← Lietuva

PROJEKTAS 2000 09 16

PROJEKTAS 2000 09 16 PROJEKTAS VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO STATUTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1935 m. Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos paskelbto Pedagoginių institutų įstatymo pagrindu Klaipėdoje buvo įkurtas Respublikos pedagoginis institutas, kuris 1939 m. pavasarį, Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, buvo perkeltas į Panevėžį, o rudenį, atgavus Vilnių, - į sostinę ir pavadintas Vilniaus pedagoginiu institutu. 1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas suteikė institutui universiteto statusą, patvirtino universiteto Statutą ir dabar jis vadinamas Vilniaus pedagoginiu universitetu. I SKIRSNIS UNIVERSITETO MISIJA IR PAGRINDINIAI TIKSLAI 1. Vilniaus pedagoginis universitetas (toliau Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos, vykdomi moksliniai tyrimai, vyksta magistrantūros bei doktorantūros studijos ir plėtojama meno bei sporto veikla. 2. Universitetas savo veikloje vadovaujasi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijoje, Didžiosios Europos universitetų chartijoje, Vaiko teisių deklaracijoje bei kituose visuotinai pripažintuose tarptautiniuose dokumentuose išdėstytais principais, juos pripažįsta ir įgyvendina. 3. Pagrindiniai Universiteto tikslai yra: 1) rengti aukštos kvalifikacijos universitetinio išsilavinimo specialistus Lietuvos Respublikos mokymo ir auklėjimo įstaigoms bei kitoms institucijoms; 2) vykdyti fundamentinius ir taikomuosius mokslo tyrimus; 3) rengti mokslininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos mokslo, švietimo ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės plėtotei; 4) sudaryti sąlygas studijuojantiems įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį, atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnius; 5) kelti švietimo darbuotojų pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas persikvalifikavimui ir tęstinėms studijoms; 6) rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, žinynus, mokomąsias knygas aukštosioms ir bendrojo lavinimo mokykloms bei kitoms švietimo įstaigoms, visuomenei; 7) ugdyti mokslui, švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, sugebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų ir švietimo bei kultūros paslaugų sferoje; 8) plėtoti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui svarbius mokslinius tyrimus; 9) ugdyti jaunimą pilietiškumo ir atvirumo pasauliui dvasia. II SKIRSNIS UNIVERSITETO TEISINĖ PADĖTIS 1. Universitetas yra juridinis asmuo. Jo oficialus pavadinimas - Vilniaus pedagoginis universitetas; adresas - Studentų g. 39, LT-2004 Vilnius, Lietuvos Respublika. Universitetas turi antspaudą su Lietuvos Respublikos herbu ir savo pavadinimu, savarankišką balansą ir sąskaitas bankuose. 2. Universiteto steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas. 3. Universitetas turi autonomiją, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Mokslo ir studijų įstatyme, Aukštojo mokslo įstatyme bei Universiteto Statute, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms. 4. Universiteto dėstytojai, mokslo darbuotojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės ir kūrybinės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose bei Universiteto Statute. 5. Keisti Universiteto teritorijos ribas ir Universiteto pastatų priklausomybę gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Universiteto Senato sutikimą. Jei Universiteto Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Lietuvos Respublikos Seimas. Universiteto teritorijoje valstybės, valdžios, valdymo ir vietos savivaldos institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) arba plėtoti kitos veiklos negavę rektoriaus ar jo įgalioto asmens leidimo. 6. Universitetas turi teisę: 1) nustatyti savo organizacinę ir valdymo struktūrą; 2) rinkti savivaldos institucijas, dalyvauti sudarant visuomeninio reguliavimo institucijas; 3) pasirinkti mokslinių tyrimų, studijų, meninės veiklos formas, sritis ir kryptis; 4) teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus; 5) nustatyti studijų tvarką, sudaryti ir tvirtinti studijų krypties nuostatus atitinkančias programas; 6) teikti aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą ir išduoti aukštojo mokslo diplomus; 7) leisti mokslo, studijų ir kitą literatūrą, organizuoti įvairias konferencijas, seminarus, mokomuosius bei švietėjiškus kursus; 8) nustatyti vidaus darbo tvarką, konkretų dėstytojų, mokslo ir kitų darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas; 9) stoti į Lietuvos bei tarptautines edukacines bei kitas asociacijas, bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis; 10) sudaryti sutartis su Lietuvos bei užsienio juridiniais ir fiziniais asmenimis, dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose ir projektuose; 11) valdyti Universiteto turtą, juo naudotis bei disponuoti įstatymų nustatyta tvarka; 12) naudotis kitomis juridinio asmens teisėmis, įvardytomis įstatymuose ir teisės aktuose. 7. Universitetas, jo fakultetai (institutai, centrai) turi autentiškus atributus, patvirtintus Senate. II SKYRIUS UNIVERSITETO VALSTYBINIS IR VISUOMENINIS REGULIAVIMAS III SKIRSNIS UNIVERSITETO STRUKTŪRA 1. Universitetą sudaro institutai (mokslo arba studijų), fakultetai, centrai, bibliotekos, studijų, mokslo, finansų ir ūkio veiklos organizavimo skyriai bei kiti padaliniai. Vyriausybės nustatyta tvarka Universiteto padaliniams Senato teikimu gali būti suteiktos juridinio asmens teisės. 2. Fakultetuose (institutuose) yra katedros, mokslo centrai, laboratorijos ir kiti padaliniai. IV SKIRSNIS UNIVERSITETO SAVIVALDOS IR VALDYMO INSTITUCIJOS 1. Universitete yra šios savivaldos ir valdymo institucijos: 1) Senatas; 2) rektorius; 3) studentų atstovybė. 2. Patariamoji rektoriaus institucija yra rektoratas. 3. Visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra Universiteto taryba. 