ĮSTATYMAS DĖL LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS VILNIUJE 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2072 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lukiškių aikštės Viln

Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas. LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DĖL LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS VILNIUJE 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2072 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lukiškių aikštės Vilniuje (toliau – Lukiškių aikštė) – Lietuvos sostinėje esančios didžiausios aikštės – istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į numatomą jos valstybinę ir visuomeninę paskirtį, pritardamas Vyriausybės 1997 m. gegužės 23 d. nutarimo apibrėžtam tikslui – prieš aikštę esantį pastatą Gedimino pr. 40 (buvę NKVD, Gestapo ir KGB rūmai) ateityje visiškai perduoti mokslinio centro ir muziejinei šviečiamajai paskirčiai ir sukurti jame Lietuvos laisvės kovų memorialą, pabrėždamas tiesioginę Lukiškių aikštės sąsają su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija, primindamas jau esančius Lukiškių aikštėje kovų už laisvę memorialinius akcentus – 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijų atminimo lentą ir akmenį Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo (nežinomo kario) būsimam paminklui, numatydamas, kad aikštėje turi atsirasti ne tik memorialinė, bet ir rekreacinė bei piliečių bendravimo zona, per Aukų gatvę ateityje susieta su Pamėnkalniu (Taurakalniu) ir jo perspektyvine kultūrine funkcija, priima šį įstatymą. 1 straipsnis. Lukiškių aikštės paskirtis Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė, formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. 2 straipsnis. Lukiškių aikštės funkcijos ir memorialiniai akcentai

1. Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa urbanistinė erdvė, turi atlikti valstybinę reprezentacinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas. Projektų sprendimai turi apimti ir suderinti šias abi funkcijas.
2. Memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, paženklinti 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir įamžinti jų atminimą.
3. Projektų sprendimuose turi būti įkomponuotas pastatas Gedimino pr. 40, kaip būsimas okupacijų genocido bei laisvės kovų memorialinis muziejus, ir Aukų gatvė. Šie sprendimai turi būti susieti su būsimais Pamėnkalnio (Taurakalnio) urbanistiniais planais. 3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
4. Seimo nutarimą Nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ ( Žin., 1999, Nr. 18-459) laikyti netekusiu galios.
5. Vyriausybė: 1) iki 2000 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina Lukiškių aikštės projektavimo ir sutvarkymo darbų programą, kurioje numatoma visiškai sutvarkyti Lukiškių aikštę ne vėliau kaip iki 2009 m.; 2) metiniuose valstybės biudžetuose numato lėšų, reikalingų šiai programai įgyvendinti; 3) parengia ir patvirtina Lukiškių aikštės projektavimo darbams atlikti konkurso sąlygas ir taisykles, skelbia konkursus ir užtikrina, kad iki 2002 m. sausio 1 d. būtų atlikti visi Lukiškių aikštės projektavimo darbai. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS