NUTARIMAS DĖL LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2046 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelg

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2046 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos kūno kultūros akademijos senato 2000 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos kūno kultūros akademijos statutą (1 priedėlis). 2 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos kūno kultūros akademijai perduotų pastatų sąrašą (2 priedėlis). 3 straipsnis. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. I-978 „Dėl Lietuvos kūno kultūros instituto statuto“ (Žin., 1995, Nr. 57-1422) ir 1999 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. VIII-1179 „Dėl Lietuvos kūno kultūros instituto statuto pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 43-1363). LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. VIII-2046 1 priedėlis LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS STATUTAS Lietuvos kūno kultūros akademijos ištakos – 1934 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai. Šių kursų Statuto 27 skirsnyje buvo rašoma: „Klausytojai, išėję kursų programą, išlaikę nustatytus egzaminus ir atlikę kariuomenėje 3 mėnesių stažą, gauna diplomą, kuris suteikia aukštojo mokslo teises“. 1945 m. lapkričio 3 d. įsteigtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas. 1999 m. gegužės 8 d. Seimo nutarimu institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija. I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos kūno kultūros akademija (toliau – Akademija) yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, organizuojamos magistrantūros bei doktorantūros studijos. 2. Akademijos steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas. 3. Akademijos adresas: Sporto g. 6, 3000 Kaunas. 4. Akademija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose. 5. Pagrindiniai Akademijos tikslai: 5.1. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą bei kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį; 5.2. rengiamiems kūno kultūros, sporto ir visuomenės sveikatos specialistams sudaryti tęstinio mokymosi, įgytos kvalifikacijos kėlimo bei persikvalifikavimo sąlygas; 5.3. rengti mokslininkus, didinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio, kultūros ir sporto pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai; 5.4. ugdyti švietimui, kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu, ir konkuruoti su kitomis panašaus profilio specialistus rengiančiomis aukštosiomis mokyklomis; 5.5. artimai bendradarbiauti su Lietuvos bei užsienio edukacinėmis, kūno kultūros ir sporto bei kito profilio organizacijomis, plėtoti sporto mokslą ir kūno kultūrą; 5.6. moksline, šviečiamąja, sportine ir kultūrine veikla skatinti regionų bei visos šalies plėtrą; prisidėti rengiant Lietuvos sportininkų elitą; 5.7. skatinti ir tobulinti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros plėtrai bei tarptautinei mokslo ir ūkio kooperacijai būtinus mokslinius tyrimus. 6. Akademijoje rengiami specialistai švietimo, kultūros, ūkio ir kitoms šalies reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą kūno kultūros ir sporto bei kitose srityse. 7. Akademija gali organizuoti studijas pagal neuniversitetinių studijų programas. 8. Daugiau kaip pusė Akademijos dėstytojų turi būti mokslininkai. 9. Akademijoje pripažįstamos Didžiosios Europos universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijos. II. Akademijos savivalda 10. Akademija turi autonomiją, grindžiamą demokratinės savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose bei šiame Statute. 11. Akademijos teisės: 11.1. nustatyti studijų tvarką; 11.2. sudaryti studijų krypties reglamentą atitinkančias programas; 11.3. leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą; 11.4. nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas; 11.5. Vyriausybės nustatyta tvarka teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus; 11.6. Statuto nustatyta tvarka rinkti savivaldos institucijas; 11.7. priimti ir šalinti studentus; 11.8. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio organizacijomis formas; 11.9. valdyti turtą, juo naudotis bei disponuoti įstatymų nustatyta tvarka. 12. Akademijoje gali kurtis dėstytojų ir studentų profesinės, kultūros, sporto ir kitokios organizacijos, kurių įstatai ir programa neprieštarauja šiam statutui ir įstatymams. Visoms organizacijoms, įregistruotoms Akademijoje rektorato nustatyta tvarka, suteikiama teisė veikti ir dalyvauti visuomeniniame Akademijos gyvenime. III. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR VALDYMAS 13. Akademiją sudaro fakultetai su katedromis ir mokslinėmis laboratorijomis, mokslo institutai, centrai, biblioteka bei padaliniai, veikiantys pagal Senato patvirtintus nuostatus. Akademijos struktūrą tvirtina ir keičia Senatas rektoriaus teikimu. 14. Akademijoje yra šios savivaldos ir valdymo institucijos: 14.1. Senatas; 14.2. rektorius; 14.3. Statuto priežiūros ir profesinės etikos kolegija (toliau – kolegija); 14.4. studentų atstovybė. 15. Visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra Akademijos taryba (toliau – taryba). IV. SENATAS 16. Senatas yra aukščiausioji Akademijos savivaldos institucija. Senato darbo ir rinkimų tvarką nustato reguliavimas. 17. Senato nariai renkami visuotiniame Akademijos mokslininkų susirinkime. Į Senatą renkami visų Akademijoje dėstomų mokslo ir studijų sričių atstovai. 18. Senato narių yra 20, iš jų ne mažiau kaip 50 procentų – dėstytojai, einantys profesoriaus pareigas, 10 procentų sudaro studentai, 40 procentų – mokslininkai. Akademijos rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Studentų atstovus į Senatą deleguoja Studentų atstovybė. Į Senatą gali būti renkami kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai, einantys profesoriaus pareigas. 19. Senato nariai renkami 5 metams. 20. Senatas iš savo narių slaptu balsavimu 5 metams renka Senato pirmininką ir jo pavaduotoją. Rektorius ir prorektoriai į šias pareigas nerenkami. Senato pirmininkas atstovauja Senatui, organizuoja Senato darbą. 21. Senato nutarimai laikomi teisėtais, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. Senato nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Priimti nutarimai skelbiami viešai. 22. Jei rektorius nepaskelbia Senato nutarimo įsakymu ir grąžina jį pakartotinai svarstyti, Senatas šį klausimą svarsto pakartotinai. Priėmus tą patį nutarimą viso Senato balsų dauguma, jis tampa privalomas. 23. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. 1/3 Senato narių siūlymu gali būti šaukiamas neeilinis Senato posėdis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui. Šiuo atveju posėdžiui vadovauja išrinktas posėdžio pirmininkas. 24. Visi rinkimai vyksta ir personalijos tvirtinamos Senate slaptu balsavimu. Išrinktu laikomas asmuo, gavęs posėdžio dalyvių balsų daugumą (50 procentų plius vienas balsas), o atšauktu – kai gauna 2/3 posėdžio dalyvių balsų. 25. Senatas atlieka šias pagrindines funkcijas: 25.1. priima ir teikia Seimui tvirtinti Akademijos statutą bei jo pakeitimus; 25.2. skiria atstovus į Akademijos tarybą; 25.3. renka ir atšaukia rektorių; 25.4. rektoriaus teikimu iš mokslininkų tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų ir mokslo laboratorijų vedėjus, institutų direktorius, kitų Statute nurodytų padalinių vadovus, išrinktus ar paskirtus eiti pareigas Statuto nustatyta tvarka; 25.5. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką; 25.6. tvirtina dėstytojų pedagoginio krūvio normas; 25.7. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, taip pat Akademijos garbės vardus; 25.8. kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę; 25.9. svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į Akademijos tarybos siūlymus; 25.10. teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų skirstymo mokslo sričių, kurias plėtoja Akademija, konsultacinei ir informacinei veiklai; 25.11. svarsto perspektyvinio Akademijos plėtros plano projektą ir, gavęs Akademijos tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Akademijos tarybos išvada; 25.12. svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs Akademijos tarybos išvadą, teikia jį Ministerijai kartu su Akademijos tarybos išvada; 25.13. svarsto metines rektoriaus veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Akademijos tarybos išvadą, jas tvirtina; 25.14. tvirtina Akademijos vidaus tvarkos taisykles bei studijų ir mokslo reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus; 25.15. šaukia akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Akademijos veiklos klausimams aptarti; 25.16. vykdo kitas Senato reguliavime nurodytas funkcijas; 25.17. sudaro nuolatines ir laikinąsias komisijas, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas; 25.18. rektoriaus ar jo įgalioto prorektoriaus teikimu tvirtina metines dekanų veiklos ataskaitas. 26. Senatas apie savo sprendimus Statuto nustatyta tvarka informuoja akademinę bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą. V. AKADEMIJOS TARYBA 27. Akademijos taryba: 27.1. rengia išvadas dėl perspektyvinio Akademijos plėtros plano bei Akademijos sutarties su Ministerija projektų; 27.2. teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti; 27.3. rūpinasi parama aukštajai mokyklai; 27.4. likus dviem mėnesiams iki kadencijos pabaigos arba Statuto nurodytais atvejais nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, skelbia Senato, tarybos, rektoriaus rinkimus; 27.5. svarsto ir parengia išvadas dėl metinės rektoriaus veiklos ataskaitos, metinės pajamų ir išlaidų sąmatos bei jos įvykdymo ataskaitos; 27.6. vertina, kaip Akademija įgyvendina savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros; 27.7. vertina, kaip naudojamas aukštosios mokyklos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą; 27.8. viešai skelbia visuomenei Akademijos veiklos vertinimo rezultatus. 28. Taryba turi teisę gauti iš Akademijos ir Ministerijos informaciją, būtiną funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų akademijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. Akademija turi suteikti tarybai patalpas ir techniškai ją aptarnauti. 29. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 9 narių. 1/3 tarybos narių skiria Senatas; kitą 1/3 tarybos narių (ne aukštosios mokyklos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, valstybės ar savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, skiria ministras; likęs 1/3 tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Senato skirtų tarybos narių turi būti rektorius ir vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Ministras įsakymu skelbia tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti skiriamas Akademijoje dirbantis asmuo. 30. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 31. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du 2/3 tarybos narių. 32. Jeigu Senatas nepritaria tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinės pajamų ir išlaidų sąmatos bei jos įvykdymo ataskaitos, taryba juos svarsto pakartotinai ir, jeigu tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas yra Senatui privalomas. 33. Jeigu tarybos narys netinkamai atlieka tarybos reglamente nurodytas pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę teikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką. 34. Apie savo veiklą taryba reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Senatą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas ministrui. VI. STATUTO PRIEŽIŪROS IR PROFESINĖS ETIKOS KOLEGIJA 35. Kolegija renkama iš 5 narių, kurie negali būti Senato bei administracijos atstovai. Ji renkama ir atšaukiama Akademijos mokslininkų susirinkime. Kolegijos narys išrenkamas susirinkimo dalyvių balsų dauguma (50 procentų plius vienas balsas), o atšaukiamas 2/3 dalyvių balsų. Kolegijos narių kadencija – 5 metai. Kolegija veikia pagal reglamentą. 36. Kolegija: 36.1. prižiūri, kad Akademijoje būtų laikomasi Statuto ir profesinės etikos, tiria Statuto pažeidimus, siūlo būdus jiems šalinti; 36.2. nagrinėja darbuotojų ar doktorantų nesutarimus ir konfliktus bei mokslinės ir profesinės etikos pažeidimus, gavusi vienos iš ginčo šalių, fakulteto arba Akademijos vadovo pareiškimą; priima nutarimus, privalomus ginčo šalims, jeigu tie ginčai nenagrinėti kitokia įstatymų nustatyta tvarka; 36.3. pareiškia savo nuomonę Senatui dėl Akademijos valdymo institucijų, atskirų padalinių nesutarimų; 36.4. gavusi oficialų pareiškimą, tiria rektoriaus, dekanų ir kitų administracijos pareigūnų įsakymų ir nurodymų teisėtumą; nustačiusi pažeidimus, siūlo priemones teisėtumui grąžinti; informuoja Senatą apie savo sprendimus; 36.5. savo veikloje remiasi įstatymais ir šiuo Statutu. VII. REKTORIUS 37. Rektorius vadovauja Akademijai, veikia jos vardu ir jai atstovauja. 38. Akademijos rektorius: 38.1. atsako už tai, kad Akademijos veikla atitiktų įstatymus, Akademijos statutą, kitus teisės aktus; 38.2. įgyvendina Senato priimtus nutarimus; 38.3. leidžia įsakymus; 38.4. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų; 38.5. priima ir šalina studentus; 38.6. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir tai viešai skelbia; 38.7. tvirtina darbuotojų pareiginius nuostatus; 38.8. atsako už Akademijos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą juo; 38.9. rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūros ir sporto veiklos lygiu; 38.10. viešai skelbia ir teikia Senatui bei Ministerijai metinę Akademijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą; 38.11. rengia perspektyvinius Akademijos plėtros 5 metų planų projektus ir teikia juos Ministerijai; 38.12. atlieka kitas įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų nurodytas funkcijas. 39. Dalį savo funkcijų rektorius gali perduoti prorektoriams; prorektorių skaičių ir funkcijas tvirtina Senatas; prorektorių kadencijos pabaiga sutampa su rektoriaus įgaliojimų pasibaigimu. 40. Akademijos rektorių ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu Statuto nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik mokslininkas, turintis profesoriaus vardą. 41. Jei 2/3 Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama metinė Akademijos rektoriaus veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ar Statutą, Senatas savo iniciatyva arba tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti. Kol bus išrinktas naujas rektorius, Senatas paveda rektoriaus pareigas laikinai eiti kitam Senato nariui. VIII. REKTORATAS 42. Rektoratas – rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, studentų atstovybės narys. 43. Rektoratas: 43.1. kartu su padalinių vadovais svarsto organizacinius studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus; 43.2. svarsto savarankiškų padalinių vykdomųjų valdymo institucijų veiklą; 43.3. rengia Senatui siūlymus dėl Akademijos struktūrinių padalinių steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir kitais klausimais; 43.4. svarsto Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą; 43.5. svarsto dekanų veiklos ataskaitas; 43.6. svarsto studijų programas. 