4. Universiteto savivalda grindžiama viešumo, demokratijos ir humanizmo principais. Visi rinkimai ir tvirtinimai (atšaukimai) pareigoms vyksta slaptu balsavimu, išskyrus šiame Statute numatytus atskirus atvejus. Kiti nutarimai priimami slaptu ar atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. V SKIRSNIS SENATAS 1. Universiteto aukščiausia akademinės savivaldos institucija yra Senatas, kuris sudaromas 5 metų laikotarpiui. Įsigalioję Senato nutarimai privalomi visiems Universiteto padaliniams, darbuotojams ir studentams. Senato nutarimai teisėti, jei posėdyje ir balsavime dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių. 2. Senato narių skaičių (ne daugiau kaip 40 narių) nustato Senatas derindamas su Universiteto taryba. Ne mažiau kaip pusė Senato turi būti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Nustatant Senato narių skaičių, taikomas pariteto principas – po lygiai iš kiekvieno fakulteto arba jam prilyginto padalinio. 3. Senato nariais gali būti Universiteto ir kitų mokslo, studijų institucijų mokslininkai ir Universiteto studentai. Studentų turi būti ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių skaičiaus. Juos į Senatą deleguoja Universiteto studentų atstovybė. 4. Senato nariai renkami fakultetų (jiems prilygintų padalinių) visuotiniuose darbuotojų, turinčių mokslinius laipsnius ir (

  1. ar)pedagoginius vardus, susirinkimuose. Senato nariai kiekvienais metais už savo veiklą atsiskaito juos rinkusių darbuotojų visuotiniuose susirinkimuose. 5. Senatas renka Senato pirmininką ir jo pavaduotoją. Rektorius negali būti renkamas Senato pirmininku. Senato rinkimų, darbo tvarką reglamentuoja Universiteto Statutas bei Senato rinkimų ir veiklos nuostatai. Senatas sudaro nuolatines ir laikinas komisijas, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas. Senato posėdžius (ne rečiau kaip du kartus per semestrą) kviečia pirmininkas. 6. Pagrindinės Senato funkcijos: 1) priima ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Universiteto Statutą, jo pakeitimus bei papildymus; 2) renka (atšaukia) rektorių pagal Universiteto Rektoriaus rinkimų nuostatus; 3) skiria (atšaukia) atstovus į Universiteto tarybą; 4) rektoriaus teikimu tvirtina (atšaukia) Universiteto prorektorius, fakultetų dekanus, institutų direktorius, katedrų vedėjus, kitų Statute numatytų padalinių vadovus; 5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką; 6) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus, Universiteto garbės profesoriaus, garbės daktaro, mecenato, profesoriaus emerito vardus; 7) svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas, atsižvelgdamas į Universiteto tarybos siūlymus, aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti; 8) kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę; 9) tvirtina Universiteto specialybių sąrašą ir numato studentų priėmimo kontingentą, nustato studijuojančių savo lėšomis studijų mokesčio dydį bei mokėjimo tvarką; 10) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo tarp mokslo sričių, kurias plėtoja Universitetas; 11) svarsto Universiteto plėtros perspektyvinių planų, taip pat sutarties su Švietimo ir mokslo ministerija (toliau Ministerija) projektus (sutarties papildymo ar patikslinimo projektus) ir, gavęs Universiteto tarybos išvadas, juos tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Universiteto tarybos išvadomis; 12) steigia arba Vyriausybės nustatyta tvarka siūlo steigti mokslo, studijų arba mokymo bei kitas institucijas; 13) tvirtina ir tikslina metines Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatas ir kontroliuoja jų vykdymą; 14) svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jas tvirtina; 15) tvirtina Universiteto bendradarbiavimo sutartis su šalies ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo ir kitomis institucijomis; 16) tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles, akademinių, mokslo, finansinių ir ūkinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus; 17) esant reikalui, šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Universiteto veiklos klausimams spręsti; 18) apie savo sprendimus informuoja Universiteto akademinę bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą visuotiniame Universiteto susirinkime; 7. Pedagoginių profesoriaus ir docento vardų, taip pat Universiteto garbės daktaro, garbės profesoriaus ir mecenato, profesoriaus emerito vardų teikimas, Universiteto prorektorių, fakultetų dekanų, institutų direktorių, katedrų vedėjų, kitų Statute numatytų padalinių vadovų tvirtinimas laikomi priimtais, jei už nutarimą slaptai balsuodami pasisakė ne mažiau kaip pusė viso Senato narių. Senato nepasitikėjimo rektoriumi pareiškimas, rektoriaus nutarimų arba įsakymų sustabdymas, suteiktų vardų ar personalijų atšaukimas priimamas ne mažiau kaip 2/3 viso Senato narių balsų dauguma. 8. Senato nutarimus skelbia Senato pirmininkas. VI SKIRSNIS UNIVERSITETO TARYBA 1. Universiteto taryba sudaroma 4 metų kadencijai 15 narių. 2. Taryba formuojama iš trijų dalių: 1) Senatas skiria 1/3 narių iš Universiteto dėstytojų, mokslininkų ir studentų (turi būti bent vienas studentas, išrinktas studentų atstovybės); Tarybos nariais gali būti Senato nariai; 2) Švietimo ir mokslo ministras (toliau ministras) skiria 1/3 narių iš ne Universiteto darbuotojų; Jais gali būti mokslo, kultūros, meno ar sporto veikėjai, ūkio, vietos savivaldos arba valstybės institucijų darbuotojai; 3) Universiteto rektorius ir ministras bendru susitarimu skiria 1/3 narių. 3. Tarybos sudėtis skelbiama ministro įsakymu. Rektorius siūlo ministrui Tarybos pirmininką, kuriuo negali būti Universiteto darbuotojas. 4. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 5. Taryba rengia ir tvirtina savo veiklos nuostatus. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Posėdžius (ne rečiau kaip du per pusmetį) kviečia Tarybos pirmininkas 6. Jeigu Tarybos narys, netinkamai vykdo Tarybos jam nustatytas pareigas, Tarybos pirmininkas, turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių, su prašymu, atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį; Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką. 7. Jeigu Senatas nepritaria Tarybos išvadoms ir siūlymams, tolesni sprendimai priimami Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka. 8. Taryba veiklos nuostatuose nustatyta tvarka kasmet informuoja Senatą, akademinę bendruomenę ir visuomenę apie savo veiklą bei teikia savo ataskaitas ministrui. 9. Pagrindinės Tarybos funkcijos: 1) rengia išvadas dėl Universiteto plėtros perspektyvinių planų bei sutarčių su Ministerija projektų; 2) teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti; 3) rūpinasi paramos teikimu Universitetui; 4) Lietuvos Respublikos įstatymų ir Statuto numatytais atvejais, nutrūkus Senato arba rektoriaus kadencijai arba likus 2 mėnesiams iki jų įgaliojiamų pabaigos, skelbia Senato ir (
