← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL REGLAMENTO STR 1.12.03:2000 „POTENCIALIAI PAVOJINGŲ HIDROTEC

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL REGLAMENTO STR 1.12.03:2000 „POTENCIALIAI PAVOJINGŲ HIDROTECHNIKOS STATINIŲ TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS“ PATVIRTINIMO 2000 m. spalio 16 d. Nr. 419 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353) patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 6.4 ir 6.34 punktais:

  1. Tvirtinu organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.12.03:2000 „Potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimas“(pridedama).
  2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „reglamentas“. APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 419 Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.12.03: 2000 Potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimas I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
  3. Šis organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato Lietuvos Respublikoje esančių visų potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimo metodiką ir kriterijus.
  4. Reglamentas yra privalomas visiems hidrotechnikos statinių savininkams bei nuomininkams, jei panaudos sutartyje numatyta hidrotechnikos statinių priežiūra (toliau – savininkai), bei fiziniams ir juridiniams asmenims, atliekantiems hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimą.
  5. Techninės būklės vertinimą atliekantys fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos [8.1], Melioracijos [8.2], Statybos [8.3], Vandens [8.5] įstatymų ir normatyvinių dokumentų [8.6], [8.7], [8.9], [8.12] reikalavimų.
  6. Šiame reglamente išdėstyti pagrindiniai potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių techninės būklės vertinimo reikalavimai. Reglamentas gali būti taikomas ir kitų hidrotechnikos statinių, nepriskirtų prie potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių, techninei būklei įvertinti.
  7. Hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimo pagrindinis tikslas – pratęsti jų naudojimo laiką, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių saugumui, jų turtui bei aplinkai.
  8. Hidrotechnikos statinių priežiūros ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus reglamentuoja kiti normatyviniai dokumentai [8.19].
  9. Hidrotechnikos statinių griūčių tyrimą reglamentuoja kiti normatyviniai dokumentai [8.17]. II. NUORODOS
  10. Reglamentas parengtas vadovaujantis šiais teisės aktais bei normatyviniais dokumentais: 8.
  11. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-57; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093); 8.
  12. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymu (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 1995, Nr. 53-1298; 1997, Nr. 59-1362, Nr. 65-1543); 8.
  13. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin.,1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551; 2000, Nr. 78-2360, Nr. 84-2533); 8.
  14. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu (Žin., 1996, Nr. 46-1116); 8.
  15. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin.,1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr. 61-1816); 8.
  16. Lietuvos Respublikos normatyviniu dokumentu LAND 2-95 „Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės“(Žin., 1997, Nr. 70-1790.); 8.
  17. Lietuvos Respublikos normatyviniu dokumentu LAND 22-97 „Metodiniai nurodymai gamtosauginiam vandens debitui nustatyti „ (Žin., 1997, Nr. 111-2809; 2000, Nr. 79-2395); 8.
  18. aplinkos ministro 1998 11 02 įsakymu Nr. 207 „Dėl potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių priežiūros ir kontrolės“ (Žin., 1998, Nr. 98-2729); 8.
  19. aplinkos ministro 1999 01 29 įsakymu Nr. 33 „Dėl Leidimų vandens lygiui keisti tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 16-425); 8.
  20. organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.01.01:1996 „Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas“ (Žin.,1996, Nr. 93-2197; 1999, Nr. 67-2169); 8.
  21. organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.09.01:1996 „Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros tvarka“ (Žin.,1996, Nr. 98-2250; 1997, Nr. 119-3125); 8.
  22. organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.12.01:1996 „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“ (Žin.,1996, Nr. 114-2645; 1997, Nr. 116-2983); 8.
  23. organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (Žin.,1999, Nr. 84-2510; 2000, Nr. 11-273); 8.
  24. organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.01.02:1997 „Statinio statybos ir priežiūros darbų rūšys“ (Žin.,1997, Nr. 31-778); 8.
  25. statybos techninių reikalavimų reglamentu „Esminiai statinio reikalavimai“ STR 2.01.01 (1-6):1999 (Žin., 1999, Nr. 107-3120, Nr. 112-3260; 2000, Nr. 8-215, Nr. 17-424); 8.
  26. nurodymais melioracijos projektams sudaryti; VI dalis „Hidrotechniniai statiniai“ (Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos 1976 07 01 įsakymas Nr. 263); galiojimas pratęstas žemės ūkio ministro 2000 01 10 įsakymu Nr. 7 (Žin., 2000, Nr. 4-117); 8.
  27. respublikinėmis statybos normomis RSN 142-95 „Statybinių konstrukcijų griūčių tyrimo taisyklės“ (Žin., 1996, Nr. 4-108); 8.
  28. respublikinėmis statybos normomis RSN 155-94 „Statinių eksploatavimo valstybinės priežiūros vykdymo instrukcija“(Žin.,1994, Nr. 19-316); 8.
  29. respublikinėmis statybos normomis RSN 148-92 „Gamybinių ir visuomeninių statinių priežiūros ir techninio eksploatavimo taisyklės“ (Žin., 1994, Nr. 17-286); 8.
  30. aplinkos ministro 2000 07 12 įsakymu Nr. 285 įregistruotomis statybos taisyklėmis ST 2079337.09: 2000 „Hidrotechninės statybos darbai“ („Informaciniai pranešimai“, 2000, Nr. 31 – 457). III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
  31. Šiame reglamente vartojami terminai ir apibrėžimai: 9.
  32. aukštutinis bjefas – vandens telkinio ir hidrotechnikos statinio dalis, esanti aukštutinėje vandenį patvenkiančio hidrotechnikos statinio pusėje; 9.
  33. atvirkštinis filtras – konstrukcinis elementas drenažo veikimui užtikrinti, gali būti įrengiamas iš smėlingų gruntų, pluoštinių medžiagų, poringo betono ir kt.; 9.
  34. berma – mažai pasvirusi aikštelė karjero, kelio, pylimo, iškasos ar užtvankos šlaite; 9.
  35. polderio pylimas – hidrotechnikos statinys teritorijai nuo užtvindymo saugoti, vandens tėkmei kryptingai nukreipti, kurio konstrukcija analogiška užtvankai; 9.
  36. deformacija – hidrotechnikos statinio konstrukcinių elementų padėties arba formos pasikeitimas, palyginti su projektinėmis charakteristikomis; 9.
  37. depresijos kreivė – tai pjūvis per depresijos paviršių, kuris yra viršutinė filtracinės tėkmės riba, susidaranti esant laisvai tėkmei per užtvankos masyvą ir pagrindą; 9.
  38. drenažas – hidrotechnikos statinio įrenginys įsisunkusiam į gruntą ir požeminiam vandeniui surinkti bei nuleisti; 9.
  39. ekosistema – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų elementų sistema, kurios komponentus sieja tarpusavio sąveika, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai; 9.
  40. filtracija – vandens sunkimasis per porėtą terpę (dirvožemį, gruntą, betoną); 9.
  41. aukščiausias vandens lygis – vandens lygis, aukštesnis už normalų patvankos lygį, laikinai leidžiamas aukštutiniame bjefe ypatingomis hidrotechnikos statinio ar hidromazgo eksploatavimo sąlygomis; 9.
  42. hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai, skirti vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti. Tai – užtvankos, krantinės, pralaidos, hidroelektrinės, laivybos statiniai ir pan.; 9.
  43. hidromazgas – funkciškai susijusių hidrotechnikos statinių kompleksas, sutelktas vienoje vietoje; 9.
  44. kanalas – dirbtinė taisyklingo skerspjūvio atvira vaga, skirta vandeniui tekėti, laivybai ir kt.; 9.
  45. ketera – aukščiausiai esanti užtvankos, dambos dalis; 9.
  46. latakas – maža, atvira taisyklingo skerspjūvio konstrukcija nuo šlaitų bėgančiam paviršiniam vandeniui surinkti ir nuleisti (šlaito latakas, bermos latakas, papėdės latakas); 9.
  47. normaliai patvenktas vandens lygis – esant normalioms sąlygoms dėl hidrotechnikos statinių įrengimo palaikomas vandens lygis tvenkiniuose bei užtvenktuose ežeruose; 9.
  48. papėdė – greta šlaitų, prie žemutinės jų dalies esantis plotas; 9.
  49. patvankos aukštis – aukščių skirtumas tarp aukštutinio ir žemutinio bjefų vandens lygių; 9.
  50. ramtas – hidrotechnikos statinio vandens įtekėjimo, pratekėjimo bei ištekėjimo dalių elementas, skiriantis vandens tėkmės zoną nuo greta esančios žemės užtvankos bei kranto arba atskiriantis skirtingos tėkmės zonas; 9.
  51. risberma – hidrotechnikos statinio elementas, išlyginantis persiliejusio vandens tėkmę ir sujungiantis užslenkstę su natūralia upės vaga; 9.
  52. perteklinio vandens pralaida – hidrotechnikos statinys, skirtas vandens pertekliui iš tvenkinio (užtvenkto ežero) praleisti; pagal konstrukciją pralaidos būna: šachtinės, slenkstinės, sifoninės, šliuzai-reguliatoriai, vamzdinės ir kt.; 9.
  53. šandorai – tai įvairaus skerspjūvio lentos, tašai ar sijos (plieninės, gelžbetoninės, medinės), horizontaliai dedamos viena ant kitos į taurų išėmas, sudarant sienelę, kuria uždaroma anga; 9.
  54. tauras – siena, skirianti vandens pertekliaus pralaidų plotį į atskiras angas, būtina uždoriams bei tiltų konstrukcijoms atremti; 9.
  55. taurelis – statinio (tilto, hidrotechnikos statinio) atrama konstrukciniams elementams laikyti; 9.
  56. uždoris – paslanki konstrukcija, skirta hidrotechnikos statinio paviršinėms arba dugno angoms uždaryti bei atidaryti ir vandens lygiui bei debitui reguliuoti; 9.
  57. užslenkstė – hidrotechnikos statinio dalis, sauganti jo pagrindą nuo išplovimo ir išlyginanti persiliejusio vandens tėkmę; 9.
  58. žemutinis bjefas – vandens telkinio ir hidrotechnikos statinio dalis, esanti vandenį patvenkiančio hidrotechnikos statinio žemutinėje pusėje. IV. HIDROTECHNIKOS STATINIŲ TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMO ORGANIZAVIMO TVARKA
  59. Hidrotechnikos statinių apžiūros yra periodiniai jų būklės patikrinimai, atliekant vizualinius bei instrumentinius stebėjimus ir tyrimus.
  60. Apžiūros yra: nuolatinė, planinė, neeilinė.
  61. Nuolatinės ir planinės apžiūros atliekamos instrumentiniu būdu nustatant deformacijų dydžius, vizualiai apžiūrint hidrotechnikos statinių bei jų elementų bendrą techninę būklę. Vykdant neeilines apžiūras, papildomai taikomi kameraliniai lauko ar laboratoriniai, fizikiniai ar cheminiai tyrimo metodai.
  62. Keičiantis hidrotechnikos statinių konstrukcijų projektinėms savybėms arba įvykus statinių ar jų elementų deformacijoms, dėl kurių galima avarija, hidrotechnikos statinių arba jų elementų būklės įvertinimas gali būti inicijuotas Aplinkos ministerijos (AM) Hidrografinio tinklo tarnybos, vykdančios potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių valstybinę kontrolę, nurodymu. 1 lentelė. Hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimo apžiūrų etapai Apžiūra Apžiūros periodiškumas Apžiūros elementai Nuolatinė Prieš ir po didesnių potvynių; visais atvejais – ne rečiau, Pagrindiniai hidrotechnikos statinių kaip du kartus per metus. patikimumą sąlygojantys elementai. Planinė Hidrotechnikos statinių, kurių patvankos aukštis Visi hidrotechnikos statinių didesnis arba lygus 10 m, – vieną kartą per trejus elementai. metus; mažesnių statinių – vieną kartą per penkerius metus. Neeilinė
  63. Atsiradus konstrukcijų defektų, dėl kurių gali Visi hidrotechnikos statinių įvykti statinio avarija, kilti grėsmė žmonių saugumui elementai. jų turtui bei aplinkai;
  64. Visais atvejais, ne rečiau, kaip kas 10 metų.
  65. Hidrotechnikos statinių techninės būklės apžiūras atlieka: 14.
  66. nuolatines – hidrotechnikos statinių savininkai; 14.
  67. planines – hidrotechnikos statinių savininkai, dalyvaujant AM Hidrografinio tinklo tarnybos atstovui; 14.
  68. neeilines – hidrotechnikos statinių savininkai ir AM Hidrografinio tinklo tarnybos sudaryta speciali hidrotechnikos statinių techninės būklės vertinimo komisija.
  69. Hidrotechnikos statinių ir jų elementų apžiūrų metu gautus rezultatus būtina užfiksuoti: 15.
  70. nuolatinių apžiūrų – įrašais hidrotechnikos statinių techninio eksploatavimo žurnale; 15.
  71. planinių – laisvos formos apžiūros aktais, registruojamais hidrotechnikos statinių techninio eksploatavimo žurnale; 15.
  72. neeilinių – komisijos tyrimų ir vertinimų rezultatais, įformintais akte (A priedas).
  73. Asmenys, atsakingi už hidrotechnikos statinių apžiūras ir jas vykdantys, turi būti susipažinę su hidrotechnikos statinių projektu (jeigu toks yra), tvenkinio (užtvenkto ežero) naudojimo ir priežiūros taisyklėmis bei kita jų eksploatacijos laikotarpiu sukaupta informacija (ankstesnių apžiūrų aktais bei ataskaitomis).
  74. Neeilinės apžiūros techninės būklės vertinimo komisijai veikti hidrotechnikos statinių savininkas sudaro reikiamas darbo sąlygas ir pateikia 25 punkte nurodytą dokumentaciją.
  75. Neeilinės apžiūros techninės būklės vertinimo komisija, išanalizavusi hidrotechnikos statinių techninę dokumentaciją ir apžiūrėjusi hidrotechnikos statinius bei jų elementus, gali kviesti atestuotus specialistus (ekspertus) atlikti patikrinamuosius skaičiavimus ir laboratorinius tyrimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais standartais bei taisyklėmis.
  76. Atestuoti specialistai komisijai pateikia: 19.
  77. laboratorijų išbandymų bei tyrimų rezultatus ir aktus; 19.
  78. skaičiavimo rezultatus; 19.
  79. ekspertizės išvadas.
  80. Hidrotechnikos statinių techninės būklės vertinimo komisija įvertina statinio projekte nurodytus techninius sprendimus, kaip statybos darbai ir panaudotos medžiagos, dirbiniai bei konstrukcijos atitinka statybos techninių reglamentų, kitų normatyvinių dokumentų reikalavimus, įvertina ekspertų skaičiavimų bei laboratorinių tyrimų rezultatus. Konkrečios išvados apie hidrotechnikos statinių ir jų elementų būklę, deformacijos laipsnį bei rekomendacijos dėl tolesnio naudojimo įforminamos akte (A priedas).
  81. Aktas (A priedas) įteikiamas AM Hidrografinio tinklo tarnybai, kuri priima sprendimą ir pateikia tam tikrą nurodymą hidrotechnikos statinių savininkui dėl akte įformintų komisijos rekomendacijų vykdymo. Akto kopija ir AM Hidrografinio tinklo tarnybos nurodymas įteikiami savininkui.
  82. Komisijos pirmininkas ir nariai atsako už hidrotechnikos statinių ar jų elementų vertinimo akte pateiktų duomenų pagrįstumą, objektyvumą bei išsamumą. Jeigu kuris nors komisijos narys nesutinka su vertinimo rezultatais bei išvadomis, akte jis pasirašo su pastabomis ir prideda prie jo savo pastabų motyvus. Už ekspertizės laboratorinių tyrimų rezultatus atsako atitinkamos įstaigos ar laboratorijos vadovas bei tyrimus atlikęs asmuo.
  83. Nuolatinių ar planinių apžiūrų metu pastebėjus pavojingas hidrotechnikos statinių deformacijas, atsakingas už apžiūrą asmuo nedelsdamas apie tai turi pranešti savininkui ir AM Hidrografinio tinklo tarnybai. Esant būtinybei, hidrotechnikos statinių savininkas privalo mažinti patvankos aukštį pagal [8.9] reikalavimus, imtis kitų priemonių, kai dėl hidrotechnikos statinių techninės būklės galima statinio avarija, kyla grėsmė žmonių saugumui, jų turtui bei aplinkai.
  84. Komisijos darbo, atestuotų specialistų bei laboratorinių tyrimų išlaidas padengia hidrotechnikos statinių savininkai. V. HIDROTECHNIKOS STATINIŲ TECHNINĖ DOKUMENTACIJA
  85. Hidrotechnikos statinių techninę dokumentaciją sudaro tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklės [8.6], hidrotechnikos statinio pasas, techninio eksploatavimo žurnalas [8.19].
  86. Techninė hidrotechnikos statinių dokumentacija turi būti saugoma visą hidrotechnikos statinio naudojimo laikotarpį. Pasikeitus hidrotechnikos statinio savininkui, techninė dokumentacija perduodama surašant perdavimo priėmimo aktą. VI. TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMO RODIKLIAI
  87. Hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimas – tai kiekvieno jo elemento įvertinimas. Pagal svarbą išskiriami pagrindiniai hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantys bei kiti elementai: 27.
  88. Pagrindiniai hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantys elementai: 27.1.
  89. žemių užtvankos (ŽU) ketera; 27.1.
  90. ŽU aukštutinis šlaitas, bermos ir jų tvirtinimas; 27.1.
  91. ŽU žemutinis šlaitas, bermos ir jų tvirtinimas, statinio papėdė, latakai; 27.1.
  92. ŽU drenažas ir jo elementai; 27.1.
  93. perteklinio vandens pralaidos (PVP) įtekėjimo dalis; 27.1.
  94. uždoriai; 27.1.
  95. pakėlimo mechanizmai; 27.1.
  96. PVP pratekėjimo dalis; 27.1.
  97. slenkstis; 27.1.
  98. PVP ištekėjimo dalis (užslenkstė); 27.
  99. Kiti hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantys elementai: 27.2.
  100. paviršinio vandens surinkimo (PVS) latakai; 27.2.
  101. grotos; 27.2.
  102. tarnybinis tiltelis; 27.2.
  103. taurai ir taureliai; 27.2.
  104. risberma; 27.2.
  105. galinis tvirtinimas; 27.2.
  106. nutekėjimo kanalas.
  107. 27.1 ir 27.2 punktuose išvardytų hidrotechnikos statinių elementų su juose esančiomis betoninėmis (gelžbetoninėmis) ir metalo konstrukcijomis būklė vertinama defektyvumo (rizikos) balais pagal dešimties balų sistemą: 0 balų – ideali būklė, 10 – avarinė elemento būklė. Detalūs hidrotechnikos statinio atskirų elementų būklės vertinimo kriterijai balais pateikti B priede. Hidrotechnikos statinių elementų, kurių negalima pamatyti (t. y. šie elementai yra po vandeniu, žeme ar kt.), techninės būklės įvertinimas atliekamas pagal šalutinius požymius.
  108. Nustatant hidrotechnikos statinių elementų vertinimo balus, vadovaujamasi šiais kriterijais: 29.
  109. atitinka normų reikalavimus arba yra nežymūs nukrypimai nuo jų – 0 – 2,0 balai (gera būklė); 29.
  110. elemento defektai, neturintys įtakos jo stiprumui ir normaliam funkcionavimui – 2,1 – 4,0 balai (vidutinė būklė); defektus galima pašalinti sugriežtinus priežiūros darbų vykdymą; 29.
  111. elemento defektai, turintys nežymią įtaką jo stiprumui, patikimumui ir ilgaamžiškumui – 4,1 – 6,0 balai (patenkinama būklė); defektus galima pašalinti atlikus remontą; 29.
  112. defektai, žymiai sumažinantys elemento stiprumą, patikimumą – 6,1 – 8,0 balai (nepatenkinama (bloga) būklė); defektus galima pašalinti atlikus remontą; 29.
  113. žymūs elemento defektai, dėl kurių negalima tolesnė jo eksploatacija, galima viso statinio griūtis – 8,1 – 10,0 balų (labai bloga būklė); būtina skubiai mažinti patvankos aukštį ir atlikti elemento remonto ar rekonstrukcijos darbus.
