LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL SUSISIEKIMO JŪRŲ TRANSPORTU Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė, siekdamos užtikrinti susisiekimo jūrų transportu tarp Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos harmoningą plėtojimą, besiremiantį abipusiu šalių interesu ir jų užsienio prekybos laisve, taip pat siekdamos stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje, suprasdamos, kad abipusius prekių mainus turi lydėti veiksmingas keitimasis paslaugomis susitaria: 1 straipsnis Sąvokos Šioje sutartyje reiškia: 1. Sąvoka „atsakinga jūrų laivininkystės žinyba“:
- a)Lietuvos Respublikoje susisiekimo ministeriją ir jai pavaldžias žinybas,
- b)Vokietijos Federacinėje Respublikoje Federalinį Susisiekimo ministrą ir jam pavaldžias žinybas, 2. Sąvoka „Susitariančios šalies laivas“ – kiekvieną laivą, kuris pagal tos Susitariančios šalies teisinius aktus plaukioja su jos vėliava ir įregistruotas pagal jos įstatymus. Ši sąvoka netaikoma karo, žvejybos laivams ir laivams, kurie vykdo 7 straipsnyje punktuose nuo b iki e minimą veiklą. Pagal 2, 5, 8, 9, l0, l2, l3, l4 ir l5 straipsnius „Susitariančios šalies laivu“ taip pat laikomas kiekvienas laivas, plaukiojantis su trečios šalies vėliava, nuomojamas vienos iš Susitariančių šalių jūrų laivybos įmonės; 3. Sąvoka „Susitariančios šalies jūrų laivininkystės įmonė“ – laivus nuomojančią pervežimų įmonę, kurios būstinė yra šios Susitariančios šalies teritorijoje ir pagal jos teisinius aktus yra pripažinta kaip „Jūrų laivininkystės įmonė“; 4. Sąvoka „Įgulos narys“ – kapitoną ir kiekvieną asmenį laive, kelionės metu vykdančius užduotis ir paslaugas ir kurių pavardės nurodytos laivo rolėje. 2 straipsnis Susisiekimo laisvė
(1)Susitariančios šalys susitaria vystyti susisiekimą jūrų transportu tarp abiejų šalių. Jos susilaikys nuo priemonių, galinčių pakenkti netrikdomam tarptautiniam jūrų susisiekimui, taip pat neribotam abiejų Susitariančių šalių jūrų laivininkystės įmonių dalyvavimui dvišalėje užsienio prekyboje pervežant prekes, taip pat jūrų susisiekime tarp tų šalių ir trečiųjų šalių.
(2)Kiekvienos Susitariančios šalies laivai turi teisę plaukioti tarp abiejų Susitariančių šalių tarptautinei prekybai atvirų uostų, pervežti keleivius ir krovinius tarp abiejų Susitariančių šalių, o taip pat tarp kiekvienos iš jų ir trečiųjų šalių.
(3)Trečiųjų šalių jūrų laivininkystės įmonės ir laivai, o taip pat laivai, plaukiojantys su trečiosios šalies vėliava, gali be apribojimų dalyvauti Susitariančių šalių dvišalėje užsienio prekyboje pervežant prekes. Susitariančių šalių jūrų laivininkystės įmonių frachtuojami laivai naudojasi tokiomis pačiomis lengvatomis, kaip ir laivai su vienos iš Susitariančių šalių vėliava. 3 straipsnis Tarptautiniai įsipareigojimai
(1)Ši Sutartis neliečia įsipareigojimų, kylančių iš kitų tarptautinių susitarimų, pasirašytų Susitariančių šalių, ir ypač Vokietijos Federacinės Respublikos įsipareigojimų, susijusių su jos naryste Europos Bendrijoje.
(2)Abi Susitariančios šalys siekia ratifikuoti atitinkamus tarptautinius susitarimus dėl laivybos saugumo, jūreivių socialinių sąlygų ir jūros aplinkos apsaugos. 4 straipsnis Jūrų laivininkystės įmonės nediskriminavimas Abi Susitariančios šalys tarptautiniame susisiekime jūromis nesiims diskriminuojančių veiksmų, vedančių prie kitos Susitariančios šalies jūrų laivininkystės interesų pažeidimo arba darančių kokią nors įtaką jūrų laivininkystės įmonės laisvam pasirinkimui pagal laisvos konkurencijos principus. 5 straipsnis Teisinis reguliavimas uostuose ir teritoriniuose vandenyse
(1)Kiekviena Susitarianti šalis, remdamasi abipusiškumo principu, savo uostuose, teritoriniuose vandenyse ir kituose jos kompetencijai priklausančiuose vandenyse kitos Susitariančios šalies laivams garantuoja tas pačias sąlygas kaip ir savo šalies tarptautiniame susisiekime plaukiojantiems laivams, ypač įplaukiant, stovint ir išplaukiant iš uosto, naudojantis uosto įrengimais prekių ir keleivių pervežimams, taip pat galimybę naudotis visomis paslaugomis ir kitais įrengimais.
(2)Pirmame paragrafe paminėtas abipusiškumo principas galioja taip pat abiejų Susitariančių šalių jūrų laivininkystės įmonių teisei vykdyti agentūrinę veiklą pagal įstatymus, galiojančius kiekvienos Susitariančios šalies pusėje. 6 straipsnis Laisvas pinigų pervedimas Kiekviena Susitarianti šalis suteikia teisę kitos Susitariančios šalies jūrų laivininkystės įmonei naudoti pajamas konvertuojama valiuta už pervežimo paslaugas pirmosios Susitariančios šalies teritoriniuose vandenyse su laivyba susijusiems atsiskaitymams apmokėti arba laisvai pervesti į užsienį konvertuojama valiuta. 7 straipsnis Sritys, kurioms ši sutartis netaikoma Ši Sutartis netaikoma Susitariančių šalių galiojantiems teisiniams aktams dėl:
- a)savo šalies vėliavos pirmenybės nacionalinės pakrantės laivininkystėje, dėl pagalbos, buksyro, locmano ir kitų paslaugų, kurios pirmenybės teise teikiamos savo šalies jūrų laivininkystės ar kitoms įmonėms bei valstybės piliečiams; tačiau tai neliečia pakrantės laivybos, jei vienos Susitariančios šalies laivas plaukioja tarp kitos Susitariančios šalies uostų su tikslu iškrauti iš trečiosios šalies atgabentus krovinius ir išlaipinti keleivius arba paimti krovinius ir keleivius pervežti į trečiąją šalį;
- b)privalomo locmano laivams;
- c)visuomeninių tarnybų transporto;
- d)tiriamųjų darbų jūrose;
- e)pirmenybės jūros topografiniams matavimams savo teritoriniuose vandenyse. 8 straipsnis Susitariančios šalies teisinių normų laikymasis kitos Susitariančios šalies suverenioje teritorijoje
(1)Kiekvienos Susitariančios šalies laivai, taip pat jų įgulos, keleiviai ir kroviniai kitos Susitariančios šalies teritorijoje laikosi joje galiojančių teisinių aktų.
(2)Kiekvienos Susitariančios šalies jūrų laivininkystės įmonės laivai arba jūrų laivininkystės įmonės, kol jos yra kitos Susitariančios šalies teritorijoje, laikosi jos įstatymų ir kitų norminių aktų dėl tarptautinio plaukiojimo laivų įplaukimo ar išplaukimo iš jos teritorijos, taip pat dėl tokių laivų eksploatacijos ir navigacijos.
(3)Keleiviai, įgulos nariai ir prekių ekspeditoriai turi laikytis kiekvienoje iš Susitariančių šalių galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų dėl keleivių ir įgulų atvykimo, buvimo ir išvykimo, taip pat krovinių įvežimo, išvežimo ir sandėliavimo, ypač išsilaipinimo formalumų, įvažiavimo į šalį, muitų, mokesčių ir karantino taisyklių. 9 straipsnis Priemonės, palengvinančios susisiekimą jūromis Susitariančios šalys pagal jose galiojančius įstatymus ir uosto taisykles imasi visų reikalingų priemonių palengvinti ir skatinti pervežimus jūromis, išvengti prastovų, pagal galimybes pagreitinti ir supaprastinti muitų ir kitų uoste reikalingų formalumų sutvarkymą, taip pat palengvinti naudojimąsi uosto iškrovimo įranga. 10 straipsnis Abipusis laivo paso ir kitų laivo dokumentų pripažinimas
(1)Vienos Susitariančios šalies pagal tarptautines sutartis paruoštus, pripažintus ir tos šalies laive esančius laivo dokumentus pripažįsta ir kita Susitarianti šalis.
(2)Laivai, kurie pateikia Susitariančios šalies oficialiai išduotą laivo pasą, kitos Susitariančios šalies uoste nebematuojami. Skaičiuojant uosto rinkliavas, remiamasi šiais dokumentais. 11 straipsnis Įgulos narių kelionės dokumentai
(1)Kiekviena Susitariančių šalių pripažįsta kitos Susitariančios šalies atitinkamų žinybų išduotus kelionės dokumentus ir suteikia tų dokumentų savininkams 12 straipsnyje išvardintas teises.
(2)Lietuvos Respublikos pusės kelionės dokumentai – pasas arba jūreivio pasas, Vokietijos Federacinės Respublikos pusės kelionės dokumentai yra užsienio pasas arba jūreivio pasas. 12 straipsnis Įgulos narių įvažiavimas, tranzitas ir buvimas šalyje
(1)Kiekviena iš Susitariančių šalių kitos Susitariančios šalies įgulos nariams, turintiems vieną iš ll straipsnyje nurodytų kelionės dokumentų, leidžia laivo stovėjimo viename iš jos uostų metu išlipti į krantą ir būti uostamiesčio teritorijoje, neturint išankstinio leidimo apsistoti (vizos), sutinkamai su toje šalyje galiojančiais atitinkamais įstatymais ir kitais norminiais aktais. Tokiu atveju reikia turėti: – Lietuvos Respublikoje – leidimą išlipti į krantą; – Vokietijos Federacinėje Respublikoje – leidimą išlipti į krantą.
(2)Kiekvienas įgulos narys, turintis vieną iš 11 straipsnyje nurodytų kelionės dokumentų, gavęs leidimą apsistoti prieš įvažiuodamas į šalį (vizą), gali pervažiuoti kitos Susitariančios šalies teritoriją, grįždamas namo arba kitu tikslu, Susitariančios šalies kompetentingų žinybų pripažintu svarbiu, vykti į savo ir kurį kitą laivą. Reikalingas leidimas (viza) turi būti išduodamas kuo greičiausiai.
(3)Susitariančių šalių kompetentingos žinybos leidžia įgulos nariui, paguldytam į ligoninę kitos Susitariančios šalies teritorijoje, būti toje šalyje stacionariniam gydymui reikalingą laikotarpį.
(4)Abi Susitariančios pusės pasilieka teisę atsisakyti duoti įvažiavimo leidimą nepageidautiniems asmenims, net jei tie asmenys turi vieną iš 11 straipsnyje nurodytų kelionės dokumentų.
(5)Susitariančios šalies diplomatinių misijų ir konsulinių atstovybių tarnautojai bei šios Susitariančios šalies laivų kapitonai ir įgulos nariai turi teisę susisiekti ir susitikti pagal šalies, kurioje jie yra, įstatymus ir kitas teisines normas.
(6)Nepaisant aukščiau pateiktų nuostatų, Susitariančių šalių taisyklės dėl įvažiavimo, apsistojimo ir išvažiavimo lieka nepakitę. 13 straipsnis Nelaimingi atsitikimai jūroje
(1)Jei vienos Susitariančios šalies laivą kitos šalies teritoriniuose vandenyse ištinka katastrofa ar avarija, jei jis skęsta ar kaip nors kitaip yra pakenktas, tai kitos Susitariančios šalies žinybos suteikia kapitonui, įgulos nariams ir keleiviams, taip pat laivui ir jo kroviniams tokią pačią pagalbą ir apsaugą kaip ir laivams su savo šalies vėliava. Aukščiau išvardintus nelaimingus atsitikimus tiria kiekvienos Susitariančios šalies paskirtos kitos Susitariančios šalies žinybos, jei yra visuomenės susidomėjimas, ir bet kokiu atveju – jei tokio įvykio metu laivas nuskendo arba buvo paliktas, arba kas nors žuvo. Tyrimo rezultatus paskirtos žinybos kaip galima greičiau perduoda kitos Susitariančios šalies žinybai.
(2)Susitariančios šalys, laivui patyrus avariją ar kitą nelaimingą atsitikimą, neima įvežimo muitų, mokesčių ir kitų rinkliavų už krovinius, įrangą, medžiagas ir kitus laivo prietaisus, jei tie daiktai kitos Susitariančios šalies teritorijoje nebuvo naudojami ar vartojami.
(3)2 paragrafas nepanaikina Susitariančių šalių įstatymų ir kitų teisinių aktų dėl laikino prekių sandėliavimo galiojimo. 14 straipsnis Bendra laivininkystės komisija ir konsultacijos
(1)Siekiant garantuoti efektyvų šios sutarties vykdymą, sudaroma Bendra Jūrų laivininkystės komisija, susidedanti iš Susitariančių šalių jūrų laivininkystės įmonių valdybų ir Susitariančių šalių skiriamų ekspertų.
(2)Ši komisija svarsto klausimus, liečiančius bendrus interesus, visų pirma susijusius su: – jūrų laivininkystės įmonių ir Susitariančių šalių laivų veikla laivyboje tarp abiejų Susitariančių šalių; – Susitariančių šalių jūrų laivininkystės įmonių visų sąlygų vykdymu, kad būtų užtikrintas susisiekimas jūrų transportu; – abiejų Susitariančių šalių jūrų laivininkystės įmonių ir jūrų laivininkystės žinybų abipusėmis konsultacijomis; – ginčų, įskaitant ir kylančius dėl šios sutarties traktavimo, sprendimu.
(3)Susitariančios šalys įsipareigoja laikytis abipusio palankumo ir abiejų šalių jūrų laivininkystės įmonių ir laivų nediskriminavimo principo.
(4)Bendra Jūrų laivininkystės komisija susirenka vienos iš Susitariančių šalių prašymu, ne vėliau kaip 3 mėnesiai po pareiškimo įteikimo. 15 straipsnis Techninis bendradarbiavimas Susitariančios šalys skatina abiejų šalių laivų savininkus ir su jūrų laivininkyste susijusias institucijas ieškoti ir plėtoti visas galimas bendradarbiavimo formas, ypač specialistų rengimo ir techninių klausimų sprendimo srityse. 16 straipsnis Įsigaliojimas Ši Sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai Susitariančios šalys praneša viena kitai, kad įvykdytos reikalingos prielaidos valstybių viduje Sutarties įsigaliojimui. Įsigaliojimo diena yra paskutinės notifikacijos gavimo diena. 17 straipsnis Sutarties galiojimo laikas ir nutraukimas
(1)Ši Sutartis sudaryta neribotam laikui.
(2)Sutartis gali būti nutraukta, vienai iš Susitariančių šalių pateikus notifikaciją, laikantis šešių mėnesių termino. Pasirašyta Vilniuje 1992 m. liepos mėn. 28 d. dviem egzemplioriais, iš kurių kiekvienas yra vokiečių ir lietuvių kalba, abu tekstai turi vienodą galią. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU ______________