LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL TARPUSAVIO PAGALBOS MUITINĖS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL TARPUSAVIO PAGALBOS MUITINĖS VEIKLOS SRITYJE Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė, toliau vadinamos „Šalimis“, atsižvelgdamos į tai, kad muitinės įstatymų pažeidimai daro žalą abiejų šalių ekonominiams, fiskaliniams ir komerciniams interesams; atsižvelgdamos į tai, kad svarbu užtikrinti tikslų apmokestinimą muitais ir kitais mokesčiais; pripažindamos tarptautinio bendradarbiavimo muitinės įstatymų administravimo ir jų vykdymo kontrolės klausimais būtinybę; atsižvelgdamos į tarptautines konvencijas, kuriose yra numatyti draudimai, apribojimai ir specialios kontrolės priemonės tam tikrų prekių atžvilgiu; įsitikinusios, kad kova su muitinės įstatymų pažeidimais gali būti efektyvesnė bendradarbiaujant abiejų šalių muitinės administracijoms, ir atsižvelgdamos į Muitinių bendradarbiavimo tarybos 1953 m. gruodžio 5 d. Rekomendaciją dėl administracinės tarpusavio pagalbos, SUSITARĖ: 1 STRAIPSNIS APIBRĖŽIMAI Šiame Susitarime:

1. sąvoka „muitinės administracija“ įvardija: Lietuvos Respublikoje – Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Jungtinėse Amerikos Valstijose – Jungtinių Amerikos Valstijų muitinės tarnybą, Iždo departamentą;
2. sąvoka „muitinės įstatymai“ įvardija įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos muitinės administracijos taiko prekių importui, eksportui ir tranzitui ar apyvartai ir kurie susiję su muitais, rinkliavomis ir kitais mokesčiais ar draudimais, apribojimais ir kitomis panašiomis kontroliuojamų prekių judėjimui per nacionalines sienas taikomomis kontrolės priemonėmis;
3. sąvoka „informacija“ įvardija bet kuriuo pavidalu egzistuojančius duomenis, dokumentus, įrašus ir pranešimus ar jų oficialiai patvirtintas ar autentiškumą patvirtinančias kopijas;
4. sąvoka „pažeidimas“ įvardija bet kurį muitinės įstatymų pažeidimą ar kėsinimąsi juos pažeisti;
5. sąvoka „asmuo“ įvardija bet kurį fizinį ar juridinį asmenį;
6. sąvoka „nuosavybė“ įvardija įvairių rūšių turtą, kuris gali būti daiktinis ar nedaiktinis, kilnojamasis ar nekilnojamasis, materialus ar nematerialus, taip pat juridiniai dokumentai ar dokumentai, įrodantys šio turto priklausomybę ar susijimą su šiuo turtu;
7. sąvoka „laikinosios priemonės“ įvardija: a. „sulaikymą“, kuris reiškia laikinąjį draudimą konvertuoti, naudoti, gabenti ar perduoti nuosavybę; ir b. „konfiskavimą“, kuris reiškia nuosavybės nusavinimą teismo, muitinės ar kitos kompetentingos institucijos sprendimu;
8. sąvoka „administracija, pateikusi prašymą“ įvardija muitinės administraciją, kuri prašo suteikti pagalbą;
9. sąvoka „administracija, gavusi prašymą“ įvardija muitinės administraciją, kurios prašoma suteikti pagalbą. 2 STRAIPSNIS SUSITARIMO OBJEKTAS
10. Šalys, remdamosi šio Susitarimo nuostatomis, per jų muitinės administracijas teiks viena kitai tarpusavio pagalbą siekdamos užkirsti kelią muitinės įstatymų pažeidimams, juos tirti ir su jais kovoti.
11. Kiekviena muitinės administracija vykdys prašymus teikti pagalbą pagal šį Susitarimą remdamasi vidaus įstatymais.
12. Šis Susitarimas numato tik Šalių tarpusavio pagalbą; šio Susitarimo nuostatos nė vienam privačiam asmeniui negali suteikti teisės gauti, nuslėpti ar pašalinti bet kuriuos įrodymus ar trukdyti įvykdyti prašymą. 3 STRAIPSNIS BENDRO POBŪDŽIO PAGALBA
13. Gavusi prašymą, muitinės administracija teiks pagalbą suteikdama informaciją, muitinės administracijoms būtiną užtikrinant muitinės įstatymų taikymo kontrolę ir teisingą muitų ir kitų mokesčių nustatymą.
14. Gavusi prašymą ar savo iniciatyva, muitinės administracija gali teikti pagalbą suteikdama informaciją, kurią sudaro, tačiau neišimtinai: a. keleivių ir krovinių įforminimo metodai ir būdai; b. sėkmingas muitinės kontrolės priemonių ir metodų taikymas; c. veiksmai, kurie galėtų būti naudingi kovojant su muitinės pažeidimais, ir ypač specialios kovos su šiais pažeidimais priemonės; ir d. nauji metodai, naudojami įvykdant pažeidimus.
15. Muitinės administracijos bendradarbiaus: a. įsteigdamos ir naudodamos ryšio palaikymo priemones, įgalinančias saugiai ir greitai apsikeisti informacija; b. sudarydamos geras sąlygas efektyviai koordinacijai; c. numatydamos ir išbandydamos naują įrangą ar procedūras; ir d. bet kuriais kitais bendro pobūdžio administraciniais klausimais, kuriems spręsti kartais gali prireikti bendrų pastangų. 4 STRAIPSNIS SPECIALI PAGALBA
16. Muitinės administracijos, gavusios prašymą, informuos viena kitą apie tai, kad prekės, eksportuotos iš vienos Šalies teritorijos, buvo teisėtai importuotos į kitos Šalies teritoriją. Jei prašoma, pateikiama informacija apie prekėms taikytą muitinės procedūrą.
17. Muitinės administracija, gavusi prašymą, taikys, remdamasi savo galimybėmis ir turimais resursais, specialią priežiūrą: a. asmenims, apie kuriuos Šalis, pateikusi prašymą, turi informaciją, kad jie yra pažeidę ar įtariami pažeidę muitinės įstatymus, o ypač tiems, kurie įvažiuoja ir išvažiuoja iš jos teritorijos; b. gabenamoms ar saugomoms prekėms, kurias Šalis, pateikusi prašymą, identifikuoja kaip įtariamas neteisėtu gabenimu į jos teritoriją atžvilgiu; ir c. transporto priemonėms, kurios yra įtariamos, kad buvo panaudotos pažeidžiant įstatymus Šalies, pateikusios prašymą, teritorijoje.
18. Muitinės administracijos, gavusios prašymą ar savo iniciatyva, pateiks viena kitai informaciją, susijusią su veikla, dėl kurios kitos Šalies teritorijoje gali būti padaryti pažeidimai. Tais atvejais, kai gali būti žymiai pažeisti kitos Šalies ekonomikos, visuomenės sveikatos, visuomenės saugumo ar panašūs gyvybiniai interesai, muitinės administracijos, kai įmanoma, neprašomos teiks šią informaciją.
19. Šalys teiks pagalbą taikydamos laikinąsias priemones, taip pat bylų atvejais, kurios susijusios su nuosavybe, pajamomis ir finansiniais dokumentais, atsižvelgiant į šias laikinąsias priemones.
20. Šalys gali: a. išspręsti disponavimo nuosavybe, pajamomis ir finansiniais dokumentais, kurie buvo konfiskuoti suteikus pagalbą pagal šį Susitarimą, klausimą, remdamosi Šalies, kontroliuojančios nuosavybę, pajamas ir finansinius dokumentus, vidaus įstatymais; ir b. perduoti, remdamosi atitinkamais vidaus įstatymais apibrėžtomis galimybėmis, konfiskuotą nuosavybę, pajamas ar finansinius dokumentus arba iš pardavimo gautas pajamas kitai Šaliai tarpusavyje suderintomis sąlygomis. 5 STRAIPSNIS BYLOS IR DOKUMENTAI
21. Paprašius muitinės administracijos teiks informaciją, susijusią su prekių gabenimu ir siuntimu, šių prekių verte, paskirties vieta ir naudojimu.
22. Administracija, pateikusi prašymą, gali prašyti pateikti bylų, dokumentų ir kitos medžiagos originalų tik tuomet, kai nepakanka kopijų. Administracija, gavusi prašymą, pateiks oficialiai tinkamai patvirtintas šių bylų, dokumentų ir kitos medžiagos kopijas.
23. Jei administracija, pateikusi prašymą, specialiai nenurodo, kad jai reikia originalų arba kopijų, administracija, gavusi prašymą, gali perduoti kompiuterinę informaciją bet kuriuo pavidalu. Administracija, gavusi prašymą, pateiks visą informaciją, reikalingą kompiuterinei informacijai aiškinti ar naudoti, vienu metu.
24. Jei administracija, gavusi prašymą, sutinka, administracijos, pateikusios prašymą, paskirti pareigūnai gali tikrinti administracijos, gavusios prašymą, įstaigose informaciją, susijusią su pažeidimu, daryti kopijas ar imti duomenis.
25. Perduoti bylų, dokumentų ir kitos medžiagos originalai turi būti grąžinami kaip galima greičiau. Šalies, gavusios prašymą, ar suinteresuotų trečiųjų šalių teisės liks nepažeistos. 6 STRAIPSNIS EKSPERTAI IR LIUDYTOJAI Prašymą gaunančioji administracija visada, išskyrus tam tikrus ypatingus atvejus, įgalioja jos darbuotojus būti ekspertais ir liudytojais teisminėse ar administracinėse bylose kitos Šalies teritorijoje ir teikti bylas, dokumentus, kitą medžiagą arba jų oficialiai patvirtintas kopijas. 7 STRAIPSNIS PRAŠYMŲ SIUNTIMAS
26. Atitinkamų muitinės administracijų vadovų paskirti pareigūnai prašymus raštu pagal šį Susitarimą siųs tiesiogiai vienas kitam. Kartu su prašymu turi būti siunčiama informacija, kuri laikoma naudinga patenkinant prašymus. Skubiais atvejais galima prašyti ir gauti informaciją žodžiu, tačiau ji nedelsiant turi būti patvirtinta raštu.
27. Prašymuose turi būti nurodyta: a. muitinės administracija, teikianti prašymą; b. klausimo ar tyrimų esmė; c. trumpas faktų ir pažeidimų išdėstymas; d. prašymo siuntimo priežastis; ir e. su prašyme pateiktu klausimu susijusių šalių pavadinimai ir adresai. 8 STRAIPSNIS PRAŠYMŲ SUTEIKTI PAGALBĄ ĮVYKDYMAS
28. Administracija, gavusi prašymą, imsis visų priimtinų priemonių prašymui patenkinti ir stengsis užtikrinti tam tikslui būtinas bet kurias oficialias ar teisines priemones.
29. Jei administracija, gavusi prašymą, nėra ta žinyba, kuri gali prašymą išpildyti, ji nedelsdama perduos jį kitai atitinkamai žinybai ir apie tai informuos administraciją, pateikusią prašymą.
30. Paprašius administracija, pateikusi prašymą, informuojama apie veiksmų atlikimo laiką ir vietą, į kuriuos reikia atsižvelgti, patenkinant prašymą.
31. Paprašius Šalis, gavusi prašymą, maksimaliai remdamasi savo galimybėmis, leis Šalies, pateikusios prašymą, pareigūnams būti Šalies, gavusios prašymą, teritorijoje tikslu padėti įvykdyti prašymą.
32. Administracija, gavusi prašymą, laikysis nuostatos taikyti tam tikrą procedūrą tokiu mastu, kuris neuždraustas pagal Šalies, gavusios prašymą, vidaus įstatymus. 9 STRAIPSNIS INFORMACIJOS KONFIDENCIALUMAS
33. Šalis, kuri pagal šį Susitarimą gauna informaciją, turi šios informacijos atžvilgiu laikytis tokio konfidencialumo, kokį ji pati taiko panašiai savo turimai informacijai.
34. Informacija, gauta pagal šį Susitarimą, gali būti naudojama ar atskleista tik šiame Susitarime nurodytais tikslais, įskaitant jos naudojimą teisminiuose, administraciniuose ar tiriamuosiuose procesuose. Ši informacija gali būti naudojama ar atskleidžiama ir kitais tikslais ar pateikiama kitoms žinyboms, jei muitinės administracija, gavusi prašymą, yra aiškiai raštu pritarusi šiam naudojimui ar atskleidimui.
35. Paprašius Šaliai, gavusiai prašymą, Šalis, pateikusi prašymą, laikys gautą informaciją konfidencialia, išskyrus tą informacijos dalį, kuri būtina šio Susitarimo tikslų įgyvendinimui arba dėl kurios neprieštarauja administracija, gavusi prašymą. Šalis, gavusi prašymą, turi nurodyti reikalavimo laikytis konfidencialumo priežastis.
36. Baudžiamojo persekiojimo atvejais šis straipsnis neužkerta kelio naudoti ar atskleisti informaciją tada, kai to reikalauja Šalies, pateikusios prašymą, Konstitucija ar nacionaliniai įstatymai. Šalis, pateikusi prašymą, iš anksto raštu įspės Šalį, gavusią prašymą, apie šį siūlomą atskleidimą. 10 STRAIPSNIS IŠIMTYS
37. Jeigu Šalis, gavusi prašymą, nusprendžia, kad pagalbos suteikimas gali pakenkti jos suverenitetui, saugumui, viešajai politikai ar kitiems svarbiems nacionaliniams interesams arba prieštarautų jos vidaus įstatymams ir teisės aktams, ji gali atsisakyti ar laikinai neteikti tokios pagalbos, arba teikti ją laikydamasi tam tikrų sąlygų ar reikalavimų.
38. Jeigu administracija, pateikusi prašymą, prašo pagalbos, kurios ji, gavusi tokį prašymą, negalėtų suteikti, ji savo prašyme turi atkreipti dėmesį į šį faktą. Toks prašymas tenkinamas administracijos, gavusios prašymą, nuožiūra.
39. Administracija, gavusi prašymą, gali atidėti pagalbos teikimą remdamasi faktu, kad tai gali trukdyti atliekamam tyrimui, persekiojimui ar procesui. Tokiu atveju administracija, gavusi prašymą, konsultuosis su administracija, pateikusia prašymą, siekdama nustatyti, ar galima teikti pagalbą atsižvelgiant į tokias sąlygas, kurių pageidauja administracija, gavusi prašymą.
40. Tais atvejais, kai prašymas negali būti patenkintas, administracija, pateikusi prašymą, nedelsiant apie tai informuojama kartu pateikiant paaiškinimą apie tokio atidėjimo ar atsisakymo suteikti pagalbą priežastis. Administracijai, pateikusiai prašymą, taip pat turi būti nurodomos aplinkybės, kurios gali turėti reikšmės tolesnei klausimo eigai. 11 STRAIPSNIS IŠLAIDOS
41. Šalys paprastai nepriima jokių pareiškimų padengti išlaidas, atsiradusias vykdant šį Susitarimą, išskyrus išlaidas, susijusias su ekspertais ir liudytojais, atlyginimus ekspertams ir vertėjams raštu ir žodžiu, mokamus ne valstybės institucijų darbuotojams.
42. Jei prašymui įvykdyti prireiks didelių ir specialių išlaidų, muitinės administracijos konsultuosis siekdamos nustatyti prašymo patenkinimo sąlygas, taip pat išlaidų padengimo būdą. 12 STRAIPSNIS SUSITARIMO ĮGYVENDINIMAS
43. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų muitinės tarnyba, Iždo departamentas: a. palaikys tiesioginius ryšius spręsdami šiame Susitarime numatytus klausimus; b. pasikonsultavę išleis bet kurias administracines direktyvas, būtinas šiam Susitarimui įgyvendinti; c. tarpusavyje susitarę spręs problemas ar klausimus, susijusius su Susitarimo aiškinimu ar taikymu.
44. Ginčai, kurių išspręsti negalima, bus sprendžiami diplomatiniais kanalais. 13 STRAIPSNIS TAIKYMAS Šis Susitarimas taikomas abiejų Šalių muitų teritorijose. 14 STRAIPSNIS ĮSIGALIOJIMAS IR NUTRAUKIMAS
45. Šis Susitarimas įsigalioja, kai Šalys praneša viena kitai apie visų vidaus teisinių procedūrų, reikalingų šio Susitarimo įsigaliojimui jų teritorijose, įvykdymą.
46. Bet kuri Šalis bet kuriuo metu gali nutraukti šį Susitarimą pranešdama apie tai diplomatiniais kanalais. Sutarties nutraukimas įsigalios praėjus trims mėnesiams po to, kai apie nutraukimą informuojama kita Šalis. Tačiau nutraukimo metu vykdomos priemonės turės būti užbaigiamos remiantis šio Susitarimo nuostatomis.
47. Kai būtina, muitinės administracijos susitiks siekdamos peržiūrėti šį Susitarimą arba praėjus penkeriems metams nuo jo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai jos raštu informuoja viena kitą, kad tokio peržiūrėjimo nereikia. TAI LIUDYDAMI, žemiau pasirašę, atitinkamai jų vyriausybių įgalioti, pasirašė šį Susitarimą. Sudaryta Vašingtone 1999 m. kovo 17 d. lietuvių ir anglų kalbomis; abu tekstai yra vienodai autentiški. LIETUVOS RESPUBLIKOS JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS VARDU VYRIAUSYBĖS VARDU ______________