44. Rektorato nutarimai įsigalioja paskelbus tuo klausimu rektoriaus įsakymą. IX. STUDENTŲ ATSTOVYBĖ 45. Akademijos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė, veikianti pagal visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) ir rektoriaus patvirtintus įstatus. Studentų atstovybė yra juridinis asmuo. 46. Studentų atstovybę sudaro studentų konferencijos išrinkti studentai. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (arba konferencijos delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsavo daugiau kaip pusė visuotiniame susirinkime (konferencijoje) dalyvavusių studentų. 47. Studentų atstovybė per savo įgaliotus asmenis atstovauja studentams Akademijos savivaldos institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise pagal Senato patvirtintas atstovavimo kvotas. 48. Studentų atstovybė padeda organizuoti studijų procesą bei spręsti studentų buities, stipendijų skyrimo, vidaus tvarkos taisyklių nustatymo bei laikymosi klausimus. 49. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Akademijos administracijos ir savivaldos institucijų visais studijų klausimais. 50. Akademija visapusiškai remia studentų atstovybės veiklą, skiria lėšų šiai veiklai finansuoti. Studentų atstovybės finansavimas nustatomas Akademijos sąmatoje. 51. Kilus ginčams tarp Akademijos administracijos ir studentų, studentų atstovybė ir studentai turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją. Į ginčų nagrinėjimo komisiją rektoriaus įsakymu po lygiai skiriama Akademijos administracijos atstovų ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisijos veiklos nuostatus tvirtina Senatas. X. FAKULTETAS 52. Fakultetas yra Akademijos padalinys, kurio pagrindinė veikla – organizuoti studijas ir mokslą. Fakultete studijuoja, tobulinasi bei persikvalifikuoja studentai ir klausytojai. 53. Fakultetui vadovauja dekanas. Jis tvirtinamas Senate rektoriaus teikimu 5 metams, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 54. Dekanas atsako už fakulteto veiklą, atitinkančią Akademijos statutą, Senato nutarimus, rektoriaus įsakymus. Dekanas: 54.1. atstovauja fakultetui; 54.2. koordinuoja fakultete studijų procesą, metodinę ir mokslinę veiklą; 54.3. koordinuoja fakulteto studijų grafikus ir jų vykdymą; 54.4. skelbia fakulteto studentams (klausytojams) privalomus įsakymus; 54.5. teikia rektoriui siūlymus dėl studentų priėmimo, šalinimo, perkėlimo į aukštesnį kursą; 54.6. teikia rektoriui siūlymus dėl nerenkamų fakulteto darbuotojų priėmimo ir atleidimo, darbuotojų ir studentų skatinimo, baudimo; 54.7. kasmet atsiskaito rektoratui už fakulteto veiklą; ataskaitą tvirtina Senatas. Jeigu ataskaita nepatvirtinama, dekanas atstatydinamas; 54.8. teikia Senatui tvirtinti prodekanų kandidatūras. XI. KATEDRA 55. Katedra yra vienos ar kelių mokslo krypčių studijų ir mokslinio šių krypčių darbo organizavimo padalinys. 56. Katedra: 56.1. rengia specialybių ir specializacijų bei studijų dalykų programas, studijų projektus; 56.2. organizuoja ir dirba mokslinį bei metodinį darbą; 56.3. organizuoja vadovėlių, mokslinių, mokomųjų ir metodinių leidinių rengimą, aptarimą ir teikimą tvirtinti Akademijos leidybos komitetui; 56.4. vertina absolventų praktinio darbo kokybę, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo Akademijoje; 56.5. siūlo atestacijos komisijai kandidatus į dėstytojų ir mokslo darbuotojų vietas; 56.6. savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su mokymo, mokslo ir kitomis institucijomis, gamybos įstaigomis. 57. Aukščiausioji katedros valdymo institucija yra jos pagrindines pareigas Akademijoje einančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas (katedros posėdis). 58. Katedros veiklai vadovauja ir už jos darbo rezultatus atsako katedros vedėjas. Jis šaukia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja. 59. Katedros vedėją iš mokslininkų renka katedra ir teikia rektoriui. Jei rektorius vedėjo kandidatūros neteikia tvirtinti Senatui arba Senatas jo nepatvirtina, rektorius skiria laikinąjį vedėją ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui. Katedros vedėjo kadencija – 5 metai. Profesoriams kadencijų skaičius neribojamas, kiti mokslininkai vedėjo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. XII. AKADEMIJOS PERSONALAS 60. Akademijoje dirba dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti darbuotojai. 61. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises ir pareigas Akademijai nustato įstatymai, Akademijos statutas, reguliavimas, nuostatai. 62. Darbuotojų pareigos: 62.1. laikytis įstatymų bei šio Statuto; 62.2. vykdyti Senato nutarimus, rektoriaus įsakymus ir nurodymus; 62.3. laikytis pareiginių nuostatų; 62.4. vadovautis moralės ir etikos normomis. 63. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę: 63.1. burtis į kūrybines grupes, dalyvauti šalies, tarptautiniuose ir Akademijos konkursuose darbams ir paramai gauti; 63.2. skelbti savo darbo rezultatus, jeigu tam nėra įstatymų ar sutarčių nustatytų apribojimų; 63.3. dalyvauti rengiant ir priimant Akademijos veiklą nustatančius dokumentus bei jos plėtros planus. 