← Lietuva

KU Senato 2000 m. birželio 30 d. patvirtinta redakcija, pataisyta pagal LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto p

KU Senato 2000 m. birželio 30 d. patvirtinta redakcija, pataisyta pagal LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pastabas Senato pirmininkas prof. Vytautas Smailys KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STATUTAS Klaipėdos universitetas įsteigtas 1991 m. sausio 1 d. Klaipėdoje buvusių aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų pagrindu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ­ Atkuriamojo Seimo 1990 m. spalio 5 d. nutarimu. 1. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.1. Klaipėdos universitetas (toliau ­ Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė studijų ir mokslo įstaiga. Universiteto adresas: H. Manto 84, Klaipėda, LT, 5808; Klaipėda University, H. Manto 84, Klaipėda, LT­5808, Lithuania. 1.2. Universitete vyrauja mokslo ir meno pasiekimais grindžiamos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, organizuojamos magistrantūros bei doktorantūros studijos, plėtojama aukšto lygio profesionali meno veikla, yra meno aspirantūra. Studentų daugumą Universitete sudaro studijuojantieji pagal universitetines studijų programas. Universitete galima studijuoti ir pagal neuniversitetinių aukštojo mokslo studijų programas. 1.3. Svarbiausi Universiteto tikslai: 1) rengti aukštos kvalifikacijos švietimo, kultūros, meno, ekonomikos, gamtos mokslų, technikos, jūrų ūkio ir kitų sričių specialistus, mokslininkus bei menininkus, gebančius dirbti intelektualinį ir kūrybinį darbą, reikalingus Lietuvai; 2) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais ar meniniais pasiekimais grindžiamą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį; 3) sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytos kvalifikacijos kėlimui bei persikvalifikavimui; 4) stiprinti mokslo, meno ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei modernios demokratinės, pilietinės visuomenės ugdymui; 5) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje; 6) skleisti Lietuvos kaip jūrų valstybės idėją, praktine veikla siekti jos įgyvendinimo, auklėti visuomenę ir ypač jaunąją kartą jūrinės tautos dvasia; 7) moksline, šviečiamąja, menine ir kita veikla skatinti Klaipėdos regiono, Vakarų Lietuvos ir Žemaitijos plėtrą; 8) plėtoti humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai būtinus mokslinius tyrimus; 9) rengti ir leisti mokslo, meninės kūrybos darbus, vadovėlius, mokymo priemones bei kitus leidinius. 1.4. Universitetas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, šiuo Statutu bei Vyriausybės nutarimais ir turi šiais teisės aktais suteiktą autonomiją. 1.5. Universitetas yra juridinis asmuo, turi savarankišką balansą, sąskaitas banke ir antspaudą. 1.6. Universiteto Statutas yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos Seimo. 2. UNIVERSITETO AUTONOMIJA, TEISĖS IR AKADEMINĖS LAISVĖS 2.1. Universitetas turi autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir šiame Statute. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Universiteto Senato sutikimą. Jei Universiteto Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas. Universiteto teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be Rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo. 2.2. Universitetas turi šias teises: 1) šio Statuto nustatyta tvarka sudaryti savivaldos institucijas; 2) pasirinkti studijų, mokslinių tyrimų, profesionalios meninės veiklos formas ir kryptis; 3) priimti ir šalinti studentus; 4) teikti kvalifikacinius laipsnius ir profesines kvalifikacijas, taip pat mokslo laipsnius, pedagoginius ir garbės vardus; 5) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, taip pat stipendijų dydžius ir jų mokėjimo sąlygas; 6) nustatyti universitetinių ir neuniversitetinių studijų tvarką; 7) sudaryti ir tvirtinti studijų krypties reglamentą atitinkančias studijų programas; 8) leisti studijų, mokslo, meno ir kitą literatūrą, taip pat kaupti ir saugoti mokslui ir kultūrai vertingą informacinę medžiagą; 9) valdyti, naudotis ir disponuoti valstybės perduotu ir savo įsigytu turtu; 10) nustatyti Valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų naudojimo tvarką bei atliekamų darbų ir paslaugų kainas; 11) nustatyti bendradarbiavimo formas ir bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, gamybos įmonėmis kitomis įstaigomis ir organizacijomis, fondais bei asmenimis; 12) kartu su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis kurti mokslo, studijų ar kitas asociacijas; 13) gavęs Vyriausybės leidimą steigti padalinius, turinčius juridinio asmens teises; 14) leisti veikti Universitete visuomeninėms organizacijoms, kurių įstatai registruoti įstatymų nustatyta tvarka; 15) reikšti nuomonę švietimo, mokslo kultūros, ūkio, įstatymų leidybos ir kitais valstybei ir visuomenei svarbiais klausimais; 16) bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo, kultūros, meno, studijų ir gamybos įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis; 17) saugoti savo archyve mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų rankraščius, taip pat saugoti Universiteto archyvinius dokumentus bei kitą mokslo istorijai ir Universitetui vertingą medžiagą Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 2.3. Pagrindinė Universiteto veiklos nuostata yra akademinė laisvė, kuria dėstytojai, mokslo darbuotojai ir studentai naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų ir šio Statuto, garantuojanti: 1) lygią teisę pagal turimą kvalifikaciją ir pasirengimą dalyvauti konkursuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę; 2) pasaulėžiūros ir tikėjimo laisvę Universiteto darbuotojams bei studentams; 3) apsaugą darbuotojams ir studentams nuo varžymų ir sankcijų už savo įsitikinimus bei mokslinių tyrimų rezultatų skelbimą, taip pat nepriklausomumą nuo ideologijos ir politinių institucijų; 4) teisę dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams dalyvauti Universiteto savivaldoje šio Statuto nustatyta tvarka. 3. UNIVERSITETO STRUKTŪRA 3.1.Universitetą sudaro: 1) fakultetai ir Senato sprendimu jiems prilyginti savarankiški studijų ir mokslo padaliniai (institutai, studijų centrai, kolegijos ir kt. toliau tekste priskiriami prie fakultetų, išskyrus atvejus, kai traktuojami kitaip); 2) katedros; 3) mokslo centrai; 4) biblioteka; 5) kiti savarankiški mokslo ir studijų padaliniai, kuriems tokį savarankiškumą pripažino Senatas; 6) ūkio, gamybos ir administracijos padaliniai. 3.2. Vykdant bendradarbiavimo su Lietuvos ar kitų šalių mokslo ir studijų institucijomis programas gali būti sudaromi laikini mokslo ar studijų padaliniai, veikiantys pagal bendradarbiaujančių institucijų patvirtintus nuostatus. 4. UNIVERSITETO SENATAS 4.1. Senatas yra aukščiausias Universiteto sprendžiamasis organas. Įsigalioję Senato nutarimai privalomi visiems universiteto darbuotojams, studentams ir visiems mokslo ir studijų proceso dalyviams. 4.2. Senatą sudaro visuotinu slaptu balsavimu penkeriems metams išrinkti mokslo laipsnį ir (

  1. ar)pedagoginį vardą turintys darbuotojai, proporcingai pagal Senato patvirtintas normas atstovaujantys fakultetams ir jiems prilygintiems mokslo ir studijų padaliniams bei studentų atstovai. Ne mažiau kaip pusė Senato narių turi būti profesoriai. 15­20% Senato narių turi sudaryti mokslininkai iš kitų institucijų. 10 procentų Senato narių turi sudaryti studentai, deleguoti Universiteto studentų atstovybės. Universiteto Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Senato narių skaičių ir Senato rinkimų reglamentą tvirtina Senatas. 4.3. Balsavimo teisę Senato rinkimuose turi universiteto darbuotojai, turintys mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą arba konkurso būdu išrinkti į dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, taip pat administraciją. Senato rinkimai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų Universiteto darbuotojų, turinčių balsavimo teisę. Išrinktais Senato nariais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų. Senatas gali pradėti dirbti, kai išrenkami 2/3 jo narių. 4.4. Senatui vadovauja pirmininkas, o jeigu jo nėra ­ pavaduotojas. Senato pirmininku negali būti universiteto Rektorius. Pirmininkas renkamas iš profesorių slaptu balsavimu visų Senato narių balsų dauguma; pavaduotojas tvirtinamas pirmininko teikimu. Senato pirmininkas renkamas ir jo pavaduotojas tvirtinamas penkeriems metams. Tas pats asmuo gali būti pirmininku ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4.5. Senato posėdžius pirmininkas kviečia savo iniciatyva, rektoriaus teikimu arba kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių, ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo teikimo (reikalavimo). Jeigu Senato posėdis kviečiamas Senato narių reikalavimu, posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Senato eiliniai posėdžiai kviečiami ne rečiau, kaip 2 kartus per semestrą. 4.6. Senato posėdžiuose dalyvauja Senato nariai, taip pat, nesantys Senato nariais, prorektoriai, dekanai, fakultetų tarybų pirmininkai. Senato sutikimu ar kvietimu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Senato posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 Senato narių. 4.7. Senatas: 1) priima ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti universiteto Statutą ir jo pakeitimus; 2) viešai reiškia universiteto nuomonę svarbiausiais mokslo, kultūros, meno, švietimo ir kitais klausimais; 3) skiria atstovus į Universiteto Tarybą; 4) renka ir Statute numatytais atvejais atšaukia Rektorių; 5) nustato prorektorių skaičių, rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, bibliotekos direktorių, fakultetų dekanus, Universiteto studijų institutų direktorius, katedrų vedėjus, išrinktus ar paskirtus į pareigas Statute nustatyta tvarka; visiems šiuo būdu išrinktiems ar patvirtintiems vadovams gali pareikšti nepasitikėjimą; 6) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką; 7) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento pedagoginius vardus Universiteto bei kitų aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, taip pat Universiteto garbės vardus; 8) kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę; 9) svarsto ir tvirtina studijų, mokslininkų tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į Universiteto tarybos siūlymus; 10) teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo konsultacinei ir informacinei veiklai mokslo ir meno srityse, kurias plėtoja Universitetas; 11) kasmet išklauso Universiteto tarybos veiklos ataskaitą ir ją vertina; 12) svarsto Universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Universiteto tarybos išvada; 13) svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, teikia jį Ministerijai kartu su Universiteto tarybos išvada; 14) svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jas tvirtina slaptu balsavimu; 15) tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus; 16) Statute nustatyta tvarka šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti; 17) steigia ir naikina fakultetus ir kitus savarankiškus studijų ir mokslo padalinius; tvirtina jų įstatus ir veiklos reglamentus, gali suteikti jiems ūkinės ir finansinės veiklos autonomiją; 18) fakultetų ir jiems prilygintų padalinių tarybų teikimu tvirtina katedrų bei kitų jiems pavaldžių mokslo ir studijų padalinių steigimą, reorganizavimą ir panaikinimą; 19) tvirtina studijų programas; 20) nustato Universiteto pagalbinių padalinių (finansų, ūkio ir kitų) struktūrą bei funkcijas; 21) tvirtina gaunamų lėšų paskirstymą fakultetams ir padaliniams; 22) nustato ir tvirtina darbuotojų darbo ir užmokesčio normatyvus, nustato stipendijų dydį ir skaičių; 23) renka ir Statute numatytais atvejais atšaukia pirmininką; pirmininko teikimu tvirtina jo pavaduotoją ir Senato mokslinį sekretorių; sudaro nuolatines ir laikinąsias komisijas, tvirtina komisijų ataskaitas; 24) ginčo atvejais aiškina Statuto teiginius; 25) atšaukia visų Universiteto valdymo institucijų įsakymus ir sprendimus, jeigu jie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir šiam Statutui; gali panaikinti Rektoriaus įsakymus ir fakultetų tarybų nutarimus; 26) Senatas savo sprendimus skelbia viešai fakultetuose ir kituose padaliniuose bei kartą per metus atsiskaito akademinei bendruomenei už savo veiklą; 27) gali sudaryti specialias komisijas ir komitetus (Ginčų sprendimo komisiją, Etikos komisiją, Statuto priežiūros komitetą, Universiteto rėmėjų komitetą ir pan.) padedančius Universitetui įgyvendinti jo tikslus, tvirtina jų įstatus bei veiklos reglamentus; 28) svarsto ir priima kitus nutarimus studijų, mokslo, meninės veiklos, finansiniais, socialiniais ir kitais klausimais. 5. UNIVERSITETO TARYBA 5.1. Taryba sudaroma penkeriems metams iš 15 narių ir susideda iš trijų dalių. Vieną trečdalį Tarybos narių sudaro Universiteto Senato paskirti nariai. Kitą trečdalį Tarybos narių (ne universiteto darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, miesto savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria ministras. Likęs trečdalis tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus ir ministro susitarimu. Tarp Senato paskirtų Tarybos narių yra Rektorius, vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės ir trys Senato nariai, išrinkti slaptu balsavimu. Universiteto tarybos sudėtį skelbia ir atsižvelgdamas į Rektoriaus siūlymą, jos pirmininką skiria Švietimo ir mokslo ministras savo įsakymu. 5.2. Taryba veikia pagal savo patvirtintą reglamentą. Jos funkcijas, įgaliojimus bei santykius su Universitetu ir Švietimo ir mokslo ministerija reguliuoja Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymas. 5.3. Apie savo veiklą Taryba reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Senatą, Universiteto akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas ministrui. 6. REKTORIUS IR REKTORATAS 6.1. Rektorius vadovauja Universitetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja. 6.2. Rektorius: 1) atsako už tai, kad Universiteto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Universiteto statutą, kitus teisės aktus; 2) leidžia įsakymus; 3) priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų; skelbia disertacijų gynimą; 4) priima ir šalina studentus; 5) skatina darbuotojus ir studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia; 6) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 7) rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygiu; 8) viešai skelbia ir teikia Senatui ir Ministerijai metinę Universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą; 9) vykdo kitas įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų priskirtas funkcijas. 6.3. Rektorius gali savo įsakymais visai savo kadencijai arba terminuotam laikui dalį savo funkcijų perduoti prorektoriams ir tuos įsakymus bet kada atšaukti. 6.4. Rektorių penkeriems metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu Statute nustatyta tvarka slaptu balsavimu visų Senato narių balsų dauguma renka Senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms užimti gali dalyvauti tik profesoriaus pedagoginį vardą turintys asmenys. 6.5. Jei visų Senato narių balsų dauguma nepatenkinamai įvertinama Rektoriaus metinė ataskaita ar metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, Rektoriaus įgaliojimai nutrūksta, Jeigu nustatoma, kad Rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ar statutą, Senatas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu gali Rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas rektoriaus pareigas paveda eiti kitam Senato nariui. Rektoriui atsistatydinus arba jį atšaukus, nutrūksta ir prorektorių įgaliojimai. 6.6. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius. 6.7. Universiteto rektoratas ­ tai rektoriaus sudarytas ir jo vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Jį sudaro Rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai ir jiems prilygintų universiteto padalinių vadovai pagal Rektoriaus patvirtintą sąrašą. 6.8. Rektorato posėdžius kviečia Rektorius arba jo įsakymu paskirtas jį pavaduojantis prorektorius. Posėdžiuose gali dalyvauti Senato pirmininkas, Tarybos pirmininkas, studentų savivaldos atstovas, o Rektoriaus kvietimu ar sutikimu ­ ir kiti asmenys. 7. FAKULTETAI 7.1. Fakultetą sudaro katedros, mokslo centrai ir kiti fakultetui priskirti padaliniai. 7.2. Fakulteto veiklą organizuoja: 1) fakulteto taryba; 2) dekanas; 3) dekano vadovaujama patariamoji institucija ­ dekanatas. 7.3. Fakulteto taryba – aukščiausia fakulteto akademinės savivaldos institucija. Tarybą sudaro fakulteto mokslininkų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir administracijos slaptu visuotiniu balsavimu penkeriems metams išrinkti fakulteto mokslininkai ir studentų atstovai. Studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 % tarybos narių. Dekanu ir tarybos pirmininku negali būti tas pats asmuo. Tarybos narių skaičių ir jų rinkimų reglamentą tvirtina taryba. Fakulteto dekanas yra tarybos narys pagal pareigas. 7.5. Taryba: 1) svarsto ir tvirtina fakulteto plėtros plano projektą; 2) tvirtina fakulteto metinių pajamų ir išlaidų sąmatą bei derina biudžeto paskirstymo projektus ir jo pakeitimus; 3) svarsto ir tvirtina dekano parengtas fakulteto veiklos ataskaitas ir vertinimo išvadas teikia Rektoriui; 4) teikia Senatui siūlymus dėl pedagoginių profesoriaus, docento bei Universiteto garbės vardų suteikimo; 5) teikia Senatui tvirtinti studijų programas; 6) sudaro fakulteto atestacinę konkursinę ir kitas komisijas; 7) svarsto ir vertina fakulteto padalinių veiklą; 8) dekano siūlymu tvirtina dekanato struktūrą, tvirtina ir atšaukia prodekanus; 9) nustato naujos fakulteto tarybos narių skaičių ir vietų kvotas padaliniams, tvirtina tarybų rinkimų reglamentą; 10) slaptu balsavimu išreiškia savo nuomonę dėl Universiteto konkursinės komisijos aprobuotų dekano ir katedrų vedėjų kandidatūrų; 11) šaukia fakulteto darbuotojų susirinkimus svarbiausiems fakulteto veiklos klausimams spręsti; 12) studentų atstovybės teikimu pakartotinai svarsto Universiteto savivaldos institucijų priimtus sprendimus svarbiais studentams rūpimais klausimais. 7.5. Dekanas vadovauja fakultetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja. 7.6. Taryba renka kandidatą į fakulteto dekano pareigas, kurį Rektorius teikia arba neteikia Senatui tvirtinti. Jeigu Rektorius nepritaria išrinktai kandidatūrai arba ją nepatvirtina Senatas, fakulteto taryba siūlo kitą kandidatūrą. Jeigu nepatvirtinama ir ši kandidatūra, Rektorius skiria dekaną savo įsakymu ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. 7.7. Dekanas: 1) atsako už fakulteto veiklos atitikimą Statutui, Senato ir fakulteto tarybos nutarimams, Rektoriaus įsakymams; 2) rengia, derina su Rektoriumi ir teikia fakulteto tarybai tvirtinti fakulteto plėtros plano projektą; 3) organizuoja ir koordinuoja akademinę veiklą fakultete; 4) skatina darbuotojus ir studijuojančius bei skiria jiems drausmines nuobaudas; 5) teikia tarybai tvirtinti dekanato struktūrą ir prodekanus; 6) raštu išreiškia savo nuomonę dėl katedrų vedėjų kandidatūros ir ją pateikia Rektoriui; 7) fakulteto tarybai ir Rektoriui teikia metinę fakulteto veiklos ataskaitą. 7.8. Dekanatas – fakulteto tarybos patvirtintas, dekano vadovaujamas kolegiali patariamoji fakulteto valdymo institucija. 7.9. Katedra yra pagrindinis Universiteto mokslo ir studijų padalinys. Katedra: 1) organizuoja studijas bei mokslinį darbą; 2) rengia specialybių ir specializacijų studijų planus, dėstomų disciplinų programas; 3) organizuoja specialistų tobulinimą, perkvalifikavimą, stojančiųjų parengimą studijoms; 4) rengia mokslininkus doktorantūroje; 5) rengia mokslo darbus, vadovėlius, mokymo literatūrą ir priemones; 6) savarankiškai sudaro bendradarbiavimo su mokymo, mokslo ir gamybos įstaigomis sutartis, išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridiniai asmenys; 7) siūlo fakulteto tarybai steigti mokslo bei mokymo padalinius (laboratorijas, projektavimo ir konstravimo biurus, laikinus mokslinius ir meninius kūrybinius kolektyvus ir kt.), organizuoja jų darbą. Tuo atveju, kai padaliniui steigti reikalingas finansavimas iš biudžeto, jo steigimą fakulteto tarybos teikimu tvirtina Senatas; 8) kaupia mokslui, studijoms ir meninei veiklai reikalingą aparatūrą ir įrangą; 9) slaptu balsavimu išreiškia savo nuomonę apie Rektoriaus siūlomas katedros vedėjo kandidatūras; 10) slaptu balsavimu išreiškia savo nuomonę apie renkamus katedros dėstytojus. 7.10. Katedros vedėjas vadovauja katedrai, veikia jos vardu ir jai atstovauja. 7.11. Katedros vedėjo kandidatūrą slaptu balsavimu iš Universiteto konkurso komisijoje aprobuotų mokslininkų ar menininkų, atsižvelgdama į katedros darbuotojų ir dekano raštiškai išreikštą nuomonę, renka ir siūlo Rektoriui teikti tvirtinti Senate fakulteto taryba. Jeigu Rektorius nepritaria išrinktai kandidatūrai ar Senatas jos netvirtina, fakulteto taryba, atsižvelgdama į katedros ir dekano nuomonę, siūlo kitą kandidatūrą. Jeigu ir ši kandidatūra netvirtinama, Rektorius savo įsakymu skiria laikinąjį katedros vedėją ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Katedros vedėjas: 1) organizuoja katedros darbuotojų mokslinę, meninę bei pedagoginę veiklą; 2) koordinuoja mokslo ir mokomųjų laboratorijų bei meno studijų darbą; 3) atsako už katedros turto valdymą bei naudojimą; 4) fakulteto tarybai ir dekanui atsiskaito už metinę katedros veiklą. 7.12. Fakulteto mokslo centrai ir kiti mokslinės bei profesionaliosios meninės veiklos padaliniai organizuojami nagrinėti ir spręsti kompleksinėms mokslo problemoms ar plėtoti profesionaliąją veiklą. Jie pavaldūs dekanui ir už savo veiklą atsiskaito fakulteto tarybai. Fakulteto mokslo centrų ir kitų padalinių valdymas apibrėžiamas įstatuose, kuriuos svarsto fakulteto taryba, tvirtina Rektorius. 8. UNIVERSITETO PERSONALAS 8.1. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, koncertmeisteriai, administracijos ir kiti tarnautojai bei techniniai darbuotojai. 8.2. Universiteto dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. 8.3. Universiteto mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo ir mokslo darbuotojo pareigas, taip pat asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą, einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. 8.4. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises ir pareigas Universitete reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, šis Statutas, kiti teisės aktai bei Senato nutarimais ir Rektoriaus įsakymais įteisinti Universiteto vidaus tvarkos reglamentai. 8.5. Dėstytojai, mokslo ir meno darbuotojai turi teisę: 1) dirbti mokslinį ir meninį darbą, jungtis į kūrybines grupes, dalyvauti šalies, tarptautiniuose ir Universiteto konkursuose darbams ir paramai gauti; 2) skelbti savo mokslinio ir meninio darbo rezultatus, jeigu tam nėra įstatymų ar sutarčių nustatytų apribojimų; 3) dalyvauti rengiant ir priimant Universiteto gyvenimą reguliuojančius dokumentus bei jo plėtros planus. 8.6. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigos: 1) laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų; 2) vykdyti šio Statuto reikalavimus ir nutarimuose išreikštą Senato valią; 3) vykdyti Rektoriaus įsakymus ir nurodymus; 4) laikytis pareigybių instrukcijų. 8.7. Dėstytojams ir mokslo darbuotojams garantuojama žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos ir kūrybos laisvė bei sutartinė teisė į jų sukurtą intelektinį produktą. 8.8. Universiteto darbuotojams sudaromos sąlygos tobulėti rengiant ir ginant kvalifikacinius mokslo darbus, studijuojant magistrantūroje, rašant ir leidžiant vadovėlius ir monografijas, stažuojantis bei lankant įvairius kursus. 8.9. Universiteto dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei, metodinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. 8.10. Universitete sudaromos sąlygos keistis darbuotojais su kitomis institucijomis bei kviesti dirbti mokslininkus ir dėstytojus iš užsienio. 8.11. Dėstytojai, išdirbę Universitete ne mažiau kaip dvi kadencijas ir tenkinantys jų pareigybėms keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei tinkamai einantys pareigas, negali būti atleisti dėl etatų mažinimo, jeigu iki pensinio amžiaus jiems liko ne visa kadencija. 8.12. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (
  2. ar)taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų dėstytojai ­ mokslinėje ir/ar profesionalioje meninėje, taip pat metodinėje veikloje. 8.13. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis profesoriaus pareigoms keliamus reikalavimus, arba pripažintas menininkas. 8.14. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (
  3. ar)formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. 8.15. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. 8.16. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje. 8.17. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. Koncertmeisterio pareigas gali eiti asmuo, turintis aukštąjį muzikinį išsilavinimą. 8.18. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), dalyvauti moksliniuose tyrimuose arba dirbti metodinį darbą. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas Universiteto meno studijų asistentams. Asistentui sudaromos sąlygos rengtis doktorantūros ar meno aspirantūros studijoms. 8.19. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose, dirbti pedagoginį darbą. 8.20. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose, dirbti pedagoginį darbą. 8.21. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir skelbti jų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose, dirbti pedagoginį darbą. 8.22. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose, rengtis doktorantūros studijoms, dirbti pedagoginį darbą. 8.23. Visi dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas priimami viešo konkurso tvarka kiekvienai kadencijai. Kadencijos trukmė iki penkerių metų, bet ne mažiau kaip trys metai. 8.24. Kiti Universiteto darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 8.25. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Universitete, iki jam sueis 65 metai. 8.26. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka. 8.27. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Universitete, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai. 8.28. Į Universiteto, taip pat jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina Universiteto ar jo padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio straipsnio reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos. 8.29. Rektorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams taikomi atitinkamoms pareigoms numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, išskyrus reikalavimą vykdyti mokslinius tyrimus. 8.30. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui Universiteto Statuto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje. Universiteto profesorių emeritų skaičius nustatomas Universiteto sutartyje su Ministerija. 8.31. Profesoriaus emerito vardas suteikia teisę gauti 75 % universiteto profesoriaus atlyginimo dydžio mokslininko valstybinę pensiją. Profesoriui emeritui gali būti suteikiamos Universiteto sutartyje su Ministerija numatytos papildomos socialinės garantijos. 8.32. Universitetas gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (
  4. ar)mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma šiame Statute numatyta skyrimo į pareigas tvarka. 8.33. Reikalavimus pedagoginių ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti detalizuoja dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigų užėmimo, mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų teikimo nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas. 9. MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA 9.1. Universitete plėtojami fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei taikomoji mokslinė veikla. Jos pagrindiniai tikslai yra šie: 1) kelti Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją; 2) sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir praktinėmis žiniomis; 3) suteikti studentams mokslinio tyrimo metodologijos įgūdžių; 4) diegti gamybinėje ir kitoje praktinėje veikloje naujausius mokslo pasiekimus, didinti jos efektyvumą. 9.2. Universiteto meno studijų fakultetuose plėtojama profesionali dėstytojų ir studentų meninė veikla, orientuota į visuomenės meninį lavinimą. 9.3. Universitetas gali vykdyti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline bei profesionalia menine veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių mokslinių tyrimų bei meninės veiklos programose. 9.4. Mokslinė ir meninė veikla Universitete turi garantuoti mokslo ir studijų vienovę. 9.5. Valstybė skiria biudžeto lėšų Universitete atliekamiems moksliniams tyrimams bei meninei veiklai finansuoti, taip pat mokslinei aparatūrai, muzikos instrumentams, įrangai įsigyti bei mokslinėms laboratorijoms ir kūrybinėms studijoms įrengti. 9.6. Universitete atliekamų tyrimų kryptis ir mastą, tematiką bei terminus nustato pats Universitetas, atsižvelgdamas į valstybės reikmes, tyrimų svarbą krašto švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei Universiteto turimus finansinius išteklius. Pagal tikslines programas vykdoma taikomoji mokslinė ir profesionalioji meninė veikla bei su ja susiję taikomieji moksliniai tyrimai yra finansuojami iš valstybinio biudžeto, taip pat iš kitų šaltinių. 9.7. Universiteto mokslinė ir profesionali meninė veikla plėtojama katedrose, laboratorijose, mokslo centruose, meno studijose, kituose moksliniuose padaliniuose. Tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai gali būti vykdomi Universiteto mokslo institutuose. 9.8. Universiteto mokslo institutas (toliau ­ institutas) yra juridinis asmuo. Institutą Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka, bendru Švietimo ir mokslo ministerijos ir Universiteto teikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė. Institutas pagal sutartis su Universitetu suteikia mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. Ši instituto veikla finansuojama iš Universiteto išlaidų sąmatoje tam numatomų lėšų. 9.9. Universitete organizuojami seminarai, mokslinės konferencijos, meno renginiai ir kt. Skatinamas studentų dalyvavimas mokslinėje ir meno veikloje. 9.10. Universitete mokslo ir meno veiklos plėtojimui ir įvertinimui gali būti sudaromos mokslo sričių akademinės ir mokslo krypčių kvalifikacinės komisijos, studijų programų komitetai ir kitos specialios paskirties pagalbinės institucijos. 9.11. Daktaro disertacijoms ginti prie Universiteto nustatyta tvarka steigiamos mokslo krypčių tarybos. 9.12. Universiteto mokslinius tyrimus, vykdomus pagal valstybines programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, koordinuoja Ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos universitetų Rektorių konferencija bei Lietuvos mokslų akademija. 10. STUDIJOS 10.1. Universitete vyrauja nuosekliosios universitetinės studijos, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti teoriniu pasirengimu, moksliniais tyrimais ar menine praktika grindžiamą aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį, apgynus disertaciją. 10.2. Universitete gali būti organizuojamos ir neuniversitetinės studijos. Tai vienos pakopos, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos, sudarančios sąlygas įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir (
  5. ar)taikomąja moksline ar menine veikla grindžiamą profesinę kvalifikaciją. 10.3. Studijas Universitete reglamentuoja šis Statutas ir Senato tvirtinami studijų nuostatai. 10.4. Universitete organizuojamos dviejų tipų studijos: 1) nuosekliosios studijos, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (
  6. ar)suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos; 2) nenuosekliosios studijos, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai. 10.5.Universitete yra šios nuosekliųjų studijų pakopos: 1) pagrindinės studijos (pirmoji pakopa); 2) magistrantūra, rezidentūra, specialiosios profesinės studijos (antroji pakopa); 3) doktorantūra ir meno aspirantūra (trečioji pakopa). 10.6. Universitete gali būti organizuojamos vientisos studijos, skirtos aukštesnei profesinei kvalifikacijai įgyti, kai derinamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. 10.7. Pagrindinės nuosekliųjų pirmosios ir antrosios pakopų studijų formos yra šios: dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties formas nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Nenuosekliųjų studijų formas nustato Senatas. 10.8. Studijų krypčių, pagal kurias Universitete vyksta nuosekliosios studijos, sąrašą svarsto Senatas ir teikia tvirtinti Ministerijai. 10.9. Universitete dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai: 1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba; 2) paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio organizacijų specialistai; 3) to reikia dėl studijų tarptautinių mainų ar kitų priežasčių. 