo; · nutraukti ir atnaujinti studijas studijų reguliamino nustatyta tvarka; · gauti su studijomis susijusią informaciją; · laisvai reikšti mintis ir pažiūras; · dalyvauti Akademijos savivaldoje; · rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją; · laisvai burtis į klubus, draugijas, studentų visuomenines organizacijas; · kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo teisių pažeidimo. · naudotis įstatymų, Akademijos statuto bei kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis. 2. Pirmosios ir antrosios pakopos studijų studentai, be 1-oje dalyje išvardintų teisių turi ir šias teises: · Vyriausybės nustatyta tvarka gauti stipendijas; · Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paskolas studijoms apmokėti ir pragyvenimo išlaidoms iš dalies padengti. 3. Studentai privalo: · vykdyti studijų programoje numatytas užduotis; · laikytis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo, Akademijos statuto, studijų reguliamino, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių; · vykdyti Akademijos savivaldos institucijų, Rektoriaus sprendimus; · teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas. 4. Akademijos vadovai ar jų įgalioti asmenys gavę studentų raštiškus pareiškimus ar skundus dėl įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti. 84. Drausminės nuobaudos studentams. 1. Už studento pareigų pažeidimus Rektorius gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas: · pastabą; · papeikimą; · griežtą papeikimą; · pašalinti iš Akademijos. 2. Drausminių nuobaudų skyrimo tvarką nustato Akademijos studijų reguliaminas. 3. Jei drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Senato sprendimu. 4. Studentas gali būti pašalintas iš Akademijos, jeigu: · grubiai pažeidė Akademijos Statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius aktus; · nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų. 5. Jei studentas be svarbių priežasčių du semestrus iš eilės per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų, aukštoji mokykla jį išbraukia iš valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų sąrašų. 85. Akademijos studentų atstovybė yra studentų savivaldos institucija, turinti juridinio asmens statusą ir atstovaujanti Akademijos studentų interesams. 1. Atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo išrinkti studentai. Atstovybė veikia pagal studentų visuotinio susirinkimo patvirtintus įstatus, kuriuos registruoja Akademijos rektorius. Visuotinis studentų susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų susirinkimo delegatų). Visuotino studentų susirinkimo sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių studentų. 2. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Akademijos ar jos padalinių savivaldos institucijas tvarka. Studentų atstovai dalyvauja savivaldos institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise. 3. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Akademijos ir jos padalinių savivaldos institucijų visais studijų klausimais. 4. Akademija remia studentų atstovybę, skiria lėšų atstovybės veiklai finansuoti. 5. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir Akademijos Statuto nustatyta tvarka motyvuotai pareikalauti dar kartą svarstyti Akademijos savivaldos institucijų priimtus sprendimus. 6. Akademijos studentų atstovybė gali jungtis į asociacijas ir kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka. VII skirsnis MOKSLINĖ VEIKLA 86. Mokslinė veikla Akademijoje turi garantuoti mokslo ir studijų vienovę. 87. Valstybės skiriamas biudžeto lėšas Akademija naudoja atliekamiems moksliniams tyrimams finansuoti, taip pat mokslinei aparatūrai, įrangai įsigyti bei mokslinėms laboratorijoms įrengti. 88. Akademijoje atliekami moksliniai tyrimai ir taikomoji mokslinė veikla gali būti vykdoma pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis, taip pat dalyvaujama tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose. 89. Akademijoje atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir mastą, tematiką ir terminus fakultetų, mokslo institutų ir centrų teikimu tvirtina Akademijos Senatas, atsižvelgdamas į valstybės reikmes, tyrimų svarbą krašto švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei turimus finansavimo išteklius. Akademijos tyrimų kryptys bei terminai nurodomi Akademijos sutartyje su Ministerija. Pagal tikslines programas vykdoma taikomoji mokslinė veikla ir su ja susiję taikomieji moksliniai tyrimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto, taip pat iš užsakovo lėšų. 90. Akademijoje mokslinė veikla plėtojama mokslo institutuose, katedrose, mokslo centruose, fakultetų ir katedrų mokslo laboratorijose, kituose moksliniuose padaliniuose. Dideli, ilgalaikiai, tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai Akademijoje vykdomi Akademijos (universitetiniuose) mokslo institutuose. 91. Mokslo darbų rezultatams įgyvendinti Akademija gali steigti įmones, firmas, akcines bendroves. Galima ir kita Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiama ūkinė veikla. Įmonės ir kiti gamybiniai subjektai veikia pagal įmonių įstatymus. 92. Mokslo centrų, laboratorijų ir kitų mokslo bei gamybos padalinių veiklą Akademijoje reguliuoja Senato patvirtinti jų nuostatai ar įstatai. 93. Akademijos mokslo institutai, mokslo centrai ir kiti savarankiški mokslo padaliniai turi teisę nuolatiniais ar laikinais asociaciniais ryšiais jungtis su kitomis mokslo įstaigomis ar įmonėmis. 94. Akademijos (universitetinis)mokslo institutas (toliau – Mokslo institutas) yra juridinis asmuo. Jis turi savo antspaudą su Lietuvos Respublikos herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas bankuose ir vadovaujasi Vyriausybės patvirtintu Statutu. Mokslo institutas pagal sutartis su Akademija suteikia mokslinę bazę Akademijos studentų studijoms ir mokslininkų rengimui doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. Ši Mokslo instituto veikla finansuojama iš Akademijos išlaidų sąmatoje tam tikslui numatomų lėšų. 95. Mokslo institutą bendru Ministerijos bei Akademijos Senato teikimu, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės bei mokslo ir studijų institucijų išvadas ir rekomendacijas, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė. 96. Mokslo instituto Statutą, parengtą remiantis Vyriausybės patvirtintais Akademijos (universitetinio) mokslo instituto nuostatais, ir pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru Akademijos Senato ir Mokslo instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos išvadas. 97. Mokslo institutą valdo Instituto taryba ir direktorius. 98. Du trečdalius Mokslo instituto tarybos narių sudaro instituto mokslininkų išrinkti nariai, vieną trečdalį – Senato paskirti nariai. 99. Mokslo instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka Instituto taryba. Išrinktą Instituto direktorių, Senatui slaptu balsavimu pritarus, tvirtina Rektorius. Instituto direktorius yra Instituto tarybos narys pagal pareigas. 100. Mokslo institutas neatlygintinai naudojasi jam perduotu valstybės turtu. Instituto vykdomiems tyrimams finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos kaip ir valstybiniams mokslo institutams. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Akademijos Senatas, gavęs Akademijos Tarybos išvadą. 101. Mokslo institutas rengia perspektyvinį 5 metų veiklos planą, kuris Senatui ir Akademijos Tarybai pritarus įtraukiamas į Akademijos plėtros perspektyvinį planą. VIII skirsnis AKADEMIJOS TURTAS, FINANSAVIMAS IR LĖŠOS 102. Valstybės perduotą turtą Akademija valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 103. Nuosavybės teise turimą turtą (pastatus, kitas materialines vertybes, nebiudžetinius finansinius išteklius, vertybinius popierius, intelektualaus darbo produktus – kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių – bei kitas teisėtai įgytas vertybes) Akademija tvarko ir naudoja savarankiškai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 104. Valstybinė žemė Akademijai suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Akademijos Senato sutikimą. Jei Akademijos Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas. 105. Akademijos teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be Rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo. 106. Valstybės biudžeto lėšų skyrimas. 1. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos Akademijai numatytoms programoms įgyvendinti pagal sutartį, kurią Akademija trims metams sudaro su Ministerija. 