LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL LAIKINOJO TECHNINIO PATARĖJO PASKYRIMO Prancūzijos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „šalimis“, patvirtindamos gerus tarpvalstybinius santykius, o šiuo atveju ir norą bendradarbiauti gynybos srityje, susitaria dėl šių dalykų: 1 PUNKTAS Lietuvos Respublikos žinion Prancūzijos Respublikos Vyriausybė skiria aukštesnįjį karininką, toliau vadinamą karininku patarėju, krašto apsaugos ministro techniniu patarėju šiais klausimais: – gynybos koncepcijos rengimo, – gynybos ir ginkluotųjų pajėgų organizavimo, – ginkluotųjų pajėgų apmokymo, – ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo ir papildymo, – ryšių su visuomene ir bendravimo kariuomenės viduje. Karininkas patarėjas negali atlikti kitų čia nepaminėtų pareigų. Jis jokiu atveju negali nei būti susijęs su karinių operacijų rengimu ir vykdymu, viešosios tvarkos, nacionalinio suvereniteto arba legalumo palaikymu ar atstatymu, nei kokiu nors būdu tose operacijose dalyvauti. 2 PUNKTAS Karininko patarėjo nuolatinė rezidencija yra Lietuvos teritorijoje, kur gyvena jo šeima. Tačiau jis vyks į Latviją ir Estiją atlikti patarėjo pareigas šių valstybių Gynybos ministerijose. „Šeima“ reikia laikyti su juo gyvenančius jo šeimos narius. 3 PUNKTAS 3.1. Karininko patarėjo ir jo šeimos įsikūrimo ir pragyvenimo išlaidas, išskyrus mokestį už butą, išlaidas už transportą bei kitas išlaidas, susijusias su jo pareigų atlikimu Lietuvos teritorijoje, – tai yra aptariama punkte 5, – padengia Prancūzijos Vyriausybė. 3.2. Karininko patarėjo buvimo Lietuvoje laikas yra septyni mėnesiai nuo jo atvykimo į Lietuvos teritoriją dienos. 4 PUNKTAS 4.1. Karininkas patarėjas yra pavaldus Prancūzijos Respublikos Vyriausybei per Prancūzijos ambasadą VILNIUJE. Visą buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laiką karininkas patarėjas turi Prancūzijos kariškio statusą. 4.2. Tarnybą karininkas patarėjas eina su uniforma ir nešioja skiriamuosius ženklus, kuriuos turėjo Prancūzijos kariuomenėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė jo pageidavimu suteikia galimybę vilkėti civiliniais drabužiais. 4.3. Būdamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro patarėju, jis paklūsta šioje ministerijoje galiojančioms taisyklėms. Drausminių nuobaudų teisė priklauso Prancūzijos kompetencijai. Jei karininkas patarėjas padaro smerktinus veiksmus, Lietuvos Respublikos pareigūnai per Prancūzijos ambasadą apie tai informuoja Prancūzijos Respublikos Vyriausybę. 5 PUNKTAS 5.1.
- a)Lietuvos Respublikos Vyriausybė karininkui patarėjui ir jos šeimai visam buvimo Lietuvoje laikui nemokamai suteikia gyvenamąjį plotą.
- b)Jam Krašto apsaugos ministerijoje skiriamas kabinetas su patarėjo pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis (telefonas, sekretoriatas).