10.10. Nuosekliųjų studijų apimtį, dėstomus dalykus ir jų santykį, studijų trukmę nustato studijų krypties reglamentas, sudarytas pagal Aukštojo mokslo įstatymo reikalavimus, patvirtintas Senato ir suderintas su Ministerija. Doktorantūros ir meno aspirantūros studijų reglamentas sudaromas pagal Vyriausybės patvirtintus doktorantūros ir meno aspirantūros nuostatų reikalavimus. 10.11. Studijų programos sudaromos pagal studijų krypties reglamentus ir Senato patvirtintus nuostatus. Studijų programas tvirtina Senatas. 10.12. Universitete gali būti organizuotos studijos asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas Senato nustatytomis sąlygomis. Asmeniui, surinkusiam pagal atitinkamų studijų programą reikiamą kreditų skaičių, gali būti nustatyta tvarka pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija. 10.13. Nuosekliosios studijos Universitete vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į valstybini studijų ir mokymo programų registrą. Studijų programų kokybė periodiškai vertinama. Vidinio ir išorinio vertinimo išvados skelbiamos viešai. 10.14. Universitetas gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą, sudarytą Senato nustatyta tvarka. Studentai, studijuojantys pagal individualią studijų programų ir įvykdę visą studijų programą, gali baigti Universitetą per trumpesnį studijų laikotarpį negu numatyta bendruose studijų planuose. 10.15. Nustatytais atvejais Universitete pripažįstami kitose aukštosiose mokyklose ar pagal kitas studijų programas studijuoti dalykai. 10.16. Į Universitetą priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Priėmimo į Universitetą sąlygas nustato Senatas, suderinęs su Ministerija. Stojantysis į Universitetą turi teisę pateikti prašymą stoti ir į kitas aukštąsias mokyklas. Baigusieji neuniversitetines studijas, gali būti priimami į magistrantūrą Senato nustatyta tvarka, praėję kompensacinių studijų kursą. 10.17. Studentai į valstybės finansuojamas aukštosios mokyklos vietas pagal studijų kryptis, pakopas ir formas priimami konkurso būdu. 10.18. Stojantiesiems pageidaujant ir sutinkant mokėti studijų mokestį, Senatas gali numatyti patvirtintas sutartyje su Švietimo ir mokslo ministerija papildomas studijuojančiųjų savo lėšomis studijų vietas. Konkurso tvarka jas gali užimti stojantieji, neperėję konkurso į valstybės finansuojamas studijų vietas. 11. STUDENTAI 11.1. Universitete studijuoja studentai ir klausytojai. 11.2. Studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus ir meno aspirantus. Jiems išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas. 11.3. Universitete gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu. 11.4. Studentų teises ir pareigas, paskatinimus ir drausmines nuobaudas nustato studijų nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas. 12. UNIVERSITETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖ 12.1. Studentų atstovybė yra studentų savivaldos institucija atstovaujanti studentų interesams. 12.2. Studentų atstovybę sudaro fakultetų ir studijų institutų studentai. Atstovybėje turi būti proporcingai studentų skaičiui atstovaujami visų trijų studijų pakopų studentai. Studentų atstovybės sudarymo tvarką bei fakultetų ir studijų institutų atstovavimo normas nustato studentų atstovybės sudarymo nuostatai, patvirtinti Senato. 12.3. Studentų atstovybės nariai renkami fakultetų atstovybių susirinkime. Susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė fakultetų atstovybių narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. 12.4. Studentų atstovybė veikia pagal visų Universiteto fakultetų studentų atstovybių susirinkimo patvirtintus įstatus, kuriuos tvirtina Rektorius. 12.5. Studentų atstovybė: 1) padeda organizuoti studijų procesą bei spręsti studentų buities, laisvalaikio organizavimo, stipendijų skirstymo, vidaus tvarkos taisyklių nustatymo ir laikymosi klausimus; 2) atstovauja Universiteto studentams valstybinėse ir tarptautinėse studentų organizacijose; 3) Statuto nustatyta tvarka skiria savo atstovus dalyvauti Universiteto savivaldos institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise. 12.6. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių savivaldos institucijų bei administracijos visais klausimais. 12.7. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais. Fakultetų studentų atstovybių susirinkimas turi teisę visų jo narių balsų dauguma pareikalauti pakartotinai svarstyti Universiteto savivaldos institucijų priimtus svarbius sprendimus studijų klausimais. 12.8. Universitetas remia Studentų atstovybę, skiria patalpas ir lėšų atstovybės veiklai. 12.9. Ginčus, iškilusius tarp Universiteto administracijos ir studentų sprendžia Ginčų nagrinėjimo komisija. Studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu yra nepatenkintas Universiteto ar (