64. Dėstytojams bei mokslo darbuotojams garantuojama žodžio ir mokslinių tyrimų laisvė. 65. Akademijos darbuotojams sudaromos sąlygos tobulėti – rengti ir ginti kvalifikacinius mokslo darbus, studijuoti magistrantūroje ir doktorantūroje, rašyti ir leisti vadovėlius bei monografijas, stažuoti ar kitaip kelti profesinę kvalifikaciją. 66. Akademijoje sudaromos sąlygos keistis darbuotojais su kitomis šalies ir užsienio institucijomis, taip pat kviesti dirbti jų mokslininkus. 67. Akademijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesoriai, docentai, lektoriai ir asistentai. 68. Turintys mokslo laipsnį dėstytojai, be pedagoginio darbo, privalo dirbti mokslinį ir metodinį darbą. 69. Mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas; aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. 70. Mokslo darbuotojai privalo dalyvauti studijose. 71. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai eiti pagrindines pareigas kiekvienai 5 metų kadencijai priimami viešo konkurso tvarka. Kiti darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka. 72. Likus dviem mėnesiams iki dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos arba esant laisvai vietai, skelbiamas viešas konkursas toms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir tas pareigas einantis asmuo. 73. Konkursus skelbia rektorius. Konkursus rengia Senato sudaryta atestacijos komisija, kurioje privalo būti ne mažiau kaip 50 procentų profesorių, atstovaujančių visoms Akademijos mokslo kryptims. Atestacijos komisija konkursus rengia pagal Senato patvirtintus nuostatus. Šios komisijos pirmininku negali būti rektorius ir prorektoriai. 74. Profesorius, laimėjęs konkursą trečiai kadencijai, turi teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Akademijoje, kol jam sukaks 65 metai. 75. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka. 76. Į Akademijos, taip pat jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina Akademijos ar jos padalinių vadovų, šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio straipsnio reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos. 77. Rektorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ne pagrindinėms pareigoms be konkurso gali priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams taikomi atitinkamų pareigų kvalifikaciniai reikalavimai. 78. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Akademijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Akademijos mokslinėje ir kitoje veikloje. Profesorių emeritų skaičius ir socialinės garantijos nurodomos Akademijos sutartyje su Ministerija. 79. Akademija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pedagoginį ir (

1. ar)mokslinį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma Statute nustatyta pareigų skyrimo tvarka. 80. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus nustato Aukštojo mokslo įstatymas ir Akademijos senato patvirtinti nuostatai. 81. Konkurso Akademijos ir jos padalinių vadovų pareigoms eiti skelbimo, šių vadovų rinkimo ir skyrimo tvarką detaliai nurodo reguliavimas. 82. Sėkmingai dirbantys mokslinį bei pedagoginį darbą dėstytojai Senato nutarimu kas 5 metai gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui moksliniams tyrimams atlikti, vadovėliams rašyti, savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti (taip pat ir užsienyje). Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo pagal pagrindines pareigas užmokestis. 83. Akademija turi administraciją Akademijos administracinėms funkcijoms vykdyti, taip pat technikos darbuotojų akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Technikos ir ūkio padalinių vadovus bei jų pavaduotojus skiria rektorius. 84. Administraciją sudaro Akademijos ir jos padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai negali eiti kelių administracinių pareigų, išskyrus Senato pirmininko pareigas. 85. Į mokslo, magistrantūros studijų ir bibliotekos vadovų pareigas skiriami asmenys, atitinkantys pareiginių nuostatų reikalavimus. Jie rektoriaus siūlymu tvirtinami Senate. 86. Kitų Akademijos darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato pati Akademija. Šie darbuotojai priimami ir atleidžiami rektoriaus įsakymu įstatymų nustatyta tvarka. XIII. MOKSLINĖ VEIKLA 87. Akademijos mokslinė veikla turi garantuoti mokslo ir studijų vienovę Akademijoje. 88. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla Akademijoje turi suteikti studentams ir doktorantams mokslinio tyrimo metodologijos įgūdžių, kelti profesinę dėstytojų ir mokslo darbuotojų kvalifikaciją, sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir praktikos žiniomis. 89. Akademijoje atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir mastą, tematiką bei terminus nustato Akademijos katedros, mokslo centrai, fakultetai, mokslo institutai ir tvirtina Senatas, atsižvelgdamas į valstybės reikmes, tyrimų svarbą krašto švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei Akademijos turimus finansų išteklius. Akademijos tyrimų kryptys bei terminai nurodomi Akademijos sutartyje su Ministerija. 90. Akademijos mokslinė veikla plėtojama katedrose, laboratorijose, mokslo centruose. Mokslinį darbą Akademijoje dirba dėstytojai, mokslo darbuotojai, doktorantai ir studentai. 91. Akademijoje skatinama ir remiama studentų mokslinė veikla. 92. Akademijos išlaidų sąmatoje, kaip ir kitoms veiklos sritims, numatomos lėšos moksliniams tyrimams finansuoti, mokslo aparatūrai ir įrangai įsigyti bei mokslo laboratorijoms steigti. 93. Mokslinių darbų organizavimo ir vykdymo bei mokslo padalinių finansavimo tvarką nustato Senato patvirtintas mokslinės veiklos reguliavimas. 94. Mokslininkai rengiami doktorantūroje pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Doktorantūra įsteigiama ir mokslo laipsniai teikiami, jeigu Vyriausybė suteikia tokią teisę. 95. Akademija nustatyta tvarka turi leidybos teises, rengia ir leidžia mokslinę, mokomąją, metodinę ir kitokią literatūrą, organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, simpoziumus ir kitus renginius. 96. Akademijos mokslo institutas (toliau – Mokslo institutas): 96.1. vykdo ilgalaikius tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentinius ir taikomuosius tyrimus. Mokslo institutas turi juridinio asmens teises; 96.2. suteikia mokslinę bazę Akademijos studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. 97. Mokslo institutą bendru Ministerijos bei Akademijos teikimu, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės bei mokslo ir studijų institucijų išvadas ir rekomendacijas, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė. 98. Mokslo instituto statutą, parengtą remiantis Vyriausybės patvirtintais nuostatais, ir pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru Senato ir Mokslo instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos išvadas. 99. Mokslo institutą valdo instituto taryba ir direktorius. 100. 2/3 Mokslo instituto tarybos narių sudaro instituto mokslininkų išrinkti nariai, 1/3 – Senato paskirti nariai. 101. Mokslo instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso tvarka slaptu balsavimu renka instituto taryba. Išrinktą instituto direktorių, Senatui slaptu balsavimu pritarus, tvirtina rektorius. Instituto direktorius yra instituto tarybos narys pagal pareigas. 102. Mokslo institutas neatlyginamai naudojasi jam perduotu valstybės turtu. Instituto vykdomiems tyrimams finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos kaip ir valstybiniams mokslo institutams. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Senatas, gavęs Akademijos tarybos išvadą. 103. Mokslo institutas rengia perspektyvinį 5 metų veiklos planą, kuris Senato ir Akademijos tarybos pritarimu įtraukiamas į Akademijos plėtros perspektyvinį planą. XIV. STUDIJOS 104. Akademijoje organizuojamos dviejų tipų studijos: 104.1. nuosekliosios studijos; 104.2. nenuosekliosios studijos. 105. Nuosekliosios studijos yra trijų pakopų: 105.1. pagrindinės studijos (pirmoji pakopa); 105.2. magistrantūra (antroji pakopa); 105.3. doktorantūra (trečioji pakopa). 106. Dieninė studijų forma yra pagrindinė visose nuosekliųjų studijų pakopose. Konkrečias nuosekliųjų studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Akademijoje organizuojamos ir neakivaizdinės studijos. 107. Nenuosekliųjų studijų formas nustato Akademijos senatas. 108. Studijų kryptys: 108.1. studijų krypčių, pagal kurias Akademijoje vyksta nuosekliosios studijos, sąrašą tvirtina Ministerija; 108.2. naujų studijų krypčių steigimo arba panaikinimo Akademijoje tvarką tvirtina Ministerija. 109. Studijų apimtis ir trukmė: 109.1. pagrindinių universitetinių studijų trukmė yra 4 metai (160 kreditų); 109.2. magistrantūros studijų trukmė yra 2 metai (80 kreditų). 110. Studijų programos: 110.1. pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams perteikti bei savarankiško darbo, būsimos profesijos įgūdžiams suformuoti; 110.2. pagrindinių studijų programos turi atitikti Ministerijos patvirtintą atitinkamos studijų krypties reglamentą; 110.3. magistrantūros studijų programa skiriama pasirengti mokslinei veiklai arba veiklai, kuriai atlikti reikia daugiau mokslo žinių ir gebėjimų; 110.4. studijuojantieji gauna nustatytos formos pažymėjimus; 110.5. Akademijos studijų programas tvirtina Senatas; 110.6. doktorantūros studijos baigiamos disertacijos parengimu. Disertacijos ginamos įstatymų nustatyta tvarka. 111. Tęstinės studijos: 111.1. tenkindama visuomenės ir ūkio poreikius, Akademija gali organizuoti darbuotojų perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo, profesinių įgūdžių tobulinimo studijas. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų studijų programas. Jų sąlygas nustato ir tvirtina Senatas; 111.2. tęstinių studijų rezultatai gali būti Akademijos nustatyta tvarka įvertinami kreditais. Asmeniui, surinkusiam pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, gali būti Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama profesinė kvalifikacija. 112. Studijų programų registravimas ir vertinimas: 112.1. nuosekliosios studijos Akademijoje vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą; 112.2. studijų programų kokybė periodiškai vertinama. Tai daro Akademijos padaliniai savianalizės būdu, taip pat Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija. 113. Akademija gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą. Tokių studijų tvarką numato Akademijos studijų reguliavimas. 114. Akademijoje gali būti įskaitomi: 114.1. Akademijos studentų studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka; 114.2. užsienio valstybės aukštosios mokyklos studentų, atvykusių studijuoti į Akademiją, studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka; 114.3. Akademijos studentų studijų kitose to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokyklose rezultatai; 114.4. studento studijų pagal kitą Akademijos studijų programą rezultatai. 115. Priėmimas į Akademiją: 115.1. į Akademiją priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą; 115.2. priėmimo į Akademiją sąlygas nustato rektorius, suderinęs su Ministerija; 115.3. studentai į valstybės finansuojamas Akademijos vietas pagal studijų kryptis, pakopas ir formas priimami konkurso tvarka; 115.4. stojančiųjų atranką į magistrantūros ir doktorantūros studijas atlieka Akademija; 115.5. stojantieji, konkurso tvarka nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, priimami pagal sutartis studijuoti savo lėšomis. Studijų kainą studijuojantiesiems savo lėšomis nustato Akademija ir ją nurodo sutartyje su Ministerija bei priėmimo taisyklėse; 115.6. užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurių studijos visiškai arba iš dalies finansuojamos iš valstybės biudžeto, priimami į Akademiją įstatymų nustatyta tvarka. Priėmimo kvotas ir tvarką nustato Ministerija; 115.7. užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje ir sutinkantiems mokėti už studijas, mokesčio dydį nustato Akademija. 116. Akademijoje dėstomoji kalba yra lietuvių. Kitomis kalbomis dėstyti galima, kai tai numato Aukštojo mokslo įstatymas. XV. Studentai ir klausytojai 117. Akademijos studentai ir klausytojai: 117.1. Akademijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus; 117.2. studentai gauna atitinkamos formos pažymėjimą, kurio išdavimo tvarką nustato Ministerija; 117.3 Akademijoje gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nurodomos jų sutartyse su Akademija. 118. Studentai turi teisę: 118.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, sporto bazėmis bei kitomis Akademijoje esančiomis priemonėmis, turėti saugias ir sveikas studijų sąlygas; 118.2. pasirinkti studijų programą, Akademijos studijų reguliavimo nustatyta tvarka studijuoti pagal individualias studijų programas; pasirinkti dėstytoją (kai dalyką dėsto keli dėstytojai); 118.3. vertinti studijų programas ir jų įgyvendinimo kokybę bei kreiptis į Akademijos administraciją dėl žinių įvertinimo; 118.4. nutraukti ir atnaujinti studijas Akademijos studijų reguliavimo nustatyta tvarka; 118.5. gauti su studijomis susijusią informaciją; 118.6. laisvai reikšti mintis ir pažiūras; 118.7. dalyvauti Akademijos savivaldoje; 118.8. rinkti Studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją; 118.9. laisvai burtis į klubus, draugijas, visuomenines studentų organizacijas; 118.10. kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo teisių pažeidimo; 118.11. naudotis įstatymų, Akademijos statuto bei kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis. 119. Pirmosios ir antrosios pakopos studijų studentai turi šias teises: 119.1. Vyriausybės nustatyta tvarka gauti stipendijas; 119.2. Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paskolas studijoms apmokėti ir gyvenimo išlaidoms iš dalies padengti. 120. Studentai privalo: 120.1. vykdyti studijų programoje nurodytas užduotis; 120.2. laikytis Aukštojo mokslo įstatymo, Akademijos statuto, studijų reguliavimo, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių; 120.3. vykdyti Akademijos savivaldos institucijų sprendimus ir rektoriaus įsakymus; 120.4. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas. 121. Studentui, kuris mokosi ne nuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje, valstybė sudaro sąlygas pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytojus Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta tvarka. 122. Akademijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius pareiškimus ar skundus dėl įstatymų arba kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti. 123. Už studento pareigų pažeidimus Akademija gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas: 123.1. pastabą; 123.2. papeikimą; 123.3. griežtą papeikimą; 123.4. pašalinti iš Akademijos. 124. Drausminių nuobaudų skyrimo tvarką nustato studijų reguliavimas. 125. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Senato sprendimu. 126. Studentas gali būti pašalintas iš Akademijos, jeigu: 126.1. grubiai pažeidė Akademijos statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius aktus; 126.2. nevykdo studijų programoje nurodytų reikalavimų. 127. Pasižymėję studijose ir kitoje veikloje studentai gali būti skatinami studijų reguliavimo nustatyta tvarka. XVI. turtas ir lėšos 128. Akademijos turtą sudaro nekilnojamasis turtas (pastatai, žemė), materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (jeigu tai nepažeidžia autoriaus teisių) bei kitas teisėtai įgytas turtas. 129. Valstybinė žemė suteikta Akademijai naudotis neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė Akademijos senato sutikimu. Jei Senatas nesutinka, keisti teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Seimas. 130. Akademijos teritorijoje valstybinės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos negali dirbti darbų be rektoriaus arba jo įgalioto asmens sutikimo (išskyrus avarinius atvejus). 131. Akademija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Akademijos teises ir pareigas nustato Aukštojo mokslo ir kiti įstatymai. Akademija privalo jai perduotą turtą saugoti ir gausinti. 132. Akademija turi teisę turtą pirkti, gauti dovanų, nuomotis, naudoti panaudos teise arba pagal bendradarbiavimo sutartį, perimti iš balanso į balansą ir įsigyti kitais būdais (pvz., lizingo) įstatymų nustatyta tvarka. 133. Akademija turimą turtą gali parduoti, nurašyti, perduoti iš balanso į balansą, nuomoti ar leisti naudotis panaudos teise arba pagal bendradarbiavimo sutartį įstatymų nustatyta tvarka. 134. Akademijos lėšas sudaro: biudžeto lėšos valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų studijoms apmokėti; biudžeto lėšos, skirtos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir paslaugų teikimu, finansuoti; studijuojančiųjų savo lėšomis įmokos; pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų; kitos teisėtai įgytos lėšos. 135. Valstybė skiria Akademijai biudžeto lėšų numatytoms programoms įgyvendinti pagal sutartį, sudarytą su Ministerija 3 metams. 136. Sutarties projektas su Akademijos tarybos išvada teikiamas Ministerijai nustatytu laiku. Ministerija per du mėnesius dėl šio projekto pateikia savo išvadas ir siūlymus. Ne vėliau kaip per mėnesį rektorius gali pateikti argumentuotą nuomonę dėl Ministerijos siūlymų. 137. Sutartį pasirašo ministras ir Akademijos rektorius. 138. Kasmet, ne vėliau kaip kovo mėnesį, Akademija vertina, kaip sutartis vykdoma, prireikus ją tikslina derindama su Ministerija ir papildo ateinančių metų įsipareigojimais. 139. Biudžeto lėšos siejamos su atitinkamomis programomis ir skiriamos pagal patvirtintą metodiką. 140. Biudžeto lėšos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą skaičiavimo metodiką. 141. Studijuojančiųjų savo lėšomis įmokos kaupiamos nebiudžetinių lėšų sąskaitoje. 142. Nustatant studijų kainą, įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms organizuoti bei jų moksliniam lygiui palaikyti. 143. Akademija turi teisę gauti lėšų už atliekamus mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis, už kvalifikacijos kėlimo kursus, nenuosekliąsias studijas, už laikinai nenaudojamų patalpų bei mokslo aparatūros ir kito inventoriaus nuomą, už fiziniams ir juridiniams asmenims teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. 144. Turimos nebiudžetinės lėšos negali būti pagrindas Akademijos biudžetiniam finansavimui, gaunamam pagal nustatytą metodiką, mažinti. 145. Valstybės skiriamos biudžeto ir nebiudžetinės lėšos naudojamos pagal kalendorinių metų pradžioje sudarytas ir Senato patvirtintas atskiras sąmatas. 146. Sąmatos gali būti koreguojamos, atsižvelgiant į tais metais atsirandančias nenumatytas problemas. XVII. ATRIBUTAI 147. Akademija turi vėliavą ir ženklą, patvirtintus Senato. Kiti padaliniai ir visuomeninės organizacijos gali turėti savo atributus. 148. Per iškilmes gali būti dėvimos mantijos. 149. Akademija turi muziejų ir rašo metraštį. XVIII. Statuto priėmimo ir keitimo tvarka, Akademijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka 150. Statutą bei jo pakeitimus ne mažiau kaip 2/3 posėdžio dalyvių balsų dauguma priima Senatas ir teikia tvirtinti Seimui. Pakeitimai įsigalioja, kai juos patvirtina Seimas. 151. Akademiją Vyriausybės teikimu reorganizuoja ir likviduoja Seimas. ______________ Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. VIII-2046 2 priedėlis Lietuvos kūno kultūros institutui perduotų pastatų sąrašas Objekto pavadinimas Adresas Bendras plotas (kv.
2. m)Centriniai rūmai ir biblioteka Sporto g. 6, Kaunas 5023,25 Auditorijų ir laboratorijų pastatas Sporto g. 6, Kaunas 3836,07 Mokomasis korpusas Perkūno al. 3, Kaunas 277,55 Sunkiosios atletikos katedra Perkūno al. 3, Kaunas 2515,59 Irklavimo katedra Perkūno al. 3, Kaunas 2513,91 Lengvosios atletikos mokomoji bazė Aušros g. 42, Kaunas 5449,20 Studentų bendrabutis Perkūno al. 3, Kaunas 4231,32 Poilsio namai Sporto g. 2 / Ramybės g. 24, Palanga 503,70 Garažai (4 vnt.) Minties rato g. 13, Kaunas 124,73 Garažas Intako g. 7a, Kaunas 182,84 Sporto bazės pastatas Arlaviškės, Kauno raj. 645,66 ______________