VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA SPRENDIMAS 2000 m. spalio 5 d. Nr. 18 Vilnius Vyriausioji tarnybinės etikos komis

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA SPRENDIMAS 2000 m. spalio 5 d. Nr. 18 Vilnius Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau Komisija) posėdyje, dalyvaujant: Komisijos pirmininkui V.Andriuliui, komisijos nariams – T.Birmontienei, A.Dapšiui, A.Dziegoraičiui ir J.Marcinkevičiui, išnagrinėjusi LR Seimo Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisijos pavedimą ar nėra viešųjų ir privačių interesų konflikto Valstybės kontrolieriaus Jono Liaučiaus tarnybinėje veikloje sprendžiant AB “Aurida” privatizavimo metu valstybei padarytos žalos atlyginimo klausimą, n u s t a t ė : LR Seimo Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisija, susipažinusi su Panevėžio AB “Aurida” privatizavimo tikrinimo medžiaga, konstatavo, kad jis vyko nepateisinamai ilgai, o Valstybės kontrolės vyresniojo kontrolieriaus V.Karkazo pagal 1997 m. gegužės 13 d. pavedimą atlikto tyrimo rezultatai Valstybės kontrolės pareigūnų buvo iš naujo tikrinti keturis kartus ir paneigti. Nors Lietuvos teismo ekspertizės institutas, vėliau atlikęs kompleksinę ekonominę ekspertizę, šio kontrolieriaus nustatytus pažeidimus didžiąja dalimi patvirtino, tačiau Valstybės kontrolė, kuriai šiuo metu vadovauja Valstybės kontrolierius J.Liaučius, kvestionuojanti ir šio instituto išvadas dėl AB “Aurida” privatizavimo teisėtumo bei žalos padarymo valstybei ir teigianti, jog neturi teisinio pagrindo reikšti civilinį ieškinį valstybės turtiniams interesams apginti. Kartu minėta parlamentinės priežiūros komisija konstatavo, kad Valstybės kontrolierius J.Liaučius, prieš jam užimat šias pareigas, dirbdamas advokatu 1996 metais atstovavo Panevėžio apygardos teisme vieno iš dvylikos AB”Aurida” akcininkų interesus. Ši situacija iškelianti klausimą, ar nėra viešųjų ir privačių interesų konflikto J.Liaučiaus tarnybinėje veikloje atsisakant pareikšti teisme civilinį ieškinį valstybės interesams apginti. Komisija gavo Generalinės prokuratūros išvadas apie AB “Aurida” privatizavimo metu padarytą žalą valstybei. Iš Šiaulių apygardos teismo gauti sprendimas ir nutartys, priimtos AB “Aurida” bankroto byloje. Valstybės kontrolierius J.Liaučius raštu paaiškino, kad jis, nuo 1999 09 27 dienos pradėjęs eiti šias pareigas, nėra pavedęs kontrolieriams pakartotinai tikrinti jau anksčiau atliktų patikrinimų rezultatų dėl AB “Aurida” privatizavimo, o taip pat nėra sprendęs jokių klausimų, susijusių su AB”Aurida” privatizavimu. Iš gautų dokumentų matyti, kad VĮ “Aurida” privatizavimas buvo pradėtas ir įvykdytas 1994 metais. 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas AB “Auridai” už skolas valstybės biudžetui ir valstybiniam socialinio draudimo fondui iškėlė bankroto byla ir paskyrė administratorių. Vėliau byla buvo perduota Šiaulių apygardos teismui, kuris 1997 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą likviduoti bankrutavusią akcinę bendrovę, patvirtino likvidacinę komisiją. Kartu Valstybės kontrolės 1997 m. gegužės 13 d. pavedimu akcinės bendrovės “Aurida” privatizuoto turto dydžio apskaičiavimo bei turto perdavimo akcinei bendrovei pagrįstumą tikrino vienas iš Valstybės kontrolės vyresniųjų kontrolierių. Vėliau šios išvados apie valstybei padarytą žalą tuo privatizavimu bei aukščiau minėti papildomi tikrinimai, atlikti kitų Valstybės kontrolės pareigūnų bei ekspertizės instituto, buvo perduoti LR generalinei prokuratūrai. Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, 2000 m. birželio 19 d. padarė išvadą, kad pareikšti ieškinį teisme dėl privatizuojant įmonę valstybei padarytų nuostolių atlyginimo šiuo metu nėra galimybės. Tokią išvadą prokuratūra pagrindė teisės aktais ir nurodė, jog esančios ir procesinės kliūtys ieškiniui pareikšti – vykdoma įmonės bankroto, o šiuo metu ir likvidavimo procedūra. Abejonę keliantys net penki užtrukę ( keturi - Valstybės kontrolės ir vienas – ekspertizės instituto) pateiktų išvadų pakartotini tikrinimai dėl AB “Auridos” privatizavimo, atlikti 1997 – 1999 metais, bei tirtos medžiagos perdavimas ir jos analizė Generalinėje prokuratūroje, sukūrė prielaidas atsirasti senaties terminui pareikšti ieškinį teisme dėl valstybei padarytų nuostolių išieškojimo. AB “Aurida” medžiagos tikrinimo procesas dėl jos privatizavimo teisėtumo Valstybės kontrolėje vyko ir jo rezultatai Generalinei prokuratūrai buvo perduoti ankščiau nei V.Liaučius pradėjo eiti Valstybės kontrolieriaus pareigas (1999 09 27). Taigi, tarp šio tikrinimo proceso, užtrukusio net 5 metus, ir V.Liaučiaus, kaip advokato, epizodiškai atstovavusio teisme vieną AB “Aurida” akcininką, nėra priežastinio ryšio, nes jis, tapęs Valstybės kontrolieriumi, neturėjo galimybės daryti įtaką šios problemos sprendimui. Taip pat nėra duomenų, kad pradėjęs eiti Valstybės kontrolieriaus pareigas J.Liaučius būtų dalyvavęs svarstant ir vertinant šios įmonės privatizavimo patikrinimo rezultatus ir priimant tuo klausimu kokius nors sprendimus. Gavus Lietuvos darbo federacijos Panevėžio skyriaus tarybos pirmininkės A.Skukauskienės atvirą laišką dėl AB “Auridos” privatizavimo bei LR Seimo narės J.Matekonienės paklausimą, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo A.Varnelės 2000 m. gegužės 30 d. pavedimu sudaryta Valstybės kontrolės specialistų darbo grupė taip pat padarė argumentuotą išvadą, kad reikšti teisme ieškinį dėl valstybės turtinių interesų, nėra teisinio pagrindo. Valstybės kontrolierius J.Liaučius nuo šios darbo grupės sudarymo nusišalino, jos darbe nedalyvavo. Tokioms aplinkybės esant nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad Valstybės kontrolierius J.Liaučius būtų pažeidęs minėto įstatymo 1, 11 ar kurio nors kito straipsnio reikalavimus. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 ir 23 straipsniais bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų 8 punktu, n u s p r e n d ė : 1. Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius savo tarnybinėje veikloje, Valstybės kontrolės specialistams tikrinant bei vertinant AB “Aurida” privatizavimo rezultatus bei sprendžiant klausimą dėl ieškinio pareiškimo, LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1, 11 ar kurio nors kito straipsnio reikalavimų nepažeidė. 2. Komisijos sprendimo nuorašą pasiųsti LR Seimo Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisijai bei Valstybės kontrolieriui Jonui Liaučiui. 3. Sprendimą paskelbti LR Seimo interneto svetainėje (w w w. lrs. lt “Infoteka”) Komisijos pirmininkas Vytautas Andriulis