- c)Atliekant patarėjo funkcijas Lietuvoje arba vykstant į kurią nors iš aukščiau minėtų dviejų valstybių, karininkui patarėjui skiriamas tarnybinis automobilis, o jei reikia – ir vairuotojas. 5.2. Karininkui patarėjui ir jo šeimos nariams Lietuvos Respublikos Vyriausybė asmeniniams daiktams laikinai įsivežti suteikia muitinės lengvatų. Suteiktos lengvatos galioja ir tuos daiktus išvežant. 5.3. Karininkas patarėjas ir jo šeimos nariai Lietuvoje yra atleisti nuo visų mokesčių ir rinkliavų. 5.4. Karininkas patarėjas bei jo šeimos nariai turi teisę į tokias pačias gydymo ir medicininio aptarnavimo lengvatas kaip ir Lietuvos Respublikos karininkai bei jų šeimos. 5.5. Karininkas patarėjas bei jo šeimos nariai gauna paramą ir apsaugą, kokia numatyta Lietuvos karinių pajėgų nariams ir jų šeimoms. 5.6. Karininkui patarėjui tarnybos pradžioje, pateikus prancūziškas vairuotojo teises, išduodamos lietuviškos teisės. 5.7. Karininkas patarėjas naudojasi Lietuvos karinių pajėgų valgyklomis, neapmokestintomis parduotuvėmis, klubais ir kooperatyvais tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos karininkai. 5.8. Karininkui patarėjui bei jo šeimos nariams visam misijos Lietuvoje laikui Lietuvos Respublikos Vyriausybė duoda vizas, suteikiančias daugkartinius įvažiavimus ir išvažiavimus tiek tarnybiniais, tiek asmeniniais tikslais. 5.9. Karininkas patarėjas bei jo šeimos nariai naudojasi tokiomis valiutinio reglamento bei keitimo lengvatomis, kokios yra taikomos Lietuvos teritorijoje esančių laikinųjų oficialių užsienio vyriausybių misijų atstovams. 5.10. Karininkas patarėjas bei jo šeimos nariai krizės atveju naudojasi tokiomis pačiomis repatrijavimo į Prancūziją lengvatomis kaip ir diplomatinis personalas. 6 PUNKTAS Karininkas patarėjas naudojasi imunitetu už tarnyboje ar su ja susijusioje veikloje atlikus veiksmus bei už žodinius ar raštiškus pareiškimus. Nusikaltimo, įvykdyto ne tarnybos metu karininko patarėjo arba jo šeimos nario, atveju, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ištremia karininką patarėją ir jo šeimą, tarpininkaujant Prancūzijos ambasadai, kuri juos repatrijuoja į Prancūziją, kur byla perduodama kompetentingiems pareigūnams pratęsimui. Karininkui patarėjui arba jo šeimos nariams nusikaltus Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybė geranoriškai peržiūri jurisdikcijos perdavimo Prancūzijai galimybę, jei jos jurisdikcija yra kompetentinga spręsti tokį nusižengimą. 7 PUNKTAS 7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė prisiima atsakomybę ir padengia nuostolius už karininko patarėjo tarnyboje arba su ja susijusioje veikloje padarytą žalą tiek Lietuvos karinių pajėgų personalui ir įrenginiams, tiek tretiems asmenims, tiek ir pačiam karininkui patarėjui. Šiuo požiūriu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsisako nuo pretenzijų Prancūzijos valstybei. 7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė perima iš Prancūzijos valstybės atsakomybę už su karininko patarėjo misijos atlikimu susijusia veikla padarytos fizinės arba materialinės žalos atlyginimą tretiems asmenims arba jų atstovams, nepaisant, kur tai įvyko. 7.3. Tuo atveju, kai Prancūzijos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė abipusiai nutaria, jog padaryti nuostoliai yra karininko patarėjo netyčinių nusikalstamų veiksmų (nusikalstamas pasitikėjimas, nusikalstamas nerūpestingumas) arba sąmoningų veiksmų rezultatas, jos tarpusavyje susitaria dėl padarytų nuostolių padengimo ir tai atlieka Prancūzijos Vyriausybė. 8 PUNKTAS 8.1. Ši sutartis gali būti nutraukta bet kurios šalies pageidavimu prieš du mėnesius nusiuntus raštišką pranešimą. 8.2. Ši sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną. Pasirašyta Vilniuje 1993 m. rugsėjo mėn. 27 d. dviem egzemplioriais, lietuvių ir prancūzų kalbomis, dviem lygiaverčiais tekstais. UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ UŽ PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS PRANCŪZIJOS AMBASADORIUS LIETUVOJE ______________