← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO KOVOJANT SU MU

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO KOVOJANT SU MUITINĖS ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMAIS Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis, pripažindamos, kad muitinės įstatymų pažeidimai daro žalą jų valstybių ekonominiams, mokestiniams ir socialiniams interesams, atsižvelgdamos į tai, kad neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta kelia pavojų visuomenės sveikatai, atsižvelgdamos į Vieningos narkotinių priemonių konvencijos, priimtos Niujorke 1961 m. kovo 30 d., Psichotropinių medžiagų konvencijos, priimtos Vienoje 1971 m. vasario 21 d., ir Jungtinių Tautų Organizacijos kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta konvencijos, priimtos Vienoje 1988 m. gruodžio 20 d., nuostatas, atsižvelgdamos į Muitinių bendradarbiavimo tarybos 1953 m. gruodžio 5 d. Rekomendacijas dėl administracinės tarpusavio pagalbos, būdamos įsitikinusios, kad kova su muitinės įstatymų pažeidimais bus efektyvesnė bendradarbiaujant muitinės administracijoms ir kad toks bendradarbiavimas yra vienas iš šio Susitarimo tikslų, susitarė: I. APIBRĖŽIMAI 1 straipsnis Šiame Susitarime:

  1. a)„muitinės įstatymai“ – norminių teisės aktų, reguliuojančių santykius, susijusius su daiktų gabenimu per šio Susitarimo Šalių valstybių sienas, įskaitant draudimų, apribojimų ir kontrolės priemones, visuma;
  2. b)„muitinės administracija“ – Lietuvos Respublikoje – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Baltarusijos Respublikoje – Baltarusijos Respublikos valstybinis muitinės komitetas;
  3. c)„muitinės įstatymų pažeidimas“ – bet kuri veika, kuria kėsinamasi pažeisti muitinės įstatymų nustatytą tvarką ir už kurią baudžiama pagal baudžiamuosius arba administracinius šio Susitarimo Šalių valstybių arba vienos iš jų įstatymus ir kitus teisės aktus;
  4. d)„asmuo“ – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo;
  5. e)„kontroliuojami pristatymai“ – metodas, kurį taikant leidžiamas įtrauktų į neteisėtą apyvartą arba tuo įtariamų narkotinių priemonių, psichotropinių medžiagų arba medžiagų, kuriomis jos pakeistos, siuntų įvežimas į Šalių valstybių teritorijas, išvežimas iš jų teritorijų arba tranzitas per jų teritorijas, Šalių valstybių kompetentingoms institucijoms žinant ir prižiūrint, siekiant nustatyti asmenis, dalyvaujančius neteisėtoje narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvartoje. II. TAIKYMO SFERA 2 straipsnis 1. Šalys, pasirašiusios šį Susitarimą, per jų muitinių administracijas teikia viena kitai abipusę pagalbą:
  6. a)užkirsdamos kelią, išaiškindamos, persekiodamos ir tirdamos muitinės įstatymų pažeidimus pagal šio Susitarimo nuostatas;
  7. b)informuodamos apie dokumentus, susijusius su muitinės įstatymų taikymu;
  8. c)užtikrindamos teisingą muitinės rinkliavų, muitų ir kitų mokesčių surinkimą, taip pat normų, susijusių su draudimais, apribojimais ir tikrinimu, gabenant daiktus per šio Susitarimo Šalių valstybių sienas, tikslų taikymą. 2. Šiuo Susitarimu numatyta pagalba teikiama remiantis prašymą gavusios Šalies valstybės įstatymais ir kitais teisės aktais pagal muitinės administracijos kompetenciją ir galimybes. Šis Susitarimas neliečia bendradarbiavimo sričių, kurias numato kiti Šalių tarptautiniai įsipareigojimai, būtent – 1992 m. spalio 20 d. Vilniuje pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatų. 3. Šis Susitarimas nenumato muitų, rinkliavų ir kitų mokesčių kompensavimo. III. ASMENŲ, PREKIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ MUITINIS TIKRINIMAS 3 straipsnis 1. Šalių muitinių administracijos, savo iniciatyva arba gavusios prašymą, taiko papildomas muitinio tikrinimo priemones:
  9. a)asmenims, apie kuriuos žinoma, kad jie pažeidė arba kurie įtariami pažeidę kitos Šalies valstybės muitinės įstatymus;
  10. b)gabenamoms prekėms arba mokėjimo priemonėms, apie kurias vienos Šalies muitinės administracijai yra pranešusi kitos Šalies muitinės administracija, kaip apie susijusias su neteisėta apyvarta šios valstybės teritorijoje;
  11. c)transporto priemonėms, apie kurias žinoma, jog jos naudojamos siekiant pažeisti kitos Šalies valstybės muitinės įstatymus arba tuo įtariamos;
  12. d)vietose, kur saugomos prekės, skirtos stambaus masto neteisėtai apyvartai kitos Šalies valstybės teritorijoje. 2. Kiek leidžia jų kompetencija, Šalių muitinės administracijos neleis:
  13. a)išvežti prekių, apie kurias žinoma arba yra rimto pagrindo įtarti, kad jos išvežamos į kitos Šalies valstybės teritoriją turint kitų tikslų, nei teisėta prekių apyvarta tarp Šalių valstybių;
  14. b)išvežti prekių, kurių įvežimas į kitos Šalies valstybės teritoriją uždraustas. IV. KONTROLIUOJAMI PRISTATYMAI 4 straipsnis 1. Jeigu tai neprieštarauja Šalių nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindinėms nuostatoms, Šalys, kiek įmanoma ir remdamosi tarpusavyje suderintais susitarimais, imsis būtinų priemonių, leidžiančių tinkamai panaudoti kontroliuojamų pristatymų metodą tarptautiniu lygiu, siekdamos išaiškinti asmenis, susijusius su narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų neteisėta apyvarta, ir imsis jų atžvilgiu teisėtumą užtikrinančių veiksmų. 2. Kiekvienu konkrečiu atveju Šalių valstybių kompetentingos institucijos priima atskirus sprendimus dėl kontroliuojamų pristatymų metodo panaudojimo. Sprendimus galima priimti, jei reikia ir jeigu tai neprieštarauja nacionaliniams įstatymams ir kitiems teisės aktams, atsižvelgiant į tarpusavyje suderintus finansinius susitarimus. 3. Neteisėtos siuntos, kurių pristatymas kontroliuojamas pagal kompetentingų institucijų tarpusavio susitarimą, gali būti sulaikytos arba leidžiamos gabenti toliau, išėmus arba neišėmus iš jų narkotines priemones ar psichotropines medžiagas, taip pat visai ar tik iš dalies jas pakeitus. V. PASIKEITIMAS INFORMACIJA 5 straipsnis Šalių muitinės administracijos, savo iniciatyva arba paprašytos, pateiks viena kitai visą informaciją, būtiną užtikrinant teisingą:
  15. a)muitų bei kitų importo ir eksporto mokesčių bei rinkliavų surinkimą ir ypač informaciją, leidžiančią nustatyti prekių muitinės vertės ir jų tarifinės klasifikacijos teisingumą;
  16. b)įvežimo, išvežimo ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą;
  17. c)prekių kilmės šalies nustatymo taisyklių taikymą, jeigu tai nenustatyta kituose Susitarimuose. 6 straipsnis Vienos Šalies muitinės administracija, kitos Šalies muitinės administracijai paprašius, teikia informaciją:
  18. a)apie prekių, įvežamų į prašymą pateikusios Šalies valstybės teritoriją, išvežimo iš prašymą gavusios Šalies valstybės teritorijos teisėtumą;
  19. b)apie prekių, išvežamų iš prašymą pateikusios Šalies valstybės teritorijos, įvežimo į prašymą gavusios Šalies valstybės teritoriją teisėtumą ir muitinės procedūras, kurios buvo taikomos šioms prekėms. 7 straipsnis Vienos Šalies muitinės administracija, savo iniciatyva arba gavusi prašymą, teikia kitos Šalies muitinės administracijai visą galimą informaciją, kuri gali būti jos panaudota tiriant muitinės įstatymų pažeidimus, ypač jeigu ji susijusi:
  20. a)su fiziniais ar juridiniais asmenimis, apie kuriuos žinoma, kad jie pažeidė arba yra įtariami pažeidę muitinės įstatymus;
  21. b)su prekėmis, apie kurias žinoma ar yra pagrindo manyti, kad jos naudojamos neteisėtoje apyvartoje;
  22. c)su transporto priemonėmis, apie kurias žinoma ar yra pagrindo manyti, kad jos naudojamos pažeidžiant muitinės įstatymus;
  23. d)su nustatytais arba numanomais muitinės įstatymų pažeidimo būdais ir priemonėmis. 8 straipsnis Vienos Šalies muitinės administracija, savo iniciatyva arba gavusi prašymą, pateikia kitos Šalies muitinės administracijai aktus, protokolus, rašytinius įrodymus ar patvirtintas kopijas dokumentų, kuriuose yra visa jos turima informacija apie nustatytus ar planuojamus veiksmus, kurie prieštarauja ar gali prieštarauti kitos Šalies valstybės muitinės įstatymams. 9 straipsnis Šiame Susitarime numatyti dokumentai gali būti pakeisti kompiuterine informacija, skirta tam pačiam tikslui. Visa šiai medžiagai interpretuoti ir panaudoti būtina informacija turi būti pateikiama vienu metu. 10 straipsnis 1. Dokumentų originalus gali būti prašoma pateikti tik tais atvejais, kai patvirtintų kopijų nepakanka. 2. Dokumentų originalai, gauti iš kitos Šalies muitinės administracijos, grąžinami esant artimiausiai galimybei. VI. TYRIMAS 11 straipsnis 1. Vienos Šalies muitinės administracijai paprašius, kitos Šalies muitinės administracija gali pradėti tyrimą pagal prieštaraujančių ar galinčių prieštarauti muitinės įstatymams veiksmų įvykdymo arba kėsinimosi juos įvykdyti faktą. Tokio tyrimo rezultatai pranešami prašymą pateikusiai muitinės administracijai. 2. Tyrimas, apie kurį kalbama šio straipsnio 1 punkte, atliekamas remiantis prašymą gavusios Šalies valstybės įstatymais ir kitais teisės aktais. 3. Ypatingais atvejais vienos Šalies muitinės administracijos pareigūnai gali, sutikus kitos Šalies muitinės administracijai, dalyvauti pastarosios valstybės teritorijoje atliekant prašymą pateikusios Šalies valstybės muitinės įstatymų pažeidimų tyrimą. VII. EKSPERTAI IR LIUDYTOJAI 12 straipsnis Vienos Šalies valstybės teismams arba kompetentingoms institucijoms pateikus prašymą, susijusį su jų nagrinėjamais muitinės įstatymų pažeidimais, kitos Šalies muitinės administracija gali įgalioti savo pareigūnus dalyvauti šiuose teismuose arba kompetentingose institucijose kaip liudytojus arba ekspertus. Prašyme turi būti pateikti tikslūs duomenys apie bylos esmę ir pareigūno dalyvavimo sąlygas. VIII. PAREIGŪNŲ LANKYMOSI SĄLYGOS 13 straipsnis Vienos Šalies valstybės pareigūnai, lankydamiesi kitos Šalies valstybės teritorijoje šiame Susitarime numatytais atvejais, turi turėti dokumentus, liudijančius jų oficialius įgaliojimus, būti neuniformuoti ir neturėti ginklų. IX. GAUTOS INFORMACIJOS IR DOKUMENTŲ NAUDOJIMAS 14 straipsnis 1. Informacija, pranešimai ir dokumentai, gauti pateikus prašymą, naudojami tiktai šio Susitarimo vykdymo tikslams ir negali būti kam nors perduoti arba naudojami kitais tikslais be juos pateikusios muitinės administracijos sutikimo. 2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos netaikomos informacijai apie pažeidimus, susijusius su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Tokia informacija gali būti perduota institucijoms, tiesiogiai dalyvaujančioms kovoje su neteisėta narkotinių priemonių apyvarta. 3. Gautiems pagal šį Susitarimą prašymams, informacijai, ekspertizės aktams ir kitiems pranešimams kiekviena Šalis taikys tokią pačią apsaugą, kokią taiko panašaus pobūdžio medžiagai pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus. 15 straipsnis 1. Atliekant tyrimus ir teisminį nagrinėjimą, Šalių muitinės administracijos gali, remdamosi šiuo Susitarimu, kaip įrodymus panaudoti gautus rašytinius paaiškinimus, liudytojų parodymus, pranešimus ir kitą medžiagą. 2. Šios informacijos ir dokumentų įrodomoji galia, taip pat jų naudojimas teismuose nustatomi juos gavusios Šalies valstybės nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose. X. TARPUSAVIO PAGALBOS ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠIMTYS 16 straipsnis 1. Jei prašymą gavusi muitinės administracija laiko, kad prašymo patenkinimas gali padaryti žalą jos valstybės suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai arba kitiems esminiams interesams arba atskleisti valstybinę, pramoninę ar komercinę paslaptį, ji gali visiškai ar iš dalies atsisakyti teikti pagalbą arba nustatyti prašymui patenkinti tam tikras sąlygas. 2. Atsisakius teikti pagalbą, apie sprendimą ir atsisakymo priežastis nedelsiant pranešama prašymą pateikusiai muitinės administracijai. 3. Jeigu pateikiamas pagalbos prašymas, kurio prašymą pateikianti muitinės administracija, gavusi analogišką prašymą, negalėtų patenkinti, apie tai būtina nurodyti prašyme. Sprendimą dėl tokio prašymo tenkinimo priima jį gavusi muitinės administracija. XI. INFORMAVIMAS APIE DOKUMENTUS 17 straipsnis 1. Vienos Šalies muitinės administracijos prašymu kitos Šalies muitinės administracija informuoja suinteresuotus juridinius ir fizinius asmenis, esančius jos valstybės teritorijoje, apie dokumentus, susijusius su priemonėmis ir sprendimais, valstybinių institucijų priimtais taikant muitinės įstatymus. 2. Apie dokumentus pagal šį Susitarimą informuojama sutinkamai su prašymą gavusios Šalies įstatymais ir kitais teisės aktais bei praktika. 3. Prašymą pateikiančios Šalies pageidavimu gali būti informuojama ypatingu būdu tuo atveju, jeigu šis būdas neprieštarauja prašymą gavusios Šalies valstybės įstatymams ir kitiems teisės aktams. 4. Informavimo patvirtinimas turi būti įformintas kaip prašymą gavusios Šalies valstybės kompetentingos institucijos liudijimas, kuriame nurodyta data ir įgalioto asmens parašas, arba liudijimas, kuriame nurodyta data ir informavimo būdas. XII. ABIPUSĖS PAGALBOS TEIKIMAS 18 straipsnis 1. Abipusę pagalbą, numatytą šiuo Susitarimu, tiesiogiai teikia Šalių muitinės administracijos. 2. Šalių muitinės administracijos gali organizuoti tiesioginį ryšį tarp jų vietinių kontrolės tarnybų. XIII. IŠLAIDOS 19 straipsnis Šalių muitinės administracijos nereikš viena kitai pretenzijų padengti išlaidas, susijusias su šio Susitarimo vykdymu, išskyrus išlaidas, vykdant kontroliuojamus pristatymus ir, jei būtina, dėl ekspertų, liudytojų ir vertėjų. XIV. GINČŲ IR NESUTARIMŲ SPRENDIMO TVARKA 20 straipsnis Ginčai ir nesutarimai, kylantys interpretuojant ir taikant šį Susitarimą, sprendžiami derybomis ir konsultacijomis tarp Šalių muitinės administracijų. Nepavykus susitarti derybų metu, ginčai sprendžiami diplomatiniais kanalais. XV. SUSITARIMO ĮSIGALIOJIMAS IR GALIOJIMO PABAIGA 21 straipsnis 1. Šis Susitarimas įsigalios praėjus 30 (trisdešimt) dienų nuo paskutinio pranešimo diplomatiniais kanalais gavimo, kad procedūros, būtinos jam įsigalioti pagal Šalių nacionalinius įstatymus, atliktos. 2. Šio Susitarimo nuostatos gali būti pakeistos ir papildytos pagal abiejų Šalių susitarimą. Visi pakeitimai ir papildymai įsigalioja šio straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka. 3. Šis Susitarimas sudarytas neribotam laikui. Kiekviena Šalis gali bet kada nutraukti šio Susitarimo galiojimą apie tai diplomatiniais kanalais perdavusi notą kitai Šaliai. Tokiu atveju šis Susitarimas nustoja galioti po 6 (šešių) mėnesių nuo tos dienos, kai kita Šalis gavo tokią notą. Sudaryta Vilniuje 1996 m. liepos 12 d. dviem egzemplioriais lietuvių, baltarusių ir rusų kalbomis, be to, visi tekstai turi vienodą galią. Esant nesutarimams dėl šio Susitarimo nuostatų interpretavimo, pirmenybė teikiama tekstui rusų kalba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu Baltarusijos Respublikos Vyriausybės vardu ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.