  7. ir)fakulteto vadovų ar jų įgaliotų asmenų atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavo per numatytą laiką. Ginčų nagrinėjimo komisijos sudėtį tvirtina Senatas. Į ginčų nagrinėjimo komisiją po lygiai skiriami Universiteto administracijos ir studentų sąjungos įgalioti asmenys. Ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 6 nariai. Ginčų nagrinėjimo komisijos veiklą reglamentuoja ginčų nagrinėjimo taisyklės, kurias tvirtina Senatas. 13. UNIVERSITETO TURTAS IR LĖŠOS 13.1. Universiteto turtą sudaro: 1) Universitetui perduotas Valstybės ir savivaldybės turtas; 2) nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai bei kitas teisėtai įgytas turtas. 13.2. Universitetas jam perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pasitikėjimo teise. 13.3. Kitą jam priklausantį turtą, taip pat fizinių asmenų dovanotą turtą (žemė, pastatai, vandens telkiniai ir kita) Universitetas valdo nuosavybės teise. 13. 4. Universiteto lėšas sudaro valstybės biudžeto subsidijos, dotacijos ir papildomos lėšos. 13.5. Universitetas lėšas, gautas studijų finansavimui, skirsto fakultetams pagal Vyriausybės nustatytas atskirų studijų krypčių, pakopų ir formų studijų kainas. Valstybės skirtų lėšų paskirstymą bei perskirstymą fakultetams ir kitiems padaliniams tvirtina Senatas. 13.6. Papildomos Universiteto lėšos yra: 1) lėšos, gautos iš savivaldybių, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įmonių, organizacijų bei privačių asmenų už atliktus darbus, paslaugas, specialistų rengimą, patalpų nuomą, mokslinius tyrimus, parduotą produkciją, taip pat kitos lėšos; 2) Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įmonių, įstaigų, organizacijų bei privačių asmenų dotacijos ir aukos. 13.7. Universiteto gaunamų papildomų pajamų skirstymo tvarką nustato Senatas. Papildomos pajamos negali būti priežastis mažinti Universitetui valstybės skiriamą subsidiją. 13.8. Universiteto fakultetai, institutai, katedros, mokslo padaliniai savo uždirbtomis lėšomis disponuoja savarankiškai. Pajamų dalį, pervedamą Universitetui, nustato Senatas. 13.9. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal bendrą Senato patvirtintą Universiteto sąmatą. 13.10. Turtą ir lėšas Universitetas naudoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisiniais aktais tvarka, nustatyta Senato nutarimais, Rektoriaus įsakymais ir Senato patvirtintais Universiteto finansinės veiklos nuostatais. 13.11. Universitetas kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą. Išlaidų apyskaitas Universitetas pateikia institucijoms, iš kurių gavo finansavimą. 13.12. Universiteto finansinę veiklą tikrina Senato tam reikalui sudaryta finansų ir revizijos komisija. Universiteto finansinės veiklos dokumentai pateikiami tikrinti tik šiai komisijai, taip pat kitiems revizoriams Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 14. PROCEDŪROS 14.1. Visų Universiteto kolektyvinių valdymo institucijų (Senato, tarybų, komisijų ir kt.) posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 narių. 14.2. Visi nutarimai, išskyrus personalinius klausimus dėl pareigūnų išrinkimo ir atšaukimo ir pedagoginių vardų suteikimo, priimami paprasta posėdžio arba susirinkimo dalyvių dauguma arba slaptu balsavimu ( kaip nutaria posėdžio arba susirinkimo dalyviai). Senato nutarimai įsigalioja, kai Rektorius parašo atitinkamus įsakymus arba po 10 dienų nuo jų priėmimo, jeigu Rektorius per tą laiką nepateikė argumentuotų prieštaravimų. 14.3. Visi personaliniai klausimai sprendžiami slaptu balsavimu. Asmuo išrenkamas (tvirtinamas, rekomenduojamas) paprasta atitinkamos institucijos dalyvių balsų dauguma, išskyrus Rektorių, senato pirmininką, fakultetų dekanus, kurie renkami (tvirtinami) paprasta, o atšaukiami iš pareigų 2/3 visų atitinkamo organo narių balsų dauguma. 14.4. Slapto balsavimo rezultatai gali būti anuliuoti tik tuo atveju, kai pažeista balsavimo procedūra, ir tai užfiksuojama tame pačiame posėdyje. Dėl procedūros pažeidimo fakto posėdžio dalyviai sprendžia balsuodami. Pripažinus pažeidimą ir anuliavus balsavimo rezultatus, balsavimas gali būti kartojamas, jeigu taip nusprendžia posėdžio dalyviai. 14.5. Senato, fakultetų tarybų sudėtis tikslinama, jeigu yra personalinių pasikeitimų. 14.6. Universiteto ir jo padalinių valdymo institucijų sprendimų priėmimo tvarka, rinkimų ir balsavimo procedūros detalizuojamos Senato nustatyta tvarka patvirtintuose nuostatuose ir reglamentuose. 15. ATRIBUTAI 15.1. Universitetas turi savo emblemą, vėliavą, ženklelį, ceremonijų aprangą, absolvento ženklą. Atributus ir jų vartojimo nuostatus tvirtina Senatas. 15.2. Senato nustatyta tvarka savo atributus gali turėti taip pat savarankiški universiteto padaliniai. 16. STATUTO PRIĖMIMAS IR KEITIMAS 16.1 Statutas ir jo pakeitimai priimami Universiteto Senate 2/3 balsų nuo visų Senato narių dauguma. 16.2. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. 17. UNIVERSITETO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS Universitetą reorganizuoja arba likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. d. nutarimo Nr. 2 priedėlis KLAIPĖDOS UNIVERSITETUI PERDUOTŲ NAUDOTIS PASTATŲ IR ŽEMĖS SKLYPŲ SĄRAŠAS Eil.Nr. Objekto pavadinimas Adresas Bendras plotas m2 1. Mokomieji, administraciniai korpusai ir ūkiniai pastatai H.Manto g. 84 29233 2. Mokomasis korpusas, dirbtuvės ir sandėlis Bijūnų g. 17 8492 3. Mokomieji korpusai, dirbtuvės S.Nėries g. 5 7316 4. Mokomasis korpusas ir garažas Sportininkų g. 13 6588 5. Mokomasis korpusas Minijos g. 153 5574 6. Mokomasis korpusas ir sporto salė K.Donelaičio g. 4 6881 7. Mokomasis korpusas K.Donelaičio g. 2/1 2443 8. Mokomasis korpusas K.Donelaičio g. 2/3 2465 9. Mokomasis korpusas K.Donelaičio g. 5 2421 10. Mokomasis korpusas K.Donelaičio g. 4 892 11. Mokomasis korpusas Tilžės g. 13 236 12. Bendrabutis Malūnininkų g. 4 4391 13. Bendrabutis Taikos pr. 30 5392 14. Bendrabutis Statybininkų g. 43 2349 15. Garažai K.Donelaičio g. 5a 261 16. Botanikos sodo administracinis, ūkiniai pastatai Kretingos g. 92 519.2 17. Žemės sklypas Kretingos g. 92 25 ha

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.