  114. Jeigu nors vienas 27.1 punkto grupėje „Pagrindiniai hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantys elementai“ nurodytas elementas įvertintas 8,1 – 10,0 defektyvumo balu, visa statinio būklė vertinama tokiu pat balu; turi būti sprendžiamas klausimas dėl patvankos aukščio sumažinimo ir neeilinės hidrotechnikos statinių apžiūros.
  115. Jeigu elementų su 27.1 punkte nurodytais 8,1 – 10,0 defektyvumo balais nėra, bendras hidrotechnikos statinio techninės būklės balas (Bu) nustatomas pagal formulę

(1):
(1)čia: B1, B2,...., Bn – atskirų hidrotechnikos statinio elementų vertinimo balai; n – vertinamų hidrotechnikos statinio elementų skaičius. Pagal 1 formulę apskaičiuotas balas apvalinamas vienos dešimtosios tikslumu. ______________ A priedas (privalomasis) HIDROTECHNIKOS STATINIO TECHNINĖS BŪKLĖS PATIKRINIMO A K T A S ....................................................................................................... 20.... m. .......…….. mėn. ..... d. (vietovė) Komisija paskirta ................................................................................................................................... (institucijos pav., įsakymo, potvarkio Nr.) Šios sudėties: pirmininkas ..................................................................................................................... , (pareigos, v., pavardė) nariai: ..................................................................................................................................................... (pareigos, v., pavardė) ................................................................................................................................................................ apžiūrėjo ................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ (hidrotechnikos statinio pavadinimas, upė, atstumas nuo žiočių, priklausomybė) Duomenys apie patikrinimą: Hidrotechnikos statinio elemento pavadinimas (pagal B priedą) Vertinimo balas
  1. ................................................................................ ............................
  2. .........................................................................................................................................
  3. .........................................................................................................................................
  4. .........................................................................................................................................
  5. .........................................................................................................................................
  6. .........................................................................................................................................
  7. .........................................................................................................................................
  8. .........................................................................................................................................
  9. .........................................................................................................................................
  10. .......................................................................................................................................
  11. .......................................................................................................................................
  12. .......................................................................................................................................
  13. .......................................................................................................................................
  14. .............................................................................. ........................................................
  15. .......................................................................................................................................
  16. .......................................................................................................................................
  17. ....................................................................................................................................... Hidrotechnikos statinio techninės būklės balas Bu Hidrotechnikos statinio būklės įvertinimo komisijos išvados apie statinio būklę ir tolesnį naudojimą, remontą, laikiną naudojimą, sustiprinimą arba nugriovimą bei kt.: .................................................................................. ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ Komisijos pirmininkas ........................... ........................... (v., pavardė) (parašas) Komisijos nariai: ........................... ........................... ........................... ........................... ........................... ........................... ........................... ........................... ........................... ........................... ______________ B priedas (privalomasis) HIDROTECHNIKOS STATINIO ATSKIRŲ ELEMENTŲ TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMO KRITERIJAI Techninės būklės aprašymas Vertinimo balai
  18. KETEROS TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 1.
  19. Ketera tvarkinga; jos plotis ir aukštis atitinka projektinius dydžius; nėra įlinkių, plyšių, duobių; neauga medžiai, krūmai; nepažeistas keteros skersinis nuolydis. 0–2,0 1.
  20. Keteros plotis ir aukštis atitinka projekto reikalavimus; iki 10 % keteros ploto yra duobėtas, banguotas, yra nežymūs įlinkiai iki 10 cm; iš dalies pažeistas keteros skersinis nuolydis. 2,1–4,0 1.
  21. Iki 50 % keteros ploto yra duobėtas, telkšo vanduo, keteros kraštuose į šlaitų puses susiformavusios 1-2 vandens išgraužos, skersinis keteros nuolydis visiškai pažeistas, auga vienas kitas krūmas ar medis, yra nedidelės vėžės iki 5 cm gylio keteros dangoje. 4,1–6,0 1.
  22. Daugiau kaip 50 % keteros ploto pažeista duobėmis. Pastebimas įlinkis iki 50 cm, yra ne mažiau kaip 5 vandens nubėgimo išgraužos, šlaituose auga krūmai ir medžiai. Formuojasi nedideli, iki 5 cm, plyšiai, vėžės didesnės kaip 5 cm gylio. 6,1–8,0 1.
  23. Pastebimas įlinkis daugiau kaip 50 cm, atsiradę plyšiai didesni kaip 5 cm pločio, yra susiformavusi įgriuva perteklinio vandens pralaidos trasoje. 8,1–10,0
  24. AUKŠTUTINIO ŠLAITO TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 2.
  25. Aukštutinio šlaito viršutinės dalies šlaito koeficientas ir sutvirtinimas atitinka projekto reikalavimus, pažeidimų nėra, neauga medžiai, krūmai. 0–2,0 2.
  26. Siūlėse tarp betono ar gelžbetonio plokščių pastebimi įtrūkimai iki 5 mm, matomi betono erozijos požymiai, auga vienas kitas žolių kupstas ir krūmeliai. Esant atvirų siūlių, tarp plokščių matomi nedideli grunto išplovimai iš plokščių tarpų, plokščių deformacijų nėra; akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimo vietoje matyti nežymūs smėlinių gruntų išplovimai bangų veikimo zonoje, tačiau deformacijų nėra. 2,1–4,0 2.
  27. Betono siūlės sutrūkinėjusios iki 10 %, yra iškilusios, kai kur matyti nedideli smėlio-žvyro išplovimai iš po plokščių, auga krūmai ir žolės. Esant atvirų siūlių, tarp plokščių matomi grunto išplovimai iš plokščių tarpų, plokščių deformacijos (nusėdimai) sudaro iki 5 % sutvirtinto paviršiaus ploto; akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimo vietoje matyti smėlinių gruntų išplovimai bangų veikimo zonoje, deformacijos sudaro iki 5 % sutvirtinto paviršiaus ploto. 4,1–6,0 2.
  28. Iki 50 % betono siūlių iškilusios, kai kur matyti smėlio-žvyro išplovimai iš po plokščių, iki 10 % ploto plokštės įgriuvusios, yra susiformavusių išgraužų nuo keteros, pastebimi aukštutinio šlaito sėdimo požymiai, šlaite pastebimi įtrūkiai iki 5 cm. Esant atvirų siūlių, tarp plokščių matomi grunto išplovimai iš plokščių tarpų, plokščių deformacijos (nusėdimai) sudaro iki 10 % tvirtinto paviršiaus ploto; akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimo vietoje matyti smėlinių gruntų išplovimai bangų veikimo zonoje, deformacijos sudaro iki 10 % sutvirtinto paviršiaus ploto. 6,1–8,0 2.
  29. Tvirtinimo plokštės deformuotos iki 50 % ploto, atsiradę iki 10 cm pločio plyšiai ir įgriuvos aukštutinio šlaito viršutinėje dalyje, šlaito dideli išplovimai vandens lygyje, prie keteros auga medžiai ir krūmai. Esant atvirų siūlių, tarp plokščių matomi grunto išplovimai iš plokščių tarpų, plokščių deformacijos (nusėdimai) sudaro iki 50 % sutvirtinto paviršiaus ploto; akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimo vietoje matyti smėlinių gruntų išplovimai bangų veikimo zonoje, deformacijos sudaro iki 50 % sutvirtinto paviršiaus ploto. 8,1–10,0 Pastaba. Aukštutinio šlaito būklė, esant užpildytam tvenkiniui, vertinama nuo keteros iki 1 m žemiau vandens lygio. Ištuštinus tvenkinį, būtina atlikti nuodugnų viršutinio šlaito būklės įvertinimą.
  30. ŽEMUTINIO ŠLAITO TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 3.
  31. Žemutinis šlaitas tvarkingas, nušienautas, neauga medžiai, krūmai. Šlaito koeficientai ir bermos matmenys atitinka projektinius. Nėra šlaito filtracinių ir kitokių deformacijos požymių. Matyti kurmių urvai iki 1 % viso bendro ploto. 0–2,0 3.
  32. Šlaitas apleistas: nenušienautas, auga krūmai, pavieniai medžiai iki 10 % viso bendro ploto, bermoje pažeistas skersinis nuolydis iki 10 %, yra nedidelių išplovimų iki 5 cm gylio dėl lietaus ar polydžio vandens, nuo 1 iki 5 % ploto yra kurmių urvų. 2,1–4,0 3.
  33. Šlaitas apleistas: nenušienautas, auga krūmai ir pavieniai medžiai, matyti dėl atmosferinių kritulių susiformavusios šlaito išgraužos. Jų gylis nuo 5 iki 10 cm. Matyti nedideli, iki 2 cm, plyšiai išilgai šlaito, nežymūs grunto iškilimai. Šlaito bermos paviršius pažeistas daugiau nei 50 % viso ploto. 4,1–6,0 3.
  34. Šlaitas apleistas. Šlaite dėl atmosferinių kritulių susiformavusios išgraužos, kurių gylis didesnis nei 10 cm; išilgai šlaito yra plyšių, kurių plotis iki 5 cm, matyti žymūs grunto iškilimai šlaite (išspaudimo deformacijos), pažeistas bermos išilginis nuolydis. Pastebimi depresijos kreivės išsiveržimo į šlaitą požymiai. 6,1–8,0 3.
  35. Šlaitas apleistas. Susiformavę plyšiai didesni nei 5 cm, matyti nuošliaužos kontūrai, dideli grunto iškilimai (išspaudimai). Bermos išsikraipiusios, aiškūs filtracinio vandens išsiveržimo į šlaitą požymiai. 8,1–10,0
  36. DRENAŽO TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 4.
  37. Vidinis vamzdžio drenažas veikia gerai, nematyti drenaže ir šuliniuose (jei yra) uždumblėjimo požymių, grunto dalelės nenešamos, užtvankos žemutinio šlaito apatinė dalis ir papėdė neįmirkusios; sėdimo deformacijų drenažo trasoje nėra. Drenažo griovio, išorinio antšlaitinio ar vidinio prizminio drenažo šlaitai nepažeisti, sutvarkyti, nušienauti ir neauga krūmokšniai. Prie žemutinio šlaito esanti papėdė pakankamai geros būklės, neįmirkusi. 0–2,0 4.
  38. Drenažai veikia gerai. Vidiniame vamzdžio drenaže iki 10 % drenų skersmens yra nuosėdų. Šuliniuose taip pat yra nuosėdų sluoksnis. Sėdimo deformacijų drenažo trasoje nėra. Žiotys nepatvenktos, jų būklė gera, augalų šaknų nematyti. Drenažo griovio šlaituose matyti nedidelės deformacijos, auga krūmokšniai ir žolių kuokštai, dugnas uždumblėjęs. Prie žemutinio šlaito esančioje papėdėje nesimato įmirkimo požymių. Išorinio antšlaitinio ir vidinio prizminio drenažų šlaitas kai kur deformuotas dėl žemutiniame bjefe esančio vandens poveikio. Viršutinis skaldos sluoksnis uždumblėjęs, kai kur auga krūmokšniai. 2,1–4,0 4.
  39. Drenažai veikia patenkinamai. Vamzdžio drenaže iki 50 % drenų sudaro nuosėdos. Drenažo šulinių sėsdintuvai taip pat užpildyti nuosėdomis iki pusės drenažo žiočių. Drenažo linijoje kai kur pastebimos sėdimo deformacijos. Auga krūmai ir pavieniai medžiai. Drenažo žiotyse matyti augalų šaknų. Filtracinio vandens debitas drenažo žiotyse mažas. Papėdėje auga drėgmę mėgstanti augmenija. Drenažo griovio šlaitai apaugę žole ir krūmokšniais, vandens lygis griovyje pakilęs, depresijos kreivė išeina griovio šlaito viršuje. Griovio šlaite formuojasi filtracinio išspaudimo deformacijos. Išorinio antšlaitinio drenažo ir vidinio prizminio drenažo šlaitai deformuoti augančių krūmų, medžių ir ledo. Depresijos kreivė išeina aukščiau įrengto drenažo. Matyti žemutinio šlaito įmirkimo požymiai. 4,1–6,0 4.
  40. Drenažas veikia prastai. Vamzdžio drenaže daugiau kaip 50 % drenų skersmens užpildyta nuosėdomis, drenažo šuliniai taip pat užnešti grunto dalelėmis. Drenažo trasoje matyti didelės sėdimo deformacijos, aukščiau šlaite formuojasi nuošliaužos, matyti filtracijos išspaudimo deformacijų požymiai. Iš drenažo žiočių vos bėga vanduo. Papėdėje susiformavę įmirkę plotai, kuriuose auga viksvos, šyviai bei krūmai. Filtracinis vanduo į upės vagą ar nuvedamąjį kanalą įteka iš ilgo ruožo. Drenažinio griovio šlaitai apgriuvę, išplauti; tarp užtvankos ir griovio esantis plotas įmirkęs. Išorinio antšlaitinio ir vidinio prizminio drenažo šlaitas deformuotas, įkritęs. 6,1–8,0 4.
  41. Drenažas veikia prastai arba visai neveikia. Vamzdžio drenažo įrengimo vietose yra susiformavusios duobės, drenažo šuliniai nusėdę. Drenažo vamzdis prie šulinių atitrūkęs, susiformavęs atvirkštinis nuolydis. Šulinio sienutės sutrūkusios. Aukščiau drenažo linijos žemutiniame šlaite susiformavusi nuošliauža, šlaitas įmirkęs, vietomis pastebimi šaltiniai. Pašlaitė užpelkėjusi. Drenažo žiotys užneštos. Drenažo griovys deformuotas, užžėlęs krūmais, patvenktas, jo gylis mažesnis nei 50 % projektinio. Papėdė įmirkusi. Šlaite susiformavusi nuošliauža. Išorinis antšlaitinis ar vidinis prizminis drenažas deformuotas, vyksta atvirkštinio filtro ir užtvankos šlaito paplovimas, šlaitas dėl vandens poveikio yra ardomas. 8,1–10,0
  42. PERTEKLINIO VANDENS PRALAIDŲ (PVP) ĮTEKĖJIMO DALIES TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 5.
  43. PVP sienos lygios, nesimato jokių įtrūkimų, plyšių, apnašų, antsluoksnių, nėra filtracijos per sienas žymių, normaliai praleidžia nustatytą debitą, atitinka projekto reikalavimus. 0–2,0 5.
  44. PVP sienose pastebima baltų apnašų, yra 1-2 neryškūs filtracijos požymiai. 2,1–4,0 5.
  45. PVP sienelėse yra įtrūkimų iki 5 mm, bet nesimato armatūros, yra 3-5 žymesni filtracijos požymiai, nėra sėdimo ar pakrypimo požymių. 4,1–6,0 5.
  46. Betono paviršiuje yra įtrūkimai iki 40 mm, formuojasi išplovų iš betono apnašos, 2-4 vietose per sieną sunkiasi vanduo, bet nėra ištisinės čiurkšlės. 6,1–8,0 5.
  47. Ištisinė čiurkšlė per kiaurymę PVP sienelėje; PVP nusėdusi, pakrypusi; kai kur matyti armatūra, būtinas skubus remontas. 8,1–10,0
  48. UŽDORIŲ TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 6.
  49. Uždoriai tvarkingi, tikrinant pagal patvirtintus profilaktinių priemonių grafikus atitinka visus techninius reikalavimus; sandarinimo gumos nepažeistos, elastingos, vanduo neprateka. Uždoriai lengvai reguliuojami. 0–2,0 6.
  50. Uždoriai netvarkomi pagal profilaktinių priemonių grafikus, kai kur pastebimi nežymūs vandens pratekėjimai pro sandarinimo gumas (drėgsta pratekėjimo dalies paviršius), pažeista iki 10 % antikorozinės paviršiaus dažymo dangos. 2,1–4,0 6.
  51. Uždorių apkalo ir tvirtinimo detalių paviršiuje yra rūdijimo žymių (iki 5 % bendro paviršiaus); per sandarinimo gumas pratekantis vanduo suformuoja ploną iki 2 mm sluoksnį pratekėjimo dalyje; iki 20 % pažeista antikorozinė paviršiaus dažymo danga. 4,1–6,0 6.
  52. Uždorių apkalo ir tvirtinimo elementų paviršius aprūdijęs (iki 20 % bendro paviršiaus), rūdys išplitusios iki 10 % metalo storio; pastebimi apkalo išlinkiai tarp tvirtinimo elementų; suvirinimo siūlės pažeistos iki 10 %; per nesandarumus trykšta vandens čiurkšlės. 6,1–8,0 6.
  53. Uždorių apkalo ir tvirtinimo elementų paviršius aprūdijęs daugiau kaip 20 % viso bendro ploto, rūdys kartu su dažais lupasi plokštelėmis nuo korozijos paveiktų vietų; rūdžių paveikto sluoksnio storis siekia daugiau kaip 10 % metalinės konstrukcijos storio; suvirinimo siūlės pažeistos daugiau kaip 10 %; per sandarinimo gumas prateka vanduo, būtinas skubus uždorių remontas. 8,1–10,0
  54. UŽDORIŲ VALDYMO ĮRANGOS TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 7.
  55. Mechanizmai tvarkingi, patikimai veikia; metalinis paviršius nudažytas; visos judančiosios detalės suteptos. Nustatytąja tvarka išbandyti. 0–2,0 7.
  56. Pakėlimo mechanizmas veikia normaliai, tačiau yra aprūdijęs metalinis paviršius (iki 5 %), kai kur (iki 5 %) nusitrynę dažai, yra praleistų uždorių valdymo įrangos bandymų. 2,1–4,0 7.
  57. Yra sukietėjusio tepalo ant judančiųjų detalių paviršiaus, aprūdijęs metalinis paviršius (iki 20 %), nusitrynę antikoroziniai dažai (iki 20 %), yra praleistų uždorių valdymo mechanizmų bandymų. 4,1–6,0 7.
  58. Nesuteptas, aprūdijęs judančiųjų detalių paviršius, yra sukietėjusio tepalo liekanų su nusitrynusiomis metalo dulkėmis, kėlimo mechanizmai seniai netikrinti; surūdijęs ir nedažytas metalinis paviršius. 6,1–8,0 7.
  59. Sudilusios judančiosios detalės, mechanizmas sunkiai veikia, stringa, sukietėjęs tepalas su metalo dulkių priemaiša ant judančiųjų detalių, paviršiuje išplitusi korozija; sulūžusios kai kurios mechanizmo detalės arba jų nėra. Duomenų apie uždorių valdymo įrangos bandymus nėra. 8,1–10,0 Pastaba. Uždorių, nenaudojamų potvynio vandeniui praleisti (PVP dugno uždoriai naudojami tvenkiniams išleisti), techninė būklė vertinama kaip kitų statinio patikimumą lemiančių elementų.
  60. PVP PRATEKĖJIMO DALIES TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 8.
  61. Pratekėjimo dalies vamzdžiai lygūs, elementų jungimo siūlės tvarkingos, nėra vamzdžių nusėdimo žymių. 0–2,0 8.
  62. Vamzdžių paviršiuje kai kur matyti nedideli įtrūkimai iki 5 mm pločio, vamzdžio nusėdimo žymių nėra - išilginė vamzdžių ašis vizualiai tiesi. 2,1–4,0 8.
  63. Vamzdžių paviršiuje yra negilių įtrūkimų iki 10 mm pločio, nusitrynęs, sutrūkinėjęs betono paviršiaus sluoksnis, iki 5 % paviršiaus matyti armatūra, apardyta iki 5 % elementų jungimo siūlių; vamzdžių išsikreivinimo žymių nėra. 4,1–6,0 8.
  64. Vamzdžių paviršius susidėvėjęs, yra įtrūkimų, iki 10 % paviršiaus matyti armatūra, apardyta iki 10 % elementų jungimo siūlių, matyti nedidelis vamzdžių nusėdimas, bet grunto sufozija nevyksta. 6,1–8,0 8.
  65. Vamzdžiai yra netvarkingi, daugiau kaip 20 % betono paviršiaus nutrupėjęs, matyti armatūra, vamzdžių jungimo siūlės apardytos, išilginė vamzdžių ašis išsikreivinusi dėl nevienodo vamzdžių nusėdimo. 8,1–10,0
  66. SLENKSČIO TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 9.
  67. Slenksčio betono paviršiuje matomų defektų ir pažeidimų nėra arba yra pavienės tuštumos, iki 0,1 mm storio plyšiai. Betono stiprumas ne mažesnis už projektinį, apsauginio betono sluoksnio storis (100 - 80)% projektinio. Slenksčio antikorozinė apsauga nepažeista, vanduo per betoną neprateka. Betono neutralizacijos (karbonizacijos) gylis neviršija pusės apsauginio betono sluoksnio storio. 0–2,0 9.
  68. Slenksčio antikorozinė apsauga iš dalies pažeista, atskiruose ploteliuose matyti dėmės. Dėl per mažo apsauginio betono sluoksnio storio atskirose zonose matyti armatūros korozijos požymiai (taškai ir dėmės). Betono stiprumas - ne mažesnis kaip 90% projektinio. Betono neutralizacijos gylis neviršija apsauginio betono sluoksnio storio, atsiradusių plyšių plotis ne didesnis kaip 0,3 mm. 2,1–4,0 9.
  69. Slenksčio antikorozinė apsauga iš dalies pažeista, atskiruose ploteliuose matyti žvynelių pavidalo rūdys (armatūros strypų paviršiuje, išilginių plyšių ruožuose). Betono stiprumas - ne mažesnis kaip 70% projektinio, atsiradusių plyšių plotis - ne didesnis kaip 0,5 mm. Slenksčio tikroji laikomoji galia sumažėjusi, bet yra ne mažesnė kaip 80% projektinės. 4,1–6,0 9.
  70. Slenksčio antikorozinė apsauga pažeista, matyti didesni kaip 0,5 mm pločio plyšiai, armatūra atšokusi nuo betono ir yra susidariusios sluoksniuotos rūdys, dėl kurių armatūros plotas sumažėjęs daugiau kaip 15 %, betono paviršius suardytas, kai kur vanduo veržiasi per betoną. Slenksčio tikroji laikomoji galia ne mažesnė kaip 70% projektinės. 6,1–8,0 9.
  71. Slenksčio antikorozinė apsauga pažeista, matyti didesni kaip 1,5 mm pločio plyšiai, armatūra atšokusi nuo betono, stipriai paveikta korozijos. Matyti atskirų tempiamos armatūros strypų trūkiai. Betonas suardytas, stambus užpildas sutrupėjęs. Vanduo teka per deformuotas vietas. Slenksčio tikroji laikomoji galia yra mažesnė kaip 70% projektinės. 8,1–10,0
  72. PVP IŠTEKĖJIMO DALIES TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 10.
  73. Užslenkstės visi parametrai atitinka projektinius reikalavimus, nėra paplovimų, vandens tėkmės išlyginimo elementų būklė gera. 0–2,0 10.
  74. Užslenkstė veikia normaliai, tačiau nutrupėjusios vandens tėkmės išlygintuvų briaunos, yra 2-3 filtracijos vandens ištėkiai vertikaliose šoninėse sienutėse. 2,1–4,0 10.
  75. Užslenkstės betono paviršiuje yra įtrūkimų iki 5 mm pločio, nustumta arba sulaužyta iki 10 % išlygintuvų elementų, 3-5 vietose matyti betono išplovos. 4,1–6,0 10.
  76. Nustumta arba sulaužyta iki 30 % išlygintuvų elementų, yra grunto sėdimo požymių vertikalių šoninių sienučių išorėje. 6,1–8,0 10.
  77. Užslenkstė yra netvarkinga, apardytas dugno ir atraminių sienelių betono paviršius, nustumti arba sulaužyti išlygintuvų elementai, yra konstrukcijos elementų nusėdimo žymių dėl grunto išplovimų, pakrypusios užslenkstės vertikalios sienelės. 8,1–10,0
  78. PAVIRŠINIO VANDENS SURINKIMO LATAKŲ TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 11.
  79. Latakai funkcionuoja gerai, šalia latakų nušienauti šlaitai, nematyti deformacijų požymių, latakuose netelkšo vanduo. Kai kur yra sunešta grunto dalelių, tačiau jos vandens pralaidumui netrukdo. Latako sienutėse neplinta korozija. 0–2,0 11.
  80. Latakuose kai kur yra grunto dalelių sąnašų, sankaupų (iki 10 % latako skerspločio), šlaitai nenušienauti ir žolė trukdo vandens tėkmei, telkšo vanduo. 2,1–4,0 11.
  81. Latakuose kai kur yra grunto dalelių sąnašų sankaupų (iki 50 % latako skerspločio), telkšo vanduo, šalia auga krūmokšniai, kai kur pastebimos latakų deformacijos, yra sienelių įtrūkimų. 4,1–6,0 11.
  82. Latakuose grunto dalelių sąnašų sankaupų yra daugiau nei 50 % latako skerspločio, telkšo vanduo, kai kur susikaupę žolės ir medžių lapų, šalia latako yra susiformavusi vandens tėkmė, formuojasi grunto išgraužos, kai kur latakas deformuotas, apaugęs krūmais ir žolėmis, šlaito papėdė yra įmirkusi. 6,1–8,0 11.
  83. Latakas neatlieka savo funkcinės paskirties, deformuotas, susiformavusios grunto išgraužos; latakai apleisti, neprižiūrimi. Susiformavusios išgraužos kelia grėsmę šlaito stabilumui. 8,1–10,0
  84. GROTŲ TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 12.
  85. Grotų strypai nepažeisti, nesurūdiję, privirinimo prie karkaso siūlės ir kitos detalės nudažytos antikoroziniais dažais. 0–2,0 12.
  86. Grotų strypai yra visi, 5-10% visų strypų yra nežymiai įlenkti nuo atsitrenkiančių plaukiančių daiktų smūgių; strypų ir karkaso paviršius nesurūdijęs, antikorozinė dažų danga pažeista iki 10 % paviršiaus. 2,1–4,0 12.
  87. Išlaužta arba kitaip pažeista iki 5 % pavienių grotų strypų, tačiau grotos dar gerai sulaiko plaukiančius daiktus, šiukšles. Grotų strypų tvirtinimo karkasai nepažeisti; iki 20 % paviršiaus nusitrynę antikoroziniai dažai, tos vietos paveiktos korozijos. 4,1–6,0 12.
  88. Išlaužta 5-10 % pavienių grotų strypų, iki 20 % strypų išlinkę, grotos praleidžia stambesnius plaukiančius daiktus, grotų detalės aprūdijusios, dažai nusitrynę. 6,1–8,0 12.
  89. Išlaužta daugiau negu 10 % grotų strypų, yra mechaninių karkaso pažeidimų, susidariusios plačios angos praleidžia stambius plaukiančius daiktus, būtinas skubus grotų remontas. 8,1–10,0
  90. TARNYBINIO TILTELIO TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 13.
  91. Gelžbetoninių tiltelių plokštės tvarkingos, nėra betono įtrūkimų, plyšių, nutrupėjimų. Metalinių tiltelių perdanga tvarkinga, neišlankstyta, nėra jokių mechaninių pažeidimų, paviršius nudažytas. Tvarkingi nudažyti apsauginiai turėklai. 0–2,0 13.
  92. Betono tiltelių paviršiuje yra smulkių įtrūkimų iki 5 mm gylio, yra nedidelių nutrupėjimų. Kai kur nusitrynę metalinių tiltelių paviršiaus dažai. Turėklai tvarkingi. 2,1–4,0 13.
  93. Betono tiltelių paviršiuje yra plyšių, įtrūkimų, nutrupėjimų iki 20 mm gylio. Armatūros nematyti. Metalinis paviršius įlinkęs, nežymiai nudilęs. Turėklai saugūs. 4,1–6,0 13.
  94. Betono perdengimo paviršiuje yra plyšių ir įtrūkimų iki 20-40 mm pločio. Kai kur matyti neuždengta armatūra. Metalinis perdengimų paviršius surūdijęs, yra skylių iki 30 mm, ėjimas saugus. Turėklai iškraipyti, tačiau neišlaužti. 6,1–8,0 13.
  95. Betono perdengimo paviršiuje yra plyšių ir ištrupėjimų, gilesnių kaip 40 mm, daug kur matyti armatūra, ėjimas nėra saugus, pakrypęs tiltelis dėl pastumtų atraminių tauriukų. Metalinis paviršius susidėvėjęs, įtrūkęs, skylėtas, ėjimas nesaugus. Nulaužti vienos arba abiejų pusių turėklai. 8,1–10,0
  96. TAURŲ IR TAURELIŲ BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 14.
  97. Tauro (taurelio) sienelių paviršius lygus, nėra jokių įtrūkimų, plyšių, apnašų, antsluoksnių, nutrupėjimų, išėmų kontaktinis paviršius yra lygus. 0–2,0 14.
  98. Tauro (taurelio) paviršiuose yra 2-3 įtrūkimai ir nutrupėjusios vietos, kurie nesilpnina konstrukcijos ir netrukdo išėmų vietose judėti uždoriams. 2,1–4,0 14.
  99. Tauro (taurelio) paviršiuje yra įtrūkimų ir plyšių iki 10 mm, ardomas betonas iš tauro masyvo, armatūros nematyti, išėmų vietose laisvai gali judėti uždoriai. 4,1–6,0 14.
  100. Tauro (taurelio) paviršiuje įtrūkimai ir plyšiai - iki 40 mm gylio, išėmose yra didesnių nutrupėjimų, būtinas remontas, kad uždoriai laisvai judėtų išėmose. 6,1–8,0 14.
  101. Smarkai apiręs tauro (taurelio) paviršius, 2-3 vietose matyti armatūra, būtinas skubus remontas tolesniam konstrukcijos irimui sustabdyti. 8,1–10,0
  102. RISBERMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 15.
  103. Risbermos konstrukcijos atitinka projektinius reikalavimus, nėra nusėdimų, paplovimų, nėra filtracijos vandens žymesnių išsisunkimų sausuose jos šonuose ar šlaituose. 0–2,0 15.
  104. Risberma normaliai funkcionuoja, tačiau netinkamai atliekami jos priežiūros darbai, plokščių siūlių vietose priaugę žolių, kai kur išplautas užpildas, vizualiai matomų risbermos deformacijų nėra. Esant akmenų grindinio ar akmenų sutvirtinimui, pastebimos nežymios dugno deformacijos (paplovimai). 2,1–4,0 15.
  105. Dėl nepakankamų priežiūros darbų risbermos plokščių siūlių vietose auga žolės, pavieniai krūmai, yra plokščių įtrūkimų, filtracijos vandens išsisunkimų risbermos šonuose, plaunamas gruntas iš po plokščių; matyti nežymūs plokščių nusėdimai. Esant akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimui, matyti smėlinių gruntų išplovimai ir risbermos deformacijos sudaro iki 5 % paviršiaus ploto. 4,1–6,0 15.
  106. Yra sutrūkusių risbermos plokščių iki 10 % paviršiaus ploto, plaunamas gruntas iš po plokščių ir jų deformacijos (nusėdimai) sudaro iki 10 % paviršiaus ploto. Esant akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimui, matyti smėlinių gruntų išplovimai ir risbermos deformacijos sudaro iki 10 % paviršiaus ploto. 6,1- 8,0 15.
  107. Risberma yra netvarkinga: sulūžę iki 20 % risbermos tvirtinimo plokščių, kai kur išplautas gruntas iš po plokščių ir jų deformacijos (nusėdimai) sudaro iki 20 % paviršiaus ploto. Esant akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimui, matyti smėlinių gruntų išplovimai ir risbermos deformacijos sudaro iki 30 % paviršiaus ploto. 8,1–10,0
  108. GALINIO TVIRTINIMO TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 16.
  109. Galinio tvirtinimo elementai atitinka projekto reikalavimus, nevyksta (jei ji yra) išplovimo duobės ardymas, geras estetinis vaizdas. 0–2,0 16.
  110. Po didesnių potvynių išjudinami galinio tvirtinimo elementai, tačiau tai neturi poveikio risbermai. 2,1–4,0 16.
  111. Vyksta lėta pastovi galinio tvirtinimo elementų deformacija, tačiau stambūs tvirtinimo elementai išlieka, estetinis vaizdas normalus. 4,1–6,0 16.
  112. Ties risbermos galu formuojasi didelio nuolydžio išplovimo duobė, galimas risbermos žemutinės dalies tvirtinimo plokščių sulaužymas, galinio tvirtinimo elementai išjudinti vandens tėkmės. 6,1–8,0 16.
  113. Galinio tvirtinimo elementai išardyti, ardoma risbermos žemutinė dalis, būtinas skubus galinio tvirtinimo elementų remontas. 8,1–10,0
  114. NUTEKĖJIMO KANALO TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS 17.
  115. Nutekėjimo kanalas atitinka projekto reikalavimus, nevyksta pastebimi pokyčiai, estetinis vaizdas geras. 0–2,0 17.
  116. Nutekėjimo kanalas normaliai funkcionuoja, tačiau po didesnių potvynių pastebimas nežymus jo vagos persiformavimas. 2,1–4,0 17.
  117. Po didesnių potvynių pastebimi kanalo profilio persiformavimo procesai, išgraužų didėjimas vienose vietose ir sąnašų nusėdimas lėtesnės tėkmės vietose, kanalo šlaitų viršutinė dalis stabili. 4,1–6,0 17.
  118. Nutekėjimo kanale formuojasi didesnės išgraužos, kurios keičia kanalo šlaitų viršutinės dalies kontūrus, kanalo dugno atskirose vietose matyti seklumos, kuriose auga vandens augalai, kaupiasi sąnašos. 6,1–8,0 17.
  119. Vyksta ilgalaikiai intensyvūs nutekėjimo kanalo pokyčiai, smarkiai eroduojami kanalo dugnas ir šlaitai, formuojasi krantų atodangos, paplaunami medžiai kanalo krantuose. 8,1–10,0 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.