2. Sutarties projektą pagal Ministerijos nustatytą formą rengia Akademija. Sutartyje, vadovaujantis perspektyviniu Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planu, turi būti numatyta: 1) kiekvienais metais valstybės finansuojamų vietų Akademijoje skaičius pagal studijų kryptis, pakopas ir formas; 2) vietų (pagal studijų kryptis, pakopas ir formas), į kurias atitinkamais metais Akademija gali priimti sutinkančius mokėti už studijas studentus(toliau studijuojančiuosius savo lėšomis) maksimalus skaičius; 3) Akademijos mokslinių tyrimų ir meninės kūrybos kryptys arba programos; 4) kita Akademijos veikla (kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas, konsultacijos, užsienio piliečių mokymas pagal valstybių susitarimus ir kt.) 5) Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos sutartyje numatytai Akademijos veiklai užtikrinti ir plėtoti; 6) Akademijos planuojamos gauti iš mokslinės, konsultacinės, informacinės ir ūkinės veiklos, bei teikiamų paslaugų pajamos, kurios naudojamos, pagal Senato patvirtintą sąmatą; 7) kiti Akademijos ir Ministerijos įsipareigojimai. 3. Sutarties projektas kartu su Akademijos Tarybos išvada teikiamas Ministerijai, kuri pateikia savo išvadas ir pasiūlymus dėl projekto. Rektorius gali pateikti argumentuotą nuomonę dėl Ministerijos siūlymų. Sutartį pasirašo Ministras ir Akademijos Rektorius. 4. Kasmet ne vėliau kaip kovo mėnesį Akademija ir ministerija įvertina, kaip sutartis vykdoma, prireikus ją tikslina ar papildo abipusiais įsipareigojimais ateinantiems trims metams. 5. Akademijai skiriamos valstybės biudžeto lėšos turi būti siejamos su atitinkamomis programomis ir Akademijos veiklos vertinimo rezultatais. 107. Akademijos lėšos. 1. Akademijos lėšas sudaro: 1) lėšos valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų studijoms apmokėti; 2) Valstybės biudžeto lėšos, skirtos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir paslaugų teikimu, finansuoti; 3) studijuojančiųjų savo lėšomis įmokos; 4) pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų; 5) kitos teisėtai įgytos lėšos; 108. Lėšos moksliniams tyrimams bei veiklai tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir paslaugomis. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams bei veiklai tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą skaičiavimo metodiką, kuria remiantis apskaičiuojamos Akademijos šios išlaidos: 1. Išlaidos Akademijoje atliekamiems moksliniams tyrimams ir mokslininkams (doktorantūra) rengti. 2. Akademijos administravimo pastatų išlaikymo, šildymo ir kitos ūkio išlaidos. 3. Į studijų kainą neįskaičiuotos organizavimo ir paslaugų išlaidos, susijusios su vadovėlių ir metodinės medžiagos leidyba, studentų ir dėstytojų tarptautiniais mainais, naujų studijų programų rengimu, mokomųjų laboratorijų įrengimu, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimu ir kt. 4. Ilgalaikio turto (mokslui ir studijoms skirta aparatūra, įrenginiai, leidybos ir kompiuterių įranga ir kt.) įsigijimo ir pastatų renovacijos išlaidos. 5. Studentų stipendijoms. 109. Akademijos lėšos, gaunamos iš pedagoginės ir mokslinės veiklos Akademija turi teisę gauti lėšų: 1. Už atliekamus mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis; 2. Už studijuojančiųjų savo lėšomis studijų organizavimą, kvalifikacijos kėlimo kursus, nenuosekliąsias studijas. Šios studijos ir kursai finansuojami iš klausytojų, jų darbdavių ar kitų lėšų taip, kaip sutariama su Akademija; 3. Už laikinai nenaudojamų patalpų bei mokslinės aparatūros nuomą, taip pat už fiziniams ir juridiniams asmenims teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. 110. Studijų kaina. Studijų Akademijoje kainą nustato Vyriausybė. Į studijų kainą įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms organizuoti bei jų moksliniam lygiui palaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 111. Valstybės paskola studijoms Akademijoje apmokėti. Nemokamo Aukštojo mokslo laidavimas. Studentams, išskyrus doktorantus, priimtiems į valstybės finansuojamas vietas, studijų laikotarpiui suteikiama studijų kainą atitinkanti nominali (t.y. Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama Akademijai) valstybės paskola. 112. Studijuojančiųjų savo lėšomis studijų apmokėjimas Studijų kainą savo lėšomis studijuojantiesiems nustato Akademija, suderinusi su Ministerija, ir ją nurodo sutartyje su Ministerija bei priėmimo taisyklėse. 113. Kitos mokamos studijos Akademijoje Be 122 str. nurodytų asmenų, už studijas Akademijoje taip pat moka: 1. Asmenys, turintys aukštojo mokslo diplomą, įgytą studijuojant valstybės finansuojamoje vietoje, ir studijuojantys pagal tos pačios, kurią yra baigę, arba žemesnės pakopos studijų programą. 2. Užsienio valstybių piliečiai, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Ministerija nenustato kitaip. 3. Asmenys, studijuojantys pagal kvalifikacijos kėlimo ar kitas nenuosekliųjų studijų programas. 114. Parama studentams, paskolų administravimas ir grąžinimas. Paskolų Akademijoje studentams teikimas, administravimas ir grąžinimas vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. 115. Akademijos finansinė atskaitomybė 1. Pajamas ir išlaidas Akademija tvarko pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą sąmatą. 2. Akademija kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą. 3. Akademija išlaidų apyskaitas pateikia institucijoms, iš kurių gavo finansavimą. IX Skirsnis ATRIBUTAI 116. Akademija ir jos padaliniai turi savo emblemas, vėliavas ir ženklus, ceremonijų aprangą ir kitus atributus. Jų naudojimo nuostatus tvirtina Senatas. Akademija turi muziejų ir veda metraštį. X Skirsnis STATUTO PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA 117. Statutą priima ir keičia Akademijos Senatas. 118. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. XI Skirsnis AKADEMIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS 119. Akademiją Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu reorganizuoja arba likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas. Šis Statutas priimtas ir patvirtintas 2000 05 24 d. Lietuvos veterinarijos akademijos Tarybos posėdyje, protokolo Nr. 05-02-03. Tarybos pirmininkas prof. A.Matusevičius TURINYS I skirsnis BENDROSIOS NUOSTATOS........................................................................................ 1 II skirsnis AKADEMIJOS STRUKTŪRA....................................................................................... 2 III skirsnis AKADEMIJOS VALDYMAS....................................................................................... 4 IV skirsnis AKADEMIJOS PERSONALAS.................................................................................... 4 V skirsnis STUDIJOS..................................................................................................................... 4 VI skirsnis STUDENTAI................................................................................................................ 4 VII skirsnis MOKSLINĖ VEIKLA................................................................................................. 4 VIII skirsnis AKADEMIJOS TURTAS, FINANSAVIMAS IR LĖŠOS............................................ 4 IX Skirsnis ATRIBUTAI................................................................................................................ 4 X Skirsnis STATUTO PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA........................................................... 4 XI Skirsnis AKADEMIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS..................................... 4 TURINYS...................................................................................................................................... 4 Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. d. nutarimo Nr. 2 Priedėlis LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJAI PERDUOTŲ NAUDOTIS PASTATŲ S Ą R A Š A S _________________________________________________________________ Eil. Objekto pavadinimas Adresas Bendras plotas Nr. m2 _________________________________________________________________ 1. Centriniai rūmai Tilžės g.18 2674 2. Anatomikumas -"- 673 3. Vivariumas su šiltnamiu -"- 519 4. Specialiosios zootechnikos rūmai -"- 1005 5. Klinikos -"- 3248 6. Mokomoji kalvė ir dirbtuvės -"- 1107 7. Garažas -"- 97 8. Epizootologinis korpusas ir transformatorinė -"- 1255 9. Ūkio skyriaus pastatas -"- 161 10. Ūkio pastatas-garažas -"- 434 11. Stalių dirbtuvės -"- 80 12. Garažas -"- 130 13. Virusologijos laboratorija ir transformatorinė -"- 752 14. Mokomasis - gamybinis korpusas -"- 5276 15. Mechanizacijos mokomasis korpusas ir transformatorinė -"- 6986 16. Sporto katedra -"- 4510 17. Klinikų mėšlidė -"- 71 18. Valgykla ir boilerinė Radvilų dvaro g. 31 2758 19. Bendrabutis Lampėdžių g.10 5543 20. Bendrabutis Sąjungos a.5a 2624 21. Bendrabutis Radvilų dvaro g. 33 1696 22. Bendrabutis Lampėdžių g.17 2627 23. Bendrabutis Lampėdžių g.15 2626