  2. ar)rektoriaus rinkimus; 5) svarsto ir parengia išvadas dėl metinių rektoriaus ataskaitų, metinių Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų; 6) vertina, kaip Universitetas vykdo savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros; 7) vertina, kaip naudojamas Universiteto turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Universiteto ūkinės veiklos auditą; 8) viešai skelbia visuomenei Universiteto veiklos vertinimo rezultatus. 10. Taryba turi teisę gauti iš Universiteto ir Ministerijos informaciją, reikalingą Tarybos veiklai. 11. Tarybos nariai turi teisę dalyvauti visuose Universiteto savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. VII SKIRSNIS REKTORIUS 1. Universiteto rektorius vadovauja Universitetui, veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja. 2. Rektorių ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu Rektoriaus rinkimų nuostatuose numatyta tvarka renka Senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik profesoriai. 3. Rektoriaus pirmalaikio įgaliojimų nutrūkimo atveju (jie numatyti Rektoriaus rinkimų nuostatuose) iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas jo pareigas eiti paskiria vieną iš Senato narių. 4. Universiteto rektorius: 1) atsako už tai, kad Universiteto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Universiteto Statutą bei kitus teisės aktus; 2) leidžia įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi; 3) teikia Senatui tvirtinti (atšaukti) prorektorius, fakultetų dekanus, institutų direktorius, katedrų vedėjus, kitų Statute numatytų padalinių vadovus; 4) priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria išrinktus asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų; 5) dekano teikimu priima ir šalina studentus; 6) skatina darbuotojus ir studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia; 7) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 8) rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės, meninės ir sportinės veiklos lygiu; 9) derina sutarčių tarp Universiteto ir Ministerijos projektus bei Universiteto tarybos sudėtį; 10) viešai skelbia ir teikia Senatui ir Ministerijai metines Universiteto veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitą; 11) siūlo Senatui svarstytinus klausimus; 12) kviečia rektorato posėdžius; 13) vykdo kitas įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų priskirtas funkcijas; 14) dalį savo funkcijų, Senatui pritarus, gali perduoti prorektoriams; rektorių, jam nesant, pavaduoja rektoriaus įsakymu paskirtas prorektorius. 5. Universiteto prorektoriai: 1) vadovauja jiems Senato pavestoms sritims; 2) veikia pagal rektoriaus įgaliojimus; 3) atsistatydinus rektoriui, atsistatydina ir prorektoriai. 6. Pasibaigus kadencijai, rektoriui ir prorektoriams garantuojama teisė užimti Universitete pareigas, atitinkančias jų mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją. VIII SKIRSNIS REKTORATAS 1. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, ūkio direktorius, vyriausias buhalteris, fakultetų dekanai, prie Universiteto veikiančių institutų direktoriai, studentų atstovybės išrinktas atstovas. 2. Rektoratas: 1) analizuoja ir svarsto Universiteto studijų, mokslo ir kitais klausimais parengtus projektus, derina fakultetų ir kitų Universiteto padalinių darbą bei koordinuoja ryšius su Lietuvos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo, mokymo ir gamybos įstaigomis, teikia pasiūlymus rektoriui, padeda įgyvendinti rektoriaus ir Senato nutarimus; 2) rengia Universiteto patalpų skyrimo ir pertvarkymo projektus; 3) koordinuoja keitimąsi pedagoginiais ir mokslo darbuotojais, doktorantais bei studentais; 4) svarsto įvairių Universiteto padalinių nuostatus, parengtus pajamų ir išlaidų sąmatų projektus, bendrą Universiteto sąmatos projektą, vykdo šių dokumentų ekspertizę ir teikia išvadas rektoriui. 3. Rektorato veiklą reglamentuoja Rektorato nuostatai. IX SKIRSNIS FAKULTETO TARYBA 1. Taryba yra fakulteto savivaldos institucija, renkama penkeriems metams. 2. Tarybos narių skaičių nustato ir narius renka fakulteto darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius ir (
  3. ar)pedagoginius vardus, susirinkimas. Taryboje turi būti bent vienas studentų atstovas, išrinktas fakulteto studentų atstovybės; 3. Dekanas negali būti tarybos pirmininkas. 4. Fakulteto taryba: 1) vadovaudamasi Fakulteto tarybos veiklos nuostatais renka fakulteto dekaną, katedrų vedėjus, mokslinių laboratorijų (centrų) vadovus ir siūlo Rektoriui teikti juos tvirtinti (arba atšaukti); 2) nustato prodekanų skaičių ir jų darbo sritis; 3) tvirtina dekano teikiamus fakulteto prodekanus; 4) dekanui pasiūlius arba tarybos iniciatyva juos atšaukia; 5) svarsto katedrų sudarytas fakulteto specialybių studijų programas ir siūlo jas Senatui tvirtinti; 6) numato fakulteto specialybes bei studentų priėmimo kontingentą ir siūlo jį Senatui; 7) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti; 8) viešo konkurso būdu renka katedrų ir mokslinių laboratorijų pedagoginį ir mokslo personalą arba, nepasibaigus jų kadencijai, 2/3 balsų dauguma siūlo rektoriui juos atleisti; 9) tvirtina fakulteto vidaus tvarkos taisykles; 10) svarsto ir tvirtina fakulteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektus; 11) siūlo rektoriui steigti, pertvarkyti ar likviduoti fakulteto katedras, laboratorijas ir kitus padalinius; 12) svarsto kitus dekano, katedrų vedėjų, fakulteto padalinių vadovų pateiktus klausimus; 13) siūlo Senatui sudaryti bendradarbiavimo sutartis su mokymo, studijų, mokslo ir kitomis institucijomis; 14) kartą per metus atsiskaito fakulteto akademinei bendruomenei visuotiniame susirinkime; 15) gali siūlyti rektoriui sustabdyti dekano įsakymus. 5. Tarybos posėdžius (ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą) šaukia Tarybos pirmininkas. 6. Nepasitikėjimo dekanu pareiškimą bei pasiūlymus dėl dekano, prodekano ar fakulteto padalinių vadovų nutarimų sustabdymo taryba priima ne mažiau kaip 2/3 viso tarybos narių balsų dauguma. 7. Fakulteto tarybos veiklą reglamentuoja Fakulteto tarybos veiklos nuostatai. X SKIRSNIS FAKULTETO DEKANAS 1. Dekanas vadovauja fakultetui, veikia fakulteto vardu ir atsako už fakulteto veiklą. 2. Dekanas renkamas 5 metų kadencijai, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės Fakulteto tarybos veiklos nuostatuose numatyta tvarka. 3. Fakulteto dekanas: 1) teikia fakulteto tarybai tvirtinti (atšaukti) prodekanus; 2) siūlo rektoriui priimti arba atleisti nerenkamus fakulteto darbuotojus; 3) leidžia įsakymus ir priima sprendimus fakulteto vidaus veiklos klausimais; 4) teikia rektoriui priimamų ir šalinamų studentų sąrašus; 5) siūlo rektoriui skatinti darbuotojus ir studentus arba skirti jiems drausmines nuobaudas; 6) atsako už fakulteto finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 7) viešai skelbia ir teikia tarybai metines fakulteto veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas; 8) administruoja studijas fakultete; 9) siūlo fakulteto tarybai svarstytinus klausimus; 10) dalį savo funkcijų gali perduoti prodekanui (prodekanams). 4. Fakulteto prodekanai: 1) vadovauja dekano jiems pavestoms sritims; 2) atsistatydinus dekanui, atsistatydina ir prodekanai. XI SKIRSNIS DEKANATAS 1. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatą sudaro: dekanas, prodekanai, fakulteto katedrų bei padalinių vadovai, studentų atstovybės įgaliotas asmuo. 2. Dekanatas: 1) analizuoja ir svarsto fakulteto studijų, mokslo ir kitais klausimais parengtus projektus, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia pasiūlymus fakulteto tarybai, padeda įgyvendinti Senato ir fakulteto tarybos nutarimus; 2) vykdo fakulteto studijų programų savianalizę, organizuoja studijų programų ir studijų proceso auditą; 3) rengia fakulteto pajamų ir išlaidų sąmatų projektus. 3. Dekanato veiklą reglamentuoja Dekanato nuostatai. XII SKIRSNIS KATEDRA 1. Katedra yra pagrindinė studijų bei mokslinės veiklos institucija. 2. Katedrai vadovauja vedėjas, kuris organizuoja ir koordinuoja katedros darbuotojų akademinę ir mokslinę veiklą, veikia katedros vardu, jai atstovauja, atsako už katedrai priskirtų materialinių resursų tikslingą panaudojimą ir kasmet atsiskaito katedroje ir fakulteto taryboje už katedros veiklą. 3. Vedėjas renkamas fakulteto taryboje 5 metams, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, Fakulteto tarybos veiklos nuostatuose nustatyta tvarka. Visuotinis katedros darbuotojų susirinkimas (2/3 visų mokslo laipsnius ir (
  4. ar)pedagoginius vardus turinčių katedros darbuotojų sprendimu) gali reikalauti išklausyti katedros vedėjo ataskaitą ir siūlyti fakulteto tarybai svarstyti katedros vedėjo kompetencijos klausimą. 4. Katedros pagrindinės funkcijos: 1) organizuoti dalykų studijas ir akademinį darbą; 2) padėti katedros darbuotojams vykdyti mokslinius tyrimus ir kitą mokslinį darbą; 3) rengti ir siūlyti fakulteto tarybai aprobuoti dalykų studijų programas, siūlomų specialybių planus, studijų grafikus; 4) kaupti mokslo ir studijų reikmėms įrangą ir ją tikslingai naudoti, planuoti jos įsigijimą, rengti didaktinę ir kitą studijoms pritaikytą medžiagą, nuolat ją atnaujinti; 5) siūlyti kandidatus profesoriaus bei docento vardui, kandidatus į katedros vedėjus; 6) siūlyti fakulteto tarybai rinkti arba atleisti dėstytojus ir mokslo darbuotojus. 5. Katedros veiklą reglamentuoja Katedros veiklos nuostatai. XIII SKIRSNIS STUDENTŲ ATSTOVYBĖ 1. Universiteto studentų interesams atstovauja Studentų atstovybė (toliau Atstovybė), turinti juridinio asmens teises. 2. Atstovybę sudaro konferencijoje vienerių metų kadencijai išrinkti studentai. Konferencija yra teisėta, jei joje dalyvavo daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Konferencijos delegatai renkami visuotiniuose fakultetų studentų susirinkimuose Atstovybės įstatuose numatyta tvarka. 3. Atstovybė veikia pagal studentų konferencijos patvirtintus įstatus, kuriuos registruoja rektorius. 4. Atstovybės veikla grindžiama viešumo ir demokratiškumo principais. 5. Atstovybė, vadovaudamasi įstatais: 1) atstovauja Universiteto studentams, gina jų teises ir interesus; 2) dalyvauja studentų bendrabučių valdyme ir gyvenamųjų vietų skirstyme pagal Senato patvirtintas Bendrabučių vidaus tvarkos taisykles; 3) dalyvauja stipendijų, paskolų, pašalpų skirstyme Senato nustatyta tvarka; 4) atstovauja studentų interesams sprendžiant Universiteto studentų socialinius ir akademinius klausimus; 5) išduoda studentų pažymėjimus, jų dublikatus, pratęsia jų galiojimą; 6) organizuoja kultūrinius, mokslinius ir sporto renginius, talkas, studentų ir dėstytojų susitikimus, diskusijas, seminarus, konferencijas, apklausas studentus dominančiais klausimais; 7) kasmet atsiskaito už savo veiklą studentų konferencijai. 6. Atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto, jo padalinių ir savivaldos institucijų studentams aktualiais klausimais. 7. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir siūlyti dar kartą svarstyti Senato, rektoriaus dekano priimtus sprendimus. Priimant sprendimus iš naujo, pagal galimybes turi būti atsižvelgta į Atstovybės pastabas ir pasiūlymus. 8. Studentų atstovai dalyvauja Universiteto savivaldos institucijose (Senate, rektorate, Universiteto ir fakultetų tarybose, dekanatuose) su sprendžiamojo balso teise. 9. Universitetas remia Atstovybę, skiria Universiteto sąmatoje numatytų lėšų jos veiklai finansuoti. XIV SKIRSNIS KITI UNIVERSITETO PADALINIAI 1. Biblioteka, centrai, studijų, mokslo, finansų ir ūkio organizavimo skyriai bei kiti padaliniai, savo veikloje vadovaujasi Senato patvirtintais atitinkamų padalinių nuostatais ir Universiteto vidaus tvarkos taisyklėmis. III SKYRIUS UNIVERSITETO PERSONALAS XV SKIRSNIS PERSONALAS 1. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. 2. Universiteto darbuotojai privalo: 1) laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, Universiteto statuto; 2) vadovautis etikos ir moralės normomis; 3) atlikti pareigą visuomenei ir Universiteto bendruomenei, tausoti Universiteto turtą, taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius; 4) visur ir visada saugoti Universiteto darbuotojo garbę ir orumą; 5) laikytis Universiteto vidaus tvarkos taisyklių ir darbo drausmės; 6) nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją. 3. Universiteto darbuotojai turi teisę: 1) jungtis į kūrybines grupes; 2) dalyvauti sprendžiant ar nagrinėjant bet kurį su jo kompetencija, pareigomis ar darbu susijusį klausimą; 3) kreiptis į padalinio vadovą, fakulteto tarybą, ginčų nagrinėjimo komisiją, rektorių arba Senatą, jei mano, kad pažeidžiamos jo teisės ar teisėti reikalavimai. 4. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurių darbo sąlygos, socialinės garantijos, pareigybių reikalavimai, konkursų pareigas eiti organizavimas, atestavimo tvarka nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu ir kitais teisės aktais. 5. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti mokslo ir studijų institucijose iš viso ne daugiau kaip 1,5 etato. 6. Asmuo, norintis dirbti Universitete, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu priimti dirbti dėstytoju ar mokslo darbuotoju privalo nurodyti savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse. 7. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę: 1) rinkti arba būti renkami į Senatą, Universiteto, mokslo instituto ar fakulteto tarybą, dalyvauti konkursuose pareigoms eiti pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymą ir šių institucijų rinkimų nuostatus; 2) dalyvauti rengiant, svarstant ir vertinant studijų programas, jų realizavimo kokybę; 3) savo profesinėje veikloje nemokamai naudotis Universiteto biblioteka, studijoms ir mokslui skirtomis patalpomis bei įranga. XVI SKIRSNIS DĖSTYTOJAI 1.Universiteto dėstytojų pareigybės yra: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. 2. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, taip pat turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (
  5. ar)taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų dėstytojai - mokslinėje ir (
  6. ar)profesionalioje meninėje, taip pat metodinėje veikloje. XVII SKIRSNIS MOKSLO DARBUOTOJAI 1.Universitetas savo funkcijoms vykdyti turi mokslo darbuotojų, kurių pareigos numatytos Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme. 2. Mokslo darbuotojai privalo dėstyti studijose Senato nustatyta tvarka. XVIII SKIRSNIS ADMINISTRACIJOS IR KITI TARNAUTOJAI 1. Universitetas turi administraciją, kuri būtina Universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms vykdyti, taip pat tarnautojų, reikalingų akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. 2. Administraciją sudaro Universiteto ir jo padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai. 3. Kitų (ne administracijos) Universiteto tarnautojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato Senatas. XIX SKIRSNIS SKYRIMO Į PAREIGAS TVARKA 1. Į Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. 2. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. 3. Rektorius, ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytoją dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Tokiems dėstytojams taikomi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme atitinkamoms pareigoms numatyti reikalavimai. 4. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Universitete iki jam sueis 65 metai. 5. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti universitete, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai. 6. Į Universiteto, taip pat jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Visi kiti nerenkami Universiteto tarnautojai priimami į darbą ir atleidžiami rektoriaus įsakymu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 7. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestacija. Neatestuoti dėstytojai ar mokslo darbuotojai atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka. 8. Išėjusiems į pensiją dėstytojams ir mokslo darbuotojams gali būti sudaromos sąlygos dirbti mokslo ir pedagoginį darbą naudojantis Universiteto baze, dalyvauti savivaldos institucijų veikloje. XX SKIRSNIS GINČŲ NAGRINĖJIMO KOMISIJA 1. Universitete rektoriaus įsakymu sudaromos studijų ginčų (darbuotojų ir studentų) ir darbo ginčų (administracijos ir darbuotojų) nagrinėjimo komisijos iš ne mažiau kaip trijų narių kiekvienoje. Studijų ginčų komisijoje privalo būti po lygiai administracijos ir studentų atstovybės deleguotų atstovų. 2. Komisijos ginčus nagrinėja tada, kai dabuotojas ar studentas yra nepatenkintas gautu administracijos atsakymu arba į raštišką pareiškimą per 30 dienų negavo atsakymo raštu. 3. Ginčų nagrinėjimo komisijos teikia siūlymus administracijai. Jei administracija per 10 dienų siūlymo neįvykdo (nevykdo), ginčų nagrinėjimo komisijos kreipiasi į Universiteto Senatą. XXI SKIRSNIS PROFESORIAI EMERITAI 1. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje; 2. Profesoriaus emerito vardas suteikia teisę gauti 75 % Universiteto profesoriaus atlyginimo dydžio mokslininko valstybinę pensiją. Profesoriui emeritui gali būti suteikiamos Universiteto sutartyje su Ministerija numatytos papildomos socialinės garantijos. XXII SKIRSNIS KVIESTINIAI DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI 1. Universitetas turi teisę ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (
  7. ar)mokslinį darbą. 2. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme numatyta skyrimo į pareigas tvarka. Sprendimus šiuo klausimu katedrų teikimu priima rektorius. IV SKYRIUS MOKSLINĖ IR MENINĖ UNIVERSITETO VEIKLA XXIII SKIRSNIS MOKSLINĖ VEIKLA 1. Universitete vykdomi fundamentiniai ir taikomieji mokslo tyrimai. Universiteto mokslininkai dalyvauja rengiant švietimo programų projektus, pagal užsakymus atlieka jų mokslinę ekspertizę, taip pat dalyvauja juos įgyvendinant. 2. Universitetas ir jo padaliniai turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose. 3. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla Universitete turi suteikti studentams ir doktorantams mokslinių tyrimų metodologijos įgūdžių, kelti Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir praktinėmis žiniomis. 4. Mokslo darbai ir mokslinės bei profesinės kvalifikacijos tobulinimas Universitete organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu. Mokslo veikla plėtojama katedrose, laboratorijose, kituose mokslo padaliniuose. Didesni, ilgalaikiai, tarptautinio lygio fundamentiniai ar taikomieji tyrimai gali būti vykdomi Universiteto mokslo institutuose. 5. Mokslinė veikla vykdoma katedrose ir mokslo padaliniuose pagal jų parengtus ir Senato patvirtintus 5 metų strateginius ir 1 metų darbo planus. Juos tvirtindamas Senatas atsižvelgia į valstybės reikmes, tyrimų svarbą krašto švietimui, kultūrai ir ūkiui, į tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, į mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei Universiteto turimus finansinius išteklius. 6. Universiteto tyrimų kryptys bei terminai nurodomi sutartyse su Ministerija. 7. Universitetas turi leidybos teises: leidžia mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą. 8. Universitetas rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius bei mokslinius metodinius renginius. 9. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę naudotis mokslinei veiklai reikalinga Universiteto įranga bei Universiteto leidyklos paslaugomis. 10. Fakultetų tarybų siūlymu Universiteto Senatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, sudaro mokslo laipsnių teikimo institucijas. Šių institucijų nariais gali būti Universiteto, kitų Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų darbuotojai. XXIV SKIRSNIS UNIVERSITETO MOKSLO INSTITUTAS 1. Universiteto mokslo institutas: 1) yra juridinis asmuo. Pagal sutartis su Universitetu institutas suteikia mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje bei dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti; 2) rengia perspektyvinį 5 metų veiklos planą, kuris Senatui ir Universiteto tarybai pritarus, įtraukiamas į Universiteto plėtros perspektyvinį planą. 2. Institutą bendru Ministerijos bei Universiteto teikimu, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės bei mokslo ir studijų institucijų išvadas ir rekomendacijas, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė. 3. Instituto statutą, parengtą remiantis Vyriausybės patvirtintais Universiteto mokslo instituto nuostatais, ir instituto pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru Universiteto Senato ir instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos išvadas. 4. Du trečdalius instituto tarybos narių sudaro instituto mokslininkų išrinkti nariai, vieną trečdalį - Senato paskirti nariai. 5. Instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka instituto taryba. Išrinktą instituto direktorių, Senatui pritarus, tvirtina rektorius. Instituto direktorius yra instituto tarybos narys pagal pareigas. 6. Institutas neatlyginamai naudojasi jam perduotu valstybės turtu. Instituto vykdomiems tyrimams finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos kaip ir valstybiniams mokslo institutams. 7. Instituto veiklos metinę atskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Universiteto Senatas, gavęs Universiteto tarybos išvadą. XXV SKIRSNIS DĖSTYTOJŲ MOKSLINĖS IR PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS 1. Universiteto dėstytojai pagal vidaus tvarkos taisykles kas 5 metai gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei, metodinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. 2. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis darbo užmokestis. XXVI SKIRSNIS MENINĖ VEIKLA 1. Universitete yra plėtojama profesionalioji dėstytojų ir studentų meninė veikla, orientuota į būsimųjų mokytojų, moksleivių ir visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę. Universiteto meninės veiklos pobūdį, mastą ir šiai veiklai keliamus reikalavimus nustato Senatas. Universitetas turi teisę atlikti meninius projektus ir verstis taikomąja menine veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių meninėse programose. V SKYRIUS STUDIJOS IR STUDENTAI XXVII SKIRSNIS STUDIJOS 1. Universiteto akademinė veikla grindžiama mokslo ir studijų vienovės principais, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimu, nuolatiniu studijų turinio optimizavimu ir atnaujinimu. 2. Universitete vykdomos nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos bei tęstinis mokymas. Studijuojama pagal pasirinktą studijų programą. 3. Pagrindinė studijų kalba yra lietuvių. Atskiros studijų programos (jų dalys), Senatui pritarus, gali būti dėstomos kitomis kalbomis. 4. Nuosekliųjų studijų pakopos yra šios: 1) pirmoji - bakalauro ir/ arba profesinių (pagrindinės studijos); baigusiems suteikiamas pasirinktos studijų krypties bakalauro laipsnis ir/arba mokytojo (auklėtojo, pedagogo) kvalifikacija; 2) antroji - magistrantūra ir/arba specialiosios profesinės; baigusiems suteikiamas pasirinktos studijų krypties magistro laipsnis ir/arba aukštesnės pakopos mokytojo (auklėtojo, pedagogo) kvalifikacija; 3) trečioji - doktorantūra; ją baigusiems ir apgynusiems daktaro disertaciją suteikiamas mokslų daktaro laipsnis; doktorantūros studijų tvarką reglamentuoja Doktorantūros studijų taisyklės; Ji steigiama Vyriausybės nustatyta tvarka, doktorantams mokama Lietuvos Respublikos įstatymais numatyta stipendija; 5. Nenuosekliosios studijos vyksta, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai, skirti asmens profesiniam meistriškumui kelti ar keisti, taip pat jo profesiniam ar bendrajam išsilavinimui plėsti. Jas baigusiems išduodamas nustatytos dokumentas. 6. Lietuvos švietimo poreikiams tenkinti Universitetas organizuoja tęstinį mokymąsi: perkvalifikavimo, papildomų kvalifikacijų, profesinių įgūdžių tobulinimo studijas, turintiems aukštąjį išsilavinimą arba jo siekiantiems asmenims. Jas baigusiems išduodamas nustatytos formos dokumentas; 7. Universitete gali būti organizuojamos vienos pakopos, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos pagal neuniversitetinių studijų programas, sudarant sąlygas įgyti taikomaisiais mokslo tyrimais ir (
  8. ar)taikomąja mokslo (meno, sporto) veikla grindžiamą profesinę kvalifikaciją. Jas baigusiems išduodamas profesinės kvalifikacijos aukštojo mokslo diplomas. 8. Studijų programų sudarymo principus, studijų procesą, studijų kokybės ir kontrolės užtikrinimą reguliuoja Senato patvirtinti Studijų nuostatai. Juose apibrėžiami ir kiti studijų klausimai, kurie Statute nėra reglamentuoti. 9. Visiems studijuojantiems studijų metu sudaromos sąlygos pradiniams mokslo tyrimo metodologiniams įgūdžiams įsigyti, teorines žinias įtvirtinti pedagoginių, darbinių bei kitų praktikų metu. 10. Studijų formos yra: dieninės, vakarinės, neakivaizdinės, atvirosios, nuotolinės, intensyviosios bei kitos. Studijos gali būti vykdomos kartu su kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis pagal Senato patvirtintas studentų ir dėstytojų mainų programas. 11. Valstybės finansuojamos ir studijuojančiųjų savo lėšomis studijos Universitete organizuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 12. Studijų eigą, kėlimą į aukštesnį kursą, atestacijas, studijų kitose aukštosiose (aukštesniosiose) mokyklose rezultatų įskaitymą, suteikiamą laipsnį ir kvalifikaciją bei jų suteikimo tvarką nustato Studijų nuostatai ir studijų programos, kurios turi atitikti Studijų krypties reglamentą. 13. Universiteto baigimo diplomų (jų priedų) blankai yra saviti. Šių dokumentų formą, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė. 14. Asmeniui, studijavusiam pavienius dalykus (jų ciklus) ir neįvykdžiusiam atitinkamos pakopos visos studijų programos, išduodamas pažymėjimas apie studijuotus dalykus. 15. Universiteto išduodamus dokumentus (diplomus, pažymėjimus) pasirašo rektorius, fakulteto dekanas ir kvalifikavimo komisijos pirmininkas. XXVIII SKIRSNIS STUDENTAI 1. Universiteto studijų subjektai yra studentai, priimti studijuoti pagal nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus ir meno aspirantus, taip pat nenuosekliųjų studijų klausytojai. 2. Pirmosios nuosekliųjų studijų pakopos studentais gali tapti asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Į antrąją studijų pakopą (magistrantūrą, specialiąsias profesines studijas) priimami asmenys, turintys tos pačios studijų krypties bakalauro laipsnį arba asmenys, kurių anksčiau įgyta profesinė kvalifikacija yra suderinta su dabartinės universitetinės aukštojo mokslo sistemos kvalifikacijomis. Asmenys, neturintys tos pačios studijų krypties pagrindinio (bazinio) išsilavinimo, gali būti priimti sąlygiškai Studijų nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Į doktorantūrą (meno aspirantūrą) priimami asmenys, turintys magistro laipsnį arba ankstesnį (iki magistrantūros įvedimo) penkiametį bazinį išsilavinimą. 4. Nenuosekliųjų studijų klausytojais priimami asmenys, norintys tobulinti savo profesinius įgūdžius, kelti (pakeisti arba papildyti) kvalifikaciją. 5. Į Universitetą priimama konkurso būdu pagal Senato patvirtintas ir su Ministerija suderintas tiems metams priėmimo taisykles. 6. Į studijuojančių sąrašus asmenys įrašomi rektoriaus įsakymu pagal priėmimo komisijos rekomendaciją dekano teikimu, pretendentui pasirašius studijų sutartį. 7. Studijų sutartyje numatomos studijų sąlygos, sutarties šalių teisės ir pareigos, sutarties galiojimo ir sutarties keitimo tvarka. Priimtiesiems išduodamas nustatytos formos studento pažymėjimas ir studijų knygelė. XXIX SKIRSNIS STUDENTŲ PAREIGOS, TEISĖS IR GARANTIJOS 1. Studijuojančiųjų pareigos: 1) laikytis etikos ir moralės normų; 3) vykdyti priedermę visuomenei ir Universiteto bendruomenei, tausoti Universiteto turtą, taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius, visur ir visada saugoti studento - būsimojo mokytojo - garbę ir orumą; 4) vykdyti studijų programos reikalavimus ir užduotis bei laikytis studijų grafiko; 5) vykdyti Statuto, studijų nuostatų ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus bei studijų sutarties įsipareigojimus; 6) vykdyti Universiteto savivaldos institucijų sprendimus, rektoriaus ir dekano įsakymus, potvarkius bei nurodymus; 2. Studentai turi teisę: 1) studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, kabinetais ir laboratorijomis, sporto ir kultūros bazėmis, kita studijų įranga bei priemonėmis; 2) pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal Senato patvirtintas individualias studijų programas, Senato nustatyta tvarka pretenduoti patekti į studijų mainų su užsienio partneriais programas; 3) Senato nustatyta tvarka vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę; 4) kreiptis į studijų ginčų komisiją dėl žinių įvertinimo peržiūrėjimo ar kitų klausimų bei interesų pažeidimo pagal Senato nustatytą apeliacijos teisę; 5) nutraukti (sustabdyti) ir atnaujinti studijas Studijų nuostatuose nustatyta tvarka; 6) konkurso būdu užimti laisvas valstybės finansuojamas studijų vietas; 7) gauti Valstybės paskolas studijoms apmokėti ir pragyvenimo išlaidoms iš dalies padengti bei gauti kitą studijoms ar socialinėms reikmėms būtiną paramą, numatytą Universiteto stipendijų, pašalpų ir paskolų skyrimo nuostatuose; 8) Universiteto padaliniuose gauti su studijomis susijusią informaciją; 9) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras Universiteto spaudoje, susirinkimuose, diskusijų klubuose, studentų mokslinėse metodinėse konferencijose; 10) dalyvauti Universiteto savivaldoje, rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją; 11) laisvai burtis į klubus, draugijas, studentų visuomenines organizacijas, kurių veikla įteisinama Universitete rektoriui jas užregistravus; 12) naudotis įstatymuose, Universiteto statute, teisės aktuose bei studijų sutartyje numatytomis kitomis teisėmis; 3. Pirmosios ir antrosios pakopų dieninių valstybės finansuojamų studijų studentai, be šio straipsnio 2 punkte išvardytų teisių, turi ir šias (Vyriausybės nustatyta tvarka) teises: 1) gauti valstybės stipendijas; 2) studijų metu gali įgyti karinį parengimą, kuris įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba; 4. Studentų teisė dalyvauti administruojant studijas bei spręsti studentų buities, laisvalaikio organizavimo, stipendijų dydžio ir jų skyrimo, paskolų teikimo bei vidaus tvarkos taisyklių nustatymo klausimus įgyvendinama per studentų savivaldos institucijas. 5. Studentai yra skatinami: 1) pasižymėjusiems studijose ir kitoje veikloje pareiškiama rektoriaus ar dekano padėka; pagal studijų rezultatus skiriamos padidintos ar vardinės stipendijos, numatytos Stipendijų, pašalpų ir paskolų skyrimo nuostatuose; 2) pagal Universiteto sutartis su Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis gali būti siunčiami studijoms į šias institucijas; 3) labai gerai įvykdęs studijų programą gali gauti Universiteto baigimo diplomą su pagyrimu; 6. Studentams, Studijų nuostatuose nustatyta tvarka, gali būti skiriamos šios rektoriaus arba fakulteto dekano drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš Universiteto. 7. Skiriant drausminę nuobaudą Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios Atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai ši nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra Atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda gali būti skirta tik Senato sprendimu. 8. Studentas gali būti pašalintas iš Universiteto, jeigu: 1) grubiai pažeidė Universiteto statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius aktus; 2) nevykdo studijų programos reikalavimų; 3) šiurkščiai pažeidė etikos ir moralės normas. 9. Studentas išbraukiamas iš valstybės finansuojamose vietose studijuojančių sąrašų, jei jis be svarbių priežasčių du semestrus iš eilės per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų. VI SKYRIUS UNIVERSITETO TURTAS, LĖŠOS IR FINANSAVIMAS XXX SKIRSNIS UNIVERSITETO TURTAS 1. Universiteto turtą sudaro: įstatymų nustatyta tvarka suteikta naudoti neterminuotai valstybinė žemė, nuosavybės teise turimi pastatai, kilnojamasis turtas, nebiudžetiniai materialiniai, informaciniai ir finansiniai ištekliai, valstybiniai popieriai, intelektinės veiklos ir darbo produktai bei kitas teisėtai įgytas turtas. 2. Valstybės, savivaldybės ar kitų institucijų perduotą turtą Universitetas valdo, naudojasi ir juo disponuoja patikėjimo teise, kurią nustato Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas ir kiti įstatymai. 3. Turtą Universitetas naudoja taupiai ir tikslingai: studijoms, mokslui, kultūrai ir socialinėms reikmėms; kaupia, apskaito ir saugo jį vadovaudamasis įstatymais; XXXI SKIRSNIS LĖŠOS IR FINANSAVIMAS 1. Universiteto veiklos programoms įgyvendinti lėšos skiriamos iš Valstybės biudžeto pagal sutartis, kas treji metai sudaromas su Ministerija. 2. Sutartyse numatoma: 1) lėšos, skiriamos kiekvienais metais valstybės finansuojamose (pagal studijų kryptis, pakopas ir formas) vietose studijuojančių studijoms apmokėti; 2) mokslinių tyrimų ir meninės veiklos programų valstybinis finansavimas; 3) valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Universiteto veiklai užtikrinti ir plėtoti; 3. Be biudžetinių lėšų Universitetas gali turėti: 1) lėšų, gaunamų iš studijuojančių savo lėšomis įmokų; 2) pajamų iš pedagoginės (edukacinės), mokslinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos, atliekamų darbų bei teikiamų paslaugų; 3) kitų teisėtai įgytų lėšų: pajamos, gaunamos naudojantis valstybės perduotu turtu bei kitu Universiteto turtu; asmenų ir institucijų dotacijos. 4. Iš Lietuvos Respublikos biudžeto gaunamos lėšos naudojamos studijoms, mokslo tyrimams, Universiteto veiklai užtikrinti ir plėtoti, pagal sąmatą, patvirtintą Senato. 5. Visos kitos Universiteto lėšos naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normomis, pagal Senato patvirtintas sąmatas. 6. Už lėšų panaudojimą Universitetas atsiskaito jas skyrusiom institucijoms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, viešai skelbia turto įsigijimo, panaudojimo bei pajamų ir išlaidų ataskaitas. 7. Universiteto finansinę veiklą prižiūri Senato finansų komisija. 8. Universitetas, plėtodamas savo veiklą, turi teisę: 1) laisvai disponuoti ne iš biudžeto gaunamomis lėšomis; 2) sudarinėti sutartis ir su įvairiais partneriais visais savo veiklos reikalais, sudaryti įvairius fondus, kurie naudojami pagal Senato patvirtintą sąmatą; 3) įsigyti turto: reikalingos technikos, medžiagų ir kitų vertybių; Vyriausybės nustatyta tvarka nuomoti, pirkti ar parduoti susidėvėjusį ar veiklai nereikalingą turtą; 4) nustatyti pedagoginių ir mokslo darbuotojų, ūkio ir pagalbinio personalo bei kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas, atlyginimo dydį bei apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams. VII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS XXXII SKIRSNIS STATUTO PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA 1. Siūlymus dėl Statuto keitimo ir papildymų svarsto Senatas, rektoriaus arba Senato komisijų teikimu. 2. Statuto projektą priima arba keičia (papildo) Senatas 2/3 visų narių balsų daugumą ir siūlo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui jį teikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui. XXXIII SKIRSNIS UNIVERSITETO REORGANIZAVIMAS 1. Senatas turi teisę teikti Universiteto reorganizavimo projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 2. Universitetą Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu reorganizuoja (arba likviduoja) Lietuvos Respublikos Seimas. Projektą rengė: V.Bernotas, E. Jovaiša, A. Kiveris, M. Miškinienė, I. Musteikienė, K. Musteikis, A. Pakerys, R. Puplesis, D. Skučaitė, P. Survila, R. Vosylius Projektui pritarta 2000 06 20 Senato posėdyje (23 balsai – už; 1 – susilaikė) ir nutarta jį teikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadas pataisyta. Vilniaus pedagoginio universiteto Senato pirmininkas prof. R. Vosylius 2000 10 11

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.