Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas. LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DĖL LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS VILNIUJE 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2072 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lukiškių aikštės Vilniuje (toliau – Lukiškių aikštė) – Lietuvos sostinėje esančios didžiausios aikštės – istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į numatomą jos valstybinę ir visuomeninę paskirtį, pritardamas Vyriausybės 1997 m. gegužės 23 d. nutarimo apibrėžtam tikslui – prieš aikštę esantį pastatą Gedimino pr. 40 (buvę NKVD, Gestapo ir KGB rūmai) ateityje visiškai perduoti mokslinio centro ir muziejinei šviečiamajai paskirčiai ir sukurti jame Lietuvos laisvės kovų memorialą, pabrėždamas tiesioginę Lukiškių aikštės sąsają su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija, primindamas jau esančius Lukiškių aikštėje kovų už laisvę memorialinius akcentus – 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijų atminimo lentą ir akmenį Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo (nežinomo kario) būsimam paminklui, numatydamas, kad aikštėje turi atsirasti ne tik memorialinė, bet ir rekreacinė bei piliečių bendravimo zona, per Aukų gatvę ateityje susieta su Pamėnkalniu (Taurakalniu) ir jo perspektyvine kultūrine funkcija, priima šį įstatymą. 1 straipsnis. Lukiškių aikštės paskirtis Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė, formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. 2 straipsnis. Lukiškių aikštės funkcijos ir memorialiniai akcentai
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.