BALTIJOS VALSTYBIŲ PREZIDENTŲ PAREIŠKIMAS DĖL VEIKSMŲ KOORDINACIJOS, PLĖTOJANT RYŠIUS SU EUROPOS SĄJUNGA, NATO, KITOMIS

BALTIJOS VALSTYBIŲ PREZIDENTŲ PAREIŠKIMAS DĖL VEIKSMŲ KOORDINACIJOS, PLĖTOJANT RYŠIUS SU EUROPOS SĄJUNGA, NATO, KITOMIS TARPTAUTINĖMIS STRUKTŪROMIS, TAIP PAT STIPRINANT STABILUMĄ EUROPOJE Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai, 1994 metų kovo 25 dieną susitikome Lietuvoje, Palangoje, aptarti šalims svarbių klausimų, ypač trijų Baltijos valstybių integravimosi į Europos ekonomines, politines ir saugumo struktūras. Mes aptarėme iki šios dienos pasiektą pažangą, plėtojant mūsų šalių bendradarbiavimą įvairiose srityse. Be kita ko, atkreipėme dėmesį į mūsų užsienio reikalų ministrų susitikimą, įvykusį 1994 metų kovo 23 dieną Rygoje, ir ypač – principinį susitarimą dėl Baltijos Ministrų Tarybos įsteigimo. Su pasitenkinimu pažymėjome, jog Laisvos prekybos sutartis tarp mūsų valstybių įsigalios 1994 metų balandžio l dieną, ir pabrėžėme svarbą tebesitęsiančių derybų dėl šios sutarties papildymo protokolu dėl laisvos prekybos žemės ūkio produktais. Taip pat pažymėjome ir pažangą, pasiektą praėjusiais metais, plečiant bendradarbiavimą tarp Baltijos jūros valstybių. Mes pareiškėme įsitikinimą, kad Baltijos jūros valstybių taryba (BJVT), kuri turėtų būti sušaukta Taline 1994 metų gegužės 24-25 dienomis, atkreips ypatingą dėmesį į diskusijas dėl BJVT komisaro, atsakingo už žmogaus teisių bei tautinių mažumų problemas, posto įsteigimo, taip pat į siekimą susitarimo dėl tarptautinių specialistų dalyvavimo, išmontuojant branduolinius įrengimus Paldiske. Mes pažymėjome, kad politinių ir ekonominių santykių su Europos Sąjunga stiprinimo procesas turėtų artėti Laisvos prekybos sutarčių su Europos Sąjunga sudarymo link. Taip pat pareiškėme viltį, kad netrukus, ne vėliau kaip iki 1994 metų pabaigos, bus sudarytos ir asocijuotos (Europos) sutartys. Dėl to mes patvirtinome, kad asocijuotos narystės statusas Vakarų Europos Sąjungoje prisidės prie saugumo ir stabilumo Europoje. Mes pritarėme NATO pastangoms stiprinti ryšius su Centrinės ir Rytų Europos šalimis ir patvirtinome, kad NATO yra pagrindinis saugumo garantas Baltijos regione. Mes pareiškėme savo įsitikinimą, kad suaktyvėjęs bendradarbiavimas su NATO „Partnerystės vardan taikos“ programoje toliau didins saugumą ir palengvins Baltijos valstybių tapsmą pilnateisėmis bloko narėmis. Todėl mes pabrėžėme neseniai paskelbto prezidento B. Klintono sprendimo panaikinti ginklų prekybos embargą trims Baltijos valstybėms svarbą, nes tai patvirtina greitą pažangą, pasiektą atkuriant demokratines institucijas ir pereinant į rinkos ekonomiką mūsų šalyse. Mes tikimės, kad Europos Sąjungos inicijuotas Stabilumo Paktas ne tik sustiprins saugumą ir stabilumą Europoje, bet taip pat padės siekti pažangos Baltijos valstybių dialoge su Europos Sąjunga ir padės mums tapti pilnateisėmis Europos Sąjungos narėmis tuo pačiu pagrindu kaip ir Vyšegrado šalys bei kitos valstybės, pasirašiusios asocijuotos narystės sutartis su Europos Sąjunga. Mes taip pat pabrėžėme Ukrainos nutarimo prisijungti prie NATO „Partnerystės vardan taikos“ programos svarbą ir pareiškėme įsitikinimą, kad Ukraina vaidins vis svarbesnį vaidmenį, garantuojant ilgalaikį saugumą bei stabilumą Europoje, ir ypač netoli Baltijos jūros regiono. Neseniai tarp Ukrainos ir Lietuvos, taip pat tarp Ukrainos ir Estijos pasirašytos dvišalės sutartys sudaro rimtą pagrindą tolesniam santykių su Ukraina plėtojimui ekonomikos, kultūros bei saugumo srityse. Mes dar kartą patvirtinome savo įsitikinimą, kad visos Rusijos karinės pajėgos turi būti išvestos iš Estijos bei Latvijos iki 1994 metų rugpjūčio 31 dienos. Mes paraginome tarptautinę bendriją toliau stebėti esamą padėtį, kad šios datos būtų laikomasi. Estijos ir Lietuvos prezidentai pasveikino paskutiniajame Latvijos ir Rusijos derybų raunde pasiektą susitarimą dėl kariuomenės išvedimo. Mes, trijų Baltijos valstybių prezidentai, pareiškėme viltį, kad susitarimas dėl kariuomenės išvedimo bus pasiektas balandžio mėnesį įvyksiančiame Estijos ir Rusijos derybų raunde. Mes pabrėžėme, jog tarptautinės organizacijos turi griežtai stebėti, kaip bus panaudojami Skrundos radiolokaciniai įrengimai, kad šios zonos gyventojai nepajustų neigiamų padarinių, taip pat kad įrengimai nebūtų naudojami kaip karinė bazė bei nebūtų pavojaus Latvijos suverenumui. Mes esame įsitikinę, jog šių svarbių klausimų išsprendimas paskatins konstruktyvesnius bei vaisingesnius santykius su Rusija ir padidins stabilumą ir saugumą Baltijos jūros regione. LENARTAS MERIS GUNTIS ULMANIS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ESTIJOS RESPUBLIKOS LATVIJOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS PREZIDENTAS PREZIDENTAS Palanga, 1994 m. kovo 